Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo labai gero draugo Deivido Ramono interviu apie pedagogo darbą. Doc. dr. R. Venckų ir D. Ramoną sieja ilgametė šiaulietiška patirtis. Doc. dr. R. Venckus dirbdamas katedros vedėju ir dėstytoju labai dažnai keldamas esminius klausimus apie šiuolaikinę pedagogiką, ryžosi parengti naują interviu šiuolaikinės pedagogikos tema.

Prieš pateikdami pokalbio fragmentus pirmiausiai kviečiame susipažinti su D. Ramono biografija.  Dvidešimt penkerių metų jaunuolis Deividas Ramonas, šiuo metu dirbantis pamainos vadovo darbą Lietuvos vaikų ir jaunimo centro kavinukėje (Vilnius) bei toje pačioje įstaigoje vaikų atostogų metu stovyklos vadovu, turi kasdieninės patirties bendraujant su šiuolaikiniais vaikais.

D. Ramonas 2011 metais baigė Šiaulių universiteto gimnaziją. Jaunuolis pastebi, kad dar mokantis bendrojo lavinimo mokykloje jis daug laiko skyrė popamokinei veiklai ir savišvietai. Jis baigė ir Šiaulių miesto dailės mokyklą, lankė įvairius būrelius: muzikos, dailės, technikos, šokių ir dramos teatro, etc.

2015 metais Vilniaus universitete įgijo hidrometeorologo bakalauro laipsnį, o 2017-aisiais – aplinkotyrininko magistro laipsnį. Šiuo metu Vilniaus universitete papildomai studijuoja mokyklos pedagogiką.

– Deividai, esate šiaulietis, bet jau ilgą laiką gyvenate Vilniuje, Šiauliuose liko artimieji, kuriuos dažnai aplankote. Papasakokite, koks yra 25 metų žmogaus gyvenimas sostinėje, kokias galimybes teikia didmiestis? Kuo gyvenimas Lietuvos sostinėje skiriasi nuo gyvenimo Šiaurės Lietuvos sostinėje?
– Gyvenimas sostinėje man yra kaip aukso kasykla, aš čia niekada nelieku vienas, nes bet kuriuo paros metu galiu nuvažiuoti į centrą prasiblaškyti. Vilnius, galėčiau tvirtinti, yra pati palankiausia vieta gyventi jaunam žmogui: čia apstu renginių, skiriasi žmonių kultūra nuo skirtingų šalies regionų. Egzistuoja visiškai kitokios karjeros galimybės. Čia daug šurmulio, kuris mane žavi. Žinoma, pati kasdienybė ne itin skiriasi nuo kitų panašaus amžiaus žmonių, gyvenančių už sostinės ribų. Kasdienybė susideda iš darbo, namų, studijų, laisvalaikio pomėgių, etc.

Vis dėlto Vilniuje yra kur kas didesnis pasirinkimas nei kituose miestuose, o tai labai vilioja kiekvieną jauną žmogų.

Kai grįžtu į Šiaulius, pastebiu, kad Šiaurės Lietuvos sostinė jau nėra ta pati, kurią matydavau ir suvokdavau vaikystėje. Nebėra tokio šurmulio, gatvės ir prekybos centrai tuštesni, dauguma draugų išvažiavo į kitus miestus arba emigravo į kitas šalis. Nuo realybės ir minčių apie Šiaulius pasidaro šiek tiek liūdna. Žinoma, liko šeima, dalis draugų ir be galo daug gražių prisiminimų. Tikriausiai todėl mano viešnagė šiame mieste tampa turininga, o nuotaika visada puiki. Deja, jei dabar tektų gyventi Šiauliuose, jausčiausi suvaržytas ir iš dalies vienišas.

– Šiuo metu dirbate su jaunimu ir papildomai studijuojate pedagogiką. Papasakokite, kaip susiklostė aplinkybės, jog vis daugiau ir daugiau jūsų profesinė orientacija linksta prie pedagogikos?
– Apie pedagogo kvalifikaciją pirmos mintys kilo pradinėje mokykloje. Anuomet mokytoja klausdavo, kuo norite tapti užaugę. Dažniausiai aš neturėdavau atsakymo, neturėdavau kažkokių vaikiškų iliuzijų. Gal kiek mažiau svajodavau apie būsimą profesiją nei kiti bendraamžiai. Kartais pagalvodavau, kad mokytojauti būtų visai smagu ir įdomu.

