Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės literatūros kūryba. Šį kartą kviečiame skaityti jo parengtą interviu apie literatūrą su sociologu ir rašytoju, knygos „Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą“ (2017) autorių prof. dr. Artūrą Tereškiną.

Atmenu, kai 2007 m. įstojus į menotyros doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje nedrąsiai atvėriau duris auditorijos, kurioje vyko kultūros sociologijos seminaras doktorantams. Jį vedė prof. dr. Artūras Tereškinas. Jo tekstai man jau buvo pažįstami. Buvau skaitęs ir dar vargu ar tuo metu supratęs jo knygas „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ (2001) ir „Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje“ (2002). Nedrąsu buvo įžengti į auditoriją, kurioje teko klausyti pagarbos verto mokslininko paskaitų. Tai buvo pirmasis ir labai įspūdingas mano susidūrimas su sociologija. Niekad nemaniau, kad sociologija gali būti tokia be galo įdomi.
Dar įdomiau man atrodė sociologijoje aptinkamos literatūrą primenančios įžvalgos, net metaforinės kalbos apraiškos. Buvau net pagalvojęs, kad visiškai su dideliu malonumu galėčiau iškeisti savo pradėtą disertacijoje gvildenamą temą į, pavyzdžiui, meno sociologiją.

Asmeninio archyvo nuotr. Fotografė Eglė Navickaitė.

Dar ir dabar galiu tvirtai pasakyti, kad prof. dr. A. Tereškino seminaruose ne tik sužinojau įdomių dalykų, bet ir daug išmokau. Praėjus dešimčiai metų, 2018 m. sutiktuvių naktį, man draugai padovanojo naujausią profesoriaus knygą – romaną „Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą“. Sausio mėnesį keliaudamas po Etiopiją, laiką leisdamas lėktuve profesoriaus knygą perskaičiau ir ji man paliko neišdildomą įspūdį.

Tad dėl šios priežasties ryžausi romano autoriui parašyti laišką ir pasisiūlyti susitikti, padiskutuoti ir parengti interviu. Aš panorau su skaitytojais pasidalyti mintimis ne tik apie naujausią jo kūrinį, bet ir apie literatūros fenomeną.

Prieš pateikdamas mūsų pokalbio fragmentus noriu paminėti, kad prof. dr. Artūras Tereškinas yra sociologas, kultūros kritikas, rašytojas. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją Harvardo universitete, JAV. Mokslinį darbą dirbo JAV, Švedijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius ir VDU Socialinių tyrimų centro vadovas. Prof. dr. A. Tereškinas yra išleidęs dvi eilėraščių ir devynias akademines knygas, išspausdinęs daugiau nei šimtą straipsnių lyčių, seksualumo, socialinės atskirties, populiariosios kultūros temomis Lietuvoje, JAV, Švedijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Latvijoje ir Ukrainoje. Jo mokslinė veikla įvertinta aukščiausiu akademiniu apdovanojimu – Lietuvos mokslo premija.

Kaip jau minėjau 2017 m. pasirodė profesoriaus pirmasis romanas „Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą“ (leidykla „Kitos knygos“).

– Artūrai, esate išskirtinis rašytojas. Jau daug metų tyrinėjate vis dar Lietuvai specifines ir net „pavojingas“ temas, susijusias su vyriškumu, seksualumu ir homoseksualumu. Kaip jūsų mokslinių tyrimų ir literatūrinių tekstų akiratyje atsirado vyriškojo seksualumo klausimai? Prisiminkite pirmąsias idėjas, jų įprasminimą tekste.

Asmeninio archyvo nuotr. Fotografė Eglė Navickaitė.

– Vyriškumo ir seksualumo temomis pradėjau domėtis studijuodamas JAV. Jos mane traukė asmeniškai, norėjosi pačiam išsiaiškinti, ką reiškia būti vyru skirtingose kultūrinėse aplinkose, kokios seksualinės normos mus verčia elgtis vienaip ar kitaip. Juolab kad paskutiniame XX a. dešimtmetyje, mano studijų metais, apie tai buvo labai daug rašoma ir kalbama. Tuomet sekiau akademines diskusijas apie intymumo formas, intymų pilietiškumą ir kintančias seksualumo praktikas.

