Dr. Remigijus Venckus.

Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad meno kūryba pirmiausia yra reikalinga patiems kuriantiems; antra – ji visa yra skirta kitiems, kurie ne kuria, bet susitinka su menu. Taigi meno kūryba yra skirta vartojimui, t. y. žiūrėjimui, klausymui, lietimu, estetiniam pasigėrėjimui ir ne tik meno, bet ir plačių tikrovės problemų, atvėrimui bei apmąstymui. Meno kūrinių vertė labiausiai pakyla tuo metu, kai kūrybos rezultatai (išimtinais atvejais net procesai) yra pristatomi viešai; kai menas nebelieka vien tik asmeninis ir intravertiškas kūrėjo gestas (kai menas nebėra skirtas vien tik menui). Šiuo atveju tikėtina jog pilnai pakanka argumentų, jog bet kokiu atveju nėra verta net bandyti iš meno siekti ekonominės naudos. Meno nauda panaši į įsimylėjimo, meilės arba džiaugsmo naudą. Taigi meno kūrinių teikiamas kapitalas yra grynai simbolinis ir neišmatuojamas, o ne pinigais grįstas. Viešojoje erdvėje nuolatos vykstanti meno sklaida patį meną leidžia suvokti kaip viešosios erdvės pakeitimą. Čia įvyksta erdvės sandūra su individualiu, asmeniškai atliktu kūrybos akto rezultatu.

Kadras iš parodos ekspozicijos.

Medijų meno specialistai rengiami trijuose Lietuvos universitetuose, t.y Vilniaus dailės akademijoje, Vytauto Didžiojo universitete ir Šiaulių universitete. Būtent Šiaulių universitete jau tapo tradicija nuolatos meno mylėtojams pristatyti audiovizualinio meno katedros studentų kūrybą. Šiose medija meno parodose ne tik suteikiama tinkama erdvė išbandyti savęs kaip menininko galimybes, bet ir tuo pačiu metu reprezentuoti savo mokslo institucijos ir savo kaip kūrėjo gebėjimus.

Šių metų pradžioje meno kūrybos rezultatai suskambėjo dviejose, viešose meno parodose, kurios sausio pabaigoje ir vasario pradžioje buvo pristatytos Šiaulių mieste. Šios parodos  suskambėjo kaip akademinės studentų ir dėstytojų veiklos rezultatas. Parodose pristatomi Šiaulių universitete, akademinių užsiėmimų metu sukurti studentų kūriniai. Pirmosios parodos kuratorė Aritonė Plungienė, Antrosios – Regina Šulskytė.

Pirmoji akademinė paroda buvo surengta  2012 m. sausio 26 dieną ir truko tris valandas (nuo 18 iki 20 val.). Kaip jau anksčiau minėjau, renginį kuravo Aritonė Plungienė (parodos svetainė internete http://pasaka.jimdo.com; žiūrėta 2012-02-01). Gana trumpą parodos trukmę aš esu linkęs suvokti kaip privalumą. Čia meno kūryba vartojama saikingai – per tam tikrą, neištęstą laiką. Turiu pastebėti, kad kuo trumpesnis ekspozicijos laikas, tuo labiau yra skatinamas rimtesnis vartotojo nusiteikimas meno kūrinio atžvilgiu. Kitas laiko sutrumpinimo privalumas yra siejamas su erdve, kurioje rengiama paroda. Eksperimentiniai akademinės kūrybos rezultatai buvo pristatyti Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros patalpose. Čia auditorijos, koridoriai, rūsyje esančios individualaus darbo patalpos ir foto-video studija virto savotiška, nauja parodine erdve.

Be abejo norisi manyti, kad gerų dalykų trukmė ne visada turi būti begalinė. Esu ir aš pats, kartu su kolega Rimantu Plunge bei su Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentais 2011 11 24 – 26 d., rengęs instaliacijų ir performansų trijų vakarų renginį PostKafka. Kiekvieną naują dieną parengiama nauja ekspozicija (įrengiamos instaliacijos ir atliekami nauji performansai).  Eksperimentinį meną tikriausiai verta naudoti saikingai, ne dėl to kad jis per daug sudėtingas ir nėra lengvai suvokiamas, bet dėl to kad labiausiai vaizduotę žadinantys kūriniai arba kūrinių dalys yra labiau apgyvendinami žmonių atmintyse vartojant saikingas negu didžiules ekspozicijas.

Akademinės erdvės funkcijų pakeitimas gali būti siejamas su naujojo meno galimybių paieškomis ir atradimais. Pakeisti erdvės funkciją reiškia ne tik toje erdvėje instaliuoti kūrinį, bet ir pačią erdvę paversti nauju kūriniu. ŽodįInstaliuoti paminėjau ne atsitiktinai. Šio žodžio tikslas siejamas su erdvės galimybėmis stimuliuoti pojūčius per eksperimentinį tikrovės praplėtimą. Pavyzdžiui – vienoje iš katedros auditorijų buvo pakabintas paveikslo rėmas, kuriame projektoriaus pagalba eksponuota fotografija ir po ja prabėgantys paaiškinamieji titrai. Čia ne tik pakeista erdvės funkcija, bet ir pakeistas neva teisingas, nusistovėjęs erdvės suvokimas. Šis kūrinys praplečia auditorijos erdvę iki kažkokios kitos, gal būt iki praeityje buvusios erdvės, gal būt iki iliuzinės ir gal būt iki poetiško atminties fenomeno apmąstymo, kurį leidžia eksperimentiškai reflektuoti šiuolaikinės medijos (Asta LaužikaitėNebyli pasaka (videoinstaliacija), 2012 m.).

