Dr. Remigijus Venckus.

„Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės bienalės kuratoriumi Sigitu Laurinavičiumi apie pasaulyje visą Lietuvą garsinantį unikalų fotografijos renginį.

Nors ne kartą esu teigęs, kad man tiesiogiai nėra svarbiausias pats mano teksto skaitytojas, t. y. manęs nedomina, ar jį tikrai pasiekia mano tekstas toks, kokį rašau, ar vis dėlto skaitytojas jį perinterpretavęs iškraipo, tačiau kaip ir bet koks rašytojas aš retkarčiais pagalvoju, ar tikrai šis tekstas skirtas šiai auditorijai.

Taip  jau nutiko, kad gyvendamas Vilniuje dažnai bendrauju ir kalbuosi su tais asmenimis, kurie gyvena Vilniuje arba jame lankosi. Esu įsitikinęs, kad mano pašnekovai yra plačiai mąstantys, savo įžvalgomis visiškai ne lokalūs, bet greičiau globalų ir pasaulio pulsą jaučiantys asmenys. Todėl mano pašnekovai yra aktualūs ir šiauliečiui, ir kauniečiui, ir už Lietuvos ribų gyvenančiam pasaulio piliečiui.

Savo kelyje sutinku daug žmonių, nes lankausi įvairiuose miestuose ir miesteliuose kaip menininkas, kaip seminarų autorius ir meno kritikas. Įvairiuose pokalbiuose supratau, jog svarbu išgirsti nuomonę, atsiliepimus tik iš pirmų lūpų, tik iš žmonių, kurie nebūtinai būdami vieno ir to paties miesto gyventojai, bet turi asmeninės patirties ir savo gerąja iniciatyva yra prisidėję prie aktualių idėjų įgyvendinimo.

Šiuo atveju aš taip pat manau, kad šiauliečiams pravartu išgirsti apie tai, kas vyksta Panevėžyje, o vilniečiams – apie tai, kas vyksta Šiauliuose, galiausiai klaipėdiečiams gali būti aktualu sužinoti net apie Mažeikių kintantį kultūrinį klimatą. Tokiu būdu yra sužadinama auditorija mąstyti, kritikuoti, nepasitikėti, vertinti ir tikrinti. Tad skatinamas šio tikslo aš taip pat noriu sužadinti savojo skaitytojo sąmonę.

Taigi, aš nusprendžiau pasidairyti Panevėžio mieste, kuriame vyko didžiulė tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas“. Reflektuoti Panevėžio kultūrinį įvykį mane taip pat skatina situacija, kurią aš vadinu vietos kultūros provincialumu ir uždarumu. T. y. provincialumas ir uždarumas yra ne tai, kad apie vietos renginius ir įvykius skelbia vietinė žiniasklaida, bet tai – jog apie tai per mažai girdime iš Lietuvos žiniasklaidos gigantų.

Dr. Remigijus Venckus kartu su Sigitu Laurinavičiumi

Esu įsitikinęs, kad tarptautinė meno bienalė yra labai aktuali ne tik vietos, bet visos šalies kultūrai. Suprasdamas bienalės aktualumą žengiu kelis žingsnius į priekį. Pirmiausia siekiant bienalės plataus žinomumo ir prasmingumo Lietuvos kultūriniame gyvenime rugsėjo mėnesį planuojame pradėti dalykinę diskusiją su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetu. Tikimės stiprinant bendradarbiavimą bienalės rezultatus pristatyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenei, sostinės gyventojams ir svečiams.

Antra, suprasdamas šio renginio unikalumą ir aktualumą šiandien noriu su jumis pasidalyti savo pokalbiu su bienalės kuratoriumi Sigitu Laurinavičiumi.

