Dr. Remigijus Venckus.

Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsniu. Šį kartą jis dalijasi asmeninėmis įžvalgomis apie šiuolaikinę muziką, jos reikšmę mūsų gyvenime, svarbą kultūros evoliucijai, žmogaus jausmų raiškai.

Rašyti apie muziką mane paskatino dvi priežastys. Kažkada buvau ypač įsitraukęs į džiazo muzikos klausimą ir domėjimąsi šio muzikos stiliaus istorija.

Vėliau, dar studijuodamas menininko specialybę, pats pabandžiau kurti garso takelius savo filmams. Prieš septynerius metus, 2010 m. balandžio 23 d., Šiauliuose vykusiame tarptautiniame medijų meno festivalyje „Enter 8“ surengiau garso performansą „Uždrausto vaisiaus litanija“.

Šiais 2017 m. kartu su kolege muzikologe lektore Jolanta Sukoviene rengėme menų srities studijų programą „Garso dizainas“. Mes siekėme, kad studijų programa į visumą sujungtų audiovizualines technologijas, meninę raišką, naujausias komunikacijos žinias ir verslo modelius. Rengdami tikėjome, kad programa bus puikus startas, leidžiantis kurti muzikos ir garso produktus, diegti technologines inovacijas kūryboje ir netgi fundamentalus pagrindas, leidžiantis vadovauti muzikos bei garso projektams.

Nina Attal Kaunas Jazz pasirodyme. 2014-04-25. Dr. Remigijaus Venckaus fotografija.

Šiuo metu dirbdamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete ir vadovaudamas Pramogų industrijų katedrai galiu tiesiogiai prisidėti prie muzikinių studijų dalykų tobulinimo. Maža to, nuolatos tenka bendrauti su puikiais muzikos kūrybos ir verslo specialistais, vedančiais paskaitas studentams.

Turiu paminėti dar vieną šio teksto atsiradimo pretekstą. 2016 m. rugsėjo 30 d. dalyvavau tarptautinio „Tyrėjų naktų“ renginyje ir moderavau diskusiją tema „Muzika iki ir po postmodernizmo“.

Prisimindamas puikią diskusiją su kompozitoriumi doc. dr. Titu Petrikiu ir muzikologe lekt. Jolanta Sukoviene šiandien noriu dar kartą grįžti prie šiuolaikinės muzikos ir muzikos šiandienoje klausimo.

Kai aš rašau apie muziką, iš karto atsimenu pavardes ir muzikos grupių pavadinimus: John Cage, „Depech Mode“, Bronius Kutavičius, Wolfgang Amadeus Mozart, Liudvig van Bethoven, Madonna, Michel Jackson, Janis Joplin, John Coltrain, „But Everything not the Girl“, Shinade O’Conor, Anthony and the Johnsons ir t. t.

Galėčiau vardinti begalę kitų pavardžių, kurios sudaro platų pasaulio muzikos archyvą. Visų jų svoriai skirtingi, atstovaujami stiliai ar žanrai labai prieštaringi, bet visi jie yra kažkieno mėgstami ir klausomi, visi jie sudaro vientisą pasaulio muzikos kraštovaizdį.

Kai pradedu diskutuoti apie šiuolaikinę muziką, aš suprantu, kad diskusijos tikslas nėra įvardinti dabartinės muzikos tendencijų, patikslinti postmodernizmo ribų arba suteikti naują pavadinimą dabarties muzikai ir jį įtvirtinti. Diskusija apie muziką gali plėtotis pačioje muzikoje, žanrų įvairovėje tuo metu, kai reflektuojamos patiriamos emocijos.
Diskutuoti apie muziką yra sudėtinga ir dėl to, kad visas XX–XXI a. yra pažymėtas tapatumų, subkultūrizacijos, technologijų inovacijų, komunikacijos pokyčių, tinklinio mąstymo ir vartotojų kultūros įvairovės. Visi šie žodžių junginiai ne tik sudaro iškalbingus terminus, bet ir puikiai įprasmina postmodernizmą.

Viena vertus, postmodernizmas muzikai davė laisvę, galimybę rinktis, ar būti visiškai apolitiška, ar kaip tik politikuoti, ar ženklinti socialinę kritiką, ar priešingai – kurti romantinį, rožinį pasaulio atvaizdą.

Džiazo grupės Tartan pasirodymas Kaunas Jazz festivalyje (2014-04-25). Dr. Remigijaus Venckaus fotografija.