Verta paminėti, kad labiausiai poetiškas kūrinys šioje parodoje mano galva yra Marijos Jurgutienės videofilmas Akimirkos. Čia iš bedialogių, rafinuotų ir minimalių kadrų sudėliota dialektinė vaizdo priešprieša kelia dvilypes ir ne lengvai įminamas prasmes. Autorė savo kūrinio idėjos aprašyme teigia: Šis filmas pasakoja apie dabartį (moters susikūrusios patogų gyvenimą) ir praeities prisiminimus (rūkas ir jame tarpstantys vaizdiniai: kažkada buvę namai ir šeima). <…> Personažai nekalba, nes vaizdai gali kiekvienam žiūrovui pasakyti daug daugiau nei bet koks ištartas žodis. <…> Žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį kovoja dėl išgyvenimo, siekdamas kasdienybės komforto, kentėdamas egzistencinį sielvartą ir nerimą. Žmogaus gyvenimas susideda iš daugybės akimirkų – išgyvenimo būsenų, kurių negalima pamiršti ar nuo jų negalima atsiriboti. <…> Kad ir kaip būtų neigiamos skausmingos patirtys jos tol neduoda ramybės, kol žmogus su jomis nesusitaiko. Taigi egzistuoja laikas – kuriame viskas keičiasi.

Kitame, trijų ekranų kūrinyje regimas iš personažo rankų į kito personažo rankas perduodamas daiktas. Kiekviename ekrane erdvė tampa vis kitokią mediją atstovaujančiu gestu. Apie savo kūrinį Tėvo palikimas (video ir animacija, 2012 m.) autorius Gediminas Zdanys teigia: Pasakoje „Trys broliai“ tėvas savo sūnums palieka įrankį ir gyvūnus darbui, maistui bei malonumui. Mano tėvų palikimas man yra domėjimasis menu bei polinkis kurti pasinudojant įvairias atlikimo tecnikas.

Akademinė erdvė ypač kinta tuo metu kai videovaizdai instaliuojami netikėtose, ekspozicijoms naudoti ne visada tinkamose erdvėse. Štai sienų sankirtoje (kampe) projektuojamas deformuotas video. Kūrinio forma man primena savotišką vaizdų neatitikimą. Šis neatitikimas kažkuo yra panašus į trimačio vaizdo projekcijai žiūrėti skirtus akinius, be kurių (o gal būt ir su kuriais) žiūrėjimas tampa susierzinimą keliančiu aktu. Tokiu būdu sukuriama pasakos užuomazga, o ekrane pats pasakiškas pasakojimas pradeda veikti kaip neišsipildęs ir pažadėtas naratyvas. Pasakos pažadas neišsipildo tik dėl to jog pasaka neturi pabaigos (Lolita Narkevičiūtė, A’matai pasaką?(videoprojekcija), 2012 m.). Pastebėtina, kad kūrinio erdvė, kuri įsiterpia čia ir dabar, yra suvokiama kaip nuotykis verčiantis per ženklus permąstyti išgyventą pasakojimą arba per ženklus patirti naują gyvenamąją erdvę, nežinia ar tikrai pažįstamą aplinką ir naują savo kūną (Mindaugas Jonikas, Mutatio (fotomontažas), 2012 m.).

Tikėtina, kad praeitis žadina ir kitokius pojūčius. Pavyzdžiui koridoriuje kaip kliūtis nuo lubų kabo uostymui ir kvapų atpažinimui skirti buteliukai. Čia atpažintas kvapas gali būti ne visiškai tikslus ir aiškus. Paklaida iškelia atminties nevienodumą arba nevienodą atsiminimą lyg sufantazuotą pasakojimą. Šiuo atveju pastebėtina, kad prisiminimų ilgalaikiškumas pačiai atminčiai galioja tik bendriniais bruožais. Prisiminti apie save ir kitą galima dėl vienokių ar kitokių detalių (šiuo atveju kvapo). Per kvapą autorė siekia sužadinti parodos lankytojų emocijas. Ši instaliacija yra interaktyvi nes ji reikalauja lankytoją liesti kūrinį ir tokiu būdu patį kūrinį užbaigti (Dalia Raicevičiūtė, Atgal į vakar (kvapai, stikliniai buteliukai, virvės, lenta ir kreida), 2012 m.). Šis kūrinys įrodo, kad visos parodos erdvė tampa naviguojama kaip kažkokia iliuzija, kaip kažkoks sapnas. Gal čia ir slypi parodos pasakiškumas? Koridorių sienose netikėtai išnyrančios projekcijos, arba laiptinėje iš juodos dėžės sklindantis prašymas išlaisvinti (Indrė Bulzgytė ir Jūratė Juodytė Nematomas (dėžėje instaliuotas garsas), 2012) leidžia kūrybiškai permąstyti realios ir iliuzinės (virtualios) erdvės santykį.

Bene košmariška visos ekspozicijos pabaiga galima laikyti rūsio koridoriaus gale eksponuojamą pripūstų balionų puokštę ant kurios projektoriaus pagalba yra eksponuojami įvairių žmonių veidai (Giedrė Petrošiūtė, Vizija(balionai ir vaizdo projekcija), 2012 m.). Iš pirmo žvilgsnio čia balionai veikia kaip vaikystės ženklas, o veidai kaip praeities (kurios jau nebėra ir nebegali būti) šmėklos. Būtent  šioje instaliacijoje yra išreiškiamas santykis su šmėklomis. Šis santykis nulemia mano mintį, kad šiuolaikinių medijų pagalba sukurta paroda veikia kaip vaiduokliškas pasakojimas apie praeitį ir praeities susigrąžinimo geismą lyg nenumaldomą norą pasinerti į spiritizmo seansą. Kūrinyje atsiveria kažkoks keistas, beveik trauminį būvį išreiškiantis medijų žaismas. Čia kaip pačiose baisiausiose pasakose kažkoks nežinomasispasakotojas X vienu metu ir įtraukia ir atbaido (tarsi skaldo / defragmentuoja tą kuris žiūri ir – tą į kurį yra žiūrima…). Argi ne tokia yra ekrano galia, kuri veikia kaip netikėtas pastebėjimas arba kaip netikėtas nutikimas įsirėžiantis žmogaus kasdienėje erdvėje ir laike?

