Dr. Remigijus Venckus.

Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos kūrybos tema. Kviečiame skaityti šių refleksijų tęsinį.    

Paradoksalu, bet šiais laikais vis dar išgirstu postringaujant, kad menas turi būti gražus, rodyti pozityvias ir teigiamas pasaulio puses, įkvėpti gražiam gyvenimui ir panašiai. Šie kone iš sovietmečio paveldėti romantiniai postringavimai manęs nė kiek nežavi ir netgi atstumia.

Šie postringavimai iš menininko atima teisę būti klystančiam, netvarkingam, įžūliam, provokuojančiam ir t. t. Menininkas paverčiamas tauriu kankiniu, kone šventuoju. Bet juk taip iš tikrųjų nėra ir niekada nebuvo…

Jeigu su manimi taip pradedamas dialogas keliant meno moralumo klausimą, tada aš dažniausiai siekiu jį (dialogą) kiek įmanoma greičiau nutraukti. Vargu ar taip pradėtas pokalbis veda link produktyvaus svarstymo ir sutarimo. Šventosios meno aureolės saugotojai man iš karto asocijuojasi su Agnės Širinskienės perdėtu dievabaimingumu ir Aurelijaus Verygos liaudies išblaivinimo žygiais, kuruos Juozas Erlickas yra pavadinęs „išveryginimu“.

Skaitydamas paskaitas universitete aš studentams visuomet patariu nepradėti dialogo nuo postringavimo apie moralę, kuris beveik visuomet yra susijęs su primityvumu dvelkiančiais visuomenės stereotipais. Moralės klausimai dažnokai įgauna ne tik kaltinimo atspalvį, bet ir skamba deterministiškai. T. y. juose panaikinami giliam dialogui būdingi klausimai: kas, kodėl, kam ir kaip? Pastebiu, kaip dažnas šiuolaikinis žmogus savo gyvenime užmiršta šį klausimyną, juo nesinaudoja ir nesiekia atsakyti į klausimus.

Meno grožio ir moralumo klausimai į mane beveik visuomet adresuojami, kai aš kuriu ir muziejuose bei galerijose eksponuoju vyriškų aktų fotografiją. Visada sulaukiu klausimo apie tai, kaip mano sukurtų aktų nuotraukas priima visuomenė ir kas yra tie drąsuoliai, kurie nesigėdydami apsinuogina priešais fotoaparatą.

Už aktų kūrybą aš susilaukiu tiek pat nepagrįstų kaltinimų ir priekaištų, kiek ir palaikymo. Nors priekaištaujančiųjų nemažėja, tačiau palaikantieji linksta diskutuoti, o kartais net advokatauti man. Žmonės į mano pusę stoja tuo metu, kai aš jiems detaliai paaiškinu savosios kūrybos tikslą ir kai jie sugeba klausyti. Be abejo, klausyti ir atmesti bet kokius išankstinius įsitikinimus ir nusiteikimus tikrai nėra lengvas žingsnis. Tačiau kurdamas aš kaip tik to ir siekiu.

Meno grožio ir moralumo klausimais esu apipilamas todėl, kad mūsų visuomenėje vis dar gajos nevisavertiškumo ir sovietmečio traumos. Mes vis dar mėgstame juokauti, kad sovietmetyje sekso nebuvo, o juokaudami mes dar kartą patvirtiname, kad jo net neatsirado.

Bijodami dėl savo vaikų ateities, o greičiau bijodami savo pačių negalės kalbėti seksualumo temomis bendrojo lavinimo mokyklose vis dar nesugebame vieningai ir nuoširdžiai įgyvendinti lytinio švietimo programos.

Dr. Remigijus Venckus „Pokalbiai apie meilę”, 2008

Štai ką tik mokyklą baigę moksleiviai pas mus studijuodami lanko „Meno istorijos“ paskaitas, kur viename iš užsiėmimų nuosekliai studentus supažindinant su skirtingų epochų menu auditorija dėstytojos paprašė nerodyti antikos skulptūrų, neva juos glumina ir jie negali žiūrėti į nuogus vyrus ir moteris; jaučiasi nemaloniai, pažeidžiamos net jų vertybės.

Šiuo atveju man tenka prisiminti situaciją, kai 2009 m. Varšuvos Nacionaliniame muziejuje pristatydamas savo kūrybą ir menininkų ir kritikų diskusijoje pasakiau: nuogo kūno baimės prives prie tokios situacijos, kai privalėsime antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius…

Ne tik mano aptartas „Meno istorijos“ paskaitos atvejis, bet ir visuomenės reakcijos į mano kūrybą signalizuoja tai, kad išsivysčiusių Vakarų Europos šalių atžvilgiu mes vis dar esame barbarų bendruomenė, kuri didžiuojasi savo barbariškumu. Petras Gražulis puikiai reprezentuoja šią bendruomenę tuo metu, kai jis išdidžiai mojuoja Biblija, viešai svarsto kito tikėjimo ir moralės lygį. Jis tik patvirtina, kad dažnai mes matuojamės kaimyno moralės rūbą prieš tai užmiršdami nuoširdžiai apžiūrėti ir suadyti savąjį.

