Rūta Švedienė kalbina dr. Remigijų Venckų.

„Nepatikėsite: lietuvių kalba gali išgelbėti pasaulį“ – toks pavadinimas sieja trijų lektorių pranešimus, kurie bus skaitomi Kėdainių M. Daukšos viešojoje bibliotekoje kovo 31 d., penktadienį. Renginio, skirto Lietuvių kalbos kultūros metams, pradžia − 13.30 val. Paskaitas skaitys Lietuvių kalbos instituto direktorė prof. dr. Jolanta Zabarskaitė, mokslo darbuotoja dr. Aurelija Tamulionienė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus.  

Daugiakultūriame centre taip pat bus pristatyta Lietuvių kalbos instituto parengta lietuvių kalbos istorijai skirta paroda. Renginys nemokamas, kviečiami ateiti visi, kas tik nori.

Į renginio iniciatorės, rajono kalbininkės Rūtos Švedienės klausimus atsako vienas iš lektorių − doc. dr. Remigijus Venckus.

– Kas Jums yra kalba ir kokia jos vieta šiuolaikiniame globaliame pasaulyje?

Jei nėra kalbos, tai nėra kultūros, jei nėra kultūros, tai nėra ir žmogaus civilizacijos. Nesant kalbai, nėra ko ir gilintis į tai, ką vadiname žmogumi. R. Venckus

– Kalba yra vienas iš esminių žmogaus asmens tapatybės sudėtinių dalių. Jei nėra kalbos, tai nėra kultūros, jei nėra kultūros, tai nėra ir žmogaus civilizacijos. Nesant kalbai, nėra ko ir gilintis į tai, ką vadiname žmogumi.

Dr. Remigijus Venckus. Asmeninio archyvo nuotr.

Kalbos vartojimas padeda ne tik žmonėms komunikuoti tarpusavyje, bet ir atrasti prasmes, suvokti daiktų vietą tikrovėje, nustatyti jų ir subjektų santykius, taip pat ir žmonių tarpusavio ryšius. Tiesa, ne visi vienodai supranta kalbos fenomeną. Štai prieš kelis metus, po mano skaitytos paskaitos apie tai, kaip aš kuriu fotografiją, vienas klausytojas pasiteiravo: „Tai kokia yra ta fotografijos kalba, kaip ją įvardinti ir kokiais kriterijais vertinti?“ Ši klausimų virtinė rodo, kad kalbos sąvoka gali būti vartojama ir labai siaurai, ir be galo plačiai. Viena vertus, žodis „kalba“ atrodo kaip graži metafora, o kita vertus, nieko čia metaforiško nėra. Iki XX amžiaus, prisipildžiusio įvairių tikrovę įrašančių technologijų, labiausiai „kalbos“ sąvoka buvo siejama su šnekėjimu, kai tariami žodžiai, o iš jų lipdomi sakiniai, pastraipos bei ištisi pasakojimai. Taip pat galima kalbėti ir apie rašytinę kalbą. Tačiau šiandien pasaulis gerokai pasikeitęs. Į rankas imame vaizdo kamerą, fotoaparatą, naudojame taikomąją programinę įrangą, leidžiančią kurti kompiuterinę grafiką. Kiaurą parą rodome ir žiūrime vaizdus apie save ir savo pasaulį. Mes nekalbame žiūrėdami, o ir pasaulį mums demonstruodami ekranai taip pat nekalba arba prabyla labai minimaliu žodynu. Bet mes vis tiek suprantame vaizdus panašiai arba mūsų interpretacijos apie juos nėra labai skirtingos. Kaip manote, ar mus užliejantis vaizdų srautas nėra kitos kokybės kalba?

Į renginį kviečiami visi kėdainiečiai, kurie yra smalsūs ir kalbą įsivaizduoja ne kaip gramatikos taisyklių rinkinį ar tik kaip įrankį susikalbėti./ Asmeninio archyvo nuotr.

– Iš Jūsų atsakymo susidaro įspūdis, kad įprastą kalbėjimą (o ir rašymą) vis labiau pakeičiame vaizdais? Daugiau žiūrime nei plėtojame pokalbį grupelėse? Tai gal šiuo atveju galima manyti, kad kalba miršta?