Ekrano ir fotografinio atvaizdo galios netrūko ir vėliau, 2012 m.  vasario 3 d. 16 val. Šiaulių miesto dailės galerijoje (Vilniaus gatvė 245, Šiauliai) Reginos Šulskytės kuruotoje akademinėje studentų kūrybos paroda Dėmės. Nors su šia paroda ir jos kūriniais esu susipažinęs mažiau, tačiau drįstu pastebėti, jog pati idėja man atrodo labai įdomi. Toliau šiame tekste skirsiu dėmesį ne konkrečių, ekspoziciją sudarančių kūrinių analizei, bet pačios idėjos, visoje parodoje plytinčios filosofinės problemos kūrybiniam apmąstymui. Turiu pastebėti, kad miesto dailės galerijoje instaliuota erdvė gal būt mažiau eksperimentinė nei pirmosios parodos. Pirmosios parodos atžvilgiu ekspermentiškumo teikia pats pastatas, kuris nėra skirtas meno kūrinių ekspozicijoms rengti. Antrosios parodos eksperimentiškumą lemia ne erdvės sukeistinimas, bet erdvės papildymas keistais, naujais ir specialiai sukurtais meno kūriniais. Verta pastebėti, kad erdvės (su)keistinimas ir erdvės prisodrinimas netikėtais kūriniais yra susijęs su šiuolaikine medijų meno kūrybine praktika. Čia, nebūtinai akivaizdžiai, bet beveik kiekviename kūrybiniame savo – menininko žingsnyje yra postuluojama eksperimento paieška ir eksperimento išplėtimas. Tikėtina, kad postuluojamasis gal būt nevisada išreiškia naują turinį. Neretai pats turinys atsiveria kaip seno skambesys naujoje formoje. Turinio ir išraiškos santykis yra susijęs ne su akademinės parodos (kaip tradicijų puoselėtojos) diskursu, o greičiau su naujųjų medijų progreso ir kultūros raidos nevientisumo.

Kūrinių gebėjimas sužadinti vaizduotę šioje parodoje turi būti siejamas su pačios dėmės kaip reiškinio samprata ir analize. Privačiame pokalbyje parodos kuratorė pastebėjo, kad pirmiausia dėmės samprata siejama su socialinių kontekstų įvairove, kuri savo reikšme ne retai jungiasi su tokių žodžių reikšmėmis kaip sutepta, suteršta vieta, nuodėmė ir pan. Taigi dėmė šioje parodoje veikia kaip medijų pagalba pasiekiamas tam tikras tikrovės matymo ir apmąstymo būdas. Čia kuriamas ir pristatomas aktualus audiovizualinių nuorodų arba meninių kritikavimų į save ir savo aplinką arsenalas.

Verta pastebėti, kad šios parodos socialinis gesta išryškėja kaip teigiamas bruožas. Aš dažnai esu linkęs manyti, o taip pat ir savo tekstuose apie meną ne kartą esu teigęs, kad meno kūrybos ateitis turi būti prognozuojama ir siejama su meno galimybėmis kritiškai atspindėti socialinį žmonių pasaulį. Koks bebūtų kūrinys – ar sutvertas iš netradicinių priemonių, ar suformuotas justi taktiliškai, ar kūrybiškai verčiantis pasikeisti aplinkos vaizdui ir formai, visada jo (meno kūrinio) vertė yra svarbi tik tuo atveju kai filosofinė problematika kiek įmanoma glaudžiau siejasi su socialine tikrove. Mano galva, menininkų naudojančių šiuolaikines medijas kaip raiškos priemones ateitis yra nulemta pačių medijų santykio ir jų, gal būt ateityje, ištobulinto gebėjimo būti socialinės tikrovės neatsiejama bei dominuojančia savastimi.

Pastebėtina, kad socialinės temos nėra lengvai perprantamos arba suformuojamos. Tikriausiai dėl šios priežasties esu ir anksčiau pastebėjęs, kad studentai savo kūryboje vengia socialinio diskurso kritinių refleksijų. Tačiau nepaisant siekio išvengti socialinė erdvė pati erdvė apie savo egzistavimą anksčiau arba vėliau, bet visada sugeba pareikšti. Šiuo atveju abejoms kuratorėms esu labai dėkingas už siekį parodoms suteikti socialinį atspalvį. Taip pat džiugu, kad tiek pirmosios ir antrosios parodos kūrinių kolekcijos savo kokybe nenusileidžia šiuolaikinio meno kūrybos eksponatams regimiems elitinio meno reprezentavimui skirtose erdvėse, o savo socialumu net kai kuriais atvejais gali šiek tiek ir konkuruoti arba pralenkti… Abi parodos patvirtina mano mintį, kad šiuolaikinį meno mokymąsi verta suvokti ir plėtoti kaip tam tikrą interaktyvią veiklą bei išreikšti tam tikrą tamprų santykį su realia ne tik savo, bet ir globalia kultūrine aplinka.

Verta dar kartą grįžti prie pirmosios parodos aptarimo ir glaustai pristatyti akademinių parodų atsiradimo priežastis bei ilgametę evoliuciją. Taigi, kaip jau minėjai parodą Mano pasaka kuravo dėstytoja ir medijų menininkė Aritonė Plungienė. Ši pavardė Šiaulių mieste yra vis dar žinoma, nes ne tik dėstė (dėsto) studentams, bet ir buvo Naujųjų medijų mokyklos įkurtos (metai kada įkurta mokykla įrašyti) Šiaulių Dainų vidurinėje mokykloje (Dainų g. 45, Šiauliai) iniciatorė ir pagrindinė vadovė.  Kiek atmenu A. Plungienė ne tik dalyvaudavo įvairių meninių disciplinų dėstymo veikloje, bet ir šalia studentų kūrybos pristatymų inicijuodavo ir moksleivių, kuriančių medijų menus, kūrinių eksponavimą. Pavyzdžiui 2008 m. 04 24 – 05 04 Šiaulių miesto dailės galerijoje (Vilniaus g. 245, Šiauliai) tarptautinio medijų meno festivalio Enter 7 beveik visą ekspozicijos dalį sudarė Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros ir Norwich’o universiteto Menų ir dizaino koledžo studentų ir dėstytojų kūrybos paroda (renginį kuravo Regina Šulskytė, Aritonė ir Rimantas Plungės, Remigijus Venckus). Šioje parodoje buvo surengta ir dalis įdomios meno ekspozicijos iš A. Plungienės mokinių kūrybos (daugiaekranė instaliacija pasakojanti vieną, per skirtingus ekranus besiplėtojančią, istoriją).

