Etiopijos kelias

Prof. dr. Remigijus Venckus

Etiopijos kelias

Prof. dr. Remigijus Venckus

Reklama

Straipsnis

Pretekstas

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį penktadienį skaitytojai susipažino su menininko parodos surengtos Berlyne įspūdžiais. Šiandien kviečiame susipažinti su kovo 9 d. jo surengtos dokumentinės parodos „Etiopijos kelias“ autorefleksija.

 

Apie parodą ir patirtis

Kiekvieną dieną vis labiau susikoncentruoju ties savąja meno kūryba, nes tik tai, man atrodo, turi tikrąją prasmę, nes tik per meno kūrybą galiu papasakoti daug apie savo ir aplinkinių pasaulius bei jų tarpusavio susikirtimus.

Siekdamas papasakoti savo asmeninę patirtį labai dažnai kuriu abstraktų meną, tačiau atmenu savo kūrėjo karjeros pradžią, kai labai daug dėmesio skirdavau dokumentinės kalbos puoselėjimui. Šiais metais mane ir vėl „užklupo“ kūrybinis posūkis atgal – grįžau į dokumentinės fotografijos lauką. 2018 m. kovo 9 d.  Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3) atidarau autorinę dokumentinių fotografijų parodą „Etiopijos kelias“.

Parodoje eksponuojamos nuotraukos sukurtos kartu su artimaisiais keliaujant po Afrikos valstybę – Etiopiją. Kelionės įvyko 2018 m. sausio mėnesį, nuo 8 iki 17 d.

Kelionės priežastis labai paprasta: 2017 metų rudenį man paskambino jau septynerius metus Norvegijoje gyvenantis pusbrolis ir pakvietė vykti į jo vestuves, organizuojamas Afrikoje. Akimirksniu sutikau ir visiškai netrukus aš ir mano artimieji keliavome į Etiopiją. Ten oras visiškai kitoks, gamta nugairinta vasaros saulės ir labai neįprastas mūsų akiai gyvenimo būdas.

Mūsų lėktuvas nusileido naktį sostinėje Adis Abeboje. Po ilgos ir dėmesingos pasų kontrolės ištrūkome iš niūraus oro uosto zonos. Aš susitikau su savo pusbroliu, kurio jau nemačiau beveik penkerius metus. Turėjome labai daug ką papasakoti vienas kitam ir pasidalyti labai skirtingais prisiminimais.

Pirmoji naktis sostinėje buvo bauginanti ir tamsi. Silpnai apšviestose gatvėse sklido keisti vietinių gyventojų pokalbiai, besijungiantys į išraiškingą pynę su visiškai nepažįstamų gyvūnų skleidžiamais garsais. Afrikoje viskas buvo kitaip nei Europoje: miesto kvapas, medžių spalvos, nepažįstamojo rankos paspaudimas ir netgi senų mašinų sukelta oro tarša. Vienu metu skirtumai mane ir žavėjo, ir gąsdino. Tikriausiai dėl to aš kiekvieną minutę ir sekundę norėjau patirti vis daugiau ir daugiau šios dar anksčiau nepažintos šalies.

Kartu su giminaičiais praleidome kelias naktis Etiopijos sostinėje. Po to keliavome neįprastai vaizdingu savanos kraštovaizdžiu. Kelionėje lydėję vietiniai žmonės parodė netipiškos Etiopijos kraštovaizdį, dalijosi informacija apie kasdienio gyvenimo ypatumus, tradicijas, rutiną, augančią Kinijos kapitalizmo invaziją, vietinių gebėjimą išgyventi neturtinėje aplinkoje ir apie politinę situaciją, susijusią su etniniais konfliktais.

Mane, kaip medijų menininką, labiausiai stebino Etiopijos kontrastai, susiję su žmonių materialine padėtimi ir elgesiu. Būtent tokius kontrastus aš ir pasistengiau užfiksuoti savo dokumentinėje fotografijoje.

Fotografuodamas pastebėjau, kad šalyje vis dar galima išvysti žmonių, kurie gyvena nepažintos ir prarastos istorijos laikais, nuoširdžiai reikšdami savo jausmus. Jie vis dar gano karves, keliauja kinkydami asiliukus, šeimyninius santykius puoselėja moliniuose nameliuose ir vaikšto basakojai, taip galėdami deklaruoti tik savo nuoširdų tikėjimą į Dievą. Etiopijoje galima sutikti žmonių, kurie savo laimę įvardija teigdami: aš vis dar esu laimingas, nes manimi rūpinasi Dievas! Žmonių tikėjimas buvo pagrindinė priežastis, kodėl aš  fotografavau besišypsančių vaikų, moterų ir senolių veidus.

