Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir plačiomis kultūros temomis. Tikrai ne visi skaitytojai žino, kad doc. dr. R. Venckus yra parašęs kelis šimtus kritinių recenzijų-straipsnių apie šiuolaikinę tapybą. Aštuonerius metus jo kritinės recenzijos lydėjo visas tarptautinio vaizduojamojo meno festivalio „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose” tapybos parodas. Šį kartą kviečiame skaityti jo parengtą interviu su Kaune gyvenančia ir kuriančia tapytoja Rita Rimšiene.

Rita Rimšienė yra baigusi aukštojo universitetinio mokslo studijas cheminės technologijos (1983 m.), finansų vadybos ir verslo administravimo (2002 m.) srityse. Tapyti pradėjo prieš dešimtmetį. Šiandien dailininkė gali pasigirti įspūdingu autorinių parodų skaičiumi, kuris jau peržengė net dvi dešimtis. 2008–2017 m. R. Rimšienė autorines parodas surengė Kaune, Klaipėdoje, Kretingoje, Palangoje, Druskininkuose, Anykščiuose ir kt.

Jau kurį laiką ji taip pat organizuoja plenerus ir dalyvauja grupinėse parodose Lietuvoje (Kaune, Palangoje, Kretingoje, Birštone) bei kaimyninėse šalyse (Latvijoje, Lenkijoje).

Svarstydama apie savo tapytojos kelią dailininkė pripažįsta, kad tapyba jos gyvenime atsirado iš vidinio poreikio ir asmeninio apsisprendimo. Kurti skatino naujos pažintys su garsiais profesionaliais tapytojais bei vyro padovanoti tapybos reikmenys. Kūrėja teigia: „savo meninę kūrybą sieju su žmogaus tobulėjimu, dvasingumu, bet ne su pajamomis“.

– Ar tapybos paslapčių tikrai semiatės savarankiškai? Gal galėtumėte pasidalyti šia saviugdos metodika? Kaip pradėjote pati mokytis, kokius atradimus padarėte? Jei mokytumėtės iš naujo, kokių imtumėtės žingsnių?
– Žinių iš kosmoso tikrai negavau. Nors savarankiškai mokytis tapybos gana sudėtinga, bet įmanoma. Tiesa, savarankiškas mokymasis reikalauja daugiau laiko ir pastangų. Nors pirmuosiuose kūrybos žingsniuose atsidūriau visiškoje nežinioje, tačiau mane stumtelėjo asmeninis noras išsiaiškinti, sužinoti ir išmokti.

Minčių skaitiniai I, 2017. Drobė, akrilas, 110x150 cm.

Vis dėlto laiko dailės studijoms nebuvo pakankamai. Jį iš manęs atimdavo atsakingos pareigos darbe, kasdienės buities veikla namuose. Tačiau tapyti vis tik mokiausi konsultuojant dailininkei Daliai Ostasevičienei, profesoriui Arvydui Palevičiui, dailininkams Andriui Mačiui, Vytautui Kusui ir Antanui Obcarskui. Taip pat skaičiau įvairią dalykinę literatūrą, lankiausi parodose, ištisas valandas leisdavau muziejuose.

Šiandien tvirtai galiu teigti, kad iš naujo žengiant meno kūrybos keliu rinkčiausi aukštojo mokslo dailininkės specialybę.

– Jūsų kūryboje vyrauja abstrakcijos. Gal galėtumėte papasakoti, kodėl dominuoja abstrakcija? Ką abstrakcija teikia jums kaip kūrėjai ir jūsų kūrybos gerbėjams?
– Manęs netenkina įprastinės tikrovės atvaizdavimas paveiksluose. Tapyboje noriu atskleisti asmenybės vidaus transformacijas ir emocijas, bet ne atvaizduoti tai, kas jau yra akivaizdu.

Man abstrakcija tarytum padeda prasiskverbti giliau už regimojo pasaulio. Kurdama išgyvenu visišką vaizduotės laisvę ir ji man atsidėkoja begaliniais vaizdiniais. Periodiškai aš vis atrandu kažką nauja, vis eksperimentuoju kitaip naudodama dažus ir išgaudama naujus efektus. Taip man pačiai kūrybinis procesas tampa labai įdomia veikla.
Nors ne visais nutapytais paveikslais aš galiu pasidžiaugti, tačiau visumoje aš džiaugiuosi savo kūrybos rezultatais. Gerbėjai, turintys savo namuose mano paveikslų, teigia, kad jiems taip pat mano kūriniai teikia džiaugsmo, nors ir negali tiksliai įvardyti paslapties, kuri yra užfiksuota paveikslo plokštumoje.

