Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai daug domisi šiuolaikine kūryba. Doc. dr. R. Venckus nuolatos bendrauja su Lietuvos meno muziejais, galerijomis ir menų inkubatoriais. Kaip tik pastarųjų įstaigų veikla dar daugeliui visuomenės narių kelia papildomų klausimų virtinę. Todėl rubrikos autorius glaustai apžvelgia menų inkubatorių fenomeną ir jo vietą kūrybinių industrijų lauke. Savo įžvalgas doc. dr. R. Venckus grindžia diskusija, kurią šią savaitę plėtojo kartu su Alytaus Dzūkų krašto menų inkubatoriaus „Menų Pirtis“ pirmininku Jonu Balčiumi. Šiame inkubatoriuje lapkričio 17 d. bus atidaryta doc. dr. R. Venckaus autorinė fotografijų paroda „Fotoatkarpos Nr. 1 “. Paroda veiks iki lapkričio 24 d.

Kviečiame susipažinti su doc. dr. R. Venckaus  parengtu menų inkubatorių fenomeno pristatymu ir pokalbiu su Alytaus Dzūkų krašto menų inkubatoriaus „Menų Pirtis“ pirmininku Jonu Balčiumi.

Kūrybinės industrijos ir menų inkubatoriai
Kūrybinių industrijų idėja kilo Didžiojoje Britanijoje, o nuo 1998 m. kūrybinės industrijos tapo vienu iš valstybės politikos prioritetų bei kai kurių vietinės miesto politikos formavimo veiksnių. Kūrybinių industrijų idėja turi glaudų ryšį ir svarbą tiek kultūros, tiek ekonomikos vystymosi eigoje.

Kita vertus, galima sakyti, kad kultūrą ir ekonomiką tarpusavyje sujungia kūrybinės industrijos. Ekonominės krizės nėra vien tik visuotinis prakeiksmas, jos greičiau gali būti suvokiamos kaip palankios terpės kūrybinėms industrijoms plisti.

Kūrybinių industrijų atsiradimo sąlyga yra nestabili arba nepakankamai efektyvi ekonomika ir prastas ekonominis lygis. Taigi ekonominė krizė yra naujo posūkio kūrybinėse industrijose pradžia. Didžiojoje Britanijoje ji prasidėjo dėl pigesnės darbo jėgos Rytuose. Pramonė traukėsi į Rytus. Atsirado didžiųjų pramoninių miestų perprofiliavimo / restruktūrizavimo poreikis. Prekiauti tapo įmanoma kūrybiniais arba intelektualiais produktais, tokiais kaip, pavyzdžiui, multimedia dizainas ir technologija.

Tačiau kūrybinių industrijų prekyba pirmiausia remiasi tiesioginiu kultūros resursų (iš)naudojimu. Kultūrinės industrijos yra. veikla, kurios pradžia yra sąlygojama kūrybingumo nuovokos arba talento. Vyksta kūrimas ir eksploatacija intelektualinės nuosavybės.

Jonas Balčius. Asmeninio archyvo foto.

Kūrybinį sektorių sudaro reklama, architektūra, meninis ir antikvarinis turgus, amatai, dizainas, mada, kino, televizija, video-  ir radijo pramonė, programavimas (programinė įranga), atlikėjų menas, leidyba. Visos šios veiklos ir pasiekti produktai daro didelį poveikį socialinei erdvei ir vartotojų visuomenei.

Dėl to kūrybiškumas čia ypač svarbus ir yra veikiantis kiekvieną visuomenės narį. Kūrybinė ekonomika leidžia naujoviškai pažvelgti į jau pažįstamus reiškinius. Kūrybinėje ekonomikoje svarbūs yra kūrybingi, talentingi ir meninį suvokimą turintys žmonės. Meno inkubatorių sėkminga veikla yra vienas iš kūrybinės industrijos sėkmės ženklų.

Menų inkubatoriuose vienas arti kito veikiantys menininkai anksčiau ar vėliau pasiduoda vienas kito veiklos, kaip bendro ryšio ir tikslo išgryninimo, ir vėlesnio plėtojimo, projektui. Taigi gimsta bendros ir išskirtinės tendencijos, kurios ir paverčia kūrybines industrijas įdomiu ir patraukliu reiškiniu. Kolektyvinė veikla yra ir kolektyvinis vartojimas konkuruoja su oficialiais miesto valdžios steigtais įvairių sričių centrais.

