Dr. Remigijus Venckus.

Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių Šiauliuose yra dailininkė Žaneta Jasaitytė-Bessonova. Prieš kelias savaites lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje doc. dr. R. Venckus minėjo, kad iš jo pažįstamų bendraamžių draugų Ž. Jasaitytė-Bessonova yra viena sėkmingiausių dailininkių Lietuvoje, kilusių ir besimokiusių bei karjeros pradžioje išskirtinius kūrinius demonstravusių Šiaulių meninio gyvenimo arenoje. Tad šiame straipsnyje doc. dr. R. Venckus skaitytojus supažindina su dailininkės biografija, pristatyto jos naujausią parodą „Tarpininkavimo santykiai: mano kūnas tavyje“ ir dalijasi abipusės diskusijos apie meną fragmentais.

Ž. Jasaitytės-Bessonovos paroda jau atidaryta rugpjūčio 18 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose ir veiks iki rugsėjo 10 d.

Apie menininkę
Žaneta Jasaitytė-Bessonova studijavo Šiaulių universitete. Po studijų tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare, buvo apdovanota jaunojo menininko stipendija bei geriausio kūrinio autoriaus prizu. Studijų metu dailininkė metams buvo išvykusi studijuoti į Portugalijos aukštąją menų ir dizaino mokyklą (ESAD) ir nuo 2005 m. pradėjo bendradarbiauti su „SErpente“ galerija, įsikūrusia Porto mieste, Rua De Bombeiro gatvėje. Pastebėtina, kad ši gatvė yra išskirtinė, nes joje veikia pačios geriausios meno galerijos.

Nors dailininkė pripažįsta, kad Portugaliją ji labai myli ir visada į ją grįžta ne tik parodomis, bet ir mintimis, tačiau gyvenimas pasuko pajūrio link. Dailininkė gyvena ir kuria Klaipėdoje.

Apie tai ji svarsto: „Gyvenimo vingis mane nuplukdė į Klaipėdą, taip pat ir motinystė pakeitė mano planus, tad dabar labai stengiuosi aktyviai sugrįžti į meno pasaulį. Nors aš nesigailiu nė vienos minutės, praleistos kartu su savo šeima ir mažyliu, tačiau dabar tęsiu savo menininkės karjerą tarptautinėje arenoje rengdama parodas Vokietijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Austrijoje, Anglijoje, Belgijoje, Latvijoje ir Kinijoje. Dalyvauju meno rezidencijose, bendrose ir personalinėse parodose“ (Ž. Jasaitytės-Bessonovos el. laiškas doc. dr. R. Venckui 2017-08-18).

Parodos ekpozicijos dokumentacija

Naujausia paroda
Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose surengta Ž. Jasaitytės-Bessonovos paroda „Tarpininkavimo santykiai: mano kūnas tavyje“ yra interaktyvi, kultūros, meno, mokslo sritis jungianti tarpdisciplininio meno paroda. Tai paroda, kurioje autorė apmąsto subjektyvų savo, kaip kūrėjos, santykį su kasdienio gyvenimo procesais. Apmąstymas veda link tikslo sukurti interaktyvią meno ir bendruomenės komunikavimo platformą bei pasitelkus šiuolaikinio meno raiškos įvairovę, apžvelgti nuolat kintančią sociokultūrinę aplinką, jos poveikį individui.

Apie tai parodos autorė teigia: „Meno kūrinių pagalba žiūrovas gali reflektuoti įvairių procesų įtaką ir poveikį mano vidinio pasaulio ir manęs supančio išorinio pasaulio raidoje. Naudoju šiuolaikines technologijas: jutiminių sensorių siunčiamus impulsus, kurių pagalba vyksta garsinė-vaizdinė interakcija, o štai judesio jutiklio pagalba, instaliacija reaguoja į prieinantį žmogų, konstrukcijos viduje įmontuotas varikliukas priverčia judėti skirtingas instaliacijos dalis. Taip parodos lankytojas pats tampa aktyviu meninio proceso dalyviu, lyg kūrėju” (Ž. Jasaitytės-Bessonovos el. laiškas doc. dr. R. Venckui 2017-08-18).

Dailininkė žiūrovams suteikia galimybę nevaržomai interpretuoti menininko kūrybą, užsiimti kūrybine saviedukacine veikla, tobulinti  komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo įgūdžius.

