Amžinasis romanas

Prof. dr. Remigijus Venckus, doc. dr. Kristina Stankevičiūtė

Miesto veidą atspindi ne tik jo architektūra, bet ir gyventojų apdarai – kalbama apie Paryžiaus eleganciją, Milano spindesį, Niujorko prašmatnumą, Kopenhagos atsainumą, Vilniaus bohemą ir garsiąsias Kauno poniutes. Amžinąjį miesto ir mados meilės romaną fiksuoja mados fotografija, tad keliaukime į praeitį, kad išsiaiškintume, kokiomis aplinkybėmis atsirado mados fotografija, kas tie pirmieji ją populiarinę fotografai ir kokią vietą joje užima miestas.

 

Užgimė iš iliustracijų

Rimti fotografijos kūrybinio lauko atstovai mados fotografija tradiciškai nesižavi, nes ji juk formuojama užsakovo interesų, kurie kelia didžiulę grėsmę meninei tokios kūrybos vertei. Juolab kad ir vaizduojamas objektas – dažnai kasdieniškas buitinis (drabužiai ar batai), atitolęs nuo tikrojo meno ir jo paskirties vesti žiūrovą į sielos nuskaidrėjimą, kultūros kūrėjų graikų vadintą kilniu senovišku vardu katharsis. Nepaisant šios dalykų padėties, mados fotografijose atsiskleidžia laikotarpio gyvenimas, pažiūros, siekiai, idealai ir svajonės. Ankstyvosios mados nuotraukos tiesiog kvapą gniaužia savo estetika, formomis ir naratyvais. Pagrindinė mados fotografijos skleidimosi erdvė – mados žurnalai (į ją šiandien įžūliai braunasi internetas, bet apie tai šį kartą nekalbėsime). Galima drąsiai teigti, kad be mados žurnalų mados fotografija paprasčiausiai neegzistuotų. Tačiau reikia pažymėti ir tai, kad fotografijos privalumus mados žurnalai suvokė ne iškart.

Štai, pavyzdžiui, nuo 1892 m. leidžiamas žurnalas „Vogue“ tik 1913 m. atsisakė mados iliustracijų ir pirmą kartą nusamdė savo mados fotografą – juo tapo žinomas įžymybių fotografas baronas Adolphas de Meyeris (iš tiesų baroniška kilmė buvo šioks toks melas, leidęs Meyer’iui tvirčiau jaustis savo klientų akivaizdoje). Savo pagrindine užduotimi jis laikė prabangos, turto ir laisvalaikio vaizdavimą žurnalo puslapiuose.

 

Aukso amžius Paryžiuje

Mados fotografijos ištakos neatsiejamos nuo dviejų vardų – žurnalo „Vogue“ ir fotografo Edwardo Steicheno. Būtent jo nuotraukos, publikuotos 1911 m. balandžio mėn. žurnale „Art et Décoration“, tapo pirmosiomis mados fotografijomis. Jose pirmą kartą buvo fotografuojami ne aprengti manekenai, o gyvi, populiaraus prancūzų dizainerio Paulo Poiret kolekcijos drabužiais apvilkti modeliai. E. Steicheno vizualinis stilius – sceniška sapno, paslapties aura, abstrahuota, elegantiška atmosfera implikuoja fantastinę, dekoratyvią aplinką, su kuria modeliai tiesiog susilieja. Šio pasaulio nerasime kažkur už kampo, jis galbūt išvis neegzistuoja. Iki E. Steicheno mados žurnalai buvo susitelkę į drabužių atvaizdavimą.

Svarbiausioje Europos mados sostinėje Paryžiuje tuo metu garsėjo fotografas George’as Hoyningenas-Huene (1900–1968) – tikras baronas, kilęs iš žymios aristokratų šeimos (tėvas buvo vyriausiasis caro Aleksandro III dvaro žirgininkas). Po revoliucijos šeimai traukiantis iš Rusijos, jaunasis George’as atsidūrė Paryžiuje – meno, kurį nuo seno dievino, ir mados mieste. Pradėjęs mokytis piešimo jis netruko suvokti, kad mados iliustratoriaus darbas – puikiai mokamas. Pirmiausia savo paslaugas jis pasiūlė seseriai Betty ir jos siuvinių ateljė „Yteb“, bet jau 1925 m. tarp G. Hoyningenui-Huene klientų buvo žurnalai „Harper’s Bazaar“, „Women’s Wear“ ir „Le Jardin des modes“.

