Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus dalijasi su dailininke iš Kauno Jurtgita  Ranceviene plėtotu puikiu dialogu apie tapybą.

 

Dailininkės biografiniai faktai     
Dailininkė Jurgita Rancevienė (g. 1976 m.) visą gyvenimą drąsiai žengia meno kūrybos keliu, kuris prasidėjo dar mokykliniame amžiuje. 1994 m. ji baigė Birštono keturmetę dailės mokyklą ir vaikų kūrybos klubą „Molinukas“, o 1998 m. – Kauno kolegijos Justino Vienožinskio menų fakultetą (anuomet – Kauno aukštesniąją meno mokyklą), kur įgijo dailiosios odos specialybę.

Kūrėja aktyviai dalyvauja meno projektuose, rengia tapybos parodas, iliustruoja knygas vaikams, dirba menine knygų redaktore, o tapybą viešoje meno arenoje pradėjo eksponuoti nuo 2009 m. Gausiai lankomos ir visuomenės įvertinimo sulaukusios personalinės parodos yra surengtos Kaune, Palangoje, Birštone, Pakruojyje, Kaišiadoryse, Tytuvėnuose, Vilniuje, Klaipėdoje, Ukmergėje. Paskutiniu metu J. Rancevienė aktyviai dalyvavo grupinėse bei rengė personalines parodas Vilniuje, Klaipėdoje, Kaune ir Birštone.

Ypač aktyvi J. Rancevienės kūrybinė veikla yra pastebima šiais 2018 m. Ji dalyvavo tarptautinėse parodose Niujorke (JAV), Jerevane (Armėnija), Romoje (Italija), konkurse Londone (Jungtinė Karalystė), pleneruose Ukrainoje, Lenkijoje ir Indijoje.

Menininkės kūrybinės veiklos rezultatai išsamiai pristatomi asmeninėje interneto svetainėje ir meno kūrėjų internetinėje port folio platformoje „Behance“ (prieiga per internetą: https://www.behance.net/jurgitaran9f13; žiūrėta 2018-10-25).
Paminėtina, kad J. Rancevienės kūriniai yra sėkmingai parduodami aukcionuose. Juos įsigijo Lietuvos, Jungtinės Karalystės, Honkongo JAV kolekcionininkai bei meno mylėtojai.

Dailininkės biografijoje gausu faktų ir apie kitų meno kūrėjų parodų kuravimą. J. Rancevienė kuravo Betos Sudnikovič (Lenkija), Viliaus Ksavero Slavinsko, Rimvydo Pupelio, Raimondos Tamo, Rūtos Levulienės,  Ričardo Grigo bei kitų žymių menininkų parodas.

 

Pokalbis apie kūrybą   
– Kas gyvenime jus pastūmėjo žengti meno kūrybos keliu? Kas buvo jūsų įkvepiantys pavyzdžiai?
– Manau, kad tai buvo neišvengiama. Gimiau dailininkų šeimoje. Abu tėvai studijavo Klaipėdos dailės institute. Jie atstovauja pirmajai baigusiųjų kartai.

Jurgitos Rancevienės tapyba

Kūryba meno gyvenamojoje aplinkoje buvau tarsi išnešiota ir išvajota. Vaikystėje dažnai lankydavomės dailininkų dirbtuvėse šalia Klaipėdos turgaus. Kvapai, teptukai, kūriniai – mane visa tai be galo žavėjo kaip paslapčių ir pasakų istorijų kambariai.

Tėvų keliai gyvenime išsiskyrė, tačiau mama daugiau nei dvidešimt metų dirbo Birštono miesto dailininke. Man ant grindų tiesdavo vatmano lapą, ant kurio ropodavau ir duotomis priemonėmis keverzodavau –„kerzaverzalus“ – toks mano humoras, nuklausytas iš šiuolaikinės vaikiškos animacijos, kurią labai myli mano mažasis sūnus – Didžiojo Gerulio milžino leksikono.

Anuomet vatmano lapas man buvo toks didelis, kaip visas pasaulis. Atrodo, kad meno įsčios mane išstūmė į savo pasaulį ir nepaliko nė akimirkai, nebepaleido. Nors keturmetę dailės mokyklą Birštone lankiau su ožio priepuoliais, bet savęs gyvenimo perspektyvoje nemačiau niekaip kitaip – tik kaip menininkės vaidmenyje.

– Jūsų tapyba primena savitą mito kūrimą. Kokios yra jūsų pagrindinės tapybos temos? Kas jas inspiravo?
– Žavėjausi majų ir actekų daile. Pietų Amerikos tapytojais domiuosi iki šiol ir stebiu jų kūrybą. Mano senelis rinko knygas apie geografinę dokumentiką bei meną. Mama – taip pat. Skaičiau, stebėjau, naudojau kūryboje akcentus, surinktus iš kultūros istorijos. Trylika metų lankiau keramikos klubą „Molinukas“.

