„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

Prof. dr. Remigijus Venckus

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai keliaujantis žmogus. Jau esame spausdinę ne vieną jo straipsnį apie keliones, daug teigiamų reakcijų susilaukė straipsniai apie egzotiškąją Etiopiją. Šį kartą kviečiame skaityti kitokį profesoriaus straipsnį, apie nemalonias patirtis, kurių priežastis – aviacijos kompanijų atsainus požiūris į klientą.


Kelionės fenomenas    
Spalis yra mano mėnuo! Таip jau nutiko, kad gimiau spalio 22 dieną. Su gimimo diena sutapo mano parvykimas į Lietuvą iš komandiruotės Portugalijos mieste Porto. Deja, savo gimtadienį prisiminsiu ilgai kaip kupiną neigiamos patirties įvykį.

Ne viename savo interviu, esu minėjęs, kad kelionės žmonėms yra reikalingos dėl to, kad būtų galima sugrįžti namo. Keliaujama yra tam, kad labiau suvoktume savo gyvenamąją vietą, joje atliekamus kasdienius ritualus, permąstytume savo santykį su kultūra, kuriai atstovaujame, ir ryšius su kitomis kultūromis, kurios iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti labai nutolusios ir svetimos. Taigi, kelionės padeda save dar kartą suvokti kaip žmogų.

Išvykdamas oro uostuose matau kitus išvykstančius, jie džiaugiasi laukiamais nuotykiais, dalijasi dar neįvykusio, bet galimai įvyksiančio gyvenimo pokyčio įspūdžiais. Visi jie – keliaujantys yra pilni energijos, pozityvaus nusiteikimo ir pasirengimo įspūdingam nuotykiui; aišku, jei keliaujama atostogauti arba darbo vizito į kitą šalį, kurioje dar neteko lankytis,  žmogų aplanko gana paaštrėję nekantrumo jausmai.

Kelionės tikslas
2019 m. spalio 12 diena, iš Vilniaus oro uosto išvykstu į Porto miestą, įsikūrusį Portugalijos šiaurėje. Šis miestas man yra ypatingas.

Pirmą kartą Portugalijoje lankiausi dar būdamas studentu pagal tarptautinę „Erasmus“ studentų mainų programą. Beveik prieš dvidešimt metų Porto mieste įsikūrusioje privačioje aukštojoje mokykloje studijavau grafinį dizainą, filmų kūrimą, specialiuosius efektus, fotografiją ir meno istoriją.

Vėliau, dirbdamas Vytauto Didžioje universitete, lankiausi šioje mokykloje pagal Europos Sąjungos projektą. Kartu su kolegomis atlikome tyrimą ir rinkome informaciją apie galimybes rengti bendrą tarptautinę medijų meno magistro studijų programą.

Dar vėliau, dirbdamas Kazimiero Simonavičiaus universitete, inicijavau naują bendradarbiavimą, naujus ryšius. Prieš keletą metų vykau atstovauti Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir skaityti paskaitų apie šiuolaikinę eksperimentinę fotografiją.

Šių metų spalio mėnesį keliavau edukacijos ir kompetencijų tobulinimo tikslais.

Кеlionei į Porto miestą ir atgal pasirinkau skrydžių kompanijos „Wizz Air“ teikiamas paslaugas. Bilietus pirkau per kiwi.com platformą. Mano pažįstamas Dovydas Raišys, sužinojęs apie mano planuojamą vizitą ir apie tai, kad Porto miestą gana neblogai pažįstu, taip pat įsigijo bilietus ir išsinuomojo kambarį viešbutyje bei tuo pat metu vyko į Portugaliją atostogauti. Mes abu keliavome tais pačiais lėktuvais, tuo pačiu maršrutu.

Šiandien esu dėkingas likimui, jog susiklostė taip, kad skrydžiuose sutikdavau Dovydą ir iškilus bet kokiai problemai galėjome vienas kitam patarti bei vienas kitą palaikyti.

Vėluojantys skrydžiai
Kelionė iš Vilniaus į Porto miestą vyko per Londono Lutono oro uostą. Paradoksas, tačiau iš Vilniaus į Londoną ir iš Londono į Porto miestą skrydžiai vėlavo daugiau nei po valandą. Laimė, kad tarp skrydžių Londone buvo trys valandos, skirtos persėdimui ir laukimui.

Vėluojančių skrydžių problemą jau pastebėjau gerokai anksčiau. Šį mėnesį įvyko ne vienintelė mano komandiruotė. Spalio 2-6 dienomis lankiausi Šiaurės Makedonijoje, kur dalyvavau tarptautiniame šiuolaikinio meno kuratorių seminare. Skrydžiai vyko iš Vilniaus į Vieną ir iš Vienos į Skopjė. Tąkart naudojausi „Austrian Airlines“ kompanijos paslaugomis. Lėktuvai pakilti vėlavo mažiausiai po valandą. Taigi, paskaičiuokime – nuskristi iš Vilniaus į Skopjė ir atgal papildomai ir neplanuotai teko sugaišti dar 4 valandas. Na bet kuriuo atveju, skrydžiai įvyko ir seminare sudalyvavau bei į darbą grįžau laiku.

Jau minėjau, kad kompanijos „Wizz Air“ skrydžiai iš Vilniaus į Porto, vykę spalio 12 dieną, buvo organizuojami per Londoną. Jie taip pat įvyko su uždelsimais. Tad jei šiuos uždelsimus sudėsime kartu su tais, kurie buvo susiję ir su „Austrian Airline“, vadinasi, spalio mėnesio pradžioje jau buvau pradelsęs 8 valandas. Oho, ištisa darbo diena!

Skrydis iš Porto neįvyko
Spalio 19 dieną turėjau grįžti į Lietuvą; iš Porto miesto turėjau skristi su persėdimu Londono Lutono oro uoste.

Deja, skrydis iš Porto miesto į Lutoną (nr. W9 8114), kuris turėjo įvykti 13.25 val., buvo atšauktas. Apie atšaukimą pranešta praėjus kelioms valandoms. Sužinojau, kad lėktuvas, turėjęs skraidinti keleivius į Londoną, nusileido Faro (pietų Portugalijoje).

Visi keleiviai operatyviai nukreipti pas „Wizz Air“ atstovus, kurie įsikūrę oro uosto pagrindinėje išvykimo salėje. Iš karto patikinta, kad atstovai pasirūpins keleiviais, suteiks papildomos informacijos ir suderins alternatyvius skrydžius.

Eilėje pralaukus beveik 3 valandas, pagaliau pavyko susitikti su skrydžių kompanijos atstovais ir kalbėtis dėl susidariusios situacijos. Priešingai, nei anksčiau, laukiant prie išvykimo vartų, mums buvo pranešta, kad lėktuvas negalėjo nusileisti dėl blogų oro sąlygų.

Situacija yra išties keista, nes lauke lijo gana smarkiai, tačiau už lango regėjome nuolatos kylančius ir besileidžiančius įvairių kompanijų lėktuvus. Dar keisčiau, jog pirmiausia mums buvo pranešta, kad lėktuvas tiesiog neatvyko ir nenusileido. Tiesa, panašiu metu taip pat nepakilo ir „Easy Jet“ kompanijos lėktuvas.

Pirmiau parašas, vėliau dokumentas
Kompanijos „Wizz Air“ atstovas pirmiausia visiems keleiviams pakišo popieriaus lapą, kuriame jie turėjo pasirašyti, jog sutinka gauti keleivių teises reglamentuojantį dokumentą ir su juo susipažinti. Oro uoste kilo didžiulis šurmulys, žmonės piktinosi, jog jie turi pirmiau pasirašyti, o tik vėliau pamatys, dėl ko pasirašo. Mano galva, toks kompanijos atstovų elgesys tikrai nėra sąžiningas. Galiausiai asmenys, savo parašą padėję specialioje formoje, gavo lapus su telefonų numeriais, kur jiems buvo pasakyta skambinti ir patiems derinti pakaitinius skrydžius.

Situacija išties keista, esi verčiamas laukti tris valandas, gauni galimybę palikti savo autografą, tau suteikiamas telefono numeris, kad toliau savo alternatyvų skrydį pats derintum… Kas čia – atsakomybės nusikratymas?

Turiu prisiminti beveik prieš dešimtmetį neįvykusį savo skrydį į Briuselį su „Brussels Airlines“ kompanijos lėktuvu. Tą kartą kompanijos atstovai nereikalavo jokių parašų, jie skrydžio bilietus iš karto keitė į kitos dienos bilietus bei keleivius apgyvendino viešbutyje.

Naujo skrydžio derinimas
Ne iš pirmo karto man pavyko susiskambinti su „Wizz Air“ atstovais telefonu. Paskambinus lietuvišku numeriu bandžiau susikalbėti su moterimi, kuri nekalbėjo mano gimtąja kalba. Laužyta anglų kalba ji nesugebėjo paaiškinti, kokius duomenis turiu jai pateikti. Paskambinus portugališku numeriu man pavyko gana greitai gauti pakaitinį skrydį. Deja, siūlomas skrydis manęs nenudžiugino, jis pasiūlytas ne kitą dieną, bet už trijų dienų – spalio 22-ąją (kaip tik per mano gimtadienį).

Telefonu taip pat pasiteiravau, ką man daryti, nes su šiuo atidėtu skrydžiu „nuplaukia“ skrydis iš Londono Lutono oro uosto į Vilnių. Akimirksniu buvau nukreiptas į kompaniją, iš kurios pirkau bilietus. Kiwi.com privalumas tas, kad ji apjungia skirtingus skrydžius ir vienam neįvykus garantuoja kito skrydžio suderinimą ir bilietų pakeitimą nemokamai.
Sužinojus apie savo naują skrydį iš Vilniaus į Londoną, kuris įvyks po trijų dienų, vėl stojau į tą pačią eilę. Atstovėjus kelias valandas man buvo paskirtas kambarys netoli oro uosto esančiame viešbutyje. Buvo suorganizuotas dukart per dieną maitinimas bei suteiktas 8 еurų vertės vaučeris, nemokamai užkąsti oro uoste.

Vakare susisiekiau su „Wizz Air“ ir paklausiau apie galimybę padengti mano patirtus nuostolius. Skunde paaiškinau, kad pagal „Erasmus“ projektą aš turiu būtinai grįžti į darbą numatytu laiku. Maža to, dėl atidėtų skrydžių negalėsiu atvykti į universitetą dar dvi papildomas dienas po įvykusios komandiruotės. Paminėjau ir kitą faktą, kad mano gyvybės draudimas kelionėje taip pat baigiasi tuo metu, kaip ir baigiasi planuoti skrydžiai, o esant ne Lietuvoje papildomai draustis negalima.

Kreipimąsi išnagrinėjusi kompanija maloniai atsakė, kad dėl situacijos kalti oro pokyčiai, todėl ji nieko papildomai kompensuoti neprivalo ir nekompensuos. Vis tik skrydis neįvyko tris dienas ir tąkart tikrai buvo gana apmaudu.

Dienos pabaigoje bilietus pardavusi Kiwi.com kompanija pasiūlė dar kitas skrydžio galimybes: spalio 22 d. skristi į Barseloną ir ten praleisti 12 val., po kurių persėdus į kitą lėktuvą grįžčiau į Lietuvą po vidurnakčio. Kompanijos pasiūlymas skambėjo ne kaip tikras pasiūlymas su galimybėmis rinktis, bet kaip konkretus vienintelis variantas. Nesutikus su pasiūlymu (arba nepasirinkus jo) kompanija neprisiimtų atsakomybės ir nebeieškotų naujų kelionės galimybių ir už jas nemokėtų. Be abejo, teko sutikti su nauju pasiūlymu.

Iš Porto į Lietuvą per Barseloną
Skrydis iš Porto į Barseloną turėjo įvykti spalio 22 d. 6.30 val. Deja, ne „Wizz Air“, bet „Ryanair“ kompanijos lėktuvu. Šį kartą taip pat buvo vėluojama daugiau nei valandą. Kad būtų įmanoma papusryčiauti ir atvykti į oro uostą laiku, savo dieną teko pradėti 4 val. ryto.

Kadangi iš Barselonos į Vilnių skrydis turėtų įvykti tik vakare, 20.50 val., о tuo pačiu maršrutu keliavo ir mano minėtas pažįstamas Dovydas, todėl pasitarę nusprendėme palikti dirbtinę oro uosto aplinką ir laiką praleisti mieste.

Tikriausiai daug kas suabejotų dėl šio sprendimo,nes naujienų portalai tuo metu mirgėjo nuo informacijos apie katalonų ir ispanų susirėmimus. Vis dėlto noriu visus nuvilti, nenufotografavau nė vieno susirėmimų įrodymo. Mieste buvo rami, kasdienė ir įprasta aplinka: žmonės ėjo į darbus, turistai sėdėjo kavinėse bei vedini gidų lankė įvairius dėmesio vertus objektus.

Į oro uostą grįžome laiku. Saugumo patikras praėjome greitai ir sklandžiai, įlaipinimo dokumente numatytu laiku jau sėdėjome lėktuve, kurio skrydžio numeris buvo W68064.

Laimė, iš vienos pusės šalia manęs sėdėjo labai įdomi katalonietė, o iš kitos Vytauto Didžiojo universiteto dėstytoja. Maloniai šnekučiavomės, aptarinėjome Ispanijos ir Katalonijos konfliktą, sužinojau išties įdomių faktų, apie kuriuos net nenutuokiau.

Įkalinimas lėktuve
Lėktuvas turėjo pakilti 20.50 val., tačiau beveik po pusantros valandos sėdėjimo savo vietose išgirdome piloto pranešimą, kad negalime palikti oro uosto, nes Prancūzijos erdvėje susidarė intensyvus lėktuvų judėjimas ir mums nėra leista įskristi į šios šalies oro erdvę. Praėjus dar kelioms valandoms buvo pranešta, kad dėl pablogėjusių oro sąlygų Barselonoje turime laukti momento, kai mums bus leidžiama kilti.

Po keturių valandų sėdėjimo lėktuve skrydžio palydovai pradėjo nemokamai dalyti mineralinio vandens buteliukus su užkandžiais (mažas šokoladukas arba riešutų pakelis). Tąkart aš jau buvau nemiegojęs 21 valandą.

Po penkių valandų sėdėjimo lėktuve pilotas staiga pranešė, kad pablogėjus oro sąlygoms lėktuvas bandys kilti neįprastu būdu, t. y. kils pakilimo taku priešinga kryptimi. Prie kilimo tako lėktuvas buvo nustumtas vilkiku.

Nekantriai laukiant lėktuvo pakilimo akimirkos pro langą mačiau priešais stovintį kitą „Wizz Air“ kompanijos lėktuvą, kuris taip pat ruošiasi kilti. Mačiau ir kitų kompanijų lėktuvus, periodiškai kylančius ir besileidžiančius.

Beveik dar po valandos laukimo lėktuvo pilotas pranešė, kad skrydis neįvyks. Anot jo, salono gale yra dvi moterys, kurios piktinasi dėl susidariusio delsimo, jos nori likti Barselonoje ir nebenori niekur keliauti. Pilotas patvirtina, neva ši informacija jį pasiekė per įgulos narius.

Grįžimas į oro uostą po 7 valandų įkalinimo
Ar ši situacija jums iš ties neprimena absurdo komedijos? Po 7 valandų sėdėjimo lėktuve, tarytum skrydžio simuliatoriuje, visi keleiviai yra grąžinami į oro uostą. Įgula paiso dviejų „turbo-super“ moteriškių, kurios yra tokios neįtikėtinai galingos, jog sugeba paveikti piloto sprendimus ir sustabdyti lėktuvą, tikriausiai savo lagaminais užbarikaduoja praėjimą ir didelėmis krūtimis aptalžo lėktuvo įgulą! Be abejo, labiausiai išsigąsta pilotas ir dėl to jis susigūžęs beria paklusnų monologą ir taip siekia sustabdyti iš dviejų moteriškių sklindantį smurtą! (Aš ironizuoju visą šią situaciją – R. V. pastaba).

Patikinu, kad tąkart lėktuvo keleiviai kaip niekad buvo ypač ramūs, supratingi ir kantrūs. Deja, visų likusių keleivių nuomonės niekas neklausė. Įgula paisė dviejų „turbo-super“ moterų nuomonės. Pilotas pranešė, kad įgula ir skrydį organizuojanti kompanija turi gerbti kiekvieno keleivio norus. Nieko sau?!. О kas gerbia kitų keleivių nuomones, kas gerbia mano norus ir nuomonę?..
Turiu pažįstamą skrydžių palydovą, jis yra pasakojęs jog nutinka ir taip, kad žmogus miršta lėktuve. Deja, lėktuvas nėra sustabdomas ar atšaukiamas skrydis. Operatyviai yra pasistengiama mirusįjį perduoti atitinkamoms tarnyboms ir toliau vykdyti skrydį. O mano aptartu atveju dvi triukšmingos moteriškės labai paprastai sustabdo lėktuvą ir tikriausiai tą naktį paralyžiuoja visos kompanijos darbą… (ir vėl ironizuoju – R. V. pastaba)

Grįžimas į Barselonos oro uostą
Paliekant lėktuvą vyriausioji stiuardesė informavo, kad turime oro uoste keliauti iki trečiojo langelio, kur mums bus suteikta tolimesnė informacija, pasirūpinta nakvyne viešbučiuose ir maistu. Išlipdamas iš lėktuvo dar kartą paklausiau – kas yra tas keistas, mistinis trečiasis langelis, kur jį galima rasti. Stiuardesė konstatavo apie tai nieko nežinanti, ji tik gavo tokią informaciją, kokią ir paskelbė per garsiakalbį. Galiausiai ji rekomendavo trečiojo langelio teirautis informacijoje, esančioje oro uoste.

Visi keleiviai palydimi į išvykimo salę. Joje laukia masė kitų užstrigusių keleivių, negalinčių palikti oro uosto dėl atidėtų ar atšauktų skrydžių. Tuo metu informaciją teikiančio darbuotojo rasti nebuvo įmanoma. Taip pat neįmanoma rasti nė vieno tą naktį dirbančio bet kokio kito darbuotojo. Po valandos klaidžiojimo keleiviai informuojami, kad jie turi prieiti prie aštuntojo langelio, kur įprastai yra registruojamasi į skrydį ir priduodamas bagažas.

Nuvargusių ir net išsigandusių keleivių minia prie išsvajotojo langelio priversta laukti dar neribotą laiką. Po kelių valandų prieina oro uosto darbuotoja, kuri, panašiai kaip ir anksčiau aprašytoje Porto oro uosto situacijoje, dalija tas pačias keleivių teises. Paklausta apie tai, kada bus skrydis ir ar bus suteikiamas poilsis viešbutyje bei maitinimas, oro uosto darbuotoja atsako, kad apie tokias galimybes jos neinformavo „Wizz Air“ kompanija, tad ji niekuo padėti negali; visi keleiviai turi laukti oro uoste tol, kol bus pateikta bent kokia aiški naujiena.

Keista, nors informaciniuose TV ekranuose regėjau, kad skrydis yra atšauktas, tačiau oro uosto darbuotoja patikino jog skrydis atidėtas… Kas čia? Nesusitarta kaip bus meluojama?

Maisto daviniai
Po dar vienos valandos laukimo oro uosto darbuotoja pradeda visiems keleiviams dalyti 8 eurų vertės vaučerių kuponus, už kuriuos oro uosto kavinėse ir restoranuose galima įsigyti maisto.

Kone ironiška situacija: oro uoste dirba tik viena kavinė, atšauktų skrydžių–  beveik 160, eilė prie maisto nusidriekia kone kilometrus. Žmonės čia pat eilėse stovi, o kiti jau net miega, sugulę ant šalto grindinio.

Ilgo stovėjimo metu, kai triukšmingai žarna ryja žarną, galėjau apžiūrėti visą aplinką detaliai: mačiau ant žemės miegančius vaikus, suaugusius, senyvus vyrus ir moteris, čia pat keliuose invalidų vežimėliuose knapsančius neįgaliuosius. Oro uoste per mažai sėdimųjų vietų, todėl teko net man ištiesti kojas ant šalto akmens masės plytelių grindinio.

Vis dėlto dar nemačiau apsaugos, dirbančios informacijos, vaikštinėjančios policijos ar bent vieno dirbančio registracijos į skrydį langelio. Pirmą kartą regėjau tokį vaizdą, kurį matydavau tik filmuose. Turėjau galimybę įsivaizduoti apokalipsę ir niekam nereikalingus, beverčius žmones….

Aš gniaužiau savo jausmus, nenorėjau parodyti, bet man iš ties buvo skaudu žvelgti į ant žemės sugulusius ir miegančius vaikus, snūduriuojančius senolius bei neįgalius žmones. Ar tokia situacija nė kiek nepanaši į elementarų žmogaus pažeminimą?…

Beveik snausdamas sulaukiau savo eilės; kartu su pakeleiviu Dovydu nusipirkau maisto. Sėdėjome ant kelių kėdžių, oro uosto kavinės kamputyje ir kalbėjomės, vienas kitą įtikinėdami neužmigti ir laukti…

Geroji naujiena ir gerasis skrydis!
Dar po kelių valandų klajojimo oro uoste, sienų ramstymo pečiais ir gulėjimo ant žemės keleiviai buvo informuoti elektronine žinute, kad skrydis įvyks ryte 9.20 val. Tačiau ką daryti, kur pasikeisti bilietus, koks skrydžio numeris, lėktuvas, takas ir t. t. nebuvo aišku, kol aš nepasiteiravau kiwi.com. Buvau informuotas, jog keleiviai turi laukti prie skrydžio registravimo langelio, kur mums bus išduoti nauji skrydžio bilietai.

Chaotiškai ir neorganizuotai buvo suteikti bilietai. Po to visi keleiviai vėl praėjo patikrą ir galiausiai atsidūrė prie tų pačių oro uosto vartų, nuo kurių naktį buvo „nublokšti“ atgal į išvykimo salę. Nepatikėsite, įlaipinimas į lėktuvą vėlavo dar vieną valandą. Tad pakilome 10.20 val.