Apie tai ir net plačiau yra teigiama parodos recenzijoje: „Menininkės Žanetos Jasaitytės-Bessonovos grafikos stilius atpažįstamas iš tolo. Spalva, idėja, ryškumas – tai daugiau tiktų plakatui. Gal dėl to Žaneta ryžosi eksperimentinei parodai, kur paveikslai, jų istorijos tampa ir pavirsta objektais. Pati autorė šią parodą vadina eksperimentine, nes iki šiol ilgą laiką ją labiau viliojo grafinė abstrakcija. Dabar autorė kuria darbus, kurie tiesiogine to žodžio prasme „įsitempia“ jus į vidų. Galima būtų tai įvardinti kaip autorės pasirinktą minkštąją tekstilę ar netgi socialinę plastiką. Tačiau nors kompleksinėje menininkės instaliacijoje tekstilinės medžiagos dominuoja, kalbėti vien apie tekstilę būtų banalu.

Kurdama naują ciklą autorė tyrinėja filosofines, fenomenologines reiškinių reikšmes – kad ir žmogaus gimimo esmę. Todėl ši paroda erdviškai tarsi suskaidyta į įvairius pažinimo lygius: tiek vaikui, tiek suaugusiajam. Joje mažai daiktų ir daug erdvės interpretacijai. Menininkė tarsi kelia sau užduotį: atsikratyti daikto kaip kūrybos išraiškos prasmės, išmokti palikti erdvės. Ypač sudėtinga palikti tuščią interjerą, tarkim, baltą sieną ir vieną meno kūrinį, – žmonės nori regėti visko daug, grožis dažnai vis dar suprantamas kaip gausa. O juk kuo mažiau turi, tuo laisvesnis jautiesi.

Parodos ekpozicijos dokumentacija

Vienas iš šio projekto uždavinių yra kategorijų nustatymas ir klasifikacija, fokusuojant žvilgsnį į nūdienos kūrybos tendencijas ir ypatybes. Žanetos kūryba šiuo metu įgauna vis daugiau dekoratyvumo bei išorinių puošmenų, o sykiu – ir socialinės pozicijos. Ironija, cinizmas, išskirtinumas – būtinos sąlygos, atskleidžiančios, kad juokas pro ašaras, taip pat kaip ir įstabus nuoširdumas, yra taisyklių laužymo priežastis ir būdas. Ekspresyvumas – tai taktika, ekspresionizmas – strategija” (žr. kultūrpolis.lt. Prieiga internetu: http://www.kulturpolis.lt/daile/parodos/kkkc-parodu-rumuose-zanetos-jasaitytes-bessonovos-tarpininkavimo-santykiai-mano-kunas-tavyje/ (žiūrėta 2017-08-18).

Pokalbis apie kūrybą
– Esate kilusi iš Šiaulių, studijavote Šiaulių universitete, šiuo metu gyvenate Klaipėdoje. Sakykite, ar nejaučiate nostalgijose? Kokie jausmai jus aplanko grįžtant į gimtąjį miestą ir lankant savo artimuosius?
– Gyvendama ir studijuodama Šiauliuose jutau tam tikrą, nors ir trapią, aplinkinių sukurtą užuovėją. Čia galėjau bręsti kaip asmenybė, stiprėti kaip konceptuali menininkė. Pirmiausia Dailės mokykloje, o vėliau ir universitete sutikau labai nuostabių ir kūrybingų mokytojų. Džiaugiuosi gavusi daug patirties ir specifinių žinių.

Kadangi Šiauliai yra mano tėvų kraštas ir mano pačios šaknys, todėl, žinoma, jaučiu nostalgiją. Tai kraštas, kuris mane supo ir ugdė. Jis vis dar yra stiprus ir man žymiai dosnesnis nei Klaipėda. Šiauliuose visada galima laisvai dalytis informacija apie kūrybą, draugiškai bendrauti net su kolegomis tapusiais savo dėstytojais.

Parodos autorė

Šiauliuose yra žmonių, stipriai lėmusių mano kūrybą, išmokiusių svarbių technikos pagrindų. Esu be galo dėkinga visai Šiaulių dailės mokyklai, už nuostabią aplinką, sukurtą ugdant vaikus, universiteto dėstytojams doc. Vildmantui Zarėkai, doc. Petrui Rakštikui, prof. Vaidotui Januliui ir kitiems.

Taigi, grįžti į Šiaulius man yra visada gera, nes manęs laukia tėvai, draugai ir kolegos.