Miestas turi sąmoningai formuoti kultūrinių industrijų prioritetą bei suformuoti instrumentus, padedančius kūrybinėms industrijoms plisti – paramos sistema, maži ir greiti kreditai, investiciniai fondai bei specialistų konsultacijos. Specialūs agentai atlieka ryšį tarp miesto valdžios ir kūrybinėms industrijoms atstovaujančių menų  inkubatorių.

Technoparkai nuo menų inkubatorių skiriasi tuo, kad jų idėjų pagrindas yra technokratinis suvokimas, būdingas postindustrinei visuomenei. Technoparkai kuriasi tuščioje, neapgyvendintoje erdvėje. Jie į savo veiklą įjungia stambius mokslinius ir pramoninius vienetus.

Tačiau menų inkubatoriai jungia smulkius kūrėjus. Jie veikia kaip būtini ir neeliminuoti miesto kultūros kraštovaizdį keičiantys ingredientai. Taigi, dėl šio priežasties menų inkubatorių vystymas gali virsti net prioritetu socialinėje-ekonominėje politikoje.

Anksčiau mokslas tapo stambiu elementu, progresyviai veikiančiu industrinę revoliuciją. Šiuo metu postindustriniu varikliu, vedančiu į progresą, virsta kultūra ir ją puoselėjantys menų inkubatoriai. Postindustrinio pasaulio skirtumų ašimi tampa tarpdisciplininis kūrybiškumas.

Alytaus menų inkubatorius

Kūrybinės industrijos taip pat sąlygoja naujų darbo vietų atsiradimą bei palaipsniui išsprendžia neturtingųjų rajonų problemas. Erdvės tampa reprezentacinės, atsiranda miestietiška infrastruktūra bei rajono savitas veidas, kultūrinė veikla tampa tradicija.

Ilgainiui nekilnojamo turto kainos ima augti ir į šią erdvę integruojasi labiau konservatyvios stambios kompanijos.

Pastebėtina kad šiuolaikinis kūrybines industrijas suvokiantis žmogus pirmiausia mini kaip jų veiklos faktorių ir sritį multimedijos-audivizualinius produktus, dizainą, architektūros sprendimus ir galiausiai paskutinėje vietoje iškelia tradicinius liaudies amatus, jų išlaikymo svarbą.

Tačiau iš esmės svarbiausia yra tai, kas plėtojama ir kuriama šiandien ir kur veda šiandienos kūryba!

Būtent šiandienos kūrybos pozicijas ir padeda sutvirtinti menų inkubatoriai.

Apie tai kalbuosi su Alytaus Dzūkų krašto menų inkubatoriaus „Menų Pirtis“ pirmininku Jonu Balčiumi.

– Gerbiamas Jonai, glaustai pristatykite Alytuje veikiantį menų inkubatorių. Kuo jis išskirtinis ir kokios jame yra vykdomos veiklos?
– Dzūkų krašto menų inkubatorius „Menų Pirtis“, įsikūręs Alytuje, Tilto g. 2,  yra privati ne pelno siekianti organizacija, skirta skatinti ir puoselėti kūrybinio verslo plėtrą. Savo veiklą pradėjo nuo 2015 m. gruodžio mėnesio.

Inkubatorius – tai itin patraukli vieta kūrybiniam verslui plėtoti, galimybė išmėginti naujas, modernias erdves ir gamybines dirbtuves. Inkubatoriuje yra įkurtos šiuolaikiškos dirbtuvės keramikams, tapytojams, dizaineriams ir kitų veiklų atstovams. Menų inkubatorius yra įsikūręs strategiškai puikioje Alytaus miesto vietoje. Jį supa nuostabi gamta, greta teka Nemuno upė. Bendras menų inkubatoriaus patalpų plotas yra 1600 kvadratinių metrų.

