Dr. Remigijus Venckus.

Danijoje, Silkeborgo meno centre (Art Centre Silkeborg Bad), organizuojama Lietuvių skulptorių paroda, kurioje meninių priemonių dėka yra keliamas tradicijos ir naujumo klausimas. Ekspoziciją sudaro dešimties lietuvių autorių kūrinių rinkinys. Parodos pavadinimas Naujumas ir tradicija (New and Tradition) žymi dialogą ir takoskyrą tarp Paryžiuje gyvenusio menininko Antano Mončio (g. 1921-1993) ir kitų devynių autorių (gyvenančių Lietuvoje). Parodoje, kaip savotiškame dialoge su Mončio kūrybos gestu dalyvauja devyni skulptoriai: prof. Petras Mazūras (g. 1949), Andrius Erminas (g. 1971), Nerijus Erminas (g. 1976), Andrius Petkus (g. 1976), Marius Zavadskis (g. 1979), Marius Skudžinskas (g. 1977), Algis Kasparavičius (g. 1975), Rimantas Milkintas (g. 1977), Mindaugas Tendziagolskis (g. 1977). Toliau šioje recenzijoje bus detaliai aptariama kiekvieno parodoje dalyvaujančio menininko kūryba.

Parodos plakatas

Nors Antano Mončio skulptūra gali būti siejama su tradicijos kategorija, tačiau dera pastebėti, kad šis (su)siejimas negali būti formuojamas aklai ir rizikingai. Dėl to patartina kelti klausimą, kas A. Mončio kūryboje yra mončiškoji tradicija, būdinga tik pačiam autoriui, bet ne tautai ar meninės kūrybos srovei; arba kokia gi yra menininko kūrybos tradicija bei ką galima vadinti A. Mončio skulptūrų braižu?

Daugelyje A. Mončio kūrinių galima pastebėti įvairių, natūralioje aplinkoje buvusių arba esamų floros ir faunos motyvų. Tačiau didžioji skulptūrų dalis neslepia, bet akivaizdžiai demonstruoja struktūrą (arba struktūros elementus kaip ženklus) nurodančius į artefaktus, į iškasenas, į tai, kas žymi dabarties struktūrų kilmę. Monstriškos, iš medžio skaptuoto, susipynusios formos stūkso parodų erdvėse (bent jau A. Mončio namuose–muziejuje, Palangoje) kaip didingą ir bauginančią evoliucijos istoriją menantys žvėrių kaulų vėriniai. Tačiau Danijos mieste yra pristatomos tik dailininko sukurtos kaukės. Čia (kaukėse) taip pat akivaizdus A. Mončio kūrybos braižas, kurį galima vadinti fosilinių struktūrų ženklinimu.

Šiuo atveju galima kelti paradoksalų klausimą – koks gi skirtumas tarp gamtos ir A. Mončio kūrybos? Gamta, vadovaudamasi savitais dėsniais, formuoja kūnų struktūras, o A. Mončys skolinasi šias struktūras ir jas deformuoja vadovaudamasis meninės kūrybos principais. Menininkas šiuos principus nuolatos keičia ir taip vysto savosios meninės kalbos strategiją. Tiek gamtiškoje, tiek A. Mončio kūryboje negalima išvengti atsitiktinumų, kurie bet kokioje kūrybinėje praktikoje tuo pačiu metu veikia ir kaip varomasis, ir kaip griaunamasis elementas. Atsitiktinumas būdamas kaip elementas, kaip dalelė visada yra įstrigusi neregimame procese, judėjime, nepastovume. Tik apžvelgus didžiąją menininko kūrybos dalį galima manyti, jog atsitiktinumas pažįstamas ir atpažįstamas, tačiau santykyje su kitų parodoje dalyvaujančių menininkų kūriniais, atsitiktinumas kaip aktyvi dalelė skyla, jungiasi ir tuo pačiu metu keičia bet kokio kūrinio, neva stabilų, turinį. Kūrinys virsta nebaigtinės interpretacijų grandininiu įkaitu. Kūrinys yra dekonstruktyviai provokuojamas dialogų gausos su kitais, nebūtinai to paties autoriaus, kūriniais.

Parodoje pristatomos Petro Mazūro, garsaus Lietuvių skulptorius, Vilniaus dailės akademijos profesorius kūriniai. Menininkas siūlo ne tik susitikti su fosilinėmis struktūromis, bet ir jas apgyvendinti kartu su gamtos dalimi, pavyzdžiui, su žaliuojančiais medžiais ir žole. Skulptūrinė forma tampa kasdienės aplinkos dalimi ne tik dėl floros panaudojimo, bet ir dėl kasdienėje buityje svarbių daiktų integravimo į meno sferą.

Vadovaujantis Hans’o-Georg’o Gadamer’io (1900–2002) ir Martin’o Heidegger’io (1889–1976) diskusija apie meno kūrinio ištaką [1], galima teigti, kad P. Mazūro kūrybos gestas išvaduoja daiktą iš reikmės kategorijos ir priartina daikti link kaip estetiniam pasigėrėjimui skirto objekto, bet ne link daikto, įstrigusio kasdienių ritualų pasikartojimuose. Šiuo atveju P. Mozūro skulptūros gali būti siejamos su vietos meno koncepcijomis ir specifika. Taigi, meno kūrinys papildo ir keičia vietą, bei tuo pačiu metu tampa naujo estetinio nuotykio pretekstu.

