Dr. Remigijus Venckus.

2017 m. rubrikoje „Kultūros kirtis“ publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu su pradedančiuoju mokytoju Deividu Ramonu. Tąkart pokalbyje buvo diskutuota apie šiuolaikinio mokytojo statusą. Šios dienos publikacijoje kviečiame susipažinti su šios temos tęsiniu pokalbyje su vienu perspektyviausių Lietuvos mokytoju Donatu Kriuku.

Pažintis su pašnekovu
Donatas Kriukas (32 m.) gimė ir vaikystę praleido Panevėžio mieste. Po mokyklos pasirinko studijas Vilniuje, kur įsitvirtino ir sukūrė šeimą.

Karjerą D. Kriukas pradėjo nuo spaudos maketuotojo dizainerio darbo, vėliau pasirinko mokytojo kelią. 2008 m. jis baigė Vilniaus edukologijos universitete technologijų ir dailės bakalauro studijas, vėliau 2010 m. tame pačiame universitete baigė technologijų edukologijos magistro studijas  bei Vytauto Didžiojo universitete antrosios pakopos pedagogikos studijas.

2008 m. po Lietuvos socialinės programos „Renkuosi mokyti!“ D. Kriukas pradėjo dirbti technologijų mokytoju Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, kurioje dirba ir šiuo metu. Šiuo metu D. Kriukas gimnazijoje dėsto keturias disciplinas: technologijas, grafinį dizainą, taikomąjį meną; amatus, dizainą ir fotografiją.

Paminėtina, kad Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazija yra atvira naujovėms ir visuomenės kaitai švietimo įstaiga, kurianti tradicijų tęstinumą bei ugdanti sąmoningą LR pilietį, atsakingą už savo, valstybės ir pasaulio ateitį. Gimnazija yra išugdžiusi daug garsių žmonių, tarp jų LR prezidentę Dalią Grybauskaitę, kitus politikus, mokslininkus, universitetų dėstytojus, medikus, menininkus, žurnalistus, aktorius ir kitų sričių korifėjus.

Šiuo metu gimnazija aktyviai ieško savo naujos krypties. Savo krypties įprasminimui gimnazija ieško naujų partnerių. Vienas naujausių partnerių yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas, Ugdymo plėtotės centras, dažnai konsultuoja UNESCO komisijos sekretoriatas. Šiuo metu planuojama plėsti studijų lauką, siūlyti naujas studijų kryptis  ir ugdyti naujas moksleivių kompetencijas.

Nuo pat pirmųjų mokytojavimo metų D. Kriukas intensyviai įsitraukė į gimnazijos bendruomenės veiklą, kūrė naujas pamokas, inicijavo diskusines temas, skatino bendruomenės iniciatyvas. Kadangi daugelis jo iniciatyvų buvo pozityviai sutiktos, todėl D. Kriukas buvo dažnai kviečiamas į įvairias įstaigas pristatyti savo pedagoginio starto sėkmės ir iššūkių, drąsiai pasidalyti pedagogine patirtimi.

Pozityvus iniciatyvos skatinimas neleido pamiršti mokyklos, vertė plačiau rodyti visuomeninę iniciatyvą, įsitraukti į miesto ir nacionalinius renginius. Viena iš tokių iniciatyvų yra vasaros metu jo sukurtas gimnazijos interneto puslapis, kurį jis visiems bendruomenės nariams pristatė po vasaros atostogų.

2014 m. D. Kriukui buvo suteikta mokytojo metodininko kvalifikacija. Tais pačiais metais   Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė įteikė dr. Meilės Lukšienės premijos laureato diplomą už demokratiškumo, bendruomeniškumo, pilietiškumo, tautiškumo, humanizmo ir kūrybiškumo idėjų įgyvendinimą ir sklaidą mokykloje.
Nuo 2013 m. iki dabar D. Kriukas yra Vilniaus miesto technologijų mokytojų metodinės tarybos narys, veda mokytojams seminarus apie dizaino mokymą, kūrybiškumo ugdymą ir įvairių erdvių panaudojimą ugdymo procese.

