Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete. Paskutinį kartą lankydamasis Šiaulių mieste doc. dr. R. Venckus, kaip įprasta, apžiūrėjo meno galerijų ir muziejų parodas. Jis buvo gerokai nustebęs ir sužavėtas menotyrininkės ir dailininkės dr. Salomėjos Jastrumskytės sukurtomis akvarelėmis, kurios buvo eksponuotos autorinėje parodoje „Vynuogynas“. Paroda veikė „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83).  Išvydęs parodą doc. dr. R. Venckus nusprendė apie kūrybą pasikalbėti su menininke dr. S. Jastrumskyte. Prieš pateikdami pokalbio įrašą norėtume skaitytoją supažindinti su dr. S. Jastrumskytės parodos „Vynuogynas“ koncepcija: „Vienaip ar kitaip nieko keisto, kad mano tapyboje įžiūrimi simboliai. Iš kolektyvinės pasąmonės pasisemiam daug dalykų. Mus supantys kultūriniai sluoksniai milžiniški, o juose slypintys ženklai bei simboliai persipina. Tuomet vieni klausia „kas tai?“, kiti – „kodėl?“ O tų paaiškinimų ir atsakymų į tuos klausimus yra begalė. Tuos paaiškinimus stengiuosi numanyti vedina smalsumo, tačiau kai tapau, atsiriboju ir eksperimentuoju su tuo, kas yra mano viduje. Stengiuosi atsiriboti nuo įvairių aksiomų. Tai laisvas žaidimas formomis, jausmais, bet ir ne tik tai. Tai – tarsi bandymas apčiuopti geometrines, parageometrines pozicijas iki jų tapimo būtybe: objekto, daikto, kūno. Tai tarsi apybraižos. Net man pačiai atrodo, kad savo paveiksluose apčiuopiu būtybes. Nustembu ir ilgai žiūriu bei nagrinėju tas būtybes savo kūryboje…“

VIlmanto Dambrausko nuotr. Dr. S. Jastrumskytės portretas.

Reto talento ir gilaus mąstymo menotyrininkė ir dailininkė dr. Salomėja Jastrumskytė yra viena seniausių mano šiaulietiškų pažinčių. Likimui esu dėkingas už tai, kad jis mus suvedė, kad anksčiau abu gyvendami Šiauliuose ilgais žiemos vakarais ir dar ilgesniais savaitgaliais burdavomės į bendrą kompaniją ir diskutuodavome ne tik meno, bet ir pačiais plačiausiais kultūros klausimais. Šios diskusijos mus mokė taip, kaip moko geras mokytojas savo pameistrius.
Tad vos tik išvydęs dr. S. Jastrumskytės parodą nusprendžiau su ja susisiekti ir išplėtoti nuoširdų dialogą, kokio jau neturėjome ilgą laiką.

Prieš pateikiant mūsų diskusijos įrašą skaitytoją noriu supažindinti su esminiais dr. S. Jastrumskytės gyvenimo faktais. Dr. S. Jastrumskytė yra humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvos kultūros tyrimų instituto mokslo darbuotoja, dailininkė, menotyrininkė. Mokėsi Šiaulių universiteto Menų fakultete, vėliau – Vilniaus Dailės akademijos doktorantūroje, kur 2011 m. apgynė daktaro disertaciją „Konceptualiosios sinestezijos fenomeno transformacijos XIX–XX a. Vakarų meno teorijoje ir praktikoje. Kritinė analizė“. Ji taip pat stažavosi Belgijoje, Gento universitete.

Dr. S. Jastrumskytė yra 40 akademinių publikacijų autorė, anksčiau dėstė Vilniaus Dailės akademijos Vilniaus ir Telšių fakultetuose, Šiaulių universitete. Nuo 2004 m. yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė; surengė 23 autorines parodas Lietuvoje ir Vokietijoje. Dalyvavo 50 grupinių parodų Lietuvoje, JAV, Suomijoje, Latvijoje, Estijoje. Jos kūrybos yra įsigiję meno kolekcininkai Lietuvoje, Belgijoje ir Vokietijoje. Dr. S. Jastrumskytė dalyvavo „ArtVilnius 2015“, „Lietuvos šimtmečio kolekcija“ ir kt. reprezentaciniuose projektuose.

– Salomėja, esate išskirtinis žmogus. Jus pažįstu kaip giliai mąstančią filosofę, puikią poetę ir dailininkę bei fotografę. Kaip visos šios veiklos yra susijusios tarpusavyje, kiek jos viena kitą papildo? Ar niekada nekilo noras koncentruotis į vieną iš šių veiklų? Kaip apibūdintumėte savo vystomų veiklų sintezę?

