Dr. Remigijus Venckus.

Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo akylo žvilgsnio jau dešimtmetį neištrūksta kūrybingumo ir kūrybinių industrijų temos. Tad šį kartą kviečiame susipažinti su jo mintimis apie vis dar aktualią kūrybinių industrijų temą.

Manęs neapleidžia nuolatinis domėjimasis kūrybingumu. Niekados anksčiau nemaniau, kad vis labiau ir labiau savo profesinėje veikloje teks puoselėti nuolatinę diskusiją tarp įvairius kūrybos sektorius reprezentuojančių asmenų. Būta atvejų, kai anksčiau išgirstas terminas „kūrybinės industrijos“ kėlė įtarimą.

Šiandien jis yra glaudžiai susijęs su mano kasdieniu darbu ir mano paties meno kūrybos interesais. Ši sąvoka yra gana plati ir nusakanti labai skirtingus ryšius, puoselėjamus skirtingų specialistų darbe.

Nors kūrybinės industrijos yra siejamos su komunikacijos sritimi, tačiau pati komunikacija negalėtų būti pagrindine kūrybingumo ašimi, jei su ja nebūtų tvaraus technologijų, meno, vadybos ir marketingo saitų. Šiandien kūrybinės industrijos yra aktualios savo tarpdalykiškumu, puikiai ženklinančiu dabartinį visuomenės mastymą, kūrybą ir mūsų tarpusavio komunikaciją, primenančią unikalų ir niekados nevienodą tinklą.

Tad vertinti kūrybinių industrijų specialistų, mokslininkų, pedagogų ir studentų nederėtų vadovaujantis vien vienos mokslo ar veiklos plėtojimą nusakančiais kriterijais. Tad dar kartą detaliai apie kūrybines industrijas šiame mano straipsnyje.

Kūrybinių industrijų idėja kilo Didžiojoje Britanijoje. Nuo 1998 m. kūrybinės industrijos tapo ne tik vienu prioritetu atskirtų regionų ir miestų plėtros tikslu, bet ir vienu iš pagrindinių valstybės politikos prioritetų. Šiandien visiškai nebeabejojama dėl kūrybinių industrijų koncepcijos poveikio tiek kultūros, tiek ekonomikos vystymuisi.

Kūrybinių industrijų atsiradimo sąlyga yra ne stabili arba nepakankamai efektyvi ekonomika, prastas ekonominio stabilumo lygis regione. Galiausiai net ekonominė krizė atrodo kaip naujo posūkio kultūroje ir net kūrybinėse industrijose pradžia. Galima tvirtinti, kad kūrybinės industrijos – tai puikios kultūros ir ekonomikos jungtuvės, bet ne skyrybos.

Ekonominės krizės akistatoje kūrybinės industrijos visuomenę gelbėja nuo pražūties. Per kūrybinių industrijų projektus yra įveiklinama vietos kūrėjų iniciatyva, išgryninamas ir populiarinamas originalios kūrybos potencialas bei pritraukiamas naujas kapitalas.

Didžiojoje Britanijoje kūrybinės industrijos prasidėjo dėl pramonės persiskirstymo. T. y. dėl pigesnės darbo jėgos pramonė traukėsi į Rytus. Atsirado didžiųjų pramoninių miestų perprofiliavimo/restruktūrizavimo poreikis. Taip susiklostė natūralios sąlygos ir valstybinėms programos atsirasti.

Išplėtotas kūrybinių industrijų konceptas leido prekiauti kūrybiniais arba intelektualiais produktais, tokiais, kaip pavyzdžiui, individualus dizainas ir naujosios taikomosios technologijos. Akivaizdu, kad kūrybinių industrijų prekyba pirmiausia remiasi tiesioginiu kultūros resursų (iš)naudojimu. Kultūrinės industrijos, t. y. veikla, kurios pradžia yra sąlygojama kūrybingumo nuovokos arba talento, leidžiančio formuoti papildomas pajamas darbo vietoje, vienu metu propaguoja intelektualinės nuosavybės kūrimą ir eksploataciją/vartojimą.

Kūrybinių industrijų sudėtingumą ir tarpdalykiškumą ženklina persipinančios kūrybinės veiklos. Kūrybinį sektorių sudaro reklama, architektūra, paveldas ir amatai bei naujos jų populiarinimo formos, individualus dizainas, vienetinė ir nestandartinė mada, kinas ir videomenas, kompiuterinė taikomoji programinė įranga, tradicinės ir elektroninės leidybos projektai.

Visos šios veiklos ir jų metu įgyvendinti produktai lemia socialinės erdvės ir vartotojų visuomenės pokyčius, kuria naująjį komunikacijos vienijamą tarpdalykinį veiklų bei vartojimo tinklą.

Doc. dr. Remigijus Venckus seminare apie kūrybingumą, 2016 m. Šiaulių kultūros centro nuotr.

