Dr. Remigijus Venckus.

Netikėtai mus palikęs dailininkas Gintaras Martinionis netrukus spaudoje ir socialiniuose tinkluose buvo pradėtas vadinti skulptūros poetu. Aš taip pat prisidedu prie šio gražaus epiteto ir manau, jog jis yra visiškai pelnytai dedikuotas dailininkui. Nors G. Martinionio biografijoje paliktas neišdildomas įrašas, ženklinantis jį esantį keramiką, tačiau į daugelį jo kūrinių, net į pačias mažiausias švilpynes, kurias menininkas bene labiausiai mėgo kurti, šiandien žvelgiu kaip į savitą, tik jam būdingą skulptūrą.

G.Martinionio šeimos archyvo nuotr.

Dominuojantis Menininko kūrybos motyvas – stilizuota žmogaus figūra, veido ir rankų fragmentai, susivienijantys biusto skulptūroje. Mano dėmesį labiausiai patraukia pailgos, iš šonų suplotos veidų formos, tuščiavidurės primerktos akys, lengvai praverta burna. Biustai dekoruojami gyvuliniais ir augaliniais motyvais. Taip žmogaus atvaizdas tarsi sujungiamas su gamta. Sugestijuojamas jo kūno, ar kūno reprezentacinės dalies – veido, floros ir faunos harmonija.

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad Martinionio skulptūra yra dekoratyvi ir neturinti labai gilaus filosofinio turinio. Atrodo, kad tai tik akiai maloni forma, kurią norisi paliesti ir įvertinti jos, sukurtos iš akmens masės, fizinį svorį. Tačiau neapsigaukime, G. Martinionio kūryba tuo pačiu metu yra ir nesudėtinga, ir daugiaprasmiškai gili. Ji panaši į japonišką haiku eilėraštį.

Haiku – tai unikali, minimalistinė poezijos forma. Jos specifika yra nulemta savito garsinio skambesio, papildomai įvedamų specifinių žodžių, savito skiemenavimo, kuris būdingas tik japonų kalbai. Haiku primena rytietišką filosofiją, dzen budizmui būdingą minimalistinę pasaulėžiūrą. Taigi, šiuo atveju aš tikrai drįstu teigti, kad G. Martinionio skulptūros taip pat man primena haiku, susaistytą dzen budistiniu minimalizmu.

Skulptūrų paviršiuose dažnai pastebimi keisti įbraukimai, kurie man kuria asociacijas su sudėtingu civilizacijos kodų rinkiniu arba rašto sistema. Atrodo, kad šios sistemos jau nebegalime įminti. Ji turi visiškai kitokį laiko ir erdvės ženklinimą, matavimą ir kito erdvėlaikio perteikimo logiką. Paviršiaus pėdsakai išryškina nulipdytų veidų griežtas formas, pabrėžia skruostus, lyg siūlais suvarsto nosį, akių vokus, lūpų kampučius. Tokiu būdu ne tiesiogiai, bet subtiliai G. Martinionis mus kreipia mąstyti apie religines apeigas, vietos kultūros tapatybės įprasminimą, kuris būdavo įgyvendinamas atsakingai naudojant ženklus, simbolius. Skulptūros mane verčia mastyti ne tik apie skirtingus, bet ir visoms kultūroms būdingus gyvybės atsiradimo, asmens sugrįžimo arba išėjimo ritualus. Visi šie ritualai, kaip ir bet koks meno kūrinys, bando išsaugoti atminties budrumą, pernešti žinią apie tai, kas jau buvo ir niekada jau daugiau identiškai nesikartos.

G. Martinionio kūryboje ritualas tampa ypač aktualus tuo metu, kai aš pradedu mąstyti apie menininko nulipdytas švilpynes. Jos nukreipia žiūrovo dėmesį į liaudies kultūroje vyraujančius paprastus ir kasdienius ritualus. Meninės kūrybos akte jie padabinami estetinio pasigėrėjimo verta harmoninga formų derme.

Paslaptingas vaizduojamojo personažo žvilgsnis dažnai kūriniams suteikia ritualo atspalvį. G. Martinionio skulptūrų žvilgsniai nėra nuspėjami. Pro tuščių akių plyšius nesimato jokių kitų formų, spalvų, grublėtų ar švelnių paviršių.

Skulptūros virsta paradoksalios prasmės nešėjomis, jos netampa žiūrovo žvilgsnio ir kūno veidrodžiu. Nors jos (skulptūros) ir yra kito kūnas, kito veidas, kito žvilgsnis, kito ir nepažįstamojo gyvenimo atspindys, tačiau žiūrėjimas į G. Martinionio skulptūras neleidžia atplėšti manojo žvilgsnio lyg žvelgčiau į kažką labai savą ir artimą. Jis (žvilgsnis) tampa liečiančiu ir geidžiančiu įminti arba sufantazuoti pavaizduoto personažo tikrovę…

Mano žvilgsnis susitinka su jau nebeegzistuojančiu galbūt G. Martinionio, o gal net ir jo žmonos Adolfinos, kurios veidas dažniausiai atsikartodavo skulptūrų paviršiuose, žvilgsniu…


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2017-02). Gintaro Martinionio haiku. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/33276-gintaro-martinionio-haiku.html (žiūrėta 2017-02-22)


 

Kiti straipsniai DAILĖS tema

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Minčių skaitymo vizualiniai išgyvenimai

Dr. Remigijus Venckus. Kaunietė dailininkė Rita Rimšienė (g. 1959, Kaunas), pagal išsilavinimą yra inžinierė-technologė (bakalauras) ir verslo administratorė (magistras), prieš devynis metus tapybos pradėjo mokytis pas Vytautą Kusą ir Antaną Obcarską. Šiandien...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Pin It on Pinterest