Dėl bičiulio fotografo Mano Ray’aus pažinčių G. Hoyningenui-Huene tapo ne tik prancūziškojo „Vogue“ iliustratoriumi, bet ir atrado fotografiją. Taip ja susižavėjo, kad naudojosi bet kokia atsiradusia proga padirbėti „Vogue“ fotostudijoje. Kai kartą vienas iš fotografų nepasirodė sutartu laiku, jaunasis entuziastas netruko jį pakeisti.

 

Surežisuota iki smulkmenų

G. Hoyningeno-Huene kūryba išsiskiria tuo metu neįprastomis geometrizuotomis fotografijų kompozicijomis, o konstruktyvų komponavimo braižą lėmė domėjimasis menu ir rusų konstruktyvizmu, apeliavusiu į funkcionalaus, progresą garbinančio miesto idėją.

Štai, pavyzdžiui, 1928 m. „Vogue“ liepos mėnesio fotosesijos nuotraukoje, pristatančioje maudymosi ir laisvalaikio aprangą, regimas ant laiptų sėdintis vyras, šalia jo stovi moteris. Laiptų sienelė juoda kaip ir moters kelnaitės, kurių rumbo linija sutampa su laiptų pabaiga. Moteris vilki horizontaliai dryžuotą palaidinę ir avi vertikaliai dryžuotus batelius. Taip linijos suskaido kompoziciją į aiškias geometrines plokštumas, kūnus sujungdamos į bendrą tarsi industrinę konstrukciją, lyg jie irgi būtų geometrinės figūros ar griežtai taisyklingo statinio konstrukcijos dalis.

Juoda laiptų, ant kurių sėdi vyriškis, sienelė kuria dialogo su moterimi įspūdį. Virš jų regima kita – balta – laiptų sienelė, ant laiptų juodame fone regime moters kojas, nufotografuotas iki kelių. Detaliai apgalvota kompozicija formuojama iš taisyklingų linijų, kuriančių savotišką dialogą su konstruktyvistine daile ir architektūra.

G. Hoyningenui-Huene išvykus į Niujorką, jo vietą prancūziškajame „Vogue“ užėmė jo artimas draugas ir meilužis, vokiečių kilmės fotografas Horstas P. Horstas (1906–1999), į Paryžių atvykęs studijuoti architektūros pas legendinį Le Corbusier. Pradėjęs dirbti su G. Hoyningenu-Huene, H. P. Horstas greitai pranoko savo mokytoją – jau 1931 m. prancūziškuose mados žurnaluose pasirodė autorinių jo nuotraukų.

H. P. Horstas buvo perfekcionistas, nieko nepaliekantis atsitiktinumui. Fotosesijų erdvę ir medžiagą pasiruošdavo iš vakaro, kad ryte galėtų dirbti netrikdomas. Jo kūryba – tai nuolatinis nusistovėjusio ikoninio dailės paveikslo normų perkėlimas į fotografiją. Puikiai derindamas apšvietimą ir specialiai sukurtas minimalias dekoracijas, išnaudodamas optikos galimybes ir retušavimą jis išryškindavo moters figūros grožį ir jos erotiškumą. Nuo pat pradžių H. P. Horsto darbai išsiskyrė ramybe, rimtumu bei dėmesiu šviesos ir šešėlių žaismui. Fotomodeliai atrodė vieniši ir nutolę, o bendras fotografijų stilius puikiai perteikė 1930-ųjų prabangos siekį.

