Tapyba į gyvenimą įneša chaoso, o gyvenimas chaosą grąžina į tapybą

Tapyba į gyvenimą įneša chaoso, o gyvenimas chaosą grąžina į tapybą

Tapyba į gyvenimą įneša chaoso, o gyvenimas chaosą grąžina į tapybą

Prof. dr. Remigijus Venckus

Anksčiau „Kultūros kirtis“ rubrikoje publikuotas straipsnis skaitytojus supažindino su šiuolaikine tapybos kūrėja Zita Virginija Jusevičiūte-Tarasevičiene, kuri gyvena ir kuria Kaune bei naujausią parodą rugsėjo 26 d. pristatė Lietuvos Respublikos ambasadoje Latvijoje (Rūpniecības iela 24, Ryga); paroda „Gyvenimas pilnas chaoso“ yra kuruojama menotyrininkės Gabrielės Kuizinaitės ir veiks iki lapkričio 5 d. Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su menininke.

.


– Papasakokite kuo jus patraukė tapytojo kelias, kas buvo jūsų mokytojai pastūmėję link tapybos?
– Visą gyvenimą norėjau tapyti, bet ne visada galėdavau tuo užsiimti. Kaip ir visi žmonės, aš auginau vaikus, dirbau įvairius darbus, rūpinausi šeimos ateitimi. Atlikusi visas savo pareigas ėmiausi išsvajotojo darbo – pradėjau tapyti ir neišvengiamai lankytis parodose, bendrauti su kitais menininkais, galerijų savininkais ir kuratoriais bei kitais kultūros ir meno atstovais.

Pamažu tapyba tapo neatsiejama mano gyvenimo dalimi. Šiandien aš bendradarbiauju su įvairiomis meno galerijomis, kurios veikia ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Gausios mano personalinės parodos organizuojamos įvairiose pasaulio šalyse, aktyviai dalyvauju meno pleneruose.

Z. V. Tarasevičienės tapyba. Iš autorės asmeninio rinkinio

Mano pirmasis mokytojas buvo Talino dailės akademiją baigęs Egidijus Strackas. Jis man padėjo formuoti savitą abstrakčios tapybos stilistiką. Antrasis mano mokytojas buvo Česlovas Banys. Manau, jog abiejų mokytojų dėka mano tapyba tapo išskirtine.

Man tapo aktualu, kaip ir daugumai menininkų, tapyti įvairiais stiliais ir neapsistoti ties viena paveikslo stilistika, bet nuolatos ieškoti ir gryninti savo meninę kalbą. Man svarbiausia išsiskirti iš kitų lietuvių menininkų savo originalumu, taip pat svarbu, kad išskirtiniai paveikslai plėtotų dialogą su žiūrovu, kuris lankosi parodų metu.

– Gal galėtumėt pasidalyti mintimis apie tai, kuo gyvenimas ir menas yra artimai susijęs? Kiek tapyba turi remtis gyvenimu ir kiek gyvenimas gali diktuoti tapybą?
– Pirmiausia gyvenimas ir kūryba yra neatsiejami dalykai. Kūrybiškumas yra mano gyvenimo variklis. Man svarbu, jog kiekvienas paveikslas turėtų ir galėtų kažką papasakoti išskirtinio, t. y. vienaip ar kitaip būtų susijęs su gyvenimiškomis temomis.

Manau, tiek tapyba, tiek gyvenimas papildo vienas kitą. Geriausiai į šį klausimą gali atsakyti mano naujausias kūrinių ciklas „Gyvenimas pilnas chaoso‘‘. Nors šiame cikle nemažai dėmesio skyriau abstrakčių formų paieškoms, tačiau čia itin svarbūs gamtos motyvai, simboliniai objektai, įvairių tikrovės objektų stilizacija, kuriama emocinė būsena ir netikėtas asmens santykis su pasauliu ir individu.

Tapyba į gyvenimą įneša nemažai kūrybinio chaoso, o gyvenimas chaosą ir vėl grąžina į tapybą.

Z. V. Tarasevičienės tapyba. Iš autorės asmeninio rinkinio

– Jūsų kūryboje gausu abstraktumo ir spalvos bei potėpio atsitiktinumo. Kaip šis kūrybos braižas atsirado ir vystėsi jūsų kūryboje? Kas paskatino taip kurti? Kaip jūs pati vertinate abstrakčiosios tapybos kalbą, ką ši gana specifinė kalba teikia menui? Kaip formuojate savo abstrakčiųjų paveikslų pasakojimus ir kaip jie užgimsta?
–  Abstrakti tapyba leidžia man išreikšti savo jausmus. Abstrakcija atsirado nuo pat kūrybinio kelio pradžios; tai leidžia prabilti savita vizualine kalba. Abstrakcija vystėsi palaipsniui, ne iš karto. Abstrakcija – tai priemonė mano meniniams ieškojimams, improvizacijai ir simbolinei pasaulio pajautai išreikšti. Ogi viskas prasidėjo besimokant pas dailininką E. Stracką.

Abstraktaus meno ir abstrakčios tapybos kalba yra labai svarbi mano gyvenime. Be jos neįsivaizduoju savo paveikslų. Komponuodama į bendrą sistemą linijas, spalvinius niuansus, ekspresyvius potėpius kuriu jausmus žadinantį, dar neregėtą pasaulį.

Kadangi paveiksle įprasmintas pasakojimas visada tampa gana vizualus, tad aš pirmiausia ir kuriu vizualias pavienes istorijas, kurios tik vėliau susijungia į vieną sistemingą visumą – paveikslų ciklą. Būtent apie tai ir byloja mano naujausias tapybos ciklas „Gyvenimas pilnas chaoso“.

Z. V. Tarasevičienės tapyba. Iš autorės asmeninio rinkinio

– Ar esate laiminga pasirinkusi menininkės kelią? Kokie jūsų artimiausi kūrybiniai planai?
–  Atsakymas vienareikšmiškas – pasirinkusi menininkės kelią esu labai laiminga!

Susumavusi visus kūrybinės veiklos metus pastebiu, kad už poros metų jau bus kūrybinės veiklos dvidešimtmetis. Per tą laiką surengiau tikrai nemažai personalinių parodų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavau grupinėse meno parodose ir pleneruose bei įvairiuose edukaciniuose, kituose panašaus pobūdžio meno projektuose Lietuvoje ir užsienyje.

Nuo 2018 metų bendradarbiauju su „Gabrielės meno galerija“. Neseniai pasirašiau sutartį su Kanados galerija „Bougie Art Gallery“. Nors apie ateities planus kalbėti dar anksti, tačiau jų tikrai gana nemažai!

– Dėkoju už pokalbį ir linkiu kūrybinės sėkmės!


Skaitytojams norime priminti, kad prof. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2020 m. galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu. Šio straipsnio autorius tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.

Menininkės kūriniai

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2019-10-18). Tapyba į gyvenimą įneša chaoso, o gyvenimas chaosą grąžina į tapybą. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/40667-tapyba-i-gyvenima-inesa-chaoso-o-gyvenimas-chaosa-grazina-i-tapyba (žiūrėta 2020-01-09)


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas

Prof. dr. Remigijus Venckus

Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie šiuolaikinės tapybos kūrėją Zitą Virginiją Jusevičiūtę-Tarasevičienę, kuri gyvena ir kuria Kaune, bet savo kūrybą demonstruoja įvairiuose Lietuvos miestuose ir užsienyje. Nuo rugsėjo 26 d. iki lapkričio 5 d. menininkės kūryba demonstruojama Lietuvos Respublikos ambasadoje Latvijoje (Rūpniecības iela 24, Ryga). Paroda vadinasi „Gyvenimas pilnas chaoso“. Ją kuruoja menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė.


Esminiai dailininkės biografijos faktai
Dailininkė Zita Virginija Tarasevičienė (g. 1960), gyvenanti Kaune, tapybos keliu pradėjo žengti prieš 20 metų. Nuo 2001 metų autorė surengė per 40 parodų Lietuvoje (Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Jurbarke), Airijoje (Dubline), Vokietijoje, (Berlyne), Latvijoje (Rygoje), Italijoje, etc. [1]. 2017 m. menininkė dalyvavo 2-ojoje tarptautinėje Alytaus vizualaus meno bienalėje. Ji nemažai kūrė ir kūrybos rezultatus demonstravo pleneruose, grupinėse parodose Lietuvoje (Druskininkuose, Kaune, Veisėjuose), Vokietijoje (Berlyne) ir Italijoje [2].

Z. V. Tarasevičienės tapyba. Iš autorės asmeninio rinkinio

Dailininkės kūrybos analizė
Tapytojos Z. V. Tarasevičienės kūryba įdomi dėl savo formos ir siužeto nevienalytiškumo. Vienose drobėse formuojamas atpažįstamas tikrovės objektų / subjektų pasakojimas / dialogas [3], o kituose – pirmenybė teikiam potėpiams, spalvos žaismui, dažo atsitiktiniam nutekėjimui [4].

Z. V. Tarasevičienės tapyba žengia už tikrovės plotmės, kuri natūraliai įforminama kaip autorės kūrybos savitumas. Šiuo atveju dera prisiminti lietuvių filosofės ir filosofijos tyrinėtojos Audronės Žukauskaitės pastebėtą reikšmingą faktą apie tikrovę: „[…] pati tikrovė žymi tai, ko negali reprezentuoti nei įsivaizduojama, nei simbolinė plotmės – tai tam tikras branduolys, kuris priešinasi simbolizcijai. Nors tikrovė nėra reprezentuojama, vis dėlto ji pasirodo simptomų ir traumos pavidalais“ [5]. Taigi Z. V. Tarasevičienės tapybos atveju tikrovė taip pat yra menama, ji numanoma, nors ir sunkiai paaiškinama rašytine arba sakytine kalba [6]. Vis dėlto taip (per meno kūrinius) „tikrovė pamažu tampa regimybe, kuri, […] prarasdama ryšį su imituojama tikrove, virsta grynąja simuliacija“ [7].

Z. V. Tarasevičienės tapyba. Iš autorės asmeninio rinkinio.

Tikėtina, kad tikrovės ir simuliacijos dialektikoje dailininkė Z. V. Tarasevičienė sąmoningai glumina žiūrovą. Viena vertus, gali susidaryti įspūdis, kad ji (menininkė) vis dar ieško savo kūrybinio kelio [8], antra vertus, vengia suformuoti aiškiai atpažįstamą stilių [9], trečia vertus, ryžtingai demonstruoja savąsias kūrėjos galimybes, nuolatinį laisvės troškimą, bandymą atsiriboti nuo kultūrinių reprezentantų. Esu labiausiai linkęs manyti, kad menininkės kūrybinė strategija kaip tik ir yra mano minima trečioji – atsiribojimas nuo kultūrinių reprezentantų ir savosios abstrakcijos kūrimas.

Šiuo atveju tikėtina, kad atsižvelgdamas į abstrakcijos specifinę prigimtų vokiečių mąstytojas Benjamin’as Walter’is (1892–1940) konstatuotų jog „palyginti su tapyba, nufilmuotas veiksmas (o tuo pačiu ir nufotografuotas bei šiuolaikinėmis medijomis perduodamas / reprodukuojamas / retransliuodamas – R. V. pastaba) lengviau pasiduoda analizei todėl, kad jis nepalyginti tiksliau perteikia situaciją“ [10]. Vis dėlto abstrakti tapyba reikalauja labiau asmeniškesnės ir intymesnės žiūrovo prieigos (pasiruošimo, nusiteikimo, neskubėjimo ir įsižiūrėjimo, etc.). Tapyba tampa gyvuoju menu [11]; kaip pasakytų prancūzų poststruktūralistas Jacques Derrida (1930–2004) ji (tapyba) yra ekspresyvi, nes vaizduoja jausmus [12]!

Žiūrovo asmeniškumo ir intymumo reikalaujantis Z. V. Tarasevičienės tapybos gestas gali būti laikomas savotišku privalomumu. Žvelgiant iš istorinių tapybos evoliucijos perspektyvų ir remiantis W. Benjamin’u galima teigti, kad fotografija, o vėliau ir kinas „išprusino“ tapybą [13]; tai vertė ieškoti ne tik naujų temų, bet ir veržtis anapus akivaizdžios tikrovės, ieškoti neįtikėtinų naujų pasaulių ir taip priversti tapybos medžiagą paklusti niekada neišreikštiems pasakojimams ir vaizduotės atvaizdus talpinti tikroje realybėje, apie kuriuos anksčiau niekas nedrįso net svajoti. Taigi „[…] tapyba atranda naujų sričių, į kurias fotografija tuo tarpu patekti negali“ [14].

Visgi mus savotiškai suvedžiojanti Z. V. Tarasevičienės kūrybos strategija leidžia konstatuoti, kad tapyba, būdama daile, rodo, jog kiekvienas paveikslas yra rankų darbo originalas, vis kitoks kompozicijos ir technologijos virtuoziškumas. Priešingai nei realistinėje kūryboje Z. V. Tarasevičienės paveikslai yra dialektiniai, jie nesilaiko atstumo nuo ginčų apie tai kas yra tapyba, grožis, taisyklės ir jų išderinimas. Remiantis Susan Sontag (1933–2004) galima teikti, kad taip šimtmečius skelbta riba tarp meno ir gyvenimo, tarp grožio ir negrožio, „[…] tarp daiktų ir įvykių, tarp sąmoningo ir netyčinio, […] tarp kilnaus ir menko, tarp meistrystės ir laimingų klaidų“ [15] yra visiškai nutrinama. Kita vertus, šis Z. V. Tarasevičienės nepaliaujamai puoselėjamas kūrybos gestas yra ir sąmoningas. Jis mums byloja, kaip pasakytų S. Sontag, apie labai slaptą tapybos akiplėšišką norą įrodyti, kad pasaulis tikrai yra gražus [16]… Tikriausiai dėl slaptojo geismo abstrakcija tampa realybe!

Z. V. Tarasevičienės tapyba. Iš autorės asmeninio rinkinio

Kaip pastebi Martin’as Warnke (g. 1937) tapybos funkcija buityje jau yra pasikeitusi, nes ją perėmė naujosios informacijos kūrimo bei transliavimo priemonės [17]. Tad Z. V. Tarasevičienės tapybai tik ir belieka įrodinėti grožį! Dailininkė įrodinėdama grožį dar kartą mums konstatuoja, kad pats grožis yra visuotinai reikšmingas ir, kaip pasakytų Arno Anzenbacher (g. 1940), „taip jis pakyla virš skonio arbitralumo [18]; jis (grožis) tampa būtinuoju mūsų gyvenimo palydovu!

Vis dėlto man yra įdomu, kaip Z. V. Tarasevičienė puoselėja savo strategiją ir išvysto savo meninę kalbą, kurdama atpažįstamų ir beveik neidentifikuojamų struktūrų žaismę [19]. Paskutiniu metu Z. V. Tarasevičienės tapyba yra ypač abstrakti [20]. Formose negalima atpažinti objektų ar subjektų, jų sąryšių ir sąveikų [21]. Menininkė kviečia grožėtis abstrakčiąja forma, ieškoti grynosios kompozicijos grožio ir jį giliai apmąstyti [22]. Tikėtina, kad tokiu būdu kūrėja kėsinasi į mūsų estetinio skonio ribas, kviečia prisijaukinti kitokią tapybą, nei esame anksčiau regėję. Ji negaili net ryškios ir kontrastingos spalvos, o vietoj potėpio leidžia dažams užtikšti, tekėti paveikslo paviršiuje ir taip sukurti nebesuvaldomus atsitiktinumus.

Tik iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad menininkė kuria tapybinį chaosą, tačiau net šiuo atveju jos chaosas yra žavingai sistemingas ir sulaikantis žvilgsnį. Tokiu būdu Z. V. Tarasevičienė veržiasi į postmoderniąją tapybą! Remiantis Wolfgang’u Welsch’u (g. 1944), galima reziumuoti teigiant, kad postmoderniajai tapybai galima priskirti hibridizacijos gestą (gluminančios kompozicijos ir netikėtumų sąskambis lemia bendrą vaizdą) [23]. Galiausiai Z. V. Tarasevičienės tapyba dar kartą konstatuoja, kad XX a. pradėjusi ir XXI a. tęsdama savo nevienalytę evoliuciją paveikslų kultūra vis dar žengia radikalų žingsnį inovacijų link – t. y. tapyba nuo vaizdavimo tebeina prie abstrakcijos [24]. Šiuo atveju Welsh’as primena, o Z. V. Tarasevičienė pavaizduoja Max’o Emst’o (1891–1976) ištartą skambiąją frazę apie tai, kad naujoji tapyba yra anapus tapybos [25].

