Dr. Remigijus Venckus.

Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas.

Jau ketvirtą kartą Šiaulių mieste rengiamas tarptautinis grafikos meno pleneras „Šiauliai. Saulės miestas – visada geras oras“. 2017 m. rugpjūčio 1 – 10 dienomis vykusiame renginyje dalyvavo kūrėjai iš Lenkijos (dr. Agnieszka Zawadzka, dr. Robert Rabiej), Latvijos (Lāsma Pujāte-Stūre, Kate Seržāne) ir Lietuvos (profesorius Vaidotas Janulis, docentas dr. Remigijus Venckus, docentas Petras Rakštikas, Kornelijus Užuotas, Ugnė Žilytė, Vaiva Kovieraitė-Trumpė).

Visus dailininkus kūrybos tikslams subūrė grafikos profesorius V. Janulis ir Šiaulių universiteto dailės galerijai vadovaujantis dailininkas K. Užuotas. Įspūdingi plenero dalyvių kūrybos rezultatai rugpjūčio 10 dieną buvo pristatyti kolektyvinėje parodoje Šiaulių universiteto Dailės galerijoje.

Ekspoziciją bus galima apžiūrėti iki rugsėjo 7 d.

Apie ketvirtąjį tarptautinį grafikos plenerą „Šiauliai. Saulės miestas – visada geras oras“, ypač svarbų Šiaulių miestui ir visai Lietuvai, savo mintimis dalijasi medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus, šį kartą atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui.

Į Šiaulius visada atvykstu virpančia širdimi. Čia prabėgo mano studijų metai, pildėsi mano meno kūrėjo svajonės. Čia planavau savo karjerą ir jos siekiau, su bendraminčiais rengėme meno akcijas, parodų ekspozicijas, kūrėme eksperimentinius filmus ir fotografijų kolekcijas.

Tikriausiai Šiauliuose atradau savo gyvenimo kūrybinę ir pedagoginę kryptį. Čia sutikau savo pirmuosius mokytojus: su skaitytojais jau esu dalijęsis prisiminimais apie dailininkus Gintarą ir Adolfiną Martinionius; esu rašęs straipsnius apie doc. Vilmantą Dambrauską, kuris buvo mano dėstytojas ir bakalauro baigiamojo darbo vadovas; laukiantys mano tekstų ir sekantys mano kūrybą yra skaitę kelis interviu su grafikos profesoriumi Vaidotu Januliu.

Taigi, aš ir vėl grįžtu į Šiaulius, bet šį kartą į prof. V. Janulio bei jo kolegos dailininko Kornelijaus Užuoto organizuojamą išskirtinį grafikos meno plenerą.

Drįstu teigti, kad Šiaulių miestui vykstantis svarbus renginys iš dalies neatitinka pačios pagrindinės plenero sampratos. Įprasta, kad dažniausiai plenerai vyksta ne mieste, ne dailininkų studijose, bet įspūdingame gamtovaizdyje.

Paminėtina, kad Vakarų kultūroje plenerus išpopuliarino impresionizmo atstovai. Kurdami gamtos prieglobstyje ir stebėdami kintančią aplinką, kiekvienu teptuko potėpiu jie siekė įamžinti nepaprastus šviesos ir daiktų/gamtos objektų susidūrimus.

Šiandien tarptautinis grafikos pleneras vyksta Šiaulių mieste, todėl dailininkai nekuria vaizdingame gamtovaizdyje ir jo neperkelia į savuosius paveikslus. Iš dalies galima teigti, kad pleneras iliustruoja net pakitusį sociokultūrinį foną, vartojimą, gyvenimo būdą, komunikacijos ir estetikos technologiškėjimą, globalias ir žmogaus vietą apmąstančias temas.

