Dr. Remigijus Venckus.

Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Tačiau jis yra rašęs  ir apie tapybą. Vargu ar daug kas žino, kad doc. dr. R. Venckus 2008 –  2016 m. buvo VšĮ „Artkomas“ organizuojamo tarptautinio vaizduojamųjų menų festivalio „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ kritiku. Šiame grandioziniame festivalyje jis pristatinėjo tapybą, rašė kritinius tekstus apie ją ir plėtojo atviras diskusijas su publika. Šiandien kviečiame skaityti jo straipsnį – interviu su Šiaulių rajone, Gruzdžių miestelyje gyvenančia tapytoja Vilma Kundrotiene.

Straipsnio pretekstas ir trumpas įvadas  
Technologijomis grįstų medijų laikais kurti realistinius portretus yra be galo rizikinga. Ypač realistinio žmogaus portreto kūryba verčia konkuruoti su audiovizualinių medijų reprodukuojamais atvaizdais, su nuolatos tobulėjančia optika, aparatine ir programine kompiuterine įranga.

Šiandien tik galima žavėtis, kad vis dar yra tapytojų, neišsigąstančių naujųjų meninės raiškos priemonių, bet plėtojančių savitą realistinės tapybos programą. Šią programą nuosekliai ir metodiškai puoselėja Vilma Kundrotienė (g. 1971 m.).

Paminėtina, kad V. Kundrotienė yra profesionali dailininkė. 2011 m. ji įgijo grafikės bakalauro specialybę, o 2013 m. baigė tapybos magistrantūrą Šiaulių universitete. 2011–2017 m. dalyvavo 15-oje grupinių parodų, kurios vyko Šiauliuose, Telšiuose ir Alytuje; per paskutinius penkerius metus menininkė surengė tris autorines parodas Šiauliuose ir Panevėžyje.

V. Kundrotienė yra portretų tapytoja. Jai svarbesnės ne įžymybės, bet charakteringi paprastų žmonių portretai, kurie, mano manymu, sugestyviai atveria kūrėjos tikslą ne paprastai atkartoti formą, bet atlikti žmogaus sielos tyrimą, pabandyti į drobės paviršių iškelti gerokai nepažinų, giluminį ir paslaptimi vadinamą sluoksnį.

Maža to, dailininkė plėtodama portreto žanrą kvestionuoja atminties fenomeną. Vienas iš esminių portreto uždavinių (kurį pasigrobė fotografija) yra išlaikyti atmintyje gyvus artimus žmones. Tad dailininkė ieškodama šio intymaus artumo net kai kurių kūrinių spalvinėje gamoje, aiškiuose ir išraiškinguose potėpiuose intuityviai (ir galbūt nesąmoningai) sukuria savitas būties nuorodas, kur menas smelkiasi į žmogaus psichologinių būsenų gelmes.

V. Kundrotienės atvaizdai, lyg prisiminimai, gimsta ir miršta čia pat – vienoje plokštumoje. Atrodo, kad nieko tikresnio nėra nei į mane (žiūrovą) žvelgiantis nutapyto „Kito“ žvilgsnis. Tikėtina, kad V. Kundrotienės tapyba susijusi su vitališku noriu analizuoti ir patirti tikrąjį kokybišką portretuojamojo pasaulį.

Pokalbis apie tapybą  
– Vilma, glaustai pristatykite save, savo kūrybinį kelią ir išskirtinius asmenybės bruožus.
– Gyvenu nedideliame miestelyje Gruzdžiuose (Šiaulių r.). Gimiau dar mažesniame kaime – Vizgirduose (Šiaulių r.). Dabar iš to kaimo liko tik viena sodyba, nes maždaug prieš 40 metų sovietinė melioracija masino žmones keltis į miestelius, miestus, naikino mažųjų kaimų istorijas.

Vilma Kundrotienė „Laukiantis“

Į profesionalią kūrybą atėjau gana vėlai. Studijuoti Šiaulių universitete pradėjau gerokai po trisdešimties. Tai  buvo didelis žingsnis svajonės įgyvendinimo link. Aš norėjau tapti profesionale dailininke.

