Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį kartą siūlome susipažinti so jo nauju kritiniu tekstu apie parodą, surengtą Mark’o Rothko centre (Daugpilis, Latvija).     

Nuo rugsėjo 21 d. iki lapkričio 4 d. Mark’o Rothko centre veikia dviejų garsių menininkų kūrybą pristatanti paroda „Du Chagall’ai“. Meno mylėtojams suteikiama galimybė išsamiai susipažinti su lietuvių dailininko Jono Daniliausko ir pasaulinės žvaigždės Marc’o Chagall’o kūryba bei palyginti abiejų menininkų paveikslus puikiai įrengtoje ekspozicijoje.

Verta pastebėti, kad pakankamai didelį kultūros vartotojų dėmesį patraukia meno parodos, kurios reprezentuoja skirtingų kūrėjų dialogą, apimantį tiek buvimą skirtingoje erdvėje, tiek gyvenimą skirtingu laikotarpiu.

Dialogas, kaip nauja apšvieta, mums leidžia pamatyti iš naujo tai, ką jau manome esą gerai pažinę ir tikrai išgyvenę. Šis erdvėlaikio ir potyrių naujumas mus aplanko Marc’o Chagall’o (1887–1985) ir lietuvių dailininko Jono Daniliausko (g. 1950) tapybos parodoje „Du Chagall’ai“.

Jau daug metų M. Chagall’o kūryba keri laisvu linijos ir dėmės žaismu, atveriančių galimybę ne kiek skaityti siužetą, bet ir jį interpretuoti laisvai bei savitai. Šį kūrinio atvirumą (kurio svarbą išskiria Umberto Eko) interpretacijoms (Eco, U. (2004). Atviras kūrinys. Forma ir neapibrėžtumas šiuolaikinėje poetikoje (Opera Aperta) .Vilnius: Tyto alba (iš italų kalbos vertė Tuliševskaitė, I)  lemia atkakliai ištobulintas savitas kūrybos braižas, apie kurį byloja dailininko biografiniai faktai: beveik 100 metų sulaukęs dailininkas paliko tūkstančiais skaičiuojamų drobių, o kur dar jo įspūdingos litografijos, graviūros, teatro kostiumai ir dekoracijos arba kerinčio dydžio vitražai (Andrijauskas, A. (2010). Chagallo spalvų magija. Logos, 63, 133 – 134).

Nuo pat pirmųjų kūrybos akimirkų ryškėjo savito stiliaus paieškos; buvo vis labiau krypstama į lengvą, spontanišką muzikalų ir melancholišką piešinį, formavusį paslaptingas ir lengvai neperskaitomas siužetų reikšmes (Ibid., 134). M. Chagall’o kūryba – tai turtingos vaizduotės ir prisiminimų žemėlapis, neretai nulemiantis siurrealistines asociacijas (Карр-Гомм, С. (2003). Путеводитель в мире живописи. Москва: Издательский дом «Ниола 21-й век», 223).

Tačiau dailininkas, išsivadavęs iš siurrealistų, kubistų ir ekspresionistų įtakos, sukūrė savitą (Bernard, et al. (2006). Meno istorija: nuo Viduramžių iki Šiuolaikinio meno (Histoire de l’Art de Moyen Age d nos jours). Vilnius: Alma Littera (iš prancūzų kalbos vertė Perkauskytė, L., Banionytė, S., Kryžanauskaitė, E. A., Lesevičius, M., Malinauskienė, V., Milienė, I.), 688), jokiai dailės krypčiai nepriskirtiną stilių, tematiškai susijusį su slavų tautodaile ir žydų religija, kur intensyvios ir dažnai besikertančios spalvos formuoja užburiančios kompozicijos įspūdį (Bernhard, M., et al. (1998). Universalaus meno žodynas: nuo seniausių laikų iki dabarties (Universal Lexikon der Kunst: Von der Frūhzeit zur Moderne). Kaunas: Šviesa, 99 – 100 (iš vokiečių kalbos vertė Osvaldas Aleksa, Jurgis Kunčinas, Laima Veršulienė).

Išplėtoti ikoniniai siužetai yra paženklinti Vitebsko architektūros motyvais, keistais padangėmis skrajojančiais gyvūnais ir žmonėmis: visa tai demonstruoja nežabotą, atvirą interpretacijai ir asociacijoms M. Chagall’o kūrybą (Andrijauskas, A. (2010). Chagallo spalvų magija. Logos, 63, 134 – 135).    Daugpilyje pristatomas įspūdingas M. Chagall’o kūrybos palikimas, kurio pagrindas – Biblijos motyvai.

Pastebėtina, kad XX a. 4-ajame dešimtmetyje dailininkas iliustruodamas Bibliją lankėsi Šventojoje žemėje. Neišdildomi Sirijos, Palestinos ir Egipto įspūdžiai lėmė ilgalaikį pasinėrimą į Biblijos siužetus ir senovės žydų pasaulio motyvus (Ibid.,  137).

Jonas Daniliauskas – Vištų karalienė 2011

Apie tai, kad Biblija menininką žavėjo kaip neišsenkantis minties šaltinis byloja jo paties žodžiai: „Nuo jaunystės žavėjausi Biblija […] man visuomet atrodė kad ji yra visų laikų didžiausias poezijos šaltinis“ (M. Chagall’o citata Irinos Voronovos įvadiniame tekste apie dailininko kūrybą (2018): «С ранней юности я был очарован Библией, […] Мне всегда казалось и кажется до сих пор, что она является самым большим источником поэзии всех времен […]»).