 

Imitavo miesto vaizdus

Precizišką atmosferą H. P. Horstas dažniausiai kūrė savo studijoje, tačiau kai kurios nuotraukos žaidžia didmiesčio vaizdiniais, atsiveriančiais peržengus studijos slenkstį. 1947 m. nuotraukoje jauna moteris, vilkinti E. Schiaparelli vakarinę suknelę, pozuoja nusisukusi nuo fotoobjektyvo. Foną jai kuria sukomponuota raudonos spalvos geometrinių figūrų dekoracija. Nors dėl žiūrovo dėmesio konkuruoja ir dekoracijos, ir fotomodelis, žvilgsnis pirmiausia krypsta į dekoracijas, kurios primena pastatų, sienų, koridorių konstrukcijas. Geometrinių figūrų fonas kuria urbanistinės, progresą ženklinančios konstruktyvios erdvės iliuziją ir veikia kaip užuomina į didmiesčio dangoraižius.

Panaši stilistika atsispindi ir žymiai vėlesnėje, 1962 m. sukurtoje nuotraukoje „Niujorko Parko aveniu mada“. Milžiniškų dangoraižių fone iš trijų ketvirčių pozicijos įamžinta šuoliuojanti mergina pūsta suknele. Modelio judesys kuria dialogą su ją supančiais dangoraižiais bei erdvės perspektyvą ženklinančiomis dangoraižių linijomis, brėžiamomis stiklo ir metalo konstrukcijų. Moters įvaizdis kuria lengvumo ir nesvarumo įspūdį, kontrastuojantį su pastatais, simbolizuojančiais tvirtą ir nepaslankią urbanistinę miesto materiją.

Dvi skirtingu laikotarpiu sukurtas nuotraukas sieja H. P. Horsto fotografijos galia: gyvybės sudaiktinimas ir daikto sugyvinimas, formos ir svorio perkėlimas besvoriams ir beformiams objektams. 1947 m. nuotraukoje urbanistinės konstrukcijos ir erdvė yra menamos. Dekoracijos kuria trapumo, nestabilumo ir nesvarumo įspūdį, o tamsi moters figūra šviesiame fone tarsi įgauna daugiau svorio, atrodo sunkesnė, nei yra. 1962 m. nuotrauka kelia visiškai priešingų asociacijų: modelio judesiai kontrastuoja su griežtomis urbanistinėmis pastatų konstrukcijomis ir lemia besvorės, trapios figūros įspūdį.

 

Įamžino kinų kvartalą

Su privilegijuota mados fotografijos pozicija kostiumo atvaizdavime konkuruoja dokumentinė fotografija. Vienas žymiausių XX a. pradžios JAV dokumentininkų Arnoldas Genthe (1869–1942) savo nuotraukose įamžino San Fransisko visuomenės veikėjus, politikus, meno elitą, o žvaigžde tapo užfiksavęs kasdienį San Fransisko kinų kvartalo gyvenimą. A. Genthe labiausiai rūpėjo fotografuojamo asmens emocijos, charakterio ypatybės, tradicijos ir jų tęstinumas. Drabužis jo kūriniuose – ne tik mada, tai – bendruomenės tradicijų tęstinumo ženklas.

Iš Berlyno į San Fransiską pabėgęs nuo akademinės karjeros, jaunasis Arnoldas tapo JAV reziduojančio vokiečių aristokrato vaikų mokytoju ir savarankiškai išmoko fotografuoti. Darbdavio šeima atvėrė jam kelius į San Fransisko aukštuomenę bei supažindino su naujuoju greitu „Kodak“ fotoaparatu. Labiausiai A. Genthe intrigavo miesto kinų kvartalas, kuriame jis fotografavo viską iš eilės – nuo vaikų iki narkomanų. Vengdamas įkyrėti savo objektams, dažnai fotografuodavo slapta, o siekdamas perteikti kinų kultūros autentiką, vakarietiško miesto požymius iš savo nuotraukų tiesiog ištrindavo.

1906 m. San Fransiską sukrėtė žemės drebėjimas, suniokojęs 80 proc. miesto. Po jo kilęs gaisras sunaikino didžiąją dalį ankstyvųjų A. Genthe darbų, išlikusios apie 200 nuotraukų – vieninteliai žinomi senojo San Fransisko vaizdai.