– Kartais keliu sau klausimą, kokią dalį manęs sudaro menininkė ar mokslininkė, ir nors keistai atrodo toks kiekybinis savęs svėrimas, veikiausiai jis yra metafora, visgi tokio klausimo nuolatinis radimasis manyje jau yra ir atsakymas.

Dr. S. Jastrumskytė, iš ciklo „Vynuogynas”.

Kai po ilgos pertraukos pradėjau grįžti ir vis intensyviau įsilieti į meninę kūrybą ir meno pasaulį, apėmė nerimas ir abejonės, jog nepakaktų man buvimo vienoje kurioje srityje. Tai tarsi lyginti kambarius, kuriuose vienas langas, du, keturi, o gal tai veranda… Kiekvienas raiškos būdas man yra lyg komunikacijos kanalas ir aš jaučiu didžiulį suvaržymą, netgi prievartą, kai mane mėginama sugrūsti į vieną sritį (o tokių mėginimų būta man studijuojant doktorantūroje ir ypač ją baigus). Apskritai vienas iš pamatinių mano gyvenimo principų yra nesitapatinti su jokia išorine veikla, profesionalumais ir profesijomis. Juokaudama vadinu tai tik savo emanacijomis, ir išties tos mano veiklos ir sritys tarsi gyvena be manęs ir net nustebina, ką jos nuveikia. Tai tarsi lygiagretūs pasauliai, juose skirtingos aplinkos, žmonės, emociniai ryšiai, trukmės, kalbos, atmintys, tikslai, nostalgijos ir kt. Dažnai tie pasauliai nesusikerta, žmonės iš vienos mano aplinkos nepažįsta žmonių iš kitos. Ir tai labai įdomu, kitaip nemokėčiau būti.

Nors pastaruoju metu mažai rodžiausi viešumoje, mokslinis darbas yra gana aklina klauzūra, ir tik per meninę kūrybą vėl susigrąžinau savo agorą, bet tos emanacijos nepaliovė gyvuoti. Tarkim, nustebino vienas pakvietimas į konferenciją jos organizatoriui radus ir labai įvertinus mano prieš 10 metų publikuotą straipsnį. Panašiai nustebina kažkur po parodas vis dar keliaujantis seniai nutapytas ir seniausiai pamirštas paveikslas arba iš kelis dešimtmečius dūlėjusių mano archyvų iškeltas ir aktualiu tapęs piešinys, tekstas, eilėraštis.

Taip jau nutiko, kad mano kūrybinėje biografijoje nėra tiesinio laiko, yra lygiagretės, tai viena, tai kita tampa labiau ištęsta, išplėtota, pavykusi, bet nė vienos jų negalima nutraukti, nes kaip man Belgijoje sakė menotyrininkas Frank Mayes, jei apleisi vieną sritį, užges ir kita, jos viena kitą maitina, tad pink jas į vieną darinį.

– Esame labai dažnai diskutavę apie šiuolaikinį meną ir nuolatos bandydavome užčiuopti jo esmę. Salomėja, ar jums pavyko užčiuopti šiuolaikinio meno esmę ir kada nors įvardyti? Kas jums yra šiuolaikinė meno kalba?

Dr. S. Jastrumskytė, iš ciklo „Vynuogynas”.

– Sakoma, jog niekas taip greit nesensta, kaip epitetas „šiuolaikinis“. Jeanas Baudrilardas sako dar ir taip: kažkas, tarkim, mada, būdama madingumo viršūnėje, jau yra retro.

Kartais ima atrodyti, kad dabarties menas darosi įdomesnis, nes jo pastangos būti šiuolaikiniam tiesiog pavargo. Tačiau vis dėlto yra savotiška „kontekstų pažanga“ ir ją lengviau pastebėti ne važiuojant į Kaselio Dokumentą ar Venecijos bienalę, bet tarkim pereinant galerijas Tbilisyje, Kijeve ar Minske.

Kartais lokalumas gali būti ir unikalus, ir žymiai vertingesnis už tariamą pažangą, tačiau dažniausiai šiuolaikinis menas veikia pagal tokį pažangos algoritmą, kuris tiesiog ima kartoti deklaratyvius šviežumo pavyzdžius, ilgainiui šie iš tiesų tampa konkretaus laikotarpio modeliu.

