Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų.

Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), “toks pat, lygus” + φοβία (fobija), “baimė”) apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš homoseksualios orientacijos asmenis.

Lietuvoje šiuo metu kyla daug triukšmo dėl organizuojamų gėjų eitynių Vilniuje. Susidaro įspūdis, kad prasidėjo “raganų medžioklės” sezonas. Visuomenėje sklandančių homofobiškų nuotaikų paskatinti menininkai Remigijus Venckus ir Kęstutis Venskūnas surengė performansą. Meninis vaidinimas pristatytas tarptautiniame medijų meno festivalyje “Enter”.

Menotyrininko Remigijaus Venckaus teigimu, kūnas arba seksualumas yra instrumentas, leidžiantis kurti socialaus pobūdžio meną. Fotografija iš renginio

Po pirmos pasirodymo dalies tarp žiūrovų įsivyravo įtampą nusakanti tyla. Pasibaigus kūriniui kilo triukšmingos ovacijos. Ši žiūrovų reakcija gali atrodyti panaši į natūralų dėkojimą už kūrinį arba į paniekos homoseksualumui išraišką. Kyla klausimas – ko reikėjo tikėtis iš lietuvių, šiauliečių, kai scenos viduryje šoko du apsikabinę vaikinai? Vėliau, tarsi meditacinio pobūdžio rituale, vaikinai malė duoną, šlakstė vyną, burnomis skynė rožių žiedus, simbolizuojančius erškėčius Kristui ant galvos. Grojo gyva muzika, buvo atliekama daina, kurioje gausu nuorodų į krikščionybę. Žiūrovui buvo sunku likti abejingam, neparodyti natūraliai kylančių emocijų – paniekos ir pasibjaurėjimo ar žavėjimosi ir palaikymo už revoliucingą drąsą.

Į klausimus apie renginį atsako menotyrininkas, Šiaulių ir Kauno Vytauto Didžiojo universitetų dėstytojas, kūrinio bendraautorius ir pagrindinis generatorius Remigijus Venckus.

– Koks tai kūrinys, kas jį inspiravo?

– Kūrinį galima pavadinti muzikinės improvizacijos ir performanso deriniu, kuriame įvairius judesius atliekanti jaunuolių komanda siekia atkreipti dėmesį į šiuolaikinėje neva demokratiškoje visuomenėje egzistuojančias problemas. Tai ir mano pirmasis bandymas parašyti dainai žodžius ir juos dainuoti pagal Kęstučio Venskūno sukurtą muziką.

Per Velykas dalyvavau Šiaulių katedroje aukotose šv. Mišiose. Regėjau ir girdėjau senyvas moteris, agituojančias pasirašyti dokumentą – užkirsti kelią homoseksualų eitynėms Vilniuje. Man buvo apmaudu girdėti, kad nenorima suvokti eitynių esmės, nesistengiama suvokti kitos orientacijos (neva neleistinos) ir dėl jos kylančių sunkumų ir problemų.

Eitynių klausimas susietas su asmenine laisve, tvyrančia demokratinėje visuomenėje, su leidimu laisvai pripažinti save kaip visavertį asmenį, nesislėpti ir lygiateisiai dalyvauti vieningos visuomenės gyvenime. Su netolerancija susiduria kiekvienas iš mūsų. Skaudžiausia, kad problema nėra eliminuojama, bet, atvirkščiai, paskatinama ar akcentuojama kaip mūsų tautos ir visuomenės tapatumo dalis. Baisiausia ir labiausiai verkti norisi, kai regi politikuojančią Bažnyčią, kuri turėtų vienyti žmones, nesmerkti savo kryžių nešančių žmonių, veikti kaip moralinis atramos taškas. Nemalonu man gyventi tokioje fobijose ir moraliniame smurte skęstančioje šalyje. Manau, kad menininkai, būdami imlūs ir atviri egzistuojančios problemoms, gali išreikšti savo nuomonę. Aš ir mano performanso bendraautoriai tai ir daro.

– Ką tu norėjai pasakyti vaidindamas ir dainuodamas?

– Man įdomus litanijos fenomenas. Litaniją suvokiu kaip tam tikrą meditacijos formą, ne tik kaip atgailą ir nugrimzdimą į savo nuodėmingą praeitį, bet ir kaip susitikimą su savimi, kaip savęs pažinimą ir tikrojo savęs, tokio, koks esi, priėmimą. Norėjosi sukurti dainas, kurios primintų litanijas, o pats atlikimas būtų artimas muzikiniam žanrui, skirtam šokti. Nesu geras muzikos žinovas, bet mano dainavimas ir K. Venskūno muzika priminė hiphopo ir džiazo junginį. Tiesa, šokti niekas nesiryžo, tikriausiai buvo nustebinti performanso reginiu.