Vietos apmąstymo bei (pa)keitimo gestas būdingas ir Andriaus Petkaus meninei kūrybai. Autorius kuria gigantiškus, skulptūrinius daiktus. Pavyzdžiui, milžiniška saga, kuri prie medžio kamieno yra prisiūta gremėzdiška adata; arba skalbinių segtukas, įsegtas į medžio šaką ir pan. Taigi A. Petkus leidžia susitikti su daiktais, kuriuos mes naudojame kasdieniuose darbuose. Daiktų taikomoji reikšmė yra specialiai, šaržuotai paryškinta. Daiktai kontrastuoja su eksponuojama arba instaliuojama vieta ir tokiu būdu verčia atkreipti dėmesį į savo išvaizdą bei taikomosios reikšmės netektį. Nors lieka tik pirminė daikto struktūra, tačiau jo ženklinė reikšmė, kuri dažniausiai yra būdinga kasdienėje veikloje, staiga išbarstoma (anot prancūzų filosofo Jacques Derrida, 1930-2004, išbarstyta reikšmė t.y. diseminuotas ženklas[2]. Šiuo atveju daikto (kaip to, kuris naudojamas kasdieniuose buities ritualuose) paskirtis yra specialiai diseminuota. Parodinėje erdvėje lieka stūksoti tik daikto forma kaip savotiškas paskirties pėdsakas. Taigi talentingo skulptoriaus rankose nuo funkcinės kasdienybės eliminuotas daiktas virsta meno kūriniu, kviečiančiu patirti netikėtą estetinį nuotykį.

Manytina, kad visus parodos autorius vienija aiškus ir argumentuotas santykis su gamtos kūrinių bei su kasdienybės buitinių daiktų vizualinėmis struktūromis. Menininkai pasirinktinai išryškina augalų dalis; išskiria ir hiperbolizuoja jų tūrius. Štai Mariaus Zavadskio meno kūriniai nurodo į realiai egzistuojančius augalus. Pavyzdžiui išdidinta šungrybio galva arba augalo žiedą primenanti pūkinė forma yra specialiai maunama ir demonstruojama ant žmogaus galvos. Šiuo atveju manytina, kad visa tai ironizuoja gamtos ir žmogaus santykį. Taip pat pastebėtina, kad skulptūros menui nebūdingų priemonių naudojimas veikia ir kaip kito pėdsakai (kaip fosiliniai įspaudai), ir kaip asmeninių patirčių netikėtas apimtinis registras. M. Zavadskio kūryba tai iš įvairių gyvūninių, augalinių, daiktinių reikmenų išskiriami pėdsakai. Kaip ir fosilija nėra grynasis augalas, bet tik jo pėdsakas, taip ir M. Zavadskio skulptūra yra skulptūros pėdsakas. Taigi šie pėdsakų pėdsakai tik dar kartą patvirtina ir sutvirtina parodos koncepciją – savotišką buvimą (arba dreifavimą) tarp tradicijos ir naujovės. Paradoksalu, bet kiekviena naujovė, vos tik realizuota meninės kūrybos lauke, visada kėsinasi į tradicijos lauką, t.y. demonstruoja savo norą būti legetimi profesionaliajam menui. Šis geismas aktualus vaisai Vakarų XX a. vaizduojamojo meno raidai ir netgi XXI a. pradžios meniniams žaismams.

Teigtina, kad ironija nukreipta į kasdienius daiktus taip pat yra būdinga parodos autoriams. Ironija dažniausiai atsiveria (pa)keičiant daikto funkciją, kurios metu nėra eliminuojamos vizualios nuorodos specialiai nukreiptos tik į reikmens sferą. Ironija taip pat gimsta tuo metu, kai daikto mastelis gerokai (iš)didinamas. Šios kūrybos strategijos viena kitą papildo ir yra akivaizdžios Algio Kasparavičiaus kūryboje. Kadangi menininko daiktai-skulptūros tarsi išreiškia nenorą būti patys savimi, dėl to galima juos visus vadinti atvirus interpretacijai. Šis atvirumas sugestijuoja nuolatinių tikrovės virsmų įtampas. Daiktas yra įtampoje ir pertempime, t.y. savotiškoje būtyje tarp savęs pirmapradžio (atvaizdo arba struktūros kuri kelia įtampą), bei tarp kito (t.y. tarp to kuo daiktas galėtų tapti tarsi savotiškame įtampos pertempime arba kuo jis trokšta būti jeigu jam, kaip gyvam organizmui yra suteikiama troškimo galimybė). Tie įtampos ir pertempimo įkaitais tapę daiktai virsta estetiniu nuotykiu, kuris žiūrovą nutvieskia iš dabarties tikrovės į kažkokią kitą, galbūt pseudotikrovę.

