Akvilė Vitkauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų.

“Etiopams galima pavydėti džiaugsmo gyventi”, – sako medijų menininkas ir kritikas doc. dr. Remigijus Venckus. Neseniai iš vestuvių Etiopijoje grįžęs pašnekovas patyrė: vienos skurdžiausių planetos šalių žmonės – ypač vaišingi, bet žino saiką.

Dr. R. Venckaus nuotr. iš ciklo „Etiopijos Kelias”, 2018

Nebuvo kolonizuota. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. R.Venckaus gyvenime kelionės užima svarbią vietą. Šį kartą dešimties dienų išvyka į Etiopiją buvo suplanuota dėl pusbrolio vestuvių. “Norvegijoje jis susipažino su būsimąja savo žmona Roman Lakew Asfaw, kilusia iš Etiopijos. 2017 m. rudenį Tomas man paskambino ir paklausė, ar atvyksiu pas jį į vestuves Etiopijoje. Aš nedvejodamas atsakiau: “Taip.” Tuomet neturėjau jokio įsivaizdavimo, kaip tokios kelionės vyksta, koks gyvenimas verda Etiopijoje, kuo ypatinga šios šalies kultūra”, – atvirauja R.Venckus. Kelionės metu jis ne tik keliavo po sostinę Adis Abebą, dalyvavo vestuvėse, bet ir lankėsi miestuose ir miesteliuose, įsikūrusiuose nuo sausros kenčiančioje savanoje. “Afrikoje gyvenimas visiškai kitoks. Tai, ką regėjau, paliko neišdildomą įspūdį”, – pripažįsta R.Venckus. Etiopija – seniausia krikščionybės vieta Afrikoje, nors gana nemaža gyventojų dalis yra musulmonai. “Etiopija niekada nebuvo kolonizuota. Ją šimtmečius valdė karalius, vėliau būta komunistinės valdžios. Šiuo metu Etiopija yra demokratinė valstybė, nors valdžios kaitos nėra panašiai kaip ir mūsų kaimyninėje Baltarusijoje”, – pastebi pašnekovas.  Beveik visa šalis yra plokščiakalnis, o sostinė įsikūrusi 2 500 m aukštyje. “Po pusbrolio vestuvių keliavome po savaną ir pamažu leidomės nuo kalno į 1 300 m aukštį. Šalyje yra ir labai didelių aukštikalnių, siekiančių net 4–5 km, į kurias galima pakilti tik arkliukais ir asiliukais”, – dalijasi lietuvis.

Dr. R. Venckaus nuotr. iš ciklo „Etiopijos Kelias”, 2018

Gera kokybė – retenybė. Didelį įspūdį keliautojui paliko Etiopijos plotas – ši šalis didesnė nei Prancūzija ir Ispanija kartu sudėjus. “Ir nors apie 65 proc. viso ploto yra tinkama žemdirbystei, tik 15 proc. yra dirbama”, – sako jis. Pasak R.Venckaus, didelė dalis gyventojų verčiasi žemdirbyste, tačiau dauguma šalyje įkurtų bendrovių yra ne vietinių rankose, mat jas valdo Vakarų ir Rytų kapitalas. “Pavyzdžiui, dideli vynuogynai priklauso prancūzams, regėjau braškių laukus, kurių savininkas – italas. Ką aš vadinu Rytų kapitalu? Tai kiniškos prekės. Ypač Adis Abeba yra užgrūsta pigiomis ir nekokybiškomis kiniškomis prekėmis. O tai jau problema, kuri kenkia vietos verslui. Kinų invazija labai didelė. Čia kinai kloja kelius, stato namus ir investuoja į Afriką, o tai jau reiškia savotišką Afrikos kinizaciją”, – įsitikinęs pedagogas. Pasak jo, tokios prastos kokybės kiniškų prekių Europoje reikėtų nuoširdžiai paieškoti, todėl vietos žmonės labai vertina iš Senojo žemyno atgabentas dovanas ir prekes.