Nuo 2013 m. D. Kriukas kartu su drauge (dabar jau žmona) Vidmante pradėjo kurti renginių ir asmeninių švenčių dekoravimo vizijas bei jas įgyvendinti. Pašnekovas atvirauja: „Iki šiol esame renginių ir kitų švenčių dekoratoriai, švenčių stiliaus kūrėjai vienijami pavadinimu „DK dizainas“; vėliau sukūrėme dekoracijų ir gėlių studiją  „Balta studija“.

2017 m. D. Kriukas buvo pažymėtas TOP 3 technologijų mokytojų nominacijoje, mokytojų apdovanojimuose „Inovatyviausių mokytojų apdovanojimai“.

– Nors šiandien dažnai pasigirsta ne patys geriausi pedagoginio darbo atgarsiai, tačiau visada džiugu pastebėti pedagogus iš pašaukimo. Donatai, kas jus paskatino rinktis pedagogo kelią? Kas yra jūsų didžiausi inspiratoriai?
– Mano giminėje pedagogų nėra daug (kas paprastai daugeliui pedagoginę kryptį nulemia), tik viena teta. Ji visada mane žavėjo savo sąmoningumu, kūrybinėmis idėjomis ir taikomais sprendimais mokykloje. Pasirinkęs pedagogines studijas pirmiausia savo gyvenimą siejau tik su nenuspėjama profesija, kuri nebūtinai turėjo tapti nuolatiniu mokytojo darbu. Buvo gera proga leidusi įsitvirtinti reklamos kūrimo srityje. Mane tai labai žavėjo ir apie tai labiausiai galvojau.

Vis dėlto 2008 m. pasirodė socialinio projekto „Renkuosi mokyti!“ reklama, kuri kvietė savo idėjas ir energiją skirti mokyklai bent 2 metus. Kadangi mane tai sudomino, todėl buvau pakviestas į mokyklą. Tuomet supratau, kad darbas mokykloje man puikiai tinka ir kad noriu pats būti mokyklos pokyčių dalyvis. Taip aš sudalyvavau gana sudėtingoje atrankoje ir patekau į būsimų „Renkuosi  mokyti!“ mokytojų grupelę. Savo sprendimu nesigailiu iki šiol.

Po 2 metų neliko  abejonių. Likau mokykloje ir dabar jau skaičiuoju 9 pedagoginio darbo metus Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje. Taigi  mokytojavimą inspiravo programa „Renkuosi mokyti!“ ir jos propaguojama idėja – keisti mokyklą.

– Šiuo metu dirbate su jaunimu. Esate vienas geriausių mokytojų. Papasakokite, kaip susiklostė aplinkybės, jog vis daugiau ir daugiau jūsų profesinė orientacija tampa labiau pastebima ir gerbiama? Ar save ir toliau matote dirbant pedagogikos srityje, nors visuomenė vis dažniau šykšti komplimentų ir teigiamų patarimų?
– Nesutiksiu su geriausio mokytojo statusu, nes aš pats sau keliu gana aukštus kriterijus, peržengiančius šį mokytojo statusą. Prisipažinsiu, man visada džiugu girdėti sėkmingas jaunų mokytojų istorijas, jų dalijamas idėjas ir pastebėti gerą darbinę nuotaiką, nors kai kurios iniciatyvos yra tik fragmentiškos ir trumpalaikės.

Donato KRIUKO archyvo nuotr.

Darbas su žmonėmis yra sunkiai nuspėjamas, o dar sunkiau planuojamas. Mokytojo sėkmės ar atradimai tiesiogiai susiję su kiekviena diena mokykloje, kuri yra vis kitokia, vis kitaip išblaškanti rutiną. Tikriausiai mano pozityvus nusiteikimas lemia mano matomumą viešumoje. Tikriausiai labai svarbu pačiam suprasti, kodėl atsirandu vienoje ar kitoje situacijoje ir kodėl esu mokytojas. Jei žinau kodėl, tuomet abejonių, ar likti mokykloje, nekyla. Šiuo metu neturiu jokių planų palikti mokyklą.