Nuorodos:

  1. Žr. Zitos Virginijos Tarasevičienės tapyba. Gabrielės meno galerija. Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/zita-virginija-taraseviciene/ (žr. 2019-08-05).
  2. Žr. Zitos Virginijos Tarasevičienės CV. 
  3. Žr. Kaukė (100 x 70 cm). Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/zita-virginija-taraseviciene/ (žr. 2019-08-05).
  4. Žr. Talija (150 X 180 cm). Prieiga internetu ten pat.
  5. Žukauskaitė, A. (2005). Slavojaus Žižeko tikrovės filosofija. Viskas, ką norėjote sužinoti apie Zižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 10.
  6. Žr. Kalijų slėnis (200 x 180 cm), Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/zita-virginija-taraseviciene/ (žr. 2019-08-13).
  7. Žukauskaitė, A. (2005). Slavojaus Žižeko tikrovės filosofija. Viskas, ką norėjote sužinoti apie Zižeką, bet nedrįsote paklausti Lacano. Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjunga, 14.
  8. Žr. Atgimimas (120 x 80 cm). Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/zita-virginija-taraseviciene/ (žr. 2019-08-13).
  9. Žr. Toks tamsus abstraktas (120 x 100 cm); Tiltas (120 x 100 cm); Lietuje (130 x 150 cm). Prieiga internetu ten pat. 
  10. Benjamin, W. (2005). Nušvitimai: esė rinktinė. Vilnius: Vaga, 236 (Iš vokiečių kalbos vertė Laurynas Katkus).
  11. Gyvojo meno epitetas tiktų naujausiai dailininkė kūrinių kolekcijai Gyvenimas pilnas chaoso, kolekcija šiais metais buvo demonstruota Berlyne (Vokietija). 
  12. Derrida, J. (2006). Apie gramatologiją. Vilnius: Baltos lankos, 266 (iš prancūzų kalbos vertė Nijolė Keršytė). Taip pat žr. Venckus, R. (2014). Jacques’o Derrida dekonstrukcijos taikymas videomeno tyrimui. Vilnius: Vilniaus dailės akademija.
  13. Ten pat, 248.
  14. Ten pat, 249.
  15. Sontag, S. (2000). Apie fotografiją. Vilnius: Baltos lankos, 59 (iš anglų kalbos vertė Laurynas Katkus). 
  16. Žr. ten pat, 97.
  17. Warnke, M. (2002). Meno istorijos objekto sritis. Meno istorijos įvadas. Vilnius: Alma littera, 24 (Iš vokiečių kalbos vertė Loreta Anilionytė).
  18. Arno Anzenbacher (1992). Filosofijos įvadas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 32 (iš vokiečių kalbos vertė Algirdas Degutis, Donata Macevičienė, Traidenis Raudeliūnas, Tomas Sodeika, Arūnas Sverdiolas, Gediminas Žukas).
  19. Žr. Venecijos karnavalas (130 x 150 cm). Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/zita-virginija-taraseviciene/ (žr. 2019-08-18).
  20. Žr. naujausią dailininkės kūrinių kolekciją Gyvenimas pilnas chaoso; kolekcija šiais metais buvo demonstruota Berlyne (Vokietija). 
  21. Žr. Lietuje (130 x150 cm). Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/zita-virginija-taraseviciene/ (žr. 2019-08-18).
  22. Žr. Talija (150 X 180 cm). Prieiga internetu ten pat.
  23. Welsch, W. (2004). Mūsų postmodernioji modernybė. Vilnius: Baltos lankos, 75 (iš vokiečių kalbos vertė Alfonsas Tekorius).
  24. Ten pat, 164.
  25. Ten pat, 310.

Skaitytojams norime priminti, kad prof. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2020 m. galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu. Šio straipsnio autorius tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2019-10-15). Abstrakčios tapybos žaismas. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/40646-abstrakcios-tapybos-zaismas (žiūrėta 2020-01-09). 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose

Prof. dr. Remigijus Venckus

Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su tapytoja  Inga Noir-Mrazauskaite. Paminėtina, kad kūrėja gyvena Vilniuje, yra baigusi magistro studijas Vilniaus dailės akademijoje.

Inga Noir-Mrazauskaitė surengė nemažai personalinių parodų  Lietuvoje ir užsienyje, savo meną eksponavo grupinėse parodose, pleneruose ir kitose meno projektuose. Šiuo metu dailininkė prisideda prie mano sesers Linos naujai atidarytos „Godo“ meno galerijos erdvėje vystomų veiklų. Mrazauskaitė teigia: „Be didžiausio savo gyvenimo malonumo – tapybos, užsiimu (daugiausia) mokslinės srities knygų apipavidalinimu ir iliustravimu. O kadangi nuo mano gyvenimo ir kūrybos yra neatsiejama meilė gamtai, neseniai tapau jaunąja ūkininke ir auginu karališkuosius elnius.“

– Vilniaus dailės akademijoje studijavote dizainą, tačiau jau studijų metu vis labiau linkote į tapybą. Papasakokite, kuo jus patraukė tapytojo kelias, kas buvo jūsų mokytojai pastūmėję link tapybos, kuo jie ypatingi. Jūs taip pat domitės mokslu. Žinau, kad turėjote nemažai dvejonių, ar rinktis mokslininko kelią, ar menininko. Papasakokite išsamiau apie šias dvejones.
– Dizaino studijos buvo kryptingas specialybės pasirinkimas. Mėginau suderinti pomėgį menui ir mokslui. Be galo mėgau tapyti, taip stipriai, tarsi atrodė, jog negaliu to nedaryti, bei aistringai domėjausi fizika, ypač astronomija ir fundamentaliąja fizika.

Tad industrinio dizaino studijos buvo vienas iš galimų kelių, rodžiusių kaip iš tikro yra įmanoma suderinti tokius, atrodytų skirtingus, pomėgius. Šis kelias iš karto atrodė esąs išties patrauklus!  Studijuodama dizainą mėgavausi galimybe jungti mokslo žinias ir meninę kūrybą.

Ingos Noir-Mrazauskaitės tapyba

Visa tai nugulė mano konceptualiuose eksperimentuose. Daugiausia dirbau su šviesa, jos formomis ir savybėmis, kurias galėjau atskleisti taikant tuo metu dar neišplėtotas LED technologijas. Šviesa mane domino ir tuo aspektu, kaip ji puikiai kuria, formuoja ir atspindi nuotaiką, kurią visada stengiuosi atspindėti ir savo tapyboje.

Studijuodama dizainą nenutolau nuo šio didelio pomėgio tapyti ir beveik galima sakyti, kad tapybą studijavau neakivaizdžiai, palaipsniui ir kantriai.

Taigi studijos leido visiškai kitaip gilintis į šviesos fenomeną, taip pat padėjo ugdyti savitą estetikos pojūtį ir, be abejo, tiesiogiai studijuoti tapybos meną per papildomas paskaitas. Turėjau nuostabią galimybę meistriškumo mokytis iš mano vieno mėgstamiausių Lietuvos tapytojų profesoriaus Giedriaus Kazimierėno.

Visa tai ypatingai praturtino mano tapybinę kelionę. Baigusi magistro studijas dar kurį laiką dirbau dizainere ir tapiau paveikslus, tačiau pajutau, kad paskirstyti savo kūrybinę energiją dviem skirtingoms sritims nėra taip paprasta ir naudinga, tad nusprendžiau pasirinkti darbą, kuris artimesnis širdžiai ir mano intravertiškai asmenybei – tai tapybą, ir skirti tam visą savo kūrybinę energiją.

Šiuo savo sprendimu aš šiandien be galo džiaugiuosi, jis suteikė galimybę visa galva pasinerti į tapymą, ir toliau ieškoti tame naujų kelių.

Ingos Noir-Mrazauskaitės tapyba

– Gal galėtumėte pasidalyti mintimis apie tai, kuo mokslas ir menas, jūsų manymu, yra artimai susiję? Kiek mokslu turi remtis menininkas ir kiek menas gali duoti mokslui?
– Mano mintyse mokslas ir menas guli gretimose lentynose. Tiek mokslui, tiek menui be galo svarbus smalsumas, kūrybiškas mąstymas, naujų idėjų ieškojimas, savotiškas paslapčių atskleidimas.

Kūrybišku mąstymu ir naujų idėjų kūrimu aš laikau procesą, kai kaupiamos skirtingos žinios, patirtys, jau pažįstami ir žinomi dalykai bei elementai, ar tai būtų fiziniai, mintiniai ar jausminiai, jie skaldomi į atskiras daleles ir pagal visatos taisykles sujungiami į naujas formas.

Tokiu būdu bent jau mano galvoje gimsta naujos mintys, aplanko naujas supratimas ar atsiranda požiūris visiškai kitoje perspektyvoje. Mano manymu, tokiu principu dirba ir menininko, ir mokslininko galva, kai ieškomi dar neatrasti sprendimai ar neišaiškintos paslaptys.

Kitas aspektas yra nenugalimas potraukis ieškoti atsakymų – smalsumas. Kiekvienas menininkas ir mokslininkas dirba savo darbą tam, kad atsakytų į tam tikrus klausimus. Mokslininkas daugiau atsakymų ieško nagrinėdamas juslinį, empirinį pasaulį, o menininkas – jausminį, psichologinį. Galbūt toks pagrindinis skirtumas.

– Jūsų kūryboje nemažai nuorodų į tautinius, liaudiškus ir netgi specialiai baltiškuosius motyvus. Kaip šis motyvas atsirado jūsų kūryboje? Kas paskatino taip kurti?
– Čia ir pasimato mano paieškų sritis. Tapydama aš ieškau savęs, savo tapatybės, nagrinėju savo sąsają su kitais žmonėmis, su kultūra, su bendra kultūros pasąmone, archetipų pasauliu; ir ne tik savęs, galbūt labiau kultūros šaknų…

Iš kur kyla tas „savumo“, artumo jausmas? Visada, turbūt kaip ir dažnas žmogus, jaučiau nepaaiškinamą susižavėjimą dalykais, kurie atrodo artimi. Tai lietuviškos sutartinės, austi raštai, istorinės asmenybės, taip pat gamtos grožis, miškų ir pievų kviečiantis jaukumas.

Man buvo įdomu, iš kur tai kyla, kodėl būtent lietuviui tokie nepaprastai gražūs baltiški papuošalai, kodėl kiekvienam žmogui patinka žiūrėti į žvaigždes, ugnį, vandenyną. Dar nesutikau nė vieno lietuvio, kuriam nebūtų kažkuo paslaptingai artimas tas močiutės austos lovatiesės raštas, ir nesutikau žmogaus, kuris pasakytų „fui, koks negražus medis“.

Ornamentiką nagrinėti pasirinkau ne specialiai, galvoje susijungus visokioms padrikoms mintims į nepaprastą idėją – juk močiutės austi raštai yra kodai, pasakojimai, tik juos skaityti reikia ne žodžiais, o jaučiant. Ir pradėjau juos tapyti.

Po truputį pasinėriau į tą tikriausiai panašų meditacinį jausmą, kurį ausdama jautė mano močiutė – audžiau teptukais, skaičiau jos patirtį. Tai darydama atradau ir patyriau dar daugiau savitų jausmų ir potyrių, kuriuos vėl galėjau jungti į naujas mintis, naujas išraiškas, naujus paveikslus.

Gilinimasis į kultūrinį paveldą, baltiškus motyvus yra viena iš daugelio mano meninio tyrimo krypčių. Labai panašiai yra ir su gamta (jos elementų kalbėjimu mano paveiksluose), su mokslu ir jo sąsajomis mano drobėse, kurias jis papildo visatos horizontų ir aplanko mane atstumų paslaptimis.

Ingos Noir-Mrazauskaitės tapyba

– Tikrai neįprasta baltiškuosius motyvus sieti su siurrealizmo kalba. Kaip jūs pati vertinate siurrealizmą, ką ši gana specifinė kalba teikia menui? Kaip formuojate savo siurrealistinius pasakojimus ir kaip jie užgimsta?
– Siurrealizmo kryptis yra dar viena mano tyrimo dedamoji. Siurrealistiniai vaizdiniai labai primena sapną. Sapnas dažnai vaizdiniais geriau papasakoja jausmą nei žodžiai. Ta sapniška išraiška tapyboje man labai paranki norint perteikti nuotaiką, jausmą, užduodant klausimą, kadangi ji paklūsta lankstesnėms taisyklėms, turi daugiau galimybių prisitaikyti prie minčių srauto, iš anksto prisitaikyti prie to kas dar nežinoma.

Vaizdiniai paveikslams dažniausiai mano mintyse kyla tarytum patys, labai greitai susideda į aiškų vaizdą. Tikriausiai tai ir yra vadinama „eureka“ momentu. Vaizdiniai retai kada paklūsta žinomiems fizinės visatos dėsniams. Ir labai gerai, tokius juos ir tapau, vaizduoju, kaip pamačiau po akių vokais, kažkokius „ne visai pagal taisykles“, tokius kokių „negali būti“.

Nes tik tada jie kelia klausimus, kodėl jie tokie, ką reiškia ten atsiradę simboliai, kokia jų sąsaja su archetipų pasauliu, su pasąmonėje skendinčiais dalykais. Ir tik keliant klausimus ateina atsakymai. Toks tyrimo tikslas ir yra – tiesiog ieškoti!

– Jūs taip pat kuriate knygos iliustracijas. Kuo skiriasi iliustracija nuo tapybos? Papasakokite išsamiau, ką šiuo metu iliustruojate.
– Taip gana netikėtai nutiko, kad susidūriau su knygų menu. Viskas prasidėjo nuo pažinties su man labai miela Lietuvių kalbos instituto profesore dr. Grasilda Blažiene.

Kalbėjome apie meną, apie mokslą ir, matyt, ne visai netyčia, pasiūlė ji man pabandyti sukurti viršelį knygai apie prūsų kalbą. Nebuvau susidūrusi su knygų apipavidalinimo menu, tačiau ryžausi ir taip atradau nepaprastą malonumą menu apsupti tekstą.

Tai panašu į tapymą ta prasme, kad skaitydama knygas patiriu labai panašų kūrybinį procesą. Ta informacija, kuri plaukia į mane iš knygos, vėlgi skaidosi ir jungiasi su patyrimais ir iš to kyla vaizdiniai.

Skiriasi tik medija, kartais knygos formato diktuojama estetinė išraiška ir tai, kad viskas derinama su autoriumi.

Nors turėčiau pripažinti, gana lengvai su autoriais randame bendrą pajautimą, galbūt todėl, kad autorius savo matymą į tekstą sudėjo, o aš iš teksto pasiėmiau.

– Ar esate laiminga pasirinkusi menininko kelią? Kokie jūsų artimiausi kūrybiniai planai?
– Esu tame gyvenimo etape, kada jaučiu, kad svajonė pildosi. Taip, išties darbas yra labai didelė kiekvieno gyvenimo dalis pagal tai, kiek į jį investuojama laiko ir energijos. Tad mylimas darbas yra nepaprasta vertybė, kai malonumas jaučiamas ne vien sulaukus rezultato už tas investicijas, tačiau ir paties proceso metu.

Be galo mėgstu savo darbą, mėgaujuosi procesu, kūrybinės „kančios“ irgi savotišką jaudulį kelia, matyt, todėl jaučiuosi laiminga.

Visur, žinoma, yra savų sunkumų, menininko darbas irgi nėra vien tapyti. Reikia dar padaryti taip, kad būtų galima nusipirkti ant ko tapyti ir dar liktų pinigų išgyvenimui. Tačiau net ir savotiški marketingo, organizavimo ir panašūs darbai neatrodo pernelyg sunkūs, kai darau vardan to, kad paskui galėčiau tapyti.

Planuose yra visko: ir kūrybos ir strategijos, tačiau svarbiausia, kad ne viskas suplanuota, todėl lieka vietos netikėtumui, nelauktai galimybei, smalsumui.

– Dėkoju už puikų ir nuoširdų pokalbį ir linkiu, kad smalsumas tik augtų ir niekada neišblėstų!

Skaitytojams norime priminti, kad Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2019 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Prof. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2019-05-11). Mokslo ir meno dialoguose. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/39785-kulturos-kirtis-mokslo-ir-meno-dialoguose (žiūrėta 2019-05-25).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Prof. dr. Remigijus Venckus

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 9 d. publikavo interviu su dailininke iš Kauno Jurgita Ranceviene. Kviečiame skaityti plėtoto puikaus dialogo apie tapybą pagrindu parengtą dailininkės kūrybos kritiką.

Man tenka sutikti įvairių meno kūrėjų, stebėti jų kūrybą, diskutuoti apie ją, lyginti kūrinius. Visada žavi kūrėjai, kurie formuoja ne tik savitą braižą, bet ir mitą. Būtent tokia yra ir savitą tapybos braižą plėtojanti dailininkė Jurgita Rancevienė (g. 1976 m.).

Ji visą gyvenimą drąsiai žengia meno kūrybos keliu, kuris prasidėjo dar mokykliniame amžiuje. 1994 m. baigė Birštono keturmetę dailės mokyklą ir vaikų kūrybos klubą „Molinukas“, o 1998 m. – Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetą (anuomet – Kauno aukštesniąją meno mokyklą), kur įgijo dailiosios odos specialybę.

Kūrėja aktyviai dalyvauja meno projektuose, rengia tapybos parodas, iliustruoja knygas vaikams, dirba menine knygų redaktore, o tapybą viešoje meno arenoje pradėjo eksponuoti nuo 2009 m. Gausiai lankomos ir visuomenės įvertinimo sulaukusios personalinės parodos yra surengtos Kaune, Palangoje, Birštone, Pakruojyje, Kaišiadoryse, Tytuvėnuose, Vilniuje, Klaipėdoje, Ukmergėje. Paskutiniu metu J. Rancevienė aktyviai dalyvavo grupinėse bei rengė personalines parodas Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Birštone (J. Rancevienės el. laiškas  R. Venckui 2018-10-23; Striogaitė E., 2017).

Jurgitos Rancevienės kūrinys

Ypač aktyvi J. Rancevienės kūrybinė veikla yra pastebima 2018 m. Ji dalyvavo tarptautinėse parodose Niujorke (JAV), Jerevane (Armėnija), Romoje (Italija), konkurse Londone (Jungtinė Karalystė), pleneruose Ukrainoje, Lenkijoje ir Indijoje. Menininkės kūrybinės veiklos rezultatai išsamiai pristatomi asmeninėje interneto svetainėje ir meno kūrėjų internetinėje portfolio platformoje „Behance“ (plačiau žr. https://www.jurgitaranceviene.com, https://www.behance.net/jurgitaran9f13).

Paminėtina, kad J. Rancevienės kūriniai yra sėkmingai parduodami aukcionuose. Juos įsigijo Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Honkongo, JAV kolekcionieriai bei meno mylėtojai. Dailininkės biografijoje gausu faktų ir apie kitų meno kūrėjų parodų kuravimą. J. Rancevienė kuravo Betos Sudnikovič (Lenkija), Viliaus Ksavero Slavinsko, Rimvydo Pupelio, Raimondos Tamo, Rūtos Levulienės, Ričardo Grigo bei kitų žymių menininkų parodas (J. Rancevienės el. laiškas R.  Venckui 2018-10-23).