Vėliau,  2010 02 04, 18 val.,  (pakartotinai vasario  5, 8, 9, 10 dienomis 18 val.) Dainų vidurinės mokyklos langai virto vaizdo instaliacija. Videoprojekcijų pagalba mokyklos skirtinguose languose mirksėjo didžiulės akys. Videoinstaliacija tai jaunųjų kūrėjų meninių išraiškos priemonių ieškojimo pasekmė. Kaip teigia A. Plungienė – instaliacija taI atkaklus kuriančių asmenybių bandymas šiuolaikinėmis medijų priemonėmis “pramušti” šiuolaikines betoninių džiunglių sienas <…> Pastatų sienos plokštumos, langai, stiklai, funkcionalistinės architektūros plotai, stebinantys savo neliesto paviršiaus primityvumu atgyja ir pasiduoda judraus vaizdo žaismui.

Tęsiant pasakojimą apie personalijas verta paminėti, kad studentų ir dėstytojų kūrybos viešojo demonstravimo aktas pradėtas jau senokai, dar R. Plungei vadovaujant Audiovizualinio meno katedrai. Būtent R. Plungės dėka buvo užmegzti ir palaikomi santykiai su Norwich’o universitetu bei jo atstovu Shaun’u Camp’u (šiuo metu tokio tampraus ryšio jau nebėra). Kiekvienais metais buvo surengiama po vieną tarptautinę studentų ir dėstytojų parodą  Norwich’o mieste ir po vieną Šiaulių mieste. Turiu pastebėti, kad šių parodų pradžia buvo sunki ir nelengva. Pakaitomis vykdavome į Norwichą kartu su studentų grupelėmis kuruoti parodas. Šias parodas kartu su britais kuravo Regina Šulskytė, R. Plungė, Remigijus Venckus (iš dalies prisidėjo ir Vytautas Žalys). Tuo metu atrodžiusi keista mūsų veikla vėliau susilaukė ne mažai dėmesio. Kas metai su britais buvo rengiamos parodos ir Šiaulių miesto dailės galerijoje ir dar tuo metu veikusioje Šiaulių universiteto dailės galerijoje.

Katedros puoselėjamu medijų meno reprezentavimu susidomėjo ir Tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis TARP. Šis vienintelis tokio tipo festivalis Lietuvoje kiekvienais metais mane kvietė sudaryti ir rengti studentų bei dėstytojų videofilmų peržiūras tarptautiniuose festivalio pasirodymuose. O kur dar studentų filmų peržiūros inicijuotos tarptautinių konferencijų metu, Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino vakaruose. Videofilmų parengtą kolekciją esu pateikęs ir Lietuvos nacionalinės dailės galerijos Šiuolaikinės dailės informacijos centro archyvui, kur kiekvienas besidomintis gali šiuos kūrinius pamatyti net ir šiuo metu.

Turiu pastebėti, kad šiuo metu mano, A. Plungienės ir Rimanto Plungės veikla yra sėkmingai plėtojama nebe Šiaulių, bet Vytauto Didžiojo universitete. 2011 m. studentų ir dėstytojų kūrybos pagrindu Kaune buvo rengiamos tarptautinės, akademinės media meno parodos bei videofilmų seansai Vilniuje (dalyviai iš Estijos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Korėjos). Į šias veiklas puikiai įsijungia ir moksleivių kūryba, kuri ir toliau sėkmingai yra inicijuoja A. Plungienės.

Reikia pastebėti, kad šiuo metu Šiaulių universitete gal kiek ir per vėlai susivokta, jog bendros dėstytojų ir studentų parodos yra svarbus ne tik renginys studentų kūrybinėms jėgoms išbandyti, bet ir tokiu būdu yra atliekamas puikus savo meno ir mokslo institucijos reprezentavimo gestas. Šiandien ir kitų universiteto katedrų, bei kitų meno / mokslo institucijų studentų ir dėstytojų kūryba yra vis aktyviau eksponuojama viešojoje erdvėje. Tačiau vis dėl to kyla apmaudas, kad šis eksponavimas nėra drąsus, bei greičiausiai primenantis pirmuosius žingsnelius. Ši veikla nėra normaliai skatinama ir finansuojama.

Taip pat turiu pastebėti, kad kūrėjų iškilimas viešojoje erdvėje yra pakankamai svarbus ir tikriausiai pavojingas kitiems, užsistovėjusio vandens tėkmę propaguojantiems, asmenims. Gal dėl konkurencinio pavydo (labai keisto tačiau tvyrančio toje pačioje institucijoje) į parodos pristatymą neatėjo nė vienas, kitoje katedroje dirbantis, kolega. Nė vienas universiteto dekanas ir nė vienas rektorato atstovas net atsitiktinai nesugebėjo užklysti. Ši situacija verčia mane užduoti klausimą – gal Menų fakultetas ir jo renginiai nėra svarbūs universitetui, o viso universiteto galvoms savosios įstaigos graži reprezentacija nėra aktuali? Noriu pastebėti, kad ir ankstesnėse audiovizualinio meno katedros dėstytojų ir studentų kūrybos parodose Didžiųjų universiteto galvų apsilankant (išskyrus studijų prorektorių Juozą Pabrėžą) nesu pastebėjęs (nei parodas kuruojant R. Šulskytei, nei Arūnui Uogintui)?