Aš vis dar gaunu naudos, kurią man suteikia mokykla, ir jaučiu, kad dar galiu skirti savo energijos jos puoselėjimui. Tad visus kritikuojančius mokyklą, visus komentuojančius kritinę švietimo situaciją, politikuojančius apie mokyklos gyvenimą pakviesti užeiti į mokyklas ir jose praleisti ne vieną pusdienį. Vis dėlto kalbėti apie tai, ko neteko patirti, yra labai nesąžininga.

– Visuomenėje mokytojas nebeturi tokios pagarbos, kokią turėjo anksčiau. Skaudu matyti patyčias, adresuotas mokytojams, supermamytes, bet kokia kaina ginančias savo vaikus nuo (neva) juos užgujančių mokytojų monstrų. Pasvarstykime, kokios aplinkybės lėmė pagarbos mokytojui nykimą? Kaip būtų galima sugrąžinti pagarbą?
– Dera prisiminti, kas anksčiau lėmė pagarbą mokytojams. Vis dėlto lėmė santvarka, kurioje gyveno Lietuva. Kai kuriais atvejais ji buvo priverstinė.

Šiandien nemaža dalis visuomenės tiesiog neturi jokio supratimo apie gyvenimą mokykloje, nes ji vis dar gyvena senais ir įsivaizduojamais prisiminimais. Aš pastebiu, kad kai kurios mokyklinės situacijos yra reprezentuojamos pabrėžiant ir formuojant gana neigiamus dalykus.

Deja, kartais visas mokyklos gyvenimas traktuojamas, kaip neigiamos įtakos, vaiko žalojimo, spaudimo etapas. Bet juk reikia pripažinti, kad kartais atsakomybės už mokymą ar mokymąsi nebeprisiima nei mokytojas, nei mokinys, nei tėvai. Klesti chaosas ir mus pasiekia tik įvairūs kaltinimai.

Vis dėlto man mokinio emocinė sveikata, jį kamuojantys būties klausimai, nusiteikimas mokymuisi labai rūpi. Galbūt šis rūpėjimas kartais virsta dažnu klausinėjimu: ar gerai jautiesi, ar sunku, ar nesupranti, ar galiu kuo padėti? Kartais gali atrodyti, kad mokytojas be reikalo kišasi ne į savo reikalus. Būna dienų, kad daugiau galvoji apie vaikų emocinę būseną, nei apie savo dėstomą dalyką. Aš pastebiu, kad šiuolaikiniai mokiniai yra labai jautrūs, lengvai pažeidžiami, nors ir drąsūs. Deja, bet jiems tenka didelė našta spręsti ne visada vaikiškas problemas: šeimos tragedijas, draugų daromą poveikį, sprendimų priėmimą ir panašiai. Taigi, atsakydamas į jūsų klausimą bandau perteikti ir mokytojo jausmų audras. Noriu, kad įsivaizduotumėte mokytojo darbą kaip sunkią psichologinę naštą.

– Prisiminkite savo mokytojus. Kaip jie jus įkvėpė žengti kitų žmonių mokymo keliu?
– Aš mažai ir nežymiai prisimenu savo mokyklos gyvenimą, žinau, kad tyliai joje gyvenau ir bandžiau niekam neužkliūti. Atsimenu kelias savo iniciatyvas, kurias buvo labai nedrąsu perteikti mokytojams. Mokytojų ir mokinių santykiai nebuvo grįsti bendradarbiavimu ar supratimu. Jokios priklausomybės vieni kitiems, bendruomenės jausmo per daug nejautėme (bent jau man taip atrodo net dabar).

