Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum

Prof. dr. Remigijus Venckus

fragmentai

Trumpalaikis atlydys. Tikriausiai po valandos ims šalti. Lyg senyva moteriškė įsiropščiu i traukinio monotonišką bildesį ir kartu su juo pasineriu i vis labiau ir labiau tamsėjantį sniegą.

– – –

Kartais atrodo, kad važiuoju ne vienas: atrodo, šalia sėdi mama ir mezga arba miega; tėvas, kaip visuomet, skaito laikraščius. Tas bildesys keistas, tarsi verkimas su pasikūkčiojimu. Ir kas verčia traukinį raudoti? Kartą su draugais vaikščiojau po naktinį miestą. Sustojau, pakėliau galvą į virpančią šviesą:

Kas atsitiko?

Žiūrėk, užgeso.

Jie bandė eiti toliau, bandė nekreipti dėmesio. Bet kiek paėjėję nenorom atsigręžė atgal.

Nors šalta, bet vis tiek ranka pakilo prie galvos, nusiėmiau kepurę ir šviesai vėl blykstelėjus užmaukšlinau jai ant galvos. Elgiausi lyg būčiau vaikas.

Na va, ir vėl gyva. Einam.

– – –

Dvidešimt su trisdešimt penkiais. Net pats nejutau, kai kartą iš lūpų išsprūdo šis teiginys. Lyg tai būtų pats didžiausias ir svarbiausias troškimas.

Ir ką gi tu darytum su tokia drobe?

Tikriausiai rankomis taškyčiau dažus. Pirmiausiai raudonus, o po to – vis tamsesnius ir tamsesnius. Kai dažai baigtųsi, juokčiausi, tiesiog rėkčiau. Gal kitiems atrodytų, kad skauda, bet ne man.

O drobėje vaizduotum žmogų?

– – –

Dievas davė rankas ne tam, kad kopijuotum, o tam, kad kurtum. Turi paversti regimais dalykais tuos, kurių nemato kiti. Neblogai dabar būtų drobė . . .

Atsimenu, kai mano „grupiokė“ išgėrė per daug degtinės. Atrodė, kad per gerklę išlėks viskas, kas jos viduje. Vonioje ant purvinos rūbų krūvos atsiduoda rytui. Kambarys susitraukia. Iš sienų, ant kurių vaikšto pasiklydę neaiškios kilmės šešėliai, lenda keisti traškesiai. Daiktų formos išskysta.

Aišku viena – tylos nebūna. Nors sniegas nebetraška, su tavimi vis tiek kažkas kalba. Net tavo vidinis balsas niekada nemiega.

. . . Sienų braškėjimas, grindų traškėjimas, žingsniai, kosėjimai, burkavimai, burzgimai, aikčiojimai.

. .. Miega. Leidžia iš galvos išeiti svajonėms, mintims, prisiminimams. Balkone, pasirėmę į turėklus, jie stebi miestą, persisveria ir krenta. Kvaila, bet jie mano, jog turi spamus ir bet kada galės pakilti arba žmonės juos pagaus. Jie net neįsivaizduoja, kad dabar miego metas.

Tiesa, juk jie nežmonės. O ar yra koks kitas pasirinkimas? Gal…

Taip mes atšventėm „grupiokės“ ir mano pirmąjį literatūrinės kūrybos pristatymą. Tokia ta bohema, pilna keistų svajonių, dar keistesnių neišsipildžiusių troškimų, sentimentai iš keistos avangardinės poezijos.

– – –

Poezija. Su ja nuolat kontaktuoji, net pats nepastebi ir nepripažįsti. Poetiškas vakaro snigimas, langų tylėjimas, mylimosios stovėjimas prieš akis, jos juodų plaukų žilimas sniegu ir mano geriausio draugo grubokas klausimas:

Ko stovi prie lango?

Skaitau sniegą…

– – –

Ko… verki… _

Švelni ir banali lyrika, po kurios nėra atsakymo.

– – –

Kartą su draugu klausėmės katedros ūžesio. Atrodė, kad ji gyvena. Klydome. Juk ji tik pastatas. Katedra virškina, sėdime jos viduriuose. Moteris plauna maisto likučius. Ir kaip mes likome gyvi? Tikriausiai esame labiausiai nemėgstamas patiekalas. Bet vis tiek ramu ir gera suremti galvas ir klausyti ūžesio. Nors kartais ir būna nemalonu, tačiau gera prisiminti. Gera prisiminti vakaro dulkes, jų sukeltą nosies kutenimą, springimą ar dusimą.

…Mano draugo kambaryje ant sienos gyvena kaukės. Tiesa, jis kaukių maniakas. Kai jas nusiperka, sudaužo obuolius, kad šie nestebėtų jo naktį. Juk niekam nėra malonu, kai kas nors stebi.

– – –

Kokie?..

Kas kokte?..

Pūkai. Topolių ar pienių?..

…Žodis kaip duona užstrigo gerklėj… Nesvarbu, kad užkrėsta… Valgyti reikia… Parazitai… sočiau. O paukščiai mojuoja sparnais.., taikosi pagrobti bent jau trupinius… Slepi savo akis mėnulio tarpekliuose. Žinau, paukščiai žudikai…

O vis dėlto maniau…

Žinau.

Parazitai sumaišė smilkalus… meilę sudegino.

Gal dar gyva?.. (truputėlis vilties).

O tu žinojai – pūkai skrenda tol kol juos neša vėjas.

– – –

Skraidantys parazitai… Gėles, kurias išmetė Dievas… suėdė skubančio miesto karvės…

O aš dar tikiu tavo meluojančiam akim. Geriu naktimis su parazitais, dienom su tavimi… Sumaišiau paros laikus, debesis su žole,  kurios norėjau paragauti, bet niekad nedrįsau. Per daug baimių… Tai praeitis…

– – –

Tėvui mirus aš vėl pas ją ateidavau, tik dažnai nebūdavo apie ką kalbėti (tyla gera byla)… Dažniausiai kalbėdavomės apie paprastus ir mums (na, bent jau man) nereikšmingus dalykus.

…Virpančios, raukšlėtos, išsprogusiomis mėlynomis gyslomis rankos užkaičia arbatinį… Ji visuomet perka saldainius, laiko ant stalo. Mano, kad bet kada galiu ateiti…

… Pro jos langą iš geltonos virtuvės, kurią, atmenu, dažė mano tėvas, aš matydavau neįtikėtinus dalykus. Kartais tai būdavo tamsūs sūkuriai, o kartais mėlyni, skaidūs ir lengvi, kartais dangus prapliupdavo smėliu, apsemdavo kaimą, bet sūkurys niekados neišnykdavo… Aš visuomet maniau: sutemus kelias taps neišvažiuojamas. Kada nors smėlis užpustys langus, duris ir bus karšta žiema … Tokią žiemą tirs mokslininkai, visi stebėsis: juk dar niekad žiemą nevaikščiojome basi ir trumpom rankovėm… Užlipsiu ant didžiules smėlio kopos, rankomis atkasiu langą, atidarysiu ir leisiu jos žodžiams išeiti:

Miegu, radijo klausau, verkiu… Kas belieka palaidojus… O tu atvažiuok dažniau ir man bus linksmiau…

Žinau, kad išleisiu tuos žodžius skristi, nebandysiu sulaikyti, o ir nesistengsiu. Nieko padaryti negalėsiu… Bus per vėlu. Žmones visuomet bando, kai jau būna per vėlu…

Matau pro jos langą, kaip kaimelio gyventojai po plytą baigia išsinešioti jau seniai apleistą vaikų pensionato pastatą … Iš pamatų išaugo medžiai, ant stogų žolės … Naktimis žybsi ugnelė, ,,bomželiai“ gyvena… Smėlio dulksna niekados nesibaigs…

– – –

…Atmenu, tėvas nupirko dvi plokšteles: ,,Katinėlis ir gaidelis“ ir „Meškos trobelė“. Aš pas ją atėjęs visuomet jų klausydavausi. Namuose patefono neturėjau. Ir mano mama dažniau ateidavo, kol su ja ar su tėvu nesipykdavo… Atmenu, kaip mama bėgo nuo Tėvo… Aš buvau visai dar vaikas. Tėvas ją įžeidinėdavo, nebūtus dalykus prikaišiodavo. Ji neiškentė, pilnomis ašarų akimis pasileido bėgti, o jis ją vytis ir atsiprašinėti… Rėkiau:

Mama, mama, mama…

Kažkodėl maniau, kad ji pabėgs ir daugiau nebematysiu… Vėliau supratau, o ir išgirdau, kad esu pats didžiausias jos turas… Kaip ir kiekvienas vaikas, nuo jos pavargdavau, kartais nepakęsdavau, o kartais jos labai ilgėdavausi… Būdavo gera, kai vakare atsisėsdavau ant žemės, atremdavau galvą į jos kojas, o ji šukomis braukdavo plaukus… naikindavo pleiskanas…

– – –

… Kartą tėvas prieš mane atsiklaupė… prašė, kad eičiau su juo prie upės, maudytis… aš buvau ant jo supykęs (kelias naktis nebuvo namie… ). Tuomet jaučiausi šlykščiai, norėjau pabėgti, bet nedrįsau… Seniau buvau gana didelis bailys… Nuo to laiko negaliu pakęsti, kai prieš mane kas nors klaupiasi, net ir juokais…

– – –

Išpažintis. Kam ji… Slaptų minčių, blogų poelgių išpasakojimas nepažįstamam žmogui kunigui… Žinau, sau išpažinti nedrįsti (štai ir atradau tavo silpnavališkumą). O gal tu dar maitiniesi melu… Kunigas niekada nepaklaus: ,,Ką gero nuveikei, vaikeli?“ Jam tikriausiai net malonu klausyti tavo nusidėjėliškų poelgių ir minčių; o gal ant nuodėmės laikosi pasaulis?..

– – –

Kai raštiškai pranešiau, kad jau verksiu, mano draugas atnešė dubenį:

Nagi varvink, man tapybai reikia tavo ašarų… Kai jos užlietos ant dažų ir drobės išdžiūva, kūrinys įgaunu sakralinį atspalvį, darbo kaina pakyla.

Ausys būna visokios… Mano ypač negražios: didelės ir atlėpusios. Argi ausys – grožio etalonas, vis dėlto gal nederėtų grožio matuoti ausimis? Kompleksai, kompleksai ir dar kartą kompleksai. Todėl ir nešioju ilgus plaukus.

…Kartą mokykloje vienas mokytojas pirštu (vadinasi, juokavo) pajudino mano ausis, suprantu, skamba pakylėtai, lyg būtų pajudinęs didingą, seną ir giliai miegantį ugnikalnį.

Hei, tavo ausys labai didelės? Panašios į beždžionės.

Pirmą kartą vyresniam žmogui norėjosi trenkti taip, kad  jis apsiverstų. Tada ir pasakiau: jokių ausų… ilgi plaukai.

– – –

Išėjome iš parduotuvės. Taksofono būdelėje susisukome tabaką… Svyruodami lyg slidinėdami sekėme brodvėjaus žibintų šviesas… Pingvinai.

Atsargiai, policija…

Ką paims?.. Nebijok, ten pingvinams ne vieta, nebent paimtų į zoologijos sodą… o šiame mieste jo nėra.

– – –

…Niekuomet nemėgau juodų klavišų… Galerijoje visuomet prisėsdavau prie juodo fortepijono, atverdavau širdį, o protą užrakindavau… Liedavau save, maišydavau, kartais klijuodavau, o gal ir žudydavau… Jam visuomet patikdavo mano savižudybės, mat ir jam skaudėdavo… Susipažinkite, esu talentingas žudikas… Sugebu žudyti ir fortepijonu, ir kompiuterine

muzika bei filmais, ir savo rašiniais pliurpalais…

Man visuomet skauda, kai skaitau tavo kūrybą… Medžiai tetai kilnoja šakas, lietus groja…

Tu moki groti… Gražu …

Aš nepažįstu natų…

Na va, ir prabilau apie natas… Išlikti mums visiems nelengva… Kuo daugiau mokaisi, tuo labiau suvoki, kad nebesimokai, o sąmoningai užmiršti tai, ką visuomet mokėjai… Užmiršom telepatiją, kurią visi ką tik gimę turėjome. Ne, mes neužmiršome, o ją išmėtėme. Manome, kad esame velniškai protingi, gal net protingesni už patį Dievą… (Naivuoliai žmogeliūkščiai). Nieko, todėl dabar užsiimame nereikalinga veikla – meditacija. Bandome susikurti savęs ir gamtos harmoniją. Argi dar nesuvokiame, kokie mes bepročiai ir kokia atstumianti mūsų rūšis. Gamta nemedituoja … Kokia čia gamta, ją jau baigiame užlyginti asfaltu ir užkonservuoti su smogo prieskoniais.

Skanaus nuodijimosi.

Labai ačiū, … Jums taip pat.

Kur gimei?

Ant asfalto.

Kaip malonu, aš irgi.

O aš… kaime … pamiškėje, virpantis šimtamečio senuko balsas.

Mes visi išsiritame iš kokono lyg kirmėlės… (be galo šlykštu).

Ritamės kamuoliu (kai kurie į kalną, o kai kurie į pakalnę, bet vis tiek ritamės)…

– – –

Ir kodėl tu negimei viduramžiais, tuomet viskas būtų truputėlį paprasčiau. Tereikėtų apsimesti mirtinai sergančia arba psichiškai nesveika, tuomet tau kraujas periodiškai būtų nuleidinėjamas. Gal net tektų paragauti gyvūnų kraujo…

– – –

Kompiuteriui būtų paprasčiau… Reikėtų pakeisti keletą mikroschemų… Šnypščiantys kompiuteriai niekados. nepagimdys, nesukurs, neišgyvens to, ką gali žmogus. Jie tik imituos. Imituos suvokdami techninį procesą. Emocijas, išgyvenimus, proto paslankumą paliks už borto… Aišku, tegul skęsta. Kam reikalingos šiukšlės, nebent idiotams… O idiotai sukūrė kompiuterio maištininko viziją… Na, bent jau galima pabandyti įdiegti Į kompiuterį tai, ką turi žmogus, o žmogui tai, ką turi kompiuteris … Praeiviai gatvėse … kiekvienas su savo mikroschemomis, gendančiomis ir brokuotomis. Jei atsibodo gyventi, gali trumpam nebegyventi. Išjungsiu, jei nori, tik prieš tai pasakyk, kada tave Įjungti…

Ko tyli.

Aš visada tyliu parėjęs namo, nenoriu galvoti garsiai… Prisikalbu per dieną užtektinai… tyla nemoka kalbėti… tik spengti. Kiti gyvena tam, kad tylėtų (,,Baltas kvadratas baltame lape“, tylos estetika). Gyvenimas gali būti nugyventas taip tyliai, kad numiręs imtum mąstyti, ar jau gyvenai, ar dar ne… Mūsų visų gyvenimai panašūs į tylą… Gyveni žemėje, skleidi triukšmus… Gyveni nebežemėje, amžina ramybė (tyla).

Skausmas yra tylus… bet ne tam, kuriam skauda, jam spengia.

Vakare, kai atsiguli ir negali užmigti, girdi šnarančią tylą. Ji kalbasi su tavimi, o tu ją primityvini… Įsivaizduoji, kad tai konkrečios būtybės… Tai astraliniai kūnai… Taip ir galvojau, kad nežinojai. Žinau, bijai jos… Tai normalu. Užsikloji antklode galvą, pirštais užsikemši ausis ir bandai galvoti apie malonius dalykus… Maži vaikai visada bijo tylinčios tamsos, o ypač, jei ji šnibžda…

Gyvenk, kad tylėtum, tylėk, kad gyventum.

– – –

Žemė Suvilgyta lyg lūpos. Šalta ir vėjuota – mano draugo mėgstamiausias oras. Mintimis, o kartais ir siela keliuosi į smėlynus… Keisčiausia, kad jie juda kartu su manimi. Jie patys priartėja ir nutolsta. Keista, neįmanoma atsigerti… kieta.

Ei, ar visai „išdurnėjai“: ko čia kandžiojiesi…

Taip ir maniau, kad tai ne vanduo, o mano vienos pažįstamos nuo šalčio pamėlusi ranka. Ji tikriausiai su manimi daugiau niekados nebešoks, manys, kad esu pavojingas, ir vieną dieną galiu ją suvalgyti. Keista, bet mano draugui toks poelgis labai patiko. Jis net juokėsi. Tiesa, šaltuoju metų periodu mėlynų rankų daug. Kad ir šios, dabar praslenkančios pro mano akis: mėlynos, tarsi judesiais atitrūkusios nuo kūno.

– Ei, rankos, kur jūs bėgate?

Negalime ilsėtis, dėdė Parkinsonas taip liepė.

Rankos be galo raukšlėtos, išvagotos… gal net, sakyčiau, po oda daug prikišta vamzdžių, kurie laikui bėgant surūdijo ir pasislinko link odos paviršiaus, išpampo kaip erkės. Išrautumėm visus vamzdžius ir dar vienu žemės kirminu būtų mažiau.

Tai ką, senučiuke, mesk lazdą ir duok man savo gyslas. Dar nenusprendžiau, tikriausiai iš jų pasidarysiu šiaudelius alkoholiui gerti.

Seniau gailėdavau senų žmonių. Stebėdavau baltas galvas… Tiesa, balta man visiškai ne svetima. Mano mama visa balta. Kiti net pavydi baltumos.

Mano senelis mirė visiškai pražilęs. Antrasis gyvenimo žydėjimas. Baisiausia, kad žiedai negyvi. Mirę plaukai panašūs į šiaudus, gal net per lengvai pasakiau. Jie panašūs į pavasarinę, rudenį nenupjautą žolę tirpstančiame sniege. Viskas bunda, keliasi, o jie negali… jie pasmerkti suirti .. Gerai būtų, kad tik plaukai suirtų, bet ne čia Dievas vaizduoja teisuolį. Jis pasiims viską: akis (jų spalvą), balsą, šypseną ir net galimybę valgyti. Kam valgyti, jei tave patį suvalgys. Tik dalykas tas, kad valgys be Įrankių, kaip viduramžių žmonės. Nardys tavyje, po truputį gardžiuosis ir net pyksis su kitais dvėselienos valgytojais. Valgys ir tame pačiame kūne paliks savo išmatas.

Hei, ponas kirmine, neetiška ėsti ir šikti toje pačioje vietoje?

Neišvengiamas procesas dvėsti. Aš dvesiu, tu dvesi, jis, ji dvesia. Mes ne gyvenam, bet visą laiką tik dvesiam. Ateiname tam, kad dvėstume, tik kol dar esame dvėsimo etape, tol po mūsų kūnus, kaip po obuolius, nenardo šūdgraužiai. Žmogus – protinga būtybė: mąstė, mąstė ir sumąstė susideginti, dvėsimo ir irimo procesus imti ir išskirti. Sau pasirinko dvėsimą, Dievui atidavė pelenus. Europietis, ištiktas begalinio pasipūtimo, kad yra pasaulio Viešpats, ir šį kartą apsiriko. Rytuose nuo neatmenamų laikų pelenų – be galo daug.

Kai kurie dar būdami gyvi susidegina plaukus. Tiesa, taip jau nusprendė Viešpats, ir tu turi prieš jį lankstytis. Bet ne visi tokie paklusnūs. Dažai padeda apgauti.

– – –

… Tavo veidą užkločiau sniegu, kad nesušaltum, tavo plaukuose užauginčiau žvaigždes, tavo rankose pasodinčiau sodą, o lūpose… o lūpose…

… Po pikasišku sulaužytu dangum vieškelis gieda. Jei galėčiau, yla pradurčiau dangų, kad per naktį prilytų, kad ryte atplaukčiau valtele, prisiliesčiau prie tavo miegančių lūpų… ir tyliai:

Labas rytas…

… Į tą, taip, į tą dangų, kurį seniai prakeikė žmonės, iškeliu rankas:

Dieve, juk tu kūrėjas. Ar kai tveri, tau irgi skauda? O gal tu kenti labiau nei aš, juk tiek daug reikėjo sukurti … O, sakyk, kokia tavo kančia, kai kūrei ją? .. Turbūt nenori manęs girdėti?… Į jos akis prisnigo

Tau šalta… Nieko nematai?…

Taip …

Leisk, nuvalysiu sniegą. Savo kvėpavimu sušildysiu, kad galėtum matyti, kaip dieną keičia diena, kaip metai keičia metus…

Ne… aš bijau…

…Vieškelio giedojime kartais susipina akys… Matyti tik pusė langų. Sniegas juos suvalgė. Taip gaila. Gaila tavęs, kad nenori jų matyti, gaila, kad varvekliai verkia, kad baigiasi jų diena. Banalu… Nusijuok… Juokis… Juokis, nagi, sakau, juokis…

Cha, cha, cha… cha…

Naštai, ir vėl pravirkai… Kodėl?..

Vieškelis užspringo pėdomis… Negieda…

…Gal rytoj ištirps sniegas, saulė nusileis ant žemės, žaižaruos merdintys varvekliai. Gal susimaišys visi metų laikai… Gal rytoj eisiu Brodvėjumi taškydamasis balose. Atsitiktinai pakelsiu galvą ir pamatysiu tavo akis, pasislėpusias juoduose plaukuose:

Blemba, Remi, kokia aš laiminga, kad dabar sutikau tave…

Tada vieškelis atsibus. Nusipraus veidą tirpstančiu sniegu, atsigers varveklių sulos… Kaip visados tave apkabinsiu, pakelsiu, keletą kartų apsisuksime. Bet tik tiek … nei tu, nei aš neišdrįsime daugiau:

Žiūrėk, vieškelis gieda…. Bet tik tiek… Nedrąsu…

Sninga…


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2004). „Negyvas vaikas“, „Vyzdžiai“, „Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum. Mūzynas 2: Šiaulių universiteto studentų tekstai, 64–76. ISBN 9986-38-504-0. 

Kiti literatūros kūriniai ir straipsniai apie literatūrą

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum Prof. dr. Remigijus Venckus fragmentai Trumpalaikis atlydys. Tikriausiai po valandos ims šalti. Lyg senyva moteriškė įsiropščiu i traukinio monotonišką bildesį ir kartu su juo pasineriu i vis labiau ir...

Vyzdžiai

Vyzdžiai Prof. dr. Remigijus Venckus Man Tavo vyzdžiai Patinka Smaigstau adatas Vyzdžiai išsiplečia Ant blakstienų neriu Virvę Jie užsiverčia į Vidų Adatas praryja Skausmas Nugalėtojams ant kaklo kabina Laurų vainikus Mišios genijai minta adatomis Jie...

Negyvas Vaikas

Negyvas Vaikas Prof. dr. Remigijus Venckus Supasi vakaro pėdose Miegantis užmuštas vaikas Sakau aš žodžius be garsų Viltis geria vyną kartu Negrįžai tu Negrįžau ir aš Kaukši padai plastmasinių batų Iš plastmasinių meilės gėlių Supasi miegantis vaikas Ilgas...

Akys

Akys Prof. dr. Remigijus Venckus ...Apie žvilgsnį nėra lengva kalbėti. Mano gyvenime tai tiek pat metafiziška, kiek ir fiziška. Fizinė žvilgsnio, arba regėjimo, problema mano šeimoje yra labai svarbi. Jaunystėje mano Motina patyrė galvos traumą. Nuo to...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Buitinis alkoholizmas, arba Kelionė laiku Šiaulių dramos teatre

Dr. Remigijus Venckus. Premjerinio spektaklio Ivano Vyrypajevo „Valentinų diena” dalis kūrybinės grupės: Katia - aktorė Agnė Kiškytė, režisierė Loreta Vaskova, scenografė Simona Biekšaitė ir Valentina - aktorė Monika Šaltytė. Šiaulių dramos teatre įvyko debiutinio...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Kelionės lietiniai

Dr. Remigijus Venckus. Kartą mano Teta, mano Močiutės sesuo, vartydama savo šeimos fotografijų albumą ištarė: „Štai taip gražiai gyvenimas prabėgo…“ Žodžiai skambėjo lyg bandymas sugriebti savo patirties archyvą, kuris akimirksniu bando išsprūsti iš dabarties. Tetos...

Vyzdžiai

Vyzdžiai

Vyzdžiai

Prof. dr. Remigijus Venckus

Man

Tavo vyzdžiai

Patinka

Smaigstau adatas

Vyzdžiai išsiplečia

Ant blakstienų neriu

Virvę

Jie užsiverčia į

Vidų

Adatas praryja

Skausmas

Nugalėtojams ant kaklo kabina

Laurų vainikus

Mišios

genijai minta adatomis

Jie mėgsta kai adatos paleidžia

Baltymus

Prisirenka be galo daug kačių ir laka

Lyg būtų ištroškusios

Šauksmas virsta aidu

Ir čia nebesupranti

Kur šauksmas

O kur kačių

Čepsėjimai

Manau jei taip badysiu akis

badysiu

O subadytieji savo ruožtu

Badys kitų akis

Badys

Neliks nė vieno žmogaus

Gaudančio šviesą savo tinklainėje

Motinos laidos savo vaikus

Nepakėlusius

Kančios

Tėvai nebeturės ateities

Ateitis nebeturės kančios

Visi bus nukentėjusieji

Nereikės keršyti

Paminklai

Genijams su pasruvusiais baltymais

Rodys kokie jie buvo žemiški

Ir net nepakylėti iki dangaus

Kiekviename paminklo milimetre

Slepiasi adata

Neliesk

Kraujas gali prišaukti

Hanibalų sukilimą

Kiekviename paminkle

Tavo atvaizdas –

Naikintojo

Įsimylėjėlio

Supykusio ant viso pasaulio

Pilno adatų po oda

Pasruvusio baltymu iš akiduobių į kurias pavasarį bobos sodins bulves

Kai nustos egzistuoti nežemiškas Tavo pavidalas

Viešpatie

Gal tuomet suprasi kad tu visai neviešpatauji

Gal tada suprasi

Kad ne tu mus ganai o mes tave

Ganome

Negaliu mylėti tavęs

Nes tavo pavidalas

Dieviškas

Nebent smaigstyti adatas

Į tavo žodžius skirtus

Idiotams


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2004). „Negyvas vaikas“, „Vyzdžiai“, „Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum. Mūzynas 2: Šiaulių universiteto studentų tekstai, 64–76. ISBN 9986-38-504-0. 

Kiti literatūros kūriniai ir straipsniai apie literatūrą

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum Prof. dr. Remigijus Venckus fragmentai Trumpalaikis atlydys. Tikriausiai po valandos ims šalti. Lyg senyva moteriškė įsiropščiu i traukinio monotonišką bildesį ir kartu su juo pasineriu i vis labiau ir...

Vyzdžiai

Vyzdžiai Prof. dr. Remigijus Venckus Man Tavo vyzdžiai Patinka Smaigstau adatas Vyzdžiai išsiplečia Ant blakstienų neriu Virvę Jie užsiverčia į Vidų Adatas praryja Skausmas Nugalėtojams ant kaklo kabina Laurų vainikus Mišios genijai minta adatomis Jie...

Negyvas Vaikas

Negyvas Vaikas Prof. dr. Remigijus Venckus Supasi vakaro pėdose Miegantis užmuštas vaikas Sakau aš žodžius be garsų Viltis geria vyną kartu Negrįžai tu Negrįžau ir aš Kaukši padai plastmasinių batų Iš plastmasinių meilės gėlių Supasi miegantis vaikas Ilgas...

Akys

Akys Prof. dr. Remigijus Venckus ...Apie žvilgsnį nėra lengva kalbėti. Mano gyvenime tai tiek pat metafiziška, kiek ir fiziška. Fizinė žvilgsnio, arba regėjimo, problema mano šeimoje yra labai svarbi. Jaunystėje mano Motina patyrė galvos traumą. Nuo to...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Buitinis alkoholizmas, arba Kelionė laiku Šiaulių dramos teatre

Dr. Remigijus Venckus. Premjerinio spektaklio Ivano Vyrypajevo „Valentinų diena” dalis kūrybinės grupės: Katia - aktorė Agnė Kiškytė, režisierė Loreta Vaskova, scenografė Simona Biekšaitė ir Valentina - aktorė Monika Šaltytė. Šiaulių dramos teatre įvyko debiutinio...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Kelionės lietiniai

Dr. Remigijus Venckus. Kartą mano Teta, mano Močiutės sesuo, vartydama savo šeimos fotografijų albumą ištarė: „Štai taip gražiai gyvenimas prabėgo…“ Žodžiai skambėjo lyg bandymas sugriebti savo patirties archyvą, kuris akimirksniu bando išsprūsti iš dabarties. Tetos...

Negyvas Vaikas

Negyvas Vaikas

Negyvas Vaikas

Prof. dr. Remigijus Venckus

Supasi vakaro pėdose

Miegantis užmuštas vaikas

Sakau aš žodžius be garsų

Viltis geria vyną kartu

Negrįžai tu

Negrįžau ir aš

Kaukši padai plastmasinių batų

Iš plastmasinių meilės gėlių

Supasi miegantis vaikas

Ilgas jo sapnas lyg siūlas

Vynioji į kamuolį

Sugrąžinti bandai

Supasi mano negyvas mažas miegantis vaikas

Geidžiu mirties po nakties

Kaip ir tu

Kaip ir mūsų vaikai

Vis dar kaukšintys laiptinėse

Koridoriuose

Plastmasiniais mūsų meilės batais.

 

Siluetai vaikšto

Saulėtekio miestais

Ir

Miegančiais saulės koridoriais

Aš nesuvokiu nieko apie niekeno buvimą

O reikėtų.

Galbūt pasistengčiau

Suvokčiau

Juoda ir balta

Draudžiama

Neigiama

Neįmanoma

Žibintai žymi šurmulizmo pradžią

Saulės diske dega aplikacija

Vieniša kėdė laukia atsidavimo pečiui

Efemerija kelia prieštaringas mintis

Virš idealaus siužeto

Perteikiančio amorfinio gyvenimo biografiją

 

Slyvų laukas autobiografijos fone

Garantuoja savidestrukciją

 

Savęs išniekinimas

 

Redagavo: Danguolė Šakavičiūtė


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2004). „Negyvas vaikas“, „Vyzdžiai“, „Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum. Mūzynas 2: Šiaulių universiteto studentų tekstai, 64–76. ISBN 9986-38-504-0.

Kiti literatūros kūriniai ir straipsniai apie literatūrą

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum Prof. dr. Remigijus Venckus fragmentai Trumpalaikis atlydys. Tikriausiai po valandos ims šalti. Lyg senyva moteriškė įsiropščiu i traukinio monotonišką bildesį ir kartu su juo pasineriu i vis labiau ir...

Vyzdžiai

Vyzdžiai Prof. dr. Remigijus Venckus Man Tavo vyzdžiai Patinka Smaigstau adatas Vyzdžiai išsiplečia Ant blakstienų neriu Virvę Jie užsiverčia į Vidų Adatas praryja Skausmas Nugalėtojams ant kaklo kabina Laurų vainikus Mišios genijai minta adatomis Jie...

Negyvas Vaikas

Negyvas Vaikas Prof. dr. Remigijus Venckus Supasi vakaro pėdose Miegantis užmuštas vaikas Sakau aš žodžius be garsų Viltis geria vyną kartu Negrįžai tu Negrįžau ir aš Kaukši padai plastmasinių batų Iš plastmasinių meilės gėlių Supasi miegantis vaikas Ilgas...

Akys

Akys Prof. dr. Remigijus Venckus ...Apie žvilgsnį nėra lengva kalbėti. Mano gyvenime tai tiek pat metafiziška, kiek ir fiziška. Fizinė žvilgsnio, arba regėjimo, problema mano šeimoje yra labai svarbi. Jaunystėje mano Motina patyrė galvos traumą. Nuo to...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Buitinis alkoholizmas, arba Kelionė laiku Šiaulių dramos teatre

Dr. Remigijus Venckus. Premjerinio spektaklio Ivano Vyrypajevo „Valentinų diena” dalis kūrybinės grupės: Katia - aktorė Agnė Kiškytė, režisierė Loreta Vaskova, scenografė Simona Biekšaitė ir Valentina - aktorė Monika Šaltytė. Šiaulių dramos teatre įvyko debiutinio...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Kelionės lietiniai

Dr. Remigijus Venckus. Kartą mano Teta, mano Močiutės sesuo, vartydama savo šeimos fotografijų albumą ištarė: „Štai taip gražiai gyvenimas prabėgo…“ Žodžiai skambėjo lyg bandymas sugriebti savo patirties archyvą, kuris akimirksniu bando išsprūsti iš dabarties. Tetos...

Akys

Akys

Akys

Prof. dr. Remigijus Venckus

…Apie žvilgsnį nėra lengva kalbėti. Mano gyvenime tai tiek pat metafiziška, kiek ir fiziška. Fizinė žvilgsnio, arba regėjimo, problema mano šeimoje yra labai svarbi. Jaunystėje mano Motina patyrė galvos traumą. Nuo to laiko ji dėvi akinius. Aš vaikystėje taip pat susitrenkiau galvą. Taigi, nors skamba ir pramanytai, bet traumos kartojasi iš kartos į kartą. Tąkart, kai susitrenkiau galvą, skausmas mane prislėgė tiek, jog nebegalėjau atminti, nei kaip grįžau namo, nei kaip užsnūdau tėvų lovoje, nei kaip atsidūriau ligoninėje. Atmintinas paros vaizdas – tai ilgas ligoninės koridorius ir nervingai urzgiantys, sinchroniškai mirksintys šviesos vamzdeliai palubėje. Dabar pagalvojus, atrodo, jog tuomet savo baltumu akinusios lempos tarsi geidė pasisavinti mano žvilgsnį. O galbūt šis, bereikšmis, atmintyje įstrigęs vaizdinys tik kompensuoja pasimetusį mano prisiminimą. Bet kokiu atveju ilgos ir zvimbiančios lempos, lyg suirzę dobermanai laukia puolimo komandos. Atrodo, kad jie (lempos – dobermanai) buvo valdomi troškimo pulti iš ten į čia –­ į mane, jau vežamą po užmarščiai paaukoto įvykio.

Nuo to laiko, kai užtiko neatmenamas įvykis, kai baltus dantis šiepė grėsmingai urzgiantys ir švelnumo nepatyrę dobermanai, mano žvilgsnis pradėjo blukti. Daiktų kontūrai vis labiau išsikreipdavo, tiesios linijos palikdavo mano pasaulį, o spalvos rungdavosi tose vietose, kur plokštumas atskiriantis reljefiškumo pojūtis buvo jau seniai palikęs visas įmanomas regėjimo zonas. Mano gyvenime atsirado dar vienas kompleksas – pigūs plastikiniai, nuolatos nuo nosies smunkantys, nemadingi akiniai. Būtent jie tapo mano akių gyvenimo partneriu, meilužiu, broliu arba seserimi. Taigi mano išdžiūvęs ir paauglišku seksualumu nesidabinantis kūnas buvo puošiamas baisiais, dar labiau vizualias formas šaržuojančiais akiniais. Mano smulkus, nekaltutis ir paaugliškas snukutis įgijo naują galimybę – pasislėpti po plastikiniais akių aprėminimais. Tačiau šiandien aš aprašau tik žvilgsnį į savo fizinius duomenis, kurie iš tikro nekenkia ir nepanaikina geismo kitą paliesti žvilgsniu ir taip jį paversti savo archyve saugoma, savosios tapatybės dalimi.

Kaip tik šioje vietoje, kai skaitytoją supažindinau su savo akimis ir žvilgsniu, norėčiau prabilti apie gailestį, kuris mane dažnai užklupdavo, regint senyvą, pusaklę Tėvo Motiną. Jos likimas ne toks jau linksmas, o jos aklumas ne toks jau komiškas, kaip manasis autoportretas. Mano Tėvo Motinos likimas panašus į vatą – suspaudžiamą, draskomą, atplėšiamą ir išdraikomą vėjyje. Vata neturi formos, kaip ir mano Tėvo Motinos gyvenimas. Jis beformis, nes paaukotas vaikų auginimui.

Turiu dar plačiau prabilti apie vatą, kaip šlykščią medžiagą, prie kurios negaliu dar ir šiandien prisiliesti. Mano Tėvas vyniodavo vatą aplink degtuko galvutę ir kišdavo į ausį. Kai buvau dar visai vaikas, Tėvas įsisukdavo ir į mano dideles, atlėpusias, nefotogeniškas, dažnai iš gėdos raustančias ausis. Nuo to laiko negaliu pakęsti to keisto ausų valymo ritualo. Nuo to laiko vaikštau pasipuošęs gelsvai rusvomis išskyromis.

…Mano Tėvo Motinos gyvenimas, kokį ji nugyveno, nebuvo lengvas. Tokio gyvenimo niekam negaliu nei siūlyti, nei įbrukti, nei parduoti. „Tikriausiai būčiau nevykęs pardavimų agentas”,–­ pagalvojau aš… Mano Tėvo Motina buvo mažo ūgio, visada pasitempusi ir pasipuošusi moteris. Kai man buvo devyniolika, ji palaidojo savo vyresnėlį. Po kelių metų atsisveikino ir su mano Tėvo broliu. Ji vis ilgesingiau laukdavo manęs apsilankant. Laukdavo, kad išvaikyčiau vienatvę iš rudeniu pridrėkusių namų. Beveik visada atpažindavo iš balso, tačiau nepasitikdavo žvilgsniu, nes nepasitikėdavo reginiais. Senyva moteris prisėsdavo šalia ir, norėdama kompensuoti išblukusį, akimis vos sugriebiamą pasaulį, liesdavo mano veidą. „Antakiai, kakta, tiesi nosis, poilgiai plaukai, siauros akys kaip pas mane…” – visada kalbėdavo tą patį, liesdama mano veidą ir galutinai įsitikindama, kad priešais ją sėdžiu aš – artimiausias palikuonis. Po to vykdavo arbatos gaminimo ceremonija. Senučiukė užkaitusi virdulį ilgai plaudavo ir valydavo arbatos puodelius bei šaukštelius. Nepasitikėdama neįgaliu savo žvilgsniu, baimindavosi patiekti gėrimą nešvariame inde. Mano Tėvo Motinos namai visada blizgėjo švara. Ji savo akių negalią kompensuodavo atidžiu lietimu pirštais. Mano Tėvas visada cituodavo savo Motiną: „Nesvarbu, ar esi turtingas, bet rūbas, kurį nešioji, nors ir senas, visada turi būti švarus, išlygintas ir kvepiantis.” Mano Tėvo Motina visada vilkėdavo tik švarius rūbus. Visada pasipuošusi tik švaria palaidine, juodu, iki žemės siekiančiu sijonu kiekvieną sekmadienį girgždančiu dviračiu vykdavo į miestelį klausyti Mišių.

…Pirmoji vasara be mano Tėvo buvo ilgesinga ir drėgna. Dažniau lydavo, nei šviesdavo saulė. Tėvo Motiną aplankydavau keliskart per savaitę. Vėliau lankydavau vis rečiau. Dabar negaliu pasakyti, ar apgailestauju dėl mudviejų išretėjusių susitikimų. Esu linkęs manyti, kad tuomet buvo tam tikras laikas ir tik jam būdingi neišsipildymai. Ilgainiui viskas kinta, o praeities laiko daiktai iš fizinės būties pasitraukia į metafizinę. Apgailestauju gal tik dėl to, kad visiškai nepažinojau Tėvo Motinos, kaip ir nepažinojau savo Tėvo. Nors mano Tėvo Motina ir nebuvo uždara moteris, bet ji nepasakodavo apie savo vaikystę, brolius ir seseris. Jos istorijos ne tik nežinojau, bet ir praradau beveik visą neišsakytą atmintį. Liko tik bevardžiai, apleisti, o gal net numirę archyvai. Tikriausiai todėl ne kažin ką įdomaus galiu papasakoti apie savo Tėvo vaikystę. Tikriausiai todėl man visada atrodo, kad Tėvas niekada nebuvo vaiku, o jo gyvenimas prasidėjo gerokai vėliau, nei prasideda visų normalių žmonių. Tad visiškai natūralu, kad mano Tėvas nebėra šiame laike, kaip ir nebėra jo Motinos vienatvės, kurią dera užrašyti plačiau, kaip paminklą prarastai tapatybei.

Mirus jaunėliui sūnui senolės vienatvė paūmėjo. Būtent vienatvė ir neviltis ją ištrėmė iš jos pačios namų. Rodos, tris kartus ją buvau aplankęs senelių namuose. Tuomet ji man atrodė dar mažesnė, labiau menkesnė ir labiau pražilusi. Ilgais, subraižyta danga užklotais koridoriais, įsikibusi į vaikštynę pasitikdavo mane arba mano Motiną. Panašiu maršrutu lydėdavo mus ir išsiskirdama…

Autoriaus komentaras:

Tai, ką rašau apie Tėvo Motiną, esu linkęs vadinti paprastu pasakojimu. T. y. paprastas, nieko nekasdieniško neturintis gyvenimas. „Per daug neiginių…”– pagalvojau ką tik rašydamas šiuos žodžius. Mano pasakojimas apie senolę yra niekad nesibaigiantis paprastumas. Aš dar ir dabar atmintyje atkuriu šį nesibaigiantį ir bejėgį paprastumą. Patirdamas jį, dažnai savęs klausiu: „Kodėl aš tekste tiek daug ir pakankamai intymiai bendrauju su mirtimi?” Turbūt todėl, kad raštas yra mirtis. Jis ne tik apima praeityje tariamą žodį, bet ir neištartas mintis. Viskas yra papasakojama per savo vidinį balsą. Per jį susitinkama su asmenimis, kurie tikrovėje sąmoningai ir net labai piktai atsisakytų mano draugijos. Tikriausiai rašto negyvenime yra truputėlis gyvybės, kuri, būdama menkute oaze, verčia mane vėl kažką parašyti. Vėliau perskaičius, sužadinama vaizduotė, kuri įrodo, jog rašto gyvybė nesutinkama pačiame tekste. Ji yra kažkur su tuo, kuris dabar skaito mano surašytas raides, žodžius, sakinius ir pastraipas. Ne skaitytojas verčia gyvybę atsirasti, bet gyvybė, nardydama tarp negyvų žodžio sąjungų, kantriai laukia, kada galės pasirodyti ir vaizduotę išvesti pasivaikščioti į šviežius ir vešlius pasaulius…


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2015-02-20). Аkys. Literatūra ir menas, 8(3509), 36. Prieiga internetu: http://literaturairmenas.lt/2015-02-20-nr-3509/2342-proza/3738-remigijus-venckus-akys (žiūrėta 2018-04-15).

Kiti literatūros kūriniai ir straipsniai apie literatūrą

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum Prof. dr. Remigijus Venckus fragmentai Trumpalaikis atlydys. Tikriausiai po valandos ims šalti. Lyg senyva moteriškė įsiropščiu i traukinio monotonišką bildesį ir kartu su juo pasineriu i vis labiau ir...

Vyzdžiai

Vyzdžiai Prof. dr. Remigijus Venckus Man Tavo vyzdžiai Patinka Smaigstau adatas Vyzdžiai išsiplečia Ant blakstienų neriu Virvę Jie užsiverčia į Vidų Adatas praryja Skausmas Nugalėtojams ant kaklo kabina Laurų vainikus Mišios genijai minta adatomis Jie...

Negyvas Vaikas

Negyvas Vaikas Prof. dr. Remigijus Venckus Supasi vakaro pėdose Miegantis užmuštas vaikas Sakau aš žodžius be garsų Viltis geria vyną kartu Negrįžai tu Negrįžau ir aš Kaukši padai plastmasinių batų Iš plastmasinių meilės gėlių Supasi miegantis vaikas Ilgas...

Akys

Akys Prof. dr. Remigijus Venckus ...Apie žvilgsnį nėra lengva kalbėti. Mano gyvenime tai tiek pat metafiziška, kiek ir fiziška. Fizinė žvilgsnio, arba regėjimo, problema mano šeimoje yra labai svarbi. Jaunystėje mano Motina patyrė galvos traumą. Nuo to...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Buitinis alkoholizmas, arba Kelionė laiku Šiaulių dramos teatre

Dr. Remigijus Venckus. Premjerinio spektaklio Ivano Vyrypajevo „Valentinų diena” dalis kūrybinės grupės: Katia - aktorė Agnė Kiškytė, režisierė Loreta Vaskova, scenografė Simona Biekšaitė ir Valentina - aktorė Monika Šaltytė. Šiaulių dramos teatre įvyko debiutinio...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Kelionės lietiniai

Dr. Remigijus Venckus. Kartą mano Teta, mano Močiutės sesuo, vartydama savo šeimos fotografijų albumą ištarė: „Štai taip gražiai gyvenimas prabėgo…“ Žodžiai skambėjo lyg bandymas sugriebti savo patirties archyvą, kuris akimirksniu bando išsprūsti iš dabarties. Tetos...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės literatūros kūryba. Šį kartą kviečiame skaityti jo parengtą interviu apie literatūrą su sociologu ir rašytoju, knygos „Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą“ (2017) autorių prof. dr. Artūrą Tereškiną.

Atmenu, kai 2007 m. įstojus į menotyros doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje nedrąsiai atvėriau duris auditorijos, kurioje vyko kultūros sociologijos seminaras doktorantams. Jį vedė prof. dr. Artūras Tereškinas. Jo tekstai man jau buvo pažįstami. Buvau skaitęs ir dar vargu ar tuo metu supratęs jo knygas „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ (2001) ir „Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje“ (2002). Nedrąsu buvo įžengti į auditoriją, kurioje teko klausyti pagarbos verto mokslininko paskaitų. Tai buvo pirmasis ir labai įspūdingas mano susidūrimas su sociologija. Niekad nemaniau, kad sociologija gali būti tokia be galo įdomi.
Dar įdomiau man atrodė sociologijoje aptinkamos literatūrą primenančios įžvalgos, net metaforinės kalbos apraiškos. Buvau net pagalvojęs, kad visiškai su dideliu malonumu galėčiau iškeisti savo pradėtą disertacijoje gvildenamą temą į, pavyzdžiui, meno sociologiją.

Asmeninio archyvo nuotr. Fotografė Eglė Navickaitė.

Dar ir dabar galiu tvirtai pasakyti, kad prof. dr. A. Tereškino seminaruose ne tik sužinojau įdomių dalykų, bet ir daug išmokau. Praėjus dešimčiai metų, 2018 m. sutiktuvių naktį, man draugai padovanojo naujausią profesoriaus knygą – romaną „Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą“. Sausio mėnesį keliaudamas po Etiopiją, laiką leisdamas lėktuve profesoriaus knygą perskaičiau ir ji man paliko neišdildomą įspūdį.

Tad dėl šios priežasties ryžausi romano autoriui parašyti laišką ir pasisiūlyti susitikti, padiskutuoti ir parengti interviu. Aš panorau su skaitytojais pasidalyti mintimis ne tik apie naujausią jo kūrinį, bet ir apie literatūros fenomeną.

Prieš pateikdamas mūsų pokalbio fragmentus noriu paminėti, kad prof. dr. Artūras Tereškinas yra sociologas, kultūros kritikas, rašytojas. 2000 m. apgynė daktaro disertaciją Harvardo universitete, JAV. Mokslinį darbą dirbo JAV, Švedijoje, Danijoje ir Didžiojoje Britanijoje. Šiuo metu yra Vytauto Didžiojo universiteto Sociologijos katedros profesorius ir VDU Socialinių tyrimų centro vadovas. Prof. dr. A. Tereškinas yra išleidęs dvi eilėraščių ir devynias akademines knygas, išspausdinęs daugiau nei šimtą straipsnių lyčių, seksualumo, socialinės atskirties, populiariosios kultūros temomis Lietuvoje, JAV, Švedijoje, Olandijoje, Vengrijoje, Latvijoje ir Ukrainoje. Jo mokslinė veikla įvertinta aukščiausiu akademiniu apdovanojimu – Lietuvos mokslo premija.

Kaip jau minėjau 2017 m. pasirodė profesoriaus pirmasis romanas „Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą“ (leidykla „Kitos knygos“).

– Artūrai, esate išskirtinis rašytojas. Jau daug metų tyrinėjate vis dar Lietuvai specifines ir net „pavojingas“ temas, susijusias su vyriškumu, seksualumu ir homoseksualumu. Kaip jūsų mokslinių tyrimų ir literatūrinių tekstų akiratyje atsirado vyriškojo seksualumo klausimai? Prisiminkite pirmąsias idėjas, jų įprasminimą tekste.

Asmeninio archyvo nuotr. Fotografė Eglė Navickaitė.

– Vyriškumo ir seksualumo temomis pradėjau domėtis studijuodamas JAV. Jos mane traukė asmeniškai, norėjosi pačiam išsiaiškinti, ką reiškia būti vyru skirtingose kultūrinėse aplinkose, kokios seksualinės normos mus verčia elgtis vienaip ar kitaip. Juolab kad paskutiniame XX a. dešimtmetyje, mano studijų metais, apie tai buvo labai daug rašoma ir kalbama. Tuomet sekiau akademines diskusijas apie intymumo formas, intymų pilietiškumą ir kintančias seksualumo praktikas.

Pirmieji mano straipsniai pasirodė kultūros žurnale „Metmenys“, kuris buvo leidžiamas Čikagoje ir kurį tuomet redagavo garsus lietuvių sociologas Vytautas Kavolis. Kai kurie iš jų skaitytojams pasirodė kontroversiški. Vienas iš tokių buvo straipsnis „Tautos kūnas ir kūno tauta: keletas falologizmų apie Maironio poeziją“, vėliau perspausdintas mano pirmojoje knygoje lietuvių kalba „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ (2001). Buvau kaltinamas tuo, kad „neleidžiu Maironiui mylėti tėvynės“, kad tėvynės meilę paverčiau „iškrypusia meile“. Mylėti tėvynės nei Maironiui, nei kitiems neuždraudžiau. Pagrindinė straipsnio mintis buvo apie tai, kad XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje, nacionalinio atgimimo metu, tėvynės meilė plėtojosi išskirtinai vyriškoje aplinkoje, kurią aš vadinu homosocialine. Šioje aplinkoje egzistavo ir homoerotinis dėmuo, nors jį buvo mėginama nuslėpti ar jo nepastebėti.

– Jūsų įžvalgos ir tyrinėjimai vyro seksualumo tema yra suguldyti knygose „Kūno žymės: seksualumas, identitetas, erdvė Lietuvos kultūroje“ (2001) ir „Vieši gyvenimai, intymios erdvės: kūnas, viešumas, fantazija šiuolaikinėje Lietuvoje“ (2002)? Man susidaro įspūdis, kad tai vieni ryškiausių jūsų darbų. Kuo šios knygos yra viena kitą tęsiančios ir kuo jos skirtingos? Prisiminkite akimirkas, kai jos pasirodė viešumoje, kokio dėmesio ir kokių nuomonių sulaukėte?

Prof. dr. Artūro Tereškino knygos viršelis.

– Nežinau, ar šios knygos yra ryškiausios. Kai kurie mano knygų kritikai ryškiausia vadina knygą „Vyrų pasaulis: vyrai ir žaizdos vyriškumas Lietuvoje“ (2011), kitiems labiau patinka „Popkultūra: jausmų istorijos, kūniški tekstai“ (2013). Jūsų minimos knygos išskirtinės dėl to, kad jose pirmą kartą gilinamasi į visiškai neanalizuotas Lietuvoje temas, tokias, kaip kūno, sekso ir politikos ryšys, nacionalizmo ir popkultūros santykis, paraštinių intymumo formų plėtra viešumoje, vyriško kūno normos, socialinių fantazijų vaidmuo kuriant santykius tarp piliečių ir pan. Kai kurios iš šių temų ir iki šiol laikomos tabu.

Teigiamai į mano darbus sureagavo sociologai ir menotyrininkai. Daugiausia nepagrįstos kritikos sulaukiau iš lietuvių literatūros specialistų ir ultrakonservatyvių visuomenės veikėjų. Ir vieniems, ir kitiems kliuvo ne tik mano analizuojamos temos, bet ir mano tyrimų metodologija, pirmiausia tarpdisciplininis požiūris tiek į istoriją, tiek į literatūrą. Konservatyvūs analitikai „domisi“ manimi iki šiol. Jei neklystu, beveik visas mano akademines knygas yra recenzavęs davatkiškai konservatyvus žurnalas „Naujasis židinys-Aidai“, ir visos recenzijos buvo neigiamos. Tai didžiulis įvertinimas man, kairiųjų politinių pažiūrų asmeniui.

– Naujausia jūsų knyga „Nesibaigianti vasara. Sociologinis romanas apie meilę ir seksą“ (2017) yra paženklinta drąsa, nuogu atvirumu, kritika, ironija ir net meilės liūdesiu. Kas paskatino jus rašyti šią gana pikantiškai atvirą knygą? Kokie buvo pirmieji knygos gimimo momentai ir kaip knyga buvo priimta visuomenės?
– Man pačiam atrodo, kad romanas „Nesibaigianti vasara“ yra mano mokslinių tekstų apie seksualumą ir vyriškumą tęsinys. Sociologė Alina Žvinklienė šią knygą vadina „hibridine“, t. y. tokia, kurioje susilieja skirtingi grožinės literatūros ir mokslinio tyrimo žanrai.

Šį romaną kaip paprastą užrašų knygutę pradėjau rašyti seniai: paprasčiausiai užsirašinėjau tai, ką patyriau, perskaičiau, išgirdau iš kitų. Nebuvau tikras, ar tai virs knyga. Kai kurie mano draugai, perskaitę ištraukas, paskatino paversti šią užrašų knygutę romanu. Tą ir padariau. Jie ir yra labiausiai atsakingi už tai, kad romanas atsirado.

Beveik visas knygos tiražas jau išpirktas, nors knyga išleista palyginti neseniai – 2017 m. spalį. Tai rodo, kad Lietuvoje yra skaitytojų, kuriems ši knyga įdomi.

– O taip, patvirtinu, kad knyga tikrai įdomi, ir esu be galo dėkingas, jog mano draugai spėjo nupirkti ir man padovanoti Jūsų kūrinį iš pirmojo tiražo. Knygoje gausu necenzūrinių žodžių, kurie padeda įsivaizduoti pačias keisčiausias sekso situacijas, besaikio malonumo akimirkas. Ar nedvejojote dėl tekste prisodrintos necenzūrinės kalbos? Aš suprantu, kad keiksmažodžiai padeda įsivaizduoti nesuvaidintą tikrovę, bet juk šiam žingsniui reikėjo drąsos. Galiausiai – visas romanas prisodrintas homoseksualių nuotykių, nevaržomo ir nedievobaimingo sekso!

– Tikriausiai galima būtų sakyti, kad drąsos reikėjo kiekvienai mano knygai. Apskritai norint išgyventi Lietuvoje reikia nemažai drąsos ir pasiryžimo.

Asmeninio archyvo nuotr. Fotografė Eglė Navickaitė.

Ne kartą įvairiuose interviu esu minėjęs, kad gyvename baimės, bauginimo ir gėdinimo visuomenėje. Bauginant ir gėdinant žmones lengviausia juos kontroliuoti. Baimės ir gėdos jausmus puikiai išnaudoja visi tie, kurie mus mėgina valdyti: ar tai būtų Seimo nariai, ar viešieji moralistai, kuriuos aš vadinu viešosiomis davatkomis. Todėl nebijoti, būti atviram, aprašyti herojus, turinčius savitas seksualines biografijas, –  nemenkas iššūkis.

Manau, kad „Nesibaigiančioje vasaroje“ su juo susidorojau. Mano romano veikėjai, nesislapstydami už kitų nugarų, įsimyli, mylisi, užsiima seksu, keikiasi, išsiskiria, gedi nelaimingos meilės, išgyvena seksualines nesėkmes.

Necenzūrinės kalbos „Nesibaigiančioje vasaroje“ nėra per daug, ji naudojama „tiesiai šviesiai“ aprašyti seksualinius susidūrimus ir patirtis. Vienas pažįstamas, dirbantis knygų leidybos srityje, man sakė, kad šiuo romanu sukūriau savitą sekso ir seksualumo žodyną, kuris bus naudingas ir ateityje rašantiems apie seksą lietuvių kalba.

– Susidaro įspūdis, kad pagrindinis knygos herojus yra besaikis kūniškojo malonumo ieškotojas, tačiau pakankamai intelektualus; galiausiai apstu knygos puslapių, kuriuose išskleidžiamas jo begalinės vienatvės, gilios ir ilgesingos meilės žemėlapis. Kaip visos šio sudėtingo veikėjo pusės telpa viename gyvenime, vienoje siužeto linijoje, viename nuotykyje? Kiek šio daugiabriaunio veikėjo yra kiekviename iš mūsų, nepriklausomai nuo skirtingos lyties ar seksualinio potraukio?

– Neabejoju, kad dauguma iš mūsų yra išgyvenę kažką panašaus, ką patiria romano herojus Raimundas. Nors jo istorija specifinė, nelaimingas įsimylėjimas, mylimojo praradimas, jo gedėjimas veikiausiai pažįstamas daug kam, nepaisant jų lyties ar seksualinės orientacijos.

Žinoma, yra žmonių, kurie negali patirti įsimylėjimo pojūčio, esu tokių sutikęs. Jie teigia, kad meilė – tai perteklinė emocija ir kad partnerystes bei šeimas galima kurti ir be šios emocijos.

Tačiau „Nesibaigiančios vasaros“ herojus su tuo nesutinka. Siekdamas įveikti jį kankinantį nelaimingą įsimylėjimą, jis pasineria į nenutrūkstamą seksualinių nuotykių pasaulį, kuris ir intriguojantis, ir šiek tiek banalus, ir pavojingas, ir paguodžiantis. Herojus jam atsiduoda visu kūnu norėdamas dar kartą patirti kažką panašaus į tai, ką jautė prarastam savo meilės objektui.

Kita vertus, kaip teisingai pastebėjote, pagrindinis „Nesibaigiančios vasaros“ veikėjas yra ir gana intelektualus: jis ne tik užsiima seksu, bet ir reflektuoja kiekvieną savo seksualinį susitikimą. Šiam vyrui seksas – ne tik netikėtų malonumų, bet ir skirtingų jausmų – praradimo, ilgesio, džiaugsmo, pasišlykštėjimo, pykčio ir įniršio – šaltinis. Jis nuolat svarsto, ką reiškia rizikuoti siekiant užmegzti intymius kontaktus su kitais žmonėmis, kodėl jo meilės fantazijas dažnai persekioja nesėkmės ir kaip išsigelbėti nuo nevilties visuomenėje, kurioje seksualinis intymumas gali tapti prievartos ir kontrolės įrankiu.

– Sociologinis, homoerotinis romanas – kaip jūs apibūdintumėte šį žanrą? Kokie jo skiriamieji bruožai, koks sociohomoerotinio romano skaitytojas ir kas jums yra sociohomoerotinė kalba? Kaip šis žanras tapo jūsų kūrybos dalimi?

– Jau minėjau, kad tai hibridinis arba „sumaišytų žanrų“ romanas. Pats jį laikyčiau erotiniu-intelektualiniu romanu. Anglakalbiai „Nesibaigiančią vasarą“ tikriausiai vadintų intelektualia erotika. Jame tikrai daug atviro sekso, bet kartu nemažai sociologinių apmąstymų apie tai, ką reiškia būti vyru, užsiimančiu seksu su vyrais, kaip išgyventi visuomenėje, paremtoje gėda ir baime, ir kokiais būdais išlaikyti optimizmą beviltiškumo ir nesėkmių atmosferoje. Šis žanrų sumaišymas leido man atsiskleisti ne tik kaip sociologui, bet ir kaip pasakotojui. Visada buvau įsitikinęs, kad mokslininkas, kaip ir rašytojas, turi mokėti įtaigiai papasakoti istoriją.

Kas šio romano skaitytojas? Kaip teko įsitikinti, jis labai įvairus – nuo heteroseksualių moterų, kurioms įdomus vyrų seksualumas, iki homoseksualių ir biseksualių vyrų, kurie mėgina knygoje atpažinti save. „Nesibaigiančios vasaros“ skaitytojai – visi tie, kurie domisi seksualumo klausimais ir kuriems nepriimtinas seksualinis dviveidiškumas. Tai atviri, kūrybingi, drąsūs žmonės.

– Niekam ne paslaptis, kad rašote puikiai, kad žodžiai jūsų sakiniuose pinasi į nuostabias vaizduotę įaudrinančias pynes. Kaip jūsų gyvenime atsirado literatūra? Kiek vingiuotas ir sudėtingas buvo kelias, besidriekiantis nuo mokslininko iki rašytojo? Ar niekada nekilo noras labiau ir intensyviau pasukti link romanų rašymo?

Asmeninio archyvo nuotr. Fotografė Eglė Navickaitė.

– Skaitymas ir rašymas – viso mano gyvenimo palydovai. Mano tėtis išmokė mane skaityti labai anksti: būdamas vos ketverių jau skaitinėjau vaikiškas knygas. Kai man sukako septyneri, pradėjau rašyti eilėraščius apie gamtą ir gyvūnus. Telšių Žemaitės vidurinėje mokykloje, kurią baigiau, lietuvių kalbos mokytojos dažnai garsiai skaitydavo mano rašinius kaip pavyzdį kitiems mokiniams. Rimčiau literatūra ėmiau domėtis būdamas penkiolikos. Tada Telšių rajono laikraštis „Komunizmo švyturys“ ėmė spausdinti mano eilėraščius ir rašinius. Netrukus mano eilėraščiai pasirodė ir sovietiniais laikais plačiai skaitomame žurnale „Moksleivis“.

Savo bakalauro ir magistro studijas taip pat susiejau su literatūra: Vilniaus universiteto Filologijos fakultete studijavau lietuvių literatūrą ir kalbą. Planavau tapti literatūros tyrėju. Gyvenimas ir studijos JAV šiek tiek pakeitė mano pasirinkimą: mane ėmė labiau dominti kultūrinės studijos, socialinės teorijos ir kultūros istorija. Tačiau literatūra, kad ir anglakalbė, visada buvo šalia.

Be abejo, labai norėčiau daugiau laiko skirti literatūrai ir romanų rašymui. Tikrai turiu apie ką papasakoti. Tikiuosi, kad rašytojo ir mokslininko darbus ilgainiui bus vis lengviau suderinti.

– Pabaigai noriu paklausti apie jūsų kūrybos planus? Koks šiuo metu romanas (arba moksliniai tyrimai) gimsta jūsų mintyse ir kada jį galėsime išvysti? Ar Jūs tikrai esate laimingas kurdamas ir mąstydamas literatūros kalba ir kas jums yra laimė?

– Kaip ir anksčiau, kartu su kolegėmis sociologėmis tyrinėju socialinę nelygybę ir socialinę atskirtį. Šiuo metu gilinamės į skirtinguose Lietuvos regionuose ir skirtingos socialinės padėties šeimose egzistuojančias nelygybes.

Turiu ir literatūrinių planų. Esu pasirengęs užbaigti pusiau autobiografinį romaną apie savo nuotykius JAV. Taip pat norėčiau parašyti romaną apie Lietuvos akademinį gyvenimą. Tai būtų komedija-detektyvas, kupinas ne tik kraują stingdančių žmogžudysčių, bet ir komiškų charakterių.   Man patinka rašyti, keliauti, skaityti, klausytis kitų žmonių gyvenimo istorijų ir jas analizuoti. Visa tai suteikia pasitenkinimo, kurį galbūt ir galima pavadinti laime.

– Dėkoju, profesoriau, už puikius atsakymus. Jūsų pavyzdys tikrai įkvepia kurti drąsiai, juk išties kūryboje reikia drąsos, bet ne kompromisų.Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-02-23). Apie niekada nesibaigiančią vasarą. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36565-kulturos-kirtis-apie-niekada-nesibaigiancia-vasara.html(2018-02-23).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus.

2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje. Rengdamas parodą autorius bendravo su inkubatoriaus rezidentais ir darbuotojais, susipažino su inkubatoriaus plėtra ir jo teikiamomis galimybėmis meno kūrėjams. Jo dėmesį patraukė vienas įdomiausių pašnekovų ir bendraminčių  – inkubatoriaus darbuotojas Gintautas Kazakevičius. Šio penktadienio rubrikoje „Kultūros kirtis“ kviečiame susipažinti su dviejų bendraminčių pokalbiu.

 

Apie pašnekovą

Gintautas Kazakevičius gimė ir šuo metu gyvena Anykščiuose. Šiame mieste sukoncentruoti visi jo pomėgiai, draugai, nuotykiai. Gyvenimas nedideliame Lietuvos miestelyje teikia didžiausią malonumą, nes gamta čia yra labai arti. Ryšys su gamta auginamas ir stiprinamas nuo pat mažumės: pramogaujant, žvejojant, grybaujant ir panašiai.

G. Kazakevičius yra pagrindinės Antano Baranausko mokyklos ir Anykščių technologijų mokyklos absolventas. Technologijų mokykloje pašnekovas baigė dvylika klasių, įgijo technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybę. Mokykloje buvo gausu įtraukiančių renginių bei galimybių pačiam realizuoti savąsias idėjas. Nuo to laiko Gintautas groja ir bando įrašyti savo sukurtos muzikos albumą. Anot pašnekovo, muzika kaip tapyba, muzika leidžia paskleisti savo jausmus, muzika, net ta, kuri gimsta iš liūdesio gali nuo jo pagydyti.

Baigęs mokyklą G. Kazakevičius toliau netęsė studijų. Šiuo metu jis dirba Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje ir yra virtualios realybės projekto vadovas.

Anksčiau ilgą laiką pašnekovas šokdavo tautinius šokius, o šiuo metu vaidina Anykščių teatre, kuriam vadovauja Jonas Baziliauskas. Su teatro trupe G. Kazakevičius daug keliauja, rengia ir demonstruoja spektaklius, dažnai padeda įgyvendinti sumanymus modeliuojant šviesą ir garsą. Pašnekovas prisimena estų režisierių Tiit Atle, kuris lankėsi Anykščiuose ir kurį laiką bendradarbiavo su Anykščių teatru, jis vietos kūrėjus mokė meistrystės bei pastatė tris spektaklius pagal Samuelio Beketo kūrybą: „Teatro fragmentas 1“, „Ateina ir išeina“, „Naktis ir sapnai“. Spektakliai buvo demonstruoti festivalyje „Baltijos rampa-2017“ Jūrmaloje (Latvija).

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– Lietuvoje įprasta girdėti, kad regionuose trūksta darbo vietų, kad kultūrinė veikla ir jaunimo užimtumas labai mažas. Gintautai, kuo gyvena Anykščių jaunimas? Kokios yra laisvalaikio formos ir erdvės? Kokius darbus galima dirbti Anykščiuose?
– Anykščių jaunimas panašus į kitų Lietuvos vietovių jaunimą. Jaunuoliai dar besimokydami mokykloje dažnai nežino, ko nori iš gyvenimo ir kokią veiklą norėtų plėtoti. Tad vienintelis kelias yra išbandyti įvairias kūrybines veiklas.

Vasaros laikotarpiu įprastas gyvenimo tempas pasikeičia. Jaunuomenė išvyksta į užsienį uždarbiauti. Kai kurie – trumpam, o kai kurie susigundo uždarbiu ir nebegrįžta. Kai kurie apsigyvena didesniuose miestuose.  Yra ir tokių atvejų, kai grįžę namo sukuria nuosavą verslą. Tiesa, Anykščiuose yra įvairių darbų, tik klausimas, ar visi nori juos dirbti, pavyzdžiui, padavėjo darbą arba talkinti ūkininkui gyvulininkystės srityje.

Pas mus laisvalaikis panašus, kaip ir visos Lietuvos jaunimo aplinkoje. Anykštėnai eina sportuoti, savaitgalį lankosi baruose, dalyvauja viešuose renginiuose.

– Įgijęs vidurinį išsilavinimą netęsei mokslų jokioje kitoje mokykloje Lietuvoje ar užsienyje. Kodėl? Gal tai yra tavo „gap year“. Kaip manai, ar reikia baigus vidurinę mokyklą daryti pertrauką ir kodėl? Kokia tos pertraukos nauda?
– Šiuo metu mano pertrauka yra gana ilgoka. Aš tikrai žinau, kuriuo keliu noriu žengti, bet pats turiu gerokai apsvarstyti savo visus būsimuosius žingsnius. Noriu įsitikinti, ar mano planuojama profesinė kryptis tikrai yra skirta man.

Tiesa, yra pažįstamų, kurie taip ir neranda savojo kelio, nežino, ko nori iš gyvenimo, kokia profesine veikla užsiimti. Tikriausiai todėl dažnas mano amžiaus jaunuolis pasirenka migranto kelią ir tiesiog dirba, kad tik uždirbtų kapitalo. Manau, kad gyvenime ne viskas paremta uždarbiu…

Pertrauka tikriausiai yra naudinga. Galiu svarstyti apie savo gyvenimą ir mėgautis pačiu savęs ieškojimu. Juk turiu aš tik vieną gyvenimą, todėl noriu būti laimingas ir kiek įmanoma daugiau laiko skirti sau.

– Esi aktyvus jaunuolis, labai daug domiesi šiuolaikiniu menu ir ypač teatru. Gintautai, papasakok, ką tau duoda teatras, kaip jį suvoki. Kokį vaidmenį tavo gyvenime vaidina veikla teatre?
– Man patinka viskas, kas yra susiję su kultūros veiklų organizavimu ir dalyvavimu jose. Dievinu teatrą. Jis man yra svarbus ir ateityje noriu gyventi vien tik juo. Teatras suteikia drąsos ir pasitikėjimo savimi. Spektakliai – tai žmonių gyvenimo analizės rinktinės, kuriose keliami teisingumo ir priešingi klausimai.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

Vaidindamas galiu drąsiai žvelgti į visuomenę, kalbėti apie ją, galiu būti ne tik paprastu žmogumi, turinčiu tik sau reikalingų svajonių. Teatras parodo, kaip sukonstruotas pasaulis ir kaip sąveikauja kiekviena jo konstrukcijos dalelytė. Jis atveria žmogaus ryšius su kitais žmonėmis, apnuogina jausmų pokyčius.

– Ar įsivaizduoji save aktoriaus darbe? Kuo tave traukia aktoriaus profesija? Kas buvo tavo pirmieji inspiratoriai? Kas ir kaip tave skatino domėtis teatru?
– Manau, aš turiu polinkį ne tik vaidinti, bet ir režisuoti. Noriu kurti kruopščiai, pradedant nuo pačių smulkiausių detalių. Režisieriaus darbe svarbu apgalvoti detales, todėl reikia būti skrupulingam, kantriam ir niekada neskubančiam. Režisierius formuoja jausmų išklotinę, jis turi atskleisti jausmų pasaulį taip, kad žiūrovai krūptelėtų ir pradėtų analizuoti save.

Mano  gyvenime pirmasis teatro inspiratorius buvo Vytautas Kernagis. Jo galingas ir raiškus balsas visada atkreipdavo mano dėmesį. Aš visada į jį žvelgiau kaip į pavyzdingą didį žmogų ir didį talentą.

Nors tiesiai žingsniuoti teatro kūrybos kryptimi kaip ir niekas manęs neskatino, tačiau aš pats tiesiog pradėjau jausti didžiulį poreikį. Teatras pirmiausia buvo mano hobis, kuris šiandien išaugo į mano gyvenimo tikslą.

– Papasakok apie teatrą Anykščiuose. Koks jis, kas jame vyksta? Ką tau tenka jame veikti? Kaip vietos bendruomenė palaiko šį teatrą?
– Mano manymu, Anykščių teatras yra puikus. Man kartais jame tenka vaidinti, o kartais pagelbėti net techniškai realizuojant režisieriaus idėjas. Teatras labai pasikeitė, kai jame pradėjo dirbti režisierius Jonas Buziliauskas. Atsirado daugiau kūrybinės energijos. Režisierius teatrą sustiprino taip, kad į jį abejingai negali žiūrėti vietos gyventojai. Galiausiai jo dėka yra stiprinamas ir Anykščių miestas, kaip kultūros ir traukos erdvė.

Mes ne tik vaidiname teatre, bet ir esame kažkuo panašūs į šeimą. Bendraujame, dalijamės mintimis apie personažus, išklausome ir padedame vienas kitam. Pavyzdžiui, aš dažnai reguliuoju šviesas, kartais talkinu įgarsinimo ir muzikos klausimais. Bet vis dėlto man labiausiai patinka būti scenoje, kur aš užmirštu gyvenimą už jos ribų.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– 2017-ųjų vasarą su teatro trupe vykai į Balkanus. Papasakok apie savo kelionę. Juk tai buvo didelis iššūkis? Kokie nuotykiai jūsų visų tykojo? Kaip teatras pasirodė svečioje šalyje ir kaip buvo priimtas?
– Vykome į Juodkalniją ir vaidinome tarptautiniame teatrų festivalyje Kolašin mieste. Pagal Kosto Ostrausko dramą „Čičinskas“ buvo pastatytas spektaklis. Aš buvau ir vairuotojas ir aktorius, vaidinau vietoj kolegos, kuris negalėjo vykti kartu.

Pirmoji kelionės nakvynė buvo Lenkijoje, antroji – Serbijoje, kuri man labiausiai patiko. Ši šalis niekuo nepanaši į Lietuvą. Apskritai, visi Balkanai yra nuostabūs: žmonės, kultūra, kitokia kalnuota gamta – nerealu! Juodkalnijoje galėjau tiesiog sėdėti ir grožėtis gamta…

Kalošin mieste buvome labai šauniai priimti, nors nakvojome kareivinėse. Vis dėlto buvo nejauku, nes mus nuolat supo karinė technika. Kelionės metu sugedo mašina, tad Kolašin teatro vadovas Zoran man labai pagelbėjo susikalbant su vietos autoservisu.

Po pasirodymo festivalyje, nors ir buvo labai karštas oras, tačiau visi ryžtingai kelias dienas keliavome prie Adrijos jūros. Be abejo, grįžtant į Lietuvą mus aplankė šioks toks kelionės liūdesys… Juk kelionės mus tikrai praturtina šauniais įspūdžiais.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– Šiuo metu dirbi Anykščių menų inkubatoriuje. Kuo šis inkubatorius yra savitas? Kokios patirties įgauni jame dirbdamas? Papasakok apie darbo pobūdį inkubatoriuje ir kaip tavo darbą priima lankytojai.
– Anykščių menų inkubatorius tikrai yra unikali įstaiga. Jis stebina žmones, plečia miestelio kultūros įvairovę. Ši įstaiga – tai vieninga ir didelė jėga, kuri sujungia žmones vardan kūrybos tikslo. Galiausiai dėl inkubatoriaus pozityvių veiklų įvairovės mes visi tampame geresni, kuriame tolerantišką Anykščių bendruomenę.

Čia dirbdamas sutinku daug labai skirtingų žmonių su skirtingomis idėjomis, puikiais kūrybos rezultatais. Visa tai mane stebina ir praturtina. Jau tikriausiai supratote, kad inkubatorius priglaudžia visus labai skirtingus meno kūrėjus, atsižvelgia į jų planus, kūrybos siekius ir sudaro palankias sąlygas rezidentams. Gera kūryba atneša pelną ir jiems, ir inkubatoriui.

Kuriame labai daug įvairių produktų, inicijuojame naujas veiklas ir taip ieškome rakto į kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Mums svarbu inovatyviai pritraukti kiekvieną neabejingą šiuolaikinei kultūrai.

Užklysdami į inkubatorių pakeleiviai mūsų veiklomis ypač susidomi, jie labai teigiamai priima mūsų iniciatyvą ir rezidentų kūrybos rezultatus. Dažniausiai jie mus apiberia visokiais klausimais, į kuriuos visada malonu atsakyti.

Mano darbas, susijęs su virtualia realybe, taip pat suteikia visuomenei naudą, lankytojams didžiulių ir neišdildomų potyrių. Kai jie išvyksta su šypsena veide, tuomet suprantu, kad ir mano diena prabėgo ne veltui.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– Pabaigai noriu paklausti, ar esi laimingas būdamas anykštėnu ir kokie tavo ateities planai.
– Kai žmonės paklausia, iš kur aš esu, visada nuoširdžiai ir su pasididžiavimu atsakau, kad iš Anykščių. Net užsieniečiai manęs klausia, iš kur esu, visada pirmiausia pasakau, kad iš Anykščių, bet ne iš Lietuvos. Esu laimingas būdamas anykštėnu!

Ateityje planuoju studijuoti teatro režisūrą, tik dar nežinau, ar studijuosiu Lietuvoje, ar už jos ribų. Na, o kol nepradėjau studijuoti, aš ir toliau gyvensiu Anykščiuose ir dirbsiu inkubatoriuje.

– Dėkoju už puikų pokalbį. Linkiu nenuleisti rankų ir siekti savo svajonės. Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2018-01-11). Gap Year, teatras ir savęs paieškos. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36196-kulturos-kirtis-gap-year-teatras-ir-saves-paieskos.html (2018-01-22).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus.

Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos išėjusiems, turėdavo savitą, tik šiai vietai ir tik šiai šventei būdingą kvapą. Net bažnyčioje šventinta žvakė skleisdavo savitą ramybės aromatą.

Argi nekeista, kad kūnui, jau nebeturinčiam formos, skiriame labai daug dėmesio… Nakčiai, ant šventinio stalo mes paliekame lėkštes bei jose gendantį maistą. Kiekvienais metais mes vis labiau ir labiau mylime savo mirusiuosius nei gyvuosius. Kiekvienais metais lėkščių skaičius didėja, kaip ir daugėja išnaudotų gyvenimo minučių.

Gaila, kad ne kasdien, bet dažniausiai per didžiąsias metų šventes – savo gimtadienius ir artimųjų laidotuves – nejučia pradedame skaičiuoti išnaudotas akimirkas. Mes suvedame sąskaitas su savimi, baimingai paklausdami savo sąžinės, ar visas mums skirtas sekundes, minutes ir valandas tinkamai ir pelningai investavome ir – galiausiai – ar tikrai gavome vertingų dividentų. Akistatoje su savo laiku mes vis jautriau laužiame visiškai nešventą vienatvės avinėlį ir vis gilesnėje tyloje jį dalijame savo išėjusiems artimųjų šešėliams…

Man Kalėdos – tai pagarbos ir meilės išraiška, nukreipta ne į Kristaus atminimą ir net ne į Biblijoje suguldytą istorijų lobyną. Kalėdos – tai pagarbos savo artimiesiems metas; tai paliaubų metas, kai sutaikomas savasis kūnas, jausmai bei mintys.

Būta akimirkų, kai taikos su savimi aš trokšdavau labiausiai už viską pasaulyje. Trokšdavau taip, kaip įkaitusi dykuma trokšta nors lašo vandens. Beviltišką akimirką kartais paskambindavau geriausiam draugui ir neištaręs nė žodžio suinkšdavau kaip tarpduryje prispaustas šunytis. Žodžiai „padėk man“ virsdavo vėjo išnešiojamomis dulkėmis, inkštimas panirdavo į tylą ir po savęs palikdavo tik tuščias kabutes: „ …. “

Dr. Remigijaus Venckaus fotografija

Beviltiškumo akimirką suprantu, kad kalba tik apnuogina savo šlykščią negalią, atidengia nevisavertės prasmės gėdą. Kabutės – tai vis dar neišrasti, bet labai reikalingi žodžiai. Be jų, atrodo, nėra įmanomas joks tobulo pasaulio atpasakojimas. Deja, tobuli jausmai dažniausiai susikabina su primityviais žodžiais. Todėl paliaubos su savimi būna labai greitai nutraukiamos. Ir vėl tenka kariauti…

Ne tik aš, bet ir Jūs visi žaidžiate karą. Kariauti pradedame nuo savęs ir baigiame kaimyno šeimos šventojo altoriaus griovimu. Jo vietoje steigiame savąją kunigaikštystę. Mes žaidžiame karą, negalvodami apie pasekmes. „Kitą“ mes paverčiame sau naudingu daiktu ir pamirštame, jog labiausiai laimingi esame nieko neturėdami ir nieko neįsakinėdami „Kitam“.

Žaidžiame karą savo namuose, kurdami ir išpuoselėdami savo politiką, atidžiai rengdami propagandines kalbas apie galią ir valdžią, kurią neva paveldėjome iš Dievo arba iš jo daugiatomėse knygose įrašyto likimo.

Mes žaidžiame karą todėl, kad tik taip esame pastebėti, nes tik taip suprantame savo ir kitų gyvenimus. Žaidžiame tiek įnirtingai, kad kartais prasmengame savo žaidimo vingiuose. Žaidžiame taip, kad net Kalėdų avinėlį suryjame visiems matant, tuo pačiu manydami, jog ir mūsų tikėjimas bus pastebėtas, o gal net pašlovintas panašiai, kaip ir mūsų visų Viešpats.

Ir aš žaidžiu karą, bet gal ne tiek įnirtingai, kaip mano aplinkiniai, draugai ir bendradarbiai. Žaidžiu karą, nes bijau nukraujuoti pirmas. Žaidžiu, nes aš, kaip ir daugelis, bijau, kad visi pamatys, jog bet kuris karalius, didingai žengiantis gyvenimo parade, išties yra nuogas, net kelis kartus pardavęs aukcione savo dieviškąjį spindesį. Žaidžiu net tada, kai prie kunigo klausyklos kartoju frazę, neutralizuojančią mano kaltę – „daugiau nuodėmių neatsimenu, gailiuosi už jas“.

Tik žaisdami karą mes sukuriame aplinką kontroliuojančias taisykles, nors jų veiksmingumu visiškai netikime ir patys jų laikytis nenorime. Žaisdami karą mes kartais pradedame verkti. Kartais verkiame po vieną, kartais keliese, bet visada verkiame sau.

Tik trumpo beviltiškumo akimirką mums tampa visai nesvarbu, ar mes esam karaliai, ar beprasmiai nuogaliai, ar tik paprastieji mirtininkai, žingsniuojantys dujų kameros link. Tik verkdami nusirengiame savo didybę ir bandome ją išvalyti nuo beprasmybių…

Mes žiūrime ne į veidrodį, o į mus žvelgiančias mūsų pačių nedailias akis ir niekaip negalime patys suprasti, jog melą dovanojame sau ir per jį tobuliname jau ir taip nepakenčiamą pasaulį. Jo didinguose parkuose, apšviestuose aukso žibintais, lyg išpuoselėtą augintinį išvedame pasivaikščioti savo tapatybę. Nors kartais ji nutrūksta nuo grandinės, kartais ji paklysta, bet visada mes galvojame, kad ji grįžta vienodai išpuoselėta ir visiškai nesusitepusi.

Dėl žaidžiamo karo, kai žaidėjai savo negalią ir traumas demonstruoja kaip norą nulemti kito gyvenimą ir stovėti ant pjedestalo, aš negaliu rašyti linksmai, nors keliaudamas ir prasilenkdamas su nepažįstamaisiais išgirstu tariant: „…Feliz Natal!… Fröhliche Weihnachten!… Merry Christmas!…Linksmų Šventų Kalėdų!…“

Galbūt Kalėdos ir yra linksmos, o gal būt mes tik taip manome…. Kodėl? Juk mūsų kasdienybėje linksmumo nedaug… Mes net gimstame su nuleistais lūpų kampučiais, o per gyvenimą išmokstame demonstruoti tik sumišusį, pavargusį ir nerimastingą žvilgsnį…

Tad gal Kalėdos ir leidžia mums iš naujo atrasti tikrovėje eliminuotą džiaugsmu prisipildžiusį žvilgsnį, taiką su savo kūnu, jausmais ir protu…

Tad šventųjų Kalėdų proga linkiu visiems atsiriboti nuo karo žaidimų ir susigrąžinti džiaugsmu pasipuošusį žvilgsnį, prisiminti visų mūsų artimųjų žvilgsnius – rūpestingus, mylinčius, guodžiančius ir, deja, per retai atmenamus…

Vilnius-Berlynas-Porto-Berlynas-Vilnius, 2017 m. gruodžio 9 – 17 d.

Doc. dr. Remigijus Venckus yra meno kritikas ir medijų menininkas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas. Jo kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie doc. dr. Remigijų Venckų, jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu; su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu; apie jo vedamus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. Remigijus Venckus labai tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-12-22). Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36046-kulturos-kirtis-kaledinis-manifestas-arba-ispazintis-sau.html (2017-12-23).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus.

Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo viena mėgstamiausia šiuolaikinio sceninio meno sritis yra modernus šokis. Apie tai jis  kalbėjo: „Aš per daug nesidomiu dramos teatruose kuriamais spektakliais, nors režisierės Loretos Vaskovos debiutiniam spektakliui „Valentinų diena“ buvau sukūręs videoprojekciją. Kadangi dramos spektakliuose daug pasakojama tik dalinai atitraukiant žiūrovą nuo aplinkos, todėl mano siela atsigauna žiūrint modernaus šokio spektaklius. Jų realybė kita, labiau vidinė, neverbali, sukeistinta. Distancija tarp žiūrovo ir kūrinio visada individualiai ir ne vienodai matuojama. Šokio spektakliai tobulai pakeičia atpažįstamą su kalba (rašymu ir skaitymu) susaistytą pasaulį. Šokio spektakliai – tai intencionalus ir šokiruojantis grįžimas link iki-kalbinio ir iki-rašytinio pasakojimo. Jie mane tiek pat šokiruoja, kiek ir intriguoja bei ramina, gal dėl to anksčiau gyvendamas Kaune penkerius metus dėsčiau net performansų meną, tiesa, anuomet su studentais kūrėme tik videoperformansus”. Šį kartą siūlome skaitytojams susipažinti su doc. dr. Remigijaus Venckaus parengtu straipsniu-interviu su jo vadovaujamos studijų programos Pramogų industrijos pirmojo kurso studentu bei tikrai patyrusiu modernaus šokio šokėju Denisu Stechu.

Tikriausiai daugelis priprato skaityti mano parengtus interviu su labai skirtingų profesijų atstovais. Pagrindinis šių interviu atsiradimo faktorius yra mano paties požiūris į kultūrą kaip platų visuomenės narių veiklos lauką. Nors nesu niekada rengęs interviu su savo studentais, tačiau šį kartą nutariau parengti ir su jumis pasidalyti pokalbiu su aštuoniolikmečiu Denisu Stechu, kuris šiuo metu studijuoja Vilniaus Gedimino technikos universitete Pramogų industrijų specialybę ir scenos menų arenoje yra puikiai atpažįstamas kaip šokėjas.

Nors D. Stechas anksčiau yra išbandęs labai daug įvairių veiklų – dainavo, žaidė futbolą, krepšinį, lankė atletikos užsiėmimus – tačiau jau 11 metų šoka šiuolaikinį šokį.

Pašnekovas atvirauja: „Vaikystėje, įstojęs į menų mokyklą, patekau į labai veiklios šokių mokytojos rankas. Būtent jos dėka pamilau šokį, susipažinau ir šokau kartu su choreografais, aktoriais ir režisieriais, tokiais kaip Vytis Jankauskas, Gytis Ivanauskas, Donatas Bakėjus.“

Deniso Stecho archyvo nuotr.

D. Stechas ne kartą atstovavo Lietuvai pasaulio ir Europos čempionatuose. Daug metų dalyvavo Lietuvos čempionatuose, šoko kartu su žinomais žmonėmis įvairiuose televizijos ir tarptautiniuose projektuose. Po studijų menų mokykloje jaunuolis pradėjo šokti pas vieną geriausių Lietuvos choreografių, įvairių televizijos laidų režisierę Marijaną Staniulėną.

Tais pačiais metais D. Stechas dalyvavo Dainų šventėje „Siemens“ arenoje, buvo Donato Bakėjaus pastatytų šokių solistas. Pašnekovas prisimena: „D. Bakėjus vieną kartą mane pakvietė į Anželikos Cholinos šokio teatro atranką. Anuomet apie ją beveik nieko nežinojau. Praėjau atranką ir debiutavau spektaklyje „Otelas“, o po metų – ir „Idiotas“. A. Cholinos teatre susipažinau su daugybe kitų profesionalių šokėjų, pradėjau šokti Panevėžio muzikiniame teatre ir dar dažniau dalyvauti įvairiuose spektakliuose.“

Paminėtina, kad D. Stechas 2010 m. pelnė auksą pasaulio šokių čempionate, o 2012 m. – bronzą. Ilgą laiką Europos ir Lietuvos čempionatuose visada laimėdavo prizines vietas, pavyzdžiui, 2016 m. pelnė 2-ąją vietą „European Cup’e“, 2017 m. – 1-ąją vietą Lietuvos čempionate. Abiem čempionatams jaunuolis rengėsi pats, o lietuviškajame čempionate jis buvo jauniausias vyriausiųjų kategorijoje.

– Denisai, esate šiuolaikinio, modernaus šokio šokėjas. Papasakokite, kaip jūsų gyvenime atsirado šokis. Kaip juo susidomėjote? Kokie pavyzdžiai jus įkvėpė rinktis šį kelią?

– Šokiai buvo netgi ne mano, o tėvų pasirinkimas. Gimiau Vilniuje, tačiau pirmus 14 savo gyvenimo metų gyvenau nedideliame miestelyje šalia Vilniaus – Pabradėje. Vaikystėje buvau itin judrus ir aktyvus vaikas, kurio neįmanoma buvo pamatyti ramiai stovinčio vietoje.

Deniso Stecho archyvo nuotr.

Mūsų miestelyje buvo daug įvairių būrelių, tačiau vienas rimčiausių – menų mokyklos choreografijos skyriaus, kurio vadovė buvo Agnė Rickevičienė, kuri 2016-aisiais buvo išrinkta Metų mokytoja. Ji puiki pedagogė, užaugino šimtus stiprių šokėjų, ne vieną Lietuvos ir pasaulio čempionų kartą. Jos dėka mūsų nedidelis miestelis šokių pasaulyje buvo vienas žinomiausių.

Matyt, dėl to, kad buvau labai judrus ir visą laiką bandžiau kažką šokti, tėvai nusprendė nuvesti mane į jos vedamus užsiėmimus. Man buvo septyneri. Prisimenu, kai keliaujant į atranką mama man tarė: „Denisai, tai jau ne vaikų darželis, tai rimtas būrelis, kuriai vadovauja labai rimta mokytoja.“

Šokdamas Agnės Rickevičienės vadovaujamoje grupėje spėjau tapti ir Lietuvos, ir Europos, ir pasaulio čempionu. Šokdamas apkeliavau pusę Europos šalių, dalyvavau  televizijos projektuose, susipažinau su įvairiais šokio meistrais.

Mano pirmoji šokių mokytoja man yra ir lieka kaip antroji mama. Vos iškilus problemai aš galiu paskambinti jai ir kalbėtis nors ir antrą valandą nakties. Aš visada galiu jos paprašyti pagalbos.

– Prisiminkite pirmuosius šokėjo žingsnius. Su kokiais sunkumais susidūrėte? Kaip juos sprendėte? Ar sulaukėte pagalbos ir kokios? Palyginkite savo šokėjo karjeros pradžią ir dabartinę situaciją.

Deniso Stecho archyvo nuotr.

– Mano laimė, kad sunkumų daug nebuvo, repeticijose buvau iš tų, kuriems beveik viskas pavykdavo iš karto. Vis dėlto prieš pasakojant apie sunkumus, manau, turėčiau papasakoti apie mūsų vadovę Agnę Rickevičienę. Ji  stipriai mylėjo kiekvieną iš mūsų ir augino kaip vieną šeimą, tačiau repeticijų metu ji būdavo labai griežta ir pareikalaudavo iš mūsų maksimalių jėgų. Repeticijos trukdavo po šešias valandas, kartais mažiau, kartais net daugiau. O disciplina kaip suaugusių žmonių trupėje – prieš grąžindami kostiumus į sandėlį, mes turėjome juos išplauti, išlyginti ir gražiai sudėti į specialų maišą, repeticijų lankomumas buvo šimtaprocentinis, net sergantys šokėjai turėjo būtinai būti repeticijose, ne šokti, bet stebėti. Mes buvome maži ir nesuprasdavome, kad mums ši disciplina tik į naudą, todėl kartais nenorėdavome ir net bijodavome lankyti repeticijas. Daugelis neatlaikė šio didžiulio krūvio ir nustojo šokti, o tie, kurie išgyveno visus sunkumus, šiuo metu šoka visame pasaulyje garsiose šokių mokyklose.

Dabar esu suaugęs žmogus ir viskas priklauso tik nuo manęs – galiu šokti visą parą, o galiu mėnesį tinginiauti, niekas nekontroliuoja, kaip aš ruošiuosi pasirodymams ir kaip sudedu kostiumus, todėl esu labai dėkingas savo pirmajai šokių vadovei už tai, kad puikiai paruošė mane suaugusio šokėjo gyvenimui.

– Šokate Anželikos Cholinos spektakliuose. Kuo ši šokio režisierė yra ypatinga? Kokią naudą jums teikia darbas pas Choliną? Kaip tobulėjate?

– Šokau su įvairiais choreografais, tačiau drąsiai galiu teigti, jog Anželika Cholina yra profesionalas iš didžiosios raidės. Darbas jai vadovaujant yra vienas produktyviausių. Tai, ką su kitu choreografu mes padarytume per visą dieną, su A. Cholina galima nuveikti per 1–2 valandas. Taip yra dėl to, kad ji žino, ko nori ir ko reikia spektakliui. Kai reikia pakeisti kokią nors sceną, ji labai operatyviai sugalvoja pokyčius. A. Cholina ne tik pasako, ką reikia padaryti, bet ir parodo tiksliai nuo a iki z. Statant spektaklį ji kiekvieną savo šokėją supažindina su jo personažu, papasakoja, koks yra jo charakteris ir kada, kokią emociją reikia išlaikyti bei parodyti žiūrovui.

Deniso Stecho archyvo nuotr.

Atmenu, kartą vieno šokio pagrindinę šokėją vos prasidėjus spektakliui ištiko nugaros skausmai. Mergina negalėjo pakelti nei rankų, nei kojų, tiesiog gulėjo ant žemės. Nors ką daryti ir nebuvo aišku, tačiau A. Cholina per kelias minutes pakeitė tam tikrus sprendimus. Jos dėka mes sugebėjome šokti visą spektaklį taip, kad  žiūrovai net nepastebėjo choreografinių pokyčių.

A. Cholinos šokio teatras vienija pačius stipriausius šokėjus, kurie ir patys yra puikūs pedagogai, mokantys šokti vaikus, gebantys kurti net savo spektaklius. Šokant jos teatre užsimezgė labai daug naujų pažinčių.

Jos teatro dėka aš taip pat tapau daugelio projektų dalyvis, taip pat tenka ir daug keliauti po pasaulį. Šiais metais trupė gastroliavo Kinijoje, šoko gražiausiuose pasaulio teatruose.

Taigi, vien stebėti A. Cholinos darbą su šokėjų trupe verčia tobulėti ir mane. Matau visą darbinę virtuvę, mokausi kurti ir išlaikyti specialius ryšius su šokėjais, stebiu spektaklių režisavimą, suvokiu apšvietimo, kostiumų, grimo, aktorių veidų mimikos ir dekoracijų reikšmę. Šokti pas A. Choliną yra neįkainojama patirtis ir žinios.

– Kokia yra modernaus šokio šokėjo kasdienybė? Nuo ko pradedate dieną? Kiek reikia dirbti, sveikai gyventi, turėti griežtą dienotvarkę?

– Šokiai ir universitetas nėra mano vieninteliai užsiėmimai, šiuo metu bandau savo jėgas ir versle. Truputį anksčiau nei prieš metus įkūriau internetinę drabužių parduotuvę, tad nemažai laiko skiriu ir jai.

Mano diena prasideda anksti, dažniausiai 8 valandą ryto manęs namie jau nebūna, o grįžtu vėlai, nė anksčiau kaip 10 vakaro. Kadangi repeticijos būna per pietus arba vakarais, tai visus reikalus turiu sutvarkyti arba iki paskaitų pradžios, arba jau po repeticijos. Rytais važiuoju į universitetą, kartais būnu ten iki paskaitų pabaigos, o kartais tenka išeiti anksčiau dėl repeticijų… Po repeticijos, jeigu nėra jokių nepadarytų darbų, važiuoju namo ir ruošiuosi kitos dienos darbams.

Artėjant čempionatams mano dienotvarkė visiškai pasikeičia. Tenka atidėti visus planuotus ir neplanuotus reikalus ir koncentruotis ties būsimu pasirodymu. Pasiruošimai vyksta beveik kiekvieną dieną nuo ryto arba bent nuo pietų iki vakaro.

Deniso Stecho archyvo nuotr.

Šokio kūrybos procesas gana įdomus: atlikęs apšilimo pratimus įsijungiu vaizdo kamerą ir improvizuoju ištisas valandas, po to peržiūrinėju nufilmuotą medžiagą ir ieškau bent vieno įdomaus ir tuo pačiu stipraus judesio savo improvizacijoje. Jeigu po dviejų improvizacijos valandų randu bent vieną dėmesio vertą naują judesį, tai, vadinasi, mano repeticija nepraėjo veltui.

Be abejo, šokėjo gyvensena turi būti sveika. Bet kokie žalingi įpročiai šokėjams kenkia gerokai labiau negu bet kokiam kitais darbais užsiimančiam žmogui.

Šokėjas yra ne tik menininkas, bet ir sportininkas. Nors šiuo metu mitybai labai ypatingo dėmesio neskiriu. Žinoma, greitas maistas nėra  pageidautinas. Kadangi tenka labai daug šokti ir daug lieti prakaito, todėl reikia daug vertingo maisto, daug statybinių ir energiją palaikančių naudingų medžiagų.

– Šokėjo profesija nėra lengva. Noriu pasiteirauti, kokie pavojai tyko šokėjus, kokios traumos?

– Taip, šokėjo profesija sunki. Žiūrovams atrodo, kad tai, ką šokėjai rodo scenoje, yra paprasta. Šokėją tyko visos įmanomos fizinės traumos – raumenų patempimai, kaulų lūžiai, kūno sumušimai, raiščių ir sąnarių patempimai ir panašiai. Pavyzdžiui, visai neseniai repeticijos metu kojos traumą patyrė šokio spektaklio „Otelas“ solistė. Viskas nutiko dieną prieš pasirodymą, tad skubiai teko „Otelo“ spektaklį keisti į kitą – „Idiotas“.

Šokėjai patiria ne tik fizinių traumų, bet ir psichologinių. Spaudoje dažnai pasirodo straipsniai apie nusižudžiusius šokio menininkus, neatlaikiusius per didelio krūvio. Kartais šokėjus kamuoja depresija…

– Savo laiką skiriate ne tik šokiui, bet ir studijoms Vilniaus Gedimino technikos universitete. Šiuo metu studijuojate Pramogų industrijų studijų programą. Koks pirmasis įspūdis studijuojant Pramogų industrijų studijų programą? Ko jau teko išmokti? Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas? Labai dažnai girdime kritiką aukštosioms mokykloms, tad gal turite kokios nors kritikos, adresuotos Pramogų industrijų studijas organizuojančiam universitetui?

– Įspūdis labai geras, bent jau kol kas labai džiaugiuosi, jog įstojau būtent čia, nė trupučio nepasigailėjau. Na, bet juk dažniausiai studentai sužino, ar patinka studijuoti jiems, ar ne, tik po pirmos sesijos.

Aš girdėjau, kad universitetai nuo kolegijų skiriasi tuo, kad universitetinis mokslas labiau skirtas bendram išsilavinimui, todėl sunku pasakyti, ko jau teko išmokti. Jeigu mokykloje po matematikos pamokos galima būdavo tiksliai pasakyti, kad išmokai, pavyzdžiui, kaip spręsti lygčių sistemą, tai dabar universitete tai padaryti žymiai sunkiau ir ne iš karto galima pastebėti rezultatus.

Tiesa, teko išmokti, ir nemažai. Spėjau patobulinti savo anglų kalbos įgūdžius, susidūriau su psichologija, įgijau daug žinių filosofijos paskaitose, supratau, kaip vyksta renginių organizavimas iš vidaus ir dar daug viso kito.

VGTU archyvo nuotr.

Kadangi dar visai neseniai tapau pirmojo kurso studentu, tai kol kas dar negaliu pasakyti nieko blogo apie universitetines studijas. Šiuo metu džiaugiuosi tuo, kad pagaliau baigiau mokyklą ir esu naujame gyvenimo kelyje. Viliuosi, kad neigiamos kritikos ateityje iš manęs neišgirsite.

– Būdamas modernaus šokio šokėju, tikriausiai domitės įvairių šokio meistrų veiklomis. Papasakokite, kokie šokio meistrai, šokio režisieriai yra jūsų didieji įkvėpėjai. Kokie pavyzdžiai jus žavi ir kodėl?

– Pats didžiausias mano įkvėpėjas yra vienas žinomiausių pasaulio choreografų – Ohad Naharin. Kažkada apie jį nieko nežinojau, netgi vardo, girdėjau tik apie techniką, kurią jis sukūrė, bet ir tai nelabai žinojau apie autorystę.

Vieną kartą kino teatre pamačiau dokumentinį filmą apie jį. Patikėkite, tas filmas mane įkvėpė visam mano profesiniam gyvenimui… Galbūt kažkam pasirodys juokinga, bet pasibaigus filmui, mane užgulė emocijos ir akyse kaupėsi ašaros. Net negalėjau tiksliai pasakyti kodėl. Aš negalėjau ištarti nė žodžio ir buvau pasiruošęs tuoj pat iš kino teatro važiuoti į šokių salę ir šokti, kurti visą parą, kol išseks jėgos. O. Naharin, nežiūrint į visas kylančias kliūtis ir sunkumus, sugebėjo pasiekti pavydėtinų aukštumų.

Man taip pat labai patinka Travis Wallo – nuostabi ir jautri, gilia mintimi grįsta choreografė. Mane taip pat įkvėpė ir motyvavo choreografas iš Latvijos Agris Danilevičs. Jo šokių studijoje visada labai jauki atmosfera, teikianti daug jėgų. Prisimenu, kai improvizavome visą naktį, nors gerokai anksčiau jau buvome laisvi nuo darbo ir galėjome atsiduoti poilsiui. Turiu paminėti, kad A. Danilevičs mokinys buvo priimtas į geriausią šokių mokyklą, o tai ir yra choreografo talento ir profesionalumo įrodymas.

– Ar esate laimingas kasdienybę skirdamas modernaus šokio veikloms? Kokią regite savo karjeros perspektyvą ateityje? Kokie jūsų asmeniniai planai?

– Be abejo, esu laimingas kasdienybę skirdamas modernaus šokio veikloms. Jei nebūčiau laimingas, tikrai nešokčiau. Visos mano veiklos yra susijusios su kitais labai įdomiais žmonėmis. Trupės gastrolės yra vienas iš nuostabiausių šokėjo karjeros akimirkų.

Tikslių ateities planų neturiu. Aš vis dar nežinau, kuria kryptimi mane nuves gyvenimas – ar vien kūrybos, ar labiau link verslo, bet aš tikrai galiu pasakyti, kad jeigu ir tapsiu kokiu nors verslininku, tai vis tiek laisvalaikiu nenustosiu šokti.

– Dėkoju už puikų pokalbį. Noriu linkėti nenustoti šokti, šokite gyvenimą kiekvienu savo judesiu! Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Šeši Vėlinių fragmentai: dienoraščiai, laiškai ir autorinė fotografijų paroda

Šeši Vėlinių fragmentai: dienoraščiai, laiškai ir autorinė fotografijų paroda

Dr. Remigijus Venckus.

Lapkričio 1-oji yra gilių apmąstymų, rimties ir prisiminimų metas. Šią dieną esame priversti sustabdyti savo audringos kasdienybės tėkmę, prisiminti išėjusius ir kartu su jais išgyventas pačias gražiausias akimirkas. Šiomis ir panašiomis mintimis su skaitytojais dalijasi „Kultūros kirtis“ rubrikos autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Paminėtina, kad jo teksto atsiradimo priežastis yra ne tik Vėlinės, bet ir šiai datai skirta autorinė fotografijų paroda „Dienoraščių vietos“. 2017 m. lapkričio 3 d. 17 val. paroda atidaroma Anykščių menų inkubatoriuje. Paroda veiks iki lapkričio 27 d.

Pirmasis fragmentas
Norint jausti liūdesį nereikalingos Vėlinės ar kokios nors kitos, žmones sutelkiančios rimčiai šventės. Gamta pati mus skatina apmąstyti save ir savo kasdienės būties prasmę.

Kaip ir daugelis, taip ir aš darbų sūkuryje vis tik rasdamas laisvą poilsio minutę dėmesingai bendrauju su savo liūdesiu. Šiai nuojautai iššaukti nereikia jokių specialių pastangų. Pakanka mintyse surikiuoti prisiminimus, žvelgti į artimųjų fotografijas, perskaityti kažkada užrašytus pasvarstymus arba prisiminti artimo žmogaus šypseną.

Visi šie smulkūs kasdienybės elementai tarpusavyje jungiasi ne tvariais, bet trapiais saitais. Jie visi man yra labai svarbūs. Jie prasmingai sugula į mano asmeninių fotografijų kolekcijas.

Vėlinių dieną vartydamas fotografijų lakštus suprantu, kad kiekvienoje nuotraukoje savo vietą randa kažkas visiškai paprasto, bet dienoraštiškai brangaus ir asmeniško. Šios fotografijos reprezentuoja savotišką kelionių tinklą, apraizgiusį ne tik Lietuvos ir užsienio šalių kraštovaizdžius…

Antrasis fragmentas
Sukurtos fotografijos iš manęs visada reikalauja pakartotinai ieškoti naujos meninės kalbos. Todėl kiekviena mano kūrybos akimirka – tai fotografijos žanro išbandymas. Tai mano kūrybinis pasitraukimas piešinio, tapybos ar net videoformos link.

Kaip į grynąją fotografijos formą netelpa vaizdinė raiška, taip ir turinys pasitraukia už kažkokių efemeriškų žanro ribų. Galiausiai atrodo, kad iš skirtingų vietų pargabenti vaizdai tarsi prijaukinami mano kūrybos archyve. Būdami kitų vietų pėdsakai jie priartinami prie mano vietos.

Nors fotografijos sukurtos kelionių metu, tačiau ekspozicijoje perteikiama aplinka ir nuotaika dvelkia asmeniniu ir individualiu žvilgsniu. Tad kelionės atvaizdai nieko bendro neturi su atvaizdais, kuriuos formuoja įprastas (statistinis) keliautojas.

Lapkričio pradžia, 2011. Autoriaus nuotr.

Trečiasis fragmentas
Vis dažniau ir dažniau savęs teiraujuosi apie tai, kodėl iš fotografijų formuoju savotišką dienoraštį ir kodėl aš rašau biografinius tekstus bei jais dalijuosi su savo skaitytojais. Atsakymą ir vėl randu savo paties tekstuose.

Prieš penkerius metus parašiau esė, kurią įvardijau labai dviprasmišku pavadinimu – „Laiškas savo gyvenimui“.

Anuomet rašiau: „Tarp žmonių gyvena jausmai, kurie gali būti netikėtai prarasti, pamesti, o gal ir patys save praradę. Jausmo atradimas gali būti toks žavingas, koks yra pirmasis mylimo žmogaus bučinys. Jis yra labai nekantrus. Pirmuose bučiniuose daug aistringo nutylėjimo ir dar daugiau geidžiamos paslapties. Jausmo atradimas toks pat trapus, kaip ir po dažno kvėpavimo uždūstantys plaučiai, kaip ir už lūpų sukandimo užrakinta neapykanta, kaip ir viską akimirksniui sugriaunantis duslus skiemenavimas – mes nie-ka-da ne-bū-si-me kar-tu…

Po dusliai ištarto, bet aštriai pjaunančio skiemenavimo aš daugiau nebemačiau ir nebeliečiau šiuos žodžius ištarusių lūpų, niekada nebestovėjau po nužydėjusios dienos langais ir nebelaukiau naktinio lietaus…

Dieną užklupus mirčiai aš ne tik savyje nuryju vienatvės minutes, sekundes ir akimirkas, bet ir stebiu žavingas vakaro intrigas. Vakaras lyg suteneris skrupulingai sujungęs liūdesį ir vienatvę atveria mano namų duris ir puotai kviečia svetimų žmonių dramas, liūdesius ir kančias. Jis dar kartą man parodo, kad mano skausmas nėra vienišas; kad skausmas išplatintas fotografijomis ir tekstais gali pasakoti kitiems apie jų pačių garsiai neįvardintas gyvenimo akimirkas…“

Vėlinės Ventos kapinėse, 2011.
Autoriaus nuotr.

Ketvirtasis fragmentas
Dažnai prieinu išvados, kad nėra fotografo, kaip ir nėra bet kokio kito menininko, kurio kūryboje pėdsakų nepalikinėtų mirtis. Kūriniai prieš mūsų akis iškyla kaip praėjusios dienos paminklai, apjuosti skirtingomis tvorelėmis, apsodinti skirtingomis gėlėmis ir apšviečiami skirtingų žvakių liepsna…

Ne tik apie tai, bet ir apie savo artimuosius mąstau nuo 2013 metų kurdamas savo eksperimentinės fotografijos ciklą „Niekieno žvilgsnis“. Kūriniai yra dedikuoti mirusiems ir užmirštiems. Juos sukūriau galvodamas ne tik apie atvaizdus, kurie mums atstoja išeinančius, bet ir apie atvaizdų perteklių. Juk gyvendami vizualiosios kultūros klestėjimo metu esame paveikti geismo ir manijos kaupti tikrovės atvaizdus. Kaip ir daugelis žmonių, taip ir aš žvelgiu į savo artimųjų fotografijas, bandau prisiminti išgyventus naratyvus arba juos kompensuoti sugalvojant naujus.

2013 metais tarp begalės nuotraukų radau juodą voką, kuriame paslėptos mano mirusių giminaičių fotografijos. Nors laidotuvių ceremonijos nėra tos, kurias aš geisčiau prisiminti, tačiau tarp daugelio atvaizdų išvydau nuotrauką, kurioje regėjau prosenelę rankomis liečiančią savo mirusio vyro veidą.

Vėlinės Ventos kapinėse, 2011.
Autoriaus nuotr.

Šis atvaizdas mane privertė pakartotinai pajausti siaubo akimirką, kai pirmą kartą suvokiau mirtį, kuri kažkada įvyks ne tik mano artimųjų gyvenimuose, bet ir mano ateityje. Atidžiai apžiūrėjau laidotuvių fotografijose užfiksuotus mirusių, ne tik savo artimų žmonių veidus. Užmerktos akys, sustingę veidai, nebevirpančios lūpos tarsi sugestijuoja kūno išasmeninimą.

Sukūriau septyniasdešimties nuotraukų parodą sudarytą iš portretų. Šie kūriniai – tai kvietimas pažvelgti į veidus, kurie ne tik nebeegzistuoja, bet ir yra nebeatmenami. Mano kūriniai – tai savotiškas klausimas apie tuos, kurie išėjo, apie jų atminimą, apie užmarštį, kuri paverčia mus abejingus ir nutraukia gyvą jausmą. Mano kūriniai – tai kvietimas susitikti su jais, anonimiškais ir užmerktais, kurie sufleruoja mintį, jog nieko nėra tikresnio už blunkantį žvilgsnį, kaip ir nieko nėra tikresnio už mirtį…

Penktasis fragmentas
Nesvarbu, kas – ar fotografijos, ar tekstai, bet visada jie praneša apie praėjusias akimirkas. Jie visada prabyla mirties kalba apie mus – dar švenčiančius gyvenimą ir mus – čia pat mirštančius. Spalio pabaigoje iš mano gimtadienio skubiai į savo prosenelės laidotuves išvyko mano geras bičiulis. Vėliau po laidotuvių jis man pasakojo apie tai, kad artimieji rado senolės laišką, dedikuotą savajam vyrui. Laiškas buvo parašytas, kai šis (vyras) buvo miręs jau beveik vienerius metus. Eiliuotas tekstas prasidėjo labai paprastais, bet prasmingais ilgesio žodžiais. Buvo minimas vėlus ir lietingas ruduo, kuriuo išėjo sutuoktinis, po savęs palikęs vienatvės dykumą…

Po kelerių metų, panašų vėlų ir lietingą rudenį, senolė išėjo ta pačia linkme, kuria niekada negrįžtama… Nors aš senolės nepažinojau, tačiau supratau, kad sutuoktiniui dedikuotas laiškas dabar keliskart padaugino jos pačios išėjimo ilgesį artimųjų tarpe…

Šeštasis fragmentas
… Pirmoji vasara be mano Tėvo buvo ilgesinga ir drėgna. Dažniau lydavo, nei šviesdavo saulė. Tėvo Motiną aplankydavau keliskar per savaitę. Vėliau lankydavau vis rečiau.

Nuojauta-2, 2011.
Autoriaus nuotr.

Dabar aš negaliu pasakyti, ar aš apgailestauju dėl mudviejų išretėjusių susitikimų. Esu linkęs manyti, kad tuomet buvo tam tikras laikas ir tik jam būdingi neišsipildymai. Ilgainiui viskas kinta, o praeities laiko daiktai iš fizinės būties pasitraukia kažkur už aktualios realybės.

Šiandien tikriausiai apgailestauju gal tik dėl to, kad visiškai nepažinojau savo Tėvo Motinos, kaip ir ne visada gerai suprasdavau savo Tėvą.

Nors mano Tėvo Motina ir nebuvo uždara moteris, bet ji nepasakodavo apie savo praeitį, brolius ir seseris. Jos istorijos ne tik nežinojau, bet ir praradau beveik visą neišsakytą atmintį. Liko tik bevardžiai, apleisti, o gal net numirę archyvai.

Tikriausiai todėl ne kažin ką įdomaus galiu papasakoti apie savo Tėvo vaikystę. Man visada atrodo, kad Tėvas niekada nebuvo vaiku, o jo gyvenimas prasidėjo gerokai vėliau, nei prasideda visų normalių žmonių. Tad visiškai natūralu, kad mano Tėvas nebėra šiame laike, kaip ir nebėra jo Motinos vienatvė, kurią bandau užrašyti tekstu kaip paminklą prarastai tapatybei.

Adagio-2008,
Autoriaus nuotr.

Praėjus keleriems metams po mano Tėvo mirties mirė kitas sūnus. Senolės vienatvė paūmėjo. Būtent vienatvė ir neviltis ją ištrėmė iš jos pačios namų. Berods tris kartus ją buvau aplankęs senelių namuose. Tuomet ji man atrodė dar mažesnė, labiau menkesnė ir labiau pražilusi. Ilgais, subraižyta kilimine danga užklotais koridoriais įsikibusi į vaikštynę ji pasitikdavo mane arba mano Motiną. Panašiu maršrutu mus lydėdavo ir išsiskyrimo procesijoje…

Tai ką rašau apie savo Tėvo Motiną esu linkęs vadinti nieko kasdieniško neturinčio gyvenimo kronika, kurioje įkalintas nesibaigiantis paprastumas. Aš dar ir dabar atmintyje atgaminu šį nesibaigiantį ir bejėgį paprastumą. Jis ne tik talpina praeityje tariamą žodį, bet ir neištartas padėkos mintis, nerealizuotus apkabinimus ir pagarbos bučinius.

Šiandien visa tai yra iš naujo pasakojama per savąjį vidinį balsą. Per jį aš susitinku su asmenimis, kurie gal būt tikrovėje sąmoningai ir net labai piktai atsisakytų draugijos. Tikiu, kad neištartame žodyje ir parašytame tekste yra truputėlis gyvybės, kuri priklauso išėjusiems…

Skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002 – 2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, meno kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu. Su mano fotografo veikla galite susipažinti apsilankę specialioje svetainėje www.foto.venckus.eu

 


Parodos „Dienoraščių vietos 2″ ekspozicija ir plakatas

Anykščių menų inkubatoriuje – menų studijoje (J. Biliūno g. 53, Anykščiai), 2017.11.07 – 11.27


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-11-03). Šeši Vėlinių fragmentai: dienoraščiai, laiškai ir autorinė fotografijų paroda. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35597-kulturos-kirtis-sesi-veliniu-fragmentai-dienorasciai-laiskai-ir-autorine-fotografiju-paroda.html (žiūrėta 2017-11-06).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Buitinis alkoholizmas, arba Kelionė laiku Šiaulių dramos teatre

Buitinis alkoholizmas, arba Kelionė laiku Šiaulių dramos teatre

Dr. Remigijus Venckus.

Premjerinio spektaklio Ivano Vyrypajevo „Valentinų diena” dalis kūrybinės grupės: Katia – aktorė Agnė Kiškytė, režisierė Loreta Vaskova, scenografė Simona Biekšaitė ir Valentina – aktorė Monika Šaltytė.

Spektaklio dokumentacija. Šiaulių valstyvinio dramos teatro nuotr.

Šiaulių dramos teatre įvyko debiutinio režisierės Loretos Vaskovos spektaklio „Valentinų diena” premjera. Spektaklyje pasakojama apie dviejų nelaimingų viena kitos nekenčiančių moterų likimą. Viena iš jų – Valentina (vaidina Monika Šaltytė) nusipirko butą ir visus daiktus iš kitos – Katios (vaidina Agnė Kiškytė). Valentina mylėjo Valentiną (vaidina Dalius Jančiauskas), o Katia mylėjo Valentiną (jį) ir apgaulės būdu išskyrė Valentiną (ją) ir Valentiną (jį). Valentinas nebuvo ištikimas Katiai, slapta susitikinėdavo su Valentina. Valentinui mirus Katia tapo alkoholikė ir laikui bėgant Valentinai pardavė visą turtą. Valentina nusipirko ne tik daiktus, bet ir Katią. Viena kitos nekęsdamos jos gyveno tame pačiame bute. Nuolatiniai vaidai ir alkoholis tapo gyvenimo palydovais. Visas spektaklis vyko keliuose laikuose. Esamasis – gimtadienio laikas, būtasis – praeities laikas. Įdomus kelionės laiku, arba kitaip tariant laiko šuolių, įpynimas į kūrinio audinį, plėtojamą dabarties laike. Praeitis atsiskleidžia aktoriams scenoje praeitį atpasakojant į mikrofonus. Šiose scenose akivaizdžiai pabrėžiamas žiūrovo ir scenos aktoriaus santykis. Išryškėja savotiškas kinematografinių mizanscenų kūrimas. Stilistinis realybės sukeistinimas, būdingas kinui, išradingai ir drąsiai įkomponuojamas į dabartį. Laikui kelionėje ir skirtingų laikų įvykiams susipinti padeda Simonos Biekšaitės sukurta spektaklio scenografija. Scenos objektai juda ir keičia iliuzinę erdvę. Visi daiktai yra mobilūs. Jie kiekvienoje scenoje atlieką funkciją, glaudžiai sąlygotą aktoriaus vaidybos. Spektaklyje susikerta praeities – sovietmečio ir dabarties – posovietinės Rusijos laikas. Buitinis alkoholizmas, kuris vyrauja dabarties laike, veikia kaip Valentinos gimtadienio palydovas. Buitinis alkoholizmas atveria posovietinio laiko duobėje užstrigusio žmogus dramą. Abi moterys ir jų santykiuose reiškiama egzistencija gali būti suprantama kaip negalėjimas susitaikyti su nauja posovietine santvarka ir kaip negalėjimas išbristi iš senosios santvarkos. Šį konfliktą galime suvokti kaip nemokėjimo naudotis naujais socialinėje realybėje tvyrančiais santykiais, tarsi instrumentais, padedančiais normaliai egzistuoti ir įsitvirtinti pasikeitusios santvarkos erdvėje. Vienintele reabilitacijos priemone tampa alkoholis. Tačiau reabilitacijos žadamas nušvitimas neįvyksta. Nuo pat spektaklio pradžios auga įtampa, kuri išradingai jungiama su komiškomis, tačiau mūsų socialinei realybei artimomis konfliktų scenomis, niekais paverčiančiomis visas reabilitavimo pastangas. Katia bando parduoti savo vyro šautuvą.

Spektaklio dokumentacija. Šiaulių valstyvinio dramos teatro nuotr.

Kalbėjimas apie šautuvo formas visą pardavimo aktą paverčia falocentristiniu. Šautuvas atstovauja vyriškajai prigimčiai. Reikiamu metu jis iššauna, bet nieko nesužeidžia, nors visi, net žiūrovai, tikisi bent jau iliuzinio kraujo. Šiuo atveju tobula falocentrinė situacija neišsipildo. Kita reabilitacijos forma yra Katios sapnas, kurioje bet kokie seksualiniai geismai, socialinis konfliktas, buitinis alkoholizmas netenka prasmės. Sapne Katia susitinka su Gorbačiovu – tautos vadu. Kartu su juo skrenda virš Vitebsko ir niekaip negali suprasti, kodėl Gorbačiovas nėra auksinis. Auksas čia turi kelias reikšmes: pagamintas iš aukso ir tobulas tautos vadas. Skrydis virš Vitebsko yra speciali nuoroda į Šagalo tapybą, kuri žmones išlaisvina nuo traukos dėsnių ir galbūt tarsi metaforiškai panaikina jų socialinius vaidmenis. Kita reabilitacijos forma yra Valentinos sapnas. Čia susitinka katinas Leopoldas ir du peliukai. Vaidina tie patys aktoriai. Komiškame veiksme, primenančiame miuziklo, populiaraus pramoginio filmo ištrauką, plėtojamas susitaikymas, visi socialiniai konfliktai naikinami, atsikratoma praeities vaiduoklių, kurie graužia tarsi kirmėlės iš vidaus, aktualizuojama ir išlaikoma esamojo laiko erdvės svarba. Deja, tai tik sapnas. Galiausiai Katia palieka namų erdvę Valentinai parašydama raštelį. Rašoma, kad ji – Katia – dalyvauja Marso misijoje ir skrenda su kitais kosmonautais į kitą planetą. Išėjimas iš esamosios erdvės veikia ne tik kaip mirties metafora, bet ir kaip išsilaisvinimas iš socialinio konflikto, kaip grįžimas į praeities – sovietinį laiką, kuriame gyvenantys visi jaunuoliai svajojo suaugę būti kosmonautais. Kosmosas įgyvendinamas alkoholizme ir mirtyje. Buitinis akoholizmas ir moterų valdžia veda prie galynėjimosi su falocentristine valdžia ir galia. Galbūt ir galima atrasti feministinių nuorodų, tačiau spektaklyje labiausiai veikia sovietizmo ir posovietizmo atskirtis, leidžianti žiūrovui kartu keliauti laiku pirmyn ir atgal su spektaklio aktoriais.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2010-03-22). Buitinis alkoholizmas, arba Kelionė laiku Šiaulių dramos teatre. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/25247-buitinis-alkoholizmas-arba-kelion-laiku-iauli-dramos-teatre.html (žiūrėta 2017-07-20).


 

Kiti straipsniai LITERATŪROS ir TEATRO temomis

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum

Valgyk smėlio pyragaitį, kad greičiau paspringtum Prof. dr. Remigijus Venckus fragmentai Trumpalaikis atlydys. Tikriausiai po valandos ims šalti. Lyg senyva moteriškė įsiropščiu i traukinio monotonišką bildesį ir kartu su juo pasineriu i vis labiau ir...

Vyzdžiai

Vyzdžiai Prof. dr. Remigijus Venckus Man Tavo vyzdžiai Patinka Smaigstau adatas Vyzdžiai išsiplečia Ant blakstienų neriu Virvę Jie užsiverčia į Vidų Adatas praryja Skausmas Nugalėtojams ant kaklo kabina Laurų vainikus Mišios genijai minta adatomis Jie...

Negyvas Vaikas

Negyvas Vaikas Prof. dr. Remigijus Venckus Supasi vakaro pėdose Miegantis užmuštas vaikas Sakau aš žodžius be garsų Viltis geria vyną kartu Negrįžai tu Negrįžau ir aš Kaukši padai plastmasinių batų Iš plastmasinių meilės gėlių Supasi miegantis vaikas Ilgas...

Akys

Akys Prof. dr. Remigijus Venckus ...Apie žvilgsnį nėra lengva kalbėti. Mano gyvenime tai tiek pat metafiziška, kiek ir fiziška. Fizinė žvilgsnio, arba regėjimo, problema mano šeimoje yra labai svarbi. Jaunystėje mano Motina patyrė galvos traumą. Nuo to...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Buitinis alkoholizmas, arba Kelionė laiku Šiaulių dramos teatre

Dr. Remigijus Venckus. Premjerinio spektaklio Ivano Vyrypajevo „Valentinų diena” dalis kūrybinės grupės: Katia - aktorė Agnė Kiškytė, režisierė Loreta Vaskova, scenografė Simona Biekšaitė ir Valentina - aktorė Monika Šaltytė. Šiaulių dramos teatre įvyko debiutinio...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Kelionės lietiniai

Dr. Remigijus Venckus. Kartą mano Teta, mano Močiutės sesuo, vartydama savo šeimos fotografijų albumą ištarė: „Štai taip gražiai gyvenimas prabėgo…“ Žodžiai skambėjo lyg bandymas sugriebti savo patirties archyvą, kuris akimirksniu bando išsprūsti iš dabarties. Tetos...

Pin It on Pinterest