Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo panevėžietė fotografė Marija Šileikaitė-Čičirkienė. Tad šia proga kviečiame skaityti doc. dr. R. Venckaus straipsnį apie menininkės ir jos sūnaus Manto Misevičiaus-Sim (kompiuterinės grafikos kūrėjo) kartu sukurtą naujausią kūrybos ciklą „Drobė dviems“. Taip pat kviečiame skaityti ir parengtą interviu su menininkais.  

Apie kūrybinio dueto rezultatą
„Drobė dviems“ – tai ne tik dviejų menininkų susitikimas, dviejų kartų kūrybinis pokalbis, vienas kito kūrybos pratęsimas bei papildymas, bet ir nuoširdi motinos ir sūnaus diskusija.

Naujoji Marijos Šileikaitės-Čičirkienės ir Manto Misevičiaus-Sim kūrinių kolekcija taip pat gali būti traktuojama ir kaip amžinos tapybos bei fotografijos diskusijos revizavimas. Verta prisiminti, kad fotografija pirmiausia buvo išrasta kaip mokslo eksperimentas, vėliau ji tapo pramoga, o dar vėliau – menu.

Paminėtina, kad fotografija nuolatos siekė pasikėsinti į „aukštųjų menų olimpą“ ir atrasti savąją, labiausiai tapybai lygiavertę vietą. Taip fotografija, ieškodama savo tikrosios padėties kultūroje, išvystė naują pasaulio stebėjimo ir dokumentavimo tradiciją, kurią vis dar puoselėja Marija, net ir paskutiniu metu sukurtuose naujose  fotokolekcijose.

Žvelgiant į praeityje vykusias tapybos ir fotografijos diskusijas galima pastebėti, kad tapyba ne visada tinkamai sugebėjo konkuruoti su tobulėjančia fotooptika ir fotoatspaudu. Būtent tai ir leido jai (tapybai) atrasti abstrakčiąją linijų, dėmių, spalvinių kontrastų kalbą, kurią savo minimaliais potėpiais ir vientisais spalviniais klojiniais ant Marijos nuotraukų paviršiaus dar kartą revizuoja Mantas.

Kokį bendrumą demonstruoja Marijos ir Manto kūrybinis dialogas naujoje kūrinių kolekcijoje? Marijos fotografijos kompozicija minimali, t. y. nuotraukos tarytum sukurtos sulaikius kvėpavimą. Minimali ir kone konstruktyvi kompozicija užlaiko kažką, ko gali geisti žiūrovas ir kas vis tik lieka nežinomuoju bet intuityviai patiriamu; taigi Marija sukuria nuotaiką, kurios įvardijimui atsakymą turi surasti kiekvienas žiūrovas. Šiai komplikuotai užduočiai padeda Manto kūrybinis gestas. Aiškiai pastebimais, bet labai apgalvotais potėpiais Mantas dengia fotodetales kontrastingos spalvos dažu. Taip atitinkamos fotokompozicijos dalys „suplokštėja“. Galiausiai apimtis tampa visiškai nebereikalinga, o atpažįstami ir tarsi iškirpti esminiai elementai sukonkretina fotopasakojimą, t. y. jį siaurina iki maksimaliai galimo minimumo.

Dažu padengtos fotografijos gerokai labiau geometrizuoja visą gyvenimą Marijos puoselėtą fotokompoziciją. T. y. Manto kūrybinis gestas išryškina Marijai būdingą gana racionalizuotą, geometrinių formų kompoziciją. Tokiu būdu Marija ir Mantas savo kūriniais grįžta prie to, ką fenomenologas Edmundas Husserlis vadino „formos geometrija“. Taigi husserliškojoje geometrijoje Marijos ir Manto kūriniai galėtų būti traktuojama kaip ypač racionaliai išspręstos vaizdo konstrukcijos: kadro komponavimas, optikos parinkimas, potėpiais išskiriama forma, spalviniai kontrastai, etc.