– Kokie menininkai, jų kūryba ir biografijos faktai jus įkvepia kurti? Kokie jūsų mėgstamiausi autoriai ir kodėl?
– Vartydama įvairias tapybos knygas užsidegu aistra kurti. Įkvepia tiek renesanso laikų menininkai, tiek vėlesnių meno judėjimų pradininkai. Jie nepasiduodavo įsisenėjusiai rutinai, o drįsdavo atstovauti dar niekada nematytai meno krypčiai.

Minčių skaitiniai I, 2017. Drobė, akrilas, 110x150 cm

Labiausiai įsimintina yra muitininko Anri Ruso biografija. Tiesa, jis muitininku niekada ir nebuvo. A. Ruso pradėjo tapyti būdamas daugiau kaip keturiasdešimties metų. Nesimokė nei piešimo, nei tapybos, ignoruodamas perspektyvą atkakliai tapė figūras vešlios augmenijos fone. A. Ruso dėl savo keistos tapybos buvo ignoruojamas to meto impresionistų. Ilgainiui jo meno palikimu labai žavėjosi XX a. avangardo dailininkai ir ne bet kokie, o Delonė, Kandinskis, Pikasas, etc.

Taigi anksčiau A. Ruso tapyba sulaukdavo pajuokos iš publikos ir kritikų, vėliau menininkas buvo pripažintas vienu unikaliausiu postmodernizmo tapytoju ir jo paveikslus šiandien galime matyti įvairiuose pasaulio šalių muziejuose. Taigi Ruso, primityvizmo kūrėjo, biografiniai faktai mane labiausiai ir įkvepia kūrybai.

Mano mėgstamiausi lietuvių dailininkai yra: M. K. Čiurlionis, Šarūnas Sauka, Vytautas Kusas, Antanas Obcarskas, doc. dr. Gražina Vitartaitė, prof. Antanas Kmieliauskas. Užsienio dailininkai: Leonardo da Vinčis, Klodas Monė, Anri Ruso, Vasilijus Kandinskis, Edvardas Munkas, Frida Kalo, Lucia Riccelli, Tom Kree. Aš jų tapybą mėgstu, nes ji man suteikia stiprybės kūryboje.

– Kaip į jūsų pasirinktą menininkės kelią, kuriuo jau žingsniuojate dešimtmetį, žvelgia jūsų artimieji? Ar susilaukėte palaikymo ir padrąsinimo?
– Pradžioje mano artimieji stebėjosi nauju gyvenimo posūkiu. Jiems mano biografijos posūkis buvo labai netikėtas. Vis dėlto jie gerbė ir vis dabar gerbia mano  pasirinkimą. Jie visada mane palaiko. Drąsos, pasiryžimo, užsispyrimo, darbštumo man netrūksta. Jeigu ryžtuosi kokiai nors veiklai, tai maksimaliai išnaudoju savo galimybes, siekiu geriausio įmanomo rezultato.

Mano kūriniai džiugina artimųjų akį, jie giria mane. Jų namuose puikuojasi ištisas mano paveikslų arsenalas. Svarbiausia tai, kad jie pastebi, jog mano kūriniai grupinėse parodose eksponuojami kartu su labai garsiais lietuvių menininkais. Taigi, jie džiaugiasi mano tapyboje pasiektu gana neblogu rezultatu.

Minčių skaitiniai I, 2017. Drobė, akrilas, 110x150 cm

– Kas yra jūsų kūrybos didžiausias kritikas, kurio nuomonė jums yra svarbi? Kaip manote, ar kritika skatina kurti, ar ji priešingai – griauna bet kokius planus tobulėti kūryboje?
– Man yra svarbiausia menininkų Vytauto Kuso ir Antano Obcarsko nuomonė. Taip pat mielai išklausau ir kitų profesionalių meno atstovų, meno gerbėjų kritikos. Manau, kad nuoširdi kritika parodo nemažą dalį tiesos apie mano tapybą. Taikli kritika skatina kurti ir pamatyti tai, ko pats nepastebi ir kažin ar galėtum pastebėti…