Tik iš dalies gali susidaryti įspūdis, kad J. Rancevienės kūriniuose yra daug atsitiktinumo, tačiau atidžiai apžiūrėjus jos tapybos evoliuciją susidaro aiškus įspūdis, kad menininkė plėtoja savitą, unikalią kūrybos programą. Ekspresyvioje tapyboje didžiausias dėmesys yra skiriamas ne vien tik tapybinei ekspresijai, kur dominuoja spalvinė žaismė, bet ir iš piešinio perkeltas ekspresyvus ir gana grynas potėpis („Juokinga?“, akrilas, aliejus, drobė 50 x 30 cm, 2017 m.).
Pastarųjų kelerių metų tapyboje šiuo potėpiu dailininkė ne tik išskiria pasakojamojo siužeto akcentines vietas (arba patį pagrindinį personažą), bet ir kai kuriuose naujausiuose savo paveiksluose suformuoja savotišką pikasiškojo kubizmo aliuziją.

Jurgitos Rancevienės kūrinys

Svarstydamas apie kubizmą Walteris Benjaminas (1892–1940) yra teigęs, jog kubistai pasaulį sukūrė iš stereometrinių formų (Benjamin. W. 2005; „Jis ir Ji“, akrilas, aliejus, drobė 50 x 50 cm, 2017 m.; „Vienpusė meilė“, akrilas, aliejus, drobė 100 x 120 cm, 2017 m.). J. Rancevienė, kaip ir kubistai, ignoruoja iliuzinės erdvės perspektyvą ir renkasi daiktų bei personažų dvimatį vaizdavimą („Astralas – nematomas, bet egzistuojantis pasaulis“, akrilas, aliejus, drobė 100 x 100 cm, 2017 m.). Spalvotomis plokštumomis ir kontūrais atskirdama objektų / personažų figūras dailininkė tarsi išnarsto vaizduojamuosius. Tačiau  ji elgiasi ir priešingai nei kubistai. J. Rancevienė nevengia spalvos ir jai teikia pirmenybę (Universalaus meno žodynas, 1998). Taip ji įtvirtina įtaigų spalvos ir vaizduojamojo objekto kontūro dialogą.

J. Rancevienė kuria savitus pasakojimus, kuriuose galima pastebėti raguotus personažus („Teatrališkai smaugianti Tauro meilė“, akrilas, aliejus, drobė 60 x 80 cm, 2017 m.), susigūžusius maldininkus („Malda dievams“, akrilas, aliejus, drobė 80 x 80 cm, 2017 m.), keistas, it Siamo dvyniai, pozuojančias personas („Susitaikymas“, akrilas, aliejus, drobė 60 x 40 cm, 2017 m.), etc. Tikriausiai nesuklysime teigdami, kad J. Rancevienė kuria savitai personalizuotą mitologinį pasaulį. Tapyboje plėtojamos istorijos atklysta iš plačiosios kultūros, kvestionuoja pasakojimų praktišką tinkamumą pasauliui, patvirtina ir įtvirtindama naująją ideologiją ir (arba) mitologiją, aktyviai susijungia ir  suformuoja nenuspėjamą kitą, griežtai nepaženklintą tikrovę (Fiske, J., 1990). Šis menininkės kūrybos gestas rodo, kad susidomėjimą svetima mitologija pakeičia savojo mito kūrimas ir įprasminimas nuolatos tobulinama asmeninė meno kalba.

Savito savojo mito aktualumas yra susijęs su pačios tapybos prigimtimi, apie kurią W. Benjamis teigia, kad tapyba iš prigimties paprasčiausiai nepajėgia pateikti objekto kolektyvinei recepcijai (Benjamin. W., 2005). T. y. lyginant su šiuolaikinėmis audiovizualinėmis, judančiomis medijomis (angl. moving images), o konkrečiau – su filmu, tapyba sunkiau pasiduoda analizei. Ji nepakankamai tiksliai perteikia situaciją. Šiuo atveju filmo veiksmas izoliuotas ir todėl lengviau analizuojamas (žr. ten pat), o tapyboje aktualu ne kiek gausu aiškaus pasakojimo, bet kiek atsiveria be galo individualių ir aktualių pasakojimo variacijų, nulemtų paties menininko gebėjimo grumtis su paveikslo materija.
Įvairios J. Rancevienės paveiksluose pavaizduotos būtybės ir daiktai yra atitrūkę nuo tikrovės bei pakitę savo forma ir spalviniu deriniu. Šiuo atveju jų nebegalima pavadinti daiktais ar gyviais.

Jie paprasčiausiai virsta žiūrovo dėmesį patraukiančiais pavidalais (Venckus, R. 2008). Tokiu būdu paveikslai ne tik ženklina personalinį J. Rancevienės mitologijos gestą, bet ir lemia norą jų grožį sieti su žaismingu iliustravimu (iliustracijų pavyzdžiai žr. https://www.behance.net).

Apie kūrybos žaidybiškumą teigia ir pati menininkė: „[…] aš kūrybą ir gyvenimą suprantu ne kaip rimtą dalyką, o kaip žaidimą, tad tai labai atsispindi ir mano kūriniuose. Į viską žvelgiu su humoru“ (Gedeikytė, G. 2018). Dėl žaidimo pavidalai tampa tokie mitiniais, kokie negali būti realiame gyvenime.

Kurdama keistus pavidalus J. Rancevienė intuityviai nurodo ir į prancūzų poststruktūralistinės filosofijos atstovo Jacques Derrida filosofinę koncepciją apie šmėklas. Jis teigia, kad žmonės nuo seno visais įmanomais būdais geidė bendrauti su vaiduokliais. XX a. aktyvia tokio bendravimo forma tapo visa vizualioji kultūra, o labiausiai kinas (žr. R.  Venckus 2014).

Jurgitos Rancevienės kūrinys

Bendravimo su šmėklomis (neva kažkada gyvenusiomis arba visiškai išgalvotomis) funkciją visada propagavo tapyba. Mūsų santykis su šmėklomis pradedamas kurti vaikystėje pasakų sekimo būdu. Pasakos kultūra mums pirmiausia iškyla kaip knygos kultūra. Dailė čia atlieka iliustravimo vaidmenį (Venckus, R. 2008; verta priminti, kad J. Rancevienė yra sukūrusi nemažai iliustracijų knygoms bei periodinei spaudai, skirtai vaikams). Vėliau, sugebėdami skaityti abstrakčiuosius paveikslus, ne tik ieškome atpažįstamų šmėklų, bet ir jas susikuriame pakartotinai. Būtent apie tai iš dalies konstatuoja ir pati dailininkė: „[…] siekiu, kad kiekvienas turėtų galimybę individualiai suvokti paveikslą, pats prisitaikytų, kas jam tinka. Juk mes visi skirtingi, tad ir viską matome, suvokiame skirtingai […]. Tikiu, kad visi šie darbai skatina lankytojus analizuoti, ieškoti vis naujų simbolių ir reikšmių. […] kūriniai turi kalbėti su žmonėmis, o jie su jais“ (Gedeikytė, G. 2018). Šiuo, J. Rancevienės atveju, pats menininkas gali būti traktuojamas kaip savotiškas mediumas, vedantis žiūrovą už rankos į jaudinantį vizualinį pasakojimą. Taigi puikiai išplėtotas iliustracijos gestas, taip pat ir nesvetimas formuojamų pasakojimų teatrališkumas lemia J. Rancevienės personalinės mitologijos įtaigą.

Skaitytojams norime priminti, kad prof. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Prof. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2019-01-05). Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/39150-kulturos-kirtis-menininkas-kaip-mediumas-kuriantis-asmenine-mitologija (žiūrėta 2019-04-11).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Prof. dr. Remigijus Venckus

Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie dailininko Laimono Šmergelio tapybą.

 

Biografiniai faktai    
Tapytojas Laimonas Šmergelis (gimė 1972-06-25 Utenoje) meno kūrybos keliu žengia drąsiai dar nuo 1985 metų, kai baigė Utenos vaikų dailės mokyklą, kurioje papildomai studijavo ir suaugusiųjų grupėje. 1995 m. dailininkas baigė Dailės ir darbų pedagogo bakalaurą, o 1997 m. dailėtyros magistrantūrą Šiaulių universitete. Po studijų Šmergelis grįžo į Uteną, kurioje gyvena ir kuria iki šių dienų.

Pastebėtina, kad nuo 1990 m. tapytojas aktyviai dalyvauja meno parodose ir įvairiuose kultūriniuose projektuose. Jis yra surengęs daugiau kaip 60 autorinių parodų, taip pat dalyvavo daugiau nei 100 grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

Dar studijų metu dailininkas dalyvavo aštuoniose vietinės ir respublikinės reikšmės grupinėse parodose. 1997–2008 m. savo kūrybą L. Šmergelis demonstruodavo kasmetinėse Utenos dailininkų parodose; taip pat tapybos kūriniai būdavo eksponuojami kasmetinėse Sėlių krašto dailininkų miniatiūrų parodose, tarptautiniuose ekslibrisų konkursuose „Utenos krašto tapytojai“.

Dailininko kūryba gausiai demonstruota grupinėse parodose, kurios rengtos Vilniuje (2011, 2018), Klaipėdoje (2008), Šiauliuose (2007), Nidoje (2005), Utenoje (2009, 2015 – 2018), Dusetose (2011 – 2018), Molėtuose (2009), Zarasuose (2010).

L. Šmergelis taip pat dalyvavo grupinėse parodose užsienyje: Olandijoje (2009, 2011), Austrijoje (2013) ir Australijoje (2015). Kūryba taip pat pristatyta ir tarptautinėse meno mugėse: Belgijoje (2008), Olandijoje (2008–2009, 2012, 2014), Jungtinėje Karalystėje (2011), Italijoje (2013–2014).

Įspūdingą kiekį autorinių parodų menininkas surengė šiuose Lietuvos miestuose: Vilniuje (2005–2009, 2012, 2013), Kaune (2008-2009, 2014), Panevėžyje (2009), Kelmėje (2008-2009), Utenoje (1999, 2002–2016, 2018), Kėdainiuose (2013), Anykščiuose (2002, 2004, 2006, 2008, 2014), Zarasuose (2004), Molėtuose ir Dusetose (2006) Jonavoje (2009).
Menininko autorinės parodos surengtos ir kitose valstybėse: Olandijoje (2008), Vokietijoje (2009), Australijoje ir JAV (2015).

Su L. Šmergelio kūryba išsamiai galima susipažinti apsilankius jo personalinėje interneto svetainėje: www.smergelis.lt (žiūrėta 2019-02-01). Apie dailininką jau ir anksčiau yra tekę rengti ir publikuoti kritinius straipsnius bei tapybos rezultatus pristatyti parodų ir festivalių atidarymuose [1].

 

Laimonas Šmergelis „Aguonų pievoje” 90 x 90, 2017.

Tapybos savitumas
Dailininkas L. Šmergelis yra gerai pažįstamas ir atpažįstamas Lietuvos meno padangėje. Jo tapyba neretai patraukia dėmesį ne tik dėl bendražmogiškai pažįstamo, paprasto siužeto, bet ir dėl puikiai įvaldytos technikos.

Menininko tapybos savitumą galima apibrėžti net konkrečiais trimis punktais: pirma, tapytojo siužetai saviti. Čia savitumą lemia vaizduojami herojai – maži žmogeliukai, primenantys vaikus. Pastebėtina, kad šiais laikais reta dailininko, kuris puikiai suprastų vaiko, o juo labiau kūdikio, anatomiją ir galėtų kūno struktūrą realistiškai atvaizduoti paveiksle. Šis kūrybos aspektas tikrai rodo L. Šmergelio išvystytą meistrystę.

Antra, paveiksluose vaizduojami vaikai yra ne tik realistiški (ir dėl to patraukiantys žiūrovo dėmesį), bet ir dekoratyviai subtilūs. T. y. dekoratyvumas žiūrovą ne erzina, bet perkelia į savotišką kitą, labiau iliuzinę, žavingą, fantazijomis pasidabinusią aplinką (arba aplinką provokuojančią fantazuoti).

Naujausiuose savo paveiksluose L. Šmergelis specialiai pabrėžia tapybos dekoratyvumą. Jo neslėpdamas menininkas leidžia dekoratyvumui harmoningai atsiverti kaip dar vienam tapybos privalumo gestui.

Trečia, tikriausiai dėl akivaizdaus kūrybos dekoratyvumo net vaizduojami siužetai atrodo lengvi, svajokliški ir nereikalaujantys jokio papildomo įtempto mąstymo. Šis paveikslų dekoratyvumas sugestijuoja ir kūrinio pritaikomumo funkciją; t. y. vos tik pažvelgus į menininko tapybą iš karto kyla noras fantazuoti istoriją, arba ieškoti čia pat aprašyto intriguojančio siužeto, kuris įprasmina tapybą kaip literatūros kūrinio iliustraciją.

Kadangi šie trys, glaustai apibūdinti dailininko L. Šmergelio tapybos aspektai yra esminiai, todėl jie visi yra verti išsamesnės analizės. Tolimesnėse recenzijos pastraipose būtent jie ir bus išsamiai analizuojami.

 

Žavėjimasis vaikyste    
Jau minėta, kad bendražmogiški L. Šmergelio tapyboje vaizduojami siužetai yra lengvai suvokiami, priimtini ir žavintys žiūrovą. Šiuo atveju susiduriame su daugeliui iš mūsų aktualiu asmens vidaus atvaizdavimo probleminiu klausimu. Dailininko tapyba mums byloja apie malonius išgyvenimus, prisiminimus apie atradimų ir nusistebėjimų džiaugsmą.

Taip atsiranda žavėjimąsi vaikyste, taip pat ir nuolatinis siekį ją poetizuoti / romantizuoti. Visa tai susišaukia su prancūzų filosofo Jacques Derrida (1930–2004) išsakyta mintimi apie tai, kad išorė ekspresyviai imituodama vidų vaizduoja operatyviai suvokiamus jausmus. Tad šiuo atveju tapyba lyg džiaugsmo giesmė, kuri tarytum iš savęs išplėšia vidų, ištraukia į išorę ir leidžia pamatyti tai ką galima vadinti slaptu išgyvenimu, intymiu patyrimu.

Laimonas Šmergelis „Medeina. Miško deivė” 70 x 100, 2016.

Anot Derrida, „tapymas yra reprodukavimo gestas, vienodai skylantis į išorę ir vidų, o išraiška jau yra pradėjusi vesti jausmą iš jo paties, ji jau pradėjusi jį išstatyti ar vaizduoti“ [2]. Maža to, Derrida pastebi, kad tapybinis reprezentavimas – tai lyg maginis  žiūrovo sugavimas ir nužudymas [3].

L. Šmergelio kūrybos suprantamumą, temos bendražmogiškumą ir siužeto vartojimo malonumą taip pat galima interpretuoti remiantis Arno Anzenbacherio (g. 1940) meno esmės paaiškinimu: „[…] viena vertus, mene svarbu yra tai, kas yra perteikiama ar išreiškiama, t. y. dvasinis turinys. Antra vertus, yra tam tikra terpė, medžiaga, kurios pagalba perteikiama arba išreiškiama […]“ [4].

Lyg ir gali pasirodyti, kad toks meno apibūdinimas kuria savotišką priešpriešą, tačiau ji yra puikiai įveikiama tada, kai L. Šmergelis siekia harmonijos, t. y. turinio ir medžiagos vienovės.

L. Šmergelio tapybos atveju akivaizdu, kad dekoratyvumas ir iliustratyvumas iš dalies mūsų dėmesį nukreipia net ir į klausimų apie tapybos fenomeną lauką. Walteris Benjaminas (1892–1940) yra pastebėjęs, kad tapyba sunkiau pasiduoda analizei nei filmuotas vaizdas. Taip yra todėl, kad filmas tiksliau perteikia situaciją [5].

Šiai minčiai neprieštarauja ir Ernstas Hansas Gombrichas (1909–2001), teigdamas jog tapybai esant tokioje padėtyje (kurią lemia jos prigimtis) reikia fantazijos pastangų ir nepaprastų sugebėjimų [6], o juos visus, be abejo, ugdo šiuolaikinė kultūra, perpildyta įvairiais vaizdais, jau tapusiais puikiai atpažįstamais ikoniniais reprezentantais.

Tad šiuo atveju L. Šmergelio tapyba provokuoja žiūrovą fantazuoti bei fantazuojant nepaisyti realybės dėsnių. Taip yra todėl, kad priešingai nei filme drobėje ne tik trūksta, bet ir negali būti tam tikrų akivaizdžių duomenų, tokių kaip fiziškai suvokiamos erdvės ir laiko kaitos, lemiančios gerokai išsamesnį atvaizduojamo pasaulio suvokimą.

 

Simbolių įvairovė    
L. Šmergelio tapyba labai akivaizdžiai parodo, kad žmogaus pasaulis susideda ne vien tik iš daiktų; tai – simbolių tikrovė. Tad šiuo atveju, kaip pasakytų Gombrichas, „ribos tarp tikrovės ir fantazijos iš tikrųjų nėra“ [7], o tapyba lyg filosofija egzistuoja kaip kiekvieno mąstančio kasdienybės dalis.

Laimonas Šmergelis „Vakarienė” 100 x 130, 2016.

 Tapyba, kaip ir filosofija, siekia geriau apibrėžti žmogaus gyvenimą ir veiklos formas [8], net ir tuo metu kai ji atrodo žaidybiškai lengvabūdiška ir dekoratyvi.

Maža to, tapyba mums gali atrodyti ir kaip atvirkštinis gestas psichoanalizei. T. y. psichoanalizė privalo išvaduoti iš neadekvačių ir nepamatuotų fantazijų bei priversti realybę matyti tokią, kokia ji yra, o L. Šmergelis (tikėtina, jog visiškai nesąmoningai) siekia priešingo efekto. Jis žiūrovams suteikia galimybę identifikuotis su ta fantazija, kuri atvaizduojama drobėje [9]. Dailininkas L. Šmergelis yra ne tik kūrybingas, bet ir profesionaliai plėtojanti savo kūrybos braižą. Jos kūrybinis produktyvumas, stebinantis meninis aktyvumas domina ne tik meno mylėtojus, bet ir vertintojus bei kolekcininkus. Todėl rekomenduoju dailininkui L. Šmergeliui suteikti meno kūrėjo statusą.