Kai jau reikėjo rimtai galvoti apie specialybės pasirinkimą, turėjau keletą variantų, tarp kurių buvo geografijos studijos. Didžiausią poveikį specialybių reitingavime man padarė bendras visuomenės požiūris į universitetą. Daug domėjausi aukštųjų mokyklų reitingais bei studentų įvertinimu darbo rinkoje.

Rezultatas toks, jog pedagogo specialybė liko pažymėta 4 numeriu, o įstojau 2 numeriu į kitą specialybę. Tada pagalvojau, jog viskas, einu tuo keliu, kur įstojau, mokytoju nebūsiu.

D. Ramono archyvo nuotr.

Baigiantis pirmam magistro kursui, ieškojau darbo. Norėjau geresnių pareigų, su didesniu atlyginimu. Ieškojau atidžiai ir skyriau pakankamai daug laiko. Pastebėjau skelbimą, kviečiantį tapti stovyklos vadovu Lietuvos vaikų ir jaunimo centre. Iš karto pamaniau, kad bus labai įdomu. Nusiuntus gyvenimo aprašymą sulaukiau kvietimą pokalbiui ir buvau pasirinktas darbdavių.

Kurį laiką padirbęs su vaikais supratau, kad kantrybės turiu daug, kad man patinka visa ši žaidybinė aplinka. Tais pačiais metais bandžiau stoti į pedagogo studijas. Buvo labai keista stojamųjų sudarymo sistema, keliamų kriterijų beveik neatitikau. Tad mano kandidatūrą svarstę asmenys iš manęs atėmė dalį balų ir studijų pradėti neteko. Negalėjau įstoti dėl savo mažesnės patirties dirbant su vaikais, o motyvacinis laiškas arba pokalbis nebuvo organizuojamas.

Man tokia stojamojo egzamino sistema padvelkė sovietmečiu. Praėjus metams ir sukaupus daugiau patirties supratau, kad man vis dėl to reikia baigti mokslus ir tapti kvalifikuotu pedagogu. Daugiau pasidomėjęs apie studijas aš įstojau į Vilniaus universitetą ir sėkmingai studijuoju.

– Kokią naudą žmogaus tobulėjimui teikia pedagoginė veikla? Ar save ir toliau matote dirbantį pedagogikos srityje?
– Tikriausiai dauguma žmonių gali teigti, jog mokytojo darbas yra prasmingas. Jei stengiesi būti geru mokytoju, vadinasi, stengsiesi kuo labiau tobulėti ir savo tobulėjimo rezultatus perduoti savo mokiniams. Mokytojas tobulėja ne tik žinių kaupimu ir pritaikymu, bet ir emocinės savitvardos prasme.

Geras mokytojas plečia savo psichologines žinias, galbūt ne vien tik teorines. Tikras mokytojas, mylintis savo darbą, visuomet ieško ryšio su mokiniais, todėl neišvengiamai vyksta jo psichologinių kompetencijų tobulinimas.

Aš ir pats tobulėju, nes kiekvieną dieną dirbdamas su vaikais, pradedu pastebėti asmenybių tipus bei jų ryšį su tėvų auklėjimu. Permąstau savo bendravimo su tėvais ir vaikais galimybes.

Manau, jog svarbiausia šiuolaikinio pedagogo savybė yra lygybės siekis ir įtvirtinimas. Svarbi lygybė tarp klasės draugų, tarp mokinių ir mokytojų. Įtvirtinti lygybę – tai be galo sunki užduotis, priverčianti keisti net ir savo požiūrį į skirtingus visuomenės sluoksnius.

Puikus ir pasišventęs pedagogas yra viena labiausiai tobulėjančių visuomenės dalių. Tikriausiai tobulėti verčia keliasdešimt ar net keli šimtai skirtingai mąstančių ir bendraujančių mokinių. Lankstumo reikalauja ir šių mokinių tėveliai, su kuriais tikrai ne visuomet lengva bendrauti.