Vis dėlto vizualusis naujosios kūrinių kolekcijos sluoksnis tėra tik matomas kaip neva tobulas. Absoliučios kūrinio formos tobulybės nėra, kaip ir pirminio, fotografinio tobulo atvaizdo, pirminio fiksuoto tobulo pasakojimo tapyboje. Ši neva egzistuojanti tobulybė – tai iliuzija, kuria žaidžia abu autoriai. Taigi žvelgdamas į Marijos ir Manto kūrybą aš ir pats (kaip ir poststruktūralistas Jacques’as Derrida) esu linkęs sukritikuoti tobuląją „formos geometriją“. Dar kartą kartoju, neapsigaukime – tobulybę drąsiai ir išradingai kritikuoja abu menininkai, puoselėdami fotografijos ir tapybos dialogą.

Pastebėtina, kad Husserlis geometrijoje matė absoliutų ir teisingą žinojimą. Šis žinojimas nekvestionuojamas ir nekintantis, nors žmogaus intuicija ne visada yra vienoda. Šiuo atveju (fotografijos ir tapybos dialoge) kiekvieno žmogaus žinojimas yra susijęs su vidine prieštara, kurią ir bando išprovokuoti Marija ir Mantas.

Pabaigai galima konstatuoti, kad susitikdami su Marijos ir Manto kūrybinio dialogo rezultatu mes susitinkame su kritiniu formos geometrijos apmąstymu. Abu autoriai mus priverčia susimąstyti apie kanoniškas fotografijos ir tapybos tobulumo deklaracijas, kurios gali mums atsiverti kaip didelis ir iliuzinis kultūros naratyvas. Marija ir Mantas gana drąsiai griauna tobulumo iliuzijas ir kviečia žiūrovą kūrybiškai mąstyti bei išgyventi naująją meno kolekciją.
   
Pokalbis apie kūrybą   
Marija, kaip jūsų gyvenime atsirado fotografija? Kokie jūsų buvo pirmieji žingsniai? Kaip vystėsi jūsų kūryba iki šių dienų? Kokios yra svarbiausios ir jums pačiai mieliausios išvystytos temos?

Marija: Kaip ir daugelis dalykų gyvenime, fotografija tiesiog ėmė ir  nutiko mano gyvenime. Visada domėjausi vizualiniais menais. Kur bebūdama lankiau parodas – grafikos, tapybos, fotografijos. Be galo myliu gerą poeziją.

Pirmiausia aš pradėjau fotografuoti medžius. Pirmą kartą nuotraukas parodžiau Fotomenininkų sąjungos seminare Nidoje. Atmenu, kaip į juos atkreipė dėmesį garsus fotomenininkas Gintautas Trimakas. Jo dėmesys buvo didžiulis paskatinimas kurti. Taip ir prasidėjo didžioji mano fotografijos kūrybos odisėja. Turiu pastebėti, kad specialiai niekada neieškojau savo kūrybos temų. Jos nutinka savaime ir kurį laiką lieka gyventi mano kasdienybėje.

Marija, ar kada nors jūs galvojote apie fotografijos ir tapybos dialogą ir ką galvojote? Ar šis dialogas yra įmanomas ir tikslingas bei naudingas fotomenininkui? 
Marija: Niekada negalvojau apie tokį projektą. Bet jis visuomet buvo įmanomas ir, sakyčiau, gana įdomus. Tiesą sakant aš niekada nežinojau savo kūrybos galutinio rezultato. Tapybos ir fotografijos dialogas atrodo lyg staiga užgriuvusi  meilė. Ar ši meilė tikrai yra tikslinga ir naudinga, manau, parodys  laikas.