Prieš pateikdamas išsamų pokalbį su pašnekovu glaustai pristatysiu jo biografiją. S. Laurinavičius yra tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, parodose dalyvauja nuo 1994 m. Surengęs apie 10 autorinių ir dalyvavęs daugiau kaip 70 įvairių grupinių parodų bei 24 įvairiuose tarptautiniuose pleneruose. 1985–1992 m. Šiaulių pedagogikos institute (dabar Šiaulių universitete) įgijo braižybos, dailės ir darbų mokytojo specialybę, o 1997 m. S. Laurinavičius baigė meno istorijos (dailėtyros) magistrantūrą.

Nuo 2002 iki 2012 m. buvo Panevėžio kolegijos Dailės ir technologijų pedagogikos studijų programos komiteto pirmininkas. Nuo 2002 iki 2017 m. dirbo Panevėžio kolegijoje lektoriumi, vienerius metus (2013–2014) ėjo docento pareigas. Nuo 2015-11-02  yra Panevėžio dailės galerijos Fotografijos galerijos vedėjas.

– Panevėžyje vyksta tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas“. Gal galite prisiminti ir papasakoti, kas ir kaip pradėjo rengti bienalę, kokia buvo jos pirminė idėja? Bienalės forma primena plenerą. Kodėl pasirinkta toks forma ir kuo ji yra unikali?
– Panevėžio bienalės pradžia laikomi 2005 metai. Tada pirmą kartą buvo surengtas toks kūrybinis fotografų forumas, skirtas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metinėms ir vadinosi „Panevėžys – Europa 2005“.

Projekto autoriai ir organizatoriai buvo Algimantas Aleksandravičius, Marija Šileikaitė-Čičirkienė, Loreta Krasauskienė ir Arnoldas Simėnas. Pakviesti fotomenininkai iš Švedijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos, o juos palaikė visa Panevėžio fotografų (ir ne tik) bendruomenė. Buvo nemažai šurmulio ir sujudimo mieste, puoselėta nemažai vilčių.

Tačiau nors tuokart renginys ir pasisekė, vis dėlto nei kitais, nei dar kitais metais pakartotas nebuvo. Pauzė truko net šešerius metus ir tik 2011-aisiais, praėjus metams po Fotografijos galerijos prijungimo prie Panevėžio miesto dailės galerijos, renginys buvo vėl prisimintas ir atgaivintas. Bienalė pavadinta Panevėžio tarptautine fotografijos bienale, sugalvotas pavadinimas „Žmogus ir miestas“, sukurtas logotipas ir pasirinkta forma, kuri nepakito iki šių dienų.

Kaip labai tiksliai paminėjote, bienalės forma iš tiesų ne tik primena, bet ir yra įprasta plenerams. Tokia ji buvo „paveldėta“ pradėjus man dirbti Fotografijos galerijoje. Tokia forma reikalauja ypač didelės fotografų koncentracijos. Bienalė vyksta labai įtemptai.

Esu tos nuomonės, kad ne kiekvienam „įkandamas“ dalyvavimas tokiame renginyje, nes rezultato iš autoriaus reikia jau po 4, vėliausiai – po 5 dienų, o kūryba – ne sportas – brandesniam kūriniui gali gal ir metų nepakakti…

Galbūt kam nors tokios ekstremalios sąlygos ir tinka, padeda susitelkti, tačiau toli gražu ne kiekvienam. Tad, mano įsitikinimu, plenerui, kurio tikslai paprastai apsiriboja bendradarbiavimu ir apsikeitimu patirtimi, tokia forma tinka labiau…

– Kuo šių metų bienalė yra išskirtinė, kitokia? Kas joje buvo suorganizuota naujo ir neįprasto?
– Šių metų bienalė išsiskiria tuo, kad pirmą kartą buvo surengta bendradarbiaujant su Lietuvos spaudos fotografų klubu ir Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacija. Taip susiklostė, kad finansavimą bienalei pavyko gauti labai vėlai ir tai reikšmingai paveikė jos dalyvių sudėtį (ypač tai pasakytina apie užsieniečius).

Kita vertus, kaip tik tai paskatino gausesnių spaudos fotografų pajėgų įsijungimą. Tai turbūt ir yra didžiausia šiųmetės bienalės naujovė. Kūrybinio darbo metodų skirtumas šįkart atsiskleidė labai ryškiai.

