Dr. Remigijus Venckus.

„Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m., retrospektyvos pavadinimas. Filmai buvo pristatyti Berlyno kino teatro „Z-Bar“ programoje „Directors Lounge Screening“ kovo 29 d. 21 val. Kitą vakarą, kovo 30 d., 19 val. galerijoje „World in a Room“ įvyko doc. dr. R. Venckaus ir kuratoriaus, medijų menininko Klauso W. Eisenlohro, galerininko ir meno kolekcionieriaus  Horsto Schonigo diskusija apie meną. Kviečiame susipažinti su įvykusių renginių refleksijomis, kuriomis dalijasi kuratorius K. W. Eisenlohr ir doc. dr. R. Venckus.

 

K. W. Eisenlohr apie R. Venckaus videomeną

Lietuvių menininkas R. Venckus pristatys savo kūrinius Berlyno tarptautinei publikai tuo pačiu metu, kai galerijoje „World in a Room“ demonstruojami jo filmai. Pastebėtina, kad jo kūriniai – tai mažos trukmės filmai, inspiruoti kasdienės aplinkos, gyvenamosios-socialinės tikrovės pokyčių. Savitas R. Venckaus filmavimo ir montavimo būdas primena eksperimentinį kiną, plėtotą Vakaruose XX a. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje.

Vokietijos publikai pristatant R. Venckaus videokūrybą svarbu paminėti kelis faktus apie Lietuvą. Amerikos kultūroje įsirėžusios asmenybės Jonas Mekas ir Jurgis Mačiūnas, vis dar reprezentuojančios avangardinį kiną ir „Fluxus“ meninį judėjimą, taip pat yra kilę iš Lietuvos, tačiau migravę į JAV. Apie naująją tapatybę Jonas Mekas prabyla tokiuose savo filmuose, kaip „Walden / Lost, Lost, Lost“ (1969/1976). Jis, kaip ir Mačiūnas, revizuoja savo jausmus Lietuvai ir kartais juos įprasmina „Fluxus“ judėjime.

Ankstyvojoje savo kūryboje R. Venckus puoselėja tiesiogines nuorodas į eksperimentinį XX a. 7-ojo dešimtmečio eksperimentinį kiną ir kuria kontrastingą dialogą. Tačiau jo išvystyta kūrinių forma ir suteiktos naujos prasmės eliminuoja minėtų avangardinio judėjimo autorių kūryboje būdingą ir būtiną ingredientą – humorą ir „aukštosios kultūros“ kritiką. J. Mekas siekė suformuoti avangardinio kino kanoną, kiną išskirti kaip rimtą veiklą, o R. Venckaus kūryboje tampa visiškai akivaizdu, kad šis kilnus kino kūrėjų tikslas yra ne tik ignoruojamas, bet ir paliekamas tolimoje praeityje.

R. Venckaus filmuose pastebimas peizažas yra tamsus, dažnai pilkas ir nereprezentuojantis jokio gyvenimo džiaugsmo. Jo asmeninės kūrybos tikslas  gerokai paprastesnis nei minėtų autorių, jis nėra susijęs su formos ir kanono paieška. Kūriniuose R. Venckus atsigręžia į visuomenę, kurioje jis gyvena ir susiduria su konservatyviais mitais, įsišaknijusiais viešajame diskurse. Jo naujausiuose filmuose ženklinama kone tiesioginė kova su primityviu konservatizmu.

Pavyzdžiui, filmas „Mano sėkmės istorija“ (2013) gali būti traktuojamas kaip autobiografinė „esė“, anksčiau niekada nedemonstruota Lietuvoje. Kūrinyje pasakojama apie sunkumus, kylančius iš konservatyvios akademinės bendruomenės aplinkos.

Naujausias R. Venckaus filmas „Laiškas“ (2018) visiškai kitoks. Čia meilės jausmą aukštinantis laiškas paverčiamas poetiniu garso meno ir šokio junginiu, kurį „permuša“ pilkas, lietuviškos žiemos peizažas. Vienodai intensyviai skambantis autoriaus  balsas, profesionalaus šokėjo judesiai, persipinančios metaforos sukuria siekiamo, bet neįmanomo geismo, trokštamo malonumo aliuziją. Iki pat filmo pabaigos laiško adresatas taip ir lieka nepažinus žiūrovui anonimas. Tad ar ne verta susimąstyti, galbūt net žiūrovas tuo pat metu gali būti traktuojamas ir kaip laiško adresatas ir kaip jo autorius…

 

R. Venckus apie videokūrybą

Mano gyvenime videomeno kūryba atsidaro visiškai neplanuotai ir atsitiktinai. Bakalauro studijų metu teko studijuoti ne tik grafiką, bet ir medijų meno disciplinas, tokias kaip fotografiją ir videomeną.