Menų inkubatoriuje reziduoja vizualiųjų menų atstovai: fotografai, vaizdo operatoriai, 3D spausdinimo meistrai, tapytojai, juvelyrai, rūbų dizaineriai, veikia tatuiruočių studija, etc. Alytaus sveikuolių klubas „Ryžtas“ inkubatoriuje organizuoja sveikos gyvensenos teorinius ir praktinius užsiėmimus.

– Lietuvoje tapo jau įprasta regėti gana darniai veikiančius menų inkubatorius. Apie juos labai dažnai kalbama ir diskutuojama viešose masinėse medijose. Ar tikrai jūsų inkubatoriaus veiklą žino miesto ir regiono gyventojai bei svečiai? Kokių reakcijų išgirstate apie savo vykdomas veiklas? Kaip žmonės reaguoja į jūsų veiklą pirmą kartą apsilankę menų inkubatoriuje?
– Medijos per mažai kalba apie Lietuvos menų inkubatorius. Jos turi per mažai informacijos apie kūrybinių industrijų naudą, kurią gauna menų atstovai ir visa visuomenė. Menų inkubatoriai vis dar yra naujas reiškinys, nors jų atstovaujamas kūrybinių industrijų sektorius rodo, kad inkubatorių veiklos augimas pasaulyje vidutiniškai siekia 3 proc. bendro vidaus produkto.

Apmaudu girdėti, kad medijose vis dar kalbama apie statybas, o apie kūrybines industrijas beveik ne. Tad aš manau, kad programinis finansavimas turėtų skatinti aktyvesnį domėjimąsi kūrybinėmis industrijomis.

Būtinumą rodo pirmą kartą mūsų įstaigoje apsilankiusių asmenų nuostaba. Naujokai pamato puikias patalpas, šiuolaikišką įrangą ir noriai imasi kūrybinio darbo, realizuoja savo senai sugalvotas ir neįgyvendintas idėjas. Tačiau keramikai vis dėlto dažniau renkasi dirbti prastomis sąlygomis, kur nors rūsyje… Deja, toks jų įprotis.

– Kai buvo kuriamas inkubatorius ir kai pradėjote jame dirbti, su kokiomis problemomis ir iššūkiais susidūrėte? Kokių veiksmų ėmėtės ir kaip pavyko juos įgyvendinti?
– Miesto savivaldybės lygmenyje supratome, kokią reikšmę gali vaidinti inkubatoriai regione, kaip naujos verslo ir kūrybinių industrijų šakos susikūrimas gali būti naudingas viso regiono gyventojams.

Mes juk žinome, kad beveik kiekviena išsivysčiusi Europos šalis turi savo menų inkubatorius, įsteigtus bent jau didžiuosiuose šalies regionuose. Tad nuo pat idėjos gimimo pradžių svarstėme galimybę kurti inkubatorių.

Šiuo metu mūsų įstaiga ir skiriasi, ir yra panaši į kitas panašias įstaigas, veikiančias kituose Lietuvos regionuose. Panašumas yra tas, kad ir mes siekiame suteikti lengvatines galimybes kūrybingiems žmonėms kurti ir realizuoti idėjas.

Mes taip pat po vienu stogu vienijame skirtingos specializacijos asmenis, buriame juos bendravimui ir bendrai kūrybai. Nuolatos ieškome pačių įvairiausių partnerių skirtingose šalyse ir padedame inkubatoriuje reziduojantiems kūrėjams plėtoti kūrybinį platų tinklą.