Mus taip pat pasiekė informacija, kad pakilti negalėjome ne tik dėl blogo oro, bet ir dėl to, kad lėktuvo įgula buvo išnaudojusi visas jiems galimas darbo valandas ir turėjo pailsėti. Taigi, lėktuve, keleivių tarpe sėdėjo ta pati įgula, žvali ir pailsėjusi; lėktuvo pilotas ir darbą atliekantys palydovai jau buvo kiti…

Pasekmės
Pagaliau lėktuvas nusileido Tarptautiniame Vilniaus oro uoste. Išsikviečiau taksi, šiaip ne taip iki jo prislinkau. Vaizdas akyse plaukiojo, skaudėjo skrandį ir galvą, pykino. Išlipus iš taksi pirmas dalykas, kurį aš padariau… deja, nepabučiavau brangiosios Lietuvos žemelės… aš tiesiog nevalingai ją apvėmiau…

Grįžau ne namo, bet pas pakeleivį Dovydą, kur buvau palikęs savo automobilį. Kad ir kaip norėjau grįžti į savo namus, vis dėlto nedrįsau vairuoti. Buvau nemiegojęs 35 valandas…

Penkiolika valandų be jokių vaizdingų sapnų truko mano pirmasis snūstelėjimas, po kurio paskambinęs į darbą informavau, jog atvykti negaliu dėl prastos fizinės sveikatos bei emocinio stovio. Tik kitos dienos vėlų vakarą sugebėjau sėsti už automobilio vairo ir grįžti namo.

Taigi, po komandiruotės universitete nepasirodžiau savaitę. Kaip jaučiuosi šiandien? Vis dar skauda skrandis, šokinėja spaudimas ir esu be galo susierzinęs, nes iš Portugalijos į Lietuvą skridau 5 paras, nemiegojau 35 valandas, į darbą neatėjau ištisą savaitę, turiu dar intensyviau dėstyti ir suspėti studentams suteikti reikiamą informaciją. Tad nors ir turėčiau „pristabdyti arklius“ dėl dabartinės savo sveikatos, deja, neturiu tam laiko…

Tuo pačiu maršrutu keliavęs Dovydas taip pat vėlavo į darbą ir jis dėl patirtos sumaišties prarado gana nemažą pinigų sumą.

Reakcijos
Po mano klajonių oro uostuose LRT, 15min. ir TV3 portalai parengė straipsnius ir juos publikavo. LRT portalas taip pat pateikė skrydžių kompanijos komentarą: „Wizz Air“ patvirtina, kad bendrovės skrydis iš Barselonos į Vilnių, kaip ir daugelio kitų aviakompanijų skrydžiai, turėjo būti perkeltas iš spalio 22 dienos į spalio 23 dieną dėl blogų oro sąlygų – stiprios perkūnijos Barselonos oro uoste ir dėl leistino orlaivio įgulos darbo laiko viršijimo. Perkeltas skrydis išvyko 10.00 val. vietos laiku. Šio vėlavimo išvengti nebuvo galima ir aviakompanija pagal atitinkamus teisės aktus savo keleiviams Barselonoje suteikė maitinimo kuponus bei papildomas paslaugas įlaipintiems keleiviams. Nepaisant visų pastangų, apgyvendinimo paslauga keleiviams negalėjo būti pasiūlyta, nes ir kitų avialinijų neišvykusių keleivių skaičius buvo per didelis ir visi viešbučių kambariai Barselonoje buvo užimti“.

Deja, „Wizz Air“ perkelto skrydžio laiką komentare nurodė ne teisingą. Susiklosčiusioje situacijoje kompanija nekomunikavo su keleiviais ir jais nesirūpino. Tad galiu tik garsiai padėkoti: ačiū „Wizz Air“ už šaltas Barselonos oro uosto grindis“ – aš jas tikrai ilgai atsiminsiu.

Ne pirmas ir ne paskutinis atvejis
Turiu paminėti, kad Barselonos oro uoste laukdamas naujų įlaipinimo į lėktuvą dokumentų susipažinau su pora asmenų, skrendančia į Rumunijos sostinę. Tą naktį juos „Wizz Air“ kompanija pralaikė lėktuve 6 val., po kurių pareiškė, jog įgula yra pavargusi ir išnaudojusi visą darbo laiko limitą, todėl skrydis atšaukiamas iki tol, kol įgula pailsės.
Po straipsniu, publikuotu LRT portale, perskaičiau komentarą, kur savo patirtimi dalijosi Laima Geležė. Ji teigė: „Patikėkit ir aš turėjau tokį pragarą, 6 val. išlaikė lėktuve ir po to pareiškė, kad du žmonės nenori skristi. Lėktuvas apsisuko nuo pakilimo tako, ir sugrįžo i stovėjimo vietą. Nesiskaitymas su žmonėmis, reikalausime kompensacijų, baisu!!!“

Kolegė Rūta Latinytė reaguodama į mano neigiamą patirtį pasidalijo štai tokiu komentaru: „Man „Air Baltic“ dėl 5 valandų vėlavimo skyrė poilsiui šikarniausią viešbutį Rygoje. Mane atskraidino į Rygą po vidurnakčio, o jungiamasis kitas skrydis buvo tik po 7 valandų, ryte“.

Kodėl taip elgiasi „Wizz Air“? Turiu pasakyti, kad taip elgiasi ne tik ši kompanija, bet ir kitos. Elementaru – tokiu būdu jos taupo pinigus. Joms svarbu situaciją valdyti taip, kad tik nereikėtų mokėti už viešbučius, maistą ar suteikti kitą finansinę kompensaciją.

Akivaizdu, kad „Wizz Air“ ir „Ryanair“ ypač rūpinasi keleivių finansine padėtimi. Jei prieš lipant į lėktuvą keleivio kuprinė ar lagaminas yra bent keliais centimetrais didesnis, nei kompanijų susigalvotas standartas, tuomet bagažas iš karto yra papildomai apmokestinamas.

Prisimenu puikiai reiškinį iliustruojantį atvejį. Prieš keletą metų skrisdamas iš Milano turėjau lagaminą, kuris buvo platesnis tik 4 centimetrais. Tąkart privalėjau sumokėti 35 eurus.

Situacija rodo, kad aviakompanijos puikiai suvokia tikrąją pinigų vertę!?

Kas gali padėti?
Po šio įvykio oficialų skundą pateikiau „Wizz Air“ kompanijai. Vis dėlto aprašyti detales nėra įmanoma, nes internetinėje formoje galima pateikti tekstą, sudarytą tik iš 2000 spaudos ženklų. Tad ėmiausi rašyti skundus ir siųsti specialiai skirtingais kompanijos elektroninio pašto adresais. Po kelių dienų gavau oficialų atsakymą, kuriame minima, jog kompanija tik apgailestauja dėl šio sukelto diskomforto. Ji neprisiima atsakomybės dėl prastų oro sąlygų bei nemokės jokios kompensacijos.

Cha… dėl prastų oro sąlygų? Ar tikrai? O kaip dėl prasto įgulos darbo organizavimo bei dėl keleivių palikimo likimo valioje? Kas turi prisiimti atsakomybę?

Gana greitai kreipiausi į „Sky Cop“ kompaniją, kuri atstovauja keleiviams ginčuose dėl neįvykusių, sutrukdytų ar uždelstų skrydžių. Telefonu buvau informuotas, jog ši kompanija niekuo negali man padėti. Vis tik ir jų nuomonė sutampa su akiakompanijos: viskuo kaltos oro sąlygos.

Savijauta ir viešos reakcijos
Grįžęs į Lietuvą Kauno menininkų namuose skaičiau viešą paskaitą apie videomeną. Prieš pradedant susitikimą su visuomene ir diskusijai įsibėgėjant turėjau laiko pasišnekučiuoti su įstaigos darbuotojais. Jie buvo jau skaitę mano interviu apie karčias kelionės patirtis. Vienas iš pašnekovų labai tiksliai apibūdino tai, kaip jis jaustųsi mano vietoje: „Atrodo lyg ir nieko baisaus neįvyko, lyg ir grįžai namo, bet iš ties viduje jautiesi kažkaip pažemintas.“ Bingo, tai pirmas žmogus, kuris įvardijo mano vidinius jausmus, kuriuos išreikšti garsiai žurnalistams nedrįsau. Dėl ko? Gal kaltas lietuviškas kuklumas…

Vis dėlto šis straipsnis nėra kuklus, jis yra tiesus ir gal kiek tiesmukas. Susigūžusiems ir užsisklendusiems savyje lietuviams, kurie mane kritikuoja, keikia ir niekina rašydami komentarus po interviu LRT, 15min ir TV3 portaluose, noriu pasakyti: jūs – kurie drįstate niekinti ir tyčiotis tik dėl to, kad nesugebate perskaityti parašyto teksto, komentuojate tik pagal straipsnio pavadinimą, nesuprantate pasakojimo prasmės ir tikslo, visiškai nesugebate kalbėti ir įvardyti situacijos, išplėtoti savo patirties visiems aiškiu ir tinkamu tekstus – nustokite būti avinų banda! (Metaforą pasiskolinau iš europarlamentarės Aušros Maldeikienės – R. V. pastaba).

Aš šį straipsnį rašau ir dalijuosi savo patirtimi vien tik tam, kad tokių beprasmių situacijų neliktų. Aš vis dar esu tokios savijautos, kokią puikiai įvardino europarlamentaras Petras Auštrevičius, vos tik pažvelgęs į mano autoportretą, darytą oro uoste: „Remigijau, atrodai pasiutusiai pavargęs.“

Gal kiek ir idealizuoju, tačiau esu įsitikinęs, kad viešumu galime keisti tikrovę! Ak, kad taip į Lietuvą importavus bent dešimt katalonų ir prancūzų… Tų, kurie negali patylėti ir nebijo būti pavadinti išsišokėliais!


Skaitytojams norime priminti, kad prof. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2019 m. galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu. Šio straipsnio autorius tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.

Dokumentinės fotografijos iš oro uosto


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Vyrų aktus kuriantis profesorius užminė mįslę

Vyrų aktus kuriantis profesorius užminė mįslę

Lrytas.lt straipsnis

Šį ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaroma medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Atsargiai! Aš esu kitas“. Ji visuomenei pristatys 2007 – 2018 m. R.Venckaus sukurtus vyrų aktus.

Prof. dr. R. Venckaus parodos plakatas

Anot profesoriaus, „atakuojamas visokių, beveik gyvuliškų seksualinių geismų ir konfliktų kūnas yra tikrovės medžiaga, skirta menui“. Kita vertus, vyro kūnas jo paties kūriniuose „per savo pozą, santykį su vaizdinga (arba ne visai) aplinka pasakoja ne tik apie seksualumą, bet ir apie būtį, nostalgiją, tikėjimą, mirtį“.

Profesorius vyrų aktų fotografijas pradėjo kurti 2007 metais. Jos sugulė į ciklus „Iš vaikinų gyvenimo“ (2009-2013 m.), „Pas močiutę kaime“ (2009-2010 m.), „Pokalbiai apie meilę“ (2011 – 2013), „Virtuvės antropologija“ (2010) ir kt.

„Mano kūryboje kūną galima suvokti kaip erdvinį tekstą, kuriuo atveriama ir tuo pačiu metu maskuojama daugiaprasmė istorija, nesusieta vien tik su juo pačiu. T.y. pozuojantis kūnas nepasakoja apie save, iš jo sklindanti reikšmė negrįžta į jį. Tačiau pasitelkus žinojimą, reikšmė atsiveria kaip tolstanti, artėjanti link plataus kultūros tekstų tinklo ir niekad nepasiekiamo horizonto.

Būtent toks kūnas regimas fotografijų cikle „Aš esu kitas“ (2011 – 2018). Sukurti šį ciklą paskatino skaityti ir sąmonėje įstrigę Biblijos fragmentai. Tačiau mano kūryboje šie fragmentai neiliustruojami. Kūno poza, gili ir tarsi viską ryjanti juoda spalva, bei pavadinimas žiūrovą perkelia į kitą, už Biblijos esantį tekstą“, – aiškina autorius.

Anot R.Venckaus, nedera manyti, kad savo kūriniais jis oponuoja tikėjimui ar Biblijai. „Priešingai – aš esu tikėjime, tačiau negaliu atsieti kūno seksualumo ir tikėjimo, kaip ir pats negaliu tikėti neturėdamas kūno. Meno kūrinius, tokius, kokius regite parodoje, paskatino sukurti dabartinė tikrovė, į kurią gražinu kūrybinį rezultatą“, – teigė autorius.

Jis neabejojo, kad dalį žiūrovų kūriniai papiktins dėl jų įžvelgtų aliuzijų į homoseksualumą. „Kūrybos akto metu aš tik užminiau mįslę. Parodoje manęs nebelieka. Žiūrovo pasipiktinimas homoseksualia erotika kalbą apie jį patį – ne apie mane. Kūrinys tampa veidrodžiu, atspindinčiu pozityvią arba negatyvią žiūrovo poziciją homoseksualų atžvilgiu. Šiuo atveju tiek jūs (žiūrovai), tiek aš (autorius) esame kiti”, – aiškino autorius parodos idėją.

Pirmąją autorinę vyrų fotoaktų parodą „Tarp mūsų vyrų“ R.Venckus surengė 2009-aisiais Panevėžio Fotografijos galerijoje. „Nors parodos tekste nebuvo propaguojamas homoseksualaus vyro kūnas, o keliama vyro kūno nuromantinimo arba eliminavimo dabarties kultūros produktuose problema, lyrinėse, estetizuotose kompozicijose galima buvo įžvelgti specialiai formuojamus homoseksualaus kūno įvaizdžius.

Regėtos paslėptos nuorodos į homoseksualią meilę, intymų ir kasdieniam žvilgsniui neatvirą dviejų sekso partnerių prisilietimą. Gausios refleksijos, pasipylusios Lietuvos spaudoje, ne tik rodė visuomenės pasipiktinimą arba pasigėrėjimą kūriniais, bet ir atvėrė tam tikras Lietuvos socialiniame diskurse plytinčias piktžaizdes“, – prisimena autorius.

Prieštaringai vertinama paroda buvo surengta ir Kelmės krašto muziejuje (2010 01 18 – 02 20). Aktų fotografijomis susidomėjęs meno kritikas ir kuratorius, Braitono universiteto (University of Brighton, Jungtinė Karalystė) ir Adomo Mickevičiaus universiteto (Adam Mickiewicz University, Lenkija) profesorius dr. Pawelas Leszkowiczius menininką pakvietė sudalyvauti Lenkijos nacionaliniame muziejuje (Muzeum Narodowe w Warszawie) rengiamoje tarptautinėje parodoje „ARS Homoerotica“ (2010 06).

Vėliau muziejuje surengtame menininkų kūrybos apžvalgos vakare taip pat buvo pristatytas ir analizuotas asmeninis prof. dr. R. Venckaus kūrybos braižas. Didelio dėmesio sulaukė jo videofilmas „Meilė“ (2009).

Parodos kuratorius pastebėjo, kad fotografijos ir videomeno kūriniuose gausu egzistencinės problematikos, o patrauklūs ir erotiški kūnai apgalvotai komponuojami buitinėje, jiems neskirtoje ir nebūdingoje

2013 m. liepos 13 d. Vilniaus kameriniame teatre atidaryta prof. dr. R. Venckaus paroda “Aš esu kitas“ buvo pirmasis antrojo Baltijos parado už toleranciją renginys. 2014.01.09 – 21 jo autorinė paroda „AnOther“ buvo surengta Maria Curie Sklodowska universiteto galerijoje „Zajezdnia“ (Liublinas, Lenkija).

Pernai autorinė aktų paroda „Iš vaikinų gyvenimo“ dar kartą buvo surengta Panevėžio miesto fotografijos galerijoje, o šiemet Kaune ir Šiauliuose surengtos profesoriaus retrospektyvinės parodos, pristačiusios dešimtmečio kūrybą.

Lapkričio 8 d. 16 val. Vilniaus Dailės akademijos Telšių galerijoje įvyks ir vieša R.Venckaus paskaita apie videomeno raidą. Ji padės ne tik suprasti šios meno raiškos specifiką, bet į ją pažvelgti iš socialinių, technologinių bei geopolitinių perspektyvų. Lektorius iliustruos paskaitą gausiomis videomeno kūrinių ištraukomis, aptars garsiausios videomeno parodas, festivalius ir žymiausius kūrėjus.

Prof. dr. R. Venckus yra medijų meno ir kultūros tyrinėtojas, medijų menininkas. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos kultūros tyrimų institute jis apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją. Šiuo metu prof. dr. R. Venckus yra Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros dėstytojas.

Anksčiau jis dėstė Vytauto Didžiojo, Vilniaus, Kazimiero Simonavičiaus, Šiaulių universitetuose ir Vilniaus dailės akademijoje. Yra paskelbęs 18 mokslo straipsnių, dalyvavęs 5 tarptautinėse ir 20 respublikinių mokslo konferencijų.

Profesorius dažniausiai kuria fotografijos meną. Pagrindinės jo kūrybos temos – atmintis, laikas, individuali patirtis ir vyriško kūno bei seksualumo interpretacijos. Kūrėjas surengė 46 autorines parodas Lietuvoje ir 4 užsienyje. 2010 m. atstovavo Lietuvai tarptautinėje erotinio vizualiojo meno parodoje Lenkijoje.

Lietuvoje prof. dr. R. Venckus taip pat yra žinomas kaip medijų kultūros ir meno kritikas, recenzuojantis šiuolaikinio meno parodas ir rašantis apie tapybą, fotografiją ir videomeną. Jo parengti tekstai apie žinomus Lietuvos ir Vakarų pasaulio menininkus lydi parodas ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje, kitur.Jis taip pat yra 327 kritikos straipsnių apie meną ir kultūrą autorius.


Publikacijos nuoroda

(2017-11-06).Vyrų aktus kuriantis profesorius užminė mįslę. Prieiga internetu: https://www.lrytas.lt/kultura/daile/2018/11/06/news/vyru-aktus-kuriantis-profesorius-uzmine-misle-8139533/ (žiūrėta 2018-11-06).


Kiti dr. Remigijaus Venckaus interviu

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Vyrų aktus kuriantis profesorius užminė mįslę

Lrytas.lt straipsnis Šį ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaroma medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Atsargiai! Aš esu kitas“. Ji...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

R.Venckaus fotoparodoje – kitoks požiūris

kurjeris.lt informacija. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijų galerijoje pristatyta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Fotoatkarpos Nr.2“. Išskirtinį požiūrį į fotografiją turintis autorius savo fragmentiškais darbais stebina...

Remigijus Venckus: mėgstu meninį ironišką chuliganizmą

Eglė Červinskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje atidaryta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus paroda...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Vestuvės savanoje

Grytė Liandzbergienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Įspūdingos gamtos, ilgaamžės religijos ir didžiulių turtinių kontrastų šalis. Taip apie Etiopiją atsiliepia meno kritikas, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas Remigijus VENCKUS (36),...

Remigijus Venckus: „Kūrybos neatimsite niekada!“

Gabrielė Pastaukaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Pristatydamas parodą, jaučiuosi taip, lyg švęsčiau gimtadienį“, – sako medijų menininkas, meno ir kultūros kritikas doc. dr. Remigijus Venckus. Šįkart šventė vyksta gimtajame menininko krašte: Šiaulių universiteto...

Reakcija: paroda vyriškojo seksualumo tema?

https://youtu.be/upW7zKYiJgs Šiaulių televizijos parengtas reportažas, laidoje reakcija, pristato 2018 m. vasario 2 d., 18:00 val. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai 76353) atidarytą medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

VGTU dėstytojas paskaitoje privertė raudonuoti studentes

Joana Gimberytė-Juronė kalbina dr. Remigijų Venckų. Po antklode susipynę nuogi vyrų kūnai ir biblinės temos – šiuo deriniu garsėja šiauliečio menininko fotografijos. Parodą Kaune atidaręs vyras drąsiai kalbėjo apie nuogybę, tikėjimą ir vieną žinomiausių šių dienų...

Pokalbis apie Etiopiją

  https://soundcloud.com/remigijus-venckus/dr-remigijaus-venckaus-interviu-keliones-ir-svajones-2018-01-27-1500-lrt Pokalbis LRT Opus radijo stotieslaidoje Kelionės ir svajonės 2018 m. sausio 27 d. Pokalbis apie patirtis Afrikoje, o apie jas pasakoja doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Ar vis dar čia esame mes, dėmesingai kuriantys save ir savo gyvenimus?

Rūta Švedienė kalbasi su dr. Remigijum Venckum. AR VIS DAR ČIA ESAME MES, DĖMESINGAI KURIANTYS SAVE IR SAVO GYVENIMUS? Kėdainių lietuvių ir švedų draugija pradeda vykdyti naują, skatinantį nevyriausybinių organizaciją plėtrą, projektą „Motyvuojantis bendravimas ir...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Renginys nepalikęs abejingų

Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų. Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimė") apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš...

Mahometas. Kalnas. Ir kitokia lietuviška fotografija

Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu.  Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...

R. Venckus: „Man kartais norisi vemti nuo vaizdų kiekio“

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...

„Ką čia velnią rodai“, arba kaip atrasti nieką

Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...

R. Venckaus meninė fotografija – dovana Šiauliams.

Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...

Remigijus Venckus nebijo būti pavadintas gėjumi

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą  skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...

Iš praeities dabartyje, iš dabarties — praeityje

Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...

Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų

Gabrielė Kuizinaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. 2015 m. balandžio 21 d. LR ambasadoje Berlyne atidaryta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“. Menininkas daug kartų lankėsi Berlyne, domėjosi miesto...

Menininkas R. Venckus apie mirusius ir medijas

Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.  Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...

Remigijus Venckus: moralės žvėris prieš nuogumą

Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....