Ironiškas nuotykis, kurio maloniam patyrimui atsiduoti kviečia Marius Skudžinskas sugestijuoja, kad postmodernistinė skulptūra ne tik geba atlikti dabarties kritiką, bet ir žymėti išsivadavimą iš taisyklingo ir numanomo jos vartojimo. M. Skudžinsko skulptūra yra ne tik objektas ar instaliacija, bet ir intermedialios kūrybos rezultatas. Tai ką galima vadinti skulptūra nėra autonomiškos struktūros kūrinys. Ji (skulptūra) išradingai ir drąsiai jungiama su kitomis medijomis ar kitoms meno rūšims būdingomis medžiagomis. Taigi skulptūra ne tik nurodo į savo pradžią, kaip daiktą, bet ir į medžiagą kaip savo ir pirmapradžio daikto (iš kurio yra kilusi) pradžią. Šiuo atveju galima teigti, kad estetinis nuotykis gimsta iš galimybės interpretuoti skulptūros ryšį tarp to ką ji žymi, kokią asociaciją kelia, kiek pretenduoja į reikmenišką daiktą ir kokią medžiagą savyje išryškina.

Estetinis nuotykis provokuoja lietimą, kurį ypač išgrynintose konstrukcijose vos ne kaip meninės kūrybos pagrindą akcentuoja Mindaugas Tendziagolskis. Šios skulptūros sugestijuoja mintį, kad kasdieniai daiktai yra nebylūs iki tol, kol jų konstrukcijos specialiai neišskiriamos kaip kalbos pagrindas, kaip tai, kas būtų įvardijama tarsi dabarties rašymas per formą. Rašymas šiame tekste yra specialiai ir provokuojančiai siejamas su Derrida gramatologijos klausimais[3]. Visada omenyje turint Derrida filosofijos diskursą ir menininko kūrybos apmąstymo galimybes įmanoma kalbėti apie skulptūros formą kaip raštą. Per formą-raštą galima siekti prasmės ir reikšmės. Forma prabyla apie daiktą kaip artefaktą, kaip tai kas meninio sprendimo dėka atsiduria lyg nuotykį provokuojantis nesusipratimas.

Skulptūra yra kaip raštas gimstantis iš kasdienio daikto konstrukcijų arba atkartojant jo (daikto) formą (arba formos fragmentus). Tokia skulptūra yra regima ir Andriaus Ermino kūryboje. Skulptūrinių kompozicijų (šiuo atveju instaliacijų) pagrindu tampa prekių gabenimui naudojami padėklai, bičių aviliai (arba bent jau forma nurodanti į avilį kaip daiktą) ir pan. Šis kūrybinis menininko braižas (neišeinant iš Derrida mąstymo lauko) gali būti siejamas su grasiąja Derrida fraze: už teksto nieko nėra. Klaidingai interpretuojantiems ši frazė suvokiama, kad tekstas yra baigtinis ir vienareikšmis. Tačiau tekstą Derrida suvokia kaip platų kultūrinių patirčių ir informacijos lauką. Todėl už teksto yra tik kitas tekstas, kuris skaitant kiekvieną kartą prisipildo vis kitokia prasme. A. Ermino skulptūros yra savotiški tekstai, kurie savyje esantį tekstą kaip pirmapradį visada nurodo lyg atpažįstamą kaip kasdienį daiktą ir jo konstrukciją.

Tiek skulptūra kaip estetinis nuotykis, tiek jos (skulptūros) kaip ironiškos pramogos vartojimas, tiek nuoroda į daiktus yra būtent tai, kas keičia ir verčia permąstyti aplinką, kurioje ji (skulptūra atsiranda). Skulptūra gali būti traktuotina kaip netikėtai atsivėręs dabarties reljefas, kuriame pasirodo kažkas, kas yra fosiliškai gryna ir unikalu mūsų dabarties atžvilgiu. Atverti grynąją formą reiškia siekti tobulos meninės kalbos. Atverti grynąją formą ir iš daugiažodžiavimo pasitraukti bandė tapytojas Kazimiras Malevičius (1878-1935, Казимир Северинович Малевич), kompozitorius – John’as Cage’as[4] (1912- 1992) ir kt. Taigi, meninė kūryba veda ne tik prie universalios minimalizuotos meno kalbos išmokimo, bet ir prie siekių minimalizuoti savo asmeninę, individualią kalbą. Štai Rimanto Milkinto kūrybą galima įvardinti kaip grynųjų formų meninį apmąstymą. Menininkas tarsi sugestijuoja, kad nėra nieko tobulesnio ir gražesnio už formos bei konstrukcijos apnuoginimą. Derrida filosofijos diskurso atžvilgiu – tai tobulos ir kone pirmapradės, autentiškos kalbos paieška ir radimas[5]. Skulptūra kaip tobulas skaičius ir / arba raidė lemianti didžiulį ir nenuspėjamą kūrinio interpretacijų skaičių leidžia teigti, kad už formos nieko nėra, bet yra tik daug galimybių skaityti kitą tekstą, bet ne tą kuris regimas arba liečiamas kultūros paviršiuje. R. Milkinto kūriniai, kaip pasakytų Umberto Eco (g. 1932), yra atviri.