Kontrastų žemė. Lietuvis negalėjo nepastebėti, kad Etiopija dūsta nuo gyventojų skaičiaus. Čia ramybės ieškodami plūsta ne tik somaliečiai, bet ir sirai. “Šiuo metu oficialiai teigiama, kad šalyje gyvena 110 mln. gyventojų. O kiek dar nelegalių, neregistruotų gyventojų! Tad suprantama, kad Etiopija yra kontrastų šalis. Galima išvysti labai didelį skurdą ir didžiulę prabangą.” Būtent kontrastai labiausiai ir nustebino menininką. “Neišdildomą įspūdį paliko skurdas. Aš niekada dar nemačiau tiek skurdžiai gyvenančių žmonių. Ir šiandien, kai galvoju apie Etiopiją ir užmerkiu akis, aš ir vėl matau varganus vaikus”, – emocijų neslepia vyras.

Jį taip pat nustebino vietinių gyvenimo būdas. “Pavyzdžiui, ryte balkone gerdamas kavą matau gatvėje moterį drumzliname kanalo vandenyje plaunančią drabužius, o už 5 m mėtosi apmusijusi avino galva su ragais. Iš vienos gatvės pusės atvyksta naujausias mersedesas, kitoje būriuojasi nudrengti tuktukai ir mėlyni žigulio markės taksi, – prisimena  R.Venckus. – Atrodo viskas vyksta tiesiog čia ir dabar, be jokio plano ir jokios aiškios tvarkos. Sostinė pilna mašinų, dauguma jų tokios senos, kokių ES nepastebėsi net su žiburiu. Po kelionės mieste automobiliu vakarais burnoje jausdavau dulkių skonį.”

Kontrastingai atrodo ir miestų pastatai. R.Venckus matė išpuoselėtus namus, ir tokius, kurie primena plastiko ir lentų sankaupas. Pirmųjų aukštų duris ir langus dažniausiai dengia grotos. “Natūralu, juk šalyje didžiulis skurdas ir daug nedarbo, tad apsisaugoti nuo nepageidaujamų svečių būtina. Tikriausiai todėl namai aptverti aukštomis tvoromis, o jų viršuje puikuojasi spygliuotos vielos. Be abejo, iš pat pradžių akys nepratusios prie tokio reginio, tačiau po kelių dienų į viską pradėjau žvelgti paprasčiau”, – pasakojo pašnekovas.

Dr. R. Venckaus nuotr. iš ciklo „Etiopijos Kelias”, 2018

Kavos ritualas. Etiopija spalvinga ir savo tradicijomis, o viena svarbiausių – kavos gėrimo ritualas.”Jei kas nors pakviečia kavos į namus, tuomet reikia nusiteikti kelioms valandoms. Atėjus svečiui žalios kavos pupelės yra skrudinamos ant ugnies, po to jos sugrūdamos grūstuvėliu iki miltelių, kurie užpilami vandeniu ir verdami. Išvirta kava išpilstoma į puodelius ir į ją įdedama rūtos šakelė. Tiesa, gal rūtos augalas čia kitokio tipo, bet kava išties būna neįprasto ir malonaus skonio. Panaudoti kavos milteliai vėl užpilami vandeniu ir verdami bei vėl geriama kava”, – apie malonų laiką, skirtą pašnekesiui, pasakoja doc. dr. R.Venckus.

Jis pamena, kai pusbrolio Tomo brolis paprašė išvirti espreso kavos. “Nustebome, bet malta kava buvo supilta į vandenį ir išvirta. Kavos prisodrintu vandeniu buvo užpilti kavos grūdeliai puodelyje. Taigi, kava užpilama kava. Tai nuostabaus ir stipraus skonio gėrimas, kurio tikrai visiems siūlyčiau paragauti.”

Negaili šypsenų. Kitas ypač svarbus dalykas šioje šalyje – tai pagarba Dievui, mat Etiopija – labai religinga šalis. “Čia net nereikėtų stebėtis išgirdus, kad vakare žmonės prieš miegą skaito Bibliją, savaitgaliais visi lankosi bažnyčioje, o kai paklausi, kaip sekasi, atsakymas gali būti labai paprastas: “Man sekasi gerai, nes Dievas man padeda”, – pasakoja keliautojas. Prastai apsirengę ir dulkėti Adis Abebos vaikai miesto svečius pasitinka su šypsena ir juoku. “Net, atrodytų, labai varganai gyvenantis žmogus šioje šalyje negaili šypsenos. Būtent tokios gyvenimo jausenos galima pavydėti vietos gyventojams”, – pastebi R. Venckus. Jis sako, kad Etiopijoje baltaodis yra laikomas turtingu žmogumi, tad jam geriau apsipirkti didelėje parduotuvėje – prekybos centre. “Mažose vietos prekių parduotuvėse galite nerasti kainų, todėl įmanoma gerokai permokėti, nors kainos yra tikrai mažos.”