Nuo pat pirmųjų videokūrybos paskaitų mane pakerėjo judančių vaizdų pasaulis. 2000 m. siekdamas savarankiškai kurti filmus aš nusipirkau internetinei vaizdo transliacijai skirtą vaizdo kamerą, kuri anuomet kainavo žvėriškai daug. Kamerą prijungęs prie ilgo kabelio filmavau viską, ką tik pastebėdavau: savo gyvenimo kasdienybę, inscenizavau neįprastus siužetus, artimųjų bendravimą ir pan.

2018 m. kovo 30 d. Berlyne vykusioje diskusijoje sulaukiau klausimo, kaip ir kur aš mokiausi videomeno. Daug kam buvo keista girdėti, kad aš savo meninės kalbos raišką formavau savarankiškai.

Venckus, R. (2004). „Fluxinė menotyra”. Eksperimentinis, SVHS-PAL, 00:05:01. Kadras iš filmo

Medijų menininko karjeros keliu pradėjau žingsniuoti labai intuityviai. Nei aš, nei mano dėstytojai anuomet nesuvokė, kokia gi turėtų būti šiuolaikinio medijų meno disciplina. Nepaliaujamai keldamas klausimus apie filmų kūrybą aš valandų valandas leidau žiūrėdamas klasiką. Peržiūras pradėjau metodiškai, nuosekliai keliaudamas skirtingais istorijos laikotarpiais: pirmieji kino eksperimentai, begarsio kinematografo triukai, vokiečių ekspresionizmas, begarsis ir vos tik prabilęs Amerikos kinas, italų provokuojantis realizmas, postmodernusis kinas, etc. Mane vienu metu šokiravo ir žavėjo Pier Paolo Pasolini, Alfredo Hitchcocko, Ingmaro Bergmano, Andrejaus Tarkovskio filmai. Be galo žavėjausi poetiniu lietuvių kinu, kuris siejamas su Roberto Verbos, Henriko Šablevičiaus, Šarūno Barto, Andriaus Stonio kinu. Taip pat po kelis kartus peržiūrėjau XX a. 7-8 dešimtmečio eksperimentinį Amerikos kiną ir įsitikinau, kad jis tam tikru būdu klojo pagrindą videomeno kūrybai. Videokūrybos mokiausi vadovaudamasis labai keistu metodu: aš tikrai ilgai mąstydavau apie tai, ką matau ekrane, ir bandydavau ieškoti logiškų paaiškinimų.

Pradėjus studijuoti menotyros doktorantūroje mane ypač sužavėjo lietuvių ne profesionalų – mėgėjų kinas. Tad pirmaisiais studijų metais kėliau klausimą, ar šis neprofesionalus kinas galėjo būti intuityviai klojamas pagrindas vėliau prasidėjusiam lietuvių videomenui. Ar šis pagrindas niekuo nebuvo panašus į tą, kurį keliais dešimtmečiais anksčiau formavo JAV kino eksperimentatoriai? Begalės kilusių klausimų metodiškai mane vedė prie menotyros disertacijos rengimo, kurios centre atsirado ne tik visi šie, bet ir šiuolaikiniai videomeno tyrimų metodologijai aktualūs klausimai.

Venckus, R. (2004). „Fluxinė menotyra”. Eksperimentinis, SVHS-PAL, 00:05:01. Kadras iš filmo

Intuityviai ir savarankiškai studijuodamas videomeno praktikas tapau šios disciplinos dėstytoju. Be pertraukos videomeno praktinius užsiėmimus vedžiau net 15 metų Vytauto Didžiojo universitete ir Šiaulių universitete. Per 15 metų sukūriau savitą videomeno dėstymo metodiką, nuolat tobulinau užduotis ir temas, kurias skirdavau studentams. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad mano studentai vėliau baigė net kino režisūros ir prodiusavimo studijas Lietuvoje ir užsienyje.

Dabar aš su šypsena atmenu, kai pradėjęs dėstyti videomeną Kaune su Vytauto Didžiojo universiteto studentais ir katedros kolegomis organizavau studentų parodą. Tą kartą mūsų kūrybos ėjo žiūrėti visi, kas tik galėjo. Susidūriau net su tokiais komentarais: „Kuo durniau, tuo geriau.“ Vis dėlto po metų šių komentarų pradėjo mažėti, o publika ėmė linkti į didesnes diskusijas ir sudėtingesnes analizes.

2018 m. kovo 29 d. vykusį mano videomeno pristatymą Berlyne vainikavo žiūrovų klausimai ir atsakymai į juos. Diskusija truko daugiau nei valandą. Kaip ir tikėjausi, dauguma žiūrovų manęs klausė apie tai, ką surengta retrospektyva turi bendro su „Fluxus“ meniniu judėjimu ir J. Mačiūno vardu. Atsakymas slypi mano paties kūrybos pradžioje.