Iš tiesų buvo net nejauku pamatyti, jog, tarkim, XX a. 8 dešimtmečio abstrakcionizmas tipinio olandų ar prancūzų tapytojo darbuose niekuo ne geresnis už tyliojo modernizmo abstrakcijas Lietuvoje. Tuo tarpu dabarties šiuolaikiškumo – paradoksaliai skamba – sūkuryje menas tampa daugialypiu momentinių atspindžių žaismu, o keistenybės ir anachronizmai jo atžvilgiu išsidėsto priešingose dekartiškos koordinačių sistemos pozicijose.

– Jūsų kūryba yra ryškiai eksperimentinė ir nuolatos griaunanti bet kokias matymo ir suvokimo taisykles. Būtent griaudama taisykles Šiauliuose surengėte parodą „Vynuogynas“, kuri yra mįslė ir tikriausiai daugumai lankytojų vis dar lieka neįminta. Kas inspiravo sukurti šį kūrinių ciklą?

Dr. S. Jastrumskytė, iš ciklo „Vynuogynas”.

– Niekada nieko nepradedu nuo griovimo, niekada nesuponuoju kitoniškumo kaip aksiomos. Tačiau kartais taip gaunasi. Nežinau, kas tai yra. Man neretai sako, jog tai, ką darau, neįprasta, ne tas visiems įprastas eurostandartas, čia kažkas kita ir panašiai.

Kažkada daug mąsčiau apie kitokybę, apie galimą Archimedo tašką pajudinti įprastinei vaizduotei, bet nesitikėjau ir dabar netikiu, kad tai galėčiau realizuoti. Mano darbuose taip jau būna, kad tradicinė ir net labai asketiška technika (anglis, analoginis fotoatspaudas, o dabar štai akvarelė) tampa media plačiąja prasme, pernešanti prasmes, kurios dažnai būna net ne meno dispozicijoje.

Iš pradžių stebėjausi, kodėl mano kūryba pritraukia interpretacijas ne vien iš menotyrininkų, net drovėjausi to, kad neužgaučiau kolegų menotyrininkų, bet ilgainiui tapo dėsninga, kad mano darbams gilias įžvalgas pateikia filosofai, fizikai, psichologai, rašytojai, net kompozitoriai.

Antai konpozitorius Šarūnas Nakas apie šią akvarelės parodą sako, jog tuose tapiniuose yra kažkas laukinio, betarpiško, lyg visa tai tvertųsi anapus bet kokio akademizmo rėmų, tarsi šių net nebūtų buvę.

Tiesą sakant, aš visada suvokiau, kad darau ne meną, o tarsi kokią dvasios dokumentiką, kad mano darbai veikiau yra pastabos vientiso mąstymo proceso paraštėse, potencialiai patirtinių tikrovių brėžiniai, ir jie būna/tampa patys savaime.

Gal todėl ir meno kontekste man keblu susirasti vietą ar mane kokiai vietai priskirti. Kartais atrodo, kad darau perdėm tradiciškai, nemodernistiškai, nemadingai, o tada kas nors Belgijoje ar Vokietijoje ima ir pasako man, kad esą žiūrovo akis nepripratusi dar prie to, ką darau.

O iš kur man žinoti? Jei žinočiau, nebūtų tiek abejonių. Tačiau kitoniškumas, keistumas, curiosite ir angažuotas naujumas yra skirtingos kreivės, kažkuriuose taškuose sutampančios, bet iš esmės skirtingos. Kai dabar skaitau ar klausau savo parodos interpretacijas, stebiuosi, viena, kad kažkas gal ir paimta iš to nesuvokiamo keistumo, kuris iš tiesų yra žmogaus buvimo būdas, kitaip tariant, nežinojimas yra vienintelis buvimo būdas pasaulyje. O kitas dalykas, man nuostabu, kad tie darbai tampa perskaitomi, įdomiai ir drąsiai, sukuriant naujus, savarankiškus, bet su mano darbais teberezonuojančius interpretacijų pasaulius. Užuot tiesiog juos atmetus ar nurašius į patogią subjektyvią nišą.

Dr. S. Jastrumskytė, iš ciklo „Vynuogynas”.

Vynuogynas. Net negalėčiau pasakyti, kada tiksliai atėjo būtent toks pavadinimas. Tačiau suvokiau, kad jis yra nepakankamas. Pastebėjau įdomų dalyką: daugelis mano parodų turėdavo pavadinimus, kurie ilgainiui žiūrovų mintyse ir kalbėjime imdavo žymėti ne tiek konkrečią mano parodą ar kūrinių ciklą, o būtent tą menamą, bet substancialią būtį, kažką, apie ką galima kalbėti kaip apie autonomišką, vientisą, esantį sau pačiam. Taip apsigyveno „Pijus Amorfinis“, „Cistersų cisternos“, „Metafizinis namas“, „Euklidai“.