Po šio įvykio menininkas kurį laiką eksperimentavo spalvotos fotografijos technologijomis, pirmasis pradėjo naudoti spalvas reklamai. 1911 m. persikėlęs į Niujorką A. Genthe pirmasis išleido spalvotą žurnalo viršelį (tai buvo vaivorykštės virš Didžiojo Kanjono atvaizdas). Jį dievino to meto žvaigždės – Greta Garbo, Arturo Toscanini, Sinclairas Lewisas, Johnas D. Rockefelleris. Didžiausiu gerbėju tapo prezidentas W. Wilsonas, nepagailėjęs tūkstančio dolerių už vieną savo žmonos nuotrauką.

Nepaisydamas didžiulių kainų (o gal kaip tik dėl jų), W. Wilsonas, kaip vėliau rašė savo autobiografijoje, „beprotiškai džiaugėsi“ madingojo fotografo nuotraukomis (tai liudijo jomis užpildytos Baltųjų rūmų sienos), o A. Genthe tapo toks populiarus, kad nebegalėjo fotografuoti visų, kurie norėjo. Turėjo rinktis klientus ir pirmenybę teikė, žinoma, kino bei teatro žvaigždėms, ypač klasikinio grožio veido bruožais.

Apibendrinant reikia pasakyti, kad pradžioje minėtas miesto ir mados romanas – gana nuoseklus ir nuspėjamas. Ankstyvoji mados fotografija, nors kuria iliuzinę, nerealistišką erdvę, nėra nepriklausoma ar atitrūkusi nuo miesto įvaizdžio. Miestas yra ta dominuojanti erdvė, kuri užpildo madą savo vaizdiniais, o mada savo ruožtu įkvepia miestui judesio ir lengvumo. Taigi mados fotografija visada buvo ir liks miesto bei mados santykio reportere.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. Stankevičiūtė, K. (2018). Amžinasis romanas. L’ officiel mada (ISSS 2029-4247), 79, 58-63. Prieiga internetu: https://www.lofficiel.lt/mada/fotografija-mada?fbclid=IwAR3IGYO_vxb31Y3HM4EAra2hAL5Y6tEiz0kibqYdxnQ9Ap-Sbm_Fd_5aVYs (žiūrėta 2019-04-12).

Kiti straipsniai apie MEDIJŲ KULTŪRĄ IR MENĄ

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Rimanto Plungės tylos

Dr. Remigijus Venckus. 2018 m. spalio 11 d. UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje atidaryta  medijų menininko, fotografo doc. dr. Rimanto Plungės eksperimentinės fotografijos paroda „Tylos“ (paroda veiks iki lapkričio 6 d.). Pastebėtina, kad R. Plungė yra Vytauto...

Vyrų aktus kuriantis profesorius užminė mįslę

Lrytas.lt straipsnis Šį ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaroma medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Atsargiai! Aš esu kitas“. Ji...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Ričardas Dailidė: „Esu žmogus iš praeities dabartyje”

Dr. Remigijus Venckus. Fotografą RIČARDĄ DAILIDĘ kalbina Dr. REMIGIJUS VENCKUS Kaip pasukote į meną? Nuo vaikystės į menininką žiūrėjau kaip į šventenybę. Kai likimas mūsų šeimą vaikė po visą Lietuvą, trumpai apsigyvenome Pakruojyje. Miestelyje lankėsi aktoriai. Juos...

Renginys nepalikęs abejingų

Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų. Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimė") apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš...

Mahometas. Kalnas. Ir kitokia lietuviška fotografija

Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu.  Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...

R. Venckus: „Man kartais norisi vemti nuo vaizdų kiekio“

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...

„Ką čia velnią rodai“, arba kaip atrasti nieką

Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...

R. Venckaus meninė fotografija – dovana Šiauliams.

Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...

Remigijus Venckus nebijo būti pavadintas gėjumi

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą  skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...

Iš praeities dabartyje, iš dabarties — praeityje

Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...

Menininkas R. Venckus apie mirusius ir medijas

Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.  Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...

