Dr. Remigijus Venckus.

2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje. Rengdamas parodą autorius bendravo su inkubatoriaus rezidentais ir darbuotojais, susipažino su inkubatoriaus plėtra ir jo teikiamomis galimybėmis meno kūrėjams. Jo dėmesį patraukė vienas įdomiausių pašnekovų ir bendraminčių  – inkubatoriaus darbuotojas Gintautas Kazakevičius. Šio penktadienio rubrikoje „Kultūros kirtis“ kviečiame susipažinti su dviejų bendraminčių pokalbiu.

 

Apie pašnekovą

Gintautas Kazakevičius gimė ir šuo metu gyvena Anykščiuose. Šiame mieste sukoncentruoti visi jo pomėgiai, draugai, nuotykiai. Gyvenimas nedideliame Lietuvos miestelyje teikia didžiausią malonumą, nes gamta čia yra labai arti. Ryšys su gamta auginamas ir stiprinamas nuo pat mažumės: pramogaujant, žvejojant, grybaujant ir panašiai.

G. Kazakevičius yra pagrindinės Antano Baranausko mokyklos ir Anykščių technologijų mokyklos absolventas. Technologijų mokykloje pašnekovas baigė dvylika klasių, įgijo technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybę. Mokykloje buvo gausu įtraukiančių renginių bei galimybių pačiam realizuoti savąsias idėjas. Nuo to laiko Gintautas groja ir bando įrašyti savo sukurtos muzikos albumą. Anot pašnekovo, muzika kaip tapyba, muzika leidžia paskleisti savo jausmus, muzika, net ta, kuri gimsta iš liūdesio gali nuo jo pagydyti.

Baigęs mokyklą G. Kazakevičius toliau netęsė studijų. Šiuo metu jis dirba Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje ir yra virtualios realybės projekto vadovas.

Anksčiau ilgą laiką pašnekovas šokdavo tautinius šokius, o šiuo metu vaidina Anykščių teatre, kuriam vadovauja Jonas Baziliauskas. Su teatro trupe G. Kazakevičius daug keliauja, rengia ir demonstruoja spektaklius, dažnai padeda įgyvendinti sumanymus modeliuojant šviesą ir garsą. Pašnekovas prisimena estų režisierių Tiit Atle, kuris lankėsi Anykščiuose ir kurį laiką bendradarbiavo su Anykščių teatru, jis vietos kūrėjus mokė meistrystės bei pastatė tris spektaklius pagal Samuelio Beketo kūrybą: „Teatro fragmentas 1“, „Ateina ir išeina“, „Naktis ir sapnai“. Spektakliai buvo demonstruoti festivalyje „Baltijos rampa-2017“ Jūrmaloje (Latvija).

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– Lietuvoje įprasta girdėti, kad regionuose trūksta darbo vietų, kad kultūrinė veikla ir jaunimo užimtumas labai mažas. Gintautai, kuo gyvena Anykščių jaunimas? Kokios yra laisvalaikio formos ir erdvės? Kokius darbus galima dirbti Anykščiuose?
– Anykščių jaunimas panašus į kitų Lietuvos vietovių jaunimą. Jaunuoliai dar besimokydami mokykloje dažnai nežino, ko nori iš gyvenimo ir kokią veiklą norėtų plėtoti. Tad vienintelis kelias yra išbandyti įvairias kūrybines veiklas.

Vasaros laikotarpiu įprastas gyvenimo tempas pasikeičia. Jaunuomenė išvyksta į užsienį uždarbiauti. Kai kurie – trumpam, o kai kurie susigundo uždarbiu ir nebegrįžta. Kai kurie apsigyvena didesniuose miestuose.  Yra ir tokių atvejų, kai grįžę namo sukuria nuosavą verslą. Tiesa, Anykščiuose yra įvairių darbų, tik klausimas, ar visi nori juos dirbti, pavyzdžiui, padavėjo darbą arba talkinti ūkininkui gyvulininkystės srityje.

Pas mus laisvalaikis panašus, kaip ir visos Lietuvos jaunimo aplinkoje. Anykštėnai eina sportuoti, savaitgalį lankosi baruose, dalyvauja viešuose renginiuose.

– Įgijęs vidurinį išsilavinimą netęsei mokslų jokioje kitoje mokykloje Lietuvoje ar užsienyje. Kodėl? Gal tai yra tavo „gap year“. Kaip manai, ar reikia baigus vidurinę mokyklą daryti pertrauką ir kodėl? Kokia tos pertraukos nauda?
– Šiuo metu mano pertrauka yra gana ilgoka. Aš tikrai žinau, kuriuo keliu noriu žengti, bet pats turiu gerokai apsvarstyti savo visus būsimuosius žingsnius. Noriu įsitikinti, ar mano planuojama profesinė kryptis tikrai yra skirta man.

