Dr. Remigijus Venckus.

Netikėtai mus palikęs dailininkas Gintaras Martinionis netrukus spaudoje ir socialiniuose tinkluose buvo pradėtas vadinti skulptūros poetu. Aš taip pat prisidedu prie šio gražaus epiteto ir manau, jog jis yra visiškai pelnytai dedikuotas dailininkui. Nors G. Martinionio biografijoje paliktas neišdildomas įrašas, ženklinantis jį esantį keramiką, tačiau į daugelį jo kūrinių, net į pačias mažiausias švilpynes, kurias menininkas bene labiausiai mėgo kurti, šiandien žvelgiu kaip į savitą, tik jam būdingą skulptūrą.

G.Martinionio šeimos archyvo nuotr.

Dominuojantis Menininko kūrybos motyvas – stilizuota žmogaus figūra, veido ir rankų fragmentai, susivienijantys biusto skulptūroje. Mano dėmesį labiausiai patraukia pailgos, iš šonų suplotos veidų formos, tuščiavidurės primerktos akys, lengvai praverta burna. Biustai dekoruojami gyvuliniais ir augaliniais motyvais. Taip žmogaus atvaizdas tarsi sujungiamas su gamta. Sugestijuojamas jo kūno, ar kūno reprezentacinės dalies – veido, floros ir faunos harmonija.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Martinionio skulptūra yra dekoratyvi ir neturinti labai gilaus filosofinio turinio. Atrodo, kad tai tik akiai maloni forma, kurią norisi paliesti ir įvertinti jos, sukurtos iš akmens masės, fizinį svorį. Tačiau neapsigaukime, G. Martinionio kūryba tuo pačiu metu yra ir nesudėtinga, ir daugiaprasmiškai gili. Ji panaši į japonišką haiku eilėraštį.

Haiku – tai unikali, minimalistinė poezijos forma. Jos specifika yra nulemta savito garsinio skambesio, papildomai įvedamų specifinių žodžių, savito skiemenavimo, kuris būdingas tik japonų kalbai. Haiku primena rytietišką filosofiją, dzen budizmui būdingą minimalistinę pasaulėžiūrą. Taigi, šiuo atveju aš tikrai drįstu teigti, kad G. Martinionio skulptūros taip pat man primena haiku, susaistytą dzen budistiniu minimalizmu.

Skulptūrų paviršiuose dažnai pastebimi keisti įbraukimai, kurie man kuria asociacijas su sudėtingu civilizacijos kodų rinkiniu arba rašto sistema. Atrodo, kad šios sistemos jau nebegalime įminti. Ji turi visiškai kitokį laiko ir erdvės ženklinimą, matavimą ir kito erdvėlaikio perteikimo logiką. Paviršiaus pėdsakai išryškina nulipdytų veidų griežtas formas, pabrėžia skruostus, lyg siūlais suvarsto nosį, akių vokus, lūpų kampučius. Tokiu būdu ne tiesiogiai, bet subtiliai G. Martinionis mus kreipia mąstyti apie religines apeigas, vietos kultūros tapatybės įprasminimą, kuris būdavo įgyvendinamas atsakingai naudojant ženklus, simbolius. Skulptūros mane verčia mastyti ne tik apie skirtingus, bet ir visoms kultūroms būdingus gyvybės atsiradimo, asmens sugrįžimo arba išėjimo ritualus. Visi šie ritualai, kaip ir bet koks meno kūrinys, bando išsaugoti atminties budrumą, pernešti žinią apie tai, kas jau buvo ir niekada jau daugiau identiškai nesikartos.

G. Martinionio kūryboje ritualas tampa ypač aktualus tuo metu, kai aš pradedu mąstyti apie menininko nulipdytas švilpynes. Jos nukreipia žiūrovo dėmesį į liaudies kultūroje vyraujančius paprastus ir kasdienius ritualus. Meninės kūrybos akte jie padabinami estetinio pasigėrėjimo verta harmoninga formų derme.

Paslaptingas vaizduojamojo personažo žvilgsnis dažnai kūriniams suteikia ritualo atspalvį. G. Martinionio skulptūrų žvilgsniai nėra nuspėjami. Pro tuščių akių plyšius nesimato jokių kitų formų, spalvų, grublėtų ar švelnių paviršių.

Skulptūros virsta paradoksalios prasmės nešėjomis, jos netampa žiūrovo žvilgsnio ir kūno veidrodžiu. Nors jos (skulptūros) ir yra kito kūnas, kito veidas, kito žvilgsnis, kito ir nepažįstamojo gyvenimo atspindys, tačiau žiūrėjimas į G. Martinionio skulptūras neleidžia atplėšti manojo žvilgsnio lyg žvelgčiau į kažką labai savą ir artimą. Jis (žvilgsnis) tampa liečiančiu ir geidžiančiu įminti arba sufantazuoti pavaizduoto personažo tikrovę…

Mano žvilgsnis susitinka su jau nebeegzistuojančiu galbūt G. Martinionio, o gal net ir jo žmonos Adolfinos, kurios veidas dažniausiai atsikartodavo skulptūrų paviršiuose, žvilgsniu…


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2017-02). Gintaro Martinionio haiku. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/33276-gintaro-martinionio-haiku.html (žiūrėta 2017-02-22)


 

Kiti straipsniai DAILĖS tema

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Apie erotiką

Dr. Remigijus Venckus. Erotika žmogaus kultūroje ir kūryboje yra labai senas reiškinys. Vaizduojamoji dailė labiausiai išeksploatavo erotinius įvaizdžius, todėl juos kurti šiandien tampa tiek pat paprasta, kiek ir be galo sudėtinga. Vienas ryškesnių erotikos kūrėjų,...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Minties skaitiniai arba tapybiška savianalizė

Dr. Remigijus Venckus. Gruodžio 8 d. 16:30 val. Kauno miesto muziejuje atidaroma kaunietės Ritos Rimšienės tapybos paroda „Minčių skaitiniai“, kuri reprezentuos dešimties kūrybinių metų rezultatus. Paroda veiks nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 10 d. Kauno...

Rašymas olos paviršiuje ir naratyvo pradžios klausimas

Dr. Remigijus Venckus. 2015 m. lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės...

Metafizinė, neegzistuojanti, nerealiai reali tikrovė

Dr. Remigijus Venckus. Latvių menininko Harijso Brantso (g. 1970) kūrybos apžvalgos arba recenzijos pradžioje norėčiau papasakoti istoriją apie vaizduojamosios dailės ir fotografijos santykį. Kai dienos šviesą išvydo fotografija, atrodė, kad vaizduojamoji dailė tuoj...