Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra aktyvus kūrėjas, rengiantis autorines meno parodas Lietuvoje ir už šalies ribų. Visą gegužės mėnesį Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje buvo eksponuojama jo fotografijos kūryba. Lankydamasis muziejuje doc. dr. R. Venckus susipažino su įstaigos veikla ir vykdoma ekspozicinių erdvių rekonstrukcija. Ne tik apie tai, bet ir apie kūrybą kviečiame skaityti pokalbį su muziejaus direktoriumi, fotomenininku Romualdu Vaitkumi.    

– Romualdai, esate vienas ryškiausių Mažosios Lietuvos krašto fotografų, apie kurį galbūt žino ne visi didžiosios Lietuvos gyventojai. Noriu jūsų paprašyti prisistatyti ir glaustai papasakoti apie savo kūrybinį kelią.
–  Aš gimiau 1966 m. balandžio 22 d. Tauragės rajone, Jucaičių kaime. Baigiau Lietuvos žemės ūkio akademiją (dabar – Stulginskio universitetas). Ilgai dirbau Tauragės krašto muziejuje Gamtos ir fotografijos skyriaus vedėju. Šiuo metu vadovauju visam muziejui.

Nuo 1999 m. esu Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o 2005 m. man buvo suteiktas LR meno kūrėjo statusas. 2007 m. už pasiekimus fotografijos srityje buvau apdovanotas Tauragės apskrities Garbės ženklu. Dabar esu Lietuvos spaudos fotografų ir žurnalistų sąjungos klubo narys.

Beje, anksčiau man teko ilgai dirbti Tauragės moksleivių kūrybos centre – mokyti moksleivius fotografijos. 16 metų vadovavau Tauragės fotografų klubui „Fotojūra“.

Romualdas Vaitkus. R. Vaitkaus nuotr.

– Gal galite išsamiau pristatyti savo pasiekimus?
– Esu 2012-ųjų. Lietuvos spaudos fotografų konkurso „Auksinio kadras“ laimėtojas kategorijoje „Gyvenimas“. 2012 m. už nuopelnus fotografijos menui man buvo įteikta Lietuvos fotomenininkų sąjungos premija. Tais pačiais metais buvau Tauragės „Metų žmogus 2012“ nominacijos „Metų ambasadorius“ nugalėtojas.

Vis dar aktyviai organizuoju Tauragės, Lietuvos ir užsienio fotomenininkų fotoparodas. Rengiu ir dalyvauju įvairiuose projektuose Lietuvoje ir užsienyje (Lenkija, Vokietija, Rusija, Baltarusija, Latvija, JAV).

Esu surengęs 12 personalinių fotoparodų. Ilgą laikotarpį rengiau ir vykdžiau keletą projektų, susijusių su fotomenu („Karaliaučiaus paveldo fotoatspindžiai“, „Vizualūs laiškai Tauragės krašto paveldui“, „Tauragės rajono kaimų fotofondų kūrimas“, „Kultūros paveldas tarp praeities ir dabarties“, „Fotonavigacija jaunajai kartai“, „Fotoklubų suvažiavimai“ ir t. t.

– Šiuo metu jūs dirbate Tauragės krašto muziejuje. Gal galite trumpai jį pristatyti?
– Tauragės krašto muziejui „Santaka“  jau vadovauju antrus metus. Muziejus įkurtas 1990 m. Jame yra kaupiama informacija ir eksponatai, susiję su Tauragės krašto kultūros istorija, gamta, žmonėmis. Veikia Istorijos, Etnografijos, Gamtos-fotografijos skyriai.  Šiuo metu fonduose saugoma daugiau kaip 18 000 eksponatų.

Tauragės Krašto muziejus. R. Vaitkaus nuotr.

– Romualdai, esate gerai Tauragės krašte ir Lietuvoje žinomas fotografas. Kokios buvo priežastys, lėmusios posūkį fotografijos ir meno kūrybos link?
– Tikslieji mokslai niekada nebuvo prie širdies – labiau literatūra, menas, kūryba. Kažkokią gerojo užkrato dalelę tikriausiai įnešė ir dėdės Juozo dovanotas fotoaparatas „Smena“. Juo ir sukūriau pirmąsias fotografijas. Po to mane aplankė ilga pauzė.

Tik studijų universitete metu nusipirkau „Zenit“ fotoaparatą ir pradėjau ilgas valandas leisti studentiškoje fotolaboratorijoje darydamas įvairią analoginę fotografiją. Pamažu pradėjau dalyvauti bendrose studentiškose parodose. Turėjome labai gerą fotografijos mokytoją a. a. Visvaldą Dragūną. Manau, jis ir buvo tas didžiausias pastūmėjimas rimtesnės fotografijos link.