 

Skaitytojams norime priminti, kad prof. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Prof. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.

 

Nuorodos

[1] Straipsniai ir recenzijos apie dailininką:

  1. Venckus, R. (2009-12-18 – 2010-01-29). Esė apie jaunėjantį žmogų: Laimono Šmergelio tapybos parodos „Tarp praeities ir dabarties”. A galerija, Respublikos g. 33, Panevėžys. Prieiga internetu: http://www.agalerija.lt/laimonas-smergelis/tarp-praeities-ir-dabarties/menotyrininko-anotacija/ (žiūrėta 2015-03-18). Recenzuota atidarymo metu: 2009-12-18. Asmeniniame archyve: http://culture.venckus.eu/daile/tapyba/ese-apie-jaunejanti-zmogu/ (žiūrėta 2017-07-20).
  2. Venckus, R. (2009-02-26). Kaip gyvena fantazija vaikišku veidu: apie Laimono Šmergelio tapybą. Fantazijos. Kaunas: Všį Artkomas, 7. ISBN 978-9955-905-01-1. Venckus, R. (2009-02-26 – 2009-03-25). Kaip gyvena fantazija vaikišku veidu: Laimono Šmergelio tapybos kūrinių parodos recenzija. A galerija, Respublikos g. 33, Panevėžys. Prieiga internetu: http://www.agalerija.lt/laimonas-smergelis/fantazijos/laimono-smergelio-tapybos-darbu-paroda-fantazijos-2009-02-26-2009-03-25/ (žiūrėta 2015-03-18). Recenzuota atidarymo metu: 2009-03-26. Asmeniniame archyve: http://culture.venckus.eu/tapyba/kaip-gyvena-fantazija-vaikisku-veidu/ (žiūrėta 2009-07-20). Dailininko kūrybos pristatymas tarptautiniame festivalyjas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. Parodų vietos: 2009-10-03 – 11-23 Kelmės krašto muziejuje, Dvaro g. 5, Kelmė; 2009-08-13 – 09-14 Ryšių istorijos muziejus, Rotušės a. 19, Kaunas; 2009-07-01 – 08-10 Raudonės pilis, Jurbarko raj.
[2] Derrida, J. (2006). Apie Gramatologiją. Vilnius: Baltos lankos, 266 (iš prancūzų kalbos vertė N. Keršytė).

[3] Ten pat, 377.

[4] Anzenbacher, A. (1992). Filosofijos įvadas. Vilnius: Katalikų pasaulis, 31 (iš vokiečių kalbos vertė A., Degutis, D. Macevičienė, T. Raudeliūnas, T. Sodeika, A. Sverdiolas, G. Žukas).

[5] Benjamin, W. (2005). Nušvitimai: esė rinktinė. Vilnius: Vaga, 236 (Iš vokiečių kalbos vertė L. Katkus).

[6] Gombrich, E. H. (2000). Dailė ir iliuzija: vaizdo psichologijos studija. Vilnius: Alma Littera, 46 (iš anglų kalbos vertė. R. Antanavičiūtė).

[7] Ten pat, 85.

[8] Aster, von. E. (1995). Filosofijos istorija. Vilnius: Alma Littera, 327 (iš vokiečių kalbos vertė L. Anilionytė).

[9] Ši išvada suformuluota remiantis Slavojaus Žikeko kritika, nukreipta į Jacques Lacano psichoanalizę; žr. Žižek, S. (2010). Sveiki atvykę į tikrovės dykumą: esė. Vilnius: Kitos knygos, 29 (iš anglų kalbos vertė E. Klivis, A. Žukauskaitė, N. Vasiliauskaitė).


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2019-02-01). Dailininkas Laimonas Šmergelis. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/39531-kulturos-kirtis-dailininkas-laimonas-smergelis (žiūrėta 2019-04-11).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Minčių skaitymo vizualiniai išgyvenimai

Minčių skaitymo vizualiniai išgyvenimai

Dr. Remigijus Venckus.

Kaunietė dailininkė Rita Rimšienė (g. 1959, Kaunas), pagal išsilavinimą yra inžinierė-technologė (bakalauras) ir verslo administratorė (magistras), prieš devynis metus tapybos pradėjo mokytis pas Vytautą Kusą ir Antaną Obcarską. Šiandien dailininkės biografijoje gana nemažas skaičius autorinių parodų, surengtų Kaune, Klaipėdoje, Palangoje, Kretingoje, Druskininkuose, Veisėjuose. R. Rimšienė taip pat dalyvavo daugiau nei dvidešimtyje grupinių parodų. Per nepilną dešimtmetį nutapė daugiau nei 380 paveikslų. Nuo 2015 m. už ryškius kūrybinius pasiekimus kūrėja buvo priimta į Žemaitijos dailininkų sąjungos narių gretas. 2016 m. R. Rimšienė išleido tapybos albumą ir Dzūkijoje suorganizavo plenerą „Minčių krantai”; 2017 m. pasaulį išvydo naujas jos kūrybą reprezentuojantis leidinys – „Minčių skaitiniai“. Geriausi jos tapybos kūriniai yra saugomi Žemaičių dailės muziejuje, Plungėje.

2018 m. rugpjūčio 21 d. – rugsėjo 11 d. Pylimo galerijoje (Pylimo g. 30, Vilnius) atidaroma naujausia dailininkės paroda pavadinimu „Minčių skaitiniai“. Tad tolimesnėse pastraipose plačiau aptarsiu parodoje eksponuojamą tapybą.

Mastyti apie R. Rimšienės paveikslus mane verčia pats parodos pavadinimas. Pirma, žodis skaitymas yra atklydęs iš knygos kultūros, antra, skaitymas nurodo žinias ir žinojimą, trečia, skaitymas ženklina procesą, kuriame siekiama suprasti, patirti ir įsigilinti.  Kyla retorinis klausimas – ar skaitymas vis dar yra aktualus šiuolaikinio žmogaus gyvenime? Pastebėtina, kad XX a. paskutiniame dešimtmetyje aršiai skelbta knygos pabaiga ir žinių visuomenės perėjimas į nuolat besiplečiančią internetinės informacijos erdvę, turėjo panaikinti įprasto skaitymo svarbą ir galią. Deja, taip nenutiko. Knygos ir toliau yra spausdinamos, perkamos ir skaitomos. Galiausiai, taip kaip skaitome knygas (iš viršaus į apačią puslapis po puslapio) panašiai skaitome ir informaciją interneto platybėse. Vis tik dera pastebėti, kad R. Rimšienės tapyba byloja kur kas apie sudėtingesnį informacijos skaitymą nei knygose ar interneto erdvėje. Dailininkės abstrakčioje tapyboje regime įvairių spalvų, spalvinių dėmių ir kontrastingų potėpių kovą. Visa tai lemia savotiškų asociacijų lauką apie buvimą nepaliaujamai kintančios informacijos apsuptyje. Susidaro tikėtinas įspūdis, kad drobės paviršiuje persilieja ir susiduria skirtingi informaciniai ūkai ir suformuoja savitai kintantį informacijos kosmosą. Kitą vertus jei manęs kas nors paprašytų pateikti ne tik informacijos, bet ir mūsų visatos, kosmoso kūnų ir darinių, esančių už žemės paviršiaus vaizdinius, aš pirmiausiai nurodyčiau į R. Rimšienės tapybą.

Diskusija apie informacijos įvaizdinimą R. Rimšienės tapyboje ne tik audrina mano vaizduotę, bet ir kelia pavojų būti nesuprastam. Abstrakčioji ir į konkretumus nelinkusi gilintis tapyba tarsi atliepia Walter’io Benjamin’o įžvalgą (1892 – 1940):

[…] konvencionaliais kūriniais nekritiškai mėgaujamasi, o tikros naujovės (pvz. provokuojanti abstrakti tapyba – R. Venckaus pastaba) kritikuojamos su pasišlykštėjimu; kitą vertus situacija yra nulemta fakto, kad tapyba paprasčiausiai nepajėgia pateikti objekto kolektyvinei recepcijai. […] ji (tapyba – R. V. pastaba)tampa reikšminga kliūtimi tuomet, kai susiklosčius ypatingoms aplinkybėms, tam tikru mastu prieš savo prigimtį tapyba tiesiogiai susiduria su masėmis [1]

Stebint R. Rimšienės kūrybą ir antrinant B. Walter’iui iš dalies galima sutikti, kad ir šiais laikais susidūrimas su abstrakčia tapyba gali gluminti žiūrovą ir lemti gana miglotų klausimų virtinę. Aktuali suvokimo problema iškyla ir tuo metu, kai R. Rimšienės kūrinių pavadinimai aktualiai nutolina žiūrovą nuo galima paprasto, netgi tiesmuko ir vienmačio kūrinio supratimo.

Taigi R. Rimšienės tapyba nepasiduoda ypač lengvam perskaitymui, nes jos išplėtotas spalvų, potėpių ir formų žaismas nurodo ne į statišką pasakojimą, bet į kitimą ir nepastovumą. Tad paveiksluose iškyla ir aktuali laiko bei erdvės nepakartojamo kitimo problema. Šiuo atveju, kūriniai ne tik kvestionuoja materialųjį pasaulį, bet ir jį supančius informacijos srautus, asmeninės ir visuotinės nuotaikos susidarymus ir išnykimus. Būdama atvira diskusijai ir interpretacijai tapyba tarsi kėsinasi į kinematiškumą ir dėl to autorės noras išprovokuoti sudėtingų minčių (o taip pat ir prasmių) skaitymą tampa labiau intuityviu ir emociniu nei loginiu ir griežtai struktūriškai planuotu gestu. Šis R. Rimšienės kūrybos gestas iš dalies antrina kitam W. Benjamin’o teiginiui:

[…] palyginti su tapyba, nufilmuotas veiksmas (o taip pat ir bet koks kitas kinematinis įrašas – R. V. pastaba)lengviau pasiduoda analizei todėl, kad jis nepalyginti tiksliau per­teikia situaciją [2]

Vis tik abstrakti ir konkretybių nedemonstruojanti tapyba, kaip ir bet koks kitas abstraktus menas yra išlaisvintas nuo vienmačio pasakojimo galios ir priespaudos. Šiuo atveju R. Rimšienės tapyba yra atvira interpretacijoms, kurių begalines grandines aktualizuoja Umberto Eco (1932 – 2016) [3] ir Jacques Derrida (1930 – 2004) [4]. Nors šiuo atveju Algirdas Julius Greimas (1917 – 1992) paprieštarautų akcentuodamas, kad kūrinio interpretacijų skaičius visada yra baigtinis, jis nesitęsia iki begalybės [5]

R. Rimšienės tapybos maniera įtvirtinama potėpių, spalvinių dėmių apgalvotu komponavimu; visa tai metodiškai pasikartoja. Tokiu būdu dailininkė kuria savitą ir vientisą savo kūrybos stilių. Šiuo atveju pasikartojimai įtvirtina subjektyvumo įspūdį ir dar labiau įtvirtina minčių skaitymo problematiką. Tad R. Rimšienės formuojamos asociacijos į subjektyvų minčių skaitymo aktą taip pat antrina ir aktualizuoja Herbert’o Read’o (1893 – 1968) iškeltą pastabą:

[…] faktas, kad šiuolaikinė informacija dažnai būna neišsami ir net patys dailininkai kartais paneigia savo anksčiau už­rašytas mintis [6] – Toliau Read’as pastebi dar įdomesnį dalyką– […] abstrakciją menininkai dažnai renkasi kaip atsvarą pasaulėvaizdžio sumaiščiai ir ne­aiškumui [7]

Nors R. Rimšienės tapyba sistemiška ir metodiška, tačiau vaizduojamieji „subjektai“ / „objektai“ lieka apibendrinti, fluidiški ir materialiai neapčiuopiami. Žiūrovui tenka rimtai paieškoti atpažįstamųjų vardiklių, o greičiau net juos pačiam sugalvoti. Paveiksluose  yra viskas grįsta vizualiniu išgyvenimu, remiamasi spalvų ir formų išraiškos galimybėmis. Apie tokio pobūdžio tapybą dar kartą labai taikliai prabyla H. Read’as:

[…] menas visuomet buvo abstraktus ir simbolinis, veikė žmo­gaus jausmus per regos ir lytėjimo pojūčius. Tačiau esminis skirtumas yra tas, ar menininkas, žadindamas jausmus, eina nuo suvokimo (percepcijos) prie atvaizda­vimo (reprezentacijos), ar nuo suvokimo — prie vaizduotės, laužydamas vizuali­nius vaizdinius tam, kad galėtų juos panaudoti bedaiktėje (racionalioje arba kon­ceptualioje) struktūroje [8]

Konceptuali struktūra yra pateisinama tuomet, kai ji veikia pojūčius. Abstrakčioji tapyba tai daro gerokai intensyviau ir geriau, nei atpažįstamų daiktų, įvykių fotografinis (per)tapimas.Natūros atvaizdavimą visada yra lengviau vertinti ir suvokti nei abstraktų kūrinį, todėl šiuo R. Rimšienės atveju abstrakčioji tapyba siekia sujaudinti ir sukrėsti daug stipriau nei regimoji, kiekvieną dieną mus supanti tikrovė. Tad šio teksto pabaigoje, galima tik konstatuoti, kad  visa tai, kas aptarta, tikrai patvirtina pačios dailininkės savianalitiniai svarstymai:

Manęs netenkina įprastinės tikrovės atvaizdavimas paveiksluose. Tapyboje noriu atskleisti asmenybės vidaus transformacijas ir emocijas, bet ne atvaizduoti tai, kas jau yra akivaizdu. […] man abstrakcija tarytum padeda prasiskverbti giliau už regimojo pasaulio. Kurdama išgyvenu visišką vaizduotės laisvę ir ji man atsidėkoja begaliniais vaizdiniais [9].

 

Nuorodos:

[1] Benjamin, W. (2005).Nušvitimai. Vilnius: Vaga, 234 (Iš vokiečių kalbos vertė Laurynas Katkus)

[2] Ten pat, 236.

[3] Žr. Eco, U. (1992).Interpretation and Overinterpretation. Cambridge: Cambridge University Press.Eco, U. (2004). Atviras kūrinys: forma ir neapibrėžtumas šiuolaikinėje poetikoje. Vilnius: Tyto alba (iš italų kalbos vertė Inga Tuliševskaitė).

[4] Žr. Derrida, J. (1995). Points…: Interviews1974-1994. Stanford, California: Stanford University press (iš prancūzų į anglų kalbą vertė Peggy Kamuf). Deutscher, P. (2005). How to read Derrida. London: Granta Books.Derrida, J. (2006a). Apie gramatologiją. Vilnius: Baltos lankos (Iš prancūzų kalbos vertė Nijolė Keršytė).

[5] Žr. Greimas, A. (2004). Apie netobulumą. Vilnius: Baltos lankos (iš prancūzų kalbos vertė Saulius Žukas).

[6] Read, H. (1994).Trumpamoderniosiostapybosistorija. Vilnius: vaga, 8 (iš anglų k. vertė Jūratė Kazlauskaitė).

[7] Ten pat, 27.

[8] Ten pat, 36.

[9] Plačiau žr. Venckus R. (2017-12-01). Kai kuriu – tai skaitau savo mintis. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35846-kulturos-kirtis-kai-kuriu-tai-skaitau-savo-mintis.html


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-08-19). Minčių skaitymo vizualiniai išgyvenimai. Pylimo galerija. Prieiga internetu: http://www.pylimogalerija.lt/lt/naujienos/0/180/nauja-paroda-pylimo-galerijoje (žiūrėta 2018-11-12). 


Kiti straipsniai DAILĖS tema

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Minčių skaitymo vizualiniai išgyvenimai

Dr. Remigijus Venckus. Kaunietė dailininkė Rita Rimšienė (g. 1959, Kaunas), pagal išsilavinimą yra inžinierė-technologė (bakalauras) ir verslo administratorė (magistras), prieš devynis metus tapybos pradėjo mokytis pas Vytautą Kusą ir Antaną Obcarską. Šiandien...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Apie erotiką

Dr. Remigijus Venckus. Erotika žmogaus kultūroje ir kūryboje yra labai senas reiškinys. Vaizduojamoji dailė labiausiai išeksploatavo erotinius įvaizdžius, todėl juos kurti šiandien tampa tiek pat paprasta, kiek ir be galo sudėtinga. Vienas ryškesnių erotikos kūrėjų,...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Minties skaitiniai arba tapybiška savianalizė

Dr. Remigijus Venckus. Gruodžio 8 d. 16:30 val. Kauno miesto muziejuje atidaroma kaunietės Ritos Rimšienės tapybos paroda „Minčių skaitiniai“, kuri reprezentuos dešimties kūrybinių metų rezultatus. Paroda veiks nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 10 d. Kauno...

Rašymas olos paviršiuje ir naratyvo pradžios klausimas

Dr. Remigijus Venckus. 2015 m. lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės...

Metafizinė, neegzistuojanti, nerealiai reali tikrovė

Dr. Remigijus Venckus. Latvių menininko Harijso Brantso (g. 1970) kūrybos apžvalgos arba recenzijos pradžioje norėčiau papasakoti istoriją apie vaizduojamosios dailės ir fotografijos santykį. Kai dienos šviesą išvydo fotografija, atrodė, kad vaizduojamoji dailė tuoj...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Iš akimirkų sudėliotas vienatvės ir laukimo pasaulis

Dr. Remigijus Venckus. Vidos Vitaitės-Alesienės tapybos parodos „Akimirkos“ recenzija. Paroda rengiama viešbutyje „Novotel“ – Vilniuje, Gedimino pr. 16. Parodos trukmė – 2014 m. liepos mėn. 9 d. – 23 d. Prieš aptariant dailininkės kūrybą dera pastebėti, kad autorė...