– Gruodžio 8 dieną Kaune pristatysite autorinę tapybos parodą. Pasidalykite mintimis apie tai, kuo jūsų naujoji paroda yra kitokia nei ankstesnės? Kaip ir kodėl ji vadinasi? Kurioje įstaigoje ir kiek laiko ją bus galima aplankyti? Kokie buvo žengiami žingsniai šiai parodai ruošiantis? Kokių laukiate būsimų žiūrovų reakcijų?
– Ši paroda yra dešimties mano tapybos metų apibendrinimas. Kūryboje inkrustavau didelę dalį savo nuoširdumo ir dvasingumo, kuriuos išsiugdžiau per dešimt savo kūrybinių metų. Tikiuosi, kad mano naujausia paroda bus pati brandžiausia, kokią buvau surengusi per šį laikmetį. Brandžiausia tiek kokybe, tiek kiekybe.

Žiūrovai išvys apie trisdešimt paveikslų, sukurtų šiais metais. Didžiausios drobės siekia 150x200 cm, o mažiausios – 80x120 cm. Pripažinsiu, tokios didelės parodos dar niekada nebuvau surengusi.

Minčių skaitiniai I, 2017. Drobė, akrilas, 110x150 cm

Naujoje parodoje eksponuojami paveikslai yra pavadinti „Minčių skaitiniais“. Šiuo neįprastu pavadinimui siekiu kvestionuoti kūrybos proceso fenomeną. Kai kuriu, atrodo, kad aš pati skaitau savo mintis. Jos kildamos iš pasąmonės jungiasi su jau regėtais vaizdais, patirtais įvykiais bei išgyventomis emocijomis.

Kai mintys ir vaizdiniai subręsta, įgauna sistemą, tuomet aš pradedu tapyti. Iš pradžių įsivaizduoju, kaip turės atrodyti naujas mano paveikslas. Esu įsitikinusi, kad mano kūriniai kelia teigiamas emocijas. Kai jaučiuosi prastai, dažniausiai aš nesiimu kūrybos. Tik geros savijautos metu sukuriu paveikslus, spindinčius gyvybe, žaismingumu, įtraukiančia paslaptimi ir panašiai. Tikiuosi, kad mano parodos lankytojai paveiksluose nuskaitys tai, kas jiems patiems atrodys jautru, atpažįstama ir galinti pradžiuginti širdį.

– Pabaigai noriu paklausti, ar esate laiminga, žengdama nelengvu meno kūrybos keliu? Kokie jūsų tolimesni kūrybinio gyvenimo planai?
– Laimė – tai jausmas. Aš tikrai esu laiminga būdama savimi. Jei tapydama jaučiuosi puikiai, jei žmonės įsigiję mano paveikslų patiria puikių emocijų, tuomet mano laimė nuo to tik didėja. Pritarsiu, kad žengti meno kūrybos keliu nėra lengva, bet lyginant su chemikės ir matematikės karjeros atvejais tikrai nėra sunkiau. Aš baigiau inžinerines studijas, vėliau finansų ir verslo vadybos, bet tai tebuvo populiarios specialybės, kurios reikalingos karjerai daryti.

Minčių skaitiniai I, 2017. Drobė, akrilas, 110x150 cm

Vis dėlto tikrasis mano pašaukimas visuomet buvo meno kūryba. Džiaugiuosi, kad pagaliau einu savo keliu, esu laiminga kurdama ir suteikdama galimybę žmonėms tais kūriniais džiaugtis. Tai man suteikia labai daug laimės gyvenime.  Tad vis dėlto tolimesnis kūrybinio gyvenimo planas yra toliau eiti pašaukimo keliu.

– Dėkoju už pokalbį, o skaitytojams noriu pranešti, kad R. Rimšienės tapybos paroda bus eksponuojama Lietuvos tautinės muzikos instrumentų istorijos muziejuje, L. Zamenhofo g. 12, Kaune. Kūriniais galima bus grožėtis nuo 2017 m. gruodžio 8 d. iki 2018 m. sausio 10 d.  

Skaitytojams taip pat primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-12-01). Kai kuriu – tai skaitau savo mintis. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35846-kulturos-kirtis-kai-kuriu-tai-skaitau-savo-mintis.html (2017-12-07).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...