Dr. Remigijus Venckus.
Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, veikia apžvalginė Gerhardo Richterio kūrybos paroda. Abstrakčios tapybos formos kelia norą kalbėti dviprasmiškai, prieštaringai, o tekstą paversti dualistiniu žaismu, padedančiu prasiskverbti už regimybės ribos.
Tapybos išsisijojimas – ne šiandienos ar praeities reiškinys. Tai siejasi su ateitimi, o jos struktūros belaikiškumas ir neapčiuopiamumas gimdo baimę („Abstrakti tapyba“, 1997; „Juoda, raudona“, 1999). Akistata su išsisijojimu kelia nuostabą, aiškumas suskaldo regimybę ir tarsi inkaras neleidžia pajudėti. Šiuolaikinis menas dinamiškas, tad ženklų vientisumas gali tik gąsdinti. Abstraktumas nėra tikra būtis; tai – tik tam tikras tarpsnis. Čia kategorija „tarp“ valdoma atsitiktinumo. Todėl virpesys iškyla lyg šaižus garsas sapno gylyje. Neįmanoma suvokti, ar garsas prasideda, ar baigiasi. G. Richteris kuria muzikalias pulsacijas. Miražas čia realus tik tol, kol jis iškyla. Sudėtinga analizuoti menininko pateikiamą tiesą, kuri dėl panašumo į miražą niekada „neužsibūna“. Tačiau aišku viena – tapyba „registruoja“ jausmus („Abstrakti tapyba“, 1991).
Raudona yra valdanti spalva, nuolat įtrūkstanti ir kerinti šiais įtrūkimais. Kerėjimas reiškiasi per skausmą, o šis iškyla jausmo pavidalu. Ar tai nepanašu į letristinės poezijos lyderio Isidore’o Isou tekstą, išjudinantį kino kalbą iš mirties miego? Jis yra sakęs: „Aš jums sukursiu filmą, nuo kurio vaizdų skaudės akis.“ Ar raudona G. Richterio tapyba nesukelia akių skausmo? Rodos, žiūrovas mato atsitiktinai sukonstruotus ženklus, tačiau pats atsitiktinumas artimas interpretacijai. Jausmų išlaisvinimas, suvokiamas ne per konkrečią formą, kuri vis dėlto yra kiek nukreipta atpažįstamų daiktų link. Bet konkretybė nepriklauso G. Richterio realybei ir dabarčiai. Ji dar labiau nereali už patį abstraktumą. Tuo tarpu neapibrėžtumas lyg lietaus šuorai sąlygiškai „lyja“ iš apačios į viršų ir tuo pat metu – iš viršaus į apačią; vidurio dimensijoje įsikūrusi ramybė. „Liūtis“ privalo būti šviežia ir gaivi, kad žiūrovas galėtų patirti esatį („Abstrakti tapyba“, 1996). Šio proceso energija kosminė, o erdvė artima realybei. Ji lydima šamaniškų, pagoniškų ritualų. Spalva yra virsmas, ji negali sustoti, kitaip nebeliks priežasčių atsirasti naujam kosmosui („Ofelija“, 1998; „Geldenšternas“, 1998).
Konkretūs, atpažįstami būties aspektai tirpdami leidžia suvokti bet kokios materijos baigtinumo nebuvimą arba laikiną virsmą kažkuo kitu, dar nepatirtu („Mažoji mauduolė“, 1996). Čia portretas – tai laikinas posūkis, negrįžtamas, trapus prisilietimas. Atrodo, kad tai, kas pavaizduota, nėra reprezentuojama, o laikina, atsitiktina ir tik todėl gyva („Beti“, 1991). Vaizduojami fenomenai tik iš dalies tapatinami su tam tikrais realybės atitikmenimis, tačiau vis tiek labiau pavaldūs atsitiktinumui, deformacijai („Demonstracija“, 1997). Metafiziniuose virpesiuose objektas įgyja sakralumo. Dažas pažįstamą paverčia nebepažįstamu, o reprezentacinis statusas ištirpsta.
Abstrakčioje tapyboje svarbu prasiveržti iki jos elemento – potėpio, išanalizuoti jo formą, struktūrą ir pateikti „antropologinę“ išklotinę. Potėpis yra visiškas vienis, tikras ir teisingas. Už jo nėra nieko. Abstrakti tapyba nenori atskleisti struktūrinių detalių, jai svarbus nerealus tarsi miražo perėjimas – būtis ir nebūtis tuo pačiu metu („Abstrakti tapyba“, 1990). Abstrakčiame išsiliejime tirpstantis konkretus objektas yra praeitis, tarsi vaiduokliškas įsiterpimas („Dėdė Rudis“, 2000).
Analizuojant tokią tapybą, reikšmingiau ne atskleisti, kas ar kodėl pavaizduota, bet parodyti netolygumą. Išryškėjusi įvairialypio vaizdo galia leidžia atrasti begalę nuorodų į skirtingus kultūrinius klodus. Tapyba virsta nuostaba, išryškina ne tik hedonistinius žiūrovo, vertintojo akių lūkesčius, bet ir pasaulio nepastovumą ir daugiabriauniškumą. Akivaizdu, kad svarbiausia abstraktumo taisyklė – žaisti!
Publikacijos nuoroda
Venckus, R. (2008-05-9). Už regimybės ribos. Literatūra ir menas, 19(3189), 7, ISSN 0233-3260. Prieiga internete: http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20080513220201/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3189&kas=spaudai&st_id=12778 (žiūrėta 2009-12-20).
Originalo kopija
Rekomenduojame skaityti
Kiti straipsniai DAILĖS tema
Tapyba į gyvenimą įneša chaoso, o gyvenimas chaosą grąžina į tapybą
Tapyba į gyvenimą įneša chaoso, o gyvenimas chaosą grąžina į tapybą Prof. dr. Remigijus Venckus Anksčiau „Kultūros kirtis“ rubrikoje publikuotas straipsnis skaitytojus supažindino su šiuolaikine tapybos kūrėja Zita Virginija Jusevičiūte-Tarasevičiene, kuri...
Abstrakčios tapybos žaismas
Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...
Mokslo ir meno dialoguose
Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...
Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją
Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...
Dailininkas Laimonas Šmergelis
Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...
Minčių skaitymo vizualiniai išgyvenimai
Dr. Remigijus Venckus. Kaunietė dailininkė Rita Rimšienė (g. 1959, Kaunas), pagal išsilavinimą yra inžinierė-technologė (bakalauras) ir verslo administratorė (magistras), prieš devynis metus tapybos pradėjo mokytis pas Vytautą Kusą ir Antaną Obcarską. Šiandien...
J. Rancevienė: kūrėjo laimė – tai žmogaus branda, kai nebemeluoji sau ir aplinkiniams
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus dalijasi su dailininke iš Kauno Jurtgita Ranceviene plėtotu puikiu dialogu...
Du Šagalai
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...
Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...
Kai rankos pradeda niežtėti…
Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...