– Dar studijų metu savo kūrybos technika rinkotės grafiką. Kuo grafikos menas yra ypatingas? Kokios temos vyrauja jūsų grafikos kūryboje ir kodėl?
– Pirmiausia studijuoti norėjau dizainą, tačiau nepavyko įstoti į šią specialybę. Tad studijavau dailę ir technologijas, kur teko išbandyti viską nuo kulinarijos iki fotografijos.

Parodos ekpozicijos dokumentacija

Greitai supratau, kad mano geriausias draugas yra pieštukas ir jo paliekama linija. Todėl vis labiau širdis linko prie grafikos. Grafikoje man visada patiko tvarka. Štai dėstytojas Edmundas Birgėla visada demonstravo ir tvarką, ir kūrybinius žaidimus, kurių metu atrandama sava kūrybos technologija bei aktualios temos.

Man visada patiko monotipija, kuri ne tik kuriama greitai, bet ir yra visiškai eksperimentinė technika. Vienintelis minusas – chemikalų kvapas. Monotipijos atspaudus kuriu ne tik popieriuje, bet ir ant tekstilės. Kiekvienai savo naujai parodai aš net sukuriu po naują suknelę, padabintą grafikos atspaudu. Aš ja pasidabinu per parodos atidarymą.

– Naujausia jūsų paroda vadinasi „Tarpininkavimo santykiai: mano kūnas tavyje“. Skamba šiek tiek gluminančiai? Kaip reikėtų suprasti šį pavadinimą? Kas glūdi paradoksalaus ir aktualaus tiek pavadinime, tiek pačioje koncepcijoje? Kas lėmė šią koncepciją?
– Naujosios parodos tema man ramybės nedavė jau šešerius metus, nuo to laiko, kai pastojau. Ši tema reiškia mano kaip moters santykį su savo moters kūnu, su naujos gyvybės atsiradimu.

Man svarbus santykis net su savo pojūčiais, priklausomais nuo laiko ir erdvės pokyčių. Per šešerius metus viskas pasikeitę kardinaliai, net 100 procentų.

Galiausiai tai net leido atsakyti į klausimą, kodėl tiek ne daug yra gerų moterų menininkių. Aš pati suvokiau jog  jau nebesu aš. T. y. aš sau daugiau nebepriklausau, nes man tenka didelė atsakomybė už kitą gyvybę. Analizuodama save atradau daug naujų parodos elementų: nuo kamuolių iki architektūrinių objektų.

Paroda atspindi mano kintančius jausmus, susijusius su laukimu, ugdymu, žaidimu, nuovargiu, atsakomybės našta. Mano paroda simbolizuoja aplinką, kurioje aš gyvenu. Mano paroda, nuo sūpuoklių iki didelių objektų, yra lyg mano pačios organizmas. Jis pulsuoja ir skamba vos tik prisilietus.

Kūrinius įgyvendinti man padėjo muzikos kūrėjas Fingus (Kęstutis Venckūnas), o techninių sprendimų autorius yra Giedrius Kuzma. Ši paroda rodo, koks yra svarbus bendradarbiavimas. Fingus sukūrė kamuolius, kuriuos palietus sklinda įvairūs garsai. Skirtingų prisilietimų metu sklinda skirtingo intensyvumo garas. Visi kamuoliai yra skirtingų spalvų, aptraukti įvairiaspalviu audiniu.

Turiu paminėti, kas instaliacijos dar bus ir perkuriamos, ir patobulinamos.

Artūras Jasaitis ateityje dar patobulins kūrinius: dėl sensorių plokštumos galės judėti. Judančios struktūros primena mamos apgaubiantį ir saugantį prisilietimą. Žiūrovui priartėjus prie instaliacijos, sienelės susiglaudžia, taip simbolizuodamos mažo ir bejėgio kūnelio apsaugą.

Parodos ekpozicijos dokumentacija

– Dažniausiai parodose demonstruojami jūsų meno kūriniai yra gana interaktyvūs. Jie reikalauja prisiartinti, liesti, patirti ne tik žiūrėjimu į plokštumą, bet ir juos apeiti. Kiek svarbus interaktyvumas ir atraktyvumas šiuolaikiniame mene, šiuolaikiniam žiūrovui ir jums pačiai – šiuolaikinio meno kūrėjai?
– Interaktyvumas šiandien yra labai svarbus. Jis ženklina tiesioginį bendravimą be tarpininkų. Toks bendravimas jau yra tapęs retenybe. Technologijoms vis tobulėjant ir pritaikant jas kasdienybei mes pamirštame apie gyvą, nuoširdų ir tikrą bendravimą.