Didžiausią kūrybos laiko dalį dailininkai praleidžia Šiaulių universitete įrengtose grafikos studijose ir Šiaulių universiteto Dailės galerijoje. Ne visiškai pleneriškame plenere yra kuriami ne atpažįstami miesto urbanistiniai peizažai, bet labiau siekiama užfiksuoti asmenines patirtis ir asociacijas. Sukurti paveikslai nekartoja ir neimituoja Šiaulių miesto urbanistinio kraštovaizdžio ir apylinkių vaizdo. Pleneras tampa tikrąja tarpkultūrine komunikacija, o dauguma kūrinių byloja apie technologinius eksperimentus, išryškinančius net renginio tarpdalykiškumą.

Plenere dalyvaujančių dailininkų patirtys ir idėjos yra atsigabentos iš kitos kultūrinės erdvės, iš kito laiko ir kitų įvykių. Kitame laike ir erdvėje savitai sukomplektuotos patirtys ir idėjos yra naujai realizuojamos Šiaulių mieste. Tad šiuo atveju neapsiriksiu teigdamas, jog dailininkai savo kūriniais įprasmina tarpkultūrinę komunikaciją ir patį miestą priartina prie tarpkultūrinių dialogų. Tad šio teksto pastraipose pabandysiu glaustai supažindinti skaitytoją su plenere dalyvavusių menininkų kūryba.

Agnieszka Zawadzka Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiauliuose periodiškai lankosi ir šių metų plenere taip pat dalyvauja Marijos Kiuri-Sklodovskos universiteto (Liublinas, Lenkija) dėstytoja grafikė dr. Agnieszka Zawadzka. Plenere ji tęsia anksčiau pradėtą lino raižinių seriją. Savo minimalistiniais ir monumentaliais kūriniais dailininkė apmąsto žmogaus kūno paskirtį. Čia kūnas traktuojamas kaip medžiaga, kaip laivas arba talpykla, pernešanti fizinius ir metafizinius „daiktus“.

Iš dalies kūną traktuodama lyg mėgintuvėlį arba konteinerį, kaip naudojamą arba paskirties netekusią talpą dr. A. Zawadzka formuoja savotišką dialogą su Gilles Deleuze „kūno be organų“ koncepcija.

Koks yra šis kūnas? Kūnas be organų yra nuasmenintas, nepriklausantis, daiktiškas, kartais labiau anonimiškas, naudojamas lyg įrankis, apleistas autentiškojo „Aš“.

Taip pat paminėtina, kad dr. A. Zawadzka anksčiau kūrė skirtingų atspaudų serijas, kvestionuojančias kraujo, vandens ir kitos materijos pernešimui skirtas talpas. Apie tai ji samprotauja: „Bandau ne tik tirti žmogaus kūną, lyg talpą, bet ir verifikuoti dailės istoriją. Vieną vertus, kūnas parodomas kaip sunki materija, pilnas įtampos, istorijos, gniuždančios patirties ir netgi kančios, kita vertus, jis yra trapus lyg stiklas, lengvai yrantis, baigtinis ir visiškai neamžinas.“ Dr. Robert Rabiej (Marijos Kiuri-Sklodovskos universitetas, Liublinas) plenero metu sukūrė ciklą „Egzistencija“. Kiekvienam ciklo kūriniui dailininkas suteikė atskirą pavadinimą (pavyzdžiui, „Darbo vieta is 1“, „Darbo vieta is 2”, etc.; angl. Work space is 1, Work space is 2, etc.).

Robert Rabiej
Artūro STAPONKAUS nuotr.

R. Rabiej. „Existence. Workspace is 1-9. 2017. Artūro STAPONKAUS nuotr.

Dr. R. Rabiej yra tarpdisciplininio meno atstovas, dažniausiai savo kūryboje ieškantis neįprasto, naujo formos ir turinio ryšio. Jo pagrindinė kūrybos priemonė – eksperimentinė fotografija ir instaliacija. Dailininkas tyrinėja aplinkas, ieško to, ką galima vadinti intymia savo paties refleksija. Jis teigia: „Mano sukurtas fotografijų ciklas kvestionuoja žmogaus būtį, jo (žmogaus) pasirinkimus ir netgi gyvenimo sąlygas.“

Paminėtina, kad naujieji dr. R. Rabiej kūriniai tęsia ankstesnįjį ciklą, kuris buvo pradėtas dar 2012 m. ir pavadintas „Darbo vieta“. Šio ciklo fragmentai jau turėjo didelį pasisekimą. Jie buvo pristatyti daugelyje galerijų ir jungtinių meno parodų Lenkijoje, Ukrainoje ir Lietuvoje. Šiais metais ciklo fragmentai jau buvo demonstruoti ir Kauno mieste.