Manau, kad save ir kitus gerbiantis, pavyzdingas pedagogas geba išlikti ramus, švietėjiškas ir rasti būdų valdyti kolektyvą bet kuriuo metu. Pedagogika – tai ne verslas, kur darbuotojas kentėdamas iki tam tikros ribos galiausiai trenkia duris prieš nosį savo viršininkui ir nepakantiems klientams.

Aš save vis dar matau toliau dirbantį pedagogikos srityje. Aš tikrai noriu prasmingo darbo, tačiau abejoju, ar tai bus mano pagrindinis darbas. Abejones lemia visuomenės požiūris į mokytoją ir pakankamai ribotos karjeros galimybės. Mano pesimizmą lemia neguodžiančios dabartinės Lietuvos mokyklos sąlygos.

– Lietuvą kamuoja švietimo krizė. Politikai, taip pat ir universitetų rektoriai prisimena mokytojus tik tuo metu, kai jie pradeda garsiai bruzdėti arba mokykloje nutinka kokia nors skaudi tragedija. Kaip vertinate vykdomą politikavimą mokytojų ir mokinių ateities ir laimės sąskaita?
– Tikriausiai dauguma sutiks, jog mūsų dabartiniai politikai dirba ne sistemiškai, o padrikai. Jie nori rezultatų čia ir dabar. Jie keičia politiką ir koncentruojasi ten, kur grįžtamasis ryšys į jų išsakytus lozungus yra pastebimas labai greitai.

Tikriausiai švietimo ir mokslo sąskaita politikai tikisi tik geresnių savo reitingų. Bet kokia kaina siekdami reitingų jie sumaišo privačius ir viešuosius interesus. Taip kurdami intrigas jie valdžioje sugeba gana ilgai išsilaikyti ir mėgautis visuomenės suteiktomis privilegijomis…

Politikai bijo pradėti rimtų švietimo ir mokslo reformų. Jie nenori pastebėti rajonuose merdinčių mokyklų. Jie ignoruoja žiniasklaidos akcentuojamą problemą, kad kai kurie mokytojai ir dėstytojai gyvena žemiau skurdo ribos.

Sprendimo galią turintys asmenys nepastebi, kad  mokyklos klasėje ir aukštojo mokslo institucijos auditorijoje teisiškai reglamentuotas edukuojamų asmenų skaičius tikrai per didelis. Pedagogai pervargsta, o ugdomųjų atžvilgiu formuojasi žinių ir jų taikymo spragos.

D. Ramono archyvo nuotr.

Visa tai lemia pedagogų nepasitenkinimą, jų demotyvaciją dirbti, psichinius sveikatos negalavimus. Pedagogų nuotaikas jaučia auditorija. Taip pamažu pradeda menkti ir vaikų, ir studentų savivertė. Ilgainiui išsivysto ir poveikis visuomenei.

Žinių ir jų taikymo spragomis pasidabinę moksleiviai stoja į aukštąsias mokyklas. Dėstytojai „pritempinėja“ prie jų gabumų užduotis ir vertinimo sistemą. Dėstytojai priversti studento neišmesti iš universiteto, nes jiems reikia studento krepšelio universitetui.

Aukštosios mokyklos veikimas verslo sąlygomis lemia ne tik norą išlikti bet kokia kaina, bet ir priveda prie aukštojo mokslo kokybės kritimo. Galiausiai į darbo rinką išeina prastesni specialistai nei galėtų būti paruošti. Prastesni specialistai prastai dirba bei savo darbu piktina kitus darbuotojus, darbdavį ir galiausiai – klientą.

Taigi švietimo ir mokslo sistema kelia daug įtarimų. Ji atrodo netvari ir abejotinai surėdyta.

Vis dėlto pradžių pradžia yra mokykla. Jos duris atveria visi Lietuvos piliečiai, kurie vėliau kuria valstybės ateitį. Mokykla turėtų būti svarbiausias pirmasis „filtras“ visuomenėje. Pedagogus turėtų gerbti visi.

Deja, gerbti vien žodeliu „ačiū“ neužtenka, reikia ir didesnių pastangų. Labai gaila, tačiau net vietoj „ačiū“ dažniau galima susilaukti užgauliojimų ir pašaipų.