Nors 1962 m. paskelbta U. Eco Atviro kūrinio koncepcija prabilo apie abstrakčiąją tapybą, tačiau mąstytojo iškeltomis pastabomis galima vadovautis ir aptariant Nerijaus Ermino kūrinius. Anot U. Eco, atviras kūrinys yra tas, kurio suvokimas nėra absoliučiai ir vienprasmiškai sąlygojamas autoriaus intencijų[6]. Vadovaujantis šia mintimi galiu teigti, kad N. Erminas, sukūręs skulptūrą ir ją patalpinęs arba pritaikęs tam tikrai aplinkai, pats nuo savo kūrinio nusišalina, nes aktualiausiaas lieka paties kūrinio formos, aplinkos ir žiūrovo santykio žaismas. Šis trikampis žymi mintį – nors kūrinio pradžioje pats aktyviausias elementas yra autorius, tačiau dėl formos ir turinio atvirumo kūrinį baigia žiūrovas. T. y. žiūrovo dėka vibruojančios įtampos ir pertempimai leidžia įvertinti ir įvardinti fosiliją. Šiuo atveju žiūrovas tampa archeologu, kuris susitinka su praeities pėdsakais ir juos užbaigia.

Naudota literatūra:

  1. Cage J., Tyla. Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2003.

  2. Cage J., Metai nuo pirmadienio. Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2010.

  3. Derrida J., Apie gramatologiją. Vilius: Baltos lankos, 2006.

  4. Eco U., Atviras kūrinys, Vilnius: Tyto Alba, 2005.

  5. Gadamer H, Heidegger M., Meno kūrinio ištaka. Vilnius: Aidai, 2003.

  6. Деррида Ж., Диссеминация. Екатеринбург: У – Фактория, 2007.

    [1] Gadamer H, Heidegger M., Meno kūrinio ištaka. Vilnius: Aidai, 2003.

    [2] Деррида Ж., Диссеминация. Екатеринбург: У – Фактория, 2007.

    [3] Žr. Derrida J., Apie gramatologiją. Vilius: Baltos lankos, 2006.

    [4] Žr. Cage J., Tyla. Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2003; taip pat Cage J., Metai nuo pirmadienio. Vilnius: Pasviręs pasaulis, 2010.

    [5] Žr. ten pat.

    [6] Eco U., Atviras kūrinys, Vilnius: Tyto Alba, 2005.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2013-08-18). Danijoje – A. Mončio ir lietuvių skulptūrų paroda „New and Tradition”. Prieiga internetu: http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2013-08-18-danijoje-a-moncio-ir-lietuviu-skulptoriu-paroda-new-and-tradition/105766 (žiūrėta 2017-07-20).


 

Kiti straipsniai DAILĖS tema

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Apie erotiką

Dr. Remigijus Venckus. Erotika žmogaus kultūroje ir kūryboje yra labai senas reiškinys. Vaizduojamoji dailė labiausiai išeksploatavo erotinius įvaizdžius, todėl juos kurti šiandien tampa tiek pat paprasta, kiek ir be galo sudėtinga. Vienas ryškesnių erotikos kūrėjų,...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Minties skaitiniai arba tapybiška savianalizė

Dr. Remigijus Venckus. Gruodžio 8 d. 16:30 val. Kauno miesto muziejuje atidaroma kaunietės Ritos Rimšienės tapybos paroda „Minčių skaitiniai“, kuri reprezentuos dešimties kūrybinių metų rezultatus. Paroda veiks nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 10 d. Kauno...

Rašymas olos paviršiuje ir naratyvo pradžios klausimas

Dr. Remigijus Venckus. 2015 m. lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės...

Metafizinė, neegzistuojanti, nerealiai reali tikrovė

Dr. Remigijus Venckus. Latvių menininko Harijso Brantso (g. 1970) kūrybos apžvalgos arba recenzijos pradžioje norėčiau papasakoti istoriją apie vaizduojamosios dailės ir fotografijos santykį. Kai dienos šviesą išvydo fotografija, atrodė, kad vaizduojamoji dailė tuoj...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Iš akimirkų sudėliotas vienatvės ir laukimo pasaulis

Dr. Remigijus Venckus. Vidos Vitaitės-Alesienės tapybos parodos „Akimirkos“ recenzija. Paroda rengiama viešbutyje „Novotel“ – Vilniuje, Gedimino pr. 16. Parodos trukmė – 2014 m. liepos mėn. 9 d. – 23 d. Prieš aptariant dailininkės kūrybą dera pastebėti, kad autorė...

Tapybos variacijos nuo vaizdo iki provaizdžio

Dr. Remigijus Venckus. Rašyti pradėsiu nuo savo mėgstamo žodžių junginio - „manau, nesuklysiu". Juo aš reiškiu individualų ir labiausiai su intuicija „suvarstytą" asmeninį požiūrį į meno kūrybą. Teksto skaitytojui ir meno kūrinių žiūrovui turiu pranešti, kad mano...

Žvilgsnis ir veidrodis Aušros Kleizaitės kūryboje

Dr. Remigijus Venckus. Kauno kūrybinių industrijų centras „VšĮ Artkomas“ rengia autorinę dailininkės Aušros Kleizaitės kūrinių parodą „Anthology of Apologies“ („Atsiprašymų antropologija“). Paroda galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) atidaroma gegužės 18...