– Kalba ne miršta, o transformuojasi. Medijų teoretikas Marshallas McLuhanas dar XX a. antroje pusėje yra pastebėjęs, kad komunikacijos ateitis priklauso vaizdams. O aš sakyčiau, kad ne tik vaizdams, bet ir garsams bei taktiliniam-fiziniam dirginimui. Vokiečių rašytojas Hermannas Hesse svarstė, jog ateis toks metas, kai visi skaitysime tik laikraščių antraštes. Jis buvo teisus. Štai žurnalo „National Geographic“ skaitytojų auditorija puikiai pagrindžia rašytojo būgštavimus. Kai paskaitose paklausiau studentų, ką jie pirmiausiai daro į rankas paėmę „National Geographic“ žurnalą, visi sakė, kad žiūri nuotraukas ir skaito antraštes. Pagal akiai mieliausias nuotraukas jie renkasi, kurį straipsnį skaityti pirmiausiai. Žinote, ir aš elgiuosi panašiai į rankas paėmęs žurnalą. Man net pradeda atrodyti, kad viskas kartojasi cikliškai. Regis, grįžtame prie paveikslėlių olos paviršiuje skaitymo.

– Gal galėtumėte pakomentuoti plačiau? Gali pasirodyti, kad… žmogus taps primityvus ir nebegalės abstrakčiai mąstyti, įsivaizduoti daiktų ir reiškinių pagal parašytą tekstą arba žodžiu išsakytą mintį?

Kalbos vartojimas padeda ne tik žmonėms komunikuoti tarpusavyje, bet ir atrasti prasmes, suvokti daiktų vietą tikrovėje, nustatyti jų ir subjektų santykius, taip pat ir žmonių tarpusavio ryšius. R. Venckus

– Be abejo, nereikia vizualumo įsigalėjimą vertinti kaip didžiulį baubą. Rengdamas disertaciją domėjausi, iš kur atsiranda raštas. Priėjau prie išvados, kad tekstas atsiranda iš noro perpasakoti įvykius piešinėliais. Kuo daugiau norisi papasakoti, tuo piešinėliai tampa minimalesni ir schematizuoti. Kuo daugiau schematizavimo, tuo daugiau susitarimo (specialaus mokymosi), kaip šiuos piešinėlius suprasti. Tačiau ne viskas pasaulyje yra suprantama iš raštų. Žmogus, norėdamas išlaikyti labai gyvus prisiminimus, pradeda ieškoti priemonių, kaip juos išsaugoti ir perteikti. Šios paieškos tampa ypač svarbios dailei. Jos veda prie fotografijos išradimo, judėjimo įamžinimo kinematografijos būdu ir galiausiai net iki šiuolaikinių virtualios erdvės produktų. Suprantate, kai aplinka, kurią norime perpasakoti, yra įamžinta ir kai ją galima bet kada išgirsti ir pamatyti, tuomet atrodo, kad jau ir pasakoti apie ją žodžiu nieko nereikia. Tiesiog parodai draugui įrašą ir jam tampa viskas suprantama. Vaizdais, o ne rašytiniais tekstais mes vis intensyviau dalinamės savo prisiminimais ir pamąstymais. Kitą vertus, šis naujasis dalinimasis per medijas verčia gvildenti klausimus apie audiovizualinių pasakojimų interpretacijas. Galiausiai vaizdų pasaulis pats paprašo paaiškinti jį tekstu. Štai teksto poreikį į meno galerijas sugrąžino šiuolaikinis konceptualusis menas. Be pasakojimo tekstu abstrakti tapyba atrodo kaip komunikacinis nesusipratimas. Man vis ši situacija − labai įdomi. Kaip menotyrininkas turiu tikrai daug darbo. Aš turiu paaiškinti, kaip galima suprasti abstraktų vaizdą.

– Jūs daug rašote meno kūrybos klausimais, tyrinėjate šiuolaikinę fotografiją, tapybą, esate rašęs tekstų net apie genetinį meną. Jūs taip pat labai daug kuriate fotografijų. Kodėl? Ar viena iš šių veiklų nebūtų pakankama? Ar jos dera tarpusavyje? O gal čia mes matome Jūsų dviejų asmenybių konfliktą meno kūryboje? Tai kokia gi yra Jūsų kalba?