– Visuomenėje mokytojas nebeturi tokios pagarbos, kokią turėjo anksčiau. Skaudu matyti patyčias, adresuotas mokytojams, supermamytes, bet kokia kaina ginančias savo vaikus nuo (neva) juos užgujančių mokytojų monstrų. Pasvarstykime, kokios aplinkybės lėmė pagarbos mokytojui nykimą? Kaip būtų galima sugrąžinti pagarbą?
– Tikrai tenka pripažinti, kad seniau mokytojas turėjo milžinišką autoritetą. Tikriausiai tai lėmė visuomenės raštingumo lygis. Seniau ne visiems mokslas buvo prieinamas. Šiandien išsilavinimas lengvai prieinamas, visuomenės įpročiai ir poreikiai pakito. Vis daugiau tėvų stengiasi patys mokyti vaikus, o šiuolaikinės technologijos lengvina mokymo(si) procesus. Visa tai prisideda ir prie mokytojo vaidmens sumenkimo.

Kita vertus, pati švietimo sistema nėra paslanki ir greitai prisitaikanti prie poreikių. Mokiniai ir tėvai nemato ministerijų, nebendrauja su įstatymų sergėtojais ar švietimo institucijų veiklą stebinčiais ir reguliuojančiais asmenimis. Jie mato mokytoją ir mokyklą. Mokytojai, taip pat ir dėstytojai tampa silpniausiomis grandimis, kurios ne daug ką gali padaryti.

Kartais pagalvoju apie tai, kad net sovietmetis lėmė pedagogo profesijos autoriteto nykimą. Anuomet mokiniai ir studentai niekam negalėjo pasiskųsti ir nebuvo taip gerai girdimi kaip šiandien. Galbūt dabar suaugę sovietmečio moksleiviai jaučia nuoskaudas ir dėl daug ko kaltindami mokyklą nepagrįstai gina savo vaikus.

Prastesnį pedagogo įvaizdį lemia ir patys mokytojai, kurie kartais, atrodo, jog moko atmestinai, lyg neturėtų nei laiko, nei noro atlikti savo darbą.

Gyvenime sutikau net kvailų mokytojų. Tiksliau – gal už mokyklos ribų jie nėra kvaili. Galbūt jie galėtų save realizuoti kitose srityse, tačiau kaip mokytojai, jie yra visiškai neprofesionalūs.

Bet aš ir vėl turiu grįžti prie susiklosčiusių nepalankių sąlygų, neleidžiančių kokybiškai dirbti pedagogo darbą. Pedagogas turi išvystyti specifinius gebėjimus, turi pasikaustyti kantrybe, būti išradingas ir šiuolaikiškas, netgi jaunatviškas.

Bet tik pagalvokime, kiek yra skiriama užmokesčio už pedagogo (mokytojo ir dėstytojo) darbą ir kiek skiriama jo kompetencijos tobulinimui. Kaip mes galime gerbti pedagogus, kuriuos pamatę mes norime verkti….

D. Ramono nuotr.

Labiausiai norisi verkti, kai regiu nelygybę, kai už nekvalifikuotą paprastą darbą yra mokama žymiai daugiau nei už mokytojo ir dėstytojo. O kur dar nuskurdusių mokslininkų grupė?

Ar susimąstome apie tai, ką galvoja vaikai matydami grynuosius kapitalistinius santykius ir iš jų išaugusią nelygybę? Tikriausiai jie pagalvoja: „Mano tėtis ir mama uždirba daugiau, mes „kietesni“, mes galime daugiau, mes geriau gyvename.“

Kol regėsime skurstančius švietimo ir mokslo darbuotojus, kol mokytoju galės tapti kiekvienas, norintis diplomo ir neturintis specifinių savybių, o vėliau taip ir neišmokstantis komunikuoti su savo ugdytiniais, kol politikai ir ministerijos klerkai nesieks populiarinti pedagogo profesijos, tol apie autoritetą galime tik pasvajoti.

Aš nenoriu kalbėti apie supermamytes. Vaje, vaje, vaje… Apsaugok kiekvieną vaiką bei mokytoją ir saugok mus nuo kito pikto… Žinau, kad net pačios supermamytės viena kitos negali pakęsti. Jos viską žino, o jų vaikas turi likti nė dulkės nepaliestas. Joms nesvarbu, ar vaikas įgauna normalų „gyvenimišką“ imunitetą. Jos nemąsto, kad jų elgesys atsiliepia atžalų karjerai, asmenybės brandumui ir savarankiškumui.