Kūrybiškumas veikia kiekvieną visuomenės narį, o dėl kūrybinių industrijų koncepto intelektualų ir politikų akiratyje kūrybos ekonomika leidžia ne tik naujoviškai pažvelgti į jau pažįstamus reiškinius, bet ir juos apčiuopiamai išmatuoti bei įvertinti. Kūrybos ekonomikoje svarbūs yra kūrybingi, talentingi ir meninį suvokimą turintys žmonės. Jų veiklos glaudžiai siejamos su inovatoriška vadyba ir technologijų diegimu. Kūrybinių industrijų sėkmę žymi menininkų kolonijos, puikiai sutariančios su vadybos, marketingo ir technologijų specialistais.

Kūrybinėse industrijose aktualus reprezentacijos klausimas. Postmodernizmo epochoje, virtualių technologijų paplitimo ir pritaikymo laikotarpyje svarbus viešumas ir populiarumas. Kūrybinėse industrijose bendradarbiaujantys kūrėjai, technologai ir vadybininkai užtikrina savo veiklos rezultatų tinkamą ir gausų reprezentavimą bei taip suformuoja lojalią vartotojų auditoriją.

Iš darnaus bendradarbiavimo gimsta bendros ir išskirtinės kūrybos tendencijos, kurios ir paverčia kūrybines industrijas įdomiu ir patraukliu reiškiniu ne tik pačias jas kuriančių asmenų tarpe. Kolektyvinė veikla ir kolektyvinis vartojimas konkuruoja su oficialiai deklaruojama kultūros politika ir taip verčia permąstyti kultūros svarią vietą žmogaus gyvenime.

Kultūrinių industrijų svarbą formuoja miestų ir regionų politika: diegiamos paramos sistemos, greitai gaunami ir įsisavinami specialūs kreditai, investiciniai fondai, inicijuojamos įvairių specialistų konsultacijos.

Gali susidaryti įspūdis, kad kūrybinės industrijos, vienydamos meno kūrėjus, technologijų atstovus ir vadybininkus, yra artimos technoparkų koncepcijai. Tačiau technoparkai nuo kūrybinių industrijų skiriasi tuo, kad jų idėjų pagrindas yra technokratinis suvokimas, dažnai atsietas nuo humanitarinio ir socialinio mastymo.

Priešingai nei technoparkams kūrybinėms industrijoms labai svarbus yra turinys ir jo sklaida. Technoparkai gali kurtis „tuščioje“ lyg „neapgyvendintoje“ vietovėje, savo veikloje sujungdami pramonę ir mokslininkus, o kūrybinės industrijos dar sujungia vietos tradiciją, menininkus, vadybininkus, marketingo specialistus ir net pačią vartotojų rinką.
Anksčiau mokslas buvo stambus elementas, progresyviai veikiantis industrinę revoliuciją, šiuo metu kultūros kūrėjai tampa postindustrinės visuomenės varikliu. Centru tampa visas žmogaus gyvenimo veiklas ir kasdienybę persmelkiantis kūrybiškumas.

Kūrybinės industrijos sušvelnindamos kultūrinį foną taip pat sąlygoja naujų darbo vietų atsiradimą bei palaipsniui išsprendžia neturtingųjų rajonų problemas. Anksčiau mažai patrauklios miestų erdvės dėl dėmesį patraukiančių kūrybinių veiklų tampa reprezentacinėmis. Atsiranda naujojo miesto unikali infrastruktūra.

Miesto savitam įvaizdžiui stiprėjant naujos veiklos tampa reprezentatyviomis ir lemiančiomis unikalios naujos tradicijos įsitvirtinimą. Galiausiai net nekilnojamojo turto kainos ima augti. Aplinka tampa patraukli net konservatyvioms, iš pirmo žvilgsnio nepaslankioms stambioms kompanijoms. Sėkmingai išnaudotas kūrybinis potencialas net sukuria naujas, kartais alternatyvias turizmo erdves ir maršrutus.

Tiek privačios kompanijos, tiek miestų/regionų valdžios, palaikydamos kūrybines industrijas, išsprendžia darbo vietų steigimo, miesto vystymosi, apleistų kvartalų atgaivinimo problemas; tuo pačiu metu garantuoja arba sudaro sąlygas naujoms idėjoms gimti ir būti realizuotoms.

Praktikoje sėkmingai realizuojamas kūrybinių industrijų konceptas paskatino ir naujų darbuotojų atsiradimą. Juos įprastai vadiname nepriklausomais ir laisvai samdomais profesionalais (angliškai „freelancer“).

Šie žmonės nuolatos migruoja tarp kompanijų ir miestų, renkasi palankias ir neįprastas erdves savo naujoms idėjoms realizuoti. Taigi ypač svarbi tolerantiška erdvė, leidžianti formuotis ir stiprėti neformaliems jų tinklams (dailininkų, kino kūrėjų, rašytojų, dizainerių).