Pirmieji mano straipsniai pasirodė kultūros žurnale „Metmenys“, kuris buvo leidžiamas Čikagoje ir kurį tuomet redagavo garsus lietuvių sociologas Vytautas Kavolis. Kai kurie iš jų skaitytojams pasirodė kontroversiški. Vienas iš tokių buvo straipsnis „Tautos kūnas ir kūno tauta: keletas falologizmų apie Maironio poeziją“, vėliau perspausdintas mano pirmojoje knygoje lietuvių kalba „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ (2001). Buvau kaltinamas tuo, kad „neleidžiu Maironiui mylėti tėvynės“, kad tėvynės meilę paverčiau „iškrypusia meile“. Mylėti tėvynės nei Maironiui, nei kitiems neuždraudžiau. Pagrindinė straipsnio mintis buvo apie tai, kad XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, nacionalinio atgimimo metu, tėvynės meilė plėtojosi išskirtinai vyriškoje aplinkoje, kurią aš vadinu homosocialine. Šioje aplinkoje egzistavo ir homoerotinis dėmuo, nors jį buvo mėginama nuslėpti ar jo nepastebėti.

– Jūsų įžvalgos ir tyrinėjimai vyro seksualumo tema yra suguldyti knygose „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ (2001) ir „Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje“ (2002)? Man susidaro įspūdis, kad tai vieni ryškiausių jūsų darbų. Kuo šios knygos yra viena kitą tęsiančios ir kuo jos skirtingos? Prisiminkite akimirkas, kai jos pasirodė viešumoje, kokio dėmesio ir kokių nuomonių sulaukėte?

Prof. dr. Artūro Tereškino knygos viršelis.

– Nežinau, ar šios knygos yra ryškiausios. Kai kurie mano knygų kritikai ryškiausia vadina knygą „Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“ (2011), kitiems labiau patinka „Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai“ (2013). Jūsų minimos knygos išskirtinės dėl to, kad jose pirmą kartą gilinamasi į visiškai neanalizuotas Lietuvoje temas, tokias, kaip kūno, sekso ir politikos ryšys, nacionalizmo ir popkultūros santykis, paraštinių intymumo formų plėtra viešumoje, vyriško kūno normos, socialinių fantazijų vaidmuo kuriant santykius tarp piliečių ir pan. Kai kurios iš šių temų ir iki šiol laikomos tabu.

Teigiamai į mano darbus sureagavo sociologai ir menotyrininkai. Daugiausia nepagrįstos kritikos sulaukiau iš lietuvių literatūros specialistų ir ultrakonservatyvių visuomenės veikėjų. Ir vieniems, ir kitiems kliuvo ne tik mano analizuojamos temos, bet ir mano tyrimų metodologija, pirmiausia tarpdisciplininis požiūris tiek į istoriją, tiek į literatūrą. Konservatyvūs analitikai „domisi“ manimi iki šiol. Jei neklystu, beveik visas mano akademines knygas yra recenzavęs davatkiškai konservatyvus žurnalas „Naujasis židinys-Aidai“, ir visos recenzijos buvo neigiamos. Tai didžiulis įvertinimas man, kairiųjų politinių pažiūrų asmeniui.

– Naujausia jūsų knyga „Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą“ (2017) yra paženklinta drąsa, nuogu atvirumu, kritika, ironija ir net meilės liūdesiu. Kas paskatino jus rašyti šią gana pikantiškai atvirą knygą? Kokie buvo pirmieji knygos gimimo momentai ir kaip knyga buvo priimta visuomenės?
– Man pačiam atrodo, kad romanas „Nesibaigianti vasara“ yra mano mokslinių tekstų apie seksualumą ir vyriškumą tęsinys. Sociologė Alina Žvinklienė šią knygą vadina „hibridine“, t. y. tokia, kurioje susilieja skirtingi grožinės literatūros ir mokslinio tyrimo žanrai.

Šį romaną kaip paprastą užrašų knygutę pradėjau rašyti seniai: paprasčiausiai užsirašinėjau tai, ką patyriau, perskaičiau, išgirdau iš kitų. Nebuvau tikras, ar tai virs knyga. Kai kurie mano draugai, perskaitę ištraukas, paskatino paversti šią užrašų knygutę romanu. Tą ir padariau. Jie ir yra labiausiai atsakingi už tai, kad romanas atsirado.

Beveik visas knygos tiražas jau išpirktas, nors knyga išleista palyginti neseniai – 2017 m. spalį. Tai rodo, kad Lietuvoje yra skaitytojų, kuriems ši knyga įdomi.

– O taip, patvirtinu, kad knyga tikrai įdomi, ir esu be galo dėkingas, jog mano draugai spėjo nupirkti ir man padovanoti Jūsų kūrinį iš pirmojo tiražo. Knygoje gausu necenzūrinių žodžių, kurie padeda įsivaizduoti pačias keisčiausias sekso situacijas, besaikio malonumo akimirkas. Ar nedvejojote dėl tekste prisodrintos necenzūrinės kalbos? Aš suprantu, kad keiksmažodžiai padeda įsivaizduoti nesuvaidintą tikrovę, bet juk šiam žingsniui reikėjo drąsos. Galiausiai – visas romanas prisodrintas homoseksualių nuotykių, nevaržomo ir nedievobaimingo sekso!

– Tikriausiai galima būtų sakyti, kad drąsos reikėjo kiekvienai mano knygai. Apskritai norint išgyventi Lietuvoje reikia nemažai drąsos ir pasiryžimo.

Asmeninio archyvo nuotr. Fotografė Eglė Navickaitė.

Ne kartą įvairiuose interviu esu minėjęs, kad gyvename baimės, bauginimo ir gėdinimo visuomenėje. Bauginant ir gėdinant žmones lengviausia juos kontroliuoti. Baimės ir gėdos jausmus puikiai išnaudoja visi tie, kurie mus mėgina valdyti: ar tai būtų Seimo nariai, ar viešieji moralistai, kuriuos aš vadinu viešosiomis davatkomis. Todėl nebijoti, būti atviram, aprašyti herojus, turinčius savitas seksualines biografijas, –  nemenkas iššūkis.

Manau, kad „Nesibaigiančioje vasaroje“ su juo susidorojau. Mano romano veikėjai, nesislapstydami už kitų nugarų, įsimyli, mylisi, užsiima seksu, keikiasi, išsiskiria, gedi nelaimingos meilės, išgyvena seksualines nesėkmes.

Necenzūrinės kalbos „Nesibaigiančioje vasaroje“ nėra per daug, ji naudojama „tiesiai šviesiai“ aprašyti seksualinius susidūrimus ir patirtis. Vienas pažįstamas, dirbantis knygų leidybos srityje, man sakė, kad šiuo romanu sukūriau savitą sekso ir seksualumo žodyną, kuris bus naudingas ir ateityje rašantiems apie seksą lietuvių kalba.

– Susidaro įspūdis, kad pagrindinis knygos herojus yra besaikis kūniškojo malonumo ieškotojas, tačiau pakankamai intelektualus; galiausiai apstu knygos puslapių, kuriuose išskleidžiamas jo begalinės vienatvės, gilios ir ilgesingos meilės žemėlapis. Kaip visos šio sudėtingo veikėjo pusės telpa viename gyvenime, vienoje siužeto linijoje, viename nuotykyje? Kiek šio daugiabriaunio veikėjo yra kiekviename iš mūsų, nepriklausomai nuo skirtingos lyties ar seksualinio potraukio?

– Neabejoju, kad dauguma iš mūsų yra išgyvenę kažką panašaus, ką patiria romano herojus Raimundas. Nors jo istorija specifinė, nelaimingas įsimylėjimas, mylimojo praradimas, jo gedėjimas veikiausiai pažįstamas daug kam, nepaisant jų lyties ar seksualinės orientacijos.

Žinoma, yra žmonių, kurie negali patirti įsimylėjimo pojūčio, esu tokių sutikęs. Jie teigia, kad meilė – tai perteklinė emocija ir kad partnerystes bei šeimas galima kurti ir be šios emocijos.

Tačiau „Nesibaigiančios vasaros“ herojus su tuo nesutinka. Siekdamas įveikti jį kankinantį nelaimingą įsimylėjimą, jis pasineria į nenutrūkstamą seksualinių nuotykių pasaulį, kuris ir intriguojantis, ir šiek tiek banalus, ir pavojingas, ir paguodžiantis. Herojus jam atsiduoda visu kūnu norėdamas dar kartą patirti kažką panašaus į tai, ką jautė prarastam savo meilės objektui.

Kita vertus, kaip teisingai pastebėjote, pagrindinis „Nesibaigiančios vasaros“ veikėjas yra ir gana intelektualus: jis ne tik užsiima seksu, bet ir reflektuoja kiekvieną savo seksualinį susitikimą. Šiam vyrui seksas – ne tik netikėtų malonumų, bet ir skirtingų jausmų – praradimo, ilgesio, džiaugsmo, pasišlykštėjimo, pykčio ir įniršio – šaltinis. Jis nuolat svarsto, ką reiškia rizikuoti siekiant užmegzti intymius kontaktus su kitais žmonėmis, kodėl jo meilės fantazijas dažnai persekioja nesėkmės ir kaip išsigelbėti nuo nevilties visuomenėje, kurioje seksualinis intymumas gali tapti prievartos ir kontrolės įrankiu.

– Sociologinis, homoerotinis romanas – kaip jūs apibūdintumėte šį žanrą? Kokie jo skiriamieji bruožai, koks sociohomoerotinio romano skaitytojas ir kas jums yra sociohomoerotinė kalba? Kaip šis žanras tapo jūsų kūrybos dalimi?

– Jau minėjau, kad tai hibridinis arba „sumaišytų žanrų“ romanas. Pats jį laikyčiau erotiniu-intelektualiniu romanu. Anglakalbiai „Nesibaigiančią vasarą“ tikriausiai vadintų intelektualia erotika. Jame tikrai daug atviro sekso, bet kartu nemažai sociologinių apmąstymų apie tai, ką reiškia būti vyru, užsiimančiu seksu su vyrais, kaip išgyventi visuomenėje, paremtoje gėda ir baime, ir kokiais būdais išlaikyti optimizmą beviltiškumo ir nesėkmių atmosferoje. Šis žanrų sumaišymas leido man atsiskleisti ne tik kaip sociologui, bet ir kaip pasakotojui. Visada buvau įsitikinęs, kad mokslininkas, kaip ir rašytojas, turi mokėti įtaigiai papasakoti istoriją.

Kas šio romano skaitytojas? Kaip teko įsitikinti, jis labai įvairus – nuo heteroseksualių moterų, kurioms įdomus vyrų seksualumas, iki homoseksualių ir biseksualių vyrų, kurie mėgina knygoje atpažinti save. „Nesibaigiančios vasaros“ skaitytojai – visi tie, kurie domisi seksualumo klausimais ir kuriems nepriimtinas seksualinis dviveidiškumas. Tai atviri, kūrybingi, drąsūs žmonės.

– Niekam ne paslaptis, kad rašote puikiai, kad žodžiai jūsų sakiniuose pinasi į nuostabias vaizduotę įaudrinančias pynes. Kaip jūsų gyvenime atsirado literatūra? Kiek vingiuotas ir sudėtingas buvo kelias, besidriekiantis nuo mokslininko iki rašytojo? Ar niekada nekilo noras labiau ir intensyviau pasukti link romanų rašymo?

Asmeninio archyvo nuotr. Fotografė Eglė Navickaitė.

– Skaitymas ir rašymas – viso mano gyvenimo palydovai. Mano tėtis išmokė mane skaityti labai anksti: būdamas vos ketverių jau skaitinėjau vaikiškas knygas. Kai man sukako septyneri, pradėjau rašyti eilėraščius apie gamtą ir gyvūnus. Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje, kurią baigiau, lietuvių kalbos mokytojos dažnai garsiai skaitydavo mano rašinius kaip pavyzdį kitiems mokiniams. Rimčiau literatūra ėmiau domėtis būdamas penkiolikos. Tada Telšių rajono laikraštis „Komunizmo švyturys“ ėmė spausdinti mano eilėraščius ir rašinius. Netrukus mano eilėraščiai pasirodė ir sovietiniais laikais plačiai skaitomame žurnale „Moksleivis“.

Savo bakalauro ir magistro studijas taip pat susiejau su literatūra: Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavau lietuvių literatūrą ir kalbą. Planavau tapti literatūros tyrėju. Gyvenimas ir studijos JAV šiek tiek pakeitė mano pasirinkimą: mane ėmė labiau dominti kultūrinės studijos, socialinės teorijos ir kultūros istorija. Tačiau literatūra, kad ir anglakalbė, visada buvo šalia.

Be abejo, labai norėčiau daugiau laiko skirti literatūrai ir romanų rašymui. Tikrai turiu apie ką papasakoti. Tikiuosi, kad rašytojo ir mokslininko darbus ilgainiui bus vis lengviau suderinti.

– Pabaigai noriu paklausti apie jūsų kūrybos planus? Koks šiuo metu romanas (arba moksliniai tyrimai) gimsta jūsų mintyse ir kada jį galėsime išvysti? Ar Jūs tikrai esate laimingas kurdamas ir mąstydamas literatūros kalba ir kas jums yra laimė?

– Kaip ir anksčiau, kartu su kolegėmis sociologėmis tyrinėju socialinę nelygybę ir socialinę atskirtį. Šiuo metu gilinamės į skirtinguose Lietuvos regionuose ir skirtingos socialinės padėties šeimose egzistuojančias nelygybes.

Turiu ir literatūrinių planų. Esu pasirengęs užbaigti pusiau autobiografinį romaną apie savo nuotykius JAV. Taip pat norėčiau parašyti romaną apie Lietuvos akademinį gyvenimą. Tai būtų komedija-detektyvas, kupinas ne tik kraują stingdančių žmogžudysčių, bet ir komiškų charakterių.   Man patinka rašyti, keliauti, skaityti, klausytis kitų žmonių gyvenimo istorijų ir jas analizuoti. Visa tai suteikia pasitenkinimo, kurį galbūt ir galima pavadinti laime.

– Dėkoju, profesoriau, už puikius atsakymus. Jūsų pavyzdys tikrai įkvepia kurti drąsiai, juk išties kūryboje reikia drąsos, bet ne kompromisų.Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-02-23). Apie niekada nesibaigiančią vasarą. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36565-kulturos-kirtis-apie-niekada-nesibaigiancia-vasara.html(2018-02-23).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Pin It on Pinterest