Gamta ir laikas Rūtos Eidukaitytės tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Nuo vasario 23 d. Kauno menų inkubatoriaus galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) veikia Vilniuje gyvenančios tapytojos Rūtos Eidukaitytės (1977) naujausių tapybos kūrinių paroda. Žiūrovai gali išvysti dailininkės darbus, sukurtus...

Koliažinis Inos Mindiuz pasaulis

Dr. Remigijus Venckus. Kaune ir Mursijoje (Ispanijoje) gyvenanti menininkė Ina Mindiuz (Ina Mindiuzenko), naudodama mišrią techniką, kuria meno mylėtojų dėmesį patraukiančius koliažus ir abstrakčią fotografiją. Paminėtina, kad 1982–1985 m. dalininkė studijavo Kauno...

Gintaro Martinionio haiku

Dr. Remigijus Venckus. Netikėtai mus palikęs dailininkas Gintaras Martinionis netrukus spaudoje ir socialiniuose tinkluose buvo pradėtas vadinti skulptūros poetu. Aš taip pat prisidedu prie šio gražaus epiteto ir manau, jog jis yra visiškai pelnytai dedikuotas...

Virginijaus Tamošiūno tapybos parodos pristatymas

Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės fakultetą. Dirba...

Ateities fantazavimas

Dr. Remigijus Venckus. Jau ne pirmus metus Kauno mieste vyksta VšĮ „Artkomo“ ir užsienio partnerių organizuojamos tęstinio tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklo „CreArt“ parodos. Paminėtina, kad nuo 2016 m. birželio 17 d. iki rugpjūčio 10 d. tarptautinio...

Kitokia istorijos rekonstrukcija

Dr. Remigijus Venckus. Dažnai mąstau, kas man yra atmintis, istorija, laikas ir erdvė; ką bendro turi šios visos skirtingos sąvokos? Dar prieš gerą dešimtmetį kiekvienoje skaitomoje knygoje pieštuku braukiau šiuos žodžius ir jų paaiškinimus. Vis labiau bandydamas...

Tapybos ir fotografijos dialogas – iššūkis natiurmorto žanrui

Dr. Remigijus Venckus. „Arkos“ galerijoje veikė dailininkės Medos Norbutaitės kuruota paro­da „Natiur­mortas. Šiuolaikinis kontekstas tradicijoje“. Ją buvo galima apžiūrėti iki sausio 9 d., tačiau net kelis kartus apsilankiau dar gruodį. Gausi ekspozicija paskatino ne...

Fotosintezė – menas iš gamtos į gamtą

Dr. Remigijus Venckus. Nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus Keramikos muziejuje (Rotušės aikštė 15, Kaunas) veikia paroda, kurioje eksponuojami meno kūriniai buvo sukurti vasaros kūrybinėje stovykloje „Paluodė 2015“....

Linos Morkūnaitės-Vilkelienės meninė kalba ir erdvėlaikio žaismas

Dr. Remigijus Venckus. Džiugu, kad jaunos menininkės Linos Morkūnaitės-Vilkelienės paroda „Pusės“, kurią savo tekstu pristačiau galerijoje „Balta“ (M. Valančiaus g. 21, Kaunas), nebuvo vienintelė. Šiais metais naujų kūrinių kolekcija, pavadinta provokuojančiu...

Tarptautinė vizualaus meno paroda Kaune

Dr. Remigijus Venckus. Kauno mieste antrus metus vyksta tarptautinė vizualaus meno rezidencija, kurią vienija tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklas „CreArt“. Rezidenciją vykdo VšĮ „Artkomas“, o kūrybiniai rezultatai pristatomi Kaune, Ryšių istorijos...

Efemeriški metafiziniai Vaidoto Janulio archyvai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuo tekstu noriu pasidžiaugti savo gero draugo, buvusio mano dėstytojo, kolegos menininko, menų profesoriaus Vaidoto Janulio kūryba, kuri birželio 6 d. pristatyta Šiauliuose, Trakų gatvės galerijoje (Vilniaus g. 100). Eksperimentiniai kūriniai...

Tiesos išklotinė

Dr. Remigijus Venckus. Šiauliuose, jaukioje Trakų gatvės galerijoje kovo pabaigoje atidaryta panevėžiečio dailininko Osvaldo Juškos (g. 1960 m.) tapybos paroda „Atsiskyrėlio užrašai“, veiksianti iki balandžio 25 d. Išsamiau aptarti menininko kūrybą skatina tiek...

Vaizduriavimą apmąstant

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ Lietuvos žiūrovams pristato ispanų dailininkės Evos del Fraile Fiz (g. 1977 m.) tapybos parodą. „Rafinuota siaubo pasaka“ – toks įvardijimas sukirba sąmonėje vos...

Hanne Juga’os tapybos monotonija

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato suomių dailininkės Hanne Juga’os (g. 1961 m.) tapybą. 1980-2011 m. kūrėja studijavo vizualųjį meną. 2011 m. Lahti Taikomųjų mokslų universiteto Dailės...

Tapybos pharmakonas

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Eglės Karpavičiūtės (g. 1984 m.) tapybą. 2014 m. dailininkės kūryba eksponuota įvairiose festivalio erdvėse, o spalio 10 – lapkričio 3 d. jos parodą...