Nors šį savo straipsnį baigiu ne pačia linksmesne gaidele, tačiau noriu pasakyti, jog būtent tokį straipsnį mane paskatino rašyti dabartinė prasta Aukštojo mokslo situacija, kur universitete dirbantis mokslininkas ir menininkas tampa mokytoju besivaikančiu dėl neaiškiai visoje sistemoje veikiančių krepšelių… Kuo tampa universiteto meno ir mokslo darbuotojai? Gal kaip kažkada, dar būdamas Menų fakulteto dekanu, yra pastebėjęs  Vytautas Žalys, dėstytojai tampa paslaugos tiekėjais? Nors tuo metu jokiu negatyvumu net iš tolo neatsidavė V. Žalio pastaba, tačiau noriu užduoti dar vieną klausimą – kuo skiriasi universitete dirbantis menininkas ir mokslininkas nuo padavėjo aptarnaujančio klientus (gal būt alkoholikus) kiaurą parą dirbančiame bare? Noriu pasakyti, jog universitetus reprezentuojantys meno kūrybos renginiai prasideda ir baigiasi dėstytojų iniciatyva. Kadangi tikėtina, jog ne visos iniciatyvos yra pastebimo institucijos vadovų (arba pastebimos iškreiptai), dėl to ir studentams atrodo, kad jie kažką daro pirmieji. Jiems atrodo, kad jie pirmieji aria dirvą kemsynuose. Deja taip nėra. Dirva nuolat purenama apie meno kūrybos ir jos reprezentavimo  strategijas galvojančių dėstytojų / mokslininkų / menininkų.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2013-02-20). Pasakiškos dėmės: apie universitetines medijų meno parodas ir jų užkulisius. Kultūrpolis. Prieiga internetu: http://kamane.lt/Spaudos-atgarsiai/2012-metai/Vasaris/Kita/PASAKISKOS-DEMES-APIE-UNIVERSITETINES-MEDIJU-MENO-PARODAS-IR-JU-UZKULISIUS/(searchTerm)/remigijus%20venckus (žiūrėta 2017-07-20).


 

Kiti straipsniai DAILĖS tema

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Apie erotiką

Dr. Remigijus Venckus. Erotika žmogaus kultūroje ir kūryboje yra labai senas reiškinys. Vaizduojamoji dailė labiausiai išeksploatavo erotinius įvaizdžius, todėl juos kurti šiandien tampa tiek pat paprasta, kiek ir be galo sudėtinga. Vienas ryškesnių erotikos kūrėjų,...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Minties skaitiniai arba tapybiška savianalizė

Dr. Remigijus Venckus. Gruodžio 8 d. 16:30 val. Kauno miesto muziejuje atidaroma kaunietės Ritos Rimšienės tapybos paroda „Minčių skaitiniai“, kuri reprezentuos dešimties kūrybinių metų rezultatus. Paroda veiks nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 10 d. Kauno...

Rašymas olos paviršiuje ir naratyvo pradžios klausimas

Dr. Remigijus Venckus. 2015 m. lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės...

Metafizinė, neegzistuojanti, nerealiai reali tikrovė

Dr. Remigijus Venckus. Latvių menininko Harijso Brantso (g. 1970) kūrybos apžvalgos arba recenzijos pradžioje norėčiau papasakoti istoriją apie vaizduojamosios dailės ir fotografijos santykį. Kai dienos šviesą išvydo fotografija, atrodė, kad vaizduojamoji dailė tuoj...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Iš akimirkų sudėliotas vienatvės ir laukimo pasaulis

Dr. Remigijus Venckus. Vidos Vitaitės-Alesienės tapybos parodos „Akimirkos“ recenzija. Paroda rengiama viešbutyje „Novotel“ – Vilniuje, Gedimino pr. 16. Parodos trukmė – 2014 m. liepos mėn. 9 d. – 23 d. Prieš aptariant dailininkės kūrybą dera pastebėti, kad autorė...

Tapybos variacijos nuo vaizdo iki provaizdžio

Dr. Remigijus Venckus. Rašyti pradėsiu nuo savo mėgstamo žodžių junginio - „manau, nesuklysiu". Juo aš reiškiu individualų ir labiausiai su intuicija „suvarstytą" asmeninį požiūrį į meno kūrybą. Teksto skaitytojui ir meno kūrinių žiūrovui turiu pranešti, kad mano...

Žvilgsnis ir veidrodis Aušros Kleizaitės kūryboje

Dr. Remigijus Venckus. Kauno kūrybinių industrijų centras „VšĮ Artkomas“ rengia autorinę dailininkės Aušros Kleizaitės kūrinių parodą „Anthology of Apologies“ („Atsiprašymų antropologija“). Paroda galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) atidaroma gegužės 18...

Gamta ir laikas Rūtos Eidukaitytės tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Nuo vasario 23 d. Kauno menų inkubatoriaus galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) veikia Vilniuje gyvenančios tapytojos Rūtos Eidukaitytės (1977) naujausių tapybos kūrinių paroda. Žiūrovai gali išvysti dailininkės darbus, sukurtus...

Koliažinis Inos Mindiuz pasaulis

Dr. Remigijus Venckus. Kaune ir Mursijoje (Ispanijoje) gyvenanti menininkė Ina Mindiuz (Ina Mindiuzenko), naudodama mišrią techniką, kuria meno mylėtojų dėmesį patraukiančius koliažus ir abstrakčią fotografiją. Paminėtina, kad 1982–1985 m. dalininkė studijavo Kauno...

Gintaro Martinionio haiku

Dr. Remigijus Venckus. Netikėtai mus palikęs dailininkas Gintaras Martinionis netrukus spaudoje ir socialiniuose tinkluose buvo pradėtas vadinti skulptūros poetu. Aš taip pat prisidedu prie šio gražaus epiteto ir manau, jog jis yra visiškai pelnytai dedikuotas...

Virginijaus Tamošiūno tapybos parodos pristatymas

Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės fakultetą. Dirba...

Ateities fantazavimas

Dr. Remigijus Venckus. Jau ne pirmus metus Kauno mieste vyksta VšĮ „Artkomo“ ir užsienio partnerių organizuojamos tęstinio tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklo „CreArt“ parodos. Paminėtina, kad nuo 2016 m. birželio 17 d. iki rugpjūčio 10 d. tarptautinio...

Kitokia istorijos rekonstrukcija

Dr. Remigijus Venckus. Dažnai mąstau, kas man yra atmintis, istorija, laikas ir erdvė; ką bendro turi šios visos skirtingos sąvokos? Dar prieš gerą dešimtmetį kiekvienoje skaitomoje knygoje pieštuku braukiau šiuos žodžius ir jų paaiškinimus. Vis labiau bandydamas...

Tapybos ir fotografijos dialogas – iššūkis natiurmorto žanrui

Dr. Remigijus Venckus. „Arkos“ galerijoje veikė dailininkės Medos Norbutaitės kuruota paro­da „Natiur­mortas. Šiuolaikinis kontekstas tradicijoje“. Ją buvo galima apžiūrėti iki sausio 9 d., tačiau net kelis kartus apsilankiau dar gruodį. Gausi ekspozicija paskatino ne...