Galbūt klasės auklėtoja ir buvo charizmatiškesnė. Ji skatino domėtis, provokavo kritiškai vertinti naujas  mintis ar plėtoti daugiaprasmes diskusijas. Vis dėlto mano apsisprendimas būti mokytoju buvo paremtas noru keisti mokyklą, o ne tęsti tai, ką aš jau buvau patyręs savo mokykloje.

– Koks ateityje turėtų būti Lietuvos mokytojas ir kokioje mokykloje norėtumei pats mokytis?
– Ateities mokytojas galėtų būti laisvas kūryboje, pasirinkimuose. Manau, kad prasmių ieškojimas turi išlikti kaip vienas pačių svarbiausių pedagoginio darbo aspektų. Mokytojui turi rūpėti, ką mokinys išsineš iš jo pamokos/-ų. Mokiniui neturi būti sukurtas tuštumo ar laiko praleidimo vėjais jausmas. Ateityje mokytojai turi būti dar labiau aktyvesni visuomeninio, pilietinio gyvenimo dalyviai, rodyti iniciatyvas. Mokyklos turi keistis, ieškoti naujų veiklos krypčių, domėtis dabartiniu pasauliu,  jo naujoves įtraukti į ugdymo turinį.

Vilniaus Salomėjos Nėries gimnazijoje, kurioje dirbu, pradėjome ieškoti išskirtinumo ir tvaraus ryšio su šiuolaikine tikrove. Judame link visiškai naujos, dar Lietuvos mokyklose neegzistuojančios specializacijos.

Tad ieškome mokslo partnerių, o idėjų gvildenimui mums daug padeda Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas, konsultuoja UNESCO komisijos sekretoriatas, Ugdymo plėtotės centras. Tikimės, kad mūsų iniciatyva, nauja studijų kryptis taps pavyzdžiu kitoms mokykloms ir skatins siekti savų tikslų, ieškoti išskirtinumo ir plėtoti šiandienai ypač reikalingas naujas moksleivių kompetencijas.

– Ar niekada nekilo noras atsisakyti pasirinkto kelio – tapti mokytoju? Juk profesija ypač sunki ir reikalaujanti auksinės kantrybės.
– „Kol bent vienai asmenybei yra svarbu tai, ką darau, manau, kad verta tai tęsti“, – ši mintis mane paguodžia, kai užgula ne visuomet pozityvūs svarstymai. Man tikrai svarbu būti reikalingam ten, kur esu. Priešingu atveju protingiausia yra ieškoti kitos veiklos. Tad aš vis dar manau, kad esu pasirinkęs tinkamą gyvenimo kelią.

– Pabaigai noriu paklausti apie jūsų tolimesnius gyvenimo planus. Ar jūs tikrai esate laimingas būdamas mokytoju?
– Čia vėl viskas siejasi su tuo, ką minėjau anksčiau. Laimės momentai apima tada, kada tiesiogiai pajunti reikalingumo jausmą iš mokinių, bendradarbių, bendraminčių. Kadangi pastaruoju metu mane reikalingumo jausmas nuolatos ištinka, todėl šiandien mano mintys skrieja aplink tolimesnes veiklas mokykloje ir laimės kūrimą joje ir su ja. Noriu kurti kitokius renginius mokykloje, inicijuoti netradicines veiklas, kviesti svečius į gimnaziją, pritraukti daugiau absolventų į tolimesnį mokyklos kokybės stiprinimą. Man vis dar norisi kurti gerą mokyklą, kurioje visi esantys žmonės pasijustų laimingi.

– Dėkoju už puikų pokalbį, linkiu stiprybės ir ištvermės ateities pedagoginiuose darbuose. Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2018-01-26). Man vis dar norisi kurti gerą mokyklą, kurioje visi esantys žmonės pasijustų laimingi. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36316-kulturos-kirtis-man-vis-dar-norisi-kurti-gera-mokykla-kurioje-visi-esantys-zmones-pasijustu-laimingi.html (2018-02-10).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...