Remigijaus Venckaus paskaita apie eksperimentinę fotografiją

Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus....

R. Venckus – atvirai apie „Kūrybiškos vasaros“ idėją

Naujienų portalo „Delfi" žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Dažnas iš mūsų mano, kad vasara yra kelionių, atostogų ir stovyklų metas, tačiau ne visi renkasi keliones, aktyvų ir sportišką poilsį. Rugpjūčio pradžioje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) buvo...

Laikas ir erdvė pagal R. Venckų

Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Masinė komunikacija

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės komunikacijos kursą. Kviečiame susipažinti su jo naujausiais svarstymais apie masinės komunikacijos fenomeną. 

Tikriausiai skambės banaliai, jei pasakysiu, kad visais laikais buvo siekiama būdų kaip komunikuoti su masėmis, bet labiausiai šis klausimas yra gvildenamas mūsų dienų mokslininkų ir praktikų. Mokslininkai ypač ilgai ieškojo būdų, leidžiančių efektyviai perteikti informaciją apie aplinkos pavojus ir galimybes. Jie rėmėsi istorijoje žinomais faktais, skirtingais požiūriais, net pačiomis keisčiausiomis idėjomis; vadovavosi ne tik žinių palikimu, bet ir kultūros paveldu.

Tikslas komunikuoti masėms visada buvo susijęs su patirties perdavimu naujiems nariams. Šiuo atveju neretas pasitelkė pramoginę ir ekspresyvią manierą. Masinės komunikacijos evoliuciją lėmė poreikis formuoti būdus, leidžiančius tinkamai perteikti žinutę kiek įmanoma platesnei auditorijai.   Iki rašto kultūros iškilimo ir sustiprėjimo labiausiai buvo buvo pasitikima kalbėjimu balsu. Tik nuo XX a. 3-iojo dešimtmečio plačiau pradėta kalbėti ir rašyti apie masinę mediją ir žiniasklaidą. Suaktyvėjantys masių valdymo klausimai lėmė XX a. 6-ojo dešimtmečio komunikacijos revoliuciją, nors komunikacijos prasmė iš tikro yra gerokai senesnė.

Šiuo atveju galima prisiminti, kad senosiose kultūrose vokalizuota ir rašytinė komunikacija buvo labai reikšminga. Per ją buvo perteikiamos tradicijos, kultūros standartai, tapatybės suvokimas. Prieš 5000 metų pradėjo vystytis ideografiniai alfabetai (raštas paveikslėliais). Taip kultūra tapo komunikacijos forma.

Bendravimas raštu ilgą laiką skendo dviprasmybėje ir nepasiekė masių, kol graikų-romėnų kultūroje buvo pradėta rašyti skiemenų ženklais, reiškiančiais garsus. Masinei komunikacijai tapti reikšmingu kūnu padėjo popieriaus išradimas Kinijoje ir pritaikymas informacijos įamžinimui bei perteikimui. vėliau spaudos presas komunikaciją perdavė masėms ir leido atsirasti masinei nuomonei ir problemos gvildenimo viešumui.

Medijų guru Marshallas McLuhanas spaudos mašiną sieja su masinės komunikacijos diskurso atsiradimu.  Masinės komunikacijos svarba tapo ypač didžiulė vystantis ir populiarėjant kinematografui. Susidomėjimas kinu augo nuo XX a. vidurio. 1949 m. Carlas I. Hovlandas, Arthuras A. Lunsdaileas ir Fredas D. Sheffieldas parašė knygą „Masinės komunikacijos eksperimentai“. Jie tyrė dviejų tipų filmus, skirtus kareivių treniravimui.

Pirmiausia mokslininkai analizavo tokius filmus, kuriuose pateikiama motyvuojanti ir aiškinanti informacija, kodėl kariai turi kariauti ir ginti tėvynę. Didžiausią poveikį masinės komunikacijos stiprinimui darė tyrimo rezultatai, rodę, kad filmai nedarė tokio didelio poveikio, kokio buvo tikimasi. Kariai nebuvo sujaudinti karo taip, kad jie mielai imtų kariauti.

Pastebėtina, kad industrinės revoliucijos laikotarpiu žmonėms vis daugiau reikėjo urbanizuotos erdvės, leidusiai kurti masinę auditoriją, leidžiančią skirtingų ekonominių klasių atstovams siekti informacijos ir pramogų.

Ne tik spaudos preso išradėjas, bet ir Thomas Edisonas, Theodoreas Puskas ir Nikolas Tesla lėmė komunikacijos pokyčius. Visi jie kartu „elektrifikavo“ masinę komunikaciją, o tai lėmė radijo, televizijos ir kitų priemonių atsiradimą. Didžiuliu masinės komunikacijos proveržiu yra laikomas XX a. 8-asis dešimtmetis, kai JAV kabelinė televizija pradėjo rungtis su įprasta – eterine. 2014 atitinkamo JAV televizijos operatoriaus paslaugomis naudojosi 116 milijonų namų ūkių.

2016 m. duomenimis remiantis galima teigti, kad „Smart TV“ ir „stream TV“ technologijos užima 43 proc. visų vartotojų rinkos ir tai sukuria skaitmeninės revoliucijos įspūdį. „Netflix“ ir panašių kompanijų dėka keičiasi net televizijos reklamos vaidmuo ir forma. Galiausiai siūlomas gerokai naujesnis turinys, kuris konkuruoja su kabelinės ir/ar eterinės televizijos turiniu.

Informacijos amžius prikelia ir pakeičiam industrijos amžių. Pavyzdžiui, 1983 m. TIME žurnale personalinis kompiuteris buvo pažymėtas „metų mašinos“ titulu. Po kelių dešimtmečių šis titulas perduotas televizijai. 2006 m. „Time“ titulą skiria „Jūs“ (You), tai yra, asmenys, besinaudojantys technologijoms, kurios naudojamos bendravimo būdų plėtimui. „Jūs“ – tai pranašumas globaliųjų medijų pokyčių audroje; jūs, jūsų šeima ir draugai leidžiate valandų valandas skaitmeninių duomenų (angl. data-mediated) komunikacijoje, rašydami el. laiškus ir žinutes bei dalyvaudami begalinėse masinės komunikacijos formose.

Galiausiai internetas pakeitė mūsų darbo būdą, būdą susisiekti su kitu asmeniu, mūsų prieigą prie informacijos, mūsų privatumo lygį, net mūsų kultūroje giliai įsišaknijusias sąvokias – laikas ir erdvė. Socialinė medija daro didžiulį poveikį socialiniuose judėjimuose, lemia įrankių vystymą, kurie padeda pasiekti auditoriją ir net įtvirtinti demokratiją.

Masinės komunikacijos atstovų akyse dabartinis jaunimas yra pripratęs prie nemokamo bevielio interneto, programinės įrangos taikymo, alternatyvių naujienų šaltinių, socialinių tinklų. Visa tai yra jų kasdienio gyvenimo dalis. Visa tai yra masinės komunikacijos dalis, be kurios dauguma šiuolaikinių žmonių negalėtų išgyventi.

Socialinės medijos tampa gyvenimo žurnalai; mūsų karta patyrė pirmosios galingos medijų platformos gimimą ir mirtį (MySpace). MySpace pakeitęs Facebook šiandien yra pasiekiamas 37 kalbomis ir juo naudojasi daugiau nei 500 milijonų vartotojų. Verta priminti, kad platformą sukūrė Mark Zuckerberg, dar studijuodamas Harvardo universitete. Jis pakeitė mūsų komunikaciją, jis pakeitė ir mus pačius.

Mokyti ir mokytis, tirti, kurti teoriją ir metodologiją, aiškinti praktiką yra labai aktuali komunikacijos, informacijos ir kompiuterių mokslų dalis. Littlejohn and Foss masinę komunikaciją vadina procesu, kurio metu medijų / žiniasklaidos organizacija kuria ir perduoda žinutę visuomenei; t.  y. masinė komunikacija taip pat yra procesas, kuriuo žinutė yra siekiama, priimama, suprantama ir daranti poveikį visuomenei.

McQuail teigia, kad masinė komunikacija yra vienas iš daugelio komunikacijos procesų, veikiančių visuomenėje, kuris yra charakterizuojamas dalyvių institucijos pagrindu. Masinė komunikacija – tai viešas žinutės perdavimas pasitelkus medijų technogiją / medijų kanalą, kuriuo plačiai pasiekiama visuomenė, ji (visuomenė) yra įtraukiama kaip aktyvi ir dinamiška dalyvė.

Masinės komunikacijos komplikuota problematika kyla iš stambių organizacijų, lemiančių kultūros pokyčius. Schramm tai vadina „darbo grupių organizatoriumi“ (angl. „working group organizer“). Šiandien tokios grupės valdo masinės komunikacijos konglomeratus, tokius kaip Viacom, NewsCorp, Disney, ComCast, Time Warner, CBS, CNN.

Pavyzdžiui 2012 m. šie konglomeratai kontroliavo 90 proc. JAV medijų kanalų.

Šiuo metu vis dar vykstantis įmonių jungimasis ir toliau stiprina masių valdymo poveikį. 2014 m. „Comcast” ir „Time Warner “ siekė susijungti ir taip sustiprinti kapitalą iki 45 bilijonų JAV dolerių.  Medijų kritikas Robert McChesney teigia, kad mes turime būti vis labiau susirūpinę ties tuo, kas koncentuoja masinės komunikacijos kontrolę; turime galvoti apie tai, koks yra rezultatas, kai didelė kompanija kontroliuoja didžiąją dalį masinės komunikacijos. Kai diegiant bet kokį standartą daromas poveikis demokratijai, tuomet verta ne tik nerimauti, bet gal net nerimauti pavėluotai…  Benas Bagdikianas, medijų kritikas ir buvęs Kalifornijos universiteto žurnalistikos mokyklos vadovas, pastebi, kad per pusę amžiaus iš 50 didžiųjų medijų korporacijų liko dar didesnės, bet tik penkios. Visa informacija lieka kelių kompanijų rankose. Tikriausiai tai daro pretekstą kitų medijų platformų-kompanijų, tokių kaip Youtube, Facebook, Instagram iškilimui, kaip alternatyvai viską siekiantiems valdyti konglomeratams.

Aiškinantis masinę komunikacija verta išskirti tam tikras būtinąsias jos egzistavimo sąlygas.  Pirmiausia – kanalas, nuo kurios technologinių ypatybių priklauso masinė komunikacija. Antra – auditorija, ji yra didelė, nutolusi, įvairi ir priklausanti nuo žiniasklaidos ir žinios ryšio. Trečia – masinė komunikacija yra pelninga, atsiliepimai  riboti. Ketvirta, dėl komunikacijos kanalo specifikos ir auditorijos dalyviai nėra visi vienodo aktyvumo ir vienodoje padėtyje.

Masinė komunikacija  tampa vis labiau integruota kasdieniame gyvenime ir net jį keičia. Tai lemia žmogus ir technologijų konvergencija, kuri dalyvauja tarpžmogiškoje komunikacijoje ir socialinių poreikių tenkinimo procese. Remdamasis šia idėja O’Sullivan formuoja „masinę-asmeninę komunikacijos“ idėją. Šiuo atveju tradiciniai masinės komunikacijos kanalai naudojami tarpžmogiškai komunikacijai, t. y. jie tampa naudojami masinei komunikacijai.

Galiausiai – tradiciniai masinės komunikacijos ir tarpasmeninės komunikacijos aktai vyksta vienu metu. Komunikacijos inovacijų technologijos vis labiau ir labiau tarpasmeninės ir masinės komunikacijos barjerus paverčia pralaidžiais įvairiems vartotojams ir savojo tikslo siekiantiems konglomeratams, vis labiau ir labiau keliantiems klausimą apie masinę komunikaciją rytoj!

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-06-01). Masinė komunikacija. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/37511-kulturos-kirtis-masine-komunikacija.html (2018-06-06). 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje vykstančius komunikacijos nesklandumus. Autorius yra pastebėjęs, kad ypač dabartinių Lietuvos politikų komunikacija plėtojama viešojoje erdvėje yra be galo neprofesionali, tad kviečiame skaityti visiškai kitokio stiliaus jo parengtą straipsnį, labiau primenantį vadovėlį. Šis didaktinis straipsnis yra skirtas politikams – profesionalų vyriausybės atstovams. Doc. dr. R. Venckus planuoja ateityje pateikti ir tam tikrų kritinių įžvalgų, skirtų jau minėtiems profesionalams.        

 

Kai kam nors paminiu, kad dėstau komunikacijos disciplinas, tada mane aplanko mįslingi klausimai: ar jūs dėstote apie radijo ir televizijos transliuojamas laidas? ar ugdote studentų viešojo kalbėjimo gebėjimus? ar mokote kurti televizijos laidas? ar analizuojate viešuosius ryšius? ar komunikacijos studijos apima žurnalistiką ir masinę komunikaciją? Vis dėlto dažniausias užduodamas klausimas yra – kas tai yra komunikacija.

Beje, kartais tenka išgirsti, jog žmonės neva žino, kas yra komunikacija, tačiau jie retai gali pateikti labai aiškų jos apibrėžimą. Lietuvos visuomenėje dar kyla aktualūs klausimai apie tai, kas yra komunikacijos studijos, tyrimai ir akademinė disciplina. Tad šiuo atveju kalbėti apie komunikaciją verta.

Prieš 70 metų Bruce Smith, Harold Lasswell ir Ralph D. Casey pateikė vis dar aktualų, bet labai paprastą vaizdingą atsakymą į klausimą, kas yra komunikacijos studijos. Jie teigia, kad komunikacijos studijos yra akademinių tyrimų laukas, kuris koncentruotai tiria tai, kas ką sako ir kam. Šiame procese yra svarbus kanalas (medija), kuriuo yra siekiama konkretaus tikslo.   Komunikacijos centre aktualiausias lieka žmogus. Apie tai Amerikos nacionalinė komunikacijos asociacija teigia, kad komunikacijos studijos apima klausimus tokius, kaip žmonės kurdami prasmes formuoja žinutes bei jomis naudojasi atsižvelgiant į įvairius kontekstus, kultūras, kanalus / medijas. Šiandien daugiausiai dėmesio yra skiriama žmogaus komunikacijos efektyvumo ir etikos problemoms. Galiausiai ši asociacija prieina universalią išvadą, kad komunikacija – įvairialypė disciplina, darniai jungianti socialinius, humanitarinius mokslus kartu su kultūros studijų ir kritikos tyrimais. Komunikacija yra tarpdisciplininė veikla ir jos rezultatai, todėl ji ir reikalauja tarpdisciplininio tyrimo.

Egzistuoja ir labai supaprastintas komunikacijos aiškinimas: komunikacija – tai informacijos perdavimo aktas iš vienos vietos į kitą. Deja, paprastumo įspūdis yra labai laikinas. Kai pradedame svarstyti apie informacijos perdavimą tarp asmenų, tada šis procesas tampa gerokai sudėtingesnis, nes kombinuotai taikomi verbaliniai ir neverbaliniai informacijos perdavimo būdai.

Verbalinė arba dar vadinama kalbinė komunikacija apima žmonių kalbėjimą balsu. Šis procesas tampa itin sudėtingas, kai informacijos perdavimo tarpininku tampa radijas, televizija, internetas ir net dirbtinis intelektas. Neverbali komunikacija apima kūno kalbą, gestus, aprangą ir net kvapą. Kalbėjimą balsu lydi neverbali komunikacija, kuri apima kūno kalbą, gestus, aprangą ir kai kada net kvapą.

Šiuolaikinėje kultūroje įsigalėjus audiovizualinei informacijai daug atvejų, kai rašto komunikacija pasitraukia iš pagrindinių pozicijų. Rašto komunikacija apima įprastą rašytinį tekstą, elektroninius laiškus, knygas, žurnalus, internetu perduodamą rašytinį tekstą ir t. t. Raštu ir balsu reiškiamos kalbos komunikacija yra gerokai besiskiriančios viena nuo kitos. Iki elektroninės komunikacijos rašytojai ir leidėjai turėjo didelę galią. Tačiau šiandien kiekvienas asmuo gali pats rašyti ir publikuoti savo idėjas tinklaraščiuose bei taip kaupti savo simbolinę galią.

Nors galima pastebėti, kad šiuolaikinis žmogus didesnį dėmesį skiria vizualinei informacijai, tačiau neretai  pamirštama, kad vaizdo suvokimas yra gerokai darnesnis tuo metu, kai rašto komunikacijos gebėjimai yra sėkmingai įvaldyti ir išvystyti.

Vizualinės komunikacijos studijose dažnai atsiranda vizualios meno kūrybos pavyzdžių. Ir vis dėlto pamirštama, kad pradžia šios komunikacijos yra schematizuoti, iš rašto išvystyti ženklai. Taip pat šios komunikacijos pradžia galima laikyti diagramas, žemėlapius, logotipus ir kitokį prasmės ženklinimą, atliekantį žinutės perdavimo misiją.

Pagrindinis komunikacijos tarp skirtingų asmenų tikslas yra suprantamas komunikacijos procesas. Tačiau didžiausia komunikacijos proceso nedarna susijusi su tarptautine arba tarpkultūrine komunikacija. Paminėtina, kad tarptautinė komunikacija nėra įprastas ir tiesiog nutinkantis procesas. Tai išskirtinis atvejis, kuris komunikuojančius susieja derybų būdu. Sąmoningai ir nesąmoningai asmenys derasi dėl savojo vaidmens komunikacijos procese. Čia vienodai svarbūs visi: ir žinutes gaunantys, ir jas siunčiantys. Šie vaidmenys mažai kuo skiriasi vienas nuo kito. Procesas yra papildomas abiejų komunikuojančiųjų žvilgsniais, kūno judesiais ir panašiai. Tokia komunikacija ne visuomet vyksta tikslingai suplanuotai, todėl balsas ir intonacija kartais tampa pagrindinėmis priemonėmis siekiant perteikti ir suprasti prasmes bei pranešti apie emocinę pašnekovo jauseną.

Komunikacijos procesas vyksta tada, kai siuntėjas siunčia žinutę per komunikacijos kanalą gavėjui arba jo grupei. Siuntėjas turi užkoduoti žinutę, kad informacija būtų perduota. Koduojama į tam tikrą formą, kurią leidžia koduoti komunikacijos kanalas. Gavėjas atkoduoja žinutę taip, kad suprastų siųstą žinią ir prasmę. Vis dėlto nesupratimas gali aplankyti gavėją bet kuriuo žinutės perdavimo metu. Efektyvi komunikacija yra tada, kai nesusipratimai labai minimalūs.  Efektyvus komunikatorius supranta savo auditoriją. Jis pasirenka tinkamą komunikacijos kanalą, parengia savo žinutę pagal kanalo reikalavimus ir koduoja numatydamas žinutės nesuvokimo galimybes. Jis taip pat siekia reakcijos iš gavėjo apie tai, kiek žinutė buvo suvokta teisingai, bei atsižvelgdamas į atsiliepimą jis operatyviai koreguoja žinutės turinį. Žinutės gavėjas reaguoja siekdamas teisingai suprasti prasmę. Jis pasitelkia paaiškinimus ir konteksto žinias, savo paties ir kitų refleksijas apie plėtojamą temą.

Kanalu įprasta laikyti kelią ir erdvę, kurioje vyksta komunikacija. Komunikuoti galima telefono skambučiais, SMS žinutėmis, el. paštu ir t. t. Visa tai yra skirtingi kanalai. Visi šie kanalai  svarbūs, jie tiek pat gali būti naudingi ir puikiai perteikiantys prasmes, kiek ir turintys trūkumų. Nėra tobulo informacijos perdavimo kanalo.

Štai televizijos laida. Ji gali greitai ir efektyviai pasiekti žiūrovą. Tačiau ji yra tam tikros trukmės. Transliacijai pasibaigus informacija tampa nepasiekiama. O štai rašytinė informacija laikraštyje gali būti skaitoma ir vėliau, ir net pakartotinai.

Tačiau šiandien pastebima, kad informaciją geriausiai skleisti kombinuotais kanalais ir suteikti vartotojui pagal jo paties poreikį atkoduoti pasirinkus vieną ar kitą būdą (tekstas, video-, audio-, etc.). Tačiau visose komunikacijose rašytinė lieka esminė, kaip dokumentas / įrašas, kaip visų kitų komunikacijos vystymo pagrindu.

Komunikuodami mes koduojame visas savo žinutes pagal kanalo numatytą kodavimo metodą. Tai mes darome kiekvieną dieną, kai abstrakčias mintis perteikiame balsu tardami žodžius arba mintis rašydami popieriuje.

Viename kanale užkoduota žinutė gali visiškai nesuveikti kitame. Pavyzdžiui, rašytinis literatūros tekstas gali visiškai neturėti poveikio radijuje ir priešingai. Šiuo atveju nesklandumus dažnai išsprendžia kombinuojamieji duomenys pasitelkus diagramas, animaciją, brėžinius ir panašiai. Efektyvi komunikacija vyksta tuo metu, kai koduojama informacija tokiu būdu, kuriuo nuolatos naudojasi plati auditorija. Prie auditorijos pokyčių šiais laikais prisitaiko ir pats kanalas.

Sėkmingas kodavimas įmanomas tada, kai komunikuojantieji nuolatos tobulina savuosius kodavimo įgūdžius.  Asmuo gavęs žinutę turi ją iškoduoti. Tinkamai iškoduota žinutė rodo komunikacijos sėkmę. Žmonės iškoduoja ir informaciją supranta labai skirtingu būdu, kartais net gautą informaciją interpretuoja pasitelkdami skirtingus kanalus. Skirtingas suvokimas yra susijęs su komunikacijos barjerais, kurie ženklina komunikuojančiųjų patirtį ir žinias, susijusias tiek su kontekstu, tiek su žinute. Taip pat barjeras reiškia psichinę situaciją (asmeninį nusiteikimą), asmeninį laiką ir erdvę.  Įprasta, kad žinutę gavęs asmuo pateikia atsiliepimą apie iškoduotą žinutę ir praneša, kaip ją supranta tiek verbaliai, tiek neverbaliai. Efektyviojoje komunikacijoje atsakas labai svarbus, nes jis yra pagrindinė priemonė, nustatant komunikacijos sėkmes ir nesėkmės barjerus. Remiantis gautais atsako duomenimis ateityje koreguojamas pats komunikacijos procesas. Atsakas egzistuoja visose komunikacijos formose – komunikuojant „akis į akį“, telefonu, TV kanalu ir net internetu.

