Dr. Remigijus Venckus.

Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, veikia apžvalginė Gerhardo Richterio kūrybos paroda. Abstrakčios tapybos formos kelia norą kalbėti dviprasmiškai, prieštaringai, o tekstą paversti dualistiniu žaismu, padedančiu prasiskverbti už regimybės ribos.

Gerhardas Richteris. „Abstrakti tapyba“. Drobė, aliejus. 1996.

Tapybos išsisijojimas – ne šiandienos ar praeities reiškinys. Tai siejasi su ateitimi, o jos struktūros belaikiškumas ir neapčiuopiamumas gimdo baimę („Abstrakti tapyba“, 1997; „Juoda, raudona“, 1999). Akistata su išsisijojimu kelia nuostabą, aiškumas suskaldo regimybę ir tarsi inkaras neleidžia pajudėti. Šiuolaikinis menas dinamiškas, tad ženklų vientisumas gali tik gąsdinti. Abstraktumas nėra tikra būtis; tai –­ tik tam tikras tarpsnis. Čia kategorija „tarp“ valdoma atsitiktinumo. Todėl virpesys iškyla lyg šaižus garsas sapno gylyje. Neįmanoma suvokti, ar garsas prasideda, ar baigiasi. G. Richteris kuria muzikalias pulsacijas. Miražas čia realus tik tol, kol jis iškyla. Sudėtinga analizuoti menininko pateikiamą tiesą, kuri dėl panašumo į miražą niekada „neužsibūna“. Tačiau aišku viena – tapyba „registruoja“ jausmus („Abstrakti tapyba“, 1991).

Raudona yra valdanti spalva, nuolat įtrūkstanti ir kerinti šiais įtrūkimais. Kerėjimas reiškiasi per skausmą, o šis iškyla jausmo pavidalu. Ar tai nepanašu į letristinės poezijos lyderio Isidore’o Isou tekstą, išjudinantį kino kalbą iš mirties miego? Jis yra sakęs: „Aš jums sukursiu filmą, nuo kurio vaizdų skaudės akis.“ Ar raudona G. Richterio tapyba nesukelia akių skausmo? Rodos, žiūrovas mato atsitiktinai sukonstruotus ženklus, tačiau pats atsitiktinumas artimas interpretacijai. Jausmų išlaisvinimas, suvokiamas ne per konkrečią formą, kuri vis dėlto yra kiek nukreipta atpažįstamų daiktų link. Bet konkretybė nepriklauso G. Richterio realybei ir dabarčiai. Ji dar labiau nereali už patį abstraktumą. Tuo tarpu neapibrėžtumas lyg lietaus šuorai sąlygiškai „lyja“ iš apačios į viršų ir tuo pat metu –­ iš viršaus į apačią; vidurio dimensijoje įsikūrusi ramybė. „Liūtis“ privalo būti šviežia ir gaivi, kad žiūrovas galėtų patirti esatį („Abstrakti tapyba“, 1996). Šio proceso energija kosminė, o erdvė artima realybei. Ji lydima šamaniškų, pagoniškų ritualų. Spalva yra virsmas, ji negali sustoti, kitaip nebeliks priežasčių atsirasti naujam kosmosui („Ofelija“, 1998; „Geldenšternas“, 1998).

Konkretūs, atpažįstami būties aspektai tirpdami leidžia suvokti bet kokios materijos baigtinumo nebuvimą arba laikiną virsmą kažkuo kitu, dar nepatirtu („Mažoji mauduolė“, 1996). Čia portretas – tai laikinas posūkis, negrįžtamas, trapus prisilietimas. Atrodo, kad tai, kas pavaizduota, nėra reprezentuojama, o laikina, atsitiktina ir tik todėl gyva („Beti“, 1991). Vaizduojami fenomenai tik iš dalies tapatinami su tam tikrais realybės atitikmenimis, tačiau vis tiek labiau pavaldūs atsitiktinumui, deformacijai („Demonstracija“, 1997). Metafiziniuose virpesiuose objektas įgyja sakralumo. Dažas pažįstamą paverčia nebepažįstamu, o reprezentacinis statusas ištirpsta.

Abstrakčioje tapyboje svarbu prasiveržti iki jos elemento – potėpio, išanalizuoti jo formą, struktūrą ir pateikti „antropologinę“ išklotinę. Potėpis yra visiškas vienis, tikras ir teisingas. Už jo nėra nieko. Abstrakti tapyba nenori atskleisti struktūrinių detalių, jai svarbus nerealus tarsi miražo perėjimas – būtis ir nebūtis tuo pačiu metu („Abstrakti tapyba“, 1990). Abstrakčiame išsiliejime tirpstantis konkretus objektas yra praeitis, tarsi vaiduokliškas įsiterpimas („Dėdė Rudis“, 2000).

Analizuojant tokią tapybą, reikšmingiau ne atskleisti, kas ar kodėl pavaizduota, bet parodyti netolygumą. Išryškėjusi įvairialypio vaizdo galia leidžia atrasti begalę nuorodų į skirtingus kultūrinius klodus. Tapyba virsta nuostaba, išryškina ne tik hedonistinius žiūrovo, vertintojo akių lūkesčius, bet ir pasaulio nepastovumą ir daugiabriauniškumą. Akivaizdu, kad svarbiausia abstraktumo taisyklė –­ žaisti!

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2008-05-9). Už regimybės ribos. Literatūra ir menas, 19(3189), 7, ISSN 0233-3260. Prieiga internete: http://eia.libis.lt:8080/archyvas/viesas/20080513220201/http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3189&kas=spaudai&st_id=12778 (žiūrėta 2009-12-20).

Originalo kopija

Peržiūrėti straipsnio kopiją PDF versijoje

Rekomenduojame skaityti