Be abejo, šiandien mano kuriami vyrų aktai tikrai nėra vertinami vienprasmiškai, kaip ir nevienprasmiškai nesu vertinamas aš pats. Jau nustojau stebėtis, kodėl mane viešai tituluoja skandalingų vyriškų aktų kūrėju, kai per savo gyvenimą sukūriau tik penkias parodas. Vis dėlto priklijuotų etikečių greit nenusikratysi, nors aš ir nesiruošiu nusikratyti….

Negatyvios asmeninės kritikos nesulaukiu, nes meno parodomis besidomintys ir į parodų atidarymus susirenkantys padiskutuoti yra išsilavinę ir neabejingi kultūros įvairovę puoselėjantys asmenys. Dažniausiai šie asmenys yra humanitarai, kurie pasaulį regi visu spalvų spektru, o ne vien tik juodą ir baltą.

Galiausiai jie pirmiau meno nevertina, o diskutuoja apie jį, kelia anksčiau šiame tekste jau vardytus probleminius klausimus. Šie asmenys tampa savito, lyg mano asmeniško universiteto bendruomenė. Kūrinių vertė ir įvertinimas nutinka tik diskusijoje.

Grįžkime prie klausimo apie universitetus, kuriuos turėtume suvokti kaip autonominės diskusijos erdvę, kur kvestionuojama ne tik kūryba, bet ir tapatybės, savimonės, vertybės. Jokiu būdu šios diskusijos neturėtų baigtis pasidalijimu į juodųjų ir baltųjų stovyklas.

Dr. Remigijus Venckus „Porno nostalgija”, 2005

Beje, ne visuomet taip nutinka. Esu turėjęs ir tokių nemalonių situacijų, kai universitetinėje aplinkoje susilaukdavau ir smerkiančių bei žeidžiančių komentarų. Kūrybinės idėjos būdavo sukritikuojamos net neįsigilinus į siekiamą rezultatą.

Esu įsitikinęs, kad meno kūrinys, kaip faktas, nėra tai, kas sukurta ir iškabinta galerijoje. Kūrinio faktinė vertė ir reikšmė atsiranda tuo metu, kai jis veikia žiūrovą provokuodamas diskusijai. Meno gražumas ir moralumas neturi nieko bendro su jo siekiais.

Turiu pastebėti, kad mano kūryba kartais sulaukdavo tokio rezonanso, kad net karjeros žingsniai tapdavo labiau vingiuoti arba būdavo užkertami. Rengiant daktaro disertaciją vienas iš mano tarpinio darbo recenzentų kritikavo ne disertaciją, bet aktų kūrybą. Reiškė savo nepasitenkinimą analizuodamas tiek nuotraukas, tiek mano asmenį. Be abejo, tikriausiai šį mano pasakojimą skaitantys asmenys pagalvos – o ko gi aš tikėjausi? Aš tikėjausi objektyvumo konkrečiu atveju, bet deja…

Šiandien mane tikrai aplanko keistos nuojautos, kai peržvelgdamas savo kūrybą suvokiu, jog daugiau tolerancijos patyriau anksčiau nei dabar. Atmenu, kai dar gyvendamas Šiauliuose sulaukiau Panevėžio fotografijos galerijos Marijos Šileikaitės-Čičirkienės skambučio ir ji pasiūlė surengti kokią nors provokuojančią autorinę parodą. Ji sutiko su mano mintimi eksponuoti vyriškus aktus ir taip provokuoti viešą diskusiją.

Kai 2009 m. Panevėžyje atidariau pirmąją autorinę vyrų aktų parodą „Tarp mūsų vyrų“ iš visuomenės ir net akademinio sluoksnio sulaukiau daugiau teigiamų atsiliepimų ir palaikymo nei 2017 m. pradžioje atidarydamas 17 metų kurtų vyrų aktų kūrybą apžvelgiančią parodą „Aš esu kitas. Skirta Kaunui“ bei naujausią parodą „Aš esu kitas. Šiauliai“.