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-04-27). Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija! Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/37158-kulturos-kirtis-rimtai-ir-svietejiskai-apie-tai-kas-yra-komunikacija.html  (2018-04-30).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis pastebi tai, kas vyksta Šiaulių mieste. Pro jo žvilgsnį ramiai neprabėgo ir mieste vykstantys medžių kirtimo procesai. Šį kartą kviečiame susipažinti su jo kritine nuomone apie miesto kraštovaizdžio keitimą.  

Istorija ir romantinės miestų vietos     

Labai retai susimąstome, koks sudėtingas ir ypatingas  miesto fenomenas. Miestas yra savotiškas organizmas, kuris kuriasi ilgai lyg koralų kolonija. Jo urbanistinis kraštovaizdis – tai ne vien tik suplanuotos gatvės, pastatų paradiniai fasadai ir žaliosios zonos, tai – bendruomenės istorijos veidrodis, kurį reikia nuolatos prižiūrėti. Negalima apie miestą mąstyti atskiriant žmones ir urbanistinius/architektūrinius miesto sprendimus. Miestas primena sudėtingą ląstelių, kraujagyslių, skeleto, organų ir t. t. išsidėstymą. Kiekvienas miesto kraštovaizdžio pakeitimo sprendimas yra tiek pat naudingas, kiek ir žalingas, todėl visada iškyla atsakomybės klausimas.

Istoriškai kiekviename mieste susikūrusios romantinės vietos, kurios svarbios ne tik šiose vietose gyvenantiems arba gyvenusiems asmenims ir apie jas atsimenantiems, bet jos taip pat svarbios ir miestą aplankantiems svečiams.

Romantinės vietos dažniausiai ir yra grynai istorinės. Mane dažnai aplanko įspūdis, kad Lietuvoje jau tapo įprasta istoriškai reikšmingus reprezentacinius skverus, gatves, skersgatvius, pastatus nureikšminti ir istoriškai vertingais laikyti tik tuos, kurie sukurti bent tarpukariu. Mes ypač kratomės tos istorijos, kuri susijusi su sovietmečiu arba nors truputį jį primena net ir tada, kai visos šios istorinės erdvės buvo tik susovietintos. Manau, baimė mus kausto be reikalo!

Visos organizuojamos nepatogios istorijos atsikratymo akcijos ženklina mūsų visuomenės kompleksus. Mes norime būti vakarietiški postmodernistai ir mažų mažiausiai prilygti Rytų Vokietijai. Deja mums nepavyksta. Mes bijome savo istorijos praeities, todėl ryžtamės griauti tokias miestų erdves, kaip Šiaulių Prisikėlimo aikštę, kurios struktūra primena Maskvos Raudonosios aikštės tipą.

Vokiečiai priima savo istoriją    

Paminėjau Vokietiją, bet mums iki vokiškojo mentaliteto priartėti labai sudėtinga. Šių metų Velykas sutikau Berlyne ir negalėjau atsigėrėti vokiečių drąsa ne neigti savąją istoriją, bet ją rodyti ir apie ją kalbėti. Štai viena pagrindinių miesto aikščių Alexanderplatz labai akivaizdžiai mena Rytų bloko architektūrinį palikimą, o ką jau kalbėti apie Rytų ir Vakarų Berlyno sandūrą, kur prie išlikusių Berlyno sienos atkarpų ne tik daug aiškinamųjų tekstų, bet ir akivaizdžių anuometinių architektūrinių ir urbanistinių fragmentų. Vokiečiai neneigia savo istorijos, jie ją pripažįsta ir kritiškai diskutuoja.

Artūro Staponkaus nuotr.

Ką darome mes? Savo skaudžios praeities ženklus naikindami pakartotinai traumuojame jau ir taip dviejų pasaulinių karų bei sovietmečio sutraumuotą savo tapatybę. Gaila, bet mūsų elgesys tikrai nedemonstruoja išsilavinusios, brandžios ir pilietine diskusija grindžiamos visuomenės.

Kitas įdomus šiai diskusijai labai svarbus faktas yra susijęs su nacizmu. Vokiečiai išleido ir knygynuose pardavinėja Hitlerio parašytą nacių bibliją „Mano kova“ („Mein Kampf“). Tiesa, šiame leidinyje mokslininkai parengė keliskart didesnės apimties komentarus nei pati Hitlerio rašliava. Komentarai kviečia diskusijai ir intelektų kovai. Jie žadina pilietinį budrumą ir net iš naujo įvertina žmogaus teisių idėją.

Nesenoje praeityje šis veikalas taip pat buvo išleistas lietuviškai ir trumpam pasirodęs knygynuose. Iš lentynų jis buvo pašalintas po kelių dienų. Šiuo atveju aš manau, kad lietuviški draudimai nieko nesprendžia, bet skaldo visuomenę.

Kita vertus, Hitlerio knyga be komentarų – tai knygos išleidimo gestas, kuriame nėra jokios atsakomybės prieš visuomenę ir valstybės ateitį… Pripažįstu, kad galbūt aš šiuo atveju kiek per griežtas ir per daug kritiškas… Bet čia esu aš.

Romantinės žaliosios zonos

Taigi, mane baugina įsigalėjanti istorijos baimė. Dar baisiau, kad griaudami aikštes, miestų reprezentacines gatves mes nieko geresnio negalime pasiūlyti.

Artūro Staponkaus nuotr.

Kaip rodo kitų miestų praktikos, naujas grindinys yra atgabentas iš Kinijos. Tas pačias trinkeles galime pamatyti Palangoje, Panevėžyje, Marijampolėje ir t. t. Vienodi kiniški šviestuvai puikuojasi daugelyje miestų. Šiaulių atvejis tikrai nėra išskirtinis. Visiškai nenustebčiau, kad koks nors miesto svečias ūždamas Šiaulių bulvare įsikūrusiuose baruose ar kavinėse paryčiais išėjęs į gatvę suabejotų, ar jis tikrai yra Šiauliuose, o gal jis imtų ieškoti nuorodų į gatves, esančias Palangoje, Marijampolėje, etc.

Taigi, mes tiek bijome viso to, kas yra sena. Todėl ryžtamės buldozeriais ardyti ne tik ištisas aikštes ir gatves, bet ir žaliąsias zonas. Mes, o gal miesto valdžia ir verslininkai, visiškai nepagalvoja apie tai, kad žaliųjų zonų puoselėjimas yra ilgas ir kantrus darbas, kad žaliosios zonos vystosi ilgus dešimtmečius, o kartais jų tikrasis grožis stebina gerokai vėliau, net pasikeitus kelioms kartoms. Žaliosios zonos neišvengiamai yra ir malonios romantinės zonos, kuriose norima vaikščioti, gerti kavą, susitikti su bičiuliais, įsimylėti, žaisti su vaikais, plėtoti kartų dialogą…

Dėmesio, tokių vietų Šiauliuose sparčiai mažėja. Buldozeriu ardoma, bet ne gerinama ir ne tvarkoma Prisikėlimo aikštė, kaip ir naikinama Kaštonų alėja.

Šiauliai susigriauna 

Vasarą lankydamasis Šiauliuose mačiau užrašą – „Dėmesio, Šiauliai atsinaujina!“ Šiandien norėčiau pasiūlyti kitokį šio užrašo variantą – „Dėmesio, Šiauliai susigriauna!“

Vasarą teko Šiauliuose lankytis su svečiais iš Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir kitų šalių. Atmenu, kaip jų paklausiau apie tai, ką jie mano apie senąją ir naująją Šiaulių bulvaro dalį. Vienareikšmiškai visiems geriausią įspūdį paliko senoji gatvės dalis, kaip ir Kaštonų alėja.

Tad pateikiu kelias nepažodines citatas, kurios įstrigo iš vykusių pokalbių: pirma, senoji bulvaro dalis atrodo svetinga ir joje jautiesi maloniai lyg būtum mieste, kurį gerai pažįsti; antra, senoji bulvaro dalis yra gyva savo istorija, ji sukuria ypatingą nuotaiką; trečia, aš noriu būti senojoje bulvaro dalyje, nes tokios pat niekur kitur nėra.

Argi tai nėra pakankami argumentai saugoti ir rekonstruoti autentiškas miesto erdves, kuriančias savitą Šiaulių įvaizdį? Argi dar reikia kokių nors ekspertų nuomonės?

Sovietmetis irgi gali būti turistus traukiantis paveldas 

O dabar norėčiau nepažodiškai percituoti Šiaulių miesto garbės piliečio, kurį labai gerbiu ir kuris buvo mano dėstytojas, nuomonę.

Artūro Staponkaus nuotr.

Profesorius habil. dr. Vytenis Rimkus prieš gerą dešimtmetį kartą vienoje mokslinėje konferencijoje miesto kultūros tema garsiai svarstė apie anuomet bulvare renovuojamą, o tiksliau destruktyviai perstatomą banką. Šiandien senojo banko vietoje liko tik prie įėjimo į pastatą dvi vienišų beždžionių skulptūros.

Tąkart profesorius teigė: mums nebepatinka sovietmečio architektūra ir miesto planavimas. Šiandien, norėdami atsikratyti sovietmečio palikimo, mes viską griauname ir keičiame naująja architektūra. Praėjus 50 metų mes ir vėl į ją nebegalėsime žiūrėti. Ką tuomet darysime? Vėl griausime ir perstatinėsime miestą?

Profesorius paminėjo, kad galbūt galėtume išlaikyti reprezentatyvius sovietmečio pastatus, miesto gatvių sprendimus, kurie visai netolimoje ateityje taps vis labiau reikšminga mūsų miesto dalimi.   Kitas puikus pavyzdys. Prieš kelias savaites Vilniaus Gedimino technikos universitete lankėsi svečiai iš Barselonos. Po oficialių susitikimų jie skubėjo į miesto Lazdynų ir Antakalnio rajonus apžiūrėti sovietmečio architektūros. Jie visą ją mato kaip sovietmečio paveldą. Prieš kelerius metus Lietuvoje lankydamasis profesorius iš Bosnijos taip pat neslėpė nuostabos mūsų miestais, kuriuose netrūksta sovietmečio architektūriniame peizaže išskirtos žaliosios zonos…

Tad ar tikrai reikia buldozeriais versti medžius ir griauti sovietmetį menančias gatves, skersgatvius ir aikštes?

O dabar sarkastiškai pafantazuosiu. Suprantu, kad pastatus, gatves mes galime kaltinti sovietmečiu, kuris mums nepatinka… O kaip dėl medžių?.. Gal ir jie yra sovietmečio apologetai, dėl to juos reikėtų nuversti ir sulyginti su žeme… O gal geriau aklinai žemę užkloti kiniškomis plytelėmis… Galbūt miesto planuotojai yra florofobai, kurie paniškai bijo augalų ir žalios spalvos? Ir vis dėlto aš pamažu šiame straipsnyje tampu žaliuoju…

Grįžkime prie straipsnio preteksto

Šio eklektiško straipsnio pradžioje nepaminėjau, kodėl aš ėmiausi rašyti jį ir stoti į šiauliečių gretas, ginančius miesto medžius. Buvau įtrauktas į facebooko aktyvistų grupinius pokalbius, kuriuose žmonės ryžosi diskutuoti medžių naikinimo tema ir kelti klausimą kodėl. Aš stebėjau augančias diskusijas ir į jas įsijungiančių žmonių nuomones bei aiškiai formuluojamą viešąją nuomonę. Vis dėlto socialiniai tinklai yra galingas įrankis viešajam interesui bei pilietinei nuomonei formuoti ir skleisti. Juk aktyvios diskusijos socialiniuose tinkluose buvo pagrindas Arabų pavasariui atsirasti, juk antidemokratiškai veikiančios valstybės kaip tik ir siekia pažaboti socialinius tinklus, įžvelgdamos pačius įvairiausius pavojus.

Šiuo atveju noriu pasidalyti labai nesena savo patirtimi, susijusia su socialiniais tinklais. Kovo 20 d. vykdamas į darbą autobuse palikau aplanką su vienetiniais savo fotografijos kūrinių atspaudais. Pavėluotai susizgribęs aš parašiau facebooke apie įvykį ir paprašiau žmonių dalytis mano pranešimu su viltimi, kad kūriniai bus atrasti. Per vieną dieną mano pranešimu savo profiliuose pasidalijo 4552 asmenys. Kitos dienos rytą mano fotografijos buvo atrastos. Neįtikėtinai didelės reakcijos buvo ir į mano išreikštą padėką už aktyvumą.

Facebookas yra savotiška ne tik sklaidos priemonė, bet ir leidžianti gimti geroms iniciatyvoms, pilietinėms akcijoms, verčiančiomis ir vėl patikėti žmonių gerumu. Tad šiuo atveju labai kviečiu visus jungtis prie aktyvistų grupių facebooko socialiniame tinkle ir suskubti ne tik reikšti nuomonę apie miesto pertvarkas, bet ir organizuoti žaliųjų zonų išsaugojimo revoliucingas akcijas.

Diskusijų žemėlapio išklotinė ir valdininkų „atpiskės“     

Toliau pateikiu pasakojimą, suformuotą remiantis medžių saugojimo iniciatorių diskusijomis, plėtotomis facebooko socialiniame tinkle.

Pirma nuomonė ir jos interpretacija. Viešai aiškinama, kad Kaštonų alėją reikia išskersti, nes neva visi medžiai serga. Ar nepanašu į visiems gerai pažįstamą naratyvą, kai senas žmogus išvežamas ant rogučių į mišką?..  Situacija man primena net nesenai žiniasklaidoje pasirodžiusį pranešimą apie tai, kad darbo rinka nepageidauja vyresniosios kartos asmenų. Šiuo atveju visiškai neatsižvelgiama, kad mūsų visuomenė sensta. Kaštonų skerdimas tiesiog įsimbolina šį viešai reiškiamą pasenusio ir atsibodusio nepageidavimo gestą…

Antra nuomonė ir jos interpretacija. Vis dėlto aš manau, kad sergančius medžius galima gydyti, juk yra priemonių, o pavojingus medžius galima sutvirtinti. Bet ryžtamasi paprastesniam žingsniui – žmonės masiškai skerdžia senus medžius savo sklypuose, o galiausiai ir viešose erdvėse. Ir vis dėl to, kaip galima neatsakingai niokoti Kaštonų alėją, Katedros aikštę, kur tiek daug žmonių skyrė laiko ir energijos šioms viešosioms erdvėms kurti ir puoselėti. Galbūt medžių skerdynes Šiauliuose mes galime traktuoti kaip radikalų poslinkį Lietuvos mentalitete?..

Trečia nuomonė ir jos interpretacija. Be abejo, gatvių renovacijos yra ir tam tikras verslas, tik klausimas, kodėl šio verslo įkaitais tampa medžiai. Galbūt tai yra vieno kapitalo grupės veikla, kuriai taip pat talkina ir žemo sąmoningumo žmonės, neišprusėliai ir nesubrendėliai.

Mane taip pat pasiekė žinios, kad tie asmenys, kurie želdinius laiko vertingais, yra užsipuolami. Regis, bet kokiam pilietiniam švietimui šiandien jau tampa per vėlu… Juk gana intensyviai yra formuojama visuomenės nuomonė, kad kaštonai – tai kirmėlėmis apėję puvėkai, kuriuos reikia kirsti nedelsiant. Čia jau atrodo nebegali pagelbėti joks profesionalus dendrologas. Gaila, kad šiandien brandus medis tapo puvėko sinonimu…

Ketvirta nuomonė ir jos interpretacija. Viena medžių gynimo aktyvistė pastebėjo labai įdomų reiškinį. Po paskelbtu viešu įrašu apie medžių skerdynes socialiniame tinkle kai kurie asmenys,  prieš tai agresyviai pasisakę už medžių pjovimą, mintims, išreikštoms socialiniame tinkle, pritarė. Kaip tai reikėtų suprasti? Gal tai yra šunuodegiavimas solidaus proto akivaizdoje ar persigalvojimas?

Penkta nuomonė ir jos interpretacija. Galbūt Kaštonų alėjos skerdimo žaidynėse yra įsipynę verslininkų interesai? Už Kaštonų alėjos tvoros buvusi čiuožykla dabar jau yra privati teritorija, suplanuoti baisios architektūros pastatai, nugaras atgręžę į alėją. Šie planai pačios alėjos tiesiogiai neliečia. Dabar labai aišku, kodėl yra svarbiau išsaugoti brandžius medžius. Juk reikia pasirūpinti ir vizualumo klausimu, kurį puikiai galima išspręsti žaliosiomis erdvėmis.
Šešta nuomonė ir jos interpretacija ir viešas kreipimasis. Pastebėjau ir tokią viešai formuojamą nuomonę, kad kaštonai gadina šalia esančią tvorą. Deja, ne vienas aktyvistų apžiūrėjo tvorą, žinau, kad ją apžiūrėjo ir architektūros specialistai. Tvora yra stabili ir jai negresia jokia katastrofinė griūtis. Tad kuo miesto valdžiai ir verslui užkliuvo kaštonai? Ar jų padėties vertinimai yra pagrįsti, ar tai tik eilinė valdininkų užsakyta „atpiskė“ (žodis, kurį naudoja apie medžius diskutuojantys žmonės).

Miestą valdantieji ir verslininkai, raginu atsakyti viešai už savo veiksmus. Raginu situaciją detaliai paaiškinti miesto gyventojams ir paisyti pilietinės nuomonės! Nelaikykite visuomenės kvaila jos aktyviems nariams panosėje pakišdami kokią nors  kitą eilinę „atpiskę“!

Dar kartą iš pradžių arba kartoju ir kartoju    

Aš jau pastebėjau ir, tikiuosi, dauguma skaitytojų pritars, kad lietuviai turi labai trumpą atmintį. Gerbiami šiauliečiai, nepamirškite, kad miesto valdžia turi jums atstovauti! Jei valdžia užmarši, būtinai jiems priminkite ir ginkite viešąjį interesą. Aš, taip pat gindamas savo viešąjį interesą, kartoju savo teksto fragmentą apie miesto urbanistiką, kuris buvo publikuotas prieš metus.    Šiuolaikinės vakarietiškos kultūros, sociologijos, urbanistikos ir komunikacijos teorijos jau senokai priėjo išvadą, kad miestų erdvių atsiradimas, vystymasis, perorientavimas nėra atsitiktinis ir bereikšmis procesas.

Miestas lemia bendruomeniškus ryšius, atspindi gyventojų ir net svečių santykius. Savo ruožtu bendruomenė taip pat koreguoja miesto kraštovaizdį. Galiausiai miesto planavimas yra glaudžiai susijęs net su mados klausimu. Juk kai kurios gatvės tampa tiek reikšmingos, kad kuriasi madingos parduotuvės, išskirtinai aukšto lygio restoranai bei žymių prekės ženklų atstovybės. Todėl suprasdami architektūros svarbą, mes universitete vykdomų komunikacijos studijų programų studentams rengiame privalomą architektūros ir dizaino paradigmų kursą.

Esu įsitikinęs, kad svarbu suvokti, jog miesto grindinyje įsirašo visos istorijos – tiek globali valstybės istorija, tiek labai lokali – paprasto mirtingojo. Tad drįstu teigti, kad net grindinio trinkelių pakeitimas naujomis, naujų šviestuvų pakabinimas ar gatvėje ištisus dešimtmečius stovinčio paminklo pagrindo keitimas margaspalvių akmenų luitu nėra elementarus gatvės remonto procesas. Gatvė – tai žmogaus kultūrinės veiklos reprezentantas, tai pačių gyventojų įsiženklinimas ateities kartoms.  Į praeivius atsisukusių statinių fasadai, šviestuvus juosiančios margaspalvės girliandos, parduotuvių vitrinos ir net jų iškabas dengiantys medžių vainikai – visa tai yra reikšmingas kultūros tekstas, bylojantis apie savitą bendruomenės gyvenimo būdą. T. y. gatvės vaizdas mums pasakoja istorijas, kurios ne tik buvo išgyventos, bet ir vis dar tebėra gyvenamos arba jos galės būti atkurtos ir gyvenamos iš naujo. Gatvės vaizdas modeliuoja ir užtikrina kiekvieno miestiečio biografijos pasakojimą ir jį skiria ateities kartoms. Gatvė skatina istorinės atminties budrumą. Todėl aš manau, kad į pačias miesto veidą kuriančias reprezentatyviausias gatves reikia žvelgti labai atidžiai pasitelkiant tiek meninį, tiek mokslinį kūrybingumą ir tyrimą.

Kiekvieną kartą lankantis Šiauliuose man vis kyla klausimas, ar tikrai miestiečiai džiaugiasi „naująja“ gatvės dalimi. Juk atrodo, kad reginys yra įgyvendintas arba perkeltas lyg iš komercinio žurnalo iliustracijų. Ar tikrai renovuotoje pusėje miestiečiai jaučiasi taip jaukiai, lyg būtų savo kvartale, kieme, lyg pažinotų visą bendruomenę ir gyventų joje darniai bei saugiai?  Kadangi renovuota gatvės dalis nespinduliuoja jokiu originalumu ir nekuria jokios savitos vietos istorijos, todėl ji labiau atspindi mūsų postmodernų vartotojų tapatumą arba tikrosios tapatybės praradimą, besaikį naujų tapatumų vaikymąsi, savosios istorijos nusipurtymą ir madingų istorijos pasakojimų pasisavinimą. Bet ar tikrai visos šios kitos ir kitaip atrodančios istorijos yra mūsų asmeniškos?  Aš priešinuosi greitiems ir lengvabūdiškiems sprendimams, kuriuos galima prilyginti greito maisto restoranams (gražūs, bet kūnui nenaudingi patiekalai).

