Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų.

Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus. Būtina registracija: pma.vadovas@gmail.com.

R. Venckus 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Jacques’o Derrida dekonstrukcijos taikymas videomeno tyrimui“. Šiuo metu dr. R. Venckus vadovauja Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institutui bei Vytauto Didžiojo universitete dirba docento pareigose. Dažniausiai dėsto fotografijos ir videomeno studijų dalykus, kuria eksperimentinę fotografiją, Lietuvos ir užsienio organizacijose skaito autorines paskaitas apie vizualumą ir technologijomis grįstą kūrybą.

2017 m. gegužės mėn. buvo išleistas meno žurnalo „Diogen“ 76 numeris, visas skirtas doc. dr. R. Venckaus fotografijos kūrybai. Žurnalas platinamas ir jį galima įsigyti JAV.

Gegužės 12 d. 18 val. menininkas pakvies į fotografijų parodos „Trans-Kaimas_LT“  atidarymą Šiauliuose, „Laiptų“ galerijoje (Žemaitės g. 83). Paroda veiks iki gegužės 31 d.

Birželio 2 d. 16 val. R. Venckaus autorinė fotografijų paroda „Fotofragmentai: dienoraščiai, eskizai, užrašai“ bus atidaryta Kauno miesto muziejuje, Lietuvių muzikos istorijos skyriuje (L. Zamenhofo g. 12). Ši paroda veiks iki birželio 24 d.

***

Besirengdamas artėjantiems renginiams, menininkas R. Venckus atsakė į keletą Kamane.lt klausimų.

Papasakokite plačiau apie pagrindines temas, vystomas Jūsų fotografijų cikluose.

R. Venckus. Serija „Krikštas“. Iš ciklo „Aš esu kitas“

Nuo pat pirmųjų fotografijos kūrybos momentų plėtoju dvi temas – tai atminties ir nuogo vyriško kūno. Tačiau tai nėra absoliučiai vieningos temos. Gausu potemių, kurias provokuoja gyvenimas, vizualinės kultūros posūkiai, technologijų tobulėjimas, komunikacijos fonas ir nuolatinė savianalizė. Tad pirmoji tema (atmintis) yra labiausiai susijusi su savianalizės gestu. Esu įsitikinęs, kad tikro menininko kūryba yra pirmiausia nukreipta į jį patį. Tai nuolatinis nuosavų žaizdų draskymas, stebėjimas reakcijų į savąjį aš, dialogas su savo jausmais ir protu, kuris nenutyla net poilsio akimirkomis.

Mano atminties tema kuriamos fotografijos yra vienijamos apibendrintu pavadinimu „Amnezijos filmas“, po kuriuo telpa įvairūs kūriniai: reflektuojantys vietos apmąstymus, laiko slinkties patyrimus, gyvybės ir mirties nuojautas, net prisiminimus apie artimus žmones. Esu girdėjęs atsiliepimų, kad žvelgiant į mano fotografijas susidaro įspūdis, jog fotografuoju dienoraštį, bet nerašau. Nors gana lengvai galiu imti ir pats rašyti romaną, tačiau fotografinis vaizdas yra taupesnis. Kelių sekundžių žvilgsnis aprėpia daugiau detalių, nei gali perteikti pastraipa, užrašyta popieriuje.

Šiandien man atrodo, kad beveik visos mano fotografijos papuola į rinkinį atminties tema. Juk laikas bėga, lieka suaižėję prisiminimai, dyla vaizdiniai, o nutikusius įvykius vertiname labiau filosofiškai ir atlaidžiau nei išgyvenimo akimirkoje. Tad šiuo atveju drąsiai teigiu, kad fotografija (ne būtinai mano) iš prigimties yra paženklinta nostalgijos užkratu.