Tapybos variacijos nuo vaizdo iki provaizdžio

Dr. Remigijus Venckus. Rašyti pradėsiu nuo savo mėgstamo žodžių junginio - „manau, nesuklysiu". Juo aš reiškiu individualų ir labiausiai su intuicija „suvarstytą" asmeninį požiūrį į meno kūrybą. Teksto skaitytojui ir meno kūrinių žiūrovui turiu pranešti, kad mano...

Žvilgsnis ir veidrodis Aušros Kleizaitės kūryboje

Dr. Remigijus Venckus. Kauno kūrybinių industrijų centras „VšĮ Artkomas“ rengia autorinę dailininkės Aušros Kleizaitės kūrinių parodą „Anthology of Apologies“ („Atsiprašymų antropologija“). Paroda galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) atidaroma gegužės 18...

Gamta ir laikas Rūtos Eidukaitytės tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Nuo vasario 23 d. Kauno menų inkubatoriaus galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) veikia Vilniuje gyvenančios tapytojos Rūtos Eidukaitytės (1977) naujausių tapybos kūrinių paroda. Žiūrovai gali išvysti dailininkės darbus, sukurtus...

Koliažinis Inos Mindiuz pasaulis

Dr. Remigijus Venckus. Kaune ir Mursijoje (Ispanijoje) gyvenanti menininkė Ina Mindiuz (Ina Mindiuzenko), naudodama mišrią techniką, kuria meno mylėtojų dėmesį patraukiančius koliažus ir abstrakčią fotografiją. Paminėtina, kad 1982–1985 m. dalininkė studijavo Kauno...

Gintaro Martinionio haiku

Dr. Remigijus Venckus. Netikėtai mus palikęs dailininkas Gintaras Martinionis netrukus spaudoje ir socialiniuose tinkluose buvo pradėtas vadinti skulptūros poetu. Aš taip pat prisidedu prie šio gražaus epiteto ir manau, jog jis yra visiškai pelnytai dedikuotas...

Virginijaus Tamošiūno tapybos parodos pristatymas

Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės fakultetą. Dirba...

Ateities fantazavimas

Dr. Remigijus Venckus. Jau ne pirmus metus Kauno mieste vyksta VšĮ „Artkomo“ ir užsienio partnerių organizuojamos tęstinio tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklo „CreArt“ parodos. Paminėtina, kad nuo 2016 m. birželio 17 d. iki rugpjūčio 10 d. tarptautinio...

Kitokia istorijos rekonstrukcija

Dr. Remigijus Venckus. Dažnai mąstau, kas man yra atmintis, istorija, laikas ir erdvė; ką bendro turi šios visos skirtingos sąvokos? Dar prieš gerą dešimtmetį kiekvienoje skaitomoje knygoje pieštuku braukiau šiuos žodžius ir jų paaiškinimus. Vis labiau bandydamas...

Tapybos ir fotografijos dialogas – iššūkis natiurmorto žanrui

Dr. Remigijus Venckus. „Arkos“ galerijoje veikė dailininkės Medos Norbutaitės kuruota paro­da „Natiur­mortas. Šiuolaikinis kontekstas tradicijoje“. Ją buvo galima apžiūrėti iki sausio 9 d., tačiau net kelis kartus apsilankiau dar gruodį. Gausi ekspozicija paskatino ne...

Fotosintezė – menas iš gamtos į gamtą

Dr. Remigijus Venckus. Nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus Keramikos muziejuje (Rotušės aikštė 15, Kaunas) veikia paroda, kurioje eksponuojami meno kūriniai buvo sukurti vasaros kūrybinėje stovykloje „Paluodė 2015“....

Tarptautinė vizualaus meno paroda Kaune

Dr. Remigijus Venckus. Kauno mieste antrus metus vyksta tarptautinė vizualaus meno rezidencija, kurią vienija tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklas „CreArt“. Rezidenciją vykdo VšĮ „Artkomas“, o kūrybiniai rezultatai pristatomi Kaune, Ryšių istorijos...

Efemeriški metafiziniai Vaidoto Janulio archyvai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuo tekstu noriu pasidžiaugti savo gero draugo, buvusio mano dėstytojo, kolegos menininko, menų profesoriaus Vaidoto Janulio kūryba, kuri birželio 6 d. pristatyta Šiauliuose, Trakų gatvės galerijoje (Vilniaus g. 100). Eksperimentiniai kūriniai...

Tiesos išklotinė

Dr. Remigijus Venckus. Šiauliuose, jaukioje Trakų gatvės galerijoje kovo pabaigoje atidaryta panevėžiečio dailininko Osvaldo Juškos (g. 1960 m.) tapybos paroda „Atsiskyrėlio užrašai“, veiksianti iki balandžio 25 d. Išsamiau aptarti menininko kūrybą skatina tiek...

Vaizduriavimą apmąstant

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ Lietuvos žiūrovams pristato ispanų dailininkės Evos del Fraile Fiz (g. 1977 m.) tapybos parodą. „Rafinuota siaubo pasaka“ – toks įvardijimas sukirba sąmonėje vos...

Hanne Juga’os tapybos monotonija

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato suomių dailininkės Hanne Juga’os (g. 1961 m.) tapybą. 1980-2011 m. kūrėja studijavo vizualųjį meną. 2011 m. Lahti Taikomųjų mokslų universiteto Dailės...

Tapybos pharmakonas

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Eglės Karpavičiūtės (g. 1984 m.) tapybą. 2014 m. dailininkės kūryba eksponuota įvairiose festivalio erdvėse, o spalio 10 – lapkričio 3 d. jos parodą...

Tekstilė kaip paveikslas

Dr. Remigijus Venckus. Ne dažnai tenka rašyti apie tekstilės meną ir aptarti jo subtilybes. Man, kaip kritikui ir žiūrovui, įdomiausi tie tekstilės virsmai, kur tekstilės gaminys formuoja aliuziją į tapybą. Nors panašias nuorodas  galima pastebėti daugelyje lietuvių...

Postmoderni daiktų apokalipsė Vytauto Kauno tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Vytauto Kauno (g. 1958 m.) tapybą. Dailininkas 1977 m. baigė Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą (dabar Kauno kolegija), 1989 m. – Vilniaus valstybinį dailės...

Atomas, „logos“, „para-logos“ ir Rūtos Eidukaitytės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Vilniuje kuriančios ir gyvenančios dailininkės Rūtos Eidukaitytės (g. 1977 m.) peizažo tapybos parodą. Apžvelgdamas dailininkės kūrybą pasitelksiu kelis...

Susitikimas su Olandijos menininku Ad Arma

Dr. Remigijus Venckus. Rugsėjo 10 d. 18 val. Vilniaus rotušėje vyks susitikimas su Olandijos menininku Ad Arma, kurį rengia tarptautinis vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. Skulptorius, grafikas, stiklo menininkas, tapytojas...

Nuo kasdienio reginio fiksavimo iki vidinės patirties sudirginimo

Dr. Remigijus Venckus. Menininkų išvykos į svečias šalis, dalyvavimas tarptautiniuose pleneruose ir meno rezidencijose – nepakeičiama, ypač reikalinga patirtis. Šių laikų kūrybos procesas – tai dalijimasis koncepcijomis ir techninėmis žiniomis. Bendradarbiavimas –...

Atvira ir judanti Linos Morkūnaitės-Vilkelienės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Galerijoje „Balta“ (M. Valančiaus g. 21) Kauno bendruomenei ir miesto svečiams pristatoma autorinė jaunos menininkės Linos Morkūnaitės-Vilkelienės (1983 m.) tapybos paroda „Pusės“. Parodos trukmė – 2014 06 16 – 07 04. Prieš pradėdamas išsamų...

Nefokusuoti reginiai Enrico Ingenito tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ žiūrovams pristato italų dailininko Enrico Ingenito (g. 1978 m. Genujoje) tapybą. 2014 m. birželio 5 – 30 d. menininko kūrybą bus galima apžiūrėti Lietuvos teatro, muzikos...

Dabartis be laiko, erdvė be koordinačių

Dr. Remigijus Venckus. Operatyviai peržvelgus, o tiksliau – netikėtai susidūrus su dailininko Henriko Cipario pasaulio patyrimu, kyla virtinė klausimų apie laiką: ar laikas yra išreiškiamas, ar jį galima matuoti, jausti, liesti, užuosti ir pan.? Prieš tai, kai...

Antano Obcarsko rašmenų dekonstrukcija

Dr. Remigijus Venckus. Kauniečio tapytojo Antano Obcarsko (g. 1958) tapybos paroda „Akriliniai rašmenys“ Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ sukelia skirtingas, net prieštaringas asociacijas. Vizualinė kūrinių raiška minimalistinė, dekoratyvi, saikinga,...

Kintančių teritorijų sustabdymas ir užrašymas

Dr. Remigijus Venckus. 2013 m. spalio 13 – lapkričio 1 d. buvusiame Palangos vasaros parodų paviljone „Kupeta” (S. Daukanto g. 24/ S. Girėno ir S. Dariaus g. 13, Palanga) surengtas Šveicarijos ir Lietuvos menininkų tarptautinis projektas „Kintančios teritorijos”....

Bonaventūro Šalčio tapybos metafizika

Dr. Remigijus Venckus. Ne tik meno galerijos, bet ir menininkai, nebūtinai sąmoningai, ugdo kūrinio vartotojo skonį ir populiarina meno kūrinius kaip nematerialias vertybes. Visuomenėje (arba jos tam tikroje dalyje) atpažįstamas menininko braižas veikia kaip...

Efemeriški ryšio tinklai ir neatpažinti tapybos objektai

Dr. Remigijus Venckus. Suomių menininko Ismo Olavi Hyvärineno tapybos paroda „Kita egzistencija“. Projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ iki birželio 12 d. kviečia aplankyti suomių tapytojo Ismo Olavi Hyvärineno parodą Kauno ryšių istorijos muziejuje (Rotušės...

Pirmapradė Pasaulio rašyba – tapyba

Dr. Remigijus Venckus. 2010-2012 m. dailininko Alono Štelmano  sukurtą meną (arba vienatvės žymenis) visuomenei pristato VšĮ „Artkomas“ rengiamas tarptautinis vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. A. Štelmano tapybos parodą kuruoja...

Vilniaus užrašymas Aloyzo Stasiulevičiaus drobėse

Dr. Remigijus Venckus. Tarptautinis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ kultūros ir meno mylėtojus kviečia į Aloyzo Stasiulevičiaus (g. 1931 m.) tapybos kūrinių parodą, kuri rugsėjo 7 d. pristatyta Kaune, Ryšių istorijos muziejuje (Rotušės a. 19). Parodoje...

Solomono Teitelbaumo tapybos sluoksniai

Dr. Remigijus Venckus. Lietuvoje aktyviai veikiantis ir jau už Lietuvos ribų savo veiklą plečiantis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ Maskvoje pristato tapytojo Solomono Teitelbaumo kūrybą. Paroda „Tas trapus pasaulis“ (ją surengti padėjo Lietuvos...

Daugialypės kompozicijos Šiauliuose

Dr. Remigijus Venckus. Jau antrą kartą profesoriaus Vaidoto Janulio iniciatyva Šiauliuose surengtas tarptautinis grafikos meno pleneras (pirmasis įvyko 2009 m.). Jį galima suvokti ir kaip kūrybines dirbtuves, nes grafikos menui, netgi eksperimentiniam, reikia...

Juano Hernándezo vaizdo dialektika

Dr. Remigijus Venckus. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) iki rugsėjo 5 d. veikia Juano Hernándezo tapybos paroda. Tarptautinis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ visuomenei pristato Ispanijos menininko Juano Hernándezo...

Rimanto Plungės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Neseniai į rankas pakliuvo Rimanto Plungės kūrybos katalogas. Dar anksčiau jo kūryba buvo pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 Kaune, tačiau šis straipsnis nėra apie R. Plungės parodą.Tekste bandysiu apžvelgti menininko...

Išversta realybė, arba Daiktas, eliminavęs kūną

Dr. Remigijus Venckus. Projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ šiais metais meno gerbėjams pristato Virgio Rusecko (g. 1963) tapybą. Menininko darbai jau buvo rodyti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Kelmės krašto muziejuje, birželio 24–rugpjūčio 1...

Miglės Kosinskaitės vegilijos arba slankiojanti tarp būtis

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 12 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristatė Olego Darčanovo kuruojamą Miglės Kosinskaitės kūrybos parodą, pavadintą „Vigilijos“. Ši paroda veiks iki...

Beribis pasaulis ir amžinas laikas

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 6–birželio 6 d. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) pristatoma nauja tapytojos Nomedos Saukienės kūrybos paroda. Ši paroda – projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ dalis. Žinoma menininkė naujausiuose...

Tarp tikėjimo ir pasitikėjimo

Dr. Remigijus Venckus.   Galerijoje "Skizze" atidaryta grupinė paroda "Tikiu". Parodos kuratorius Valdas Barakauskas subūrė devyniolikos autorių komandą (V. Eitutis, E. Sudžiūtė, M. Gaubas, A. Šalkauskas, A. Vasiliauskas, V. Zarėka, K. Bimba, D. Trumpis, J....

Šviesos ir plokštumos skrodimas

Dr. Remigijus Venckus.   Rašydamas recenzijas dažnai vengiu didelio kūrinio formos aprašinėjimo. Kur kas įdomiau atverti nematomus, įtraukiančiuosius analizuojamojo klodus. Tiesa, kartais artima pažintis su kūrinio forma tarsi išvalo įmantrias mintis apie...

Pagarba kūrėjui ir kūrėjo teisė į kūrinio kokybę

Dr. Remigijus Venckus.   Šį straipsnį rašyti pirmiausia įkvėpė Šiaulių mieste visai neseniai praūžęs tarptautinis medijų meno festivalis „Enter“. Problemos, peržengusios mano kantrybės ribas, kartojasi jau keletą metų. Dažnas meno kūrėjas tik pabamba, bet...

Prarastas, artimas ir savas peizažas, daiktas ir veidas

Dr. Remigijus Venckus.   Tarp begalės klausimų susijusių su šiuolaikiniu menu ir šiuolaikinio meno problemomis, dažnam teoretikui kyla aktualus tautinio identiteto sklaidos ir raiškos klausimas. Šis klausimas aptinkamas netikėtai atsidūrus įvairių meninių...

Prašau tik vieną kartą mirktelėk

Dr. Remigijus Venckus.   Vasario 26 d. (penktadienį), 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) atidaroma Žanetos Jasaitytės paroda „Mirksnis“. Meno kūrinys, ne tik gali, bet ir privalo būti suvokiamas kaip menininko asmeninių išgyvenimų registravimo...

Esė apie jaunėjantį žmogų

Dr. Remigijus Venckus. Laimono Šmergelio parodos pavadinimas reikalauja paklausti ir atsakyti, kiek žmogaus gyvenime svarbi praeitis, o kiek ateitis? Kas iš jų, laiką dalinančių į dvi dalis, užima svarbesnį vaidmenį? Kadangi surastas ir logiškai grindžiamas atsakymas...

Vandens ir dangaus sandūroje

Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatyta dar viena projekto „Menas senuose Lietuvos dvaruose“ paroda – akvarelininko, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininko Eugenijaus Nalevaikos kūrybos ekspozicija. Daugiasluoksnėje...

Tarp mitologijos ir chuliganizmo

Dr. Remigijus Venckus. Tapytojo Andriaus Miežio paroda pavadinta Smulkus mitologinis chuliganizmas suponuoja mintį, kad smulkus ilgainiui gali virsti nebe visai smulkiu. Kartais iš smulkių dalykų išsivysto dideli ir stebinantys pasaulio objektai. Jie gali būti...

Optinis tekstilės žaismas

Dr. Remigijus Venckus. Dailininkė Danguolės Brogienės (g. 1959 m.) Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailininkių moterų draugijos, Tarptautinės soroptimisčių sąjungos Vilniaus senamiesčio soroptimisčių klubo narė, šiuo metu dirba Vilniaus dailės akademijoje....

Alcheminiai padariniai

Dr. Remigijus Venckus. šiuolaikinė juvelyrika kaip įterpinys tarp funkcinio ir estetinio reikmens “Kiekviename studente matau skirtingus Kūrėjo suteiktus talentus. Juos atpažinti ir sudaryti palankias sąlygas augti, formuotis unikalioms asmenybėms yra didelė...

Pakliūti į spąstus

Dr. Remigijus Venckus. A galerijoje pristatoma kauniečio menininko Stanislovo Mostauskio tapybos kūrinių paroda Spąstai gėlių vaikams. Menininkas žinomas ne tik kaip tapytojas, bet ir kaip menotyrininkas. 2002 m. S. Mostauskis Vilniaus dailės akademijoje apgynė...

Registruoti ir kovoti su reginiu

Dr. Remigijus Venckus.   Dauguma žmogaus veiklos produktų gali atrodyti kaip tikroje realybėje atsiradę specialūs ir nenatūralūs veiklos padariniai. Šių produktų svarbos kategoriškai ignoruoti negalime. Jie kuria mūsų kasdienės būties konfigūracijas. Per visą...

Energetika ir paramokslas

Dr. Remigijus Venckus.   Kurdamas videofilmą ar dvimačio pobūdžio kūrinį bei rašydamas apie meną dažnai pagalvoju koks kūrybos tikslas jei ji neteikia nei man – autoriui, nei vartotojui – jo turėtojui nuolatinio materialinio pelno. Prieinu išvados, kad tik...

Menas Lietuvos dvaruose: paprasta, bet tikra realybė

Dr. Remigijus Venckus. Kultūrinio projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ organizatoriai (VšĮ „Artkomas“), vertindami dabartinę kultūrinės sklaidos situaciją Lietuvoje, pastebėjo, jog daugeliui menininkų sudėtinga pristatyti savo kūrybą platesnei visuomenei,...