Renovacijos procesas dažnai įsivaizduojamas ir planuojamas be jokio mokslinio sociokultūrinio išankstinio tyrimo. Blogiausia yra tai, kad tie, kurie planuoja miesto urbanistinį veidą, per mažai gilinasi į jo socialinį, istorinį, kultūrinį pasakojimą. Nebando visų pasakojimų surinkti ir išskirti pagrindinius, bendrinius vardiklius.  Planuojant šiandienos Lietuvos miestų urbanistinius peizažus aš taip pat pasigendu originalių sprendimų. Dėkui Dievui, kad dar atsiranda bent keletas skulptūrų, grafičių, kurie sugestijuoja esant kitoniškumo ir originalumo. Ir vis dėlto man dažnai susidaro įspūdis, kad lokalūs sprendimai daromi su lokaliai mąstančios valdžios užmojais ir lokaliai kuriančių kūrėjų kūrybingumu. Taigi, vaikydamiesi madingiausio dažniausiai mes vaikomės kažkokios laikmečio individualybės ar originalumo. Deja, šis individualus originalumas neegzistuoja. Jis gali būti atrandamas tik atsigręžiant į istoriją ir save, lokalų regint globaliame kraštovaizdyje.

Taip pat manau, kad verta formuoti užduotį globaliai ir ieškoti priimtino sprendimo kartu su pasaulinio garso, tarptautinėje arenoje dirbančiais architektais urbanistais. Ryškių talentų sukurti miestų kraštovaizdžiai yra ne tik įsimintini dėl unikalaus savojo meninio-estetinio sprendimo, bet ir dėl to, kad kūrėjų pavardės garantuoja kūrybinio palikimo įtraukimą į lankytinų vietų chrestomatijas bei miesto, kaip „brendo“, įsitvirtinimą.

Papildoma in formacija

Skaitytojams taip pat norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-04-12). Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/miesto-gyvenimas/37012-kulturos-kirtis-kastonu-skerdimo-metas-ir-pasipriesinimas-atpiskems-2.html (žiūrėta 2018-04-22). 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

S. Dadelo: Sportinės veiklos ugdymas lėmė mano pasiekimus ne tik sporte, bet ir kitose gyvenimo veiklose!

S. Dadelo: Sportinės veiklos ugdymas lėmė mano pasiekimus ne tik sporte, bet ir kitose gyvenimo veiklose!

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2015 m. intensyviai darbuojasi komunikacijos srityje. Nors jis ir yra medijų menininkas, humanitarinių mokslų daktaras, tačiau vadovauja komunikacijos studijų programoms, baigiamiesiems darbams ir dėsto komunikacijos studijų dalykus. Nuo 2017 metų rugsėjo mėnesio vadovaudamas Pramogų industrijų katedrai doc. dr. R. Venckus sutinka ir bendradarbiauja su labai daug skirtingų profesionalų, atstovaujančių skirtingoms tyrimų, meno, industrijų sferoms. Šį kartą siūlome susipažinti su doc. dr. R. Venckaus ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Stanislavo Dadelo pokalbiu apie sporto industrijos fenomeną.

Straipsnio pretekstas
Ne viename savo straipsnyje minėjau, kad mano požiūris į kultūrą gana platus. Kultūra apima įvairias žmogaus veiklas ir veiklos rezultatus. Kelias, prasidedantis nuo minties gimimo ir besitęsiantis iki sukurto ir praktikoje taikomo įrankio, irgi yra kultūra.

Kultūra yra ir sporto industrija, kuri, esu įsitikinęs, kiekvieną dieną tampa vis labiau aktualesnė, vis labiau lydinti šiuolaikinio žmogaus kasdienybę. Diskutuoti apie sporto industriją verčia ne tik mano platus domėjimasis kultūros reiškiniais, bet ir asmeninė patirtis.

Iki 27 metų nesistengiau gyventi sveikai ir prižiūrėti savo kūno. Tačiau išaušo toks metas, kai kiekvieną rytą prabudęs jaučiau, kaip sunkiau ir sunkiau judu, skauda nugarą, maudžia sąnarius (kuriuos traumavau neatsakingai žaisdamas futbolą paauglystėje), šokinėja kraujo spaudimas. Kartą mano šeimos gydytojas pasakė – niekur nedingsi, privalai eiti sportuoti, priešingu atveju kraujo spaudimo šokinėjimas tave nugalabys.

Prisiversti sportuoti ir sportą paversti kasdienybės ritualų dalimi pavyko ne iš karto. Kelis kartus palūžau ir nustojau lankytis sporto klube. Save įtikinėdavau, kad sportuosiu nuo rugsėjo pirmosios, nuo naujųjų metų pirmos dienos, vėliau – nuo vasaros pradžios. Susiėmiau ir vis dėlto pradėjau sportuoti. Ne iš karto, bet palaipsniui pastebėjau sporto privalumus. Reguliariai sportuojant dingdavo bet kokia įtampa, akimirksnio susierzinimas, atsirasdavo net didesnis pasitikėjimas savimi. Kraujospūdžio problemų jau nebeatmenu.

Prieš ketverius metus gyvendamas Kaune susipažinau su puikia sporto trenere, buvusia kultūrizmo čempione. Esu jai labai dėkingas net šiandien. Ji mane išmokė taisyklingai sportuoti, atkreipti dėmesį į tai, ką ir kaip aš valgau kiekvieną dieną. Kartą net juokaudamas tariau: būčiau jaunesnis ir jei dar nepradėjęs menininko ir akademinės karjeros, tikriausiai rinkčiausi sportininko kelią.

Prieš septynerius metus pradėjęs dėstyti kūrybinių industrijų pažintinį kursą pastebėjau ir aktualų, su kultūra labai susijusį sporto industrijos lauką. Dabar tik galiu pasidžiaugti, kad tenka dirbti vienoje katedroje ir kartais sporto tema pabendrauti su prof. dr. S. Dadelo. Tad toliau šiame straipsnyje pateikiu mūsų pokalbio geriausius fragmentus.

Pašnekovo biografiniai faktai
S. Dadelo yra socialinių mokslų daktaras (2000), nuo 2011 m. Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius, o nuo 2017 m. yra Pramogų industrijos katedros profesorius. Studentams skaito sporto industrijos kursą, vadovauja profesinei praktikai ir baigiamiesiems darbams. Prof. dr. S. Dadelo moksliniai interesai yra studentų sveikatinimas ir fizinis ugdymas, žmogaus adaptacija specifiniams fiziniams krūviams, specialus profesinis rengimas, daugiatiksliai sprendimų priėmimo metodai.

Mokslininkas stažavosi ir kėlė kvalifikaciją užsienio universitetuose ir įmonėse Švedijoje, Kinijoje, Maltoje, Turkijoje, Portugalijoje, Italijoje, Lenkijoje, Čekijoje, etc. Prof. dr. S Dadelo taip pat parengė autorinių ir kolektyvinių mokslo darbų, kurių galima suskaičiuoti daugiau nei 70. Lietuvoje išleido tris mokomuosius leidinius ir vieną vadovėlį, užsienyje – vieną monografiją. Yra dviejų JAV ir keturių Lenkijos mokslo žurnalų redkolegijų bei kelių tarptautinių mokslininkų organizacijų narys.

– Stanislavai, esate sporto industrijos specialistas ir sveikos gyvensenos propaguotojas. Pirmiausia noriu jūsų paklausti, kaip sportas ir sveika gyvensena tapo viso jūsų gyvenimo palydovais? Kokios buvo pagrindinės priežastys?

Profesorius dr. S Dadelo: „Profesionalaus sportininko karjeros pikas trunka vidutiniškai 5 metus, per kuriuos jis sugeba materialiai apsirūpinti visam gyvenimui. Profesionaliais sportininkais tampa tiktai 0,5–1,5 proc. sportininkų mėgėjų“. Stanislavo DADELO archyvo nuotr.

– Sportu ir sveika gyvensena domėtis pradėjau būdamas 11 metų. Daug sirgdavau, todėl gydytoja prognozavo neįgalumą. Dažnai tapdavau bendraamžių pašaipų objektu, per kūno kultūros pamokas lankiau specialaus rengimo grupę, tai neigiamai atsiliepė mokymosi pažangumui.

Žavėjausi gerai fiziškai išsivysčiusiais ir pajėgiais bendraamžiais. Supratau, kad jeigu noriu turėti ateitį bei gyvenime kažko pasiekti, privalau būti sveikas ir fiziškai stiprus. Sulaukiau didelės tėvų paramos ir palaikymo.

Savo sportinę patirtį pradėjau nuo bokso, vėliau išbandžiau save imtynėse, tapau Lietuvos pirmenybių prizininku. Kovinių sporto šakų pasirinkimas buvo neatsitiktinis. Kovinio sporto šakose realizuoti save gali skirtingų fizinių duomenų asmenys. Kovines sporto šakas aš priskirčiau prie visapusiškiausių, jos ugdo fiziškai ir psichiškai. Manau, kad dėl sportinės veiklos pasitraukė ligos, tapau sveiku ir fiziškai pajėgiu žmogumi.

Galiu drąsiai teigti, kad sportinės veiklos ugdomos asmeninės ypatybės – tikslo siekis, susikaupimas, priešinimasis nuovargiui, kovingumas, nenusiminimas po pralaimėjimų, mokėjimas analizuoti pralaimėjimų priežastis ir nuoseklus pasiruošimas naujoms kovoms lėmė pasiekimus ne tik sporte, bet ir kitose mano gyvenimo veiklose.

– Prieš dešimtmetį beveik nebuvo įmanoma išgirsti diskutuojant apie sporto industriją kaip apie labai rimtą studijų lauką. Šiandien sporto industrija yra labai svarbi net valstybei pozicionuojant save tarptautinėje erdvėje. Tad kas iš tikrųjų yra sporto industrija, ką ji apima? Kuo ji ypatinga ir svarbi? Juk sporto industrija siejama su komunikacija, o tai jau lemia papildomą neaiškumą.

– Sporto mokslas priskiriamas prie jauniausių mokslų. Tai integralus mokslas, sujungiantis biomedicinos, socialinius, humanitarinius, technologijų, fizinius ir net žemės ūkio mokslų elementus.

Sporto industrija yra siejama su sporto mokslu. Sporto mokslo ir sporto industrijos reiškiniai gimė ir plėtojasi dėl komunikacijos. Sporto industrijos išsivystymo lygmuo siejamas su visuomenės pažangumu ir modernumu visose srityse. Moderniame moksle tirpsta ribos tarp sričių. Pažanga siejama su integralumu. Sporto industriją galima pavadinti pažangos ir kūrybingumo laboratorija. Visi naujausi sprendimai ir moderniausios technologijos pirmiausia išbandomi sporto industrijoje ir jiems pasiteisinus taikomi kitose srityse.

Komunikacija sporto industrijoje skirstoma į mokslinę, politinę, ekonominę, teisinę, technologinę, vadybinę ir t. t. Sporto industrija, kaip ir sporto mokslas, dar neturi išbaigtumo. Sporto industrijoje vyksta intensyvūs komunikacijos procesai, ieškoma naujų komunikacijos derinių ir griaunamos stereotipinės nuostatos. Manau, kad progresas yra neišvengiamas. Mes gyvename įdomiame didelių pokyčių laikotarpyje, kuriuos skatina komunikacija. Galima teigti, kad komunikacija įgauna naują prasmę ir reikšmę.

Šiandien esminiai pokyčiai visose srityse, kurių mes visi labai laukiame, vyksta dėl komunikacijos. Sporto industrija savo pavyzdžiu atskleidžia komunikacijos galimybes ir svarbą. Sporto industrija yra komunikacinių procesų produktas.

– Kokia yra Lietuvos sporto industrijos situacija? Kokie šios industrijos rodikliai lyginant su kitomis pasaulio šalimis?

– Sporto industrijos pažanga be mokslo pažangos, ekonominio ir gyventojų gerovės augimo yra neįmanoma. Negalima tapatinti sporto industrijos pažangos vien tik su profesionalių sportininkų pasiekimais. Profesionalus sportas turi siaurus ir specifinius tikslus, kurie panašūs į šou, pramogų verslo tikslus. Profesionalus sportas kuria pramoginius reginius pritraukiant būrius žiūrovų ir gerbėjų. Kartu sporto renginiai pritraukia verslą, siekiantį didinti savo žinomumą ir skatinti pardavimus.

Sporto renginiai svarbūs ir politiniu lygmeniu, nes sporto aikštynuose vykstančios kovos demonstruoja visam pasauliui sportininkų atstovaujamų šalių galią. Sportinis gyvenimas pasaulyje tapo didžiulė komunikacinė erdvė, kurioje stengiasi pasireikšti daugybė žaidėjų (šalys, gamintojai, technologijos, asmenys ir t. t.), siekiantys žinomumo. Profesionalus sportas generuoja didžiulius pelnus, pats save išlaiko bei remia mėgėjišką sportą.

Mėgėjiško sporto industrija rengia didelio meistriškumo atletus profesionaliam sportui. Profesionalaus sportininko karjeros pikas trunka vidutiniškai 5 metus, per kuriuos jis sugeba materialiai apsirūpinti visam gyvenimui. Į mėgėjišką sportą ateina jauni ambicingi asmenys, siekiantys profesionalios karjeros. Profesionaliais sportininkais tampa tiktai 0,5–1,5 proc. sportininkų mėgėjų.

Tačiau mėgėjiškas sportas yra labai svarbus ir valstybiniu lygmeniu, nes jis padeda ugdyti darbingą, aktyvią, sveiką ir patriotiškai nusiteikusią visuomenę, o tai konkurencingos valstybės pagrindas. Mėgėjiškas sportas tiesiogiai remiamas valstybės (per projektines veiklas, sporto objektų statybas, įvairaus masto sporto renginių rėmimą ir t. t.) bei netiesiogiai (per mokesčių ir muitų lengvatas). Mėgėjiško sporto industrija stimuliuoja visuomenės sveikatingumo ir grožio industriją (sporto klubai, vandens parkai, SPA centrai, rekreacinės erdvės ir t. t.). Taip pat sporto industrija glaudžiai siejama su turizmu ir pramogomis. Vienas svarbiausių sporto industrijos produktų yra fiziškai ir dvasiškai sveika visuomenė.

Vertinant Lietuvos sporto industrijos situaciją nėra vienareikšmių atsakymų. Turime didelių pasiekimų, profesionalių sportininkų būrį, kurie garsina Lietuvą pasaulyje. Valstybė juos stipriai remia.

Tačiau vertinant mėgėjiško sporto, visuomenės sveikatinimo ir rekreacijos sporto industrijos pusę situacija dažnai yra apgailėtina. Trūksta sporto salių, aikštelių, rekreacinių erdvių, o sporto paslaugų kainos didžiajai visuomenės daliai yra neprieinamos. Sporto industrijos verslas siekia didesnio pelningumo, jam tenka konkuruoti su pramogų industrija (koncertai, restoranai, naktiniai klubai, teatrai, kinas ir t. t.), su farmacijos ir medicinos industrija (liekninantys maisto papildai, plastinės operacijos ir t. t.).

Tenka konstatuoti, kad Lietuvoje sporto industrija pralaimi. Prieinamiausia pramoga Lietuvoje tapo butelis alaus ir cigarečių pakelis. Pavyzdžiui apsilankyti baseine Lietuvoje yra 4–5 kartus brangiau negu Vokietijoje, Prancūzijoje ar kitoje pažangioje valstybėje. Dažnai Lietuva pirmauja reitinguose, atspindinčiuose negatyvias tendencijas, tiesiogiai ir netiesiogiai siejamas su sporto industrija (nuskendusiųjų skaičius, sergamumas, darbo našumas, gyvenimo trukmė, savižudybės, asocialus elgesys, nelaimingi atvejai, avaringumas, alkoholio vartojimas, nusikalstamumas ir t. t.). Manau, kad sporto industrija Lietuvoje turėtų tapti prioritetu, tai Lietuvai padėtų pasikeisti.

– Apie sportą ir sveiką gyvenimą dažnai išgirstame sakant, kad sveikai gyventi ir sportuoti niekada nėra per vėlu. Kartą aš susimąsčiau, o kada pradėti sportuoti ar sveikai gyventi yra jau per vėlu? Ar sveiko gyvenimo ir aktyvaus sporto įsupti niekada sau nepakenkiame? Ką svarbu žinoti kiekvienam iš mūsų apie sportavimą nuo ankstyvo amžiaus ir sportą vėlyvajame? Vis dėlto antroji klausimo dalis labai svarbi dėl senstančios Europos.

– Vienas svarbiausių visuomenės sveikatos veiksnių – fizinis aktyvumas. Sportavimas – tai fizinio aktyvumo rūšis. Sportavimą galima įvardyti alternatyviu fiziniu aktyvumu. Žmogaus organizmas  adaptuotas fiziniam aktyvumui. Dar prieš šimtą metų visos žmogaus veiklos buvo fiziškai aktyvios. Modernios technologijos pakeitė mūsų gyvenimo būdą. Dauguma šiuolaikinio žmogaus veiklų yra mažai fiziškai aktyvios ir dažniausiai vyksta sėdint.

Dėl gyvenimo būdo pokyčių ir medicinos pažangos pasikeitė visuomenės sergamumo pobūdis. Dominuoja lėtiniai neinfekciniai sveikatos sutrikimai (širdies, kraujotakos, medžiagų apykaitos, nervų, psichikos ir t. t.). Viena efektyviausių prevencinių priemonių kovoje su šiais negalavimais yra fizinis aktyvumas. Sportavimas – tai žmogaus adaptyvus elgesys. Taip pat sportinė veikla suteikia didžiulį dvasinį pasitenkinimą bei žmogui padeda socializuotis.

Fiziologiškai sportavimą gali pakeisti bet kuris fizinis aktyvumas. Svarbu kiekvieną veiklą stengtis atlikti maksimaliomis pastangomis. Fiziniu aktyvumu būtina lavinti kvėpavimo, širdies ir kraujotakos, atramos ir judėjimo bei centrinę nervų sistemas.

Svarbiausia fiziniame aktyvume laikytis principų: nuoseklumas, prieinamumas, sistemingumas. Mūsų organizmui nesvarbu, koks fizinio aktyvumo tikslas, tai gali būti ir ūkio darbai, ir gyvenamosios erdvės tvarkymas ir pėsčiomis keliavimas į darbą ir pan. Svarbiausia, kad fizinis aktyvumas būtų atliekamas su pastangomis ir sistemingai.

Tenka pastebėti, kad sportuojančių sporto klubuose padaugėja pavasarį, kai žmonės vasarai per mėnesį siekia įgauti tinkamas kūno formas. Toks požiūris į sportavimą gerų rezultatų duoti negali. Fizinis aktyvumas negali būti projektu, turinčiu pradžią ir pabaigą, fizinis aktyvumas kiekvienam turėtų tapti procesu, kasdieniu įpročiu, privaloma rutinine veikla. Tinkamas fizinis aktyvumas ne tiek pailgina gyvenimą, kiek pratęsia žmonių darbingumą visam gyvenimui.

Visuomenė sensta ir tai didžiulis iššūkis. Pensinio amžiaus ilginimas neatsižvelgiant į visuomenės gyvensenos įpročius ir neskatinant visuomenės sveikatingumo gerų rezultatų neduos valstybei. Deja, mūsų fiziologinis laikrodis tiksi nesustodamas, senėjimo sustabdyti dar niekam nepavyko, įmanoma tiktai nukelti į ateitį senatvinį neįgalumą.
Visuomenei sparčiai senstant būtina siekti jos geros fizinės būklės, o tai yra įmanoma pasiekti tiktai pradedant fiziškai aktyviai gyventi nuo vaikystės. Jaunystėje, studijų mokykloje ir universitetuose metu, turėtų vykti kryptingas fizinis ugdymas, padedantis suformuoti fizinio aktyvumo įgūdžius visam gyvenimui. Taip mes paruoštume mūsų visuomenę ateities iššūkiams.

Panašu, kad tai nėra mūsų valstybės prioritetas. Mūsų tyrimai atskleidžia, kad mokyklose sistemingai sportuojančių moksleivių kiekvienais metais mažėja, o universitetuose privalomo fizinio ugdymo visai atsisakyta. Ateityje tai pareikalaus didesnių sveikatos apsaugos išlaidų, mažins visuomenės darbingumą, reikalaus daugiau slaugos senatvėje paslaugų.

– Ką mums pasakoja gerai išvystyta sporto industrija šalyje arba regione? Ko galima tikėtis iš tokios šalies ir regiono ateityje?

– Sporto industrijos plėtra galima tik tuo atveju, jeigu visuomenė turi pakankamai laisvo laiko ir materialinių išteklių. Sporto industrija padeda visapusiškai regiono plėtrai, didina visuomenės darbo našumą, mažina nusikalstamumą, ugdo pilietiškumą, mažina sveikatos apsaugos išlaidas, skatina vartojimą ir turizmą, tai savo ruožtu padeda infrastruktūros plėtrai, naujų darbo vietų kūrimui ir konkurencingumo augimui. Sporto industriją galima įvardyti daugumos pozityvių socialinių ir ekonominių procesų katalizatoriumi. Didžiausia sukuriama sporto industrijos vertė – žmogiškieji ištekliai. Būtent žmogiškieji ištekliai yra visų veiklų pagrindas.

– Esate edukologijos daktaras, todėl prašau pasidalyti mintimis, kaip ir kiek sportas yra svarbus šiuolaikinėje edukacijoje, apimant įvairaus amžiaus žmones? Ar sporto edukacija – tai vien tik sportavimas? O gal dar kas nors, ką turėtume žinoti ir gerokai suprasti?