Esu sukūręs nemažai dokumentikos, tačiau jos nelaikau pagrindine kūrybos tema. Dažniausiai dokumentuoju savo aplinką, draugus, pažįstamus ir artimuosius. Dokumentikoje labiausiai vertinu atsitiktinumą, nesurežisuotą situaciją ir iš jos kylančias neprognozuojamas konotacijas. Nors dokumentika daugiausia parodo, kaip ir kada yra kuriami ar atstatomi žmonių tarpusavio ryšiai, tačiau man labiausiai patinka stebėti žiūrovą, kai jis ilgai žvelgia į išblukusią, mechaniškai suardytą, vos atpažįstamą atvaizdą. Atrodo, kad jis tarp vaizdo šukių randa pats save, surenka savo jausmus ir išgyvenimus. Labai daug kartų savo parodose esu pastebėjęs situaciją, kai meno mylėtojai, žvelgdami į nuotraukas, susitinka patys su savimi. Po parodos atidarymo ceremonijos jie spausdami ranką dėkoja ir konstatuoja, jog priverčiau juos nugrimzti į asmeninių patirčių archyvą.

Lietuvoje ir ne tik joje esu pastebėtas kaip vyriškų aktų fotografas. Tai dar viena mano kūrybos tema, skatinama noro stiprinti vyriškumą, kaip vizualiosios kultūros arenoje esantį pasigrožėjimo objektą. Galbūt mano vyriški aktai labiausiai socialūs – t. y., jie kelia socialinei erdvei aktualius klausimus tiek apie grožio vertę, tiek apie lytinį tapatumą, seksualinę orientaciją, žmogaus laisvę, savęs pažinimą, kultūros įvairovę. Aš nesiekiu sukurti gražių vyriškų aktų, kaip ir nesiekiu kartoti erotikos vizualinių klišių. Mano modeliai fotografuojami aplinkose, kuriose jie gyvena, būna, keliauja, susitinka, linksminasi ir panašiai. Nors aplinkos visiškai neerotinės ir neišdailintos, tačiau modeliai, nekreipdami dėmesio į savo stambumą arba liesumą, pozuoja lyg erotiniam kalendoriui. Tikiu, kad šiuo atveju mano žiūrovas neabejotinai suglumsta. Jis savo akimis lyg ir regi erotiką, bet lyg ir negali sutikti su tokia estetika, kokia ji yra mano nuotraukose. Iš čia ir kyla priešiškumas nuogalių vaizdavimui, homoseksualumo asociacijos (juolab, kad pozuojama ne po vieną, ne atskirai, o grupėse). Fotografuodamas vyrus kuriu teatrą, t. y., leidžiu jiems elgtis taip, kaip jie patys nori. Mano modeliai stovi virtuvėje, ant galvos užsimaukšlinę maksimos maišelius, sėdi ant miltų maišų, laikydami skėčius, deginasi saulėje, užsiropštę ant žemės ūkio padargų ir mūvėdami prašmatnius perukus. Šiuos kūrinius ne tik traktuoju kaip pokštą, bet ir kaip intencionalią provokaciją. Pasipiktinęs ir neigiamais komentarais prapliupdamas žiūrovas sukuria papildomas, socialiai angažuotas nuotraukų reikšmes. Tad, skatinamas viešai reiškiamo nepasitenkinimo apie mano aktų kūrybą, gegužės 12 d. Šiauliuose, „Laiptų“ galerijoje, atidarysiu savo autorinę fotografijų parodą „Trans-Kaimas_LT“.

Į kokius eksperimentus leidžiatės foto ir videodarbuose? Kuri medija leidžia geriau išpildyti kūrybinius sumanymus?