– Ar bienalė yra ryškus ir svarbus ženklas Panevėžio kultūriniame gyvenime, regione ir kokią ją matote visos Lietuvos kontekste? Ar bienalę palaiko miesto valdžia ir kaip?
– Jei kalbėtume apie miesto valdžios požiūrį į bienalę, tai jis akivaizdžiai yra pozityvus ir ypač šiais metais labai konstruktyviai prisidėjo prie jos įgyvendinimo: gavome tai, ko norėjome ir kiek reikėjo, ir nebuvo nieko, kas būtų galėję trukdyti.

Žinoma, esminė parama – tai Lietuvos kultūros tarybos ir LR Kultūros ministerijos skirtas finansavimas, be kurio bienalė būtų buvusi nepalyginamai kuklesnė ir skurdesnė. Bet smagu, kad labai geranoriškai prie šio renginio prisidėjo ne tik projektinės lėšos, bet ir kiti rėmėjai.

Tai tik parodo, kad Panevėžio bienalė yra sava, artima ir palaikoma.

Kita vertus, Panevėžys su kultūriniais renginiais nėra „susipykęs“: kas antri metai čia vyksta jau labai platų atgarsį ir aukštą vertę užsitarnavę Dailės galerijos organizuojami tarptautiniai keramikos simpoziumai, meninio stiklo „GlassJazz“ festivaliai, tapytojų plenerai.

O jei dar prisimintume Panevėžio literatūrines žiemas ir kitus tarptautinius kultūros renginius, matytume, kad fonas yra labai solidus ir, kaip dabar mėgstama sakyti, – konkurencingas, tad vien jau tai, kad bienalė rado ir turi savo vietą Panevėžyje, yra gerai. Belieka tik pasistengti, kad su metais ji neprarastų traukos ir susidomėjimo.

– Kokie ir iš kur šių metų bienalėje dalyvavo autoriai? Kuo jie išskirtini, kurie paliko didžiausią įspūdį tiek vietos menininkų bendruomenei, tiek į bienalę užklydusiems asmenims?
– Dalyvauti 2017 m. bienalėje buvo pakviesta 16 fotografų ir 4 lektoriai. Visi jie yra labai gerai žinomi ir įdomūs tiek kaip autoriai, tiek ir kaip asmenybės. Vėlgi aplinkybės lėmė, kad ne visi jie galėjo dalyvauti, tad parodoje žiūrovai galėjo susipažinti su panevėžiečių Evaldo Ivanausko, Valentino Pečinino, Stasio Povilaičio, Andriaus Repšio, Sauliaus Saladūno bei Marijos Šileikaitės-Čičirkienės, vilniečių Valdo Kopūsto, Pauliaus Peleckio, Jono Staselio, kauniečių Algimanto Barzdžiaus ir Elijaus Kniežausko bei Vitoldo Jurkievičiaus iš Lenkijos ir Vilnio Auzinšo iš Latvijos darbais.

Kaip jau minėjau, beveik pusė iš jų – Lietuvos spaudos fotografų klubo nariai. Jiems gal labiau būdinga gatvės fotografija, skvarbus įvykius ir reiškinius dokumentuojantis žvilgsnis, įgūdis fiksuoti akimirkos dvasią.

Kiek tokia fotografija gali būti įdomi, išraiškinga ir paveiki, mano galva, geriausiai atskleidžia vieno iš šių metų bienalės dalyvių, Spaudos fotografų klubo prezidento Jono Staselio iniciatyva kasmet rengiama konkursinė Lietuvos spaudos fotografijos paroda bei leidiniai – „Lietuvos spaudos fotografija“ ir „Fotografijos ratas“. Tai iš tikrųjų puikus pasiekimas ir vertinga patirtis.