Kaip gyvena fantazija vaikišku veidu

Dr. Remigijus Venckus. Fantazijos kažkam priklauso. Jas kažkas išleidžia į pasaulį. Pas tą kažką jos ir vėl sugrįžta. Kūryboje fantazijos veikia kaip medijos – žmogaus tęsiniai. Jos pasklinda už paties žmogaus ribų. Tik tuomet kai fantazija virsta kūnu ji sugeba...

Klaipėdos meno ir kultūros kuravimas, ir kritikavimas

Dr. Remigijus Venckus.   Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro...

Kritikos maršrutai Šiauliai – Kaunas

Dr. Remigijus Venckus.   Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro...

Daiktas, šmėkla ir stebuklinga tapybos pasaka

Dr. Remigijus Venckus.   Gyvendami savo įprastus gyvenimus, nesusimąstome, kiek visko po truputį paragaujame. Kai pradedame suvokti tuos dalykus , kurie sudaro visumą, tuomet paaiškėja, kad tai, ką vadiname „po truputį“, niekada neteko paragauti iš tikro. Pradeda...

Vaidotas Janulis: Noriu puoselėti grafikos meną

Dr. Remigijus Venckus.   Rugpjūčio 10 – 20 dienomis Šiauliuose vyko pirmasis tarptautinis grafikos pleneras „Šiauliai. Saulės miestas – visada geras oras. Apie grafikos meno puoselėjimą su plenero kuratoriumi Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros...

Už regimybės ribos

Dr. Remigijus Venckus.   Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, veikia apžvalginė Gerhardo Richterio kūrybos paroda. Abstrakčios tapybos formos kelia norą kalbėti dviprasmiškai, prieštaringai, o tekstą paversti dualistiniu žaismu, padedančiu prasiskverbti už...

Neįformintos Ramūno Dagio tapybos džiazas

Dr. Remigijus Venckus.   Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 8 d. Vilniuje, Pylimo galerijoje, bus eksponuojama Ramūno Dagio tapybos paroda „Prisilietimai“. Parodos atidarymas rugsėjo 20 d. 17 val.            Ramūnas  Dagys apie save: Gimiau  Radviliškyje 1966 m....

„Virus” visur

Dr. Remigijus Venckus.   2007 m. lapkričio 23 d.–gruodžio 1 d. Šiauliuose surengtas XII tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „VIRUS“, šįkart vykęs įvairiose miesto erdvėse. Renginio programa, kurioje didelis dėmesys skiriamas raiškos profesionalumui,...

J. Rancevienė: kūrėjo laimė – tai žmogaus branda, kai nebemeluoji sau ir aplinkiniams

J. Rancevienė: kūrėjo laimė – tai žmogaus branda, kai nebemeluoji sau ir aplinkiniams

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus dalijasi su dailininke iš Kauno Jurtgita  Ranceviene plėtotu puikiu dialogu apie tapybą.

 

Dailininkės biografiniai faktai     
Dailininkė Jurgita Rancevienė (g. 1976 m.) visą gyvenimą drąsiai žengia meno kūrybos keliu, kuris prasidėjo dar mokykliniame amžiuje. 1994 m. ji baigė Birštono keturmetę dailės mokyklą ir vaikų kūrybos klubą „Molinukas“, o 1998 m. – Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetą (anuomet – Kauno aukštesniąją meno mokyklą), kur įgijo dailiosios odos specialybę.

Kūrėja aktyviai dalyvauja meno projektuose, rengia tapybos parodas, iliustruoja knygas vaikams, dirba menine knygų redaktore, o tapybą viešoje meno arenoje pradėjo eksponuoti nuo 2009 m. Gausiai lankomos ir visuomenės įvertinimo sulaukusios personalinės parodos yra surengtos Kaune, Palangoje, Birštone, Pakruojyje, Kaišiadoryse, Tytuvėnuose, Vilniuje, Klaipėdoje, Ukmergėje. Paskutiniu metu J. Rancevienė aktyviai dalyvavo grupinėse bei rengė personalines parodas Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Birštone.

Ypač aktyvi J. Rancevienės kūrybinė veikla yra pastebima šiais 2018 m. Ji dalyvavo tarptautinėse parodose Niujorke (JAV), Jerevane (Armėnija), Romoje (Italija), konkurse Londone (Jungtinė Karalystė), pleneruose Ukrainoje, Lenkijoje ir Indijoje.

Menininkės kūrybinės veiklos rezultatai išsamiai pristatomi asmeninėje interneto svetainėje ir meno kūrėjų internetinėje port folio platformoje „Behance“ (prieiga per internetą: https://www.behance.net/jurgitaran9f13; žiūrėta 2018-10-25).
Paminėtina, kad J. Rancevienės kūriniai yra sėkmingai parduodami aukcionuose. Juos įsigijo Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Honkongo JAV kolekcionininkai bei meno mylėtojai.

Dailininkės biografijoje gausu faktų ir apie kitų meno kūrėjų parodų kuravimą. J. Rancevienė kuravo Betos Sudnikovič (Lenkija), Viliaus Ksavero Slavinsko, Rimvydo Pupelio, Raimondos Tamo, Rūtos Levulienės,  Ričardo Grigo bei kitų žymių menininkų parodas.

 

Pokalbis apie kūrybą   
– Kas gyvenime jus pastūmėjo žengti meno kūrybos keliu? Kas buvo jūsų įkvepiantys pavyzdžiai?
– Manau, kad tai buvo neišvengiama. Gimiau dailininkų šeimoje. Abu tėvai studijavo Klaipėdos dailės institute. Jie atstovauja pirmajai baigusiųjų kartai.

Jurgitos Rancevienės tapyba

Kūryba meno gyvenamojoje aplinkoje buvau tarsi išnešiota ir išvajota. Vaikystėje dažnai lankydavomės dailininkų dirbtuvėse šalia Klaipėdos turgaus. Kvapai, teptukai, kūriniai – mane visa tai be galo žavėjo kaip paslapčių ir pasakų istorijų kambariai.

Tėvų keliai gyvenime išsiskyrė, tačiau mama daugiau nei dvidešimt metų dirbo Birštono miesto dailininke. Man ant grindų tiesdavo vatmano lapą, ant kurio ropodavau ir duotomis priemonėmis keverzodavau –„kerzaverzalus“ – toks mano humoras, nuklausytas iš šiuolaikinės vaikiškos animacijos, kurią labai myli mano mažasis sūnus – Didžiojo Gerulio milžino leksikono.

Anuomet vatmano lapas man buvo toks didelis, kaip visas pasaulis. Atrodo, kad meno įsčios mane išstūmė į savo pasaulį ir nepaliko nė akimirkai, nebepaleido. Nors keturmetę dailės mokyklą Birštone lankiau su ožio priepuoliais, bet savęs gyvenimo perspektyvoje nemačiau niekaip kitaip – tik kaip menininkės vaidmenyje.

– Jūsų tapyba primena savitą mito kūrimą. Kokios yra jūsų pagrindinės tapybos temos? Kas jas inspiravo?
– Žavėjausi majų ir actekų daile. Pietų Amerikos tapytojais domiuosi iki šiol ir stebiu jų kūrybą. Mano senelis rinko knygas apie geografinę dokumentiką bei meną. Mama – taip pat. Skaičiau, stebėjau, naudojau kūryboje akcentus, surinktus iš kultūros istorijos. Trylika metų lankiau keramikos klubą „Molinukas“.

Formos, ornamentai man visuomet buvo įdomesni tie, kurie būdingi tolimiems kraštams. Nors ieškant sąsajų galima rasti bemaž tuos pačius kodus tiek lietuvių, tiek skandinavų, taip pat ir indėnų ar Afrikos, ar Australijos šalių simbolikoje. Pradėjau konstruktyviau tapyti susipažinusi ir stipriai sužavėta popsiurrealizmo.

Iki šiol susiduriu su nuomone, kad tai – kažkokia „ne tapybinė“ kryptis. O mane stipriai sužavėjo Mark Ryden darbai. Saldus, šiurpus sarkazmas.

Tapybos temas vėliau inspiravo tik gyvenimas ir pojūčiai. Prisipažinsiu – reikia nemažai drąsos tapti savimi. Būti sau pačiai įdomi. Turi praeiti tam tikri etapai. Be jų – nė iš vietos. Manau, kad šiuo metu stipriai ir be baimės atvirai einu kūrybiniu ir gyvenimo keliu. Mano istorijos – tarsi žinutė žiūrovui. Visi mes skirtingi, skirtingose gyvenimo bei savęs suvokimo stadijose.

Mano tapybos darbai vieniems kerta tiesiai į širdį, kiti praeina nepastebėję. Tai panašu į teksto nesuvokimą. Vieni žinutę perskaito, nes jų viduj jau subrendo jai, kiti tiesiog nepriima arba gimsta pasipriešinimas, atstūmimas. Pavadinčiau net dvasiniu „apsivėmimu“.

– Esate knygų iliustratorė. Pasakokite, kada ir kodėl jūs susidomėjote iliustracija. Kas jus įkvėpė ryžtis kurti iliustracijas?
– Nuo vaikystės mane visur lydėjo pasakos. Pasakų knygos buvo tas pasaulis, kuris mane augino. Knygas vaikams kolekcionuoju iki šiol. Dar vaikystėje pastebėjau, kad piešdama kuriu istorijos tekstą savo mintyse. Tad tai, ką sukuriu – virsta į savotišką užrašą drobėje.

Jurgitos Rancevienės tapyba

Ši patirtis man padėjo atrasti gebėjimą susitapatinti su knygos tekstą rašančiu autoriumi ir perteikti jo vizijas iliustracijose. Mano, kaip rašančio žmogaus, talentą Aukštesniojoje dailės mokykloje (dabar Kauno kolegija) pastebėjo mano dėstytojas a. a. Eugenijus Jovaiša. Svajojau tęsti studijas ir stojau į Dailės akademiją Kaune – grafiką; deja nesėkmingai.

Gyvenimas klostėsi taip, kad reikėjo prisidurti pinigų pragyvenimui. Prisiminiau, kad dar mokyklos laikais buvau padariusi žurnalą paaugliams. Taip suradau Dalios Teišerskytės įkurtą laikraštuką – „Tukas“. Sekėsi ne tik piešti, bet ir kurti istorijas komiksams. Vėliau žurnalų, užsakančių mano iliustracijas, komiksus, tekstus komiksams, pasakas vaikams, daugėjo.

Redaktorių ambicijos naudoti griežtai tik animuotus personažus nuvedė mane į animacijos kursus. Juose išmokau „judinti“ personažus. Manau tai buvo logiškai susiklosčiusi karjeros eiga.

– Kiek iliustracija yra nepriklausomas žanras ir kiek ją nulemia pati literatūra? Ar jums pavyksta išvengti literatūros diktato ir kaip?
– Jei autorius, kuris iliustruoja knygą, yra ne tos knygos teksto autorius – tuomet tai didelis procentas literatūrinės, o ir leidėjo diktatūros. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar yra populiari komikso žanro, animacinė iliustracija. Ji geidžiama, lengvai nuskaitoma, populiari ir perkama.

Dažniausiai knygų iliustracijos yra mažai susijusios su grynu menu. Bijant, kad mažasis žiūrovas ar pirkėjas – tėvai – nesupras ir neįvertins meno prasmės bei reikšmės. Knygų leidybos versle – tiesa ta, kad intelektualus pirkėjų ratas, tas, kuris supranta meninę iliustraciją (nebent tai grandai, pvz.: kaip Stasys Eidrigevičius), yra per menkas, kad būtų verta leisti meninių iliustracijų padabintą leidinį.

– Kaip jūsų kūrybą vertina artimieji? Kas yra kūrybos įkvėpėjai? Jūsų mėgstamiausi dailininkai, kodėl?
– Aš džiaugiuosi, kad turiu tokį paprastą, bet tokį nepaprastai brangų artimųjų priėmimą to, ką myliu ir užsiimu. Buvo visokių minčių, tarpais maniau, kad paprasčiau būtų dešras kimšti. Juokauju.

Iš tiesų man paprasčiau yra kurti, nes nekurti – negaliu. Ieškau, kuriu, keičiuosi – ieškau. Esu įvertinusi ir apkabinusi sau tai, kas esu. Kūrėjai yra bene labiausiai kritikuojami, o ir labai jautrūs žmonės.

Man jokia kritika – nebebaisi. Juk aš žinau, kad aš esu aš. Tai ką darau, kuriu, vaikštau, galvoju, esu aš. Esu stipri nepasėda ir ieškotoja. Norėčiau nesurasti „kaip tai daryti“ (kurti) niekada. Nes taptų neįdomu. Tarsi pasakyčiau, kad jau viską išmėginau ir pamėginau. Kad man viskas aišku.

O man neaišku niekas. Pasaulis kupinas informacijos, paslapčių ir neapčiuopiamumo. Man patinka, kad kai atsipalaiduoju ir nieko negalvoju, mano ranka ima vedžioti kažkokias mistiškai archetipiškas formas. Jaučiuosi tarsi „rašyčiau“ tapyboje ar piešiniuose net man pačiai nesuprantamą informaciją. Tikriausiai visa tai ir įkvepia mane.

Autorių, kurių kūryba žaviuosi, sąrašas kinta ir plečiasi. Joselito Sabogal, Ixrael Montes, Mark Ryden, Jixin Wang, Eleanor Aidar ir tiek daug kitų, kad nepakaktų kelių puslapių, jei surašyčiau.  Beje, Sinan Hussein man yra labai svarbus autorius, kurio vos nepamiršau!

– Ar esate laiminga žingsniuodama meno kūrybos keliu? Kas jums yra kūrėjo laimė?
– Jei jau visai išgryninti, tai kūrėjo laimė yra gyvenimo džiaugsmas. Mėgavimasis procesu. Aš laiminga būdama savimi. Man patinka daryti tai, kas man kelia malonumą. Man patinka veikti tai, kas yra ne melas man pačiai. Nesakyčiau, kad yra kūrėjo laimė. Tiesiog yra žmogaus branda, kurioje tu žinai, kas esi, nesiblaškai, nebemeluoji sau ir aplinkiniams.

– Kokie jūsų kūrybos planai?
– Planai yra kurti. Anksčiau aš neturėjau tikslo. Tačiau pati jį sau iškėliau. Ne todėl, kad norėčiau maitinti garbėtrošką, ambicijas ar egoizmą. O todėl, kad būtų aiški kryptis – kur tikslingai eiti. Kad išsigryninčiau mane lydinčią informaciją.

Jurgitos Rancevienės tapyba

Manęs ne sykį klausė: „Kuri, darai parodą, kam? Kad pamaitintum savo pasiekimus, ambicijas, sulauktum pripažinimo?“ Ne, ne tam. Ciklas gali būti sakinys, gali būti visa knyga ar romanas. Kai dedi tašką – niekas nesibaigia. Taškas yra džiugus pranešimas apie naują pradžią.

Jei tave maitina ne kūrybos malonumas ir kasdienybė – tai tuščia ir juokinga. Arba tai sunki našta ir inkaras. Neišduosiu savo tikslų, galiu tik prasitarti, kad iškėliau sau labai aukštą kartelę. Taip padariau todėl, kad man tiesiog taip įdomiau. Ar bus lemta pasiekti ir peršokti – bus matyti.

Taip pat jaučiu, kad artėju prie savotiško meninės išraiškos išsilaisvinimo. Iki šiol jaučiau, kad mano darbai įžeminti literatūros. Tarsi kalbėtų sakiniais su tvarkingai sudėliotais skyrybos ženklais; nesvarbu, kad kalbos nesupranti. Labai aiškios ribos, iki galo išsakyta, nubrėžta ir tik labai retai pamesta paslapčiai linija. Iki šiol paslaptis kalba galimoje reikšmėje. Stiprus apibrėžtumas. Taip pati manau.

Norisi to akvarelės atsitiktinumo, kur kūrėjas kuria kartu su pačios akvarelės technikos nenuspėjamumu. Naujausias komplimentas, kurį parašė  menotyrininkė – tarsi labai aiški nuoroda, kad einu tiksliai savo keliu. Ji mano kūryboje atrado panašumų su garsios dailininkės Marlene Dumas kūriniais. Kai pradėjau žiūrėti šios autorės darbus – loštelėjau iš nuostabos. Kai ką panašaus slepiu nuo žiūrovų akių. Bet manau – ne ilgam.

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-11-09). J. Rancevienė: kūrėjo laimė – tai žmogaus branda, kai nebemeluoji sau ir aplinkiniams. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/38728-kulturos-kirtis-j-ranceviene-kurejo-laime-tai-zmogaus-branda-kai-nebemeluoji-sau-ir-aplinkiniams.html (žiūrėta 2018-11-12).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Du Šagalai

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį kartą siūlome susipažinti so jo nauju kritiniu tekstu apie parodą, surengtą Mark’o Rothko centre (Daugpilis, Latvija).     

Nuo rugsėjo 21 d. iki lapkričio 4 d. Mark’o Rothko centre veikia dviejų garsių menininkų kūrybą pristatanti paroda „Du Chagall’ai“. Meno mylėtojams suteikiama galimybė išsamiai susipažinti su lietuvių dailininko Jono Daniliausko ir pasaulinės žvaigždės Marc’o Chagall’o kūryba bei palyginti abiejų menininkų paveikslus puikiai įrengtoje ekspozicijoje.

Verta pastebėti, kad pakankamai didelį kultūros vartotojų dėmesį patraukia meno parodos, kurios reprezentuoja skirtingų kūrėjų dialogą, apimantį tiek buvimą skirtingoje erdvėje, tiek gyvenimą skirtingu laikotarpiu.

Dialogas, kaip nauja apšvieta, mums leidžia pamatyti iš naujo tai, ką jau manome esą gerai pažinę ir tikrai išgyvenę. Šis erdvėlaikio ir potyrių naujumas mus aplanko Marc’o Chagall’o (1887–1985) ir lietuvių dailininko Jono Daniliausko (g. 1950) tapybos parodoje „Du Chagall’ai“.