Tekstilė kaip paveikslas

Dr. Remigijus Venckus. Ne dažnai tenka rašyti apie tekstilės meną ir aptarti jo subtilybes. Man, kaip kritikui ir žiūrovui, įdomiausi tie tekstilės virsmai, kur tekstilės gaminys formuoja aliuziją į tapybą. Nors panašias nuorodas  galima pastebėti daugelyje lietuvių...

Postmoderni daiktų apokalipsė Vytauto Kauno tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Vytauto Kauno (g. 1958 m.) tapybą. Dailininkas 1977 m. baigė Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą (dabar Kauno kolegija), 1989 m. – Vilniaus valstybinį dailės...

Atomas, „logos“, „para-logos“ ir Rūtos Eidukaitytės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Vilniuje kuriančios ir gyvenančios dailininkės Rūtos Eidukaitytės (g. 1977 m.) peizažo tapybos parodą. Apžvelgdamas dailininkės kūrybą pasitelksiu kelis...

Susitikimas su Olandijos menininku Ad Arma

Dr. Remigijus Venckus. Rugsėjo 10 d. 18 val. Vilniaus rotušėje vyks susitikimas su Olandijos menininku Ad Arma, kurį rengia tarptautinis vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. Skulptorius, grafikas, stiklo menininkas, tapytojas...

Nuo kasdienio reginio fiksavimo iki vidinės patirties sudirginimo

Dr. Remigijus Venckus. Menininkų išvykos į svečias šalis, dalyvavimas tarptautiniuose pleneruose ir meno rezidencijose – nepakeičiama, ypač reikalinga patirtis. Šių laikų kūrybos procesas – tai dalijimasis koncepcijomis ir techninėmis žiniomis. Bendradarbiavimas –...

Atvira ir judanti Linos Morkūnaitės-Vilkelienės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Galerijoje „Balta“ (M. Valančiaus g. 21) Kauno bendruomenei ir miesto svečiams pristatoma autorinė jaunos menininkės Linos Morkūnaitės-Vilkelienės (1983 m.) tapybos paroda „Pusės“. Parodos trukmė – 2014 06 16 – 07 04. Prieš pradėdamas išsamų...

Nefokusuoti reginiai Enrico Ingenito tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ žiūrovams pristato italų dailininko Enrico Ingenito (g. 1978 m. Genujoje) tapybą. 2014 m. birželio 5 – 30 d. menininko kūrybą bus galima apžiūrėti Lietuvos teatro, muzikos...

Dabartis be laiko, erdvė be koordinačių

Dr. Remigijus Venckus. Operatyviai peržvelgus, o tiksliau – netikėtai susidūrus su dailininko Henriko Cipario pasaulio patyrimu, kyla virtinė klausimų apie laiką: ar laikas yra išreiškiamas, ar jį galima matuoti, jausti, liesti, užuosti ir pan.? Prieš tai, kai...

Antano Obcarsko rašmenų dekonstrukcija

Dr. Remigijus Venckus. Kauniečio tapytojo Antano Obcarsko (g. 1958) tapybos paroda „Akriliniai rašmenys“ Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ sukelia skirtingas, net prieštaringas asociacijas. Vizualinė kūrinių raiška minimalistinė, dekoratyvi, saikinga,...

Kintančių teritorijų sustabdymas ir užrašymas

Dr. Remigijus Venckus. 2013 m. spalio 13 – lapkričio 1 d. buvusiame Palangos vasaros parodų paviljone „Kupeta” (S. Daukanto g. 24/ S. Girėno ir S. Dariaus g. 13, Palanga) surengtas Šveicarijos ir Lietuvos menininkų tarptautinis projektas „Kintančios teritorijos”....

Bonaventūro Šalčio tapybos metafizika

Dr. Remigijus Venckus. Ne tik meno galerijos, bet ir menininkai, nebūtinai sąmoningai, ugdo kūrinio vartotojo skonį ir populiarina meno kūrinius kaip nematerialias vertybes. Visuomenėje (arba jos tam tikroje dalyje) atpažįstamas menininko braižas veikia kaip...

Efemeriški ryšio tinklai ir neatpažinti tapybos objektai

Dr. Remigijus Venckus. Suomių menininko Ismo Olavi Hyvärineno tapybos paroda „Kita egzistencija“. Projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ iki birželio 12 d. kviečia aplankyti suomių tapytojo Ismo Olavi Hyvärineno parodą Kauno ryšių istorijos muziejuje (Rotušės...

Pirmapradė Pasaulio rašyba – tapyba

Dr. Remigijus Venckus. 2010-2012 m. dailininko Alono Štelmano  sukurtą meną (arba vienatvės žymenis) visuomenei pristato VšĮ „Artkomas“ rengiamas tarptautinis vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. A. Štelmano tapybos parodą kuruoja...

Vilniaus užrašymas Aloyzo Stasiulevičiaus drobėse

Dr. Remigijus Venckus. Tarptautinis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ kultūros ir meno mylėtojus kviečia į Aloyzo Stasiulevičiaus (g. 1931 m.) tapybos kūrinių parodą, kuri rugsėjo 7 d. pristatyta Kaune, Ryšių istorijos muziejuje (Rotušės a. 19). Parodoje...