Performansą sudarė trys dalys. Pirmoje dalyje “Laiškas” mano balsas buvo labai ramus. Pagal muziką ritmingai išsakomi žodžiai turėtų būti suvokiami kaip laiškas, kuriuo apsinuogini, kaip žinia ir prašymas, kuriuos siunti litanijos pavidalu. Antroje dalyje “Aukojimas” dažnai skambėjo žodžiai “atgailauk už mane”. Dėl ko atgailauti? Žmogui tenka atgailauti dėl savo prigimties, kuri visuomenėje atrodo nenormali ir netoleruotina. Manau, kad atgailautojas, šiuo atveju homoseksualus asmuo, priverstas patirti traumą, slėpti savo prigimtį, išsisukinėti ir rizikuoti savo orumu ir garbe, kurią visuomenė gali skaudžiai nuplėšti. Argi ne absurdiška atgailos situacija? Atgailautojas priverčiamas atgailauti tų asmenų, kurie niekada neatgailauja ir nesupranta atgailos misijos. Jis priverstas atgailauti ir aukoti save.

Na, o trečioji performanso dalis yra specialiai pavadinta “Atgaila”. Čia atgailos tarsi atsisakoma, ji nebėra reikšminga, nes ją visi nori matyti kaip viešą aktą. Kam tokia atgaila, kam žmogaus prigimtis duota, jei ji naikinama ir nuolat lydima kančios?

– Ar tu pats neužsiėmei “raganų medžiokle”, demaskuodamas homofobus?

– Labai ilgai kartu su K. Venskūnu generavome performanso idėją. Paruošiamieji darbai truko tris savaites. Nemanau, kad įdėtas triūsas turėtų būti paverčiamas niekais ir kūrinys neturėtų būti aštrus ir provokuojantis. Iš dalies galima sakyti, kad renginio metu patys homofobai atsivėrė. Įdomu buvo regėti jų suglumusius žvilgsnius, nepatogią savijautą išreiškiantį raudonį jų veiduose. Manau, kad ir menininkų bendruomenėje yra homofobų, ir netgi labai piktų, aršių homofobų.

– Kodėl šios temos ėmeisi? Ar nebijojai paniekinimo ir tapatinimo?

– Nesu bailys ir nenoriu būti bailys. Žinau, kad sakydamas savo nuomonę ir gerbdamas kitą, užstodamas silpnesnį tikrai nepralošiu ir nenukentėsiu. Ši tema man aktuali, nes man aktualus kūno vaizdavimo ir kūno raiškos kultūroje nevienodumas, t. y. vyriško ir moteriško kūno grožio netapatumas. Kūnas ir seksualumas yra priemonė arba instrumentas, leidžiantis kurti socialaus pobūdžio meną ir kūrybiškai demaskuoti bei naikinti mūsų aplinkoje įsisenėjusias piktžaizdes.

Paniekinimo aš tikrai nebijau. Man svarbiausias mano asmeninis jausmas, kuris mane veda kūrybos keliu. Aš privalau jausti tai, ką darau, ir tai, ką turiu daryti. Jei pripažįstu savo jausmus, jei neišsižadu savo kūrybos ir nesivaikau patogių ar pelningų temų, tuomet ir paniekinimas savaime neutralizuojamas. O tapatinimas tik juoką sukelia. Man ir mano artimųjų santykiams ir ramybei labai svarbu atskirti viešąsias ir privačias erdves. Viešoje erdvėje tegul mąsto kas ką nori, tapatina su kuo nori. Tačiau savo ir savo šeimos privatumą gyniau ir ginsiu. Gyniau ir ginsiu kito privatumą, teisę į privačius socialinius ir seksualinius santykius, kuriuose nėra smurto ir nenusižengiama moralei. Jei kas nors veržtųsi į mano privatų gyvenimą ir siektų jį paversti viešos pramogos objektu arba pikantiška naujiena, tikriausiai gerai pamąstęs pasistengčiau besiveržiantįjį paversti savo kūrinio objektu. Tai tik viena iš daugybės formulių, kaip galima neutralizuoti piktžoles.