Postmodernizmas muzikai leido būti pliuraliai, t. y. estetinės raiškos prasme išcentruotai ir nesilaikančiai tradicijos tęstinumo. Maža to, postmodernizmas muzikai leidžia net pasipriešinti arba propaguoti tradicijos griovimo gestą. Postmodernizmas muzikai leido būti masiškai geidžiamai, stambų pelną generuojančiu verslu, pataikaujančiai besaikių vartotojų įnoriams ir taip perkainoti ne tik visuomenės, bet ir savo pačios (muzikos) vertybiškumo skalę.

Svarbu prisiminti, kad Antikoje muzika buvo laikoma laisvuoju menu, kuriuo, kaip ir poezija ar matematika, galėjo užsiimti tik laisvieji piliečiai. Europos kultūroje kokybiška ir madinga muzika buvo dvaro gyvenimo dalis.

Vėliau ji (muzika) buvo naudojama kaip vienas iš daugelio politinių įrankių. Muzika išlaisvino mintis, skelbė lygias moters ir vyro bei seksualinių mažumų teisias, t. y. brėžė naujas tapatybės demarkacijos ribas.

XX a. Europoje ir pasaulyje plačiai diegiamas gerovės valstybės modelis muziką, kaip ir bet kokį kitą meną ir mokslą, apskritai padarė prieinamą kiekvienam valstybės piliečiui. Globalizacija trynė meno vartojimo ir suvokimo ribas bei kūrė meno lyg elementarios duotybės iliuziją.

Jau tapo natūralu, kad muziką šiandien gali kurti ir vartoti beveik kiekvienas, taip pat aštriai manifestuoti savo ypatingą skonį ir refleksijas. Todėl kyla neatsakomi retoriniai klausimai. Ar muzikos meno vertė šiandien nėra devalvuota? Juk tampa nebeaišku, kokią vietą ir kokia muzika užima šiuolaikinėje medijų kultūroje, mūsų gyvenime, darbo ir laisvalaikio aplinkoje.

XX–XXI a. gausu eksperimentų, liudijančių meno kūrėjų siekį ieškoti grynosios formos, grynosios prasmės, grynojo ir tarsi pirmapradžio kalbėjimo. Kodėl šios paieškos reikalingos meno kūrėjui, ar taip jis patenkina savo ego, slepia kompleksus ir žmogiškąjį netobulumą? Ar šiandien grynoji forma vis dar geidžiama, ieškoma ir įtvirtinama genialumą dokumentuojančiais manifestais?

Apie abstrakčiąją ir grynąją kalbą galima daug diskutuoti. Meno kalba yra sąlygojama to, kas nepažinta; kaip yra pastebėjęs Antonino Artaud: iš nepažinto – kito gimsta noras pažinti save. Menininkas siekia atskleisti pirminę tikrovę, kuri, Artaud manymu, yra menininko sielos pasinėrimas į savąjį Aš. Menininkas ieškodamas prasmės „panyra į save“. Jis tiria save kaip nežinomą ir šiam pasauliui nepriklausomą prasmę, artėja svarbių „pirminių charakteristikų“ būties link.

Filosofas George Bataille menininko savianalizę vadina „vidine patirtimi“ ir parašo tokio paties pavadinimo veikalą. Filosofas, komentuodamas Artaud laišką, kuriame reiškiama savianalitinė menininko pozicija, vidinę patirtį prilygina „grįžimui į Dievą“ ir grįžimui prie organiškiausios pirmapradės kalbos. Taigi menininko savianalizė krypsta pirmapradžio savęs ir pasaulio patyrimo link.

Abstraktaus meno tyrinėtojai neretai atkreipia dėmesį į Platono filosofiją, kur teigiama, jog per atvaizdus žmogus pažįsta ne tikrą materialų pasaulį, bet jo idėjų išraišką. Abstrakčiuoju menu siekiant išreikšti neišreiškiamą atsisakoma kurti kopijas ir bandoma atrasti „daiktus savyje“.

Šiuo klausimu menotyrininkas Philippe Sers’as pastebi, kad abstraktus menas iškviečia realybę dvikovai. Užduotis – sukurti naują kalbą, kurią dar tada menininkai vadino „rojaus kalba“. Tai tokia kalba, kuria Adomas po išvarymo iš rojaus dalijosi su pirmaisiais žmonėmis. Pasitelkiant abstrakčiąją muziką, o taip pat ir visą abstraktųjį meną vyksta nuolatinis šiuolaikinio žmogaus tikrovės ir rojaus ribų revizavimas.