Fotosintezė – menas iš gamtos į gamtą

Dr. Remigijus Venckus. Nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus Keramikos muziejuje (Rotušės aikštė 15, Kaunas) veikia paroda, kurioje eksponuojami meno kūriniai buvo sukurti vasaros kūrybinėje stovykloje „Paluodė 2015“....

Linos Morkūnaitės-Vilkelienės meninė kalba ir erdvėlaikio žaismas

Dr. Remigijus Venckus. Džiugu, kad jaunos menininkės Linos Morkūnaitės-Vilkelienės paroda „Pusės“, kurią savo tekstu pristačiau galerijoje „Balta“ (M. Valančiaus g. 21, Kaunas), nebuvo vienintelė. Šiais metais naujų kūrinių kolekcija, pavadinta provokuojančiu...

Tarptautinė vizualaus meno paroda Kaune

Dr. Remigijus Venckus. Kauno mieste antrus metus vyksta tarptautinė vizualaus meno rezidencija, kurią vienija tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklas „CreArt“. Rezidenciją vykdo VšĮ „Artkomas“, o kūrybiniai rezultatai pristatomi Kaune, Ryšių istorijos...

Efemeriški metafiziniai Vaidoto Janulio archyvai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuo tekstu noriu pasidžiaugti savo gero draugo, buvusio mano dėstytojo, kolegos menininko, menų profesoriaus Vaidoto Janulio kūryba, kuri birželio 6 d. pristatyta Šiauliuose, Trakų gatvės galerijoje (Vilniaus g. 100). Eksperimentiniai kūriniai...

Tiesos išklotinė

Dr. Remigijus Venckus. Šiauliuose, jaukioje Trakų gatvės galerijoje kovo pabaigoje atidaryta panevėžiečio dailininko Osvaldo Juškos (g. 1960 m.) tapybos paroda „Atsiskyrėlio užrašai“, veiksianti iki balandžio 25 d. Išsamiau aptarti menininko kūrybą skatina tiek...

Vaizduriavimą apmąstant

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ Lietuvos žiūrovams pristato ispanų dailininkės Evos del Fraile Fiz (g. 1977 m.) tapybos parodą. „Rafinuota siaubo pasaka“ – toks įvardijimas sukirba sąmonėje vos...

Hanne Juga’os tapybos monotonija

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato suomių dailininkės Hanne Juga’os (g. 1961 m.) tapybą. 1980-2011 m. kūrėja studijavo vizualųjį meną. 2011 m. Lahti Taikomųjų mokslų universiteto Dailės...

Tapybos pharmakonas

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Eglės Karpavičiūtės (g. 1984 m.) tapybą. 2014 m. dailininkės kūryba eksponuota įvairiose festivalio erdvėse, o spalio 10 – lapkričio 3 d. jos parodą...

Tekstilė kaip paveikslas

Dr. Remigijus Venckus. Ne dažnai tenka rašyti apie tekstilės meną ir aptarti jo subtilybes. Man, kaip kritikui ir žiūrovui, įdomiausi tie tekstilės virsmai, kur tekstilės gaminys formuoja aliuziją į tapybą. Nors panašias nuorodas  galima pastebėti daugelyje lietuvių...

Postmoderni daiktų apokalipsė Vytauto Kauno tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Vytauto Kauno (g. 1958 m.) tapybą. Dailininkas 1977 m. baigė Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą (dabar Kauno kolegija), 1989 m. – Vilniaus valstybinį dailės...

Atomas, „logos“, „para-logos“ ir Rūtos Eidukaitytės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Vilniuje kuriančios ir gyvenančios dailininkės Rūtos Eidukaitytės (g. 1977 m.) peizažo tapybos parodą. Apžvelgdamas dailininkės kūrybą pasitelksiu kelis...

Susitikimas su Olandijos menininku Ad Arma

Dr. Remigijus Venckus. Rugsėjo 10 d. 18 val. Vilniaus rotušėje vyks susitikimas su Olandijos menininku Ad Arma, kurį rengia tarptautinis vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. Skulptorius, grafikas, stiklo menininkas, tapytojas...

Nuo kasdienio reginio fiksavimo iki vidinės patirties sudirginimo

Dr. Remigijus Venckus. Menininkų išvykos į svečias šalis, dalyvavimas tarptautiniuose pleneruose ir meno rezidencijose – nepakeičiama, ypač reikalinga patirtis. Šių laikų kūrybos procesas – tai dalijimasis koncepcijomis ir techninėmis žiniomis. Bendradarbiavimas –...

Atvira ir judanti Linos Morkūnaitės-Vilkelienės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Galerijoje „Balta“ (M. Valančiaus g. 21) Kauno bendruomenei ir miesto svečiams pristatoma autorinė jaunos menininkės Linos Morkūnaitės-Vilkelienės (1983 m.) tapybos paroda „Pusės“. Parodos trukmė – 2014 06 16 – 07 04. Prieš pradėdamas išsamų...

Nefokusuoti reginiai Enrico Ingenito tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ žiūrovams pristato italų dailininko Enrico Ingenito (g. 1978 m. Genujoje) tapybą. 2014 m. birželio 5 – 30 d. menininko kūrybą bus galima apžiūrėti Lietuvos teatro, muzikos...

Dabartis be laiko, erdvė be koordinačių

Dr. Remigijus Venckus. Operatyviai peržvelgus, o tiksliau – netikėtai susidūrus su dailininko Henriko Cipario pasaulio patyrimu, kyla virtinė klausimų apie laiką: ar laikas yra išreiškiamas, ar jį galima matuoti, jausti, liesti, užuosti ir pan.? Prieš tai, kai...

Antano Obcarsko rašmenų dekonstrukcija

Dr. Remigijus Venckus. Kauniečio tapytojo Antano Obcarsko (g. 1958) tapybos paroda „Akriliniai rašmenys“ Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ sukelia skirtingas, net prieštaringas asociacijas. Vizualinė kūrinių raiška minimalistinė, dekoratyvi, saikinga,...

