Dr. Remigijus Venckus.

Gegužės 6–birželio 6 d. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) pristatoma nauja tapytojos Nomedos Saukienės kūrybos paroda. Ši paroda – projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ dalis.

Nomeda Saukienė
„Paukščių takas” III
Drobė, aliejus. 2010

Žinoma menininkė naujausiuose savo kūriniuose toliau plėtoja jau pažįstamas temas ir stilistinę strategiją. Žvelgiant į N. Saukienės drobes dažnai atrodo, kad jos kuriamas paslaptingas pasaulis – beribis, jo kryptis nenuspėjama. Dėl specifinio erdvės traktavimo laikas čia atrodo tarsi įklimpęs amžinybėje, be pradžios ir pabaigos. Jis tarpsta, kaip ir vešli menininkės paveikslų augmenija, tarsi nepaklūstanti žemės traukai, kaip gamtoje, taip ir jos drobėse besistiebianti beribio dangaus skliauto link.

N. Saukienės paveiksluose laikas niekada nepaklūsta kasdieniškiems, įprastiems dėsniams ir suvokimui. Laiko diseminacija labiausiai atsiveria kūriniuose, kur dailininkė nevaizduoja žmonių ar gyvūnų figūrų, o atsiduoda tik gaivališkai augmenijos stichijai. Fantazijos laisvė, būdinga N. Saukienės kūrybai, kviečia ir žiūrovą panirti į nesibaigiančias interpretacijas, pajusti akimirką, kai šių kompozicijų turinys ir gilioji, vidinė prasmė tampa labiausiai matoma, pajusti, kaip tąsus, begalinis laikas nusidriekia per patį augalo motyvą ir sąmoningą jo nebaigtinumą, kitaip – amžinybę… Augalai čia rodosi vešintys už įsivaizduojamų paveikslo ribų, taip pat patvirtindami beribio pasaulio ir amžino laiko „diagnozę“, kuri peršasi akistatoje su N. Saukienės tapybos plastine ir prasmine sistema.

Tapytojos kūryboje nerasime grandiozinių, egzistencinių, visuotinai svarbių ar reikšmingų temų, įvykių, tikrų ar fiktyvių istorijų. Tačiau siužeto paprastumas atveria sudėtingus jo tapsmo klodus, labiausiai susijusius su emocine kūrinio išgyvenimo galimybe – suvirpinti, nublokšti kasdienės būties apnašas, pasinerti į paprasto, tačiau nebanalių prasmių kupino vaizdinio gelmes.

Dailininkės kūriniuose sąmoningai neišskiriami kompoziciniai centrai, akcentai, jos tapyba – tarsi dinamiškas, daugiasluoksnis audinys. Tai kiek trukdo akimirksniu užčiuopti paveikslo turinį. N. Saukienės tapybos magija slypi tame, kad iš pirmo žvilgsnio paprasta kūrinio forma čia tėra tik apgaulingas šydas, dengiantis nelengvai iššifruojamą vaizdinių sistemą. Kažkur už paveikslo ribų nusidriekiančios kompozicijų formos tęstinumas leidžia ieškoti įmantraus ir kone kiekvienam žiūrovui artimo asmeninio, iš bendražmogiško, lietuviškai kaimiškos prigimties klodų kylančio patyrimo, kurį įmanoma interpretuoti kaip savosios, vidinės sielos atspindį. Augalas, augalinis motyvas, žievė, lapas – visa tai yra tik žodžiai arba nutapytų realybės fragmentų lingvistiniai atspindžiai. Juos taip pat galima ir reikia suvokti kaip kodus, bylojančius apie kūrėjos patirties ir individualios tapatybės savivoką ir savivokos kvestionavimo tikimybę bei būtinąją galimybę.

Dar viena svarbi N. Saukienės kompozicijų ypatybė – nuolatinis, savitas dialogas tarp augalo ir paukščio motyvų. Paukščių atvaizdai jos tapyboje gana skirtingi, nuo apibendrintų iki ryškiai personifikuotų. Tai primena vieną ankstesniųjų mėgstamų dailininkės herojų – lapės iškamšą. Naujausiuose N. Saukienės kūriniuose kai kurie paukščiai įgavę savito aristokratiško statiškumo, kurį menininkė priešpriešina gaivališkam, begalybės link besidriekiančiam augalų tinklui („Inteligentas“, 2011; „Pasišiaušusi“, 2010). Čia pastebimas įdomus statikos ir dinamikos santykis – surizgę, neišpinami augalų „audiniai“ yra gerokai aktyvesnis paveikslo komponentas nei paukščio vaizdinys („Pasiklydusi“, 2010; „Sėsli“, 2010). Tai žadina mintis apie įvairių gyvybės formų koegzistenciją, neperprantamą gamtos fenomenų būtį.