Šiaulietė Vaiva Kovieraitė-Trumpė, dažniausiai kurianti portretus, šį kartą kaip žaliavą naudoja senų albumų fotografijas. Jos pristatomi kūrybos rezultatai įvaizdina tai, ką galima vadinti atminties revizavimu, dekonstravimu ir renovavimu.

Nors autorei labiausiai rūpi kūrinio formos galia, nors ji labiau yra linkusi kelti klausimą apie tai, kaip dėl technologijų keičiasi atvaizdas, kaip transformuojasi atpažįstamos formos į kitas, labiau abstrakčias ir verbalizavimui nepasiduodančias formas, tačiau ji taip pat kvestionuoja netobulą žmogaus atmintį ir galingą, viską suryjantį laiką.

B V. Kovieraitė-Trumpė. „Atminties likučiai 2“. Mišri technika.
Vaivos KOVIERAITĖS-TRUMPĖS nuotr.

Žvelgiant į paveikslus susidaro įspūdis apie pulsuojantį ir deformuotą pasakojimą laike bei erdvėje. Atrodo, kad saviti atminties likučiai nugula į archyvus, o iš jų vėliau kūrybiškai-rekonstruotai sukuriamos savotiškos praeities erdvėlaikio kronikos.

Vilnietė grafikė Ugnė Žilytė plenero metu kuria naują ciklą „Pelenų diena“. Autorė prasitarė, jog šis ciklas bus tęsiamas ir plenerui pasibaigus, o galutiniai kūrybos rezultatai bus pristatyti Vilniuje. Plenero metu dailininkė pasuka panašiai kryptimi, kaip ir kiti plenero kūrėjai. Ji kvestionuoja laiką ir laikinumą,

Ugnė Žilytė.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

gyvenimą ir mirtį.

Jos grafika – tai sąmoningas žaidimas nesuderinamomis, bet žmogaus egzistencijai svarbiomis opozicijomis. Jos kūrybos centre visada lieka žmogaus figūra. Naujas ciklas ženklina nekasdienius, labiau į amžinybės permąstymą orientuotus vaizduojamų figūrų gestus. Atrodo, kad paveiksluose viskas sugestijuoja laikinumą, nepastovumą, kismą ir netgi yrimą. Čia laikas ir erdvė įforminami savotiškame „pertrūkyje“ ir susiskaidyme.

Lāsma Pujāte-Stūre
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Dailininkė iš Latvijos Lāsma Pujāte-Stūre savo kūryboje taip pat akcentuoja žmogaus kūno atvaizdą. Ji teigia: „Prieš keletą metu tapau mama. Šiuo metu auginu dukrą, todėl savo kūryboje pradėjau analizuoti kintantį, biologinį moters kūną.“

Nors viešnios iš Latvijos kūrybą ir įmanoma sieti su feminizmo teorija, tačiau pati dailininkė konstatuoja, kad jei svarbiausi fundamentalūs klausimai apie žmogaus būtį, apie buvimą mama, apie kūno stebuklą – gebėjimą išauginti vaisių.

„Savo kūryboje aš noriu kvestionuoti vaisų, augantį moters pilve. Tad kurdama analizuoju save: kaip aš tapau motina, kokį ypatingą ryšį puoselėju su savo kūno dalimi, kaip vaisius nuo manęs atsiskiria ir tampa nauju, kitu kūnu“, – teigia dailininkė.

Dailininkė kvestionuoja du kūnus, kuriuos feminizmo klasikė Simone de Beauvoir skiria į biologinį ir socialinį (žr. de Beauvoir, S. (2010). Antroji lytis. Vilnius: Margi raštai).