Aš nežinau, ar tai įprastinis tapsmas, kaip menotyrininkė aš negaliu prieiti prie kitų menininkų kūrybos autonomiškų visatų ir pasižiūrėti į ten veikiančius dėsnius. Savo kūryboje, t. y. šiapus menotyros, aš matau tokius savotiškus dėsningumus, jie man įdomūs, tinkami apmąstyti. Tad dėl „Vynuogyno“ pavadinimo paprastumo labai suabejojau, dar iki parodos rašiau viename laiške, ar tikrai šis pavadinimas pakankamas pernešti visą mentalinį krūvį. Abejoju ir dabar.

Po šios parodos numatyta Vilniuje veikiausiai bus didžiąja dalimi nauja kolekcija ir pavadinimas turės būti kitas. Koks – dar nežinau. Tačiau „Vynuogynas“, nepaisant mano abejonių dėl jo paprastumo, ėmė gyventi lygiai taip pat, kaip ir tie kur kas labiau metafiziškais pavadinimais pašaukti meniniai dariniai.

– Kai stebiu abstrakčiąją kūrybą, aš visada keliu klausimą, kaip ją galėtų perskaityti žiūrovas? Aš dažnai pastebiu, kad kiekvieną kartą žvelgdama į savo kūrinius juos skaitau naujai. Jūsų „Vynuogynas“ man sugestijuoja atsigręžimą į rašmenis, gal net į pirmąjį ir sunkiai racionaliai paaiškinimą raštą arba raštą, kurio paaiškinimui reikiamas žinias jau esame praradę? Ar jūsų kūrinių ciklas turi ką nors bendra su rašto ir rašymo fenomeno analize?

Dr. S. Jastrumskytė, iš ciklo „Vynuogynas”.

– Mane kūryboje visada domino abstrakčios žmogaus minties raiškos būdai. Kaip antai geometrija, braižymo judesys. Arba ta nesuvokiama riba, kuri skiria pabirus grafinius elementus nuo staiga įvykstančios jau substancialios grafemos, kurios reikšmė nebūtinai turi tapti atverta, bet gali būti nujaučiama, kaip antai nujaučiame lietų ar perkūniją jai kaupiantis.

Įdomu, kad nutapius keletą pirmųjų grafemų šiame akvarelės cikle, gavau labai įdomių interpretacijų nuosekliai iliustruojančių tai, kas nutapyta, pavyzdžiui, mistiniais sufijų tekstais, specifinėmis raidžių reikšmėmis ten, nors aš apie tai nieko nežinojau, bet nutapiau net ne pavienius fragmentus, bet ištisas dėsnio aglomeracijas.

Pradėjus tapyti iš pradžių galvojau tik apie pačią akvarelę, apie specifinius potėpius, labai seniai atrastus, bet iki šiol nepritaikytus. Tačiau po kelių paveikslų suvokiau, kad ima vertis ištisa sistema, kad pavieniai darbai nieko nereiškia. Tam tikra ikirašmenybė ir ikikalbystė, jei šie laukiniai naujadarai galėtų atspindėti mano nelabai kontroliuojamą tos savaiminės vizualios sistemos plėtrą. Tad jei pagal Th. Mitchelą mėgintume kalbėti apie vaizdo ir teksto sampynas šiuose tapiniuose, atsidurtume keistoje ir turbūt labai nejaukioje teritorijoje, kur vaizdas ir rašmuo susisaistęs tokiame lygmenyje, kad jį artikuliuojant reikia gerokai pasirausti ir paieškoti instrumentų.

Apie tuos dalykus esu mąsčiusi labai seniai, kažkada net mintinai mokiausi Liudviko Vitgenšteino knygas, bet paskui viską pamiršau ir štai dabar tiesiog tapant ir būnant labai nepatenkinta savo tapiniais pastebiu, kad tos mintys išlindo taip aiškiai, jog jas ėmė atpažinti net žiūrovas.

– Tuo pačiu metu, kai „Laiptų galerijoje“ eksponuojama paroda „Vynuogynas“ aš aplankiau kitą parodą Šiaulių fotografijos muziejuje „Archyvas“, kurioje mačiau eksponuojamas jūsų fotografijas. Kiek šiose fotografijose yra to paties jūsų konceptualaus žvilgsnio, susijusio su „Vynuogyno“ koncepcija?