Visa mano kūryba yra visiškai eksperimentinė. Kūrinius vienija tema ir išvystytas asmeninis estetinis skonis. Eksperimentai būna dvejopi: pirma, kai eksperimentuojama vien tik technologija, antra, kai eksperimentuojama iškraipant prasmes ir permodeliuojant siužetus. Tiek pirmasis, tiek antrasis eksperimentavimo būdas man nėra svetimas, tačiau labiausiai esu atviras technologiniams eksperimentams. Siekdamas estetinio sprendimo ir temos vienovės, renkuosi labai įvairias priemones, jas derinu tarpusavyje ir visiškai nesureikšminu technologijos galios. Klausimai apie naudotą technologiją mane siutina. Galiu patikinti, kad Adobe Photoshopprograma yra paskutinė iš mano pasirenkamų priemonių sąrašo. Labai dažnai viename fotoatspaude derinu skaitmeninį ir analoginį (juostoje nufotografuotą) atvaizdą.

R. Venckus. „Neatpažįstamas namas Nr. 4“, iš ciklo „Amnezijos filmas“, 2013

Žaidimas siužetais, prasmėmis ir asociacijomis yra tiek pat eksperimentiškas, atsitiktinis, kiek ir apgalvotinas, būtinas. Kartais šis mano žaidimas puikiai išplėtojamas net aktų fotografijose. Nors eksperimentavimo niekada nesureikšminu, tačiau galiu patikinti, kad moku tinkamai elgtis su priemone. Dailus fotografavimas ne man. Jis neįdomus, kaip ir visi dailūs fotoatvaizdai, plūstantys Instagram, Pinterest, Facebook tinkluose ir t. t.

Eksperimentas mano gyvenime nėra atsitiktinis. Esu kilęs iš paprastos šeimos, todėl studijuodamas dailę turėjau gerokai pasukti galvą, kaip sukurti vieną ar kitą kūrinį alternatyviomis priemonėmis. Mano kaimynai turėjo nuosavą parduotuvę kaime. Iš jų parsinešdavau kartoninių ir medinių prekių pakuočių. Ant nesugadintų plokštumų piešdavau ir tapydavau ne tik namie, bet ir paskaitose. Kartą, neturėdamas pakankamai pinigų drobei įsigyti, sukarpiau senus džinsus, ištepiau juos klijų ir gipso mišiniu.

Taigi technologijos nebuvimas man nesutrukdė kurti ir būti įvertintam. Vėliau, susidomėjęs kompiuteriais ir videofilmais, kūriau naudodamas internetinei transliacijai tinkamą 1,3 megapikselių raiškos kamerą. Su ja net fotografavau. Nuolatinis eksperimentavimas technologijomis man leido išvystyti savitą meninę kalbą, kuri ne trukdo, bet padeda, šiandien kūryboje naudojant net pačius brangiausius fotoaparatus.

Domėjimasis medijomis mane pirmiausiai suvienijo su videomenu. Šiandien esu vienas iš nedaugelio ilgai dėstančių videomeną asmenų (jau 13 metų). Ilgiau už mane videomeną dėsto VDA profesorius Audrius Mickevičius. Deja, jau nuo 2013 m. nebekuriu videofilmų. Daugiausia dėmesio skiriu fotografijai. Atrodo, kad 2007 m. paklausiau videomenininko Andriaus Kviliūno pastabos: „Venckau, esi geresnis fotografas nei videomenininkas, kurk fotografiją!“

Nors mane daug kas pas pažįsta kaip meno kritiką ir fotografijos kūrėją, tačiau aš save labiau laikau medijų menininku. Fotografijos neapsieina be kompleksinio technologijų taikymo. Kartais jos lydimos gana literatūrinių tekstų, o šiuo metu Šiaurės Lietuvos didžiausiame dienraštyje „Šiaulių naujienos“ turiu asmeninį puslapį „Kultūros kirtis“. Turiu daug laisvės rašyti apie realias problemas tarsi būčiau meninės literatūros atstovas. Man nėra jokio skirtumo, kurią mediją naudoti savo kūryboje. Mane verčia tobulėti nepatirtos, ir vis dar smalsumą žadinančios naujos medijų kombinacijos. Aš tikrai mėgaujuosi gyvenimu tuo metu, kai kuriu medijų meną.