– Deividai, prisiminkite savo mokytojus. Kaip jie jus įkvėpė žengti kitų žmonių mokymo keliu?
– Atmenu situaciją, kai besimokant pradinėse klasėse mokytoja leido vesti dailės ir darbelių pamokas mums, mokiniams. Aš šiai jos idėjai rodžiau didelį palankumą ir iniciatyvą. Todėl pravedžiau ne vieną pamoką savo bendraklasiams. Nors tąkart man labai patiko, bet kad būčiau sudomintas tiek, jog tai laikyčiau savo svajone, tikrai ne.
Apskritai, kažkokio didelio įkvėpimo būti pedagogu nepajaučiau nė iš vieno savo mokytojo. Kai kurie asmenys mane įkvėpdavo kitiems dalykams, jie ugdė mano vidines pavienes savybes, formavo nuomonę įvairiais klausimais.

Labiausiai tapti mokytoju mane įkvėpė nesena patirtis dirbant vaikų stovyklos vadovu. Taip aš pamažėl pradėjau „lipdyti“ savo, kaip mokytojo, paveikslą. Svarsčiau, ką perimti iš savo buvusių mokytojų, kad tapčiau tikru profesionaliu pedagogu. Taip pat svarsčiau ir apie tai, ko nereikia daryti. Aš ir pats šiuo metu atlieku nuolatinę savianalizę.

– Koks ateityje turėtų būti Lietuvos mokytojas ir kokioje mokykloje norėtumei pats mokytis?
– Aš nemanau, kad visi turėtų sureikšminti ir išskirti mokytoją bei jam žemai lenktis, tačiau mokytojas tikrai ateityje turėtų būti labiau gerbiamas nei dabar. Norėčiau, jog politikai sugebėtų švietimo sistemą reformuoti laiku, jog padėtų visuomenei prisitaikyti prie būsimų kultūros pokyčių, technologijų. Noriu matyti įdomesnį mokslą ir linksmesnius mokinius, mokyklos nebelyginančius su įkalinimo struktūromis. Tikrai norėčiau, kad mokytojo profesija būtų prestižinė, kad pedagogais taptų atitinkamai patikrinti asmenys.

Kadangi aš visada pirmenybę teikiu intelektualiems pokalbiams, žaismingumui, ekspresijai, motyvacijai, staigmenoms ir panašiai, todėl mokykla, kurioje norėčiau pats mokytis, turėtų būti stebinanti ir nenuobodi. Aš viso to noriu nepaisydamas, kad mūsų pokalbį skaitantys pedagogai audringai piktinasi.

– Deividai, ar nekilo noras atsisakyti pasirinkto kelio – tapti mokytoju? Juk profesija ypač sunki ir reikalaujanti auksinės kantrybės.
– Nors aš ir svarsčiau apie tai, ar pedagogo profesija tikrai užtikrins orų gyvenimą, deramą vietą visuomenėje, tačiau aš suprantu, kad noriu prasmingo darbo. Aš noriu savo mylimai Lietuvai kurti ateitį, nors pedagogika ir nebus pagrindinis mano pragyvenimo ir veiklos šaltinis.

– Pabaigai noriu paklausti apie jūsų tolimesnius gyvenimo planus?
– Šiuo metu noriu įgyti pedagogo kvalifikaciją, o kai tai padarysiu, norėčiau mokytojauti ne visu darbo krūviu mokykloje bei turėti savo verslą. Nors kas gali žinoti, galbūt mokiniai mane įvertins taip teigiamai, jog norėsiu kuo daugiau laiko praleisti jų apsuptyje. Deja, dėl esamos pedagogo padėties visuomenėje savo pedagoginius planus truputį nukeliu į ateitį.

– Dėkoju už puikų pokalbį, linkiu stiprybės ir ištvermės ateities pedagoginiuose darbuose. Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu. Su mano fotografo veikla galite susipažinti apsilankę specialioje svetainėje www.foto.venckus.eu


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-10-27). Noriu būti mokytoju!. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35565-kulturos-kirtis-noriu-buti-mokytoju.html (žiūrėta 2017-10-30).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Dr. Remigijus Venckus. Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. R. Venckus kovo mėnesį vadina intensyviu  autorinių parodų periodu. Praėjusį...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...