Manau, kad meno kūrinių interaktyvumas gali mus suartinti, pakviesti patirčiai ir artimam bendravimui. Kadangi technologijų pilnas mūsų visas gyvenimas, o nuo jų neapsisaugosime, todėl manau reikia mokytis jas valdyti ir naudoti naudingiems tikslams. Tikriausiai todėl rengiant naują parodą man buvo svarbu, kad lankytojai galėtų liesti ir išbandyti meną. Juk vis dar gausu parodų, kur žmonės kviečiami tik stebėti…

– Jūsų kūryboje regiu abstrakčias formas ir iliustraciją primenančius personažus. Pasidalykite savo įžvalgomis, kodėl kuriama abstrakcija, ką ji duoda. Kuo ji skiriasi nuo atpažįstamų vaizduojamų naratyvų ir personažų?
– Aš abstrakciją laikau jausmo išraiškos forma. Per abstrakciją papasakojame tai, ko nesame linkę atskleisti emocingais žodžiais. Nerdami į jausmų pasaulį abstrakcijomis apvelkame savo jausmus, jiems suteikiam formas, skirtingus dydžius, juos spalviname įvairiais tonais ir žymime linijomis. Abstrakcija – tai kitokio bendravimo forma, ji nėra tiesioginė ir tiesmuka.

Parodos ekpozicijos dokumentacija

– Periodiškai regiu jūsų parodose kuriamus objektus, grafika tampa pagalbine raiškos priemone objektams kurti. Kaip ir kokiu žingsneliu artėjote prie objektų kūrybos?
– Grafiką aš suvokiu kaip žaidimų, nors ir sąmoningų, valdymą. Grafikoje aš išdėlioju ir suklasifikuoju savo mintis. Tai man leidžia susikaupti ir rasti atsakymus į pačius įvairiausius klausimus.

Menininkės karjeroje aš turėjau labai įvairios patirties: kūriau rūbų kolekcijas, iliustracijas knygoms, fotografavau. Pagaliau atėjo laikas sujungti į vieną sistemą viską, ką aš anksčiau dariau. Pirmą kartą viską sujungiau savo magistro darbe. Šį kartą junginį sudaro labai skirtingų teritorijų apgyvendinimas. Mano sprendimus lėmė ir architektūros menas, kurio naujienas visada seku ir kuriuo aš žaviuosi. Susižavėjimą architektūra aš parsivežiau iš Portugalijos. Turėjau galimybę matyti nuostabių Sizoz Vieira architektūros pavyzdžių.

– Kokių naujų temų planuojate imtis ateities kūryboje? Ką artimiausiu metu, po šios parodos Klaipėdoje, išvys meno mylėtojai?
– Ateityje aš noriu užbaigti pradėtą kūrybinį projektą iki galo. Štai viena instaliacija pilnai neveikia. Ji turi judėti, tačiau dar nepavyksta jokio judesio išgauti. Taip nutiko todėl, kad neturėjau sporto salės, kurioje galėčiau iš anksto išbandyti savo kūrinius. Taigi, viskas buvo kuriama čia ir dabar. Kadangi kūriniai surinkti iš dalių per tris su puse dienos, todėl išvengti nesklandumų beveik neįmanoma.

Iš tikrųjų parodos ekspozicija esu patenkinta. Dauguma kolegų pastebėjo, kad šis mano kūrybos posūkis yra neįprastas ir netikėtas. Tad siekdama tolimesnių kūrybos rezultatų ir juos plėtodama neapeinant edukacijos klausimų, manau, ir ateityje bendradarbiausiu su man visada padedančiu Fingus (Kęstučiu Venskūnu).

– Dėkoju už pokalbį ir mano tekstų skaitytojams primenu, kad jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu remigijus@venckus.eu. Įvairiais kultūros ir meno klausimais esu parengęs ne vieną publikaciją, visos jos yra skelbiamos asmeniniame tekstų archyve www.culture.venckus.eu ir asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-08, 25). Apie mano kūną tavyje. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35005-kulturos-kirtis-apie-mano-kuna-tavyje.html (žiūrėta 2017-08-31).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...