Naujosios kūrinių kolekcijos, pavadintos „Drobė dviems“, pagrindas yra Marijos kūriniai. Galbūt jūs, Marija, galėtumėte papasakoti, kokia fotografijų kolekcija tapo naujųjų kūrinių pagrindu? Kaip kūrėte šią fotografiją, koks buvo tikslas ir ką ji pasakoja?
Marija: Namuose jau kurį laiką supakuota stovėjo mano kita paroda „lt.juodai/baltai“, atspausta ant drobės dar 2008 m. Perkilnojant šias drobes iš vienos vietos į kitą man kilo nauja idėja – suteikti naują vizualinį pasakojimą.

Fotografijos ir tapybos dialogas susideda iš dviejų dalių. Visi žmonių portretai sukurti remiantis tik grynai manąja intuityvia pasaulio matymo strategija susijusia su portretuojamojo aplinka, kurią sukūrė pats portretuojamasis. Jis sukūrė, pamiršo, paliko. Tad visą šią  sukurtą ir apleistą paliktą aš susikroviau į savo fotografinį lagaminą.

Šiandien, Маrija, jūsų fotografija atgimsta dialoge su tapyba. Kaip vertinate šį dialogą, kuo tapyba gali padėti fotografijai. Apie ką dabar pasakoja jūsų nuotraukos?  
Marija: Stiprus mano ir Manto ryšys visada veikė ir skleidėsi puikiame dialoge. Vakariniai arbatos gėrimai, pokalbiai apie fotografiją, grafiką, tapybą, knygų iliustravimą, filmus ir t. t. Manau, kad šis dialogas nugulė drobėse, jis jau buvo užprogramuotas prieš daug metų. Patys nežinodami ėjome link tokio dialogo, kurį mes įgyvendinome. Tapybos ir fotografijos sintezė – tai nauja, bet įdomi mūsų gyvenimo patirtis.

Mantai, jūsų kaip kūrėjo evoliucijoje aš mačiau nuolatinius eksperimentus fotografijoje ir tapyboje. Ką šie eksperimentai jums reiškia? Kuri šių raiškų jums aktuali ir kuo? Kaip ir kodėl turi būti puoselėjami fotografijos ir tapybos dialogai?   
Mantas: Man kūrybos eksperimentas – tai tiriamojo reiškinio stebėjimas. Jis vyksta siekiant atrasti nežinomas daiktų, objektų/subjektų savybes, nustatyti jų veikimo dėsnius bei patvirtinti ar paneigti kūryboje kylančias hipotezes, vis neapleidžiančias noro mąstyti apie skirtumus.

Anot Alberto Einsteino, skirtumai tarp praeities, dabarties ir ateities – tai tiesiog stabili iliuzija.   Eksperimentai, kurie tiesiog vyksta tiek gyvenime, tiek kūryboje yra mano kraujyje. Eksperimentuoti verčia asmeninė patirtis ir nuolatinė saviugda. Eksperimentuose aš iš naujo aptinku fotografiją, kurią galima suvokti kaip jausmų ir patirčių atspindį. Naujajame cikle susijungia Marijos fotografija su tapyba lyg su savotiška jausmų audra. Tiek fotografija, tiek tapyba man yra vienodai aktualios. Šios raiškos sustabdo ir demonstruoja tikrovę. Tiesa, tapyba skiriasi, juk jos meninė raiška priklauso nuo spalvos. Tad naujajame dialoge yra labai svarbus spalvinis fotografijos perkonstravimas.

Mantai, papasakokite kaip kilo idėja formuoti tapybos ir fotografijos dialogą? Kuo vadovaudamasis ėmėtės tapyti ant savo mamos fotografijų? Ką ir kodėl jose išskyrėte?   
Mantas: Viskas įvyko labai spontaniškai ir greitai, sąlygojant emocijoms ir tarpusavio susitarimui. Mane naujam kūrybos žingsniui skatina sėkminga neseniai įvykusi kelionė į Pietų Korėją, kurioje pristačiau personalinę parodą „Veido kalba“ (angl. „Language of the face“).