Ši augalų ir paukščių vizualinė ir prasminė sintezė, jų ryšys, lemiantis kūrinio charakterį, leidžia menininkę vadinti gamtos pasaulio poete. Tačiau paukščiai šiuo atveju vis dėlto virsta tam tikrais personažais, su savo pozomis, išraiška, taigi nutolstama nuo gryno natūros vaizdavimo. Meistriški dailininkės teptuko potėpiai ne tik personifikuoja paveikslo veikėjus, bet ir kvestionuoja klasikinio natiurmorto žanro savybes. Pavyzdžiui, cikle „Uogautoja“ (I–IV, 2010–2011) galima pastebėti, kad paukštis „pozuoja“ lygiai taip pat, kaip daiktai klasikiniame natiurmorte. Tokį įspūdį sudaro ne tapymo maniera, o tikslingas komponavimas, objekto ir erdvės santykis. Atrodo, kad menininkė tyčia „apleidžia“ įprasto natiurmorto erdvę, apraizgo ją kuplia augalija, laukinėmis gėlėmis, piktžolėmis arba išvešėjusiais, savo sukultūrinimo ženklų beveik nustojusiais augalais („Smalsi“, 2010; „Susirinkimas“, 2010).

Natiurmortų pavadinimai konstatuoja būsenas, kurios rodo, kad paukštis drobėje nėra vienareikšmis vaizdinys. Jo prasmių laukas gana platus. Tai kūrėjos nuotaikos, patirties pėdsakas. Paukščio metafora sukonkretina paveikslą ir veikia kaip menininko minties ir potyrio įprasminimas.

Kitas svarbus N. Saukienės drobių veikėjas – žmogaus, dažniausiai vaiko figūra. Ir naujausiose kompozicijose, kaip ir ligšiolinėje kūryboje, menininkė žmogaus veidą įvelka arba įspraudžia į augalų tinklą. Kai kuriems veidams ji suteikia klasikinio portreto magijos („Autoportretas“, 2010). Vaikystę žymintys vaizdiniai ir veidai atsiveria žiūrovui poetiška nostalgija nuspalvintuose paveiksluose „Gimtadienis“ (2010), „Mylimas žaisliukas“ (2010), „Žaidimai su dūmais“ (2011).

N. Saukienės kūryboje itin žavi jautrumas savajai aplinkai, nuoširdus siekis perteikti joje tvyrančią nuotaiką, asmeninius potyrius ir išgyvenimus. Būsena, apninkanti stebint tapytojos paveikslus, sukuriama pasitelkiant paprastus, nepretenzingus motyvus, paneigia kasdienybės nuobodulį, rutiną ir prabyla apie žmogiškosios egzistencijos trapumą universalia meistriškos tapybos kalba.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2011-05-06). Beribis pasaulis ir amžinas laikas. Dailėraštis, 2. Prieiga internetu: http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3330&kas=straipsnis&st_id=18118, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-06-06-remigijus-venckus-mediju-meno-dienos-kaune/64039 (žiūrėta 2017-01-10).


 

Kiti straipsniai DAILĖS tema

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Apie erotiką

Dr. Remigijus Venckus. Erotika žmogaus kultūroje ir kūryboje yra labai senas reiškinys. Vaizduojamoji dailė labiausiai išeksploatavo erotinius įvaizdžius, todėl juos kurti šiandien tampa tiek pat paprasta, kiek ir be galo sudėtinga. Vienas ryškesnių erotikos kūrėjų,...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Minties skaitiniai arba tapybiška savianalizė

Dr. Remigijus Venckus. Gruodžio 8 d. 16:30 val. Kauno miesto muziejuje atidaroma kaunietės Ritos Rimšienės tapybos paroda „Minčių skaitiniai“, kuri reprezentuos dešimties kūrybinių metų rezultatus. Paroda veiks nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 10 d. Kauno...

Rašymas olos paviršiuje ir naratyvo pradžios klausimas

Dr. Remigijus Venckus. 2015 m. lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės...

Metafizinė, neegzistuojanti, nerealiai reali tikrovė

Dr. Remigijus Venckus. Latvių menininko Harijso Brantso (g. 1970) kūrybos apžvalgos arba recenzijos pradžioje norėčiau papasakoti istoriją apie vaizduojamosios dailės ir fotografijos santykį. Kai dienos šviesą išvydo fotografija, atrodė, kad vaizduojamoji dailė tuoj...