– Sporto edukacija ugdo fizines ypatybes bei stiprina psichines savybes sunkių treniruočių metu. Šis procesas formuoja stiprios asmenybės bruožus (gebėjimas nepalūžti ir susikaupti per sunkias akimirkas, dirbti komandoje, priešintis nuovargiui ir t. t.). Sporto edukacija yra lyderystės ugdymo sudedamoji dalys. Daugelį stiprios asmenybės bruožų galima ugdyti tiktai sportu.

Vertinant mūsų šalies lyderius (prezidentus) būtina pastebėti, kad visi nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos prezidentai buvo aktyvūs sportininkai. Galima teigti, kad siekiant tapti lyderiu (nesvarbu kokioje veikloje) būtina sportavimo patirtis.

– Pabaigai noriu paklausti, ar sportuojantis ir sveikai gyvenantis žmogus tikrai yra laimingas?

– Sportavimas gali padėti išvengti daugybės problemų, susijusių su sveikata. Tai savo ruožtu leidžia daugiau susikoncentruoti į savo gyvenimo tikslą. Kiekvienas asmuo gyvenimo tikslą supranta savaip, mes visi skirtingi, tačiau visi jaučiamės laimingi, kai mums pavyksta pasiekti tikslą. Tikslui pasiekti svarbiausia sąlyga yra sveikata, fizinė ir psichinė būklė. Sveikas ir pajėgus žmogus sugeba daugiau nuveikti ir dažniau pasijausti laimingu.

– Dėkoju už puikias įžvalgas ir tikiuosi, kad artimiausiu metu Lietuvoje bus pradėta rimčiau svarstyti apie sporto industriją ir sveikatingumą, bei tai taps vienu iš svarbių valstybės prioritetų. Skaitytojai prof. dr. S Dadelo gali pateikti papildomų klausimų el. paštu stanislav.dadelo@vgtu.lt. Taip pat primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-03-23). S. Dadelo: Sportinės veiklos ugdymas lėmė mano pasiekimus ne tik sporte, bet ir kitose gyvenimo veiklose!. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36825-kulturos-kirtis-s-dadelo-sportines-veiklos-ugdymas-leme-mano-pasiekimus-ne-tik-sporte-bet-ir-kitose-gyvenimo-veiklose.html (2018-03-23).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Apie ką šmėžuoja videoekranai ir ką perteikia dokumentinė fotografija?

Apie ką šmėžuoja videoekranai ir ką perteikia dokumentinė fotografija?

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus aktyviai kuria fotografijos meną ir jį pristato Lietuvos bei užsienio meno galerijose ir muziejuose. Tačiau ne daugelis žino, kad jis yra ir videomeno kūrėjas. 2018 m. kovo 3 d. Berlyne buvo atidaryta dviejų autorių paroda „Baltijos pasirodymas“ („Baltic Appearances – Baltische Erscheinung“). Vokiečių fotografas Klausas W. Eisenlohras demonstravo naujausią eksperimentinės fotografijos ciklą, sukurtą lankantis Baltijos valstybėse, o doc. dr. R. Venckus – 2004–2018 m. sukurtus videofilmus. Paroda atidaryta galerijoje „World in a Room“ (Brunhildstraße 7, 10829 Berlin-Schöneberg, Vokietija). Ją galima apžiūrėti iki gegužės 5 d. Kviečiame susipažinti su doc. dr. Remigijaus Venckaus įspūdžiais apie parodą ir savikritine analize apie savo videomeno kūrybą.

Nuo 2013 metų visi pastebi mano kūrybą eksperimentinės fotografijos srityje. Nuo 2015-ųjų aš taip pat daug dirbu aukštojo mokslo studijų vadybos srityje. Retas kuris žino, kad nuo 2002 m. iki 2013 m. intensyviai kūriau videomeną, o tiksliau – videofilmus. Prieš penkerius metus nusprendžiau atsisakyti šios kūrybos srities ir labiau savo laiką skirti fotografijai. Deja, 2017 m. mane pasiekė žinia, kad vokiečių menininkas Klausas W. Eisenlohras bando su manimi kontaktuoti dėl mano videomeno kūrybos. Esu dėkingas fotografijos kritikui doc. dr. Tomui Pabedinskui, kad jis mus suvedė su puikiu fotografijos praktiku.

Klaus W. Eisenlohr’o nuotr. iš ciklo „Baltic Appearances – Baltische Erscheinung” 2018

Netrukus, lapkričio mėnesį, skrisdamas dėstyti į Portugaliją užsukau į Berlyną. Kartu su vokiečiu fotografu ir galerijos „World in a Room“ vadovu Horstu Schonigu praleidome visą pusdienį diskutuodami apie parodos koncepciją. Keista, nors videomeno kūrybai skyriau dėmesio tik kaip pedagogas, nes 14 metų videomeną dėsčiau universitetuose (Vytauto Didžiojo universitete, Šiaulių universitete), vis dėlto kolegos iš Vokietijos privertė į savo videokūrybą pažvelgti naujai. Jų susidomėjimas po penkerių metų pertraukos privertė sukurti naują videofilmą ir taip grįžti prie apleisto kūrybos lauko. Tikriausiai neįmanoma pabėgti nuo tikrosios savo pradžių pradžios…

Tiek aš, tiek K. W. Eisenlohras – mes abu – jau ilgą laiką darbuojamės eksperimentinio medijų meno lauke: ne tik kuriame, bet ir kuruojame meno renginius, skaitome paskaitas ir vedame praktinius seminarus apie medijų kultūrą ir meną įvairiose mokslo institucijose. Tikriausiai dėl to mes labai greitai susikalbėjome dėl parodos koncepcijos ir eksponuojamų kūrinių.

Parodoje eksponuojamą fotografiją ir videomeno kūrybą sieja Baltijos šalys ir gyvenimas jose. Visi žiūrovams pristatomi kūriniai yra sukurti šiame regione. Atvaizduose dominuoja žmogaus figūra ir urbanistinis peizažas. Mano videofilmuose pastebimas visiškai nespecifinis ir nereprezentatyvus lietuviškas urbanistinis peizažas: jis minimalus, dažniausiai dengiamas sniego. Urbanistiniai peizažai komponuojami kartu su manuoju atvaizdu ir balsu. Tokiu būdu aš vykdau ne tik visuomenės kritikos funkciją, bet ir iš naujo patikrinu save. Galiu tik numanyti, kad mano videofilmų biografiniai motyvai labiausiai sudomino kolegas iš Vokietijos.

Klaus W. Eisenlohr’o nuotr. iš ciklo „Baltic Appearances – Baltische Erscheinung” 2018

Kitokia yra K. W. Eisenlohro kūryba. Ji gal net kiek mažiau personifikuota. Neseniai keliaudamas po Šiaurės Europą K. W. Eisenlohras fotografavo trijų Baltijos valstybių sostinių urbanistinę aplinką. Nuotraukose užfiksuotos viešosios erdvės ir jose įkomponuotos skulptūros, atsitiktiniai praeiviai ir jų paliekami gyvenimo pėdsakai. Fotografijos komponuojamos po tris, taip ne tik skaidant ciklą į atskiras dalis, bet ir jose akcentuojant dienos ir nakties kaitą. Daugelį kadrų sukurti judesyje, kuriame negyvi žmonės  (t. y. jų atvaizdai skulptūrinėse formose) kartais pradeda judėti ir atrodyti esą labiau tikresni nei už bet kokį nepažįstamą praeivį. Tikriausiai tai mane ir žavi K. W. Eisenlohro naujajame fotografijų cikle.

Jau minėjau, kad daugumos mano videofilmų (priešingai nei fotografijų) pagrindinis herojus esu aš pats. Taip aš reflektuoju savo ryšį ne tik su artimais man žmonėmis, bet ir su pačiu menu, su urbanistine aplinka, vietos politikos ir socialinio gyvenimo normomis, vertybių kaita.

Kadras iš dr. Remigijaus Venckaus videofilmo „Mano sėkmės istorija” 2013

Viename paskutinių mano sukurtų videofilmų „Mano Sėkmės istorija” (2013) aš retoriškai savęs klausiu – kas aš esu. Atsakymo nepateikiu, bet filmo siužetinę liniją išvystau aktualizuodamas nesėkmingų savo gyvenimo etapų faktus. Pretekstas kurti šį filmą buvo disertacijos rašymas – vienas sudėtingiausių mano gyvenimo momentų. Likdamas vienas su savimi ir nuolatos lankomas nesėkmių ėmiau registruoti savo mintis, analizuoti savųjų nesėkmių atvejus ir netgi kelti klausimą – kas nutiktų, jei šios nesėkmės mane būtų aplenkusios. Filmo reziumė – visos nesėkmės yra ne kažkieno, bet mano ir jos kaip mano kūno oda turi būti priimamos ir sugyvenamos.

Kadangi šis videofilmas („Mano Sėkmės istorija”) yra paženklintas labai ryškia Lietuvos socialine kritika ir labai asmenišku požiūriu bei išgyvenimų analize, aš nusprendžiau jo niekada nerodyti Lietuvoje. Buvau net nusiteikęs jo nedemonstruoti ir užsienio meno erdvėse, bet K. W. Eisenlohr’as jį išskyrė kaip labai ryškų kūrinį ir įtikino videofilmą eksponuoti Berlyno meno ir kultūros erdvėje. K. W. Eisenlohr’as apie mano filmą pateikė savo nuomonę: „[…] šiame kūrinyje savasis aš (R. Venckus) žvelgia į save tarsi kito akimis, kritiškai vertina savo kūrybą, lemiančią kardinalius pokyčius profesinėje veikloje ir jį supančioje visuomenėje. Jis (t. y. R. Venckus) yra vienas ryškesnių vyriškų aktų kūrėjų Lietuvoje, kuris neretai sulaukdamas pasipiktinimų ir pasipriešinimų kas kartą tampa dar labiau drąsesniu kūrėju. Videofilme „Mano sėkmės istorija“ autorius kritikuoja savo paties ir savosios šalies ryšius su Europos Sąjunga ir sudėtingu postsovietinės tapatybės palikimu.“ Turiu pastebėti, kad šį videofilmą kūriau tikrai ilgai, ir ne ką ilgiau jam specialų garso takelį sukūrė elektroninės muzikos kūrėjas šiaulietis Kęstutis Venskūnas-Fingus. Už nuostabų garso takelį esu vis dar jam dėkingas.

Kadrs iš Dr. Remigijaus Venckaus videofilmo „Pasiklydęs veiksme” 2010

Kitame parodoje pristatomame kūrinyje „Pasiklydęs veiksme“ (2010) žiūrovas ekrane mato stambiu planu nufilmuotas besikeičiančias ir įnirtingai purtomas galvas. Šis mano kūrinys Lietuvoje buvo parodytas tik porą kartų. Jį galima suvokti kaip nuolatinį esamosios situacijos (kuri nėra griežtai įvardyta) neigimą ir nesutikimą su primestu socialiniu vaidmeniu.  Kaip pastebi kolega K. W. Eisenlohras kūrinys verifikuoja net ir portreto žanrą. Klasikinėje kūryboje portretas reprezentuoja išskirtinės asmenybės bruožus, tačiau nufilmuotas įnirtingas galvos purtymas reprezentuoja gerokai daugiau nei neigimą, gerokai daugiau nei kitimą. Mano kūrinys demonstruoja nepastovią šiuolaikinio žmogaus tapatybę, o gal ir net neegzistuojančią?…

Berlyno bendruomenei pristačiau naujausią savo videofilmą „Laiškas“. Tai šokio filmas, kuris jungia spektakliui būdingą sceninį šokėjo pasirodymą su viešąja miesto erdve. Aš tokiu būdu ne tik aktualizuoju privačią ir viešą jausmų dramą, bet ir tai, ką mes vadiname nuoširdžiu jausmu. Man visiškai nesvarbu, kaip šį jausmą pavadinsime. Videofilme panaudojau garso takelį iš 2010 metais kartu su K. Venskūnu-Fingus sukurto garso performanso „Uždraustojo vaisiaus litanija“. Anuomet gyvenau Šiauliuose, kur pavasariais vykdavo medijų meno festivalis „Enter“. 2010 m. vykusio festivalio tema buvo garso menas. Nusprendęs dalyvauti renginyje parašiau poeziją ir pareiškiau K. Venskūnui-Fingus, kad noriu ją sudainuoti. Repetavome tris savaites, kol galiausiai 2010 m. balandžio 23 d. meno bendruomenė išvydo mane ne tik stovintį prie mikrofono, bet dar ir dainuojantį. Tai buvo tarptautinio medijų meno festivalio „Enter 8“ pasirodymas.

Šiandien aš tikrai atmenu priežastis, kurios anuomet mane privertė sukurti performansą keistu pavadinimu, nurodančių į Bibliją. Prieš mėnesį Šiaulių katedroje šalia paradinio įėjimo prieš prasidedant Velykinėms mišioms regėjau senyvas moteris. Senolės agitavo kiekvieną Lietuvos pilietį išreikšti savo nuomonę ir pasirašyti po dokumentu, kuriame siekiama uždrausti homoseksualų eitynes Lietuvos sostinėje.

Kadrs iš Dr. Remigijaus Venckaus videofilmo „Laiškas” 2018

Kai kurie, o gal net dauguma visuomenės veikėjų, šviesuolių, politikų ir pedagogų, jau ilgą laiką siekia uždrausti, bet kokį laisvą žodį, bet kokią žmogaus teisę į savo prigimtį;  siekiama uždrausti žodį apie teisę į lygiavertį socialinį statusą. Jau seniai nepaisoma demokratinės ir laisvos tautos idėjos. Kasdien mosuojama / šmėžuojama šventųjų pavidalais. Kasdien manipuliuojama ir prisidengiama jų tyromis gyvenimo istorijomis. Siekiama uždrausti net kalbėti apie seksualinių tapatybių įvairovę, o ką jau kalbėti apie lygybę. Mano, kaip demokratinės Lietuvos piliečio, tikslas – įvaldytomis savosiomis arba naujai atrastomis raiškos priemonėmis kvestionuoti esamąją tikrovę, prisidėti prie jos tobulinimo, siekti teisinės lygybės tarp žmonių, kurie gimė ir gyvena mūsų šalyje.

Praėjus 8 metams aš ir vėl grįžau prie anksčiau sukurto garso takelio. Jį pritaikiau naujam videofilmui „Laiškas“. Naujasis kūrinys neturi jokios panašios ar adekvačios prasmės, kuri buvo išplėtota anksčiau sukurtame garso performanse. Naujausiame kūrinyje labiau prabylu apie meilę be ribų, be sienų, be draudimų. Apie meilę, kuri nepatogi, kuri žeidžia, bet vis tiek yra sava ir tuo nuostabi. Tai meilė, apie kurią kalbama Biblijoje: „(1) Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. (2) Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. (3) Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau. (4) Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. (5) Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, (6) nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. (7) Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. (8) Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13,2: Plg. Mk 11,23;1 Kor 13,4-13,7).

Labai džiaugiuosi, kad prie šio filmo kūrimo prisidėjo mano studentas Denis Stech, kuris yra puikus modernaus šokio atlikėjas, šiuo metu šokantis net A. Cholinos kuriamuose spektakliuose. D. Stech sutiko sudalyvauti projekte iš karto, vos tik jam apie tai užsiminiau. Šokio motyvai jo mintyse gimė labai greitai.

Nufilmavus šokį kilo naujas iššūkis: reikėjo atrinkti nufilmuotą medžiagą ir komplektuoti vientisa filmo forma. Vis dėlto labai griežtas sąlygas montažui padiktavo muzikinis ritmas. Apie savo patirtį įgytą filmuojantis D. Stechas teigia: „Dalyvavimas šiame videofilme man buvo puiki patirtis, o šokti nedideliame rūsyje man buvo begalinis iššūkis. Aš manau, kad mums viskas pavyko gana neblogai. Ačiū mano dėstytojui už galimybę būti parodos Berlyne dalimi ir tikiuosi, kad tai tik bendradarbiavimo pradžia!“ (Visą videofilmą, kaip ir kitus doc. dr. r. Venckaus videokūrinius, galite pažiūrėti  http://en.venckus.eu/video/)

Vis dėlto aš turiu pripažinti, kad labai dažnai kuriu analizuodamas medijų technologijas. Aš nepaliaujamai ieškau naujos tinkamiausios medijos, kuri leistų perteikti savąjį kūrėjo santykį su laiku, erdve ir atmintimi. Kūrybos centre visuomet svarbiausias yra atminties klausimas. Tad šiuo atveju aš savo kūryboje taip pat bandau rasti atsakymą į klausimą, kas šiandien yra žmogus ir jo atmintis. Galiu drąsiai pasakyti, kad paieškose mano menas tampa asmenine ne tik medijų, ne tik atminties, bet ir savianalizės forma. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar kūrinyje aš kalbu apie meilę ar apie mirtį. Bet kuriuo atveju, kad pajaustum ir vertintum, yra reikalinga atmintis, nuolatos dalyvaujanti tikrovėje kaip mirties ir gyvenimo tarpininkė.

Klaus W. Eisenlohr’o nuotr. iš ciklo „Baltic Appearances – Baltische Erscheinung” 2018

Kolega vokiečių fotografas K. W. Eisenlohras demonstruoja fotografijų seriją, sukurtą lankantis Baltijos šalyse, 2014 m. nuotraukose užfiksuotos miestų erdvės ir žmonės yra neįprasti ir neprimena jokių turistinių fotografijų. Fiksuodamas pastatus, žmones, jų kasdienes veiklas menininkas pastebi šiuolaikinį gyvenimą, kuris save „išduoda“ vieningoje tradicijos ir (post)modernybės jungtyje. Nuotraukose įamžinti skulptūrų atvaizdai, taip negyvą materiją labiau sugyvinant, nei ji egzistuoja iš tikro. Taip skulptūrų figūros, viena vertus, sužavi žiūrovą nauju materijos perteikimu, antra vertus, nuvilia, nes autorius negrindžia tipiškos gatvės fotografijos kanonų. Tad šiuo atveju galima teigti, kad „žmogiškųjų figūrų“ portretai pateisina ir nuvilia daugelio žmonių lūkesčius, susijusius su noru matyti įprastą gatvės reprezentaciją ir pastebėti ne ką nors nauja, bet atpažinti esamą vietą. Tačiau būtent tuo K. W. Eisenlohras ir yra įdomus, jis intuityviai ir savireflektyviai atsigręžia net į nesenąją Baltijos šalių istoriją.

Metodiškai ir nuosekliai K.W. Eisenlohras savo kūryboje naudoja fotografijos, filmo ir naujųjų medijų priemones bei nuolatos revizuoja medijų meno teoriją. Kūryboje jam svarbiausi urbanistinės erdvės pokyčiai, galimybė tirti privatumo ir viešumo ryšius bei konfliktus. Jo fotografija rodo, kad atvaizdai gali tinkamai perteikti ne tik urbanistines erdves, bet ir jomis ženklinti pavienių žmonių išskirtinius ryšius su juos supančia socialine aplinka. Menininkui svarbu, kad jo kūryba būtų suvokiama kaip komunikacijos priemonė.

Kurdamas filmus, rašydamas esė ir fotografuodamas K. W. Eisenlohris išradingai žengia į kitokios ikonografijos diskursą, apimantį žmonių santykius su miesto erdve tarsi gyvu organizmu. Jis jau daug metų kuria filmus ir meno projektus viešose erdvėse Berlyne, Stambule, Helsinkyje, Čikagoje, Hanoveryje, Poznanėje, Štutgarte ir Reimse. Jau kurį laiką kuruoja tarptautinę programą „Directors Lounge“, kurioje yra pristatomi garsių medijų meno kūrėjų darbai, taip pat Berlyno medijų meno festivalyje kuruoja Urbanistinių tyrimų programą. K. W. Eisenlohris dėsto Gilberto Bosques fotografijos centre, Berlyne.

Papildoma informacija

Plačiau su doc. dr. R. Venckaus kūryba galite susipažinti jo interneto svetainėje www.venckus.eu; apie Klaus W. Eisenlohr galite sužinoti daugiau apsilankę jo interneto svetainėje www.kw-eisenlohr.de / www.urban-research.eu / www.richfilm.de/filmUpload/1-framesWriting.html

Paroda „Baltijos pasirodymas“ veiks iki gegužės 5 d. galerijoje „World in a Room“ (Brunhildstraße 7 10829 Berlin-Schöneberg, Vokietija; https://www.worldinaroom.de). Galerijos darbo laikas: penktadieniais – šeštadieniais, 14–18 val.  

Informuojame, kad doc. dr. Remigijus Venckus šiais metais atidaro dvi dideles autorines parodas Lietuvoje. Šiandien (kovo 9 d.) jo naujausias dokumentinių fotografijų ciklas „Etiopijos kelias“ 17 val. pristatomas Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3). Kovo 30 d. fotografijų paroda „Dienoraščių vietos 3“ bus pristatyta Ignalinos krašto muziejuje (Ateities g, 43, Ignalina).Plačiau: http://en.venckus.eu/project/the-way-of-ethiopia-2018/.

Doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo fotografo komercinę veiklą galite sužinoti – www.foto.venckus.eu, o apie skaitomus seminarus – www.seminar.venckus.eu. Rubrikos autorius labai tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu  Nuotraukos Klaus’o W. Eisenlohr’o ir doc. dr. R. Venckaus.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-03-09). Apie ką šmėžuoja videoekranai ir ką perteikia dokumentinė fotografija? Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36688-kulturos-kirtis-apie-ka-smezuoja-videoekranai-ir-ka-perteikia-dokumentine-fotografija.html (žiūrėta 2018-03-09).


Kūrinių galerija

Kadrai iš dr. Remigijaus Venckaus videofilmų 2010 – 2018

Klaus W. Eisenlohr’o fotografijos iš ciklo „Baltijos pasirodymas” 2018


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

A. Ptakauskė: apie komunikaciją turime mąstyti kaip niekada daug ir kaip niekada strategiškai!

A. Ptakauskė: apie komunikaciją turime mąstyti kaip niekada daug ir kaip niekada strategiškai!

Dr. Remigijus Venckus.