Kiti gi bienalės dalyviai (nors irgi kiekvienas skirtingai) toliau plėtojo savo pasirinktas temas bei meninės išraiškos priemones: kas bepiločiu aparatu (dronu) kildamas į padanges, kas kaip tik priešingai – makrorežimu fotografuodamas grindinį, kas akių lygyje vartydamas fotoaparatą, taip iki abstrakčių konstruktyvistinių kompozicijų transformuodamas regimybę, reflektavo įprasčiausias ir jau seniai Panevėžio simboliais tapusias vietas.

Kitaip tariant, nepaisant trumpo bienalės laiko ir santykinai nedidelio dalyvių skaičiaus, lankytojai tikrai turi galimybę pamatyti pakankamai platų kūrybos spektrą.

– Šių metų bienalėje buvo gausu įvairių paskaitų. Gal galite glaustai pristatyti vykusių paskaitų pagrindines temas, lektorius bei jų paskaitose iškeltus diskusinius klausimus?
– Noriu labai pasidžiaugti ir pasinaudodamas galimybę padaryti tai viešai – padėkoti lektoriams už labai įdomias ir vertingas paskaitas. Esu tikras, kad kiekviena paskaita užsukusiems į bienalės renginius suteikė ne tik žinių, kas jau savaime yra vertinga, bet taip pat įgalino daug plačiau ir visapusiškiau vertinti tiek fotografiją, tiek ir daugelį kitų aspektų.

O išgirsti tikrai buvo ką.  Menotyrininkas šiaulietis Virginijus Kinčinaitis savo paskaitoje „Cromatofobija lietuvių fotografijoje“ atskleidė visiškai skirtingus spalvos taikymo tikslus fotografijoje ir sukūrė labai platų ir aktualų ekskursą į fotografijos raidą.

Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė savo paskaitoje „Fotografijos prisiminimui: vaizdo ir teksto sąskambiai“ dalijosi vertingomis įžvalgomis apie senosiose fotografijose neretai pasitaikantį unikalų reiškinį – dedikacijas, užrašytas ant nuotraukos, atskleidžiančias dovanotojo jausmus, žmonių tarpusavio santykius ir dar daugybę kitų lengviau ar sunkiau pastebimų detalių.

Filosofas, VU filosofijos katedros doktorantas Marius Markuckas nagrinėjo žmogaus ir miesto, kaip vienas kitą kuriančių ir nuolat veikiančių jėgų, suvokimo ir vertinimo klausimus paskaitoje „Žmogus ir miestas: filosofinis dikursas“.

Žinoma, tuo pačiu noriu ir jums, Remigijau, nuoširdžiai padėkoti už tikrai įdomų ir įvairiems apmąstymams daug peno davusį pristatymą apie žmogų, miestą ir madą. Juo labiau kad tai jau nebe pirma jūsų paskaita Panevėžyje, sulaukusi itin gražių atsiliepimų ir šiltų vertinimų.

Tiesa, be paskaitų buvo dar du renginiai, kurie, tikiuosi,  kiekvienas savaip paliko savo pėdsaką šios bienalės kontekste. Tai – susitikimas su Panevėžio literatūros meno atstovėmis Elvyra Pažemeckaite, Solveiga Ska ir Greta Ratkute, savo kūryba pamėginusiomis ne formaliai, o per individualią patirtį ir išgyvenimus „atrakinti“ miestą.

Kitas – videofilmų, sukurtų ankstesnių bienalių metu, ir šių metų bienalės dalyvių prisistatymas įvyko svarbioje Panevėžio kultūrai vietoje – Juozo Čerkeso-Besparnio, dar kitaip vadinamoje „Pragiedrulių“, sodyboje.

– Man Panevėžys visada atrodė išskirtinis savo fotografais. Kokią vietą Panevėžio fotografija šiandien užima tiek mieste, tiek regione, tiek plačioje Lietuvoje?
– Panevėžys jau seniai priprato prie aktyvių fotografų, o fotografai – prie panevėžiečių dėmesio. Ir abi pusės yra vertos tokių tarpusavio santykių. Iš tikrųjų panevėžiečiai fotografai yra  puikūs meistrai, kiekvienas su savo charakteriu, braižu, temomis.