Formos, ornamentai man visuomet buvo įdomesni tie, kurie būdingi tolimiems kraštams. Nors ieškant sąsajų galima rasti bemaž tuos pačius kodus tiek lietuvių, tiek skandinavų, taip pat ir indėnų ar Afrikos, ar Australijos šalių simbolikoje. Pradėjau konstruktyviau tapyti susipažinusi ir stipriai sužavėta popsiurrealizmo.

Iki šiol susiduriu su nuomone, kad tai – kažkokia „ne tapybinė“ kryptis. O mane stipriai sužavėjo Mark Ryden darbai. Saldus, šiurpus sarkazmas.

Tapybos temas vėliau inspiravo tik gyvenimas ir pojūčiai. Prisipažinsiu – reikia nemažai drąsos tapti savimi. Būti sau pačiai įdomi. Turi praeiti tam tikri etapai. Be jų – nė iš vietos. Manau, kad šiuo metu stipriai ir be baimės atvirai einu kūrybiniu ir gyvenimo keliu. Mano istorijos – tarsi žinutė žiūrovui. Visi mes skirtingi, skirtingose gyvenimo bei savęs suvokimo stadijose.

Mano tapybos darbai vieniems kerta tiesiai į širdį, kiti praeina nepastebėję. Tai panašu į teksto nesuvokimą. Vieni žinutę perskaito, nes jų viduj jau subrendo jai, kiti tiesiog nepriima arba gimsta pasipriešinimas, atstūmimas. Pavadinčiau net dvasiniu „apsivėmimu“.

– Esate knygų iliustratorė. Pasakokite, kada ir kodėl jūs susidomėjote iliustracija. Kas jus įkvėpė ryžtis kurti iliustracijas?
– Nuo vaikystės mane visur lydėjo pasakos. Pasakų knygos buvo tas pasaulis, kuris mane augino. Knygas vaikams kolekcionuoju iki šiol. Dar vaikystėje pastebėjau, kad piešdama kuriu istorijos tekstą savo mintyse. Tad tai, ką sukuriu – virsta į savotišką užrašą drobėje.

Jurgitos Rancevienės tapyba

Ši patirtis man padėjo atrasti gebėjimą susitapatinti su knygos tekstą rašančiu autoriumi ir perteikti jo vizijas iliustracijose. Mano, kaip rašančio žmogaus, talentą Aukštesniojoje dailės mokykloje (dabar Kauno kolegija) pastebėjo mano dėstytojas a. a. Eugenijus Jovaiša. Svajojau tęsti studijas ir stojau į Dailės akademiją Kaune – grafiką; deja nesėkmingai.

Gyvenimas klostėsi taip, kad reikėjo prisidurti pinigų pragyvenimui. Prisiminiau, kad dar mokyklos laikais buvau padariusi žurnalą paaugliams. Taip suradau Dalios Teišerskytės įkurtą laikraštuką – „Tukas“. Sekėsi ne tik piešti, bet ir kurti istorijas komiksams. Vėliau žurnalų, užsakančių mano iliustracijas, komiksus, tekstus komiksams, pasakas vaikams, daugėjo.

Redaktorių ambicijos naudoti griežtai tik animuotus personažus nuvedė mane į animacijos kursus. Juose išmokau „judinti“ personažus. Manau tai buvo logiškai susiklosčiusi karjeros eiga.

– Kiek iliustracija yra nepriklausomas žanras ir kiek ją nulemia pati literatūra? Ar jums pavyksta išvengti literatūros diktato ir kaip?
– Jei autorius, kuris iliustruoja knygą, yra ne tos knygos teksto autorius – tuomet tai didelis procentas literatūrinės, o ir leidėjo diktatūros. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar yra populiari komikso žanro, animacinė iliustracija. Ji geidžiama, lengvai nuskaitoma, populiari ir perkama.

Dažniausiai knygų iliustracijos yra mažai susijusios su grynu menu. Bijant, kad mažasis žiūrovas ar pirkėjas – tėvai – nesupras ir neįvertins meno prasmės bei reikšmės. Knygų leidybos versle – tiesa ta, kad intelektualus pirkėjų ratas, tas, kuris supranta meninę iliustraciją (nebent tai grandai, pvz.: kaip Stasys Eidrigevičius), yra per menkas, kad būtų verta leisti meninių iliustracijų padabintą leidinį.

– Kaip jūsų kūrybą vertina artimieji? Kas yra kūrybos įkvėpėjai? Jūsų mėgstamiausi dailininkai, kodėl?
– Aš džiaugiuosi, kad turiu tokį paprastą, bet tokį nepaprastai brangų artimųjų priėmimą to, ką myliu ir užsiimu. Buvo visokių minčių, tarpais maniau, kad paprasčiau būtų dešras kimšti. Juokauju.