Kai po kelionės įspūdžių užmerkdavau akis, aš tik labai trumpam prisimindavau besišypsančius žmones. Akimirksniu iškildavo purvinų ir vargstančių vaikų vaizdiniai. Prisimindavau akimirkas, kaip jie (vaikai) kaulydavo pinigų arba prašydavo saldainių. Vieni jų grobdavo saldainius iš mano rankų ir pasileisdavo bėgti, kiti pradėdavo su manimi kalbėti ir akimirksniu pastebėdavau, kaip aplinkui ima daugėti vietinių interesantų. Aš vis dar svarstau apie tai, kaip vaikai auga šiuolaikiniame pasaulyje, mokydamiesi tik išlikti, bet nekurti savojo gyvenimo ir aplinkinių gerovės. Būtent tai graudina mano širdį net ir tuomet, kai suprantu, jog tikėjimas yra vienintelė priemonė suvaldyti Etiopijos vargšų populiaciją. Ir visgi, o ko jiems yra duota daugiau nei tikėjimas?..

Europiečiams keliauti vieniems po Etiopiją yra didelis ir pavojingas iššūkis. Dažniausiai jiems tenka pasirinkti, ar keliaujant likti saugiai automobilyje, ar vis tik išlipti ir pasivaikščioti vietinių gyvenviečių skersgatviais.

Kadangi žmonių gyvenimai vyksta šalia gatvių, skersgatvių ir greitkelių, tad keliaujantis išlavinto žvilgsnio menininkas gali pastebėti labai daug ir įvairių kasdienybės ritualų. Dėl šio priežasties aš savąjį fotografijų ciklą ir visą parodą pavadinau „Etiopijos kelias“. Mano siūlomą pavadinimą žiūrovai taip pat gali suvokti ir kaip metaforą, kvestionuojančią šalies raidą, vietinių žmonių gyvenimo ritualus ir net manąjį (menininko) santykį su nauja, nepažįstama, bet stebinančiai žavinga Etiopija.

 

Duomenys apie šalį

Dokumentinės fotografijos kūryba neapsieina ir be įdomių faktų rinkimo bei analizės. Tad šiuo atveju noriu pasidalyti esminiais faktais apie Etiopiją.

Demokratinė Etiopijos respublika užima 1 235 000 kvadratinių kilometrų plotą. Ji didesnė nei Prancūziją ir Ispaniją sudėjus kartu. Nors 65 proc. viso valstybės ploto yra dirbama žemė, tačiau tik 15 procentų jos kultivuojama. Metų laikai dvisezoniai: sausasis, kuris šalį užplūsta nuo  rugsėjo iki gegužės mėn, ir drėgnasis – nuo birželio iki rugsėjo. Vietiniai gyventojai sausąjį sezoną vadina vasara, o drėgnąjį – žiema.

Šiuo metu Etiopijos gyventojų populiacija siekia 106 milijonus, o tai sudaro 1,39 proc. pasaulio populiacijos. Gyventojų tankumas yra 105 asmenys kvadratiniame kilometre. Deja, tik 20,2 proc. visos šalies populiacijos žmonių gali pasidžiaugti urbanizacijos teikiamais gyvenimo kokybės privalumais bei malonumais. Daugiau nei pusės visų šalies gyventojų amžius – 19 metų.

Apie Etiopijos kraštovaizdžio unikalumą. Didžiulį šalies plotą užima plokščiakalniai, kurie yra nuo 2 iki 3 kilometrų aukščio virš jūros lygio. Šiaurės ir centrinėje šalies dalyje yra 25 kalnai, kurie siekia net 4 kilometrų aukštį.

Žymiausia šalies upė – Žydrasis Nilas, kuris ištekėdamas iš didžiulio ežero Tana ir tekėdamas 1450 km. atstumą, įsilieja į Baltąjį Nilą Sudano sostinėje. Žydrojo Nilo baseino dydis yra 325 000 kvadratinių kilometrų.

Vietiniai gyventojai man minėjo, kad Etiopijos teritorijoje tekančiame Žydrajame Nile statoma milžiniška hidroelektrinė, kuri jau dirba 65 procentų pajėgumu. Nors tai ir nėra  pakankamas elektros kiekis, kuris reikalingas aprūpinti gausios populiacijos šalį, tačiau tai ryškus šalies proveržis. Lankantis sostinėje Adis Abeboje per dieną kelis kartus trūkdavo elektros. Dėl statomos elektrinės šiuo metu kyla aplinkinių kitų Afrikos valstybių pasipiktinimas. Akivaizdi vandens trūkumo grėsmė.