Tiesa, yra pažįstamų, kurie taip ir neranda savojo kelio, nežino, ko nori iš gyvenimo, kokia profesine veikla užsiimti. Tikriausiai todėl dažnas mano amžiaus jaunuolis pasirenka migranto kelią ir tiesiog dirba, kad tik uždirbtų kapitalo. Manau, kad gyvenime ne viskas paremta uždarbiu…

Pertrauka tikriausiai yra naudinga. Galiu svarstyti apie savo gyvenimą ir mėgautis pačiu savęs ieškojimu. Juk turiu aš tik vieną gyvenimą, todėl noriu būti laimingas ir kiek įmanoma daugiau laiko skirti sau.

– Esi aktyvus jaunuolis, labai daug domiesi šiuolaikiniu menu ir ypač teatru. Gintautai, papasakok, ką tau duoda teatras, kaip jį suvoki. Kokį vaidmenį tavo gyvenime vaidina veikla teatre?
– Man patinka viskas, kas yra susiję su kultūros veiklų organizavimu ir dalyvavimu jose. Dievinu teatrą. Jis man yra svarbus ir ateityje noriu gyventi vien tik juo. Teatras suteikia drąsos ir pasitikėjimo savimi. Spektakliai – tai žmonių gyvenimo analizės rinktinės, kuriose keliami teisingumo ir priešingi klausimai.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

Vaidindamas galiu drąsiai žvelgti į visuomenę, kalbėti apie ją, galiu būti ne tik paprastu žmogumi, turinčiu tik sau reikalingų svajonių. Teatras parodo, kaip sukonstruotas pasaulis ir kaip sąveikauja kiekviena jo konstrukcijos dalelytė. Jis atveria žmogaus ryšius su kitais žmonėmis, apnuogina jausmų pokyčius.

– Ar įsivaizduoji save aktoriaus darbe? Kuo tave traukia aktoriaus profesija? Kas buvo tavo pirmieji inspiratoriai? Kas ir kaip tave skatino domėtis teatru?
– Manau, aš turiu polinkį ne tik vaidinti, bet ir režisuoti. Noriu kurti kruopščiai, pradedant nuo pačių smulkiausių detalių. Režisieriaus darbe svarbu apgalvoti detales, todėl reikia būti skrupulingam, kantriam ir niekada neskubančiam. Režisierius formuoja jausmų išklotinę, jis turi atskleisti jausmų pasaulį taip, kad žiūrovai krūptelėtų ir pradėtų analizuoti save.

Mano  gyvenime pirmasis teatro inspiratorius buvo Vytautas Kernagis. Jo galingas ir raiškus balsas visada atkreipdavo mano dėmesį. Aš visada į jį žvelgiau kaip į pavyzdingą didį žmogų ir didį talentą.

Nors tiesiai žingsniuoti teatro kūrybos kryptimi kaip ir niekas manęs neskatino, tačiau aš pats tiesiog pradėjau jausti didžiulį poreikį. Teatras pirmiausia buvo mano hobis, kuris šiandien išaugo į mano gyvenimo tikslą.

– Papasakok apie teatrą Anykščiuose. Koks jis, kas jame vyksta? Ką tau tenka jame veikti? Kaip vietos bendruomenė palaiko šį teatrą?
– Mano manymu, Anykščių teatras yra puikus. Man kartais jame tenka vaidinti, o kartais pagelbėti net techniškai realizuojant režisieriaus idėjas. Teatras labai pasikeitė, kai jame pradėjo dirbti režisierius Jonas Buziliauskas. Atsirado daugiau kūrybinės energijos. Režisierius teatrą sustiprino taip, kad į jį abejingai negali žiūrėti vietos gyventojai. Galiausiai jo dėka yra stiprinamas ir Anykščių miestas, kaip kultūros ir traukos erdvė.