Pabaigęs mokslus universitete pradėjau dirbti muziejuje ir jau fotografija buvo ne kokia nors svetima ir nepažįstama medija, bet sava. Pats įsirengiau fotolaboratoriją ir nejučia visos veiklos įgavo progresyvų pagreitį. Tai, ką dariau ir darau, man visada labai patiko. Aš ir dabar visus darbus darau su labai didele meile.

– Kokios jūsų kūrybos temos, kas jas inspiruoja? Kas jums fotografijos kūryboje yra svarbiausia?
– Labiausiai mėgstu fotografuoti kaimo aplinką. Socialinis reportažas yra mano mėgstamiausias žanras. Tikriausiai tai lemia natūralumas ir mažas apsimetinėjimo procentas. Patinka ir gatvės, kelionių fotografija. Jau esu apkeliavęs daugiau kaip 40 valstybių, o mano palydovas visada buvo fotoaparatas.

Žavi fotografijos išliekamoji vertė, teikiama analitikos galimybė. Fotografija leidžia praėjus laiko tarpui suvokti ir vertinti. Šiandien aš tikiuosi, kad iš mano kūrybos ateities kartos galės mokytis, galės analizuoti mūsų laikmečio detikrovę: aprangą, kasdienę aplinką, architektūrą ir kt.

Romualdas Vaitkus. Be pavadinimo

– Šiandien gyvename skaitmeninių vaizdų apsuptyje, vaizdai čia pat gimsta ir miršta. Ką skaitmeninė technologija davė gero fotografijos kūrybai ir kaip neigiamai paveikė?
– Tikra tiesa, esame persisotinę vaizdų, nemokame atsirinkti kokybiškų atvaizdų, pasiklystame tarp geros fotografijos ir šlamšto.

Nemažai metų teko dirbti spaudos fotografu, todėl aš dabar su šypsena pamenu akimirkas, kai reikėdavo skubiai pateikti nuotraukas spaudai. Man tekdavo karpyti juosteles, jas ryškinti ir atspausdinti. Šiandien visą šį sunkų darbą palengvina skaitmeniniai fotoaparatai.

Analoginė fotografija man visuomet buvo ir liks sava, arti širdies. Mokiniams suteikdavau visiškas analoginės fotografijos žinias, nes fotografui reikia išmanyti ir analoginio atvaizdo kūrybos procesą. Skaitmeninis amžius palengvino momentinį nuotraukos gimimą ir analizę. Galima labai greitai gauti atvaizdą, atitinkantį pačius geriausius techninius rezultatus. Deja, šiandienos kūrėjus išbalansavo nuolatinė koncentracija ties fototechnika.

– Esate Tauragės krašto muziejaus direktorius. Kokios priežastys lėmė jūsų karjeros posūkį ir kaip jį jūs pats  vertinate?
– Muziejuje dirbu jau 25 metus. Galima sakyti, kad teko jį kartu su tuometiniu muziejaus pradininku Česlovu Vaupšu kurti. Žinoma, kiekviena muziejaus kertelė man yra nemirštanti istorija. Visada man patiko darbas muziejuje, nors ir nemaniau, kad kada nors tapsiu jo vadovu. Tikriausiai ateina kartais toks momentas, kai pradedu jausti, jog vienoje sferoje esu nemažai pasiekęs, ir norisi savo patirtį susieti su nauja veikla bei išbandyti jėgas. Tikriausiai todėl mes dabar bandome kurti modernų, šiuolaikišką muziejų. Atrodo, mums sekasi. Savo sprendimo nesigailiu.

Romualdas Vaitkus. Jono portretas

– Kuo išskirtinis Tauragės krašto muziejus? Kodėl jį dera aplankyti keliaujantiems?
– Muziejus yra įsikūręs 19 amžiaus pradžios pilyje. Tai vienintelis toks architektūros ansamblis Lietuvoje. Nuo pat pastatymo pilis buvo naudojama muitinės reikmėms. Iki šiol statinyje yra išlikusios areštinės patalpos, šulinys, kur buvo girdomi arkliai.

Muziejaus lokacija yra labai įspūdinga. Šiandien tikrai įdomi ir turtinga archeologijos ekspozicija, neseniai ten įkurdinta ir daug interaktyvių technologijų. Pirmieji Lietuvoje sukūrėme interaktyvią kinetinio smėlio dėžę, kuri praverčia norint lankytojams paaiškinti apie piliakalnius, jų gynybines sienas ir įtvirtinimus.

Didelio susidomėjimo susilaukė ir tremtinių bei politinių kalinių kančių namai-muziejus. Ten yra atkurtas partizanų bunkeris, tardymo patalpos su integruotu interaktyviu tardymu, areštinė ir kt.

– Šiuo metu vykdoma muziejaus renovacija. Gal galite papasakoti, ko galima tikėtis po muziejaus renovacijos? Kaip muziejaus ekspozicija pasikeis, kokių naujovių ir naujų eksponatų išvys lankytojai?
– 2017–2019 m. muziejaus erdvėse Tauragės rajono savivaldybės iniciatyva įgyvendinamas projektas „Tauragės krašto muziejaus modernizavimas“. Jo tikslas – muziejų paversti modernia ir šiuolaikiška laisvalaikio erdve. Muziejuje bus įrengtos dinamiškos, nuolat kintančios ekspozicijos, interaktyvios erdvės, pritaikytos renginiams organizuoti, edukaciniams užsiėmimams, vaizdo ir garso terapijai. Lankytojai bus aktyviai įtraukiami į pažinimo procesą, žinios perteikiamos pasitelkiant išmaniąsias technologijas.

Įgyvendinant projektą bus modernizuotas 641 kv. metrų muziejaus plotas, atnaujintos etnografijos, gamtos ir istorijos ekspozicijos. Gamtos skyriuje veiks gyva ekspozicija, pasipildysianti dviem 1500 litrų talpos akvariumais su tropinėmis žuvų rūšimis bei stovinčio ir lėtai tekančio vandens vietinių žuvų rūšimis.

Baigus modernizavimo projektą veiks naujos paslaugos: muziejininko-restauratoriaus kabinete veiks atvirų durų dienos, įkursime atviros prieigos fondų saugyklos ekspoziciją, veiks interaktyvi ekspozicija viename iš pilies bokštų, kuri vadinsis „Tarp praeities ir ateities“.

Pirmajame pilies bokšto aukšte bus pristatoma virtuali Tauragės istorija. Tauragės istorijai perteikti naudojama 360 laipsnių vaizdo transliavimo technologija.

Antrasis aukštas bus pritaikomas modernaus audiovizualinio meno, videoprojekcijų demonstravimui, garso transliavimui. Tai virtualios realybės pramoginio, relaksacinio pobūdžio salė. Vaizdas šioje salėje transliuojamas ant lubų skliauto. Po projekto įgyvendinimo bokšto antrajame aukšte planuojama organizuoti jaunų vietos kūrėjų audiovizualinių, video- ir garso kūrinių reprezentacinius renginius.

Taip pat numatytas lifto įrengimas, skirtas nusileisti į rūsį, kur bus atidengtas autentiškas rūsio sienų akmens mūras.

Romualdas Vaitkus. Šeima. Plaškai

– Ar nemanote, kad su gausiu technologijų naudojimu iškils naujų ir netikėtų iššūkių? Kokie jie?
– Taip, tai tiesa. Technologijos nestovi vietoje… Kas nauja šiandiena – jau sena bus rytoj. Todėl puikiai dirbo projektų specialistė rašydama įvairius projektus ekspozicijų modernizacijos atnaujinimui. Manau, mums pavyks ilgai likti moderniems.

– Pabaigai noriu paklausti apie jūsų kūrybos planus. Koks šiuo metu kūrinys arba kūrinių ciklas gimsta ir kada jį galėsime išvysti? Ar jūs tikrai esate laimingas vadovaudamas muziejui ir kurdamas fotografiją?
– Šiuo metu laisvo laiko kūrybai beveik nelieka. Labiau esu tapęs kitų menininkų kūrybos stebėtoju ir vertintoju. Tokią trumpą pauzę aš labai vertinu. Suvokiu, kad direktoriaus kadencija yra laikina ir tikiuosi, kad kažkada vėl grįšiu į nuolat tekančią kūrybos srovę, tik, kaip sakoma, du kartus į tą pačią upę neįbrisi.

Manau, grįžus mano kūryba jau bus kitokia… Kokia ji bus – dabar ir yra tinkamas laikas apie tai pamąstyti.

– Dėkoju už puikų ir įkvėpiantį pokalbį, nekantriai laukiu muziejaus atidarymo po renovacijos ir visiems linkiu jame būtinai apsilankyti.

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-06-15). R. Vaitkus: „Analoginė fotografija man visuomet buvo ir liks sava, arti širdies“. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/37628-kulturos-kirtis-r-vaitkus-analogine-fotografija-man-visuomet-buvo-ir-liks-sava-arti-sirdies.html (žiūrėta 2018-10-27). 

Originalo kopija

PDF – 2018-06-15 R. Vaitkus – Analoginė fotografija man visuomet buvo ir liks sava, arti širdies

Rekomenduojame skaityti