Mama man pasiūlė suvienyti fotografiją su grafiniu piešimu. Aš iš karto sutikau. Pradėjau svarstyti ir mąstyti, kokiu būdu ir kokią technologiją pasitelkęs galėčiau visa tai sukurti, neužgoždamas fotografijos naujomis detalėmis ir margais potėpiais. Gimė vaizdiniai, kuriuose jungėsi geometrinės formos kartu su mano mamos fotografijomis.

Man tikrai buvo gera ir malonu perkonstruoti nuotraukas, kurios mano gyvenimo biografijoje buvo taip pat labai svarbios, kaip ir mamai. Šias nuotraukas su mama ne tik aptardavome, bet ir pats pažinojau fotografuojamuosius. Kūrybai aš pasirinkau aliejinį dažą ir keliomis mentelėmis formavau tolygų tonavimą. Vienam kūriniui dekonstruoti pasirinkau ne daugiau trijų spalvų. Norėdamas išlaikyti estetinį mamos kūrybos braižą ir fotografuotų objektų bei portretų grynumą aš tapiau viena kryptimi ir taip sudariau savotiškus fotografiją papildančius reljefus.

Mantai, ar mamos fotografijose deklaruojami pasakojimai pasikeitė? Kaip dabar atrodo fotoatvaizdas naujajame santykyje su tapyba? Apie ką kalba naujieji kūriniai? Naujojoje kūrinių kolekcijoje regiu minimalią tapybą, kone primenančią tik tam tikrų fotoplokštumų padengimą vientisos spalvos potėpiais. Kodėl tokia forma? Ką ji suformuoja?   
Mantas: Fotografijose deklaruojami pasakojimai pasikeitė tik papildant ir išryškinant ar paslepiant kompozicijose sugestijuojamas emocijas ir patirtis. Kūriniuose atsirado daugiau bendrinės, vientisos nuotaikos. Čia net asmeniškumo ženklai ir ironija susijungė į vieną visumą. Anksčiau sukurtas žmogaus portretas dabar tapo labiau abstraktus ir sudaiktintas, kuriantis naują santykį su žiūrovu.   Minimalizmas yra paradoksaliai artimas ir maksimalizmui. Tapyti minimaliai – tai nereiškia mąstyti irgi minimaliai, dažniausiai būna priešingai – mąstoma maksimaliai.

Tapyba vienoms nuotraukoms sukuria naujas erdvės ir daiktų santykių perspektyvas, kitose nuotraukose formos tampa suvienodėjusios ir plokščios. Vis tik kūriniuose tapybos pagalba išskirtos geometrinės formos yra gerai apgalvotos, jos kuria naująjį, kitokią apimtį turinčios erdvės įspūdį.

Marija ir Mantai, kaip vertinate savo naująjį kūrybos dialogą? Kaip naujieji kūriniai gali būti suprasti žiūrovų? Gal jau girdėjote atsiliepimų ir galite jais pasidalyti?  
Mantas: Šis kūrybos dialogas – tai lyg staiga įvykęs ugnikalnio išsiveržimas. Mūsų kūriniai gali būti suprasti skirtingai… Nors fotografija labiausiai yra priklausoma nuo šviesos, tačiau naujoje kūrinių kolekcijoje labai svarbi tampa ir pati spalva. Vis dėlto parodų lankytojai yra smalsūs. Jei matome, kad žmogus ilgai stovi prie kūrinio, vadinasi, vyksta dialogas. O jei dialogas veikia, tai reiškia, kad kažkas jį tikrai intriguoja.

Dėkoju už puikų pokalbį ir linkiu jums naujų bei sėkmingų fotografijos bei tapybos dialogų.    Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2008-05-04). Fotografijos ir tapybos dialogas. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/37202-kulturos-kirtis-fotografijos-ir-tapybos-dialogas.html (žiūrėta 2018-05-28). 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...