Šiuolaikiniame mene gausiai įtvirtinama kompiuterio ir kūrėjo sąsaja. Šią sąsają puikiai savo teorijoje grindžia medijų teoretikas Lev’as Manovich’ius. Kompiuterį jis taip pat išskiria kaip daugiasluoksnį patirčių archyvą, kuriame sutraukiami ir sujungiami visi anksčiau vyravę medijų vartojimo įgūdžiai: knygos skaitymas, animacijos žiūrėjimas, rašymas, muzikos klausymas ir pan. Anot Manovich’iaus, kompiuteris taip pat yra ir medijų kultūros varomasis variklis. Tad susidaro įspūdis, kad pats kompiuteris tampa autonomišku kompozitoriumi, tobulai rašančiu ir iškart įgarsinančiu muziką. Šiuo atveju aš ir vėl keliu retorinius klausimus. Ar išties tokia nuostata galima ir tinkama šiandienos muzikos meno kraštovaizdžiui nusakyti? O gal tai – tik muzikos meno krizės, muzikos pabaigos įženklinimas?

Gatvės muzika, vergų muzika, hipių muzika, reiverių ir reperių bei kt. paribių muzika pamaitino XX–XXI a. kultūrą. Ką ir kiek paribių muzika davė didžiajai akademinei muzikai galima daug svarstyti, tačiau šiandien pasaulis labai pasikeitė. Paribių muzika jau nebeatlieka muzikos tarnaitės vaidmens (t. y. aptarnauti kitus menus). Atrodo, kad buvusi paribių muzika akademinę muziką nustūmė iš mūsų akiračio toliau, link horizonto… Šiuo atveju norėčiau pacituoti spaudoje regėtą ir mano atmintyje įstrigusį Izoldos Keidošiūtės lozungą: už XX a. kultūrą turime būti dėkingi žydams ir gėjams. Žinodami ir puikiai suvokdami XX a. muzikos kraštovaizdį, manau, tikrai sutinkate su šiuo Izoldos Keidošiūtės lozungu. Ką ir kiek XX a. muzikai davė žydai bei gėjai, galėtume svarstyti ištisoje straipsnių serijoje.

Filosofas Alvydas Šliogeris kartą viešoje paskaitoje ištarė, kad jis nesupranta muzikos ir negali jos pakęsti. Muzika, anot filosofo, – tai didžiausias triukšmas, todėl visiškai nesuprantama, kodėl ji (muzika) kitiems patinka ir sukelia pasitenkinimą. Šiuo atveju aš visiškai nesuprantu Šliogerio minties. Ar galima įsivaizduoti savo gyvenimą be muzikos? Jis būtų panašus į pasaulį, nelydimą jokių garsų. Muzika – lyg gyvenimo oda. Ji priverčia mus pašiurpti, prakaituoti, nurausti ir net išsigąsti… Muzika yra galia: ji (muzika) gali statyti ir griauti, kurti pesimizmo ir nevilties prarają, ji taip pat gali mus prikelti naujam gyvenimui ir sugrąžinti kasdienį džiaugsmą.

Dar 1909 m. Adomas Jakštas rašė apie M. K. Čiurlionio požiūrį į meną, taip pat ir į muziką: „Mat tas naujasis menas, anot pono Čiurlionio, turi skrajoti nepasiekiamose paprastai akiai visatos miglose, turi ieškoti panašumo tarp dalykų, visai nepanašių, turi viršmenišku tiltu jungti tokias sritis kaip tapyba ir muzika.“ Antrinant Čiurlioniui galima teigti: kaip negalima akimis girdėti, o ausimis matyti, lygiai taip pat negalima muzikos išreikšti paprastais žodžių junginiais.

Muzika yra kalba. Kodėl? Kalbėjimo metu bendraujame, mąstome, išsaugome ir perduodame informaciją. Dažniausiai tai darome taisyklingai išdėlioję žodžius sakinyje. Kalbos pagalba yra reflektuojamas pasaulis ir perduodama informacija apie jį. Nors kalba yra pirmoji veržimosi į mokslą pakopa. Per kalbą atsiranda tikėjimas atrasta tiesa, tačiau kalba racionalizuoja mintis ir disciplinuoja kalbančiuosius, o muzika išlaisvina kalbai nepavaldų jausmų žodyną. Muzika yra kita kalba ir ji kaip ženklų sistema padeda mums tarpusavyje be žodžių suprasti vienas kito jausmus… Linkiu visiems malonaus muzikos klausymo!

Daugiau doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstų galite perskaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Šiame archyve skelbiami per 2002–2017 metus parengti ir Lietuvos bei užsienio leidiniuose publikuoti, meno renginiuose ir knygose pristatyti doc. dr. R. Venckaus kritikos straipsniai. Primename, kad apie šios rubrikos autorių, jo meno kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.

 


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-09-15). Muzika iki ir po postmodernizmo. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35173-kulturos-kirtis-muzika-iki-ir-po-postmodernizmo.html  (žiūrėta 2017-09-18)


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...