Šiandien neįprastai daug diskutuojama apie technologijas ir jų naudą visuomenei, tačiau nepakankamai daug dėmesio yra skiriama turiniui, kurį technologijos „perneša“ vartotojui. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius – Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus, dirbdamas penkioliktus metus Lietuvos aukštajame moksle, kasdien sutinka labai įdomių žmonių, iš kurių patys įdomiausi yra turinio kūrėjai. Šiandien jis džiaugiasi, kad vienas įdomesnių žmonių kartu darbuojasi Pramogų industrijų katedroje. Tad siūlome susipažinti su diskusija, kurią plėtojo doc. dr. R. Venckus ir Aistė Ptakauskė – neeilinio išsilavinimo, vizionieriška asmenybė, šiuolaikinio turinio kūrėja!  

Lektorę Aistę Ptakauskę galima drąsiai pristatyti kaip rašytoją, scenaristę, prodiuserę ir tarpkultūrinės komunikacijos specialistę. Ji sėkmingai darbuojasi tiek Lietuvoje, tiek ir už jos ribų. Lekt. A. Ptakauskė yra išleidusi tris prozos knygas, į lietuvių kalbą išvertusi kanadiečių bardo Leonard’o Cohen’o romaną „Žavūs nevykėliai“, sukūrusi tarptautinio dėmesio sulaukusį dokumentinį filmą apie imigrančių gyvenimą Lietuvoje „Pasaulio virtuvė“.

A. Ptakauskė apsigynė televizijos, radijo ir kino meno magistro laipsnį Sirakūzų universiteto S. I. Newhouse’o viešosios komunikacijos mokykloje, kuri jau daug metų yra laikoma geriausia komunikacijos specialistų kalve Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Už savo kūrybą ir veiklą A. Ptakauskė yra pelniusi ne vieną prestižinį apdovanojimą – Augustinio Griciaus premiją už geriausią metų prozos debiutą Lietuvoje, JAV senatoriaus J. William Fulbright stipendiją, Tarptautinio moterų ekonomikos forumo apdovanojimą „Iškili moteris, kurianti visiems geresnį pasaulį“ ir kt. A. Ptakauskės dokumentinis filmas „Pasaulio virtuvė“ įtrauktas į studijų programas net keliuose Europos universitetuose.

A. Ptakauskė nuolat kviečiama skaityti paskaitų ir vesti mokymų tiek Lietuvos, tiek užsienio universitetuose. Nuo 2015 m. ji vadovauja savo pačios įkurtai organizacijai „Pasaulio virtuvė“.

„Pasaulio virtuvė“ kuria ir vykdo socialiai atsakingo meno projektus (kuria filmus, spektaklius, vaizdo klipus) bei padeda žmonėms ir organizacijoms veiksmingai komunikuoti tarpkultūrinėse aplinkose.

Nuo 2016 metų „Pasaulio virtuvė“ vadovauja „Erasmus+“ projektui, kurio tikslas – padėti dėstytojams ir mokytojams visoje Europoje veiksmingai dėstyti savo disciplinas tarpkultūrinėms studentų grupėms. Projekto tyrėjų ir ekspertų komandą sudaro mokslininkai ir pedagogai iš VIVES universiteto Belgijoje, Roma Tre universiteto Italijoje, Airijos valstybinio universiteto Golvėjuje (Airijoje) ir Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvoje.

– Aiste, jūs prisistatote kaip turinio kūrėja (angl. creative content producer). Prieš keletą metų apie tokią veiklą net nemąstydavome, o Lietuvoje dar ir šiandien daug kam kyla klausimų apie šią veiklą. Tad noriu paklausti, kas yra turinio kūryba. Kokia turinio kūrėjo profesija? Kokiomis asmeninėmis ir profesinėmis savybėmis išsiskiria turinio kūrėjai?

Dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ filmavimo aikštelėje su filmo heroje Alicia Gian-Mačiulis ir stiliste Kaste Svilaite. Vidmanto SAMUOLIO nuotr.

– Labai paprastai tariant, turinio kūrėjai yra istorijų ir pasakojimų pardavėjai. Jie kuria pasakojimus ir istorijas, kurios įtraukia, intriguoja, pralinksmina ar pamoko ir gali būti transliuojamos televizijoje, kine, internetu, radijo bangomis, atsidurti spaudoje ar vaizdo žaidimuose, būti įrašomi muzikos studijose.

Visos turinio kūrėjų sukurtos istorijos yra jų intelektinė nuosavybė, tad kūrėjai turi teisę gauti už tas istorijas atlygį kaskart, kai jomis kas nors pasinaudoja (pavyzdžiui, parodo kino teatre, transliuoja radijo laidoje ar per televiziją). Intelektinės nuosavybės eksploatacija ir yra pagrindinis turinio kūrėjų pajamų šaltinis. Jie gauna atlygį ne už tai, kad sukūrė istoriją, o už tai, kad ta istorija pasirodė patraukli auditorijai, ir ši yra pasiruošusi susimokėti norėdama tuo pasakojimu dar ir dar kartą pasimėgauti.

Svarbiausia turinio kūrėjo savybė – gebėti aktyviai stebėti ir klausyti. Posakis „Dievas mums davė dvi ausis ir vieną burną, kad klausytume dukart daugiau nei kalbėtume“ niekam kitam taip netinka kaip turinio kūrėjams. Kad mūsų istorijos sudomintų ir patrauktų, jos turi būti emociškai paveikios, intelektualiai stimuliuojančios ir būtinai originalios. O originalumas dažniausiai gimsta iš gebėjimo į visiems gerai pažįstamus reiškinius pažvelgti nauju kampu, rasti sąsajų tarp iš pažiūros nesusijusių dalykų, pastebėti po įpročių ir rutinos sluoksniu slypinčius raštus, labirintus ir struktūras. Didžiausias turinio kūrėjo profesijos žavesys yra ir didžiausias jos iššūkis – bet kas gali tapti naujos istorijos pradžia ir įkvėpimu. Tad reikia būti labai budriems!

Man kūryboje labai svarbus netikėtumo momentas. Pradėdama kiekvieną naują kūrinį, visada užsibrėžiu sau tikslą – atskleisti paslaptį. Kartais ta paslaptis gali būti vieša, pavyzdžiui, imigrančių patiriami iššūkiai lietuvių visuomenėje – lyg ir visiems akivaizdūs, bet kartu visų aktyviai ignoruojami. O kartais tai – skaudi, giliai mano herojų širdyse slepiama tiesa, kurios pripažinimas ir paviešinimas gali išlaisvinti ir juos pačius, ir visus kitus, kurie panašią tiesą slepia ne tik nuo pašalinių, bet ir nuo savo pačių akių.

Tiesa yra visa ko, ką kuriu, pagrindas. Ir aš kalbu ne apie faktinę tiesą: kas, kada ir kam įvyko. Man rūpi emocinė tiesa: kodėl mes mylime, nekenčiame ir bijome, taip stipriai bijome, kad apie kai kuriuos dalykus nenorime užsiminti net mintyse. Kaip tik šis emocinės tiesos aspektas, mano galva, bet kokią kūrybą priartina prie autentiškos gyvenimiškos patirties. Juk kai rytą lipame iš lovos, dienos scenarijus mums lyg ir aiškus: valgysime pusryčius, vesime vaikus į mokyklą, eisime į darbą, vakare – pas draugus, bet mes niekada negalime iš anksto nuspėti, kokias emocijas patirsime įgyvendindami šį, atrodytų, tokį banalų scenarijų.

Vienas netikėtas potyris (bet kas – telefono skambutis, naujiena socialiniame tinkle, orų pasikeitimas, vaiko šypsena) ir net ir pats banaliausias mūsų kasdienės rutinos elementas gali mus taip suerzinti, pradžiuginti ar nustebinti, kad būsime priversti į save pažvelgti naujomis akimis. Va, ta nuostaba, tas autentiškas emocinis išgyvenimas, kuris kasdien griauna mūsų saugios rutinos užtvankas, ir yra mūsų gyvenimo tiesa. Dėl tos tiesos aš kasdien iš naujo pasiryžtu kurti.

Kita labai svarbi turinio kūrėjo savybė – platus raiškos priemonių „repertuaras“. Kad savo istorijas galėtume papasakoti originaliai ir paveikiai, turime mokėti tiksliai ir meistriškai naudotis nemenku žodžių ir vaizdų bagažu. Tą bagažą reikia nuolat plėsti ir atnaujinti. Tad turinio kūrėjams privalu nuolatos mokytis – tiek lankantis mokymuose ir paskaitose, tiek skaitant ar žiūrint kolegų darbus, bet svarbiausia – nuolatos dirbant ir bandant naujus raiškos priemonių derinius. Praktika yra geriausia turinio kūrėjų mokytoja.

– Jūsų biografija išties ryški ir tikrai susijusi su turinio kūryba bei komunikacija. 2010 m. studijavote S. I. Newhouse’o viešosios komunikacijos mokykloje Sirakūzų universitete, Niujorke (JAV). Tikėtina, kad tuomet, studijuodama televizijos, radijo ir kino meną ir įgydama magistro laipsnį, gavote reikiamų gebėjimų dirbti turinio kūrimo srityje. Tad papasakokite apie savo studijas JAV, apie ten įgytas ir profesinėje praktikoje taikomas žinias.

Dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ filmavimo aikštelėje su garso operatoriumi Vidmantu Blažiu. Vidmanto SAMUOLIO nuotr.

– Sirakūzų universiteto S. I. Newhouse’o viešosios komunikacijos mokykla jau daug metų pripažįstama geriausia komunikacijos specialistų kalve Jungtinėse Amerikos Valstijose ir ji pateisina šį titulą.

Studijuoti tenka intensyviai, atliekant daug praktinių užduočių, o vietoj magistrinio darbo reikia atlikti praktiką kūrybinių industrijų sektoriuje. Maža to, kad studijų ciklas susideda iš rudens, pavasario ir dviejų vasaros semestrų, kurie eina vienas po kito be jokios pertraukos. Žiemos pradžioje dar būna ir žiemos semestras, kurio metu visi studentai važiuoja į garsiausias Los Andželo ir Niujorko turinio kūrimo kompanijas („Warner Bros“, „ABC“ ir panašiai), kad „iš vidaus“ susipažintų su jų veikla.

Kalbėdama apie S. I. Newhouse’o viešosios komunikacijos mokyklą, žodį „kalvė“ naudoju labai sąmoningai.

Studijuojant šioje mokykloje, didžiąją laiko dalį tenka praleisti studijose ir filmavimo aikštelėse. Dėstytojai čia atlieka mentorių ir patarėjų funkciją, o pagrindiniai mokytojai yra bendramoksliai ir mūsų pačių klaidos.

Neišdildomą įspūdį man padarė mokyklos filosofija, kurią dekanas pristatė pačioje mokslo metų pradžioje: „Kurti jus išmokys gyvenimas, o mes jus mokysime profesionalaus požiūrio į jį.“

Darbo etikai ir procedūroms studijų metu buvo skiriama itin daug dėmesio. Visus darbus buvo privaloma atlikti laiku ir tikrai nepakakdavo mesti užduoties, pabandžius ją atlikti vos vieną kartą. Darbus taisyti reikėdavo tol, kol rezultatas tenkindavo tiek autorius, tiek bendramokslius, tiek dėstytojus. Paskaitų lankymas buvo privalomas (10 proc. paskaitų praleidęs studentas galėjo būti šalinamas iš universiteto be jokio įspėjimo), o pažymys priklausydavo ne tik nuo užduočių atlikimo, bet ir nuo dalyvavimo diskusijose paskaitų metu. Visi dėstytojai laikėsi jau nuo Antikos laikų žinomo principo, kad ginčuose (o tiksliau – diskusijose) gimsta tiesa. Į diskusijas reikėdavo ateiti pasiruošus – tiek perskaičius profesinę literatūrą, tiek susipažinus su „karščiausiomis“ šiuolaikinėmis kūrybinių industrijų aktualijomis. Tad skaityti reikėdavo daug.

S. I. Newhouse’o viešosios komunikacijos mokykloje mus mokė mokytis ir kritiškai mąstyti. Šioje mokykloje man įskiepytas profesionalus požiūris į turinio kūrimą ir nepriekaištinga darbo etika man ir dabar padeda nesuklupti ir įveikti bet kokius profesinius iššūkius.

– Šiandien komunikacijos studijos, komunikacijos tyrimai ir komunikacijos praktikos yra ypač svarbios. Kaip manote, kokios buvo priežastys komunikacijos tapsmui viena svarbiausių šiuolaikinio žmogaus gyvenimo palydovių?

Dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ filmavimo aikštelėje su filmo heroje Keisha Laraine Ingram. Vidmanto SAMUOLIO nuotr.

– Princetono universiteto profesorius Peteris Singeris yra pasakęs: „Internetas, kaip ir garo variklis, yra toks technologinis išradimas, kuris pakeitė pasaulį.“ Būtent skaitmenizacija ir interneto prieinamumas bet kuriam pasaulio gyventojui išryškino komunikacijos svarbą mūsų profesiniuose ir asmeniniuose gyvenimuose. Net ir tolimiausiame planetos kampelyje gyvenantis draugas ar kolega mums yra pasiekiamas vienu klavišo spustelėjimu. Internetas kiekvienam iš mūsų tarsi suteikia savotišką virtualų garsiakalbį, per kurį galime trimituoti visam pasauliui apie save ir savo darbus. Bet kuo daugiau „trimitininkų“, tuo daugiau triukšmo. Kad per tą triukšmą būtume išgirsti, savo komunikaciją turime labai gerai apgalvoti. Kieno mes norime būti išgirsti? Ką tiksliai norime jiems pasakyti? Kokias komunikacijos priemones turime pasirinkti, kad mūsų žinutė pasiektų ir paveiktų mūsų adresatą? Viena vertus, internetas mums atveria beribes komunikacijos galimybes su visu pasauliu. Kita vertus, negalima nė minutei pamiršti, kad šias galimybes turime ne tik mes, bet ir dar septyni milijardai pasaulio gyventojų. Septyni milijardai – didžiulė konkurencija, kuri apie komunikaciją mus verčia mąstyti kaip niekada daug ir kaip niekada strategiškai.

– Pabandykime pafantazuoti. Kokią jūs regite komunikaciją ir turinio kūrybą rytojaus aušroje? T. y. ko iš turinio kūrėjų ir vartotojų reikėtų tikėtis ir laukti netolimoje ateityje?

– Naujausias turinio kūrimo tendencijas šiuo metu diktuoja du pagrindiniai veiksniai – konvergencija ir vertės kūrimo svarba vartotojui.

Dar visai netolimoje praeityje buvo sunku įsivaizduoti, kad knygos nereikės eiti į knygyną, o norint pasižiūrėti filmą visai nebus būtina eiti į kino teatrą. Dabar bet kokio pobūdžio turinys (knygos, filmai, televizijos laidos, muzika, vaizdo žaidimai) nesunkiai telpa į mūsų kompiuterius, planšetes ar telefonus.

Dokumentinio filmo „Pasaulio virtuvė“ filmavimo aikštelėje su filmo heroje Aminat Saijeva. Vidmanto SAMUOLIO nuotr.

Turinio kūrėjai neišvengiamai turi į tai atsižvelgti. Vietoj to, kad susikoncentruotų į turinio kūrimą vienam konkrečiam komunikacijos kanalui, jie turi galvoti, kaip sukurti tokį turinį, kuris galėtų „veikti“ keliuose kanaluose vienu metu. Turinio kūrime vis dažnesnis tampa transmedialumas – turinio „išskirstymas“ po skirtingus komunikacijos kanalus. Paprastai tariant, kad suprastų visą istoriją, vartotojas turi „susirinkti“ skirtingas jos dalis iš skirtingų komunikacijos kanalų. „Sostų karai“ galėtų būti geras transmedialumo pavyzdys: kad iki galo suprastum šį daugiasluoksnį pasakojimą, turi ne tik pasižiūrėti serialą, bet ir paskaityti knygas, susipažinti su kritikų atsiliepimais, pasižiūrėti vaizdo įrašus ir interviu su turinio kūrėjais iš filmavimo užkulisių, prisijungti prie kokio nors „Sostų karų“ gerbėjų forumo. Manau, tokio tipo pasakojimų ateityje tik daugės.

Kita svarbi tendencija: kuo daugiau turinio sukuriama, tuo mažiau vartotojams patrauklus akivaizdžiai reklaminis turinys. Vartotojai tampa vis išrankesni. Jiems visiškai nebeįdomus aprašomojo pobūdžio turinys, kuris tiesiog liaupsina vieno kokio nors reiškinio savybes. Bet kokiame straipsnyje ar vaizdo klipe vartotojai ieško vertės sau. Tad turinio kūrėjai turi galvoti ne apie tai, kaip informuoti vartotoją, o apie tai, kaip suteikti jam ar jai naudos. Didieji pasaulio prekių ženklai labai gerai supranta šią naują tendenciją. Pavyzdžiui, „Ikea“ savo įvaizdinėse reklamose kalba apie šeimos vertybes ir tarpasmeninių santykių svarbą, o jų logotipas šmėsteli tik pačioje vaizdo klipo pabaigoje.  Kuo labiau augs konkurencija turinio kūrimo srityje (o ji tikrai augs!), tuo labiau turinio kūrėjai turės koncentruotis į naudą vartotojui, o ne vien į vartotojų informavimą ar smulkmenišką kokio nors reiškinio savybių apibūdinimą.

– Esate unikalus žmogus. Esate parašiusi scenarijų, režisavusi filmus, publikavusi knygas ir t.t. Kaip visa tai telpa Jumyse?

–Žmogaus potencialas yra neišsemiamas. Mes visi gimstame su daug talentų, bet mūsų šeima, mokykla, visuomenė kažkodėl iš paskutiniųjų mus stengiasi priversti susisiaurinti, susimažinti, „specializuotis”, lyg būtume kažkokio didelio konvejerio viena maža funkcija. Bet gyvenimas –ne konvejeris. Gyvenimas – nuolatinis kūrybinis procesas. Mes kiekvieną dieną kuriame save iš naujo, ir kiekviena diena – galimybė atskleisti naują savo talentą, išnaudoti dar nepanaudotą savo potencialą. Aš tai darau su dideliu džiaugsmu ir stengiuosi padėti tai daryti kitiems – savo studentams, klientams, kolegoms, publikai.

– Dėkoju už puikias įžvalgas ir tikrai džiaugiuosi, kad Lietuvoje yra tokių žmonių kaip Jūs, kurių kuriamas ir analizuojamas turinį formuoja šiuolaikišką kultūrą. Skaitytojai apie projektą „Pasaulio virtuvė“ gali plačiau sužinoti apsilankę interneto svetainėje http://www.pasauliovirtuve.org. Taip pat primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su mano fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie mano skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Labai tikiuosi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-03-02). A. Ptakauskė: apie komunikaciją turime mąstyti kaip niekada daug ir kaip niekada strategiškai! Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36627-kulturos-kirtis-a-ptakauske-apie-komunikacija-turime-mastyti-kaip-niekada-daug-ir-kaip-niekada-strategiskai.html (2018-03-06).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Aš esu kitas

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus.

Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus eksperimentinės fotografijos kūrėjas. Tikriausiai ne dažnas žino, kad viena ankstyviausių ir vis dar plėtojamų fotografijos kūrybos temų yra seksualinė tapatybė, kūniškumas ir vyriškumas. Artimiausiu metu šia tema bus atidarytos dvi didelės doc. dr. Remigijaus Venckaus parodos. 2018 m. sausio 26 d. Kaune, galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20) duris atvers vyriškų aktų paroda. Kūriniai sukurti 2002–2014 m. Parodos pavadinimas – „Aš esu kitas. Skirta Kaunui“. Po savaitės, vasario 2 dieną, Šiaulių universiteto dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) duris atvers kita vyriškų aktų paroda, tituluojama panašiu pavadinimu – „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“. Šiauliečiams bus pristatomi naujausi 2017–2018 m. sukurti kūriniai. Toliau parengtame straipsnyje žiūrovus parodų autorius supažindins  su vyriškų aktų kūrybos evoliucija bei pristatys konceptualią idėją.

 

Vyriškų aktų kūrybos evoliucija

Ne specialiai, bet greičiau netikėtai 2007 m. pradėjau aktyviai kurti vyrų aktų fotografiją. 2009-04-29 – 05-17 Fotografijos galerijoje Panevėžio mieste surengiau pirmąją autorinę vyrų fotoaktų parodą „Tarp mūsų vyrų“. Nors parodos tekste nebuvo propaguojamas homoseksualaus vyro kūnas, o specialiai keliama vyro kūno nuromantinimo arba eliminavimo dabarties kultūros produktuose problema, tačiau lyrinėse, estetizuotose kompozicijose galima buvo regėti kontroversiškai vertinamas vyriško kūno interpretacijas. Regimos paslėptos nuorodos į vyrišką meilę, intymų ir kasdieniam žvilgsniui neatvirą dviejų asmenų prisilietimą. Gausios refleksijos, pasipylusios Lietuvos spaudoje ne tik rodė visuomenės pasipiktinimą arba pasigėrėjimą kūriniais, bet ir atvėrė tam tikras Lietuvos socialiniame diskurse plytinčias piktžaizdes. Vėliau pakartotinai parodą surengiau Kelmės krašto muziejuje (2010-01-18 – 02-20).

Aktų fotografijomis susidomėjęs meno kritikas ir kuratorius Brighton’o universiteto (University of Brighton, Jungtinė Karalystė) ir Adomo Mickevičiaus universiteto (Adam Mickiewicz University, Lenkija) profesorius dr. Pawel’as Leszkowicz’ius netikėtai mane pakvietė sudalyvauti Lenkijos nacionaliniame muziejuje (Muzeum Narodowe w Warszawie) rengiamoje tarptautinėje parodoje „ARS Homoerotica“ (2010 06).