Kad ir kiek aš save bematyčiau pasaulio piliečiu, kad ir kiek bemąstyčiau kaip megapolio gyventojas, aš vis tiek kalbu lietuviškai. Lietuvių kalba yra tai, kas konstruoja mano vietos, mano tapatybės, savo motinos ir gimtinės suvokimą. Kad ir kokią šiuolaikiškai eksperimentinę besukurčiau fotografiją, joje įsirėžia mano lietuvių kalba. R. Venckus

– Tikrai neretas panašus klausimas būna adresuojamas man. Mano pirmoji bakalauro specialybė yra dailininko grafiko. Baigęs studijas aš niekada daugiau grafikos nekūriau, tačiau studijų metais susidomėjau filmų kūrimu, o vėliau ir fotografija. Tikriausiai dėl šios priežasties jau 13 metų Lietuvoje dėstau videomeno ir fotografijos disciplinas. Man ir pačiam kyla klausimas, kodėl aš negaliu koncentruotis į vieną veiklą. Studijuodamas dailininko specialybę, aš pradėjau daug skaityti meno teorijos ir filosofijos knygų. Aš ieškojau atsakymo į klausimus, kodėl kuriu, kam to reikia, kokią vietą užima mano kūryba po saule, kiek ji atspindi mane, kaip ir kas ją supranta. Galiausiai vis aršiau studijuodamas meno teoriją, pradėjau kelti meno kalbos klausimą. Kaip aš kalbu? Kokia yra mano fotokūrybos gramatika, skyryba ir panašiai? Esu surengęs 33 autorines parodas. Paskutiniu metu jas visas lydi ir mano konceptualūs tekstai, kuriuose aš pirmiausiai paaiškinu sau, ką ir kodėl vaizduoju, o tada jau ir žiūrovui. Turiu daug gerbėjų, vieni akimis ryja mano fotografijas, kiti nuolatos seka mane spaudoje ir skaito. Vieni žarsto komplimentus kaip puikiam rašytojui, o kiti – kaip fotomenininkui. Tiek mano pasakojimai tekstu, tiek nuotraukomis pirmiausiai sukuria mano kalbos sistemą apie mane patį. Ši duali kalba nėra prieštaringa. Sulig kiekvienais kūrybos metais ji įgauna vis didesnės vienovės.

– Tai kokia ta jūsų kalba? Ji lietuviška ar labiau angliška? Ji yra lokali ar reprezentuojanti kosmopolitinį pasaulį?

– Kad ir kiek aš save bematyčiau pasaulio piliečiu, kad ir kiek bemąstyčiau kaip megapolio gyventojas, aš vis tiek kalbu lietuviškai. Žinote, aš galiu turėti viską, bet ne iki galo. Iki galo aš turiu tik savo lietuvių kalbą. Ji yra tai, kas konstruoja mano vietos, mano tapatybės, savo motinos ir gimtinės suvokimą. Kad ir kokią šiuolaikiškai eksperimentinę besukurčiau fotografiją, joje įsirėžia mano lietuvių kalba. Šiandien aš galiu būti dėkingas savo mamai, kad gimiau Lietuvoje, kad kalbu viena seniausių gyvųjų pasaulių kalbų ir kad ji savitai gyvena mano meno kūryboje.

– Dėkoju už įdomų, priverčiantį mąstyti pokalbį. Nekantriai lauksime Jūsų Kėdainiuose!

Doc. dr. Remigijus Venckus yra žinomas ne tik medijų kultūros ir meno tyrinėjimų srityje, bet ir aktyviai kuriantis eksperimentinį fotografijų meną. Gausiai fotografijomis iliustruojamoje paskaitoje autorius pasakoja apie savo fotografijos kūrybos kryptį, paaiškina, kodėl, kaip ir ką kuria, apibrėžia, ką jo drąsūs fotografijos ir kompiuterinės technikos eksperimentai turi bendro su kalbos vartojimu ir jos suvokimu, kokios vyrauja temos, ko siekiama eksperimentuojant technika ir formuojant neįprastą estetinį sprendimą. Dalindamasis patirtimi doc. dr. R. Venckus nuolatos tiria mediją, revizuoja fotografijos, eksperimentinio videofilmo, literatūros ir kalbos ribas. Jis tarytum atlieka permanentinį kalbos išradimą.