Alytaus menų inkubatorius

– Viena iš menų inkubatorių funkcijų yra įverslinti menininkų kuriamą produkciją. Manau, jog kartais tai pavyksta, nors ir ne visi menininkai tampa sėkmingi savo veiklas realizuodami. Manau, jog jūsų inkubatorius kaip tik ir dalijasi su menininkais patarimais, kaip ir kokiais būdais jie turėtų pradėti bendradarbiauti su verslu. Tikiu, jog jūs padedate rasti kontaktą ir jį puoselėti. Kita vertus, esu įsitikinęs, jog labai svarbu išvystyti gerą santykį ir su mokslo įstaigomis. Pasaulinė praktika rodo, kad menų inkubatorius yra tarpdisciplininė institucija, vienijanti įvairius verslo, meno ir net mokslo atstovus. Nors visada galima siekti, kad šis dialogas plėtotųsi, tačiau ne visada tai pavyksta… Žinau daug atvejų, kai menų inkubatoriai puikiai bendradarbiauja su universitetais. Kokios jų pagalbos norėtumėte gauti? Ar universitetų vaidmuo inkubatorių veikloje yra įmanomas, būtinas, svarbus ir kiek?
– Inkubatorius yra savotiška platforma menininkams. Suteikiame sąlygas kurti savo geresnį gyvenimą. Tai yra, padedame menininkams įgyvendinti kūrybines idėjas ir iš teikiamų paslaugų gauti pajamų. Taigi, mūsų misija yra padėti kūrėjams gyventi ir išgyventi.

Be abejo, mes jiems padedame, jei jie tik to nori ir jei patys rodo iniciatyvą, negaili jėgų ir pastangų. Juk viskas prasideda nuo altruistinių paskatų?..

Kaip jau minėjau, menų inkubatorius, kaip reiškinys, yra jaunas ne tik Alytuje, bet ir visoje Lietuvoje, todėl natūralu, kad vis dar nėra jokios susiklosčiusios aiškios tradicijos, nėra tvirtų kūrybinių ir verslinių santykių tiek tarp pačių menininkų, tiek tarp kitų įstaigų, tiek tarp universitetų. Bet mes tikrai stengiamės ir tikėtina, kad šie santykiai tvirtės bei pasipildys naujais tvariais ryšiais.

Aš manau, kad būtų labai naudinga išvystyti tvirtus ryšius tarp menų inkubatoriaus, mokslo įstaigų, verslo ir regiono ar valstybės valdžios institucijų. Tokiu tvirtu santykiu dar negali pasigirti nė vienas inkubatorius Lietuvoje.

Manau, kad universitetų ir meno inkubatorių vaidmenį nubrėžia kūrybinių industrijų teorija. Stebint pasaulines tendencijas kartais kyla klausimai, ar Lietuvos universitetai pajėgia su mumis bendrauti, juolab kad egzistuoja aukštojo mokslo krizė…

Ši krizė veikia ne tik mokslo, bet ir kultūros, ir menų inkubatorių veiklą. Santykis su universitetais yra naudingas tiek, kiek juo suinteresuotos abi pusės. Universitetai gali padėti jaunus žmones nukreipti naudotis pilnai sukomplektuota kūrybai skirta darbo vieta bei kurti šiuolaikinį ir pridėtinę vertę didinantį verslą.

Bet kaip minėjau, Lietuvos menų inkubatoriai išgyvena savo jaunystę, todėl visas gražus bendradarbiavimas dar yra priešakyje ir tikrai įmanomas!

– Tikriausiai pritarsite mano pastabai, kad mokslo institucijos ugdo tarpdisciplininius specialistus, darniai sujungiančius vadybą, marketingą, finansų valdymą, meną, etc. Jūsų vykdomose ir ateityje planuojamose veiklose yra formuojama terpė skirta kaip tik tarpdisciplininių kompetencijų įgijusiam asmeniui.
– Tarpdiscipliniškumas yra labai svarbus, nes pati kūrybinių industrijų teorija yra tarpdiscipliniška. Bet kuriuo atveju mes tikrai pageidaujame, kad į menų inkubatorių ateitų pasirengę kūrybiniam darbui specialistai, kurie galėtų ateityje įsijungti ir į mūsų formuojamą tarptautinį kūrybinių partnerių tinklą.  Beje, mūsų ateities tikslas ir yra sukurti tvarų tarptautinį  partnerių tinklą.

– Dėkoju už glaustą, bet argumentuotą pokalbį. Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002 – 2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti –www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-11-10). Kas yra menų inkubatoriai. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35661-kulturos-kirtis-kas-yra-menu-inkubatoriai.html (žiūrėta 2017-11-15). Vilniaus Gedimino technikos universiteto naujienų portale: http://www.vgtu.lt/vgtu-naujienu-portalas/naujienos/kas-yra-menu-inkubatoriai/246059?nid=290840 (žiūrėta 2018-01-04)


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...