Jau daug metų M. Chagall’o kūryba keri laisvu linijos ir dėmės žaismu, atveriančių galimybę ne kiek skaityti siužetą, bet ir jį interpretuoti laisvai bei savitai. Šį kūrinio atvirumą (kurio svarbą išskiria Umberto Eko) interpretacijoms (Eco, U. (2004). Atviras kūrinys. Forma ir neapibrėžtumas šiuolaikinėje poetikoje (Opera Aperta) .Vilnius: Tyto alba (iš italų kalbos vertė Tuliševskaitė, I)  lemia atkakliai ištobulintas savitas kūrybos braižas, apie kurį byloja dailininko biografiniai faktai: beveik 100 metų sulaukęs dailininkas paliko tūkstančiais skaičiuojamų drobių, o kur dar jo įspūdingos litografijos, graviūros, teatro kostiumai ir dekoracijos arba kerinčio dydžio vitražai (Andrijauskas, A. (2010). Chagallo spalvų magija. Logos, 63, 133 – 134).

Nuo pat pirmųjų kūrybos akimirkų ryškėjo savito stiliaus paieškos; buvo vis labiau krypstama į lengvą, spontanišką muzikalų ir melancholišką piešinį, formavusį paslaptingas ir lengvai neperskaitomas siužetų reikšmes (Ibid., 134). M. Chagall’o kūryba – tai turtingos vaizduotės ir prisiminimų žemėlapis, neretai nulemiantis siurrealistines asociacijas (Карр-Гомм, С. (2003). Путеводитель в мире живописи. Москва: Издательский дом «Ниола 21-й век», 223).

Tačiau dailininkas, išsivadavęs iš siurrealistų, kubistų ir ekspresionistų įtakos, sukūrė savitą (Bernard, et al. (2006). Meno istorija: nuo Viduramžių iki Šiuolaikinio meno (Histoire de l’Art de Moyen Age d nos jours). Vilnius: Alma Littera (iš prancūzų kalbos vertė Perkauskytė, L., Banionytė, S., Kryžanauskaitė, E. A., Lesevičius, M., Malinauskienė, V., Milienė, I.), 688), jokiai dailės krypčiai nepriskirtiną stilių, tematiškai susijusį su slavų tautodaile ir žydų religija, kur intensyvios ir dažnai besikertančios spalvos formuoja užburiančios kompozicijos įspūdį (Bernhard, M., et al. (1998). Universalaus meno žodynas: nuo seniausių laikų iki dabarties (Universal Lexikon der Kunst: Von der Frūhzeit zur Moderne). Kaunas: Šviesa, 99 – 100 (iš vokiečių kalbos vertė Osvaldas Aleksa, Jurgis Kunčinas, Laima Veršulienė).

Išplėtoti ikoniniai siužetai yra paženklinti Vitebsko architektūros motyvais, keistais padangėmis skrajojančiais gyvūnais ir žmonėmis: visa tai demonstruoja nežabotą, atvirą interpretacijai ir asociacijoms M. Chagall’o kūrybą (Andrijauskas, A. (2010). Chagallo spalvų magija. Logos, 63, 134 – 135).    Daugpilyje pristatomas įspūdingas M. Chagall’o kūrybos palikimas, kurio pagrindas – Biblijos motyvai.

Pastebėtina, kad XX a. 4-ajame dešimtmetyje dailininkas iliustruodamas Bibliją lankėsi Šventojoje žemėje. Neišdildomi Sirijos, Palestinos ir Egipto įspūdžiai lėmė ilgalaikį pasinėrimą į Biblijos siužetus ir senovės žydų pasaulio motyvus (Ibid.,  137).

Jonas Daniliauskas – Vištų karalienė 2011

Apie tai, kad Biblija menininką žavėjo kaip neišsenkantis minties šaltinis byloja jo paties žodžiai: „Nuo jaunystės žavėjausi Biblija […] man visuomet atrodė kad ji yra visų laikų didžiausias poezijos šaltinis“ (M. Chagall’o citata Irinos Voronovos įvadiniame tekste apie dailininko kūrybą (2018): «С ранней юности я был очарован Библией, […] Мне всегда казалось и кажется до сих пор, что она является самым большим источником поэзии всех времен […]»).

Nors poezijos ir tapybos tekstai į žiūrovą prabyla skirtingomis kalbomis, tačiau M. Chagall’o asmeninis ryšys su Biblijos tekstu rodo, kad dėl bendrojo pagrindo (t. y. kultūros istorijoje įsišaknijusių pasakojimų) lieka tam tikra sąveika (Nastopka K. (2002). Reikšmių poetika. Vilnius: Baltos lankos. 176. Taip pat žr. Karpavičiūtė, L. (2013). Тrauminė atmintis Lietuvos žydų romanuose (Grigorijus Kanovičius, Icchokas Meras, Markas Zingeris): Magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 47), gebanti paveikti ir šiandienos žiūrovą. Šiuo atveju tapyba gali būti traktuojama panašiai kaip ir filosofija (Aster, Е. (1995). Filosofijos istorija (Geschichte der Philosophie). Vilnius: Alma Littera, 327 (iš vokiečių kalbos vertė Loreta Anilionytė): žmogaus veiklos forma, kuri ne tik atveria mastymo schemas, bet ir leidžia apibrėžti gyvenimą.

Panašiai kaip ir M. Chagall’as pasaulio koordinates apibrėžia J. Daniliausko tapyba. Nors kūriniai gimsta spontaniškai, tačiau vaizduojamų kaimo žmonių paprasta kasdienybė glumina žiūrovą (čia nėra grandiozinių kultūros naratyvų) (Lietuvos Aido galerija. Prieiga internete: http://www.lagalerija.lt/parodos.php?full=1&lang=&paroda=123 (žiūrėta 2009-05-06).

Jonas Daniliauskas, Mūsų mėlyna karvutė 1979.

Nors J. Daniliausko pasakojimuose dažnai galima pastebėti angelo figūrą, tačiau dailininkas priešingai nei M. Chagall’as specialiai neseka religinių naratyvų. Tad sužmoginti angelai kone išgyvena kasdienius žmogaus buities ritualus (Venckus, R. (2010). Tarp Angelo ir žmogaus: J. Daliniausko kūrybos recenzija).

Kitas J. Daniliausko tapybos dažnas motyvas yra bičių priežiūros darbai, kone primenantys šventišką kito kasdienybę. Dailininkas neslepia, kad stebėdamas ir fiksuodamas kaimo gyvenimą pasisavina kito kasdienybę ir ją paverčia labiau šventiška. Taip užtikrindamas savo ir gimtinės ryšį jis kuria nostalgijos jausmą. Atrodo, kad tapybos pagalba pasiilgstama pačios kasdienybės, žmogiško artumo ir pagarbos kitam net labai mažam (Venckus, R (2012). Jonas Daniliauskas: tapyba. Vilnius: Všį Artkomas, 8-14, 208, 270-276.).

Žmogiškas tarp žmonių, jų veiklos ir tarp sukurtų daiktų poetizuotas santykis išnyra kaip praeities vertybė, kurią reikia globoti, puoselėti ir perduoti ateities kartoms. Kasdieniai daiktai tapyboje tampa ypač poetiški: kiemas, kuriame apsilankome dar kartą, namo sienos, kurios apauga vijokliais, arba vakarėjančios vasaros tyloje semiant vandenį iš šulinio aidintis sukamos rankenos girgždesys (Ibid. Taip pat žr. Apie Joną Daniliauską. Fruktus Artis. Prieiga internete: http://www.fructusartis.lt/goods/cat,3001/sub,3014/gid,65/Jonas-Daniliauskas-1950/LIETUS/ (žiūrėta 2009-05-06)…

Kadangi ilgėtis galima iš pirmo žvilgsnio primityvios, tačiau nuoširdžiai jaukios, kaimo civilizacijos, todėl dailininko sukurta poetiška nostalgija sudrebina žmogaus kasdienybę, nuskaidrina tikrąją būties pajautą, priverčia atsisakyti puošnių socialinių vaidmenų ir įgalina palikti tik taurius ir tikrus žmogaus jausmus (Venckus, R (2012). Jonas Daniliauskas: tapyba. Vilnius: Všį Artkomas, 8-14, 208, 270-276).

J. Daniliausko, kaip ir Chagall’o, tapybos paprastumas ne tik traukia žiūrovą bet ir grąžina mus į istorinę praeitį, kur liaudies meno atvaizdai yra vartojami daugiau žiūrinčių nei mokančių skaityti asmenų ( See Gombrich, E. H. (2000). Dailė ir iliuzija (Art & Illusion). Vilnius: Alma Littera (iš anglų kalbos vertė Antanavičiūtė, R.), 286.).

Tokiu būdu paveikslai veikia lyg praeities laiko veidrodžiai, o pati praeitis mums suvokiama lyg kūrybą varantis elementas. Ji stimuliuoja savotiškos poezijos apie nuoširdžių žmonių tikrovę gimimą ir plėtrą.

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-10-13). Du Šagalai. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/38523-kulturos-kirtis-du-sagalai.html (žiūrėta 2018-10-27)


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo panevėžietė fotografė Marija Šileikaitė-Čičirkienė. Tad šia proga kviečiame skaityti doc. dr. R. Venckaus straipsnį apie menininkės ir jos sūnaus Manto Misevičiaus-Sim (kompiuterinės grafikos kūrėjo) kartu sukurtą naujausią kūrybos ciklą „Drobė dviems“. Taip pat kviečiame skaityti ir parengtą interviu su menininkais.  

Apie kūrybinio dueto rezultatą
„Drobė dviems“ – tai ne tik dviejų menininkų susitikimas, dviejų kartų kūrybinis pokalbis, vienas kito kūrybos pratęsimas bei papildymas, bet ir nuoširdi motinos ir sūnaus diskusija.

Naujoji Marijos Šileikaitės-Čičirkienės ir Manto Misevičiaus-Sim kūrinių kolekcija taip pat gali būti traktuojama ir kaip amžinos tapybos bei fotografijos diskusijos revizavimas. Verta prisiminti, kad fotografija pirmiausia buvo išrasta kaip mokslo eksperimentas, vėliau ji tapo pramoga, o dar vėliau – menu.

Paminėtina, kad fotografija nuolatos siekė pasikėsinti į „aukštųjų menų olimpą“ ir atrasti savąją, labiausiai tapybai lygiavertę vietą. Taip fotografija, ieškodama savo tikrosios padėties kultūroje, išvystė naują pasaulio stebėjimo ir dokumentavimo tradiciją, kurią vis dar puoselėja Marija, net ir paskutiniu metu sukurtuose naujose  fotokolekcijose.

Žvelgiant į praeityje vykusias tapybos ir fotografijos diskusijas galima pastebėti, kad tapyba ne visada tinkamai sugebėjo konkuruoti su tobulėjančia fotooptika ir fotoatspaudu. Būtent tai ir leido jai (tapybai) atrasti abstrakčiąją linijų, dėmių, spalvinių kontrastų kalbą, kurią savo minimaliais potėpiais ir vientisais spalviniais klojiniais ant Marijos nuotraukų paviršiaus dar kartą revizuoja Mantas.

Kokį bendrumą demonstruoja Marijos ir Manto kūrybinis dialogas naujoje kūrinių kolekcijoje? Marijos fotografijos kompozicija minimali, t. y. nuotraukos tarytum sukurtos sulaikius kvėpavimą. Minimali ir kone konstruktyvi kompozicija užlaiko kažką, ko gali geisti žiūrovas ir kas vis tik lieka nežinomuoju bet intuityviai patiriamu; taigi Marija sukuria nuotaiką, kurios įvardijimui atsakymą turi surasti kiekvienas žiūrovas. Šiai komplikuotai užduočiai padeda Manto kūrybinis gestas. Aiškiai pastebimais, bet labai apgalvotais potėpiais Mantas dengia fotodetales kontrastingos spalvos dažu. Taip atitinkamos fotokompozicijos dalys „suplokštėja“. Galiausiai apimtis tampa visiškai nebereikalinga, o atpažįstami ir tarsi iškirpti esminiai elementai sukonkretina fotopasakojimą, t. y. jį siaurina iki maksimaliai galimo minimumo.

Dažu padengtos fotografijos gerokai labiau geometrizuoja visą gyvenimą Marijos puoselėtą fotokompoziciją. T. y. Manto kūrybinis gestas išryškina Marijai būdingą gana racionalizuotą, geometrinių formų kompoziciją. Tokiu būdu Marija ir Mantas savo kūriniais grįžta prie to, ką fenomenologas Edmundas Husserlis vadino „formos geometrija“. Taigi husserliškojoje geometrijoje Marijos ir Manto kūriniai galėtų būti traktuojama kaip ypač racionaliai išspręstos vaizdo konstrukcijos: kadro komponavimas, optikos parinkimas, potėpiais išskiriama forma, spalviniai kontrastai, etc.

Vis dėlto vizualusis naujosios kūrinių kolekcijos sluoksnis tėra tik matomas kaip neva tobulas. Absoliučios kūrinio formos tobulybės nėra, kaip ir pirminio, fotografinio tobulo atvaizdo, pirminio fiksuoto tobulo pasakojimo tapyboje. Ši neva egzistuojanti tobulybė – tai iliuzija, kuria žaidžia abu autoriai. Taigi žvelgdamas į Marijos ir Manto kūrybą aš ir pats (kaip ir poststruktūralistas Jacques’as Derrida) esu linkęs sukritikuoti tobuląją „formos geometriją“. Dar kartą kartoju, neapsigaukime – tobulybę drąsiai ir išradingai kritikuoja abu menininkai, puoselėdami fotografijos ir tapybos dialogą.

Pastebėtina, kad Husserlis geometrijoje matė absoliutų ir teisingą žinojimą. Šis žinojimas nekvestionuojamas ir nekintantis, nors žmogaus intuicija ne visada yra vienoda. Šiuo atveju (fotografijos ir tapybos dialoge) kiekvieno žmogaus žinojimas yra susijęs su vidine prieštara, kurią ir bando išprovokuoti Marija ir Mantas.

Pabaigai galima konstatuoti, kad susitikdami su Marijos ir Manto kūrybinio dialogo rezultatu mes susitinkame su kritiniu formos geometrijos apmąstymu. Abu autoriai mus priverčia susimąstyti apie kanoniškas fotografijos ir tapybos tobulumo deklaracijas, kurios gali mums atsiverti kaip didelis ir iliuzinis kultūros naratyvas. Marija ir Mantas gana drąsiai griauna tobulumo iliuzijas ir kviečia žiūrovą kūrybiškai mąstyti bei išgyventi naująją meno kolekciją.
   
Pokalbis apie kūrybą   
Marija, kaip jūsų gyvenime atsirado fotografija? Kokie jūsų buvo pirmieji žingsniai? Kaip vystėsi jūsų kūryba iki šių dienų? Kokios yra svarbiausios ir jums pačiai mieliausios išvystytos temos?

Marija: Kaip ir daugelis dalykų gyvenime, fotografija tiesiog ėmė ir  nutiko mano gyvenime. Visada domėjausi vizualiniais menais. Kur bebūdama lankiau parodas – grafikos, tapybos, fotografijos. Be galo myliu gerą poeziją.

Pirmiausia aš pradėjau fotografuoti medžius. Pirmą kartą nuotraukas parodžiau Fotomenininkų sąjungos seminare Nidoje. Atmenu, kaip į juos atkreipė dėmesį garsus fotomenininkas Gintautas Trimakas. Jo dėmesys buvo didžiulis paskatinimas kurti. Taip ir prasidėjo didžioji mano fotografijos kūrybos odisėja. Turiu pastebėti, kad specialiai niekada neieškojau savo kūrybos temų. Jos nutinka savaime ir kurį laiką lieka gyventi mano kasdienybėje.

Marija, ar kada nors jūs galvojote apie fotografijos ir tapybos dialogą ir ką galvojote? Ar šis dialogas yra įmanomas ir tikslingas bei naudingas fotomenininkui? 
Marija: Niekada negalvojau apie tokį projektą. Bet jis visuomet buvo įmanomas ir, sakyčiau, gana įdomus. Tiesą sakant aš niekada nežinojau savo kūrybos galutinio rezultato. Tapybos ir fotografijos dialogas atrodo lyg staiga užgriuvusi  meilė. Ar ši meilė tikrai yra tikslinga ir naudinga, manau, parodys  laikas.

Naujosios kūrinių kolekcijos, pavadintos „Drobė dviems“, pagrindas yra Marijos kūriniai. Galbūt jūs, Marija, galėtumėte papasakoti, kokia fotografijų kolekcija tapo naujųjų kūrinių pagrindu? Kaip kūrėte šią fotografiją, koks buvo tikslas ir ką ji pasakoja?
Marija: Namuose jau kurį laiką supakuota stovėjo mano kita paroda „lt.juodai/baltai“, atspausta ant drobės dar 2008 m. Perkilnojant šias drobes iš vienos vietos į kitą man kilo nauja idėja – suteikti naują vizualinį pasakojimą.

Fotografijos ir tapybos dialogas susideda iš dviejų dalių. Visi žmonių portretai sukurti remiantis tik grynai manąja intuityvia pasaulio matymo strategija susijusia su portretuojamojo aplinka, kurią sukūrė pats portretuojamasis. Jis sukūrė, pamiršo, paliko. Tad visą šią  sukurtą ir apleistą paliktą aš susikroviau į savo fotografinį lagaminą.

Šiandien, Маrija, jūsų fotografija atgimsta dialoge su tapyba. Kaip vertinate šį dialogą, kuo tapyba gali padėti fotografijai. Apie ką dabar pasakoja jūsų nuotraukos?  
Marija: Stiprus mano ir Manto ryšys visada veikė ir skleidėsi puikiame dialoge. Vakariniai arbatos gėrimai, pokalbiai apie fotografiją, grafiką, tapybą, knygų iliustravimą, filmus ir t. t. Manau, kad šis dialogas nugulė drobėse, jis jau buvo užprogramuotas prieš daug metų. Patys nežinodami ėjome link tokio dialogo, kurį mes įgyvendinome. Tapybos ir fotografijos sintezė – tai nauja, bet įdomi mūsų gyvenimo patirtis.