Iš tiesų man paprasčiau yra kurti, nes nekurti – negaliu. Ieškau, kuriu, keičiuosi – ieškau. Esu įvertinusi ir apkabinusi sau tai, kas esu. Kūrėjai yra bene labiausiai kritikuojami, o ir labai jautrūs žmonės.

Man jokia kritika – nebebaisi. Juk aš žinau, kad aš esu aš. Tai ką darau, kuriu, vaikštau, galvoju, esu aš. Esu stipri nepasėda ir ieškotoja. Norėčiau nesurasti „kaip tai daryti“ (kurti) niekada. Nes taptų neįdomu. Tarsi pasakyčiau, kad jau viską išmėginau ir pamėginau. Kad man viskas aišku.

O man neaišku niekas. Pasaulis kupinas informacijos, paslapčių ir neapčiuopiamumo. Man patinka, kad kai atsipalaiduoju ir nieko negalvoju, mano ranka ima vedžioti kažkokias mistiškai archetipiškas formas. Jaučiuosi tarsi „rašyčiau“ tapyboje ar piešiniuose net man pačiai nesuprantamą informaciją. Tikriausiai visa tai ir įkvepia mane.

Autorių, kurių kūryba žaviuosi, sąrašas kinta ir plečiasi. Joselito Sabogal, Ixrael Montes, Mark Ryden, Jixin Wang, Eleanor Aidar ir tiek daug kitų, kad nepakaktų kelių puslapių, jei surašyčiau.  Beje, Sinan Hussein man yra labai svarbus autorius, kurio vos nepamiršau!

– Ar esate laiminga žingsniuodama meno kūrybos keliu? Kas jums yra kūrėjo laimė?
– Jei jau visai išgryninti, tai kūrėjo laimė yra gyvenimo džiaugsmas. Mėgavimasis procesu. Aš laiminga būdama savimi. Man patinka daryti tai, kas man kelia malonumą. Man patinka veikti tai, kas yra ne melas man pačiai. Nesakyčiau, kad yra kūrėjo laimė. Tiesiog yra žmogaus branda, kurioje tu žinai, kas esi, nesiblaškai, nebemeluoji sau ir aplinkiniams.

– Kokie jūsų kūrybos planai?
– Planai yra kurti. Anksčiau aš neturėjau tikslo. Tačiau pati jį sau iškėliau. Ne todėl, kad norėčiau maitinti garbėtrošką, ambicijas ar egoizmą. O todėl, kad būtų aiški kryptis – kur tikslingai eiti. Kad išsigryninčiau mane lydinčią informaciją.

Jurgitos Rancevienės tapyba

Manęs ne sykį klausė: „Kuri, darai parodą, kam? Kad pamaitintum savo pasiekimus, ambicijas, sulauktum pripažinimo?“ Ne, ne tam. Ciklas gali būti sakinys, gali būti visa knyga ar romanas. Kai dedi tašką – niekas nesibaigia. Taškas yra džiugus pranešimas apie naują pradžią.

Jei tave maitina ne kūrybos malonumas ir kasdienybė – tai tuščia ir juokinga. Arba tai sunki našta ir inkaras. Neišduosiu savo tikslų, galiu tik prasitarti, kad iškėliau sau labai aukštą kartelę. Taip padariau todėl, kad man tiesiog taip įdomiau. Ar bus lemta pasiekti ir peršokti – bus matyti.

Taip pat jaučiu, kad artėju prie savotiško meninės išraiškos išsilaisvinimo. Iki šiol jaučiau, kad mano darbai įžeminti literatūros. Tarsi kalbėtų sakiniais su tvarkingai sudėliotais skyrybos ženklais; nesvarbu, kad kalbos nesupranti. Labai aiškios ribos, iki galo išsakyta, nubrėžta ir tik labai retai pamesta paslapčiai linija. Iki šiol paslaptis kalba galimoje reikšmėje. Stiprus apibrėžtumas. Taip pati manau.

Norisi to akvarelės atsitiktinumo, kur kūrėjas kuria kartu su pačios akvarelės technikos nenuspėjamumu. Naujausias komplimentas, kurį parašė  menotyrininkė – tarsi labai aiški nuoroda, kad einu tiksliai savo keliu. Ji mano kūryboje atrado panašumų su garsios dailininkės Marlene Dumas kūriniais. Kai pradėjau žiūrėti šios autorės darbus – loštelėjau iš nuostabos. Kai ką panašaus slepiu nuo žiūrovų akių. Bet manau – ne ilgam.

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-11-09). J. Rancevienė: kūrėjo laimė – tai žmogaus branda, kai nebemeluoji sau ir aplinkiniams. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/38728-kulturos-kirtis-j-ranceviene-kurejo-laime-tai-zmogaus-branda-kai-nebemeluoji-sau-ir-aplinkiniams.html (žiūrėta 2018-11-12).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Pin It on Pinterest