Dr. R. Venckaus nuotr. iš ciklo „Etiopijos Kelias”, 2018

Civilizuotos vestuvės. R.Venckus pripažįsta, kad vos tik kam nors užsimena apie vestuves Etiopijoje, daugelis įsivaizduoja, kad jos vyksta kone su genčių ritualais. “Nieko panašaus. Etiopijoje tikrai yra civilizacijos ir gana nemažai”, – atkerta jis. Lietuvio pusbrolio vestuvių šventė vyko šalia ežero. “Kaip ir jaunikio brolis Robertas, taip ir aš, buvome pabroliai. Atvykę į vestuvių šventę laiptais leidomės nuo kalno link ežero. Pirmiausia laiptais leidosi jaunieji. Pagal jaunikio liniją iš paskos ėjo visi pabroliai, o pagal jaunosios – pamergės. Leidžiantis laiptais pamergės dainavo vietines vestuvines dainas. Visų apranga buvo šiuolaikiška, niekuo nesiskirianti nuo vestuvinės šventinės aprangos Europoje”, – pasakoja R.Venckus. Visos moterys buvo apsirengusios tautiniais drabužiais ir papuošalais. Net jaunikio mama Janina vilkėjo Etiopijos tautinius drabužius ir buvo pasipuošusi vietos meistrų rankų darbo tradiciniais papuošalais.

Trumpai ir saikingai. “Visiems susirinkus į vestuves atvyko pastorius. Po žiedų sumainymo ceremonijos visi vaišinosi maistu. Maistas Afrikoje valgomas rankomis. Na, mums – iš Europos – buvo padėtos šakutės. Per vestuves labai retai kas sako ilgas kalbas, tačiau jaunikis visiems susirinkusiesiems tarė padėkos žodį. Jei kas nors sako kalbą, tai toks žmogus būna labai gerbiamas šventėje”, – dalijasi lietuvis. Etiopijoje priimta, kad į vestuves gali atvykti bet kas, todėl normalu, jei šventėje apsilanko kaimynai ir praeiviai. Visus juos dera priimti kaip patį didžiausią svečią, gerbti ir vaišinti. “Nenuostabu, kad Etiopijoje būna tokių vestuvių, kuriose apsilanko net 800 svečių”, – stebina R.Venckus. Alkoholis Etiopijoje nėra toleruojamas, jis geriamas labai retai ir ypač saikingai. Kaip pasakoja R.Venckus, išvykus pastoriui vestuvėse svečiai buvo pavaišinti šlakeliu vyno. “Šventė prasidėjo 14 val., o baigėsi 18 val. Vestuvės čia trunka neilgai, švenčiama saikingai, išlaikant pagarbą vienas kitam ir ypač vyresnėms kartoms bei pagerbiant Dievą”, – atskleidžia R.Venckus.

Publikacijos nuoroda

Vitkauskaitė, A. (2018-03-03). Etiopijos kontrastai: skurdas, gyvenimo džiaugsmas ir afrikietiškas espresas. Kauno diena. Prieiga internetu: http://kauno.diena.lt/naujienos/laisvalaikis-ir-kultura/zvaigzdes-ir-pramogos/etiopijos-kontrastai-skurdas-gyvenimo-dziaugsmas-ir-afrikietiskas-espresas-853461 (žiūrėta 2018-03-06).

Originalo kopija

PDF – 2018-03-03 Etiopijos kontrastai

Dr. Remigijaus Venckaus paroda apie Etiopiją

„Etiopijos kelias“ – tai naujausia Lietuvoje gerai žinomo medijų menininko ir kritiko doc. dr. Remigijaus Venckaus paroda. Menininkas pristato dokumentinių fotografijų ciklą, sukurtą kartu su artimaisiais keliaujant po Afrikos valstybę – Etiopiją. Kelionės įvyko nuo 2018 m. sausio 8 iki 17 d. Parodos trukmė 2018.03.09 – 2018.03.31. Parodos atidarymas 2018 m. kovo 9 d., 17:00 val. Vieša menininko paskaita „Eksperimentinė fotografija“: 2018 m. kovo 9 d., 16:00 val. Adresas: Vilniaus Dailės akademijos Telšių galerija (Kęstučio g. 3, Telšiai, Lietuva)

Plačiau apie parodą…

Rekomenduojame skaityti