Viena vertus, kūrinio formoje grafikė atsisako analizuoti socialinį kūną, labiau dėmesį skiria kintančioms biologinio kūno formoms, antra vertus, kalbėdama apie motinos kūną ir vaisių, apie ryšį, kito kūno kitoniškumą bei atsiskyrimą, ji negali atsiriboti nuo socialinio kūno problemų. Tad Latvijos dailininkės kūryboje aktualizuojamas dviprasmiškumas, kintamumas ir konfliktas, tvyrantis tarp formos ir turinio. Jos kūrinys – tai savotiškas demarkacinės linijos ženklinimas. Latvių dailininkė Kate Seržāne sukūrė įspūdingą iš skirtingų atspaudų

Kate Seržāne.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

sudėliotą kūrinį „Migracija“. Menininkė teigia: „Mano kūrybos centre nėra žmogaus. Jį keičia žuvies figūra. Aš galiu piešti žuvis visur ir visada. Galiu apie jas galvoti ir nepaliaujamai jas vaizduoti. Man labai patinka žuvys. Šis mano kūrinys kvestionuoja idėjų pasaulį. Idėjų, kurios niekada nesibaigia ir negali pasibaigti. Esu įsitikinusi, kad idėjos lyg žuvys gyvena savotiškame, keistame idėjų vandenyne. Aš į jį brendu su didžiausiu malonumu.“

Baltame fone iš skirtingų atspaudų sudėliota žuvų kompozicija asociatyviai kelia šiandienai aktualų klausimą ne tik apie idėjų migraciją, bet ir apie žmonių judėjimą globaliame pasaulyje. Skirtingose šalyse ir žemynuose kūrinys gali būti perskaitomas labai skirtingai, tačiau mūsų kultūrinėje Baltijos šalių erdvėje menininkė sukuria įtaigų pasakojimą apie žmonių migraciją, jų paliekamą kultūrinę erdvę lyg Sacharos dykumą, kultūrinės tapatybės pernešimo ir netgi vietos kultūros atminties marinimo problemas.

Vaidotas Janulis.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Giliai mąstančiam asmeniniu skausmą sukelia ne fizinė migracija, kuri jau yra tapusi globalaus pasaulio nuolatine palydove, bet mentalinė, vedanti prie savosios tapatybės negrįžtamų praradimų. „Visas pasaulis yra didelė substancija, kuri migruoja ir kurioje yra migruojama“,– teigia dailininkė. Vienas pagrindinių grafikos plenero iniciatorių prof. V. Janulis plenero baigiamojoje parodoje pristato dienoraštį kvestionuojančių kūrinių ciklą. Fotoaparatu dokumentuotos senovinių pastatų, piliavietės sienos yra papildomos minimalistiniais, net kaligrafijos meną suponuojančiais atspaudais.

Čia dailininko akis lyg antropologo. Ji akylai stebi ir aptinka praeities  įrašus nykstančių pastatų fragmentuose. Jis fiksuoja sienose palikto rašto epizodus, anonimiškus kito asmens ir kitam erdvėlaikiui priklausančio gyvenimo pėdsakus. Ieškodamas vaizdo ir kalbos ryšio profesorius naudodamas šilkografijos techniką atvaizdą papildo naujais pėdsakais. Jis palieka šiandienos ženklus, kurie asocijuojasi su raštu, rašymo procesu ir rašto išradimo problema. Jis tarsi bando atvaizdą išplėšti iš anonimiškumo tarpeklio, suteikti jam naująją tapatybę, naujojo pasakojimo galią. Aktualia tampa vaizdo ir rašto kilmės bei abipusės sąjungos dilema.

Profesorius demonstruoja savo žinojimą apie (at)vaizdų perpasakojimą kalba. Kai patys (at)vaizdai minimalizuojasi ir schematizuojasi, jie aižėja ir trupa iki tol, kol lieka struktūros, primenančias pavienes raides ir iš jų sudaromą visą rašto sistemą.  Prof. V. Janulio kūryba – tai lyg įvaizdinta prancūzų filosofo Jacques’o Derrida teorija apie rašytinės ir sakytinės kalbos konfliktą (žr. Derrida, J. (2006). Apie gramatologiją. Vilnius: Baltos lankos).

