Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2015 m. intensyviai darbuojasi komunikacijos srityje. Nors jis ir yra medijų menininkas, humanitarinių mokslų daktaras, tačiau vadovauja komunikacijos studijų programoms, baigiamiesiems darbams ir dėsto komunikacijos studijų dalykus. Nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio vadovaudamas Pramogų industrijų katedrai doc. dr. R. Venckus sutinka ir bendradarbiauja su labai daug skirtingų profesionalų, atstovaujančių skirtingoms tyrimų, meno, industrijų sferoms. Šį kartą siūlome susipažinti su doc. dr. R. Venckaus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Stanislavo Dadelo pokalbiu apie sporto industrijos fenomeną.

Straipsnio pretekstas
Ne viename savo straipsnyje minėjau, kad mano požiūris į kultūrą gana platus. Kultūra apima įvairias žmogaus veiklas ir veiklos rezultatus. Kelias, prasidedantis nuo minties gimimo ir besitęsiantis iki sukurto ir praktikoje taikomo įrankio, irgi yra kultūra.

Kultūra yra ir sporto industrija, kuri, esu įsitikinęs, kiekvieną dieną tampa vis labiau aktualesnė, vis labiau lydinti šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Diskutuoti apie sporto industriją verčia ne tik mano platus domėjimasis kultūros reiškiniais, bet ir asmeninė patirtis.

Iki 27 metų nesistengiau gyventi sveikai ir prižiūrėti savo kūno. Tačiau išaušo toks metas, kai kiekvieną rytą prabudęs jaučiau, kaip sunkiau ir sunkiau judu, skauda nugarą, maudžia sąnarius (kuriuos traumavau neatsakingai žaisdamas futbolą paauglystėje), šokinėja kraujo spaudimas. Kartą mano šeimos gydytojas pasakė – niekur nedingsi, privalai eiti sportuoti, priešingu atveju kraujo spaudimo šokinėjimas tave nugalabys.

Prisiversti sportuoti ir sportą paversti kasdienybės ritualų dalimi pavyko ne iš karto. Kelis kartus palūžau ir nustojau lankytis sporto klube. Save įtikinėdavau, kad sportuosiu nuo rugsėjo pirmosios, nuo naujųjų metų pirmos dienos, vėliau – nuo vasaros pradžios. Susiėmiau ir vis dėlto pradėjau sportuoti. Ne iš karto, bet palaipsniui pastebėjau sporto privalumus. Reguliariai sportuojant dingdavo bet kokia įtampa, akimirksnio susierzinimas, atsirasdavo net didesnis pasitikėjimas savimi. Kraujospūdžio problemų jau nebeatmenu.

Prieš ketverius metus gyvendamas Kaune susipažinau su puikia sporto trenere, buvusia kultūrizmo čempione. Esu jai labai dėkingas net šiandien. Ji mane išmokė taisyklingai sportuoti, atkreipti dėmesį į tai, ką ir kaip aš valgau kiekvieną dieną. Kartą net juokaudamas tariau: būčiau jaunesnis ir jei dar nepradėjęs menininko ir akademinės karjeros, tikriausiai rinkčiausi sportininko kelią.

Prieš septynerius metus pradėjęs dėstyti kūrybinių industrijų pažintinį kursą pastebėjau ir aktualų, su kultūra labai susijusį sporto industrijos lauką. Dabar tik galiu pasidžiaugti, kad tenka dirbti vienoje katedroje ir kartais sporto tema pabendrauti su prof. dr. S. Dadelo. Tad toliau šiame straipsnyje pateikiu mūsų pokalbio geriausius fragmentus.

Pašnekovo biografiniai faktai
S. Dadelo yra socialinių mokslų daktaras (2000), nuo 2011 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, o nuo 2017 m. yra Pramogų industrijos katedros profesorius. Studentams skaito sporto industrijos kursą, vadovauja profesinei praktikai ir baigiamiesiems darbams. Prof. dr. S. Dadelo moksliniai interesai yra studentų sveikatinimas ir fizinis ugdymas, žmogaus adaptacija specifiniams fiziniams krūviams, specialus profesinis rengimas, daugiatiksliai sprendimų priėmimo metodai.