Mantai, jūsų kaip kūrėjo evoliucijoje aš mačiau nuolatinius eksperimentus fotografijoje ir tapyboje. Ką šie eksperimentai jums reiškia? Kuri šių raiškų jums aktuali ir kuo? Kaip ir kodėl turi būti puoselėjami fotografijos ir tapybos dialogai?   
Mantas: Man kūrybos eksperimentas – tai tiriamojo reiškinio stebėjimas. Jis vyksta siekiant atrasti nežinomas daiktų, objektų/subjektų savybes, nustatyti jų veikimo dėsnius bei patvirtinti ar paneigti kūryboje kylančias hipotezes, vis neapleidžiančias noro mąstyti apie skirtumus.

Anot Alberto Einsteino, skirtumai tarp praeities, dabarties ir ateities – tai tiesiog stabili iliuzija.   Eksperimentai, kurie tiesiog vyksta tiek gyvenime, tiek kūryboje yra mano kraujyje. Eksperimentuoti verčia asmeninė patirtis ir nuolatinė saviugda. Eksperimentuose aš iš naujo aptinku fotografiją, kurią galima suvokti kaip jausmų ir patirčių atspindį. Naujajame cikle susijungia Marijos fotografija su tapyba lyg su savotiška jausmų audra. Tiek fotografija, tiek tapyba man yra vienodai aktualios. Šios raiškos sustabdo ir demonstruoja tikrovę. Tiesa, tapyba skiriasi, juk jos meninė raiška priklauso nuo spalvos. Tad naujajame dialoge yra labai svarbus spalvinis fotografijos perkonstravimas.

Mantai, papasakokite kaip kilo idėja formuoti tapybos ir fotografijos dialogą? Kuo vadovaudamasis ėmėtės tapyti ant savo mamos fotografijų? Ką ir kodėl jose išskyrėte?   
Mantas: Viskas įvyko labai spontaniškai ir greitai, sąlygojant emocijoms ir tarpusavio susitarimui. Mane naujam kūrybos žingsniui skatina sėkminga neseniai įvykusi kelionė į Pietų Korėją, kurioje pristačiau personalinę parodą „Veido kalba“ (angl. „Language of the face“).

Mama man pasiūlė suvienyti fotografiją su grafiniu piešimu. Aš iš karto sutikau. Pradėjau svarstyti ir mąstyti, kokiu būdu ir kokią technologiją pasitelkęs galėčiau visa tai sukurti, neužgoždamas fotografijos naujomis detalėmis ir margais potėpiais. Gimė vaizdiniai, kuriuose jungėsi geometrinės formos kartu su mano mamos fotografijomis.

Man tikrai buvo gera ir malonu perkonstruoti nuotraukas, kurios mano gyvenimo biografijoje buvo taip pat labai svarbios, kaip ir mamai. Šias nuotraukas su mama ne tik aptardavome, bet ir pats pažinojau fotografuojamuosius. Kūrybai aš pasirinkau aliejinį dažą ir keliomis mentelėmis formavau tolygų tonavimą. Vienam kūriniui dekonstruoti pasirinkau ne daugiau trijų spalvų. Norėdamas išlaikyti estetinį mamos kūrybos braižą ir fotografuotų objektų bei portretų grynumą aš tapiau viena kryptimi ir taip sudariau savotiškus fotografiją papildančius reljefus.

Mantai, ar mamos fotografijose deklaruojami pasakojimai pasikeitė? Kaip dabar atrodo fotoatvaizdas naujajame santykyje su tapyba? Apie ką kalba naujieji kūriniai? Naujojoje kūrinių kolekcijoje regiu minimalią tapybą, kone primenančią tik tam tikrų fotoplokštumų padengimą vientisos spalvos potėpiais. Kodėl tokia forma? Ką ji suformuoja?   
Mantas: Fotografijose deklaruojami pasakojimai pasikeitė tik papildant ir išryškinant ar paslepiant kompozicijose sugestijuojamas emocijas ir patirtis. Kūriniuose atsirado daugiau bendrinės, vientisos nuotaikos. Čia net asmeniškumo ženklai ir ironija susijungė į vieną visumą. Anksčiau sukurtas žmogaus portretas dabar tapo labiau abstraktus ir sudaiktintas, kuriantis naują santykį su žiūrovu.   Minimalizmas yra paradoksaliai artimas ir maksimalizmui. Tapyti minimaliai – tai nereiškia mąstyti irgi minimaliai, dažniausiai būna priešingai – mąstoma maksimaliai.

Tapyba vienoms nuotraukoms sukuria naujas erdvės ir daiktų santykių perspektyvas, kitose nuotraukose formos tampa suvienodėjusios ir plokščios. Vis tik kūriniuose tapybos pagalba išskirtos geometrinės formos yra gerai apgalvotos, jos kuria naująjį, kitokią apimtį turinčios erdvės įspūdį.

Marija ir Mantai, kaip vertinate savo naująjį kūrybos dialogą? Kaip naujieji kūriniai gali būti suprasti žiūrovų? Gal jau girdėjote atsiliepimų ir galite jais pasidalyti?  
Mantas: Šis kūrybos dialogas – tai lyg staiga įvykęs ugnikalnio išsiveržimas. Mūsų kūriniai gali būti suprasti skirtingai… Nors fotografija labiausiai yra priklausoma nuo šviesos, tačiau naujoje kūrinių kolekcijoje labai svarbi tampa ir pati spalva. Vis dėlto parodų lankytojai yra smalsūs. Jei matome, kad žmogus ilgai stovi prie kūrinio, vadinasi, vyksta dialogas. O jei dialogas veikia, tai reiškia, kad kažkas jį tikrai intriguoja.

Dėkoju už puikų pokalbį ir linkiu jums naujų bei sėkmingų fotografijos bei tapybos dialogų.    Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2008-05-04). Fotografijos ir tapybos dialogas. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/37202-kulturos-kirtis-fotografijos-ir-tapybos-dialogas.html (žiūrėta 2018-05-28). 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus.

Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Tačiau jis yra rašęs  ir apie tapybą. Vargu ar daug kas žino, kad doc. dr. R. Venckus 2008 –  2016 m. buvo VšĮ „Artkomas“ organizuojamo tarptautinio vaizduojamųjų menų festivalio „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ kritiku. Šiame grandioziniame festivalyje jis pristatinėjo tapybą, rašė kritinius tekstus apie ją ir plėtojo atviras diskusijas su publika. Šiandien kviečiame skaityti jo straipsnį – interviu su Šiaulių rajone, Gruzdžių miestelyje gyvenančia tapytoja Vilma Kundrotiene.

Straipsnio pretekstas ir trumpas įvadas  
Technologijomis grįstų medijų laikais kurti realistinius portretus yra be galo rizikinga. Ypač realistinio žmogaus portreto kūryba verčia konkuruoti su audiovizualinių medijų reprodukuojamais atvaizdais, su nuolatos tobulėjančia optika, aparatine ir programine kompiuterine įranga.

Šiandien tik galima žavėtis, kad vis dar yra tapytojų, neišsigąstančių naujųjų meninės raiškos priemonių, bet plėtojančių savitą realistinės tapybos programą. Šią programą nuosekliai ir metodiškai puoselėja Vilma Kundrotienė (g. 1971 m.).

Paminėtina, kad V. Kundrotienė yra profesionali dailininkė. 2011 m. ji įgijo grafikės bakalauro specialybę, o 2013 m. baigė tapybos magistrantūrą Šiaulių universitete. 2011–2017 m. dalyvavo 15-oje grupinių parodų, kurios vyko Šiauliuose, Telšiuose ir Alytuje; per paskutinius penkerius metus menininkė surengė tris autorines parodas Šiauliuose ir Panevėžyje.

V. Kundrotienė yra portretų tapytoja. Jai svarbesnės ne įžymybės, bet charakteringi paprastų žmonių portretai, kurie, mano manymu, sugestyviai atveria kūrėjos tikslą ne paprastai atkartoti formą, bet atlikti žmogaus sielos tyrimą, pabandyti į drobės paviršių iškelti gerokai nepažinų, giluminį ir paslaptimi vadinamą sluoksnį.

Maža to, dailininkė plėtodama portreto žanrą kvestionuoja atminties fenomeną. Vienas iš esminių portreto uždavinių (kurį pasigrobė fotografija) yra išlaikyti atmintyje gyvus artimus žmones. Tad dailininkė ieškodama šio intymaus artumo net kai kurių kūrinių spalvinėje gamoje, aiškiuose ir išraiškinguose potėpiuose intuityviai (ir galbūt nesąmoningai) sukuria savitas būties nuorodas, kur menas smelkiasi į žmogaus psichologinių būsenų gelmes.

V. Kundrotienės atvaizdai, lyg prisiminimai, gimsta ir miršta čia pat – vienoje plokštumoje. Atrodo, kad nieko tikresnio nėra nei į mane (žiūrovą) žvelgiantis nutapyto „Kito“ žvilgsnis. Tikėtina, kad V. Kundrotienės tapyba susijusi su vitališku noriu analizuoti ir patirti tikrąjį kokybišką portretuojamojo pasaulį.

Pokalbis apie tapybą  
– Vilma, glaustai pristatykite save, savo kūrybinį kelią ir išskirtinius asmenybės bruožus.
– Gyvenu nedideliame miestelyje Gruzdžiuose (Šiaulių r.). Gimiau dar mažesniame kaime – Vizgirduose (Šiaulių r.). Dabar iš to kaimo liko tik viena sodyba, nes maždaug prieš 40 metų sovietinė melioracija masino žmones keltis į miestelius, miestus, naikino mažųjų kaimų istorijas.

Vilma Kundrotienė „Laukiantis“

Į profesionalią kūrybą atėjau gana vėlai. Studijuoti Šiaulių universitete pradėjau gerokai po trisdešimties. Tai  buvo didelis žingsnis svajonės įgyvendinimo link. Aš norėjau tapti profesionale dailininke.

Baigiau grafikos bakalauro studijas, o po to – tapybos magistro studijas. Praėjus penkeriems metams po studijų baigimo jau galiu pasidžiaugti visomis parodomis, kuriose buvau pakviesta dalyvauti: nuolatos dalyvauju Šiaulių dailininkų parodoje, Alytaus bienalėje ir kt. Surengiau ir keletą personalinių parodų: Panevėžio bendruomenės rūmuose, Šiaulių universiteto bibliotekoje, kavinėje „Siela“, etc.

Be galo smagūs prisiminimai mane nuolatos lanko iš plenero Druskininkuose, kur teko bendrauti su puikiais dailininkais iš Izraelio, Lenkijos, Baltarusijos.

Aš aktyviai dalyvauju bendruomeninėje kultūrinėje veikloje: dainuoju bendruomenės ansamblyje, bažnyčioje, lankau net kultūros namų tautinių šokių susibūrimus.

– Vilma, pagal išsilavinimą esate dailininkė grafikė, bet man susidaro įspūdis, kad labiausiai jus domina tapyba ir link jos nuolatos linkstate. Kiek grafika padėjo jums, kaip tapytojai, žengti šiuo sudėtingu menininkės keliu?
–  Anksčiau labai norėjau studijuoti tapybą, tačiau mano stojimo į universitetą metais šios studijos nebuvo organizuojamos. Tad aš ėmiausi grafikos studijų ir dėl to visiškai nesigailiu. Juolab kad studijų metu turėjome ir tapybos paskaitų, kurias vedė puikūs dėstytojai. Grafikos studijos ugdė papildomą supratimą ne tik apie piešinį, bet ir apie aliejinį dažą, spalvotą ir juodą. Be abejo, labiausiai buvo ugdomi akademinio piešimo įgūdžiai.

– Tapybos objektas – žmogaus veidas. Neabejotinai veido studijoms skiriate labai daug dėmesio. Vakarų kultūros dailėje labai daug portreto žanro kūrinių. Ar tai nėra didžiulis iššūkis žengti daugelio autorių nužingsniuotu keliu? Kuo ypatinga yra portreto tapyba?
– Man patinka stebėti žmones, jų nuotaikas, veido išraiškas vienu ar kitu momentu. Manau, kad visoje dailėje nebėra temos, kuri dar nebūtų išplėtota skirtingame žanre: portrete, peizaže, natiurmorte, buitinio ar figūrinio pasakojimo atveju.

Nors visos temos daugiau ar mažiau kartojasi, tačiau nėra vienodai matančių aplinką žmonių. Juk kiekvienas individualus, turi išvystytą savo pasaulio matymą ir tapybos braižą. Tad galima teigti, kad vieną ir tą pačią temą kiekvienas suvokia ir išreiškia skirtingai.

Ar portreto žanras man yra tikrai didelis iššūkis? Aš apie tai net negalvoju. Tiesiog kuriu taip, kaip man yra malonu.

Kuo ypatinga portreto tapyba? Galbūt tuo, kad dėl teptuko prisilietimų prie drobės žmogaus atvaizdas pradeda savotišką autonominį „gyvenimą“. Kai pavyksta pasiekti spalvos, formos, emocinio krūvio harmoniją, tada, manau, su iššūkiu būna susidorota.

Vilma Kundrotienė „Moters portretas“.

– Vos pažvelgus į jūsų kūrybą norisi diskutuoti apie portretuojamojo žmogaus charakterį ir įvairius psichologizmus; apie atpažįstamus įvaizdžius ir panašiai. Kuo veidas yra svarbus jums ir šiuolaikiniam tapybos mylėtojui? Ką jūsų sukurti veidų atvaizdai pasakoja dabartiniam žmogui?
– Sutikę gatvėje žmogų, nepažįstamą, dažniausiai mes  nusukame žvilgsnį. Paveikslai leidžia nebijoti žvelgti. Galime jaustis laisvai ir komunikuoti su atvaizdu. Paveikslai neįpareigoja. Jei kūrinyje nėra intrigos, galima jį tiesiog ignoruoti. Jei užfiksuotame veide yra pastebima kažkas artima ir pažįstama, tuomet galima ilgai stebėti atvaizdą lyg veidrody ir suvokti jį, kaip atspindintį ne realų pasaulį, bet kažką, kas glūdi mano ir kitų žmonių sielose…

Šiuolaikiniame pasaulyje klesti jaunystės ir grožio kultas. Televizija ir žiniasklaida  nesąmoningai, o gal ir sąmoningai reklamuoja sėkmingo, pasiturinčio, iki koktumo „gražaus“ žmogaus gyvenimą. Bet man visada trūksta kažkokio tikrumo įrodymo.

Kadangi masinių medijų atvaizduose nėra tikrojo grožio, todėl aš savo sukurtais paveikslais kviečiu įžvelgti grožį, besipuikuojantį negražume. Ne grožio grožį mes galime aptikti „Bėdučio“ ar seno žmogaus veide ir susimąstyti apie tai, kad jaunystę keičia senatvė, pasiturintį gyvenimą – skurdas. Noriu, kad mano paveikslai paskatintų žmones atsigręžti į tikrąjį grožį ir jo ieškoti.

– Kokie menininkai, jų kūryba ir biografijos faktai jus įkvepia kurti? Kokie jūsų mėgstamiausi autoriai ir kodėl?
– Be abejo, mane žavi senieji Lietuvos dailininkai, tokie kaip Gudaitis, Švažas, Gečas, Karatajus… Jų paveiksluose kompozicija ir spalva sukuria tą tikrąją poeziją, turinčią išliekamąją vertę. Tą patį galiu pasakyti ir apie užsienio tapytojus; mane žavi senieji meistrai, tokie kaip Da Vinčis, Mikelandželas, Modilianis…  Žavi ir  rusų tapytojai Serovas, Surikovas,  Korovinas… Geras šiuolaikinio portretisto meistras ir autoritetas man yra Blochinas.

Vilma Kundrotienė „Senutė Zuzana‘‘.

– Kas jūsų kūrybos didžiausias kritikas, kurio nuomonė jums yra svarbi? Kaip manote, ar kritika skatina kurti, ar priešingai – griauna bet kokius planus tobulėti kūryboje? Kokių susilaukiate komplimentų, o gal priekaištų iš savo žiūrovų? Kas ir kokie yra jūsų tapybos mylėtojai ir kolekcininkai?
– Kai studijavau magistrantūroje Šiaulių universitete, pagrindinis kritikas buvo vadovas doc. V. Zarėka. Aš jam buvau ir esu dėkinga už visas pastabas ir paskaitas įvairiomis tapybos temomis, kurios man leido augti bei tobulėti.

Nors šiuo metu mano kūrybos didžiausias kritikas yra žiūrovas, tačiau profesionalaus kolegos dailininko ar menotyrininko kritika  be galo reikalinga. Ji padeda pamatyti savo klaidas, patikrinti idėjas ir tobulėti.

– Pabaigai noriu paklausti, ar esate laiminga, žengdama nelengvu meno kūrybos keliu? Kokie jūsų tolimesni kūrybinio gyvenimo planai?
– Esu laiminga galėdama kurti. Kartais būna dienų, kad nenoriu nieko nei matyti, nei girdėti apie meną, bet praeina kelios dienos ir rankos pradeda niežtėti. Tada labai norisi į rankas paimti teptuką, užuosti dažų kvapą ir ilgai tapyti.

Esu girdėjusi labai gerą posakį, tiktai aš nepamenu, kas pasakė, „Jei gali netapyti, netapyk.“ Kadangi aš negaliu sustoti tapyti, todėl ir visi tolimesni mano planai yra susiję su tapyba ir kūrybos stiliaus tobulinimu.

– Dėkoju už puikias įžvalgas ir linkiu puikių kūrybinių idėjų įgyvendinimo. Primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-04-20). Kai rankos pradeda niežtėti… Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/37079-kulturos-kirtis-kai-rankos-pradeda-niezteti.html (žiūrėta 2018-04-22). 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Pin It on Pinterest