Dr. S. Jastrumskytė, iš ciklo „Vynuogynas”.

– Parodoje „Archyvas“ eksponuojamas fotografijų ciklas „Kailio giesmės“ ir greta jo eilėraščių ciklas. Tai ne pirma ekspozicija, kai mano darbus palydi eilės, 2015 m. Vilniuje galerijoje „Menų tiltas“ buvo eksponuota monochrominė tapyba „Euklidiada“, šalia ant baltų plastikinių plokštelių eilėraščiai. Parodoje „ArtVilnius 2015“ taip pat tapybos ir šviesos instaliaciją pristatė ne paprastas tekstas, bet eilėraščiai.

Šiuo metu leidykloje ruošiama mano poezijos knyga, delsiau su šiuo leidyklos pasiūlymu nei daug nei mažai – 7 metus, per tą laiką parašiau naują rinkinį, tad senasis lieka. Apskritai, kol kas mano beveik visa kūryba yra archyve, iškeliant į dabartį vieną ar kitą ten tūnančią idėją ar kompoziciją dar labiau sujaukiamas chronologinis linijiškumas ir greta pernai ar šįmet sukurtų dalykų gali atsidurti tai, kas sukurta kokiais 1995 m. Visada apie savo kūrybą galvojau kaip apie vientisą plastinę sistemą, kai įvaldžiau teoriją, sistema persikėlė keliais aukštais kitur, bet iš esmės liko vientisa.

Menotyrininkai kartais įvardija tai kaip mano kūrybos atsišakojimus, kad tai ir skirtinga, ir vientisa, taigi, patvirtina, jog savaiminis sistemiškumas gyvuoja.

O Fotografijos muziejus jau kelintą kartą išpildo mano mažas svajones, štai ir dabar vienu metu vyko ir mano autorinė paroda „Laiptų galerijoje“, ir fotografijų ciklas kabėjo parodoje „Archyvas“. Esu svajojusi atidaryti parodą būdama tuo metu užsienyje ir tai būtent įvyko Fotografijos muziejuje, tuo metu, kai stažavausi Gento universitete ir iš šio miesto siunčiau išryškintus nespalvotus analoginės fotografijos negatyvus. Apskritai, bet kokia kūrybinė sritis prisodrinta atsitiktinumų ir sutapimų, veikiausiai tai atspindi jos dialogišką ar netgi polilogišką prigimtį.

Dr. S. Jastrumskytė, iš ciklo „Vynuogynas”.

– Manau, kad jums archyvas kaip žmogui, filosofei, poetei ir menininkei yra labai svarbus, nes jame galima atrasti ir prarasti save, susitikti su savo nuogybėmis ir jas uždengti. Galiausiai – esu įsitikinęs, kad keliaudami archyvais mes visada grįžtame prie tų, kurie mus ko nors išmokė, kurie buvo šalia, padėjo augti, įkvėpė žengti gilios kūrybos ir mąstymo keliu. Žiūrėdamas į savosios kūrybos archyvus aš tarsi vartau savo patirčių katalogą. Maža to, man atrodo, kad archyvuose yra užkoduojami, tarsi užkalbami lyg savotiškais burtais ne tik tolimesni kūrybos planai, bet ir paliekami laimės pėdsakai, kuriuos seku su pačiu didžiausiu malonumu… Tad šio mūsų pokalbio pabaigai noriu paklausti apie jūsų tolimesnius gyvenimo planus? Ar jūs tikrai esate laiminga kurdama ir mąstydama bei kas jums yra laimė?

– Laimė man yra emocinė ir dvasinė pilnatvė būnant ir rezonuojant su stipriai ir giliai artimais žmonėmis. Tai ypatingas tapatumas, pranokstantis visus kitus tapatumus, kokie jie socialiai naudingi ir patrauklūs beatrodytų, šie yra laikini ir paviršutiniški, o pilnatviškas rezonavimas su kitu žmogumi yra itin retas ir todėl neįkainojamas jokiu patogumo ir kasdieniškos naudos matu.

– Dėkoju jums už galimybę ir vėl pabendrauti bei išgirsti jūsų savianalitinius pamąstymus, kurie verčia ne tik sustoti prie jūsų kūrybos, bet ir ją dėmesingai apžiūrint dar kartą patikrinti ir savąjį mąstymą bei kūrybą. Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-02-17). Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36513-kulturos-kirtis-salomeja-jastrumskyte-mano-veiklos-tai-lyg-lygiagretus-pasauliai.html  (2018-02-17).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...