Interpretacijos gimimas ir kūrinio mirtis Medos Norbutaitės kūryboje

Dr. Remigijus Venckus. Meda Norbutaitė – Šiauliuose gimusi tapytoja (1969 m.), gavusi Swiss Baltic Net Graduate Award premiją, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, parodose dalyvauja nuo 1998 m. Medos tapyba įdomi tuo, kad regimoji natūra dažniausiai virsta efemeriškais...

Solomono Teitelbaumo tapybos sluoksniai

Dr. Remigijus Venckus. Lietuvoje aktyviai veikiantis ir jau už Lietuvos ribų savo veiklą plečiantis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ Maskvoje pristato tapytojo Solomono Teitelbaumo kūrybą. Paroda „Tas trapus pasaulis“ (ją surengti padėjo Lietuvos...

Daugialypės kompozicijos Šiauliuose

Dr. Remigijus Venckus. Jau antrą kartą profesoriaus Vaidoto Janulio iniciatyva Šiauliuose surengtas tarptautinis grafikos meno pleneras (pirmasis įvyko 2009 m.). Jį galima suvokti ir kaip kūrybines dirbtuves, nes grafikos menui, netgi eksperimentiniam, reikia...

Juano Hernándezo vaizdo dialektika

Dr. Remigijus Venckus. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) iki rugsėjo 5 d. veikia Juano Hernándezo tapybos paroda. Tarptautinis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ visuomenei pristato Ispanijos menininko Juano Hernándezo...

Rimanto Plungės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Neseniai į rankas pakliuvo Rimanto Plungės kūrybos katalogas. Dar anksčiau jo kūryba buvo pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 Kaune, tačiau šis straipsnis nėra apie R. Plungės parodą.Tekste bandysiu apžvelgti menininko...

Išversta realybė, arba Daiktas, eliminavęs kūną

Dr. Remigijus Venckus. Projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ šiais metais meno gerbėjams pristato Virgio Rusecko (g. 1963) tapybą. Menininko darbai jau buvo rodyti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Kelmės krašto muziejuje, birželio 24–rugpjūčio 1...

Miglės Kosinskaitės vegilijos arba slankiojanti tarp būtis

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 12 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristatė Olego Darčanovo kuruojamą Miglės Kosinskaitės kūrybos parodą, pavadintą „Vigilijos“. Ši paroda veiks iki...

Beribis pasaulis ir amžinas laikas

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 6–birželio 6 d. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) pristatoma nauja tapytojos Nomedos Saukienės kūrybos paroda. Ši paroda – projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ dalis. Žinoma menininkė naujausiuose...

Tarp tikėjimo ir pasitikėjimo

Dr. Remigijus Venckus.   Galerijoje "Skizze" atidaryta grupinė paroda "Tikiu". Parodos kuratorius Valdas Barakauskas subūrė devyniolikos autorių komandą (V. Eitutis, E. Sudžiūtė, M. Gaubas, A. Šalkauskas, A. Vasiliauskas, V. Zarėka, K. Bimba, D. Trumpis, J....

Šviesos ir plokštumos skrodimas

Dr. Remigijus Venckus.   Rašydamas recenzijas dažnai vengiu didelio kūrinio formos aprašinėjimo. Kur kas įdomiau atverti nematomus, įtraukiančiuosius analizuojamojo klodus. Tiesa, kartais artima pažintis su kūrinio forma tarsi išvalo įmantrias mintis apie...

Pagarba kūrėjui ir kūrėjo teisė į kūrinio kokybę

Dr. Remigijus Venckus.   Šį straipsnį rašyti pirmiausia įkvėpė Šiaulių mieste visai neseniai praūžęs tarptautinis medijų meno festivalis „Enter“. Problemos, peržengusios mano kantrybės ribas, kartojasi jau keletą metų. Dažnas meno kūrėjas tik pabamba, bet...

Prarastas, artimas ir savas peizažas, daiktas ir veidas

Dr. Remigijus Venckus.   Tarp begalės klausimų susijusių su šiuolaikiniu menu ir šiuolaikinio meno problemomis, dažnam teoretikui kyla aktualus tautinio identiteto sklaidos ir raiškos klausimas. Šis klausimas aptinkamas netikėtai atsidūrus įvairių meninių...

Prašau tik vieną kartą mirktelėk

Dr. Remigijus Venckus.   Vasario 26 d. (penktadienį), 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) atidaroma Žanetos Jasaitytės paroda „Mirksnis“. Meno kūrinys, ne tik gali, bet ir privalo būti suvokiamas kaip menininko asmeninių išgyvenimų registravimo...

Esė apie jaunėjantį žmogų

Dr. Remigijus Venckus. Laimono Šmergelio parodos pavadinimas reikalauja paklausti ir atsakyti, kiek žmogaus gyvenime svarbi praeitis, o kiek ateitis? Kas iš jų, laiką dalinančių į dvi dalis, užima svarbesnį vaidmenį? Kadangi surastas ir logiškai grindžiamas atsakymas...

Vandens ir dangaus sandūroje

Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatyta dar viena projekto „Menas senuose Lietuvos dvaruose“ paroda – akvarelininko, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininko Eugenijaus Nalevaikos kūrybos ekspozicija. Daugiasluoksnėje...