Visi jie yra gerai žinomi, ne kartą sulaukę aukštų įvertinimų tiek Lietuvoje, tiek gana plačiai ir už jos ribų. Tokie vardai, kaip Irena Giedraitienė, Stasys Povilaitis, Saulius Saladūnas ar Evaldas Ivanauskas ir dar nemažas būrys kitų, jau seniai tapatinami su Panevėžio fotografijos kokybe.

– Kadangi šį tekstą  skaitys Šiaulių regiono gyventojai, tad noriu pasiteirauti, kaip ir kiek Šiaulių meno bendruomenė, pvz. fotografai, bendradarbiauja su Panevėžio kūrėjais? Ar galimi ryšiai, stiprinantys bienalę?
– Šiauliečių ir panevėžiečių fotografų draugystė yra labai sena ir tvirta. Aleksandras Ostašenkovas, Regina Šulskytė, Ričardas Dailidė, Algirdas Musneckis, Vilmantas Dambrauskas yra surengę savo kūrybos parodas Panevėžyje, dalyvavę čia įvairiuose susitikimuose bei konferencijose, yra visada sutinkami bičiuliškai. Esu įsitikinęs, kad ir bienalėje dar susitiksime.

– Kokią fotografijos bienalę regite ateityje? Koks bus jos formatas, kokios bus naujos iniciatyvos ir panašiai?
– Nesu iš tų žmonių, kuriems reikia kažką keisti vien todėl, kad keistum, tačiau ateities bienalę regiu kaip stambų, išplėtotą ir labai aukštą vertę turintį kultūrinį renginį, tad ji jokiu būdu neturėtų priklausyti nuo vieno žmogaus, o turėtų būti iniciatyvios ir aiškų svorį turinčios žmonių grupės apsisprendimo reikalas. Kad tai reikės padaryti, neabejoju, tačiau koks bus naujosios bienalės formatas, apimtys, trukmė ir formos, dar reikės susitarti iš esmės.

– Kokie jūsų planai dirbant Panevėžio dailės galerijoje ir kuruojant galerijos fotografijos padalinį?
– Ypatingų planų neturiu. Šiandien Panevėžys, be visų jau suplanuotų renginių, gyvena naujojo meno centro vizija, Dailės galerija – netrukus prasidėsiančiais senojo pastato rekonstrukcijos rūpesčiais, tad Fotografijos galerijai tenka ne tik sėkmingai įgyvendinti kitiems metams jau visiškai suplanuotas parodas, užbaigti jau pradėtus, parengti ir įgyvendinti naujus projektus, bet taip pat ir neiškristi iš bendro permainų konteksto.

Kai kada pagaunu save mąstant kaip prie tapomos drobės: nors kūrinio idėja ir aiški, tačiau tai dar nereiškia, kad ir užbaigtas darbas turi būti būtent toks, kaip sumanyta. Daug ką pakeičia aplinkybės ir naujai atsivėrusios detalės, kai kada labai prasmingai papildančios bei patobulinančios sumanymą. Bet kartais gali nutikti ir priešingai. Viską ateityje pamatysime.

– Labai dėkoju už puikų pokalbį. Aš taip pat tikiuosi, kad bienalė taps vis didesnės reikšmės renginiu, pamatysiu savo akimis jos vaisius, demonstruojamus ir Šiauliuose, ir Vilniuje, ir net už Lietuvos ribų. Tikiuosi, kad mūsų pokalbis buvo vaisingas, sukėlė skaitytojų pamąstymų laviną.

Pranešame, kad šią savaitę startavo asmeninis doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstų elektroninis archyvas www.culture.venckus.eu, kuriame galite skaityti per 2002 – 2017 metus parengtus ir Lietuvos bei užsienio leidiniuose publikuotus, meno renginiuose ir knygose pristatytus doc. dr. R. Venckaus kritikos straipsnius. Primename, kad apie šios rubrikos autorių, jo meno kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-07-28). Žmogus ir miestas. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/34725-kulturos-kirtis-zmogus-ir-miestas.html (žiūrėta 2017-08-31).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...