Grįžtant prie fotografijos, ar ji dar gali nustebinti kažkuo nauju, kai, atrodo, jau viskas yra išbandyta ir atrasta?

Jeigu apie fotografiją mastysime tik kaip apie technologiją, tuomet vargu ar ji ką nors galės dar labiau nustebinti. Nors, kita vertus, optika, atrodo, yra labai tobula ir perteikia tikrovę taip, kaip lig šiol nebuvo galima perteikti. Vis dėlto, jei pagalvosime apie žmogaus regos netobulumą, palyginti su kitais gyvūnais, tuomet vargu ar esame pasiekę optikos tobulybę. Visiškai suprantama, kad labai tobulus atvaizdus kuriame sau – netobuliems vartotojams.

R. Venckus. Iš ciklo „Pas močiutę kaime“, 2009–2017

Fotografijos turinio prasme tobulėjimas yra galimas ir visiškai įmanomas. Nors nežinau ar tai iš tikro galima vadinti fotografijos tobulėjimu, mat stebėdami ir įamžindami įvykius, perteikdami socialines problemas, inscenizuodami laikmečio gyvenimo būdo siužetus, mes vis dar galime nustebinti. Taigi, mane labiau stebina ne technologija, bet tai, kas yra atvaizduota, permontuota, parodyta ir apnuoginta. Mane stebina tai, apie ką egzistuojant niekada nesusimąstome.

Kaune ketinate skaityti paskaitą apie eksperimentinę fotografiją – kokias temas joje gvildensite?

Ši paskaita – apie mano kūrybą. Ją rengti mane paskatino XX a. meno teorijos antologija, kurią skaitydamas pastebėjau gausybę atvejų, kai menininkai rengia savo autorines paskaitas. Kūrėjai savarankiškai supažindina plačiąją visuomenę su savo kūryba. Pamaniau, kad mano asmeninės paskaitos taip pat gali būti įdomios, mat gebėdamas kurti audiovizualinį meną aš taip pat esu ir meno teoretikas, gan daug ir dažnai rašantis apie kitų menininkų darbus. Taigi paskaitoje dalinuosi labai skirtingomis ir įvairiomis įžvalgomis bei stengiuosi provokuoti produktyvias diskusijas.

R. Venckus. „Prarastas vakaras, Nr. 2“. Iš ciklo „Amnezijos filmas“, 2013

Auditoriją supažindinu su savo plėtojamais fotoeksperimentais ir kūrybos temomis. Kad pasakojimas apie save nebūtų labai vienpusis ir be diskusijos, taip pat kalbu apie mane inspiruojančius menininkus, pasakoju jų biografijas, atskleidžiu kūrybos motyvus ir jų sukeltas  provokacijas. Pasakojimą pradedu nuo savo ankstyvųjų, dar bakalauro studijų metu sukurtų nuotraukų. Pristatau mane sužavėjusius eksperimentatorius, ieškojusios grynosios meno kalbos ir technologijų sintezės savo kūryboje (Man Ray ir László Moholy-Nagy). Keldamas fotografijos socialumo klausimą, analizuoju net fotožurnalistų darbus (Sergey Ponomarev, Nick Ut), perpasakoju pikantiškas detales iš ankstyvosios kriminalinės fotografijos autoriaus Weegee bei tragiško likimo Amerikos dokumentalistės Diane Arbus biografijos.

Paskaitos metu, keliaudamas po XX a. fotografijos istorijos labirintus, palaipsniui iškeliu ir sustiprinu esminį klausimą: kodėl menininkams nepakanka technologijos, kodėl jie pradeda eksperimentuoti, išderinti aparatus ir kurti abstraktųjį vaizdą. Atsiranda teisingas įspūdis, kad nusistovėjusi meno kalba yra nepakankama, kad kiekvienas laikmetis paženklintas noru tą kalbą išderinti, permąstyti ir taip sukurti savo naująją kalbą. Tikriausiai ir aš to siekiu – sukurti nuosavą meno kalbos sistemą.