Baigiau grafikos bakalauro studijas, o po to – tapybos magistro studijas. Praėjus penkeriems metams po studijų baigimo jau galiu pasidžiaugti visomis parodomis, kuriose buvau pakviesta dalyvauti: nuolatos dalyvauju Šiaulių dailininkų parodoje, Alytaus bienalėje ir kt. Surengiau ir keletą personalinių parodų: Panevėžio bendruomenės rūmuose, Šiaulių universiteto bibliotekoje, kavinėje „Siela“, etc.

Be galo smagūs prisiminimai mane nuolatos lanko iš plenero Druskininkuose, kur teko bendrauti su puikiais dailininkais iš Izraelio, Lenkijos, Baltarusijos.

Aš aktyviai dalyvauju bendruomeninėje kultūrinėje veikloje: dainuoju bendruomenės ansamblyje, bažnyčioje, lankau net kultūros namų tautinių šokių susibūrimus.

– Vilma, pagal išsilavinimą esate dailininkė grafikė, bet man susidaro įspūdis, kad labiausiai jus domina tapyba ir link jos nuolatos linkstate. Kiek grafika padėjo jums, kaip tapytojai, žengti šiuo sudėtingu menininkės keliu?
–  Anksčiau labai norėjau studijuoti tapybą, tačiau mano stojimo į universitetą metais šios studijos nebuvo organizuojamos. Tad aš ėmiausi grafikos studijų ir dėl to visiškai nesigailiu. Juolab kad studijų metu turėjome ir tapybos paskaitų, kurias vedė puikūs dėstytojai. Grafikos studijos ugdė papildomą supratimą ne tik apie piešinį, bet ir apie aliejinį dažą, spalvotą ir juodą. Be abejo, labiausiai buvo ugdomi akademinio piešimo įgūdžiai.

– Tapybos objektas – žmogaus veidas. Neabejotinai veido studijoms skiriate labai daug dėmesio. Vakarų kultūros dailėje labai daug portreto žanro kūrinių. Ar tai nėra didžiulis iššūkis žengti daugelio autorių nužingsniuotu keliu? Kuo ypatinga yra portreto tapyba?
– Man patinka stebėti žmones, jų nuotaikas, veido išraiškas vienu ar kitu momentu. Manau, kad visoje dailėje nebėra temos, kuri dar nebūtų išplėtota skirtingame žanre: portrete, peizaže, natiurmorte, buitinio ar figūrinio pasakojimo atveju.

Nors visos temos daugiau ar mažiau kartojasi, tačiau nėra vienodai matančių aplinką žmonių. Juk kiekvienas individualus, turi išvystytą savo pasaulio matymą ir tapybos braižą. Tad galima teigti, kad vieną ir tą pačią temą kiekvienas suvokia ir išreiškia skirtingai.

Ar portreto žanras man yra tikrai didelis iššūkis? Aš apie tai net negalvoju. Tiesiog kuriu taip, kaip man yra malonu.

Kuo ypatinga portreto tapyba? Galbūt tuo, kad dėl teptuko prisilietimų prie drobės žmogaus atvaizdas pradeda savotišką autonominį „gyvenimą“. Kai pavyksta pasiekti spalvos, formos, emocinio krūvio harmoniją, tada, manau, su iššūkiu būna susidorota.

Vilma Kundrotienė „Moters portretas“.

– Vos pažvelgus į jūsų kūrybą norisi diskutuoti apie portretuojamojo žmogaus charakterį ir įvairius psichologizmus; apie atpažįstamus įvaizdžius ir panašiai. Kuo veidas yra svarbus jums ir šiuolaikiniam tapybos mylėtojui? Ką jūsų sukurti veidų atvaizdai pasakoja dabartiniam žmogui?
– Sutikę gatvėje žmogų, nepažįstamą, dažniausiai mes  nusukame žvilgsnį. Paveikslai leidžia nebijoti žvelgti. Galime jaustis laisvai ir komunikuoti su atvaizdu. Paveikslai neįpareigoja. Jei kūrinyje nėra intrigos, galima jį tiesiog ignoruoti. Jei užfiksuotame veide yra pastebima kažkas artima ir pažįstama, tuomet galima ilgai stebėti atvaizdą lyg veidrody ir suvokti jį, kaip atspindintį ne realų pasaulį, bet kažką, kas glūdi mano ir kitų žmonių sielose…