Remigijus Venckus: moralės žvėris prieš nuogumą

Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....

Remigijaus Venckaus paskaita apie eksperimentinę fotografiją

Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus....

Laikas ir erdvė pagal R. Venckų

Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Piktorealistinė Alvydo Šalkausko fotografijos kalba

Dr. Remigijus Venckus. Šiaulietis Alvydas Šalkauskas (g. 1958 m. Molėtuose) kuria savitos temos ir kompozicijos fotografiją. Jo kūryba paženklinta sąmoningu asmeninės meno kalbos ieškojimu ir dailės istorijos žinojimu, vaizdavimo tradicijos revizavimu ir verifikavimu....

Iridijaus Švelnio fotografijų kalba

Dr. Remigijus Venckus. Iridijus Švelnys yra Kaune gyvenantis jaunas ir ambicingas fotografas. Įgijęs radioelektronikos ir vadybos išsilavinimą, pradėjo mokytis tapybos ir piešimo pas dailininką Vytautą Laukį. Būdamas Kauno fotoklubo narys, profesines fotomenininko...

Lietuvių fotografija – Vokietijos žiūrovams

Dr. Remigijus Venckus. 2016 m. birželio 25–rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje, įsikūrusioje Hobecko galerijoje (Leitzkau, Vokietija), surengta Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš...

Tikrovės stebėjimas ir vaizdo poezija Albino Kuliešio kūryboje

Dr. Remigijus Venckus. Prieš keletą mėnesių į mano akiratį pakliuvo keli Ukmergėje gyvenančio fotografo Albino Kuliešio (g. 1959) fotografijų leidiniai ir poezijos rinktinė. Kelis vakarus vis paskaitinėdamas menininko eilėraščius ir pamąstydamas apie jų sąsajas su...

Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų abstrakti fotografika

Dr. Remigijus Venckus. Liepos 31–rugpjūčio 31 d. Kauno miesto muziejaus skyriuje M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (K. Petrausko g. 31, Kaunas) veikia fotomenininkų Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų kūrybos retrospektyva „Fotografikos abstrakcijos“. Parodą...

Vieta, tapatybė, mirtis

Dr. Remigijus Venckus. Didžiojoje Britanijoje, Ipsviče, galerijoje Waterfront, sausio 29 d. atidaryta kauniečio medijų menininko, Vytauto Didžiojo universiteto docento, dr. Rimanto Plungės fotografijų paroda...

Įtrūkis ir nuojauta Reginos Šulskytės fotografijose

Dr. Remigijus Venckus. Šiuo straipsniu-recenzija noriu pasidalinti nuojautomis, kurios mane užklupo apžiūrėjus Reginos Šulskytės naujausių fotografijų parodą „Mano laikas“. Tiesa, galbūt žodis nuojauta nėra visiškai tinkamas aptariant jau sukurtus meno kūrinius....

Būti ten ir čia, arba kelionė po Rimanto Plungės Bergeną

Dr. Remigijus Venckus. „Gyvenimas yra kelionė“ – tai patys banaliausi žodžiai, kuriais įmanoma pradėti naujos eksperimentuojančio medijų menininko Rimanto Plungės kūrinių kolekcijos analizę. Tad brendant iš banalybės liūno reikia pasakyti, kad visa tai, kas susiję su...

Atmintis ir laikas fotografijos mene

Dr. Remigijus Venckus. Labai keista rašyti apie parodą, kurioje pats dalyvavau. Lietuvoje į tokią menininko-menotyrininko praktiką žvelgiama įtariai. Daug kas tą laiko nekritišku savimeilės demonstravimu, asmenine, į save patį nukreipta refleksija, kuri neturi nieko...

Mįslės minimas ir žvilgsnio sekimas

Dr. Remigijus Venckus.   Kėdainių daugiakultūriniame centre (Senosios rinkos a. 12, Kėdainiai, LT-57247) buvusioje senojoje Sinagogoje 2013 m. vasario 14 d. 17 val. visuomenei pristatyta eksperimentinės fotografijos paroda Keturi žvilgsniai nr. 2. Ekspoziciją...