Vėliau muziejuje surengtame menininkų kūrybos apžvalgos vakare taip pat buvo pristatytas ir analizuotas mano kūrybos asmeninis braižas. Didelio dėmesio ir plojimų sulaukė videofilmas Meilė (2009, 00:05:23). Parodos kuratorius pastebėjo, kad fotografijos ir videomeno kūriniuose gausu egzistencinės problematikos, o patrauklūs ir erotiški kūnai apgalvotai komponuojami buitinėje, jiems neskirtoje ir nebūdingoje, perkeltine prasme negražioje aplinkoje.

Homoerotikoje akcentuojama nuogo, vyriško kūno legalumo problema, kylanti homofobiškoje kultūroje. Čia kūnas virsta ne tik vizualinių geismų, bet ir vyriško pavidalo identifikavimo, seksualinės tapatybės ir tolerancijos kvestionavimo priemone. Tikriausiai dėl Lietuvoje sklandančių homofobiškų visuomenės nuotaikų dalyvavimas šiame renginyje nesusilaukė jokio Lietuvos kultūrinės spaudos dėmesio. Visiškai netrukus apie Varšuvoje surengtą parodą ir keliones po Lenkiją sukūriau interneto meno kūrinį „Lenkijos dienoraštis“.

Dr. Remigijus Venckus „Vaisius”, 2018

2013 m. liepos 13 d. Vilniaus kameriniame teatre buvo atidaryta nauja mano paroda „Aš esu kitas“, kuri tapo pirmuoju antrojo Baltijos parado už toleranciją renginiu. 2014-01-09 – 21 plėtojant pradėtą temą autorinė paroda „AnOther“ buvo surengta Maria Curie Sklodowska universiteto galerijoje Zajezdnia (Liublinas, Lenkija), o 2017-04-05 – 30 autorinę aktų parodą „Iš vaikinų gyvenimo“ dar kartą surengiau Panevėžio miesto fotografijos galerijoje.

Žiniasklaidos didžiulio dėmesio susilaukė 2017 m. gegužės 12 d. „Laiptų galerijoje“ (Žemaitės g. 83, Šiauliai) atidaryta naujausia netradicinį seksualumą gvildenanti eksperimentinė fotografijų paroda „Trans-Kaimas-LT“. Tąkart savosios parodos idėją grindžiančiame tekste rašiau: kasdienėje veikloje, naudojant šiuolaikines komunikacijos technologijos, neretai susidaro įspūdis, jog būtent technologijos atveria visuomenei akis ir parodo gerokai platesnį pasaulį, nei jame dalyvaujame kiekvieną dieną. Jos (technologijos) signalizuoja mums, kai susiduriame su kultūros įvairove ir iš jos kylančiais iššūkiais bei pademonstruoja mūsų pačių mąstymo ribas. Kultūros įvairovė atrodo tiek pat grėsminga, kiek ir veikianti labai žaismingai. Galiausiai ji mus paverčia šio žaidimo dalyviais. Iš įvairovės kylantys iššūkiai mums ir mūsų įprastai aplinkai vienodai adresuoja greitėjančios globalizacijos, kaip ir lėtėjančios lokalizacijos užduotis.

Dr. Remigijus Venckus „Vaisius”, 2018

Galbūt mums per dažnai tenka jausti save lokalų ir suprasti savo lokalumą? Galbūt ši jausena nėra labai negatyvi patirtis? Tačiau darau išvadą, kad likti lokaliam savo mąstymu, neregėti savojo lokalumo globaliajame pasaulyje yra pakankamai pavojinga. Iš šios neregystės gimsta klaidingi kultūros naratyvai, mitai, į kuriuos įtikime ir kurių nenorime išsklaidyti. Šie mitai neapima seksualumo, seksualinės tapatybės, vyro ir moters demarkacinių zonų.

Dr. Remigijus Venckus „Vieno buto istorija”, 2018

Deja, pereinamosios kategorijos iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Kaip kultūros užribiai jos egzistuoja dabartyje. Jos pulsuoja vienodai reikšmingomis įtampomis. Pereinamosios kategorijos žymi nuolatinę teritorijų perženklinimo būtinybę ir mūsų kintančią vietą šalia jų arba jose. Todėl žodžių junginiai, prasidedantys „trans“ mus verčia gyventi šalia tranzito, atlikti transakciją, patirti transhumanizmo idėjų poveikį ir net kirsti gatvę, kuria žingsniuoja transseksualas.

Visi šitie „trans“ mus glumina. Juk beveik nieko nežinome apie transhumanizmą arba apie transseksualus. Pastarieji asocijuojasi ne tik su nepriimtinu kitoniškumu, bet ir su iškrypimu. Dėl mažai argumentuotų arba iš viso nepasvertų asociacijų gimsta paradoksalūs nesusipratimai, skirtingi kultūros pasakojimų skaitymai. Todėl mano, kaip medijų menininko ir kultūros tyrinėtojo, pagrindinė užduotis yra patikrinti bei ironiškai apmąstyti vyraujantį super-lokalų-primityvumą arba „lietuvišką kaimą“, tarpstantį mūsų viduje, neleidžiantį pakelti galvą ir pažvelgti į akis trasseksualui, homoseksualui ar biseksualui…

Apie naujausią parodą „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“

Teiginys, kad kūnas yra neatsiejama žmogaus dalis, daug kam gali atrodyti labai banalus, visiškai suprantamas ir neiškalbingas. Tačiau ar visada kūnas, kaip neatsiejama žmogaus dalis, yra patiriamas lyg įtvirtinta fundamentalija? Manau, kad labiausiai sutrinkama išgirdus, jog šis neatsiejamasis nuo savojo Aš yra seksualus, atakuojamas visokių, beveik gyvuliškų, seksualinių geismų ir konfliktų.

Dr. Remigijus Venckus „Vieno buto istorija”, 2018

Būtent toks kūnas, atsidūręs tarp savęs ir kito, yra tikrovės medžiaga skirta menui, dalyvaujanti kuriančiame konflikte ir aštrėjančiame geisme. Jis įspraudžiamas ir mano fotografijų cikluose „Iš vaikinų gyvenimo“ (2009–2013 m.), „Pas močiutę kaime“ (2009–2010 m.), „Pokalbiai apie meilę“ (2011–2013), „Virtuvės antropologija“ (2010).

Šiuose kūriniuose demonstruojamas vyro kūnas yra teksto dalis, kuri per savo pozą, santykį su vaizdinga (arba ne visai) aplinka pasakoja ne tik apie savo seksualumą, bet ir apie būtį, nostalgiją, tikėjimą, mirtį ir panašiai.

Mano kūryboje kūną galima suvokti kaip erdvinį tekstą, kuriuo atveriama ir tuo pačiu metu maskuojama daugiaprasmė istorija nesusieta vien tik su juo pačiu. T. y. pozuojantis kūnas nepasakoja apie save, iš jo sklindanti reikšmė negrįžta į jį. Tačiau pasitelkus žinojimą, reikšmė atsiveria kaip tolstanti, artėjanti link plataus kultūros tekstų tinklo ir niekad nepasiekiamo horizonto. Būtent toks kūnas regimas fotografijų cikle „Aš esu kitas“ (2011–2013).

Sukurti fotografijų ciklą „Aš esu kitas“ skatino skaityti ir sąmonėje įstrigę Biblijos fragmentai. Tačiau mano kūryboje šie fragmentai neiliustruojami. Kūno poza, gili ir tarsi viską ryjanti juoda spalva bei pavadinimas žiūrovą perkelia į kitą, už Biblijos esantį tekstą. Vyro kūnas nuotraukose ir vyrų apaštalų rašyti tekstai (į kuriuos nurodoma tik pavadinimais) sutvirtina seksualaus, kūniško, geidžiančio vyro poziciją. Tačiau nedera manyti, kad aš savo kūriniais reiškiu priešpriešą tikėjimui ar Biblijai. Priešingai – aš esu tikėjime. Tačiau aš negaliu atsieti kūno seksualumo ir tikėjimo, kaip ir pats negaliu tikėti neturėdamas kūno…

Dr. Remigijus Venckus „Vieno buto istorija”, 2018

Nors ir nenoriu sutikti, kad mano fotografija sugestijuoja homoseksualumą, tačiau visiškai numanau, kad šią sąsają ras ir tvirtai dėl jos piktinsis daugelis žiūrovų. Deja, žiūrovas piktinasi tik dėl savęs, pats to nesuprasdamas.

Patikslinsiu žiūrovui: meno kūrinius, tokius, kokius regite parodoje, paskatino sukurti dabartinė tikrovė, į kurią grąžinu kūrybinį rezultatą.

Kūrybos akto metu aš tik užminiau mįslę. Parodoje manęs nebelieka. Kadangi žiūrovas kontaktuoja tik su kūriniu, bet ne su manimi, todėl būtų per ne lyg neapdairu ir kvaila, jei vyriško kūno erotika būtų suvokiama kaip homoseksuali ir tuo pat metu siejama su autoriumi. Tačiau tokia įmanoma sąsaja rodo, kad tarp kūrinio ir žiūrovo yra tamprus ir ypač siauras atstumas. Vadinasi, žiūrovas pabaigia kūrinį, o tuo pat metu ir save patį. Manęs (autoriaus) nebelieka, nes atstumas nepaprastai išsitempia. Iš žiūrovo kylantis pasipiktinimas homoseksualia erotika žymi jį patį, bet ne mane. Kūrinys tampa veidrodžiu, atspindinčiu pozityvią arba negatyvią žiūrovo poziciją homoseksualų atžvilgiu. Šiuo atveju tiek jūs (žiūrovai), tiek Aš (autorius) esame kiti.

Skaitytojus informuojame, kad doc. dr. Remigijaus Venckaus paroda „Aš esu kitas. Skirta Kaunui“  atidaroma 2018 m. sausio 26 d. 18 val. galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20, Kaunas), paroda veiks iki vasario 9 d. Vasario 2 d. (penktadienį) 18 val. Šiaulių universiteto dailės galerijoje (Vilniaus g. 141) atidaroma paroda „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams; 17 val. prieš parodos atidarymą autorius skaitys paskaitą apie savo eksperimentinę kūrybą. Paroda veiks iki vasario 13 d.

Skaitytojams primename, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jį ir jo kūrybą bei akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie vedamus šiuolaikiškus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2018-01-19). Aš esu kitas. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36253-kulturos-kirtis-as-esu-kitas.html (2018-01-22).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus.

2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje. Rengdamas parodą autorius bendravo su inkubatoriaus rezidentais ir darbuotojais, susipažino su inkubatoriaus plėtra ir jo teikiamomis galimybėmis meno kūrėjams. Jo dėmesį patraukė vienas įdomiausių pašnekovų ir bendraminčių  – inkubatoriaus darbuotojas Gintautas Kazakevičius. Šio penktadienio rubrikoje „Kultūros kirtis“ kviečiame susipažinti su dviejų bendraminčių pokalbiu.

 

Apie pašnekovą

Gintautas Kazakevičius gimė ir šuo metu gyvena Anykščiuose. Šiame mieste sukoncentruoti visi jo pomėgiai, draugai, nuotykiai. Gyvenimas nedideliame Lietuvos miestelyje teikia didžiausią malonumą, nes gamta čia yra labai arti. Ryšys su gamta auginamas ir stiprinamas nuo pat mažumės: pramogaujant, žvejojant, grybaujant ir panašiai.

G. Kazakevičius yra pagrindinės Antano Baranausko mokyklos ir Anykščių technologijų mokyklos absolventas. Technologijų mokykloje pašnekovas baigė dvylika klasių, įgijo technikos priežiūros verslo darbuotojo specialybę. Mokykloje buvo gausu įtraukiančių renginių bei galimybių pačiam realizuoti savąsias idėjas. Nuo to laiko Gintautas groja ir bando įrašyti savo sukurtos muzikos albumą. Anot pašnekovo, muzika kaip tapyba, muzika leidžia paskleisti savo jausmus, muzika, net ta, kuri gimsta iš liūdesio gali nuo jo pagydyti.

Baigęs mokyklą G. Kazakevičius toliau netęsė studijų. Šiuo metu jis dirba Anykščių menų inkubatoriuje-menų studijoje ir yra virtualios realybės projekto vadovas.

Anksčiau ilgą laiką pašnekovas šokdavo tautinius šokius, o šiuo metu vaidina Anykščių teatre, kuriam vadovauja Jonas Baziliauskas. Su teatro trupe G. Kazakevičius daug keliauja, rengia ir demonstruoja spektaklius, dažnai padeda įgyvendinti sumanymus modeliuojant šviesą ir garsą. Pašnekovas prisimena estų režisierių Tiit Atle, kuris lankėsi Anykščiuose ir kurį laiką bendradarbiavo su Anykščių teatru, jis vietos kūrėjus mokė meistrystės bei pastatė tris spektaklius pagal Samuelio Beketo kūrybą: „Teatro fragmentas 1“, „Ateina ir išeina“, „Naktis ir sapnai“. Spektakliai buvo demonstruoti festivalyje „Baltijos rampa-2017“ Jūrmaloje (Latvija).

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– Lietuvoje įprasta girdėti, kad regionuose trūksta darbo vietų, kad kultūrinė veikla ir jaunimo užimtumas labai mažas. Gintautai, kuo gyvena Anykščių jaunimas? Kokios yra laisvalaikio formos ir erdvės? Kokius darbus galima dirbti Anykščiuose?
– Anykščių jaunimas panašus į kitų Lietuvos vietovių jaunimą. Jaunuoliai dar besimokydami mokykloje dažnai nežino, ko nori iš gyvenimo ir kokią veiklą norėtų plėtoti. Tad vienintelis kelias yra išbandyti įvairias kūrybines veiklas.

Vasaros laikotarpiu įprastas gyvenimo tempas pasikeičia. Jaunuomenė išvyksta į užsienį uždarbiauti. Kai kurie – trumpam, o kai kurie susigundo uždarbiu ir nebegrįžta. Kai kurie apsigyvena didesniuose miestuose.  Yra ir tokių atvejų, kai grįžę namo sukuria nuosavą verslą. Tiesa, Anykščiuose yra įvairių darbų, tik klausimas, ar visi nori juos dirbti, pavyzdžiui, padavėjo darbą arba talkinti ūkininkui gyvulininkystės srityje.

Pas mus laisvalaikis panašus, kaip ir visos Lietuvos jaunimo aplinkoje. Anykštėnai eina sportuoti, savaitgalį lankosi baruose, dalyvauja viešuose renginiuose.

– Įgijęs vidurinį išsilavinimą netęsei mokslų jokioje kitoje mokykloje Lietuvoje ar užsienyje. Kodėl? Gal tai yra tavo „gap year“. Kaip manai, ar reikia baigus vidurinę mokyklą daryti pertrauką ir kodėl? Kokia tos pertraukos nauda?
– Šiuo metu mano pertrauka yra gana ilgoka. Aš tikrai žinau, kuriuo keliu noriu žengti, bet pats turiu gerokai apsvarstyti savo visus būsimuosius žingsnius. Noriu įsitikinti, ar mano planuojama profesinė kryptis tikrai yra skirta man.

Tiesa, yra pažįstamų, kurie taip ir neranda savojo kelio, nežino, ko nori iš gyvenimo, kokia profesine veikla užsiimti. Tikriausiai todėl dažnas mano amžiaus jaunuolis pasirenka migranto kelią ir tiesiog dirba, kad tik uždirbtų kapitalo. Manau, kad gyvenime ne viskas paremta uždarbiu…

Pertrauka tikriausiai yra naudinga. Galiu svarstyti apie savo gyvenimą ir mėgautis pačiu savęs ieškojimu. Juk turiu aš tik vieną gyvenimą, todėl noriu būti laimingas ir kiek įmanoma daugiau laiko skirti sau.

– Esi aktyvus jaunuolis, labai daug domiesi šiuolaikiniu menu ir ypač teatru. Gintautai, papasakok, ką tau duoda teatras, kaip jį suvoki. Kokį vaidmenį tavo gyvenime vaidina veikla teatre?
– Man patinka viskas, kas yra susiję su kultūros veiklų organizavimu ir dalyvavimu jose. Dievinu teatrą. Jis man yra svarbus ir ateityje noriu gyventi vien tik juo. Teatras suteikia drąsos ir pasitikėjimo savimi. Spektakliai – tai žmonių gyvenimo analizės rinktinės, kuriose keliami teisingumo ir priešingi klausimai.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

Vaidindamas galiu drąsiai žvelgti į visuomenę, kalbėti apie ją, galiu būti ne tik paprastu žmogumi, turinčiu tik sau reikalingų svajonių. Teatras parodo, kaip sukonstruotas pasaulis ir kaip sąveikauja kiekviena jo konstrukcijos dalelytė. Jis atveria žmogaus ryšius su kitais žmonėmis, apnuogina jausmų pokyčius.

– Ar įsivaizduoji save aktoriaus darbe? Kuo tave traukia aktoriaus profesija? Kas buvo tavo pirmieji inspiratoriai? Kas ir kaip tave skatino domėtis teatru?
– Manau, aš turiu polinkį ne tik vaidinti, bet ir režisuoti. Noriu kurti kruopščiai, pradedant nuo pačių smulkiausių detalių. Režisieriaus darbe svarbu apgalvoti detales, todėl reikia būti skrupulingam, kantriam ir niekada neskubančiam. Režisierius formuoja jausmų išklotinę, jis turi atskleisti jausmų pasaulį taip, kad žiūrovai krūptelėtų ir pradėtų analizuoti save.

Mano  gyvenime pirmasis teatro inspiratorius buvo Vytautas Kernagis. Jo galingas ir raiškus balsas visada atkreipdavo mano dėmesį. Aš visada į jį žvelgiau kaip į pavyzdingą didį žmogų ir didį talentą.

Nors tiesiai žingsniuoti teatro kūrybos kryptimi kaip ir niekas manęs neskatino, tačiau aš pats tiesiog pradėjau jausti didžiulį poreikį. Teatras pirmiausia buvo mano hobis, kuris šiandien išaugo į mano gyvenimo tikslą.

– Papasakok apie teatrą Anykščiuose. Koks jis, kas jame vyksta? Ką tau tenka jame veikti? Kaip vietos bendruomenė palaiko šį teatrą?
– Mano manymu, Anykščių teatras yra puikus. Man kartais jame tenka vaidinti, o kartais pagelbėti net techniškai realizuojant režisieriaus idėjas. Teatras labai pasikeitė, kai jame pradėjo dirbti režisierius Jonas Buziliauskas. Atsirado daugiau kūrybinės energijos. Režisierius teatrą sustiprino taip, kad į jį abejingai negali žiūrėti vietos gyventojai. Galiausiai jo dėka yra stiprinamas ir Anykščių miestas, kaip kultūros ir traukos erdvė.

Mes ne tik vaidiname teatre, bet ir esame kažkuo panašūs į šeimą. Bendraujame, dalijamės mintimis apie personažus, išklausome ir padedame vienas kitam. Pavyzdžiui, aš dažnai reguliuoju šviesas, kartais talkinu įgarsinimo ir muzikos klausimais. Bet vis dėlto man labiausiai patinka būti scenoje, kur aš užmirštu gyvenimą už jos ribų.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– 2017-ųjų vasarą su teatro trupe vykai į Balkanus. Papasakok apie savo kelionę. Juk tai buvo didelis iššūkis? Kokie nuotykiai jūsų visų tykojo? Kaip teatras pasirodė svečioje šalyje ir kaip buvo priimtas?
– Vykome į Juodkalniją ir vaidinome tarptautiniame teatrų festivalyje Kolašin mieste. Pagal Kosto Ostrausko dramą „Čičinskas“ buvo pastatytas spektaklis. Aš buvau ir vairuotojas ir aktorius, vaidinau vietoj kolegos, kuris negalėjo vykti kartu.

Pirmoji kelionės nakvynė buvo Lenkijoje, antroji – Serbijoje, kuri man labiausiai patiko. Ši šalis niekuo nepanaši į Lietuvą. Apskritai, visi Balkanai yra nuostabūs: žmonės, kultūra, kitokia kalnuota gamta – nerealu! Juodkalnijoje galėjau tiesiog sėdėti ir grožėtis gamta…

Kalošin mieste buvome labai šauniai priimti, nors nakvojome kareivinėse. Vis dėlto buvo nejauku, nes mus nuolat supo karinė technika. Kelionės metu sugedo mašina, tad Kolašin teatro vadovas Zoran man labai pagelbėjo susikalbant su vietos autoservisu.

Po pasirodymo festivalyje, nors ir buvo labai karštas oras, tačiau visi ryžtingai kelias dienas keliavome prie Adrijos jūros. Be abejo, grįžtant į Lietuvą mus aplankė šioks toks kelionės liūdesys… Juk kelionės mus tikrai praturtina šauniais įspūdžiais.

Gintauto KAZAKEVIČIAUS archyvo nuotr.

– Šiuo metu dirbi Anykščių menų inkubatoriuje. Kuo šis inkubatorius yra savitas? Kokios patirties įgauni jame dirbdamas? Papasakok apie darbo pobūdį inkubatoriuje ir kaip tavo darbą priima lankytojai.
– Anykščių menų inkubatorius tikrai yra unikali įstaiga. Jis stebina žmones, plečia miestelio kultūros įvairovę. Ši įstaiga – tai vieninga ir didelė jėga, kuri sujungia žmones vardan kūrybos tikslo. Galiausiai dėl inkubatoriaus pozityvių veiklų įvairovės mes visi tampame geresni, kuriame tolerantišką Anykščių bendruomenę.

Čia dirbdamas sutinku daug labai skirtingų žmonių su skirtingomis idėjomis, puikiais kūrybos rezultatais. Visa tai mane stebina ir praturtina. Jau tikriausiai supratote, kad inkubatorius priglaudžia visus labai skirtingus meno kūrėjus, atsižvelgia į jų planus, kūrybos siekius ir sudaro palankias sąlygas rezidentams. Gera kūryba atneša pelną ir jiems, ir inkubatoriui.

Kuriame labai daug įvