Dr. Remigijus Venckus.

Arvydas Kašauskas
„Kompozicija. Kaunas”,
2015. Drb.,al. 100x90

Rašydamas recenzijas dažnai vengiu didelio kūrinio formos aprašinėjimo. Kur kas įdomiau atverti nematomus, įtraukiančiuosius analizuojamojo klodus. Tiesa, kartais artima pažintis su kūrinio forma tarsi išvalo įmantrias mintis apie analizuojamąjį, leidžia labiau įsigilinti į turinį ir suvokti analizuojamojo formos ir turinio gyvybiškai svarbius, ir ypatingus ryšius.Kūrinio formos analizė man atrodo labai svarbi aptariant Arvydo Kašausko tapybą (g. 1959 m.). Vyraujantys kūrinių pavadinimai (Peizažas, Kompozicija, arba kokią nors konkrečią vietovę žymintis motyvas – pvz. Alsėdžių motyvas) leidžia išlaikyti formos tyrumą ir svarbumą. Per daug nesukonkretinti pavadinimai tikriausiai sudaro palankias sąlygas neįsipinti arba neįsipareigoti įsipynimui į gausias mastymo  ar apmąstymo peripetijas. Verta pastebėti ir demaskuoti, įdomią A. Kašausko peizažuose vyraujančią medžių kamienų formą, kuri rodo kad realybė nėra absoliučiai perteikta, kad realybė greičiausiai idealizuojama pačios tapimo manieros dėka. Nesuklysiu teigdamas, kad tapybai realybės pagražinimo funkcija niekada nebuvo ir nėra svetima. Taigi ir čia, A. Kašausko peizažuose svarbi vientisa idealizuota tapomojo plokštuma ir jos vientisumo skleidžiamas grožis. Čia kiekvienas paviršius, nesvarbu medžio kamienas ar lapija, yra konkreti savo spalvą ir ribas turinti plokštuma. Manau taip pat nesuklysiu teigdamas, kad iš urbanistinio, per ne lyg plokštuminio, architektoninio peizažo (pvz. Vilniaus peizažas, 100x90 cm., 2007 m., aliejus ir drobė) menininkas paveldi ir perkelia plokštumos vientisumo grožį, o gal perkelia ir susižavėjimą formų monumentalumu. Ši kūrybinė linija tęsiama ir 2010 m. sukurtuose 150x130 cm. ir 100x120 cm. dydžio peizažuose. Ir šiuose kūriniuose atrodo nieko neatsitinka – nėra jokios didelės egzistencinės dramos; nėra prisodrintų žmogaus būties ženklų, išskyrus kai kur sąmoningai įkomponuotus pastatų fragmentus. Plokštumomis skaidomas ir

Arvydas Kašauskas, „Ruduo”, 2015. Drb.,al. 100x90

drobėje guldomas objektas. Objekto erdvė suponuoja mintis apie kitaip regimą ir gal būt tikresnį nei čia – tarp mūsų esamą pasaulį. Nors natūralistinė tapyba visada stebino klausimais apie pasaulio tikrumą, tačiau A. Kašausko keliami klausimai nebėra susiję su pasaulio patikrinimo idėja. Priešingai, menininkas pateikia naujo, gal kitokio, esamojo pasaulio viziją ir neslėpdamas kartais demonstratyviai nurodo konkrečią vietovę, kaip paveikslo atsiradimo sąlygą (Alsėdžių motyvas I, 100x120 cm., 2006 m., aliejus ir drobė; Alsėdžių motyvas II, 100x80 cm., 2007 m., aliejus ir drobė; Palangos pušys, 100x120 cm., 2006 m., aliejus ir drobė).Medžių vainikų plokštuminis, monumentalus formavimas tampa akivaizdus ir dar labiau plokštuminiškas 2009 m. – 2010 m. tapyboje. Štai 2010 m. nutapytame vasariškame peizaže dominuoja žalios spalvos ir jos atspalvių žaismas. Tarpusavyje kontrastuojančios šviesi ir ryški tamsi žalia spalva, grubiai tariant, kuria žaliųjų plokštumų tarpusavio konkurencingos egzistencijos  įspūdį. Spalvų žaismą sąlygoja natūroje regimos stichiškos lapijos judėjimas ir jos santykis su šviesa. Taigi, spalvų plokštumos sukuria persišviečiančių ir lapijoje stringančių saulės spindulių dramą. Saulės šviesa nusidažo šviesiomis ir tamsiomis žalumomis. Čia netikėtai atsiranda kinetinio paveikslo, o gal net fotogeniško ir kinematografinio kūrinio įspūdis. Būtent toks žaliųjų plokštumų žaismas leidžia atrasti vėjo šėlsmą, kuris natūroje sąlygoja

Arvydas Kašauskas
„Peizažas”,
2012. Drb.,al. 100x90

netolygų ir vargu ar lengvai nuspėjamą medžių vainikų bangavimą. Visame tokiame stichiškame lapijos bangavime atrodo, kad pati tapyba siekia sulaikyti erdvės ir laiko šėlsmo grožį. Kūrinio viršutinėje dalyje atsiverianti dangaus skliauto melsvuma, tarsi žymi dažytos spalvos šėlsmo pabaigą. Čia melsvuma egzistuoja kaip viltis leidžianti sulaikyti kovą ir tuo pačių metu sugebėti iš jos išeiti (Peizažas, 100x120 cm., 2010 m., aliejus ir drobė).Įspūdį daro 2010 m. sukurtas žiemiško peizažo vaizdas. Išlankstyti medžių kamienai augaliją paverčia nebe sustabarėjusia ir negyva, bet gimstančia ir į gyvastį įsikūnijančia nauja peizažo struktūra. Mirgantys kamienai yra įsisukę į vienodą formos ir šešėlių žaismą sniege. Įdomu, kad šiuo savo paveikslu menininkas siekia sukurti akinančios, nuo sniego atsispindinčios, ankstyvos pavasarinės šviesos grožį. Atrodo, kad tobulai supinama tūrinė – medžių kamienų, ir neapčiuopiama – formų atspindžių sniege galia. Atrodo, kad žiūrovas pasiklysta mirgėjime naikinančiame ne tik dvimatį, kuris iš prigimties būdingas tapybai, bet ir iliuzonistinį trimatį erdvės suvokimą. Čia, kaip ir prieš tai analizuotame paveiksle, netikėtai atsiveria ir šėlsta nesuvaldomas, stichiškas laikas (Peizažas, 100x120 cm., 2010 m., aliejus ir drobė; iš dalies panaši paveikslo problematika regima  ir kūrinyje Peizažas, 150x130 cm., 2010 m., aliejus ir drobė. Čia melsvi šešėliai vos suvirpa sniego paviršiuje, kaip dangaus skliaute jautriai besisukančios ir vos nuo miglos išsilaisvinančios saulės spindėjimo pasekmė).

Šviesos įspūdžio žaismas suponuoja ir verčia A. Kašausko tapyboje išvysti  ir demaskuoti impresionizmo galią. Tiesa impresionistams labiau rūpėjo potėpio teikiamas mirgėjimas įkūnijantis šviesos žaismą, o A. Kašauskui svarbus plokštumos susidarymas ir po jos susikirtimo su kita plokštuma atsirandantis dažo mirgėjimas. Tiesa, gal mano lyginimas su impresionistais ir yra drąsus, bet recenzijoje aptariamo menininko, kaip ir impresionistų, kūryboje bene svarbiausia sukurti laiko ir erdvės mirgėjimo, tobulo nepastovumo įspūdį.Gal būt, šiame nepastovume, taip pat atsiranda konstruktyvi iš plokštumų sudaryta moters figūra. Ši figūra dažniausiai yra nepriklausanti nuo jokio daikto gebančio sukurti papildomą istoriją. Čia daiktas nėra papildoma pasakojimo ar atpasakojimo apie kūną galimybė (Kompozicija, 100x90 cm., 2007 m., aliejus ir drobė – vaizduojama viena, nuoga, nugarą beveik į žiūrovą atsukusi moteris; aplinkos spalva vientisa ir vienoda kaip kūno; nėra jokių papildomą informaciją teikiančių daiktų). Paveiksluose, pavadintuose Kompozicijomis, regimos natiurmortiškos moters kūnų padėtys. Kūnų santykis su paveikslo aplinka formuoja specialiai atsidūrusio tam tikroje erdvėje, inscenizuotoje situacijoje, kūno kaip įkaito įspūdį. Dėl konkretaus pavadinimo nebuvimo moters kūnas tampa anonimišku, niekam nepriklausomu objektu. Būtent toks natiurmortiškas kūno išdėstymas ir naikina, ir grąžina kūnui erotiškumą. Paveiksluose kūno erotika atsiranda kaip tai kas jau nebepriklauso nuo įprastinio, nuo kasdienio, nuo socialiai angažuoto, privačioje ar viešoje erdvėje atsiradusio įpročio ir pareigos. Kūnas įterptas naujojo pasigėrėjimo erdvėje ir nesislapstydamas egzistuoja kaip naujojo gėrėjimosi objektas. Kūno realumą ir natiurmortiškumą tik sutvirtina buitinio daikto ar miesto peizažo fragmentas (Kompozicija, 150x130 cm., 2007 m., aliejus ir drobė – pirmame kūrinio plane pusiau nugarą į žiūrovą atsukusi moteris, o antrame plane pro langą regimas urbanistinis miesto fragmentas; Kompozicija, 150x200 cm., 2006 m., aliejus ir drobė – viena moteris sėdi ant kėdės atsukusi nugarą į kitą, o kita sėdi vonioje; Kompozicija, 150x130 cm., 2007 m., aliejus ir drobė – pirmame plane moters kūno sėdinčio ant kėdės fragmentas, o antrame regimas stovinčio kūno fragmentas; pirmame plane, dešiniojoje paveikslo pusėje, stalas su natiurmortu). Tačiau santykyje su daiktais, ar be daiktų čia – A. Kašausko nutapytuose aktuose viskas egzistuoja kaip matematiškai išspręstame natiurmorte, o visas moters pasaulis atsiveria kaip kūno drama išreikšta scenoje ir tapati stichiškai plokštumų dramai regimai anksčiau aptartuose peizažuose sąmoningai poetizuojančiuose šviesos skrodimą erdve.

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2010-05-08 – 2010-06-12). Šviesos ir plokštumos skrodimas: Arvydo Kašausko tapybos recenzija tarptautiniame meno festivalyje „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose”, Kelmės krašto muziejus, Dvaro g. 5, 86111 Kelmė. Prieiga internetu: http://www.kedainietis.lt/naujienos/naujienos/-arvydo-kasausko-tapyba–sviesos-ir-plokstumos-skrodimas/ (žiūrėta 2017-07-20).

Originalo kopija

PDF – 2010-05-08 – 2010-06-12 Šviesos ir plokštumos skrodimas

Rekomenduojame skaityti