Tarp mitologijos ir chuliganizmo

Dr. Remigijus Venckus. Tapytojo Andriaus Miežio paroda pavadinta Smulkus mitologinis chuliganizmas suponuoja mintį, kad smulkus ilgainiui gali virsti nebe visai smulkiu. Kartais iš smulkių dalykų išsivysto dideli ir stebinantys pasaulio objektai. Jie gali būti...

Optinis tekstilės žaismas

Dr. Remigijus Venckus. Dailininkė Danguolės Brogienės (g. 1959 m.) Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailininkių moterų draugijos, Tarptautinės soroptimisčių sąjungos Vilniaus senamiesčio soroptimisčių klubo narė, šiuo metu dirba Vilniaus dailės akademijoje....

Alcheminiai padariniai

Dr. Remigijus Venckus. šiuolaikinė juvelyrika kaip įterpinys tarp funkcinio ir estetinio reikmens “Kiekviename studente matau skirtingus Kūrėjo suteiktus talentus. Juos atpažinti ir sudaryti palankias sąlygas augti, formuotis unikalioms asmenybėms yra didelė...

Pakliūti į spąstus

Dr. Remigijus Venckus. A galerijoje pristatoma kauniečio menininko Stanislovo Mostauskio tapybos kūrinių paroda Spąstai gėlių vaikams. Menininkas žinomas ne tik kaip tapytojas, bet ir kaip menotyrininkas. 2002 m. S. Mostauskis Vilniaus dailės akademijoje apgynė...

Registruoti ir kovoti su reginiu

Dr. Remigijus Venckus.   Dauguma žmogaus veiklos produktų gali atrodyti kaip tikroje realybėje atsiradę specialūs ir nenatūralūs veiklos padariniai. Šių produktų svarbos kategoriškai ignoruoti negalime. Jie kuria mūsų kasdienės būties konfigūracijas. Per visą...

Energetika ir paramokslas

Dr. Remigijus Venckus.   Kurdamas videofilmą ar dvimačio pobūdžio kūrinį bei rašydamas apie meną dažnai pagalvoju koks kūrybos tikslas jei ji neteikia nei man – autoriui, nei vartotojui – jo turėtojui nuolatinio materialinio pelno. Prieinu išvados, kad tik...

Menas Lietuvos dvaruose: paprasta, bet tikra realybė

Dr. Remigijus Venckus. Kultūrinio projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ organizatoriai (VšĮ „Artkomas“), vertindami dabartinę kultūrinės sklaidos situaciją Lietuvoje, pastebėjo, jog daugeliui menininkų sudėtinga pristatyti savo kūrybą platesnei visuomenei,...

Kaip gyvena fantazija vaikišku veidu

Dr. Remigijus Venckus. Fantazijos kažkam priklauso. Jas kažkas išleidžia į pasaulį. Pas tą kažką jos ir vėl sugrįžta. Kūryboje fantazijos veikia kaip medijos – žmogaus tęsiniai. Jos pasklinda už paties žmogaus ribų. Tik tuomet kai fantazija virsta kūnu ji sugeba...

Klaipėdos meno ir kultūros kuravimas, ir kritikavimas

Dr. Remigijus Venckus.   Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro...

Kritikos maršrutai Šiauliai – Kaunas

Dr. Remigijus Venckus.   Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro...

Daiktas, šmėkla ir stebuklinga tapybos pasaka

Dr. Remigijus Venckus.   Gyvendami savo įprastus gyvenimus, nesusimąstome, kiek visko po truputį paragaujame. Kai pradedame suvokti tuos dalykus , kurie sudaro visumą, tuomet paaiškėja, kad tai, ką vadiname „po truputį“, niekada neteko paragauti iš tikro. Pradeda...

Vaidotas Janulis: Noriu puoselėti grafikos meną

Dr. Remigijus Venckus.   Rugpjūčio 10 – 20 dienomis Šiauliuose vyko pirmasis tarptautinis grafikos pleneras „Šiauliai. Saulės miestas – visada geras oras. Apie grafikos meno puoselėjimą su plenero kuratoriumi Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros...

Už regimybės ribos

Dr. Remigijus Venckus.   Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, veikia apžvalginė Gerhardo Richterio kūrybos paroda. Abstrakčios tapybos formos kelia norą kalbėti dviprasmiškai, prieštaringai, o tekstą paversti dualistiniu žaismu, padedančiu prasiskverbti už...

Neįformintos Ramūno Dagio tapybos džiazas

Dr. Remigijus Venckus.   Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 8 d. Vilniuje, Pylimo galerijoje, bus eksponuojama Ramūno Dagio tapybos paroda „Prisilietimai“. Parodos atidarymas rugsėjo 20 d. 17 val.            Ramūnas  Dagys apie save: Gimiau  Radviliškyje 1966 m....

„Virus” visur

Dr. Remigijus Venckus.   2007 m. lapkričio 23 d.–gruodžio 1 d. Šiauliuose surengtas XII tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „VIRUS“, šįkart vykęs įvairiose miesto erdvėse. Renginio programa, kurioje didelis dėmesys skiriamas raiškos profesionalumui,...