Kūrybinėse industrijose svarbus vaidmuo tenka antrepreneriams. Jie veikia kaip  natūraliai susiformavusi kūrybinių veiklų ir verslovių jungtis. Antrepreneris ieško naujų galimybių, vykdo greitą jų pritaikymą ir užsiima rizikos valdymu. Jie investuoja kapitalą taip, kad jis būtų likvidus arba operatyviai panaudojamas kitoms veikloms. Jie geba prisitaikyti prie kintančios tikrovės. Antrepreneris yra paveldėtas iš pramonės industrijos, kurioje jis grindė, strategavo tam tikros korporacijos galią ir valdžią.

Tačiau kūrybinių industrijų antrepreneris galią ir valdžią paskirsto, išcentruoja į atskirus vienetus, dar vadinamus klasteriais. Stambiems verslams būdinga galia ir valdžia niekur nedingsta, ji nėra neutralizuojama, ji tik perskirstoma ir sušvelninama. Aktyvūs klasterio dalyviai visada turi galimybę susivienyti, tapti stambiu, kone korporaciniu vienetu.
Klasterio sąvoką pirmasis pradėjo taikyti Michael Porter. Klasteris buvo siejamas su miestų ekonomika ir verslu. Pirmiausia sąvoka žymėjo tarpusavyje konkuruojančių ir bendradarbiaujančių įmonių bei pavienių asmenų geografinę koncentraciją.

Tarpusavyje klasteryje gali bendradarbiauti paslaugų, pramonės, prekių tiekėjų, švietimo ir mokslo atstovai.

Bendradarbiavimo tikslais formuojasi natūraliai ir taip lemia unikalaus tinklo atsiradimą. Tinklą plečia dvi konkuravimo rūšys. Pirmiausia – tai konkurencija tarp paties klasterio dalyvių. Tačiau reikia pastebėti, kad dalyviai vienas nuo kito neslepia savo planų. Juos derina tarpusavyje. Kiekvienas narys verčia vienas kitą pasitempti ir siekti bendro tikslo. Visai kitokia atsiranda konkurencija tarp skirtingų klasterių. Vieno klasterio dalyviai kartu stebi kitų klasterių veiklą bei paslaptyje išlaiko planus ir strategijas. Priklausomai nuo kitų klasterių veiklos operatyviai keičia ir savojo klasterio programą.

Kaip vieno klasterio dalyvių veikla skatina kito klasterio dalyvių veiklą? Pavyzdžiui, profesionalaus meno galerijų kūrimasis vienoje vietovėje traukia tam tikrus vartotojus, švelnina kultūrinį klimatą ir skatina kitų paslaugų atsiradimą ir bendradarbiavimą (kuriasi restoranai, specializuoti muzikos klubai, išskirtinės meno parduotuvės, aukcionų vietos, bibliotekos, mokslo erdvės – konferencijų ir tyrimų centrai, viešbučiai).

Kultūrinių industrijų apologetai jau seniai pastebėjo, kad meno ir kultūros įstaigų iniciatyvos traukia pramogų verslą. Tačiau pritrauktieji netampa klasteriu iki tol, kol šių skirtingų vienetų atstovai sąmoningai nesuvokia vienas kito priklausomybės, kol jie nepradeda vykdyti bendrų projektų. Darnus klasteris dažniausiai įveiklina naujus dalyvius, kuria inovacijas ir jas populiarina.

Klasteris – tai net verslovių ir menininkų kūrybinis bendradarbiavimas, kuriuo metu siekiamas bendras tikslas. Tačiau meno atžvilgiu šis bendradarbiavimas ne visada susijęs su pelno gavimu. Dažniausiai siekiama naujų kūrybinių rezultatų, leidžiančių įsitvirtinti meno rinkoje o tik vėliau gauti pelną.

Klasteriuose yra svarbiausia bendradarbiavimas, o ne kažkokio asmens vadovavimas kitam asmeniui. Meno atveju klasterinė sistema dažnai gyvuoja mainų pagrindu. Tačiau tikrasis mainų procesas dažniausiai sietinas su materialinių gėrybių mainu į kitą materialiąją gėrybę.

Nors klasterio veikla dažniausiai koncentruojasi konkrečioje geografinėje aplinkoje, tačiau dėl XXI a. išpopuliarėjusių interneto tinklų fizinė koncentracija nebėra svarbiausias faktorius. Ne geografinės koordinatės, bet viduje ir išorėje veikianti konkurencija yra varomoji jėga.

Dėl internetinės komunikacijos klasteriai tampa hibridiniais (pagrįstais ir realiu, ir virtualiu komunikavimu) bei grynai virtualiaisiais (kuriems neaktualus fizinės erdvės pokytis). Šis komunikavimas visada išlaiko tinkliškumo principą, formuoja ir stiprina klasterio galią, kurios grynąja išraiška tampa darbo produktyvumo ir pelno didėjimas, taip įrodantis kūrybinių industrijų svarbą šiuolaikinio pasaulio vystymuisi.

Primename, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. p. remigijus@venckus.eu


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-10-06). Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35373-kulturos-kirtis-dar-karta-apie-kurybinguma-ir-kurybines-industrijas.html (žiūrėta 2017-10-08).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...