Šiuolaikiniame pasaulyje klesti jaunystės ir grožio kultas. Televizija ir žiniasklaida  nesąmoningai, o gal ir sąmoningai reklamuoja sėkmingo, pasiturinčio, iki koktumo „gražaus“ žmogaus gyvenimą. Bet man visada trūksta kažkokio tikrumo įrodymo.

Kadangi masinių medijų atvaizduose nėra tikrojo grožio, todėl aš savo sukurtais paveikslais kviečiu įžvelgti grožį, besipuikuojantį negražume. Ne grožio grožį mes galime aptikti „Bėdučio“ ar seno žmogaus veide ir susimąstyti apie tai, kad jaunystę keičia senatvė, pasiturintį gyvenimą – skurdas. Noriu, kad mano paveikslai paskatintų žmones atsigręžti į tikrąjį grožį ir jo ieškoti.

– Kokie menininkai, jų kūryba ir biografijos faktai jus įkvepia kurti? Kokie jūsų mėgstamiausi autoriai ir kodėl?
– Be abejo, mane žavi senieji Lietuvos dailininkai, tokie kaip Gudaitis, Švažas, Gečas, Karatajus… Jų paveiksluose kompozicija ir spalva sukuria tą tikrąją poeziją, turinčią išliekamąją vertę. Tą patį galiu pasakyti ir apie užsienio tapytojus; mane žavi senieji meistrai, tokie kaip Da Vinčis, Mikelandželas, Modilianis…  Žavi ir  rusų tapytojai Serovas, Surikovas,  Korovinas… Geras šiuolaikinio portretisto meistras ir autoritetas man yra Blochinas.

Vilma Kundrotienė „Senutė Zuzana‘‘.

– Kas jūsų kūrybos didžiausias kritikas, kurio nuomonė jums yra svarbi? Kaip manote, ar kritika skatina kurti, ar priešingai – griauna bet kokius planus tobulėti kūryboje? Kokių susilaukiate komplimentų, o gal priekaištų iš savo žiūrovų? Kas ir kokie yra jūsų tapybos mylėtojai ir kolekcininkai?
– Kai studijavau magistrantūroje Šiaulių universitete, pagrindinis kritikas buvo vadovas doc. V. Zarėka. Aš jam buvau ir esu dėkinga už visas pastabas ir paskaitas įvairiomis tapybos temomis, kurios man leido augti bei tobulėti.

Nors šiuo metu mano kūrybos didžiausias kritikas yra žiūrovas, tačiau profesionalaus kolegos dailininko ar menotyrininko kritika  be galo reikalinga. Ji padeda pamatyti savo klaidas, patikrinti idėjas ir tobulėti.

– Pabaigai noriu paklausti, ar esate laiminga, žengdama nelengvu meno kūrybos keliu? Kokie jūsų tolimesni kūrybinio gyvenimo planai?
– Esu laiminga galėdama kurti. Kartais būna dienų, kad nenoriu nieko nei matyti, nei girdėti apie meną, bet praeina kelios dienos ir rankos pradeda niežtėti. Tada labai norisi į rankas paimti teptuką, užuosti dažų kvapą ir ilgai tapyti.

Esu girdėjusi labai gerą posakį, tiktai aš nepamenu, kas pasakė, „Jei gali netapyti, netapyk.“ Kadangi aš negaliu sustoti tapyti, todėl ir visi tolimesni mano planai yra susiję su tapyba ir kūrybos stiliaus tobulinimu.

– Dėkoju už puikias įžvalgas ir linkiu puikių kūrybinių idėjų įgyvendinimo. Primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-04-20). Kai rankos pradeda niežtėti… Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/37079-kulturos-kirtis-kai-rankos-pradeda-niezteti.html (žiūrėta 2018-04-22). 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...