 

Publikacijos nuoroda

Švedienė, R. (2017-03-30). Remigijus Venckus: aš galiu turėti viską, bet ne iki galo. Iki galo aš turiu tik savo lietuvių kalbą. Rinkos aikštė: Kėdainių dienraštis. Prieiga internetu: http://www.rinkosaikste.lt/naujienos/aktualijos/remigijus-venckus-a-galiu-turti-visk-bet-ne-iki-galo-iki-galo-a-turiu-tik-savo-lietuvi-kalb


 

Kiti dr. Remigijaus Venckaus interviu

Remigijus Venckus: „Kūrybos neatimsite niekada!“

Gabrielė Pastaukaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Pristatydamas parodą, jaučiuosi taip, lyg švęsčiau gimtadienį“, – sako medijų menininkas, meno ir kultūros kritikas doc. dr. Remigijus Venckus. Šįkart šventė vyksta gimtajame menininko krašte: Šiaulių universiteto...

Reakcija: paroda vyriškojo seksualumo tema?

https://youtu.be/W2J6zmI9UBE Šiaulių televizijos parengtas reportažas, laidoje reakcija, pristato 2018 m. vasario 2 d., 18:00 val. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai 76353) atidarytą medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

VGTU dėstytojas paskaitoje privertė raudonuoti studentes

Joana Gimberytė-Juronė kalbina dr. Remigijų Venckų. Po antklode susipynę nuogi vyrų kūnai ir biblinės temos – šiuo deriniu garsėja šiauliečio menininko fotografijos. Parodą Kaune atidaręs vyras drąsiai kalbėjo apie nuogybę, tikėjimą ir vieną žinomiausių šių dienų...

Pokalbis apie Etiopiją

  https://soundcloud.com/remigijus-venckus/dr-remigijaus-venckaus-interviu-keliones-ir-svajones-2018-01-27-1500-lrt Pokalbis LRT Opus radijo stotieslaidoje Kelionės ir svajonės 2018 m. sausio 27 d. Pokalbis apie patirtis Afrikoje, o apie jas pasakoja doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Ar vis dar čia esame mes, dėmesingai kuriantys save ir savo gyvenimus?

Rūta Švedienė kalbasi su dr. Remigijum Venckum. AR VIS DAR ČIA ESAME MES, DĖMESINGAI KURIANTYS SAVE IR SAVO GYVENIMUS? Kėdainių lietuvių ir švedų draugija pradeda vykdyti naują, skatinantį nevyriausybinių organizaciją plėtrą, projektą „Motyvuojantis bendravimas ir...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Renginys nepalikęs abejingų

Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų. Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimė") apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš...

Mahometas. Kalnas. Ir kitokia lietuviška fotografija

Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu.  Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...

R. Venckus: „Man kartais norisi vemti nuo vaizdų kiekio“

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...

„Ką čia velnią rodai“, arba kaip atrasti nieką

Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...

R. Venckaus meninė fotografija – dovana Šiauliams.

Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...

Remigijus Venckus nebijo būti pavadintas gėjumi

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą  skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...

Iš praeities dabartyje, iš dabarties — praeityje

Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...

Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų

Gabrielė Kuizinaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. 2015 m. balandžio 21 d. LR ambasadoje Berlyne atidaryta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“. Menininkas daug kartų lankėsi Berlyne, domėjosi miesto...

Menininkas R. Venckus apie mirusius ir medijas

Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.  Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...

Remigijus Venckus: moralės žvėris prieš nuogumą

Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....

Remigijaus Venckaus paskaita apie eksperimentinę fotografiją

Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus....

R. Venckus – atvirai apie „Kūrybiškos vasaros“ idėją

Naujienų portalo „Delfi" žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Dažnas iš mūsų mano, kad vasara yra kelionių, atostogų ir stovyklų metas, tačiau ne visi renkasi keliones, aktyvų ir sportišką poilsį. Rugpjūčio pradžioje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) buvo...

Laikas ir erdvė pagal R. Venckų

Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...