„Fluxus“ susidomėjau dar pirmaisiais dailininko grafiko studijų metais. Mane sužavėjo ne politiniais klausimais angažuotas menininkų judėjimas, bet „Fluxus“ žaidybiškumas. J. Mačiūnas, J. Mekas, Joko Ono – visi jie žaidė gyvenimą, kiekvieną savo būties akimirką pavertė žaidybiška meno akimirka. Jie žaidė save, savo santykius, kasdienybės istorijas, taip pat didžiąją ir net tarptautinę politiką.

Venckus, R. (2013). „Mano sėkmės istorija”. Eksperimentinė dokumentika, HD-PAL, 00:15:52. Kadras iš videofilmo.

Nuo pat pirmųjų videomeno kūrybos momentų man mažiausiai rūpėjo būtent politinis „Fluxus“ gestas. Kadangi aš visada norėjau išrasti savitą žaidimo gyvenimu formą, todėl ieškojau netradicinio siužeto, kadro kompozicijos, efektingo skirtingos medžiagos sumontavimo. Mano ryžtą palaikė „Fluxus“ menininkų išplėtotų eksperimentų pavyzdžiai. Mano kūrybos metodas ir šiandien yra pagrįstas žaidimu, kurio eiga ir pabaiga yra visiški nežinomieji.

Pastebėtina, kad kolega K. W. Eisenlohras mano kūryboje taip pat mato sąsajas su Maskvos konceptualistais (Sergey Letov) ir ankstyvojo Vokietijos „Fluxus“ kūrėjais. Tačiau aš pats savosios kūrybos su jais griežtai nesieju.

Taigi žaidybiškumas mano videomene visuomet buvo svarbus. Aš pradėdavau ir vis dar pradedu kurti filmą visiškai nežinodamas jo eigos. Po 30 sekundžių sumontuoto filmo leidžiu filmuotai medžiagai ir vaizdo kombinacijoms mane nuvesti tuo keliu, kurio aš pats dar nepažįstu ir apie kurį net negaliu fantazuoti. Tikriausiai todėl filmuose žiūrovai patiria po 3 аr net 5 pabaigas ir pradžias. Manau, kad visos šios nesibaigiančios kulminacijos suvedžioja smalsuolius, o pakartojimai veikia kaip meditacija, kaip bandymas ne tik sukurti, bet ir užtikrinti kūrinio nuotaiką. Tad galima teigti, kad vidutiniškai trunkantys 5 minutes filmai kuria nuojautas, išsivadavusias nuo aiškaus siužeto. Nuotaikos įtvirtinimą užtikrina muzikinis (garso) ritmas; aš visada montuoju vaizdą atidžiai paisydamas garso ritmo. Esu įsitikinęs, kad muzikinis montažo metodas labiausiai užtikrina emocinį poveikį žiūrovui.

Berlyno publikai paminėjau, kad iš visų filmo kūrybos momentų niekam neperleisčiau filmo medžiagos montažo. Montažas man yra ne tik pats maloniausias kūrybos momentas, bet ir mano mąstymo žemėlapis. Montaže labiausiai pasirodo mano tikrasis „Aš“. Dėl savo specifinio požiūrio ir pirmenybės improvizuotam scenarijui bei montažo ir garso ritmo santykiui aš neįsivaizduoju darbo labai didelėse kūrėjų grupėse.

Gerai atmenu prieš kelerius metus susapnuotą sapną: buvau pakviestas sukurti labai brangų kino filmą. Reikėjo dirbti labai didelėje darbo grupėje. Patirdamas didžiausią stresą aš girdėjau tik kuždančius balsus, raginančius manimi pasitikėti ir netrukdyti fantazuoti. Iš sapno pabudau visiškai užvaldytas darbinio streso ir darbo grupėje baimės. Šis sapnas dar kartą rodo, kad videomeno kūryba man malonesnė nei kino. Kurdamas filmą aš pats esu sau autorius ir žiūrovas.

Taigi, mano savita videomeno kūryba prasidėjo iš priemonių neturėjimo ir negalėjimo jų įsigyti. Iki 2005 m. videofilmus kurdavau arba naudodamas internetinės transliacijos kamerą, arba skolindamasis mėgėjišką vaizdo kamerą iš universiteto. Per tą laikotarpį aš labai pripratau prie internetinės vaizdo kameros kuriamo nekokybiško vaizdo. Dar ir šiandien ilgėdamasis šios savitos skaitmeninės nekokybiškos estetikos kartais nufilmavęs scenas gera vaizdo kamera aš skiriu labai daug laiko specialaus vaizdo efekto išradimui. Kone po kadrą kokybišką vaizdą paverčiu nekokybišku, kuris ima atrodyti tarsi klaidų ir bandymų metu atklydęs iš praeities ir įsirėžęs dabartyje.