Mes ne tik vaidiname teatre, bet ir esame kažkuo panašūs į šeimą. Bendraujame, dalijamės mintimis apie personažus, išklausome ir padedame vienas kitam. Pavyzdžiui, aš dažnai reguliuoju šviesas, kartais talkinu įgarsinimo ir muzikos klausimais. Bet vis dėlto man labiausiai patinka būti scenoje, kur aš užmirštu gyvenimą už jos ribų.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– 2017-ųjų vasarą su teatro trupe vykai į Balkanus. Papasakok apie savo kelionę. Juk tai buvo didelis iššūkis? Kokie nuotykiai jūsų visų tykojo? Kaip teatras pasirodė svečioje šalyje ir kaip buvo priimtas?
– Vykome į Juodkalniją ir vaidinome tarptautiniame teatrų festivalyje Kolašin mieste. Pagal Kosto Ostrausko dramą „Čičinskas“ buvo pastatytas spektaklis. Aš buvau ir vairuotojas ir aktorius, vaidinau vietoj kolegos, kuris negalėjo vykti kartu.

Pirmoji kelionės nakvynė buvo Lenkijoje, antroji – Serbijoje, kuri man labiausiai patiko. Ši šalis niekuo nepanaši į Lietuvą. Apskritai, visi Balkanai yra nuostabūs: žmonės, kultūra, kitokia kalnuota gamta – nerealu! Juodkalnijoje galėjau tiesiog sėdėti ir grožėtis gamta…

Kalošin mieste buvome labai šauniai priimti, nors nakvojome kareivinėse. Vis dėlto buvo nejauku, nes mus nuolat supo karinė technika. Kelionės metu sugedo mašina, tad Kolašin teatro vadovas Zoran man labai pagelbėjo susikalbant su vietos autoservisu.

Po pasirodymo festivalyje, nors ir buvo labai karštas oras, tačiau visi ryžtingai kelias dienas keliavome prie Adrijos jūros. Be abejo, grįžtant į Lietuvą mus aplankė šioks toks kelionės liūdesys… Juk kelionės mus tikrai praturtina šauniais įspūdžiais.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– Šiuo metu dirbi Anykščių menų inkubatoriuje. Kuo šis inkubatorius yra savitas? Kokios patirties įgauni jame dirbdamas? Papasakok apie darbo pobūdį inkubatoriuje ir kaip tavo darbą priima lankytojai.
– Anykščių menų inkubatorius tikrai yra unikali įstaiga. Jis stebina žmones, plečia miestelio kultūros įvairovę. Ši įstaiga – tai vieninga ir didelė jėga, kuri sujungia žmones vardan kūrybos tikslo. Galiausiai dėl inkubatoriaus pozityvių veiklų įvairovės mes visi tampame geresni, kuriame tolerantišką Anykščių bendruomenę.

Čia dirbdamas sutinku daug labai skirtingų žmonių su skirtingomis idėjomis, puikiais kūrybos rezultatais. Visa tai mane stebina ir praturtina. Jau tikriausiai supratote, kad inkubatorius priglaudžia visus labai skirtingus meno kūrėjus, atsižvelgia į jų planus, kūrybos siekius ir sudaro palankias sąlygas rezidentams. Gera kūryba atneša pelną ir jiems, ir inkubatoriui.

Kuriame labai daug įvairių produktų, inicijuojame naujas veiklas ir taip ieškome rakto į kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Mums svarbu inovatyviai pritraukti kiekvieną neabejingą šiuolaikinei kultūrai.

Užklysdami į inkubatorių pakeleiviai mūsų veiklomis ypač susidomi, jie labai teigiamai priima mūsų iniciatyvą ir rezidentų kūrybos rezultatus. Dažniausiai jie mus apiberia visokiais klausimais, į kuriuos visada malonu atsakyti.

Mano darbas, susijęs su virtualia realybe, taip pat suteikia visuomenei naudą, lankytojams didžiulių ir neišdildomų potyrių. Kai jie išvyksta su šypsena veide, tuomet suprantu, kad ir mano diena prabėgo ne veltui.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– Pabaigai noriu paklausti, ar esi laimingas būdamas anykštėnu ir kokie tavo ateities planai.
– Kai žmonės paklausia, iš kur aš esu, visada nuoširdžiai ir su pasididžiavimu atsakau, kad iš Anykščių. Net užsieniečiai manęs klausia, iš kur esu, visada pirmiausia pasakau, kad iš Anykščių, bet ne iš Lietuvos. Esu laimingas būdamas anykštėnu!

Ateityje planuoju studijuoti teatro režisūrą, tik dar nežinau, ar studijuosiu Lietuvoje, ar už jos ribų. Na, o kol nepradėjau studijuoti, aš ir toliau gyvensiu Anykščiuose ir dirbsiu inkubatoriuje.

– Dėkoju už puikų pokalbį. Linkiu nenuleisti rankų ir siekti savo svajonės. Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2018-01-11). Gap Year, teatras ir savęs paieškos. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36196-kulturos-kirtis-gap-year-teatras-ir-saves-paieskos.html (2018-01-22).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...