 

Publikacijos nuoroda

Navickas, M. (2010). Renginys nepalikęs abejingų. Šiauliai Plius, Nr. 310, P. 12. Prieiga internetu: http://savaitrastis.siauliaiplius.lt/index/1/5017 (žiūrėta 2013-12-16).


 

Kiti dr. Remigijaus Venckaus interviu

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Vyrų aktus kuriantis profesorius užminė mįslę

Lrytas.lt straipsnis Šį ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaroma medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Atsargiai! Aš esu kitas“. Ji...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

R.Venckaus fotoparodoje – kitoks požiūris

kurjeris.lt informacija. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijų galerijoje pristatyta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Fotoatkarpos Nr.2“. Išskirtinį požiūrį į fotografiją turintis autorius savo fragmentiškais darbais stebina...

Remigijus Venckus: mėgstu meninį ironišką chuliganizmą

Eglė Červinskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje atidaryta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus paroda...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Vestuvės savanoje

Grytė Liandzbergienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Įspūdingos gamtos, ilgaamžės religijos ir didžiulių turtinių kontrastų šalis. Taip apie Etiopiją atsiliepia meno kritikas, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas Remigijus VENCKUS (36),...

Remigijus Venckus: „Kūrybos neatimsite niekada!“

Gabrielė Pastaukaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Pristatydamas parodą, jaučiuosi taip, lyg švęsčiau gimtadienį“, – sako medijų menininkas, meno ir kultūros kritikas doc. dr. Remigijus Venckus. Šįkart šventė vyksta gimtajame menininko krašte: Šiaulių universiteto...

Reakcija: paroda vyriškojo seksualumo tema?

https://youtu.be/upW7zKYiJgs Šiaulių televizijos parengtas reportažas, laidoje reakcija, pristato 2018 m. vasario 2 d., 18:00 val. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai 76353) atidarytą medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

VGTU dėstytojas paskaitoje privertė raudonuoti studentes

Joana Gimberytė-Juronė kalbina dr. Remigijų Venckų. Po antklode susipynę nuogi vyrų kūnai ir biblinės temos – šiuo deriniu garsėja šiauliečio menininko fotografijos. Parodą Kaune atidaręs vyras drąsiai kalbėjo apie nuogybę, tikėjimą ir vieną žinomiausių šių dienų...

Pokalbis apie Etiopiją

  https://soundcloud.com/remigijus-venckus/dr-remigijaus-venckaus-interviu-keliones-ir-svajones-2018-01-27-1500-lrt Pokalbis LRT Opus radijo stotieslaidoje Kelionės ir svajonės 2018 m. sausio 27 d. Pokalbis apie patirtis Afrikoje, o apie jas pasakoja doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Ar vis dar čia esame mes, dėmesingai kuriantys save ir savo gyvenimus?

Rūta Švedienė kalbasi su dr. Remigijum Venckum. AR VIS DAR ČIA ESAME MES, DĖMESINGAI KURIANTYS SAVE IR SAVO GYVENIMUS? Kėdainių lietuvių ir švedų draugija pradeda vykdyti naują, skatinantį nevyriausybinių organizaciją plėtrą, projektą „Motyvuojantis bendravimas ir...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Mahometas. Kalnas. Ir kitokia lietuviška fotografija

Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu.  Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...

R. Venckus: „Man kartais norisi vemti nuo vaizdų kiekio“

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...

„Ką čia velnią rodai“, arba kaip atrasti nieką

Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...

R. Venckaus meninė fotografija – dovana Šiauliams.

Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...

Remigijus Venckus nebijo būti pavadintas gėjumi

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą  skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...

Iš praeities dabartyje, iš dabarties — praeityje

Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...

Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų

Gabrielė Kuizinaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. 2015 m. balandžio 21 d. LR ambasadoje Berlyne atidaryta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“. Menininkas daug kartų lankėsi Berlyne, domėjosi miesto...

Menininkas R. Venckus apie mirusius ir medijas

Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.  Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...

Remigijus Venckus: moralės žvėris prieš nuogumą

Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....

Remigijaus Venckaus paskaita apie eksperimentinę fotografiją

Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus....

R. Venckus – atvirai apie „Kūrybiškos vasaros“ idėją

Naujienų portalo „Delfi" žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Dažnas iš mūsų mano, kad vasara yra kelionių, atostogų ir stovyklų metas, tačiau ne visi renkasi keliones, aktyvų ir sportišką poilsį. Rugpjūčio pradžioje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) buvo...

Laikas ir erdvė pagal R. Venckų

Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Pin It on Pinterest