 

Publikacijos nuoroda

(2017-05-03). Remigijaus Venckaus paskaita apie eksperimentinę fotografiją. Kamane.lt. Prieiga internetu: http://kamane.lt/Naujienos/Kinas-ir-fotografija/Remigijaus-Venckaus-paskaita-apie-eksperimentine-fotografija


 

Kiti dr. Remigijaus Venckaus interviu

Remigijus Venckus: „Kūrybos neatimsite niekada!“

Gabrielė Pastaukaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Pristatydamas parodą, jaučiuosi taip, lyg švęsčiau gimtadienį“, – sako medijų menininkas, meno ir kultūros kritikas doc. dr. Remigijus Venckus. Šįkart šventė vyksta gimtajame menininko krašte: Šiaulių universiteto...

Reakcija: paroda vyriškojo seksualumo tema?

https://youtu.be/W2J6zmI9UBE Šiaulių televizijos parengtas reportažas, laidoje reakcija, pristato 2018 m. vasario 2 d., 18:00 val. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai 76353) atidarytą medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

VGTU dėstytojas paskaitoje privertė raudonuoti studentes

Joana Gimberytė-Juronė kalbina dr. Remigijų Venckų. Po antklode susipynę nuogi vyrų kūnai ir biblinės temos – šiuo deriniu garsėja šiauliečio menininko fotografijos. Parodą Kaune atidaręs vyras drąsiai kalbėjo apie nuogybę, tikėjimą ir vieną žinomiausių šių dienų...

Pokalbis apie Etiopiją

  https://soundcloud.com/remigijus-venckus/dr-remigijaus-venckaus-interviu-keliones-ir-svajones-2018-01-27-1500-lrt Pokalbis LRT Opus radijo stotieslaidoje Kelionės ir svajonės 2018 m. sausio 27 d. Pokalbis apie patirtis Afrikoje, o apie jas pasakoja doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Ar vis dar čia esame mes, dėmesingai kuriantys save ir savo gyvenimus?

Rūta Švedienė kalbasi su dr. Remigijum Venckum. AR VIS DAR ČIA ESAME MES, DĖMESINGAI KURIANTYS SAVE IR SAVO GYVENIMUS? Kėdainių lietuvių ir švedų draugija pradeda vykdyti naują, skatinantį nevyriausybinių organizaciją plėtrą, projektą „Motyvuojantis bendravimas ir...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Renginys nepalikęs abejingų

Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų. Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimė") apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš...

Mahometas. Kalnas. Ir kitokia lietuviška fotografija

Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu.  Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...

R. Venckus: „Man kartais norisi vemti nuo vaizdų kiekio“

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...

„Ką čia velnią rodai“, arba kaip atrasti nieką

Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...

R. Venckaus meninė fotografija – dovana Šiauliams.

Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...

Remigijus Venckus nebijo būti pavadintas gėjumi

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą  skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...

Iš praeities dabartyje, iš dabarties — praeityje

Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...

Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų

Gabrielė Kuizinaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. 2015 m. balandžio 21 d. LR ambasadoje Berlyne atidaryta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“. Menininkas daug kartų lankėsi Berlyne, domėjosi miesto...

Menininkas R. Venckus apie mirusius ir medijas

Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.  Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...

Remigijus Venckus: moralės žvėris prieš nuogumą

Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....

R. Venckus – atvirai apie „Kūrybiškos vasaros“ idėją

Naujienų portalo „Delfi" žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Dažnas iš mūsų mano, kad vasara yra kelionių, atostogų ir stovyklų metas, tačiau ne visi renkasi keliones, aktyvų ir sportišką poilsį. Rugpjūčio pradžioje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) buvo...

Laikas ir erdvė pagal R. Venckų

Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...