Kornelijus Užuotas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Šiaulietis dailininkas K. Užuotas savo kūryboje visuomet demonstruoja norą eksperimentuoti. Jis ieško naujų kūrybos formų ir siekdamas užsibrėžto estetinio rezultato taiko netradicines priemones. Naudodamas kampinį šlifuoklį dažais dengtoje medžio drožlių plokštėje K. Užuotas išraižė abstraktų piešinį.

Ilgai žvelgiant į kūrinį identifikuojamas tolstantis kalvotų pievų vaizdas, o pirmame plane pastebimas vyriškio portretas. Dailininkas pripažįsta, kad jį inspiravo girdėtos Vlado Bagdono ir Andriaus Kulikausko dainos fragmentas: „Išseko vanduo šuliny, reiškia, žmogau, negerai gyveni“ (citata ne pažodinė).

Viena vertus, dailininką galima įvardyti kaip kultūros chuliganą, antra vertus, kiekviename chuliganizmo geste atsiveria prasmingos ir visai ne chuliganiškos tiesos. Šiuo atveju remiantis filosofo Jacques’o Derrida teorija galima konstatuoti, kad dailininko fenomenas apskritai egzistuoja kaip kultūros tekstų sankirtų talpykla. Paveiksluose kaip kultūros tekstuose nugula skirtingų kūrinių fragmentai, išgyventi pokalbiai, regėti vaizdai ir vaizdiniai.

Iš kultūros tekstų formuojasi ir keičiasi kultūra. Kultūros tekstai leidžia identifikuoti asmenį, kurti, papildyti ir perkurti tapatybes.

Manau, neapsiriksiu teigdamas, kad net pačiai abstrakčiausiai šiuolaikinei meno kūrybai yra aktualus dienoraščio fenomenas kaip kultūros tekstų talpyklai. Tai byloja ir doc. Petro Rakštiko kūryba. Dailininkas yra ištikimas kasdienybei. Jis visada akylai stebi kasdienę aplinką ir jos persipynusiuose kultūros tekstuose ieško nuostabos, kūrybinio sukrėtimo.

Nuostaba aplanko ir mus, žiūrovus tuomet, kai iš paprastų siužetų, matytų įvykių yra sukomponuojamas/sufantazuojamas doc. P. Rakštiko pasaulėžiūrą reprezentuojantis personalinės mitologijos siužetas.

Tad dailininko kūryba dar kartą aktualizuoja plenero esmę – pastebėti tai, kas mus supa kasdienybėje, būti čia ir dabar, registruoti buvimą visais įmanomais kūno receptoriais, visomis įmanomomis medijomis (raiškos priemonėm) ir iš šio būvimo formuoti savo poeziją, kūrybinį dienoraštį, savitą patirčių archyvą, vidinio gyvenimo kronikas.

Remigijus Venckus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Dienoraštinė kūrybos forma nesvetima ir man, šio teksto autoriui, plenero dalyviui doc. dr. Remigijui Venckui.

Vykdamas į renginį perskaičiau Stanisław‘o Lem’o romaną „Soliaris“ (1968), kuriame rašoma apie trapų, pavojingą ir smalsumą žadinantį civilizacijų kontaktą. Kūrinyje pasakojame, kaip planeta primenanti vandenyną, mąsto ir savo mąstymo išraišką demonstruoja daugindama formas.

Vedinas įstabios romano siužetinės linijos aš pagalvojau, jog panašiai veikia ir mūsų atmintis: ji gamina tik panašias formas, kurių jau nebėra, kurias prarijo besotis laikas.