Iki 2013 m. mano visi sukurti filmai yra labai eksperimentiniai. Juose puoselėjau savitą vaizdo estetiką išlaikydamas vaizdo ir garso sinchronišką ritmą. Kiekviename videofilme bandydavau vis kitaip perkonstruoti esamus ir atpažįstamus naratyvus. Nuo 2002 iki 2006 m. mano kūryboje labiau vyravo formos eksperimentai, kurie leido išryškinti savitas ir nevienprasmes nuotaikas. Tai kūrybinės formos išradinėjimo ir žiūrovų nuotaikų analizės laikotarpis, kurį ženklina Berlyne rodyti filmai „Paskutinio Kristaus paskutinė vakarienė” (2003), „Fluxinė menotyra“ (2004), „Genetinis menas“ (2005).

Venckus, R. (2013). „Mano sėkmės istorija”. Eksperimentinė dokumentika, HD-PAL, 00:15:52. Kadras iš videofilmo.

2007 m. pradėjau bendradarbiauti su kitų sričių menininkais, besiburiančiais po viena „Sintezija“ ir festivalio „Tarp“ vėliava. Anuomet siekėme atnaujinti poezijos žanrą. Komandiniam darbui vienijosi poetai, videomenininkai, fotografai, garso ir muzikos kūrėjai, šokėjai, etc. Videomeno kūrėjų tarpe aš buvau vienas pirmųjų. Sukūriau šiuos filmus: „Liūdesys“ (2007), kuriame interpretavau Agnės Biliūnaitės ir Juliaus Žėko poeziją, du filmus pagal ukrainiečių Dmitro Lazutkin ir Pavlo Korobčiuk poeziją (2007), šokio ir performanso filmą „Cow Poesy“ (2009). Tad nuo 2007 iki 2012 m. labiausiai mane domino videomeno ir poezijos ryšys.

2013 m. sukūriau politiškai angažuotą filmą „Mano sėkmės istorija“. Tai naujoji mano kūrybos kryptis, susijusi su savosios asmenybės, gyvenamosios vietos, socialinės visuomenės ir netgi tautos identiteto klausimu. Ateityje esu numatęs tęsti šią savo kūrybos kryptį, tačiau neatsisakyti ir poezija grįsto videomeno. Būtent poezija ir vėl tapo pastebima šiais metais sukurtame filme „Laiškas“.

Laikotarpis nuo 2013 m. iki 2018 m. – tai videokūrybos pauzė. Nieko nesukūriau, nes labiausiai koncentravausi į fotografijos meno kūrybą. Diskusijoje dalyvavęs publikos atstovas manęs paklausė, kodėl nuo 2008 m. aš labiau pasukau fotografijos kūrybos link. Vietoj atsakymo pateikiau perfrazuotą J. Meko pasakojimą: vieno susirašinėjimo metu kolega J. Mekui patarė būti atsargiam iš kino juostos iškerpant kadrus ir juos demonstruojant kaip fotografiją, nes ji (fotografija) gali apsukti galvą ir priversti atsisakyti filmų kūrybos. Tikriausiai taip nutiko ir man pačiam. Aš pradėjau vis labiau ir labiau kurti fotografiją. Tik pagalvokite, kokia yra fotografijos galia: jis sulaiko šimtąją gyvenimo sekundės dalį ir paverčia ją visiems akivaizdžiu ir žavėjimosi vertu reginiu…

Diskusijos pabaigoje iš Berlyno publikos sulaukiau klausimo apie mano tolimesnius kūrybos planus. Mano planas labai paprastas, bet sudėtingas. Aš turiu vieną generalinį planą: išvystyti ir puoselėti savo meno kūrybos ir mokslo sinergiją (fotografija+videomenas+teorija).

 

Papildoma informacija

Doc. dr. R. Venckaus ir W. Eisenlohro medijų meno parodą „Baltijos pasirodymas“ galima aplankyti iki 2018 m. gegužės 5 d. galerijoje „World in a Room“ (Brunhildstraße 7, 10829 Berlin-Schöneberg). Galerijos kontaktiniai duomenys mail@worldinaroom.de / https://www.worldinaroom.de.

Daugiau informacijos apie Berlyne įvykusią doc. dr. R. Venckaus videomeno peržiūrą: http://en.venckus.eu/project/return-to-fluxus/. Kuratoriaus Klauso W. Eisenlohro kontaktai: klaus@kw-eisenlohr.de, http://www.kw-eisenlohr.de. Directors Lounge programa http://www.directorslounge.net.

Skaitytojams taip pat norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-04-06). „Sugrįžimas į fluxus“ arba dar kartą arie videomeną. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36957-kulturos-kirtis-sugrizimas-i-fluxus-arba-dar-karta-apie-videomena.html (žiūrėta 2018-04-22).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...