Anuomet, 2009 m., parodos atidarymas užsitęsė iki vėlyvos nakties. Susirinkusieji diskutavo ne tik apie kūrinius, bet ir apie tai, kaip ir kodėl jie yra priimami arba nepriimami masių. Praėjus 10 metų, kai toje pačioje galerijoje išeksponavau parodą „Iš vaikinų gyvenimo“, užklydę praeiviai imdavo raudonuoti ir pasišalinti gerokai greičiau, nei tikėjausi. Užklydęs jaunimas ekspozicijų aplinkoje praleido ne daugiau nei 20 sekundžių.

Tad kas mūsų visuomenėje atsitiko tokio, kad nebelieka jokios stimulo diskutuoti, gilintis, vertinti ir kritikuoti?.. Kur dingo mūsų tolerancija?..

Susiklosčiusi tokia situacija mane skatina ne tik kurti, bet ir nerimauti. Atrodo, kad žengiame atgal, o dabartinės profesionalų vyriausybės atliekamos reformos daugelyje sričių (nuo aukštojo mokslo griovimo ar alkoholio draudimo iki siekio reguliuoti seksą) tik įvaizdina mūsų visuomenės regresyvius žingsnius. Deja, mane aplanko net svetima gėda…

Grįžkime prie mano iškeltos tikrosios diskusijos trūkumo problemos. Diskutuoti reikia mokytis. Bet ar šiuolaikinis žmogus siekia ir mokosi diskusijos? Gyvename informacijos pertekliuje, kuris dažnai sukuria netikrumo, suvedžiojimo įspūdį, lemia painių konspiracijų teorijų spąstų atsiradimą, į kuriuos įkliūvame nejučia. Galiausiai atsiranda ne tik informacijos, bet ir kito asmens kitoniškumo atmetimas.

Gebėjimas mąstyti kritiškai nustumiamas į užribį, kai elektroninėje erdvėje mus užniūniuoja pramoginis vaizdų ir atvaizdų vartojimas. Tad diskutuoti man dažnai tenka pačiam su savimi…   Turiu patikinti, kad savo straipsniu aš tikrai nenoriu sukurti juodai balto pasaulio įspūdžio. Mane kartais aplanko ir teigiamo atspalvio diskusijos.

Pavyzdžiui, šiais metais vykusioje studijų mugėje diskutuodamas su dviem moksleivėmis sužinojau, kad mano kūryba yra gausiai analizuojama meninio ugdymo paskaitose. Pašnekovės tikslingai, siekdamos studijuoti kūrybines industrijas ir pramogų industriją, nuolatos seka mano kūrybą ir straipsnius. Mūsų pokalbis truko apie valandą, jos įdėmiai manęs klausinėjo apie kūrybinius sumanymus, realizuotas parodas ir jų koncepcijas.

Dr. Remigijus Venckus „Atsargiai! Atvira anga”, nr. 23, 2018

Mano studentai taip pat pranešė, kad kitame universitete kolegos analizuoja mano fotografiją, jie rengia diskusiją, provokuojančius išsamius pristatymus meno istorijos ir teorijos paskaitose. 2009 m. mano vyriškų aktų analizė buvo atlikta kai kurių Adomo Mickevičiaus universiteto (Poznanė, Lenkija) studentų baigiamuosiuose ir kursiniuose darbuose.

Sužinojau ir tai, kad Niujorko menininkai savo vakarėliuose ir parodų „afterparčiuose“ mano sukurtą videomeną rodo projekcijose. Ši videokūryba yra patalpinta Youtube kanale.

Paminėtina ir tai, kad prieš metus išleistas tarptautinio kultūros žurnalo „Diogen“ numeris buvo skirtas mano fotokūrybos apžvalgai, o ant žurnalo viršelio puikavosi labiausiai diskusijų Lietuvoje sukėlusi fotografija. Tiesa, dėl provokuojančios nuotraukos žurnalas buvo dviem savaitėms išimtas iš prekybos JAV. Mane labiausiai nudžiugino, kad žurnalo veiklą palaikantys intelektualai „susikalė“ su leidykla ir žurnalas buvo grąžintas į prekybą.

Šiame savianalitiniame straipsnyje nepaminėjau meninių tekstų rašymo. Dar doktorantūroje parašytas ir kultūrinėje spaudoje publikuotas eilėraštis „Pamokslas Kalėdų rytą“ skambėjo raiškiojo skaitymo respublikiniame konkurse; o štai po meninės esė „Laiškas“ publikavimo spaudoje sulaukiau kvietimo dalyvauti įvairiuose literatūros renginiuose ir ten diskutuoti literatūros temomis. Tad vis tik gal ne viskas taip yra blogai?..

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-05-18). R. Venckus: „Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?“. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/37368-kulturos-kirtis-remigijus-venckus-ar-privalome-antikinems-skulpturoms-nutapyti-drabuzius.html (2018-05-28).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...