Tad vaikščiodamas Šiaulių mieste, kuriame gyvenau prieš 12 metų, dar kartą bandžiau atgaivinti savo netobulą atmintį. Fotografavau pastatus, gyvenamųjų patalpų langus, gatvės grindinį ir naudodamas kompiuterines programas bandžiau išreikšti tai, kas mano atmintyje deformavosi, tai kas pasiliko kaip formos atkartojimas, ir tai, kas liko beveik nepakitę.
Mano sukurtus / deformuotus atvaizdus lydi S. Lem’o romano fragmentai, kuriuos galima suvokti lyg kito laiko, kito gyvenimo, kitos planetos dienoraščius, kronikas, archyvus… Teksto fragmentai labiausiai personalizuoja vaizdą ir pasakoja ne apie pačius Šiaulius, bet apie žmogaus tapatumą ir bejėgiškumą.

Man užstrigo  S. Lem’o romano fragmentas, kuriuo noriu pasidalyti su šio teksto skaitytojais. Atkreipkite dėmesį, kad šis fragmentas pasakoja ne apie žmogų kosmose, o apie kiekvieną iš mūsų, apie tą, kurio problemą tiria šiuolaikinis menas: „Mes iškeliaujam į kosmosą pasiruošę viskam: vienatvei, kovai, kančioms ir mirčiai. Kartais galvojame sau, kad esame nuostabūs, nors iš kuklumo nesakome to garsiai. O iš tikro tai ne viskas, ir mūsų pasiryžimas pasirodo esanti poza. Visai nenorime užvaldyti kosmoso, norime tik išplėsti Žemę ligi jo ribų. Vienos planetos dykos kaip Sachara, kitos apledėjusios kaip ašigalis arba tropinės kaip Brazilijos džiunglės. Esame humaniški ir taurūs, nenorime užkariauti kitų rasių, norime tiktai perteikti joms savo vertybes ir mainais perimti jų palikimą. Laikome save šventojo kontakto riteriais. Tai antrasis melas. Mes nieko kito neieškome, tik žmonių. Nereikia mums kitų pasaulių. Mums reikia veidrodžio. Mes nežinome, ką veikti su kitais pasauliais. Užteko to vieno, jau juo springstame. Mes norime surasti savo paties idealizuotą paveikslą – tai turėtų būti pasauliai, turintys tobulesnę už mūsų civilizaciją. Kitose tikimės atrasti mūsų primityvios praeities atvaizdą. O antroje pusėje esama kažko, ko nenorime priimti, nuo ko ginamės, nes atvežėme iš Žemės ne vien tik dorybių distiliatą, didvyrišką žmogaus monumentą! Atskridome čia tokie, kokie esame tikrovėje, o kai anoji pusė parodo mums tą tikrovę, tą jos dalį, kurią nutylime, negalime su tuo susitaikyti! (Stanisław, L. (2014). Soliaris. Vilnius: Kitos knygos, 85).

Tad klausimas jums, skaitytojai, ar S. Lem’o aprašyta žmogaus savastis nėra registruojama, tiriama ir išskleidžiama šiuolaikinės dailės? Ar šiuolaikinė dailė neatlieka žmogaus charakteristikų archyvo funkcijos?

Reziumuojant šį plenerą aktualizuojantį tekstą noriu pasidalyti renginio iniciatoriaus prof. V. Janulio pastebėjimu aktualiu tik menininkams, tiek meno vartotojams: „Kiekvienas iš mūsų turi savo minčių, prisiminimų archyvus. Vieni archyvai labiau struktūriški, reglamentuoti, kiti – poetiški, laisvi, bravūriški. Archyvų skirtingumu esame žavūs. Laiko distancijoje kartais pastebiu kaip mano mintys jau kažkur sklinda kitu, atsiduriu kitoje erdvėje. Ši situacija rodo, kad egzistuoja savas archyvas, kurį dailininkas atskleidžia žiūrovui.“


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-08-11). Tarptautinis grafikos meno pleneras. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/34854-kulturos-kirtis-tarptautinis-grafikos-meno-pleneras.html (žiūrėta 2017-08-31).

Venckus R. (2017-08-17). Tarptautinis grafikos meno pleneras. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/34901-kulturos-kirtis-tarptautinis-grafikos-meno-pleneras-ii.html (žiūrėta 2017-08-31).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...