Nors poezijos ir tapybos tekstai į žiūrovą prabyla skirtingomis kalbomis, tačiau M. Chagall’o asmeninis ryšys su Biblijos tekstu rodo, kad dėl bendrojo pagrindo (t. y. kultūros istorijoje įsišaknijusių pasakojimų) lieka tam tikra sąveika (Nastopka K. (2002). Reikšmių poetika. Vilnius: Baltos lankos. 176. Taip pat žr. Karpavičiūtė, L. (2013). Тrauminė atmintis Lietuvos žydų romanuose (Grigorijus Kanovičius, Icchokas Meras, Markas Zingeris): Magistro darbas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 47), gebanti paveikti ir šiandienos žiūrovą. Šiuo atveju tapyba gali būti traktuojama panašiai kaip ir filosofija (Aster, Е. (1995). Filosofijos istorija (Geschichte der Philosophie). Vilnius: Alma Littera, 327 (iš vokiečių kalbos vertė Loreta Anilionytė): žmogaus veiklos forma, kuri ne tik atveria mastymo schemas, bet ir leidžia apibrėžti gyvenimą.

Panašiai kaip ir M. Chagall’as pasaulio koordinates apibrėžia J. Daniliausko tapyba. Nors kūriniai gimsta spontaniškai, tačiau vaizduojamų kaimo žmonių paprasta kasdienybė glumina žiūrovą (čia nėra grandiozinių kultūros naratyvų) (Lietuvos Aido galerija. Prieiga internete: http://www.lagalerija.lt/parodos.php?full=1&lang=&paroda=123 (žiūrėta 2009-05-06).

Jonas Daniliauskas, Mūsų mėlyna karvutė 1979.

Nors J. Daniliausko pasakojimuose dažnai galima pastebėti angelo figūrą, tačiau dailininkas priešingai nei M. Chagall’as specialiai neseka religinių naratyvų. Tad sužmoginti angelai kone išgyvena kasdienius žmogaus buities ritualus (Venckus, R. (2010). Tarp Angelo ir žmogaus: J. Daliniausko kūrybos recenzija).

Kitas J. Daniliausko tapybos dažnas motyvas yra bičių priežiūros darbai, kone primenantys šventišką kito kasdienybę. Dailininkas neslepia, kad stebėdamas ir fiksuodamas kaimo gyvenimą pasisavina kito kasdienybę ir ją paverčia labiau šventiška. Taip užtikrindamas savo ir gimtinės ryšį jis kuria nostalgijos jausmą. Atrodo, kad tapybos pagalba pasiilgstama pačios kasdienybės, žmogiško artumo ir pagarbos kitam net labai mažam (Venckus, R (2012). Jonas Daniliauskas: tapyba. Vilnius: Všį Artkomas, 8-14, 208, 270-276.).

Žmogiškas tarp žmonių, jų veiklos ir tarp sukurtų daiktų poetizuotas santykis išnyra kaip praeities vertybė, kurią reikia globoti, puoselėti ir perduoti ateities kartoms. Kasdieniai daiktai tapyboje tampa ypač poetiški: kiemas, kuriame apsilankome dar kartą, namo sienos, kurios apauga vijokliais, arba vakarėjančios vasaros tyloje semiant vandenį iš šulinio aidintis sukamos rankenos girgždesys (Ibid. Taip pat žr. Apie Joną Daniliauską. Fruktus Artis. Prieiga internete: http://www.fructusartis.lt/goods/cat,3001/sub,3014/gid,65/Jonas-Daniliauskas-1950/LIETUS/ (žiūrėta 2009-05-06)…

Kadangi ilgėtis galima iš pirmo žvilgsnio primityvios, tačiau nuoširdžiai jaukios, kaimo civilizacijos, todėl dailininko sukurta poetiška nostalgija sudrebina žmogaus kasdienybę, nuskaidrina tikrąją būties pajautą, priverčia atsisakyti puošnių socialinių vaidmenų ir įgalina palikti tik taurius ir tikrus žmogaus jausmus (Venckus, R (2012). Jonas Daniliauskas: tapyba. Vilnius: Všį Artkomas, 8-14, 208, 270-276).

J. Daniliausko, kaip ir Chagall’o, tapybos paprastumas ne tik traukia žiūrovą bet ir grąžina mus į istorinę praeitį, kur liaudies meno atvaizdai yra vartojami daugiau žiūrinčių nei mokančių skaityti asmenų ( See Gombrich, E. H. (2000). Dailė ir iliuzija (Art & Illusion). Vilnius: Alma Littera (iš anglų kalbos vertė Antanavičiūtė, R.), 286.).

Tokiu būdu paveikslai veikia lyg praeities laiko veidrodžiai, o pati praeitis mums suvokiama lyg kūrybą varantis elementas. Ji stimuliuoja savotiškos poezijos apie nuoširdžių žmonių tikrovę gimimą ir plėtrą.

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-10-13). Du Šagalai. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/38523-kulturos-kirtis-du-sagalai.html (žiūrėta 2018-10-27)

Originalo kopija

PDF – 2018-10-13 Du Šagalai

Rekomenduojame skaityti