Kad ir kaip bebūtų apmaudu, bet Etiopija yra viena skurdžiausių pasaulio šalių. Apie 90 proc. populiacijos gyventojų verčiasi žemdirbyste ir gyvulininkyste. Agrokultūra sudaro pagrindinį eksporto sektorių. Taip pat eksportuojama kava, augalinės sėklos aliejui spausti, gėlės, daržovės, cukrus ir maistinės medžiagos gyvūnų auginimui.

Kelionės metu teko pravažiuoti milžiniškus Prancūzijos bendrovių šiltnamius, kuriose auginamos vynuogės žymiausiems Prancūzijos vynams. Teko skanauti vietinės kavos ir braškių, kurių ištisos plantacijos priklauso italams. Neįsivaizduojamo dydžio šiltnamiuose auginamos gėlės, kurios eksportuojamos į Olandiją. Taip pat į pasaulį gausiai eksportuojama galvijų mėsa ir oda.

 

Savita kalba – didžiausias turtas

Vienu didžiausiu Etiopijos kultūros turtu galima laikyti kalbų lobyną. Šalyje gausu įvairių etninių grupių, kurios žodžius konstruoja naudodamos išskirtinį alfabetą. Jų kalbos struktūros ir rašmenys  labai unikalūs ir išskirtiniai. Šalyje priskaičiuojamos 83 skirtingos kalbos ir 200 dialektų. Pagrindinės, oficialiosios kalbos yra amharic, tigrigna ir oromigna.

Šiuo metu miestų jaunimas taip pat kalba ir anglų kalba, tačiau dažniausiai tik bendrinėmis temomis dėliodami paprastus žodžių junginius. Bendro lavinimo mokyklose pagrindinė studijuojama užsienio kalba yra anglų.

Iš visų šalyje vyraujančių kalbų išskiriamos 77 visiškai lokalios, bendruomeninės ir uždaros. 2 Etiopijos kalbos jau laikomos mirusiomis, niekas jomis nebekalba. Likę tik rašytiniai šaltiniai. Šis kalbos kaip kultūros palikimas yra tyrinėjamas pasaulio mokslininkų lingvistikos centruose, universitetų tyrimų institutuose.

Paminėtina, kad 1976 m. Charles A. Ferguson išskyrė savitą Etiopijos kalbų grupę, kuriai būdingi labai saviti gramatiniai ir fonetiniai ypatumai. 2000 m. Mauro Tosco suabejojo kolegos pateikta kalbų klasifikavija ir kalbų grupė buvo peržiūrėta, jos klasifikacijos kriterijai tapo mažiau griežti.

Kalba Etiopijoje tiek pat išskirtinė ir sena, kaip ir tikėjimas. Didžioji šalies populiacija yra ortodoksai, dar vadinami Koptų bažnyčios atstovais. Tai seniausia tikinčiųjų bendruomenė Afrikoje. Beveik pusė populiacijos yra musulmonai. Iki dešimt procentų populiacijos sudaro kitų religinių bendruomenių atstovai: protestantai, krikščionys, etc.

 

Kodėl man reikia keliauti?
Keliavimas man yra labai svarbus reiškinys. Jis praplečia mano akiratį. Kiekviena kelionė į skirtingą šalį patikrina mano santykį su nuosava gyvenamąja vieta, laiku ir erdve. Kuo toliau ir ilgiau aš keliauju, tuo labiau pradedu suprasti miestą, kuriame aš gyvenu ir iš naujo perkonstruoju savo ryšius su konkrečia savo gyvenamąja bendruomene. Kiekviena kelionė lemia visiškai kitokias mano reakcijas ir priverčia savo inspiracijas skleisti aplinkiniams naujose meno kūrinių kolekcijose. Taip aš mobilizuoju visus savo receptorius, leidžiančius patirti pačius įvairiausius kontrastus ir juos reflektuoti vienu metu kultūros kritikos ir meno kalboje.

 

Papildoma informacija

Doc. dr. Remigijaus Venckaus parodą „Etiopijos kelias“ galite aplankyti Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3, Telšiai), paroda veiks iki kovo 31 d. Doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo meno kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su jo komercinės fotografijos veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie skaitomus seminarus galite sužinoti –www.seminar.venckus.eu. Pageidaujantys gali autoriui pateikti komentarus el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-03-16). Etiopijos kelias. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36758-kulturos-kirtis-etiopijos-kelias.html (žiūrėta 2018-03-19).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Pin It on Pinterest