Kintančių teritorijų sustabdymas ir užrašymas

Dr. Remigijus Venckus. 2013 m. spalio 13 – lapkričio 1 d. buvusiame Palangos vasaros parodų paviljone „Kupeta” (S. Daukanto g. 24/ S. Girėno ir S. Dariaus g. 13, Palanga) surengtas Šveicarijos ir Lietuvos menininkų tarptautinis projektas „Kintančios teritorijos”....

Bonaventūro Šalčio tapybos metafizika

Dr. Remigijus Venckus. Ne tik meno galerijos, bet ir menininkai, nebūtinai sąmoningai, ugdo kūrinio vartotojo skonį ir populiarina meno kūrinius kaip nematerialias vertybes. Visuomenėje (arba jos tam tikroje dalyje) atpažįstamas menininko braižas veikia kaip...

Efemeriški ryšio tinklai ir neatpažinti tapybos objektai

Dr. Remigijus Venckus. Suomių menininko Ismo Olavi Hyvärineno tapybos paroda „Kita egzistencija“. Projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ iki birželio 12 d. kviečia aplankyti suomių tapytojo Ismo Olavi Hyvärineno parodą Kauno ryšių istorijos muziejuje (Rotušės...

Pirmapradė Pasaulio rašyba – tapyba

Dr. Remigijus Venckus. 2010-2012 m. dailininko Alono Štelmano  sukurtą meną (arba vienatvės žymenis) visuomenei pristato VšĮ „Artkomas“ rengiamas tarptautinis vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. A. Štelmano tapybos parodą kuruoja...

Vilniaus užrašymas Aloyzo Stasiulevičiaus drobėse

Dr. Remigijus Venckus. Tarptautinis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ kultūros ir meno mylėtojus kviečia į Aloyzo Stasiulevičiaus (g. 1931 m.) tapybos kūrinių parodą, kuri rugsėjo 7 d. pristatyta Kaune, Ryšių istorijos muziejuje (Rotušės a. 19). Parodoje...

Interpretacijos gimimas ir kūrinio mirtis Medos Norbutaitės kūryboje

Dr. Remigijus Venckus. Meda Norbutaitė – Šiauliuose gimusi tapytoja (1969 m.), gavusi Swiss Baltic Net Graduate Award premiją, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, parodose dalyvauja nuo 1998 m. Medos tapyba įdomi tuo, kad regimoji natūra dažniausiai virsta efemeriškais...

Solomono Teitelbaumo tapybos sluoksniai

Dr. Remigijus Venckus. Lietuvoje aktyviai veikiantis ir jau už Lietuvos ribų savo veiklą plečiantis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ Maskvoje pristato tapytojo Solomono Teitelbaumo kūrybą. Paroda „Tas trapus pasaulis“ (ją surengti padėjo Lietuvos...

Daugialypės kompozicijos Šiauliuose

Dr. Remigijus Venckus. Jau antrą kartą profesoriaus Vaidoto Janulio iniciatyva Šiauliuose surengtas tarptautinis grafikos meno pleneras (pirmasis įvyko 2009 m.). Jį galima suvokti ir kaip kūrybines dirbtuves, nes grafikos menui, netgi eksperimentiniam, reikia...

Juano Hernándezo vaizdo dialektika

Dr. Remigijus Venckus. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) iki rugsėjo 5 d. veikia Juano Hernándezo tapybos paroda. Tarptautinis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ visuomenei pristato Ispanijos menininko Juano Hernándezo...

Rimanto Plungės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Neseniai į rankas pakliuvo Rimanto Plungės kūrybos katalogas. Dar anksčiau jo kūryba buvo pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 Kaune, tačiau šis straipsnis nėra apie R. Plungės parodą.Tekste bandysiu apžvelgti menininko...

Išversta realybė, arba Daiktas, eliminavęs kūną

Dr. Remigijus Venckus. Projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ šiais metais meno gerbėjams pristato Virgio Rusecko (g. 1963) tapybą. Menininko darbai jau buvo rodyti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Kelmės krašto muziejuje, birželio 24–rugpjūčio 1...

Miglės Kosinskaitės vegilijos arba slankiojanti tarp būtis

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 12 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristatė Olego Darčanovo kuruojamą Miglės Kosinskaitės kūrybos parodą, pavadintą „Vigilijos“. Ši paroda veiks iki...

Beribis pasaulis ir amžinas laikas

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 6–birželio 6 d. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) pristatoma nauja tapytojos Nomedos Saukienės kūrybos paroda. Ši paroda – projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ dalis. Žinoma menininkė naujausiuose...

Tarp tikėjimo ir pasitikėjimo

Dr. Remigijus Venckus.   Galerijoje "Skizze" atidaryta grupinė paroda "Tikiu". Parodos kuratorius Valdas Barakauskas subūrė devyniolikos autorių komandą (V. Eitutis, E. Sudžiūtė, M. Gaubas, A. Šalkauskas, A. Vasiliauskas, V. Zarėka, K. Bimba, D. Trumpis, J....

Šviesos ir plokštumos skrodimas

Dr. Remigijus Venckus.   Rašydamas recenzijas dažnai vengiu didelio kūrinio formos aprašinėjimo. Kur kas įdomiau atverti nematomus, įtraukiančiuosius analizuojamojo klodus. Tiesa, kartais artima pažintis su kūrinio forma tarsi išvalo įmantrias mintis apie...

Pagarba kūrėjui ir kūrėjo teisė į kūrinio kokybę

Dr. Remigijus Venckus.   Šį straipsnį rašyti pirmiausia įkvėpė Šiaulių mieste visai neseniai praūžęs tarptautinis medijų meno festivalis „Enter“. Problemos, peržengusios mano kantrybės ribas, kartojasi jau keletą metų. Dažnas meno kūrėjas tik pabamba, bet...

Prarastas, artimas ir savas peizažas, daiktas ir veidas

Dr. Remigijus Venckus.   Tarp begalės klausimų susijusių su šiuolaikiniu menu ir šiuolaikinio meno problemomis, dažnam teoretikui kyla aktualus tautinio identiteto sklaidos ir raiškos klausimas. Šis klausimas aptinkamas netikėtai atsidūrus įvairių meninių...