Už fotografijos nieko nėra

Dr. Remigijus Venckus. Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 pristatoma Didžiojoje Britanijoje, Noridžo mieste, gyvenančio ir Noridžo universitete dėstytojaujančio šiuolaikinio medijų menininko Shauno Campo fotografijos kūrinių paroda. Sh. Campo kūryboje...

Prarasties demaskavimas ir atminties rekonstravimas

Dr. Remigijus Venckus. Žmogui suteikta ne tik galimybė per prisiminimus vėl išgyventi buvusias akimirkas, bet ir verifikuoti atmintį kaip tiesą. Šiuo atveju aktualumo įgauna filosofinė, galbūt sofistinė, idėja, kad atmintis grįžta per deja vu jausmą. Nors prarasta...

Vidinės moters paieška

Dr. Remigijus Venckus. Apie Kristinos Inčiūraitės filmą „Septynios nuodėmės“. Kristina Inčiūraitė (g. 1974) kuria dailės, videomeno kūrinius, o šiais metais tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ kovo 26 d. pristatė savo debiutinį kino filmą „Septynios...

Meninio tyrimo objektas – „Tautiška giesmė“

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pabaigoje Vilniuje, Mokytojų namų kiemelyje, per vieną iš daugelio „Poezijos pavasario“ renginių teko susitikti su meninio judėjimo „Sintezija“ lyderiu Juliumi Žėku. Sužinojau apie jo naują idėją ir jos realizaciją, o kitą dieną ją...

Paskutiniojo tabu šauksmas

Dr. Remigijus Venckus. Daugelis dabarties ir praeities žmonių gyvena tarp sukurtų ir susikuriamų tabu. Galvojimas apie tabu provokuoja mintį, kad tabu mums reikalingas kaip instrumentas arba mechanizmas, lemiantis pagrindinę savojo Aš konstrukciją. Klaipėdiečių...

Medijų meno dienos Kaune

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 3–26 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“, veikė tarptautinis medijų meno festivalis Medijų dienos. Anot renginio organizatorių ir kuratorių (Laimos Penekaitės, Rimanto Plungės, Tomo Pabedinsko, Remigijaus...

Neregimojo sekimas

Dr. Remigijus Venckus. Rimanto Plungės fotografijų paroda „Nuojautos“ atidaryta Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 (Laisvės al. 53, Kaunas). Paroda veiks iki gruodžio 22 d. Kokį miestą pažįstame? Kokiomis gatvėmis vaikštome? Su kokiais žmonėmis...

Įlaikinimas ir įvietinimas Aleksandro Ostašenkovo fotografijose

Dr. Remigijus Venckus. Plačiai žinomas Šiauliuose gyvenantis menininkas Aleksandras Ostašenkovas yra sudaręs keturias dideles ir išsamias savo kūrinių kolekcijas: „Kitas krantas“ (išleista kaip pirmoji knyga, apžvelgianti ir pristatanti 1979-2004 m. menininko kūrybą),...

Škurlyninė kultūra, arba Kur dėtis geram kinui

Dr. Remigijus Venckus. Vasario 10 d. Šiaulių universitete vyko miesto intelektualų sambūrio Šiaulių „Santaros-Šviesos“ klubas diskusija „Ar Šiauliams reikia gero kino?“ Dalyvavo Šiaulių kino klubo vadovas Jonas Mikalauskas, Šiaurės Lietuvos kolegijos kino klubo...

Fotografinis mitas ir tikėjimas

Dr. Remigijus Venckus. Spalio 15–lapkričio 7 d. Šiaulių dailės galerijoje veikia grafinio dizaino menininko Vilmanto Dambrausko fotografijų paroda „Ir tada jie nusprendė išplaukti...“, kurioje atveriamas savotiškas mito ir tikėjimo klodas, leidžiantis kūrinius sieti...

Apie parodą homoseksualumo tema

Dr. Remigijus Venckus. Balandžio 29 d. Panevėžio fotografijos galerijoje atidariau savo fotografijų parodą „Tarp mūsų vyrų“. Parodos pavadinimas suteikė homoseksualumo atspalvį. Šiame tekste norėčiau paanalizuoti nugirstas, iki galo neišsakytas arba akivaizdžiai...

Dėmesio, filmuoja Šiauliai

Dr. Remigijus Venckus.   Šiauliuose atsigauna kino mėgėjų sąjunga, į savo veiklą įtraukdama ne vieną videomenininką ir studentą. Sąjunga skaitmenina kino archyvus, įvairius meninius ir dokumentinius filmus. Pernai rodyta archyvinė medžiaga, kuria susidomėjo...

Marijos kodas

Dr. Remigijus Venckus.   Panevėžio fotografijos galerijoje (Vasario 16-osios g. 11) iki 2008 m. lapkričio 23 d. eksponuojama Marijos Šileikaitės-Čičirkienėsfotografijų parodos lt.juodaibaltai.marija atidarymas. Marija Šileikaitė-Čičirkienė, viena iškiliausių...

Ar bijote šalutinio fotografijos poveikio?

Dr. Remigijus Venckus.   Šiaulių fotografijos muziejuje rugsėjo 18 d. atidaryta Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros vedėjo profesoriaus Giedriaus Šiukščiaus fotografijų ir grafinio dizaino paroda „Šalutinis poveikis“. Autorius – Lietuvos...

Neapčiuopiamumo veidai

Dr. Remigijus Venckus.   Ar įmanoma išlaisvinti portreto fotografiją, kai pati fotografijos istorija į atitinkamas lentynas sudėliojo ne vieno fotografo kūrinius? Ar fotografija gali stebinti ir kelti keistus jausmus, kai ši medija siekia maždaug kelis...

Seserystės fenomenas

Dr. Remigijus Venckus.   Sausio 18 d. Klaipėdos fotomenininkų sąjungos galerijoje pristatytas šiaulietės Reginos Šulskytės fotografijų ciklas „Seserys“. Fotomenininkė žinoma ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Žinomiausi jos fotografijų ciklai – „Mano...

Nekasdieniška kasdienybės rega

Dr. Remigijus Venckus. Gytis Skudžinskas vienas aktyvesnių jaunųjų Vakarų Lietuvos menininkų. Pabandysiu atverti dviejų fotografijų ciklų Prieš ir Laukimo zonos formą ir pažvelgti į abiejų turinį vienu metu. Pažadu, kad mano interpretacija ne bus nuosekli. Fotografijų...

Fluidinis Salomėjos Jastrumskytės miestas

Dr. Remigijus Venckus.   Fluidiškas, sodrus, vienišas... Tokie epitetai kyla, žvelgiant į menotyrininkės, fotografės ir poetės Salomėjos Jastrumskytės nuotraukas. „Iš ten... Iš Gento“ –­ taip pavadinta nuotraukų kolekcija, eksponuota Šiaulių „Aušros“ muziejuje...

Šypsokitės, filmuoja Šiauliai!

Dr. Remigijus Venckus.   Kiekvienais metais rugsėjo pirmąjį savaitgalį švenčiamas Šiaulių miesto gimtadienis. 8 dieną 11 valandą kino teatre „Laikas“ buvo demonstruojami šiauliečių menininkų 2006-2007 metais sukurti video filmai. Peržiūrą pavadintą „Filmuoja...

Raganiškai nuodėmingi nuodėmių negali užkalbėti

Dr. Remigijus Venckus.   Jei vakare nebūčiau sutikęs savo studentų, filmo „Nuodėmės užkalbėjimas“ premjerą būčiau pražiopsojęs. Stebėdamas kūrinį susimąsčiau, kas yra moteriškas kinas ir kas yra moteris kine? Ar Lietuvoje toks kinas egzistuoja? Jurgos...

Šiaulių universiteto studentų kūryba

Dr. Remigijus Venckus. Vasario 22 d. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros studentai ir dėstytojai susiruošė į Panevėžį. Dailės galerijoje buvo atidaryta studentų fotografijų paroda. ŠU Menų fakulteto audiovizualinio meno ir grafikos...