Mokslininkas stažavosi ir kėlė kvalifikaciją užsienio universitetuose ir įmonėse Švedijoje, Kinijoje, Maltoje, Turkijoje, Portugalijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, etc. Prof. dr. S Dadelo taip pat parengė autorinių ir kolektyvinių mokslo darbų, kurių galima suskaičiuoti daugiau nei 70. Lietuvoje išleido tris mokomuosius leidinius ir vieną vadovėlį, užsienyje – vieną monografiją. Yra dviejų JAV ir keturių Lenkijos mokslo žurnalų redkolegijų bei kelių tarptautinių mokslininkų organizacijų narys.

– Stanislavai, esate sporto industrijos specialistas ir sveikos gyvensenos propaguotojas. Pirmiausia noriu jūsų paklausti, kaip sportas ir sveika gyvensena tapo viso jūsų gyvenimo palydovais? Kokios buvo pagrindinės priežastys?

Profesorius dr. S Dadelo: „Profesionalaus sportininko karjeros pikas trunka vidutiniškai 5 metus, per kuriuos jis sugeba materialiai apsirūpinti visam gyvenimui. Profesionaliais sportininkais tampa tiktai 0,5–1,5 proc. sportininkų mėgėjų“. Stanislavo DADELO archyvo nuotr.

– Sportu ir sveika gyvensena domėtis pradėjau būdamas 11 metų. Daug sirgdavau, todėl gydytoja prognozavo neįgalumą. Dažnai tapdavau bendraamžių pašaipų objektu, per kūno kultūros pamokas lankiau specialaus rengimo grupę, tai neigiamai atsiliepė mokymosi pažangumui.

Žavėjausi gerai fiziškai išsivysčiusiais ir pajėgiais bendraamžiais. Supratau, kad jeigu noriu turėti ateitį bei gyvenime kažko pasiekti, privalau būti sveikas ir fiziškai stiprus. Sulaukiau didelės tėvų paramos ir palaikymo.

Savo sportinę patirtį pradėjau nuo bokso, vėliau išbandžiau save imtynėse, tapau Lietuvos pirmenybių prizininku. Kovinių sporto šakų pasirinkimas buvo neatsitiktinis. Kovinio sporto šakose realizuoti save gali skirtingų fizinių duomenų asmenys. Kovines sporto šakas aš priskirčiau prie visapusiškiausių, jos ugdo fiziškai ir psichiškai. Manau, kad dėl sportinės veiklos pasitraukė ligos, tapau sveiku ir fiziškai pajėgiu žmogumi.

Galiu drąsiai teigti, kad sportinės veiklos ugdomos asmeninės ypatybės – tikslo siekis, susikaupimas, priešinimasis nuovargiui, kovingumas, nenusiminimas po pralaimėjimų, mokėjimas analizuoti pralaimėjimų priežastis ir nuoseklus pasiruošimas naujoms kovoms lėmė pasiekimus ne tik sporte, bet ir kitose mano gyvenimo veiklose.

– Prieš dešimtmetį beveik nebuvo įmanoma išgirsti diskutuojant apie sporto industriją kaip apie labai rimtą studijų lauką. Šiandien sporto industrija yra labai svarbi net valstybei pozicionuojant save tarptautinėje erdvėje. Tad kas iš tikrųjų yra sporto industrija, ką ji apima? Kuo ji ypatinga ir svarbi? Juk sporto industrija siejama su komunikacija, o tai jau lemia papildomą neaiškumą.

– Sporto mokslas priskiriamas prie jauniausių mokslų. Tai integralus mokslas, sujungiantis biomedicinos, socialinius, humanitarinius, technologijų, fizinius ir net žemės ūkio mokslų elementus.

Sporto industrija yra siejama su sporto mokslu. Sporto mokslo ir sporto industrijos reiškiniai gimė ir plėtojasi dėl komunikacijos. Sporto industrijos išsivystymo lygmuo siejamas su visuomenės pažangumu ir modernumu visose srityse. Moderniame moksle tirpsta ribos tarp sričių. Pažanga siejama su integralumu. Sporto industriją galima pavadinti pažangos ir kūrybingumo laboratorija. Visi naujausi sprendimai ir moderniausios technologijos pirmiausia išbandomi sporto industrijoje ir jiems pasiteisinus taikomi kitose srityse.

Komunikacija sporto industrijoje skirstoma į mokslinę, politinę, ekonominę, teisinę, technologinę, vadybinę ir t. t. Sporto industrija, kaip ir sporto mokslas, dar neturi išbaigtumo. Sporto industrijoje vyksta intensyvūs komunikacijos procesai, ieškoma naujų komunikacijos derinių ir griaunamos stereotipinės nuostatos. Manau, kad progresas yra neišvengiamas. Mes gyvename įdomiame didelių pokyčių laikotarpyje, kuriuos skatina komunikacija. Galima teigti, kad komunikacija įgauna naują prasmę ir reikšmę.

Šiandien esminiai pokyčiai visose srityse, kurių mes visi labai laukiame, vyksta dėl komunikacijos. Sporto industrija savo pavyzdžiu atskleidžia komunikacijos galimybes ir svarbą. Sporto industrija yra komunikacinių procesų produktas.

– Kokia yra Lietuvos sporto industrijos situacija? Kokie šios industrijos rodikliai lyginant su kitomis pasaulio šalimis?

– Sporto industrijos pažanga be mokslo pažangos, ekonominio ir gyventojų gerovės augimo yra neįmanoma. Negalima tapatinti sporto industrijos pažangos vien tik su profesionalių sportininkų pasiekimais. Profesionalus sportas turi siaurus ir specifinius tikslus, kurie panašūs į šou, pramogų verslo tikslus. Profesionalus sportas kuria pramoginius reginius pritraukiant būrius žiūrovų ir gerbėjų. Kartu sporto renginiai pritraukia verslą, siekiantį didinti savo žinomumą ir skatinti pardavimus.

Sporto renginiai svarbūs ir politiniu lygmeniu, nes sporto aikštynuose vykstančios kovos demonstruoja visam pasauliui sportininkų atstovaujamų šalių galią. Sportinis gyvenimas pasaulyje tapo didžiulė komunikacinė erdvė, kurioje stengiasi pasireikšti daugybė žaidėjų (šalys, gamintojai, technologijos, asmenys ir t. t.), siekiantys žinomumo. Profesionalus sportas generuoja didžiulius pelnus, pats save išlaiko bei remia mėgėjišką sportą.

Mėgėjiško sporto industrija rengia didelio meistriškumo atletus profesionaliam sportui. Profesionalaus sportininko karjeros pikas trunka vidutiniškai 5 metus, per kuriuos jis sugeba materialiai apsirūpinti visam gyvenimui. Į mėgėjišką sportą ateina jauni ambicingi asmenys, siekiantys profesionalios karjeros. Profesionaliais sportininkais tampa tiktai 0,5–1,5 proc. sportininkų mėgėjų.

Tačiau mėgėjiškas sportas yra labai svarbus ir valstybiniu lygmeniu, nes jis padeda ugdyti darbingą, aktyvią, sveiką ir patriotiškai nusiteikusią visuomenę, o tai konkurencingos valstybės pagrindas. Mėgėjiškas sportas tiesiogiai remiamas valstybės (per projektines veiklas, sporto objektų statybas, įvairaus masto sporto renginių rėmimą ir t. t.) bei netiesiogiai (per mokesčių ir muitų lengvatas). Mėgėjiško sporto industrija stimuliuoja visuomenės sveikatingumo ir grožio industriją (sporto klubai, vandens parkai, SPA centrai, rekreacinės erdvės ir t. t.). Taip pat sporto industrija glaudžiai siejama su turizmu ir pramogomis. Vienas svarbiausių sporto industrijos produktų yra fiziškai ir dvasiškai sveika visuomenė.

Vertinant Lietuvos sporto industrijos situaciją nėra vienareikšmių atsakymų. Turime didelių pasiekimų, profesionalių sportininkų būrį, kurie garsina Lietuvą pasaulyje. Valstybė juos stipriai remia.

Tačiau vertinant mėgėjiško sporto, visuomenės sveikatinimo ir rekreacijos sporto industrijos pusę situacija dažnai yra apgailėtina. Trūksta sporto salių, aikštelių, rekreacinių erdvių, o sporto paslaugų kainos didžiajai visuomenės daliai yra neprieinamos. Sporto industrijos verslas siekia didesnio pelningumo, jam tenka konkuruoti su pramogų industrija (koncertai, restoranai, naktiniai klubai, teatrai, kinas ir t. t.), su farmacijos ir medicinos industrija (liekninantys maisto papildai, plastinės operacijos ir t. t.).

Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje sporto industrija pralaimi. Prieinamiausia pramoga Lietuvoje tapo butelis alaus ir cigarečių pakelis. Pavyzdžiui apsilankyti baseine Lietuvoje yra 4–5 kartus brangiau negu Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitoje pažangioje valstybėje. Dažnai Lietuva pirmauja reitinguose, atspindinčiuose negatyvias tendencijas, tiesiogiai ir netiesiogiai siejamas su sporto industrija (nuskendusiųjų skaičius, sergamumas, darbo našumas, gyvenimo trukmė, savižudybės, asocialus elgesys, nelaimingi atvejai, avaringumas, alkoholio vartojimas, nusikalstamumas ir t. t.). Manau, kad sporto industrija Lietuvoje turėtų tapti prioritetu, tai Lietuvai padėtų pasikeisti.

– Apie sportą ir sveiką gyvenimą dažnai išgirstame sakant, kad sveikai gyventi ir sportuoti niekada nėra per vėlu. Kartą aš susimąsčiau, o kada pradėti sportuoti ar sveikai gyventi yra jau per vėlu? Ar sveiko gyvenimo ir aktyvaus sporto įsupti niekada sau nepakenkiame? Ką svarbu žinoti kiekvienam iš mūsų apie sportavimą nuo ankstyvo amžiaus ir sportą vėlyvajame? Vis dėlto antroji klausimo dalis labai svarbi dėl senstančios Europos.

– Vienas svarbiausių visuomenės sveikatos veiksnių – fizinis aktyvumas. Sportavimas – tai fizinio aktyvumo rūšis. Sportavimą galima įvardyti alternatyviu fiziniu aktyvumu. Žmogaus organizmas  adaptuotas fiziniam aktyvumui. Dar prieš šimtą metų visos žmogaus veiklos buvo fiziškai aktyvios. Modernios technologijos pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Dauguma šiuolaikinio žmogaus veiklų yra mažai fiziškai aktyvios ir dažniausiai vyksta sėdint.

Dėl gyvenimo būdo pokyčių ir medicinos pažangos pasikeitė visuomenės sergamumo pobūdis. Dominuoja lėtiniai neinfekciniai sveikatos sutrikimai (širdies, kraujotakos, medžiagų apykaitos, nervų, psichikos ir t. t.). Viena efektyviausių prevencinių priemonių kovoje su šiais negalavimais yra fizinis aktyvumas. Sportavimas – tai žmogaus adaptyvus elgesys. Taip pat sportinė veikla suteikia didžiulį dvasinį pasitenkinimą bei žmogui padeda socializuotis.

Fiziologiškai sportavimą gali pakeisti bet kuris fizinis aktyvumas. Svarbu kiekvieną veiklą stengtis atlikti maksimaliomis pastangomis. Fiziniu aktyvumu būtina lavinti kvėpavimo, širdies ir kraujotakos, atramos ir judėjimo bei centrinę nervų sistemas.

Svarbiausia fiziniame aktyvume laikytis principų: nuoseklumas, prieinamumas, sistemingumas. Mūsų organizmui nesvarbu, koks fizinio aktyvumo tikslas, tai gali būti ir ūkio darbai, ir gyvenamosios erdvės tvarkymas ir pėsčiomis keliavimas į darbą ir pan. Svarbiausia, kad fizinis aktyvumas būtų atliekamas su pastangomis ir sistemingai.

Tenka pastebėti, kad sportuojančių sporto klubuose padaugėja pavasarį, kai žmonės vasarai per mėnesį siekia įgauti tinkamas kūno formas. Toks požiūris į sportavimą gerų rezultatų duoti negali. Fizinis aktyvumas negali būti projektu, turinčiu pradžią ir pabaigą, fizinis aktyvumas kiekvienam turėtų tapti procesu, kasdieniu įpročiu, privaloma rutinine veikla. Tinkamas fizinis aktyvumas ne tiek pailgina gyvenimą, kiek pratęsia žmonių darbingumą visam gyvenimui.

Visuomenė sensta ir tai didžiulis iššūkis. Pensinio amžiaus ilginimas neatsižvelgiant į visuomenės gyvensenos įpročius ir neskatinant visuomenės sveikatingumo gerų rezultatų neduos valstybei. Deja, mūsų fiziologinis laikrodis tiksi nesustodamas, senėjimo sustabdyti dar niekam nepavyko, įmanoma tiktai nukelti į ateitį senatvinį neįgalumą.
Visuomenei sparčiai senstant būtina siekti jos geros fizinės būklės, o tai yra įmanoma pasiekti tiktai pradedant fiziškai aktyviai gyventi nuo vaikystės. Jaunystėje, studijų mokykloje ir universitetuose metu, turėtų vykti kryptingas fizinis ugdymas, padedantis suformuoti fizinio aktyvumo įgūdžius visam gyvenimui. Taip mes paruoštume mūsų visuomenę ateities iššūkiams.

Panašu, kad tai nėra mūsų valstybės prioritetas. Mūsų tyrimai atskleidžia, kad mokyklose sistemingai sportuojančių moksleivių kiekvienais metais mažėja, o universitetuose privalomo fizinio ugdymo visai atsisakyta. Ateityje tai pareikalaus didesnių sveikatos apsaugos išlaidų, mažins visuomenės darbingumą, reikalaus daugiau slaugos senatvėje paslaugų.

– Ką mums pasakoja gerai išvystyta sporto industrija šalyje arba regione? Ko galima tikėtis iš tokios šalies ir regiono ateityje?

– Sporto industrijos plėtra galima tik tuo atveju, jeigu visuomenė turi pakankamai laisvo laiko ir materialinių išteklių. Sporto industrija padeda visapusiškai regiono plėtrai, didina visuomenės darbo našumą, mažina nusikalstamumą, ugdo pilietiškumą, mažina sveikatos apsaugos išlaidas, skatina vartojimą ir turizmą, tai savo ruožtu padeda infrastruktūros plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir konkurencingumo augimui. Sporto industriją galima įvardyti daugumos pozityvių socialinių ir ekonominių procesų katalizatoriumi. Didžiausia sukuriama sporto industrijos vertė – žmogiškieji ištekliai. Būtent žmogiškieji ištekliai yra visų veiklų pagrindas.

– Esate edukologijos daktaras, todėl prašau pasidalyti mintimis, kaip ir kiek sportas yra svarbus šiuolaikinėje edukacijoje, apimant įvairaus amžiaus žmones? Ar sporto edukacija – tai vien tik sportavimas? O gal dar kas nors, ką turėtume žinoti ir gerokai suprasti?

– Sporto edukacija ugdo fizines ypatybes bei stiprina psichines savybes sunkių treniruočių metu. Šis procesas formuoja stiprios asmenybės bruožus (gebėjimas nepalūžti ir susikaupti per sunkias akimirkas, dirbti komandoje, priešintis nuovargiui ir t. t.). Sporto edukacija yra lyderystės ugdymo sudedamoji dalys. Daugelį stiprios asmenybės bruožų galima ugdyti tiktai sportu.

Vertinant mūsų šalies lyderius (prezidentus) būtina pastebėti, kad visi nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentai buvo aktyvūs sportininkai. Galima teigti, kad siekiant tapti lyderiu (nesvarbu kokioje veikloje) būtina sportavimo patirtis.

– Pabaigai noriu paklausti, ar sportuojantis ir sveikai gyvenantis žmogus tikrai yra laimingas?

– Sportavimas gali padėti išvengti daugybės problemų, susijusių su sveikata. Tai savo ruožtu leidžia daugiau susikoncentruoti į savo gyvenimo tikslą. Kiekvienas asmuo gyvenimo tikslą supranta savaip, mes visi skirtingi, tačiau visi jaučiamės laimingi, kai mums pavyksta pasiekti tikslą. Tikslui pasiekti svarbiausia sąlyga yra sveikata, fizinė ir psichinė būklė. Sveikas ir pajėgus žmogus sugeba daugiau nuveikti ir dažniau pasijausti laimingu.

– Dėkoju už puikias įžvalgas ir tikiuosi, kad artimiausiu metu Lietuvoje bus pradėta rimčiau svarstyti apie sporto industriją ir sveikatingumą, bei tai taps vienu iš svarbių valstybės prioritetų. Skaitytojai prof. dr. S Dadelo gali pateikti papildomų klausimų el. paštu stanislav.dadelo@vgtu.lt. Taip pat primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-03-23). S. Dadelo: Sportinės veiklos ugdymas lėmė mano pasiekimus ne tik sporte, bet ir kitose gyvenimo veiklose!. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36825-kulturos-kirtis-s-dadelo-sportines-veiklos-ugdymas-leme-mano-pasiekimus-ne-tik-sporte-bet-ir-kitose-gyvenimo-veiklose.html (2018-03-23).

Originalo kopija

PDF – 2018-03-23 S. Dadelo- Sportinės veiklos ugdymas lėmė mano pasiekimus ne tik sporte, bet ir kitose gyvenimo veiklose!

Rekomenduojame skaityti