Prašau tik vieną kartą mirktelėk

Dr. Remigijus Venckus.   Vasario 26 d. (penktadienį), 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) atidaroma Žanetos Jasaitytės paroda „Mirksnis“. Meno kūrinys, ne tik gali, bet ir privalo būti suvokiamas kaip menininko asmeninių išgyvenimų registravimo...

Esė apie jaunėjantį žmogų

Dr. Remigijus Venckus. Laimono Šmergelio parodos pavadinimas reikalauja paklausti ir atsakyti, kiek žmogaus gyvenime svarbi praeitis, o kiek ateitis? Kas iš jų, laiką dalinančių į dvi dalis, užima svarbesnį vaidmenį? Kadangi surastas ir logiškai grindžiamas atsakymas...

Vandens ir dangaus sandūroje

Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatyta dar viena projekto „Menas senuose Lietuvos dvaruose“ paroda – akvarelininko, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininko Eugenijaus Nalevaikos kūrybos ekspozicija. Daugiasluoksnėje...

Tarp mitologijos ir chuliganizmo

Dr. Remigijus Venckus. Tapytojo Andriaus Miežio paroda pavadinta Smulkus mitologinis chuliganizmas suponuoja mintį, kad smulkus ilgainiui gali virsti nebe visai smulkiu. Kartais iš smulkių dalykų išsivysto dideli ir stebinantys pasaulio objektai. Jie gali būti...

Optinis tekstilės žaismas

Dr. Remigijus Venckus. Dailininkė Danguolės Brogienės (g. 1959 m.) Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailininkių moterų draugijos, Tarptautinės soroptimisčių sąjungos Vilniaus senamiesčio soroptimisčių klubo narė, šiuo metu dirba Vilniaus dailės akademijoje....

Alcheminiai padariniai

Dr. Remigijus Venckus. šiuolaikinė juvelyrika kaip įterpinys tarp funkcinio ir estetinio reikmens “Kiekviename studente matau skirtingus Kūrėjo suteiktus talentus. Juos atpažinti ir sudaryti palankias sąlygas augti, formuotis unikalioms asmenybėms yra didelė...

Pakliūti į spąstus

Dr. Remigijus Venckus. A galerijoje pristatoma kauniečio menininko Stanislovo Mostauskio tapybos kūrinių paroda Spąstai gėlių vaikams. Menininkas žinomas ne tik kaip tapytojas, bet ir kaip menotyrininkas. 2002 m. S. Mostauskis Vilniaus dailės akademijoje apgynė...

Registruoti ir kovoti su reginiu

Dr. Remigijus Venckus.   Dauguma žmogaus veiklos produktų gali atrodyti kaip tikroje realybėje atsiradę specialūs ir nenatūralūs veiklos padariniai. Šių produktų svarbos kategoriškai ignoruoti negalime. Jie kuria mūsų kasdienės būties konfigūracijas. Per visą...

Energetika ir paramokslas

Dr. Remigijus Venckus.   Kurdamas videofilmą ar dvimačio pobūdžio kūrinį bei rašydamas apie meną dažnai pagalvoju koks kūrybos tikslas jei ji neteikia nei man – autoriui, nei vartotojui – jo turėtojui nuolatinio materialinio pelno. Prieinu išvados, kad tik...

Menas Lietuvos dvaruose: paprasta, bet tikra realybė

Dr. Remigijus Venckus. Kultūrinio projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ organizatoriai (VšĮ „Artkomas“), vertindami dabartinę kultūrinės sklaidos situaciją Lietuvoje, pastebėjo, jog daugeliui menininkų sudėtinga pristatyti savo kūrybą platesnei visuomenei,...

Kaip gyvena fantazija vaikišku veidu

Dr. Remigijus Venckus. Fantazijos kažkam priklauso. Jas kažkas išleidžia į pasaulį. Pas tą kažką jos ir vėl sugrįžta. Kūryboje fantazijos veikia kaip medijos – žmogaus tęsiniai. Jos pasklinda už paties žmogaus ribų. Tik tuomet kai fantazija virsta kūnu ji sugeba...

Klaipėdos meno ir kultūros kuravimas, ir kritikavimas

Dr. Remigijus Venckus.   Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro...

Kritikos maršrutai Šiauliai – Kaunas

Dr. Remigijus Venckus.   Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro...

Daiktas, šmėkla ir stebuklinga tapybos pasaka

Dr. Remigijus Venckus.   Gyvendami savo įprastus gyvenimus, nesusimąstome, kiek visko po truputį paragaujame. Kai pradedame suvokti tuos dalykus , kurie sudaro visumą, tuomet paaiškėja, kad tai, ką vadiname „po truputį“, niekada neteko paragauti iš tikro. Pradeda...

Vaidotas Janulis: Noriu puoselėti grafikos meną

Dr. Remigijus Venckus.   Rugpjūčio 10 – 20 dienomis Šiauliuose vyko pirmasis tarptautinis grafikos pleneras „Šiauliai. Saulės miestas – visada geras oras. Apie grafikos meno puoselėjimą su plenero kuratoriumi Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros...

Už regimybės ribos

Dr. Remigijus Venckus.   Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, veikia apžvalginė Gerhardo Richterio kūrybos paroda. Abstrakčios tapybos formos kelia norą kalbėti dviprasmiškai, prieštaringai, o tekstą paversti dualistiniu žaismu, padedančiu prasiskverbti už...

Neįformintos Ramūno Dagio tapybos džiazas

Dr. Remigijus Venckus.   Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 8 d. Vilniuje, Pylimo galerijoje, bus eksponuojama Ramūno Dagio tapybos paroda „Prisilietimai“. Parodos atidarymas rugsėjo 20 d. 17 val.            Ramūnas  Dagys apie save: Gimiau  Radviliškyje 1966 m....

„Virus” visur

Dr. Remigijus Venckus.   2007 m. lapkričio 23 d.–gruodžio 1 d. Šiauliuose surengtas XII tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „VIRUS“, šįkart vykęs įvairiose miesto erdvėse. Renginio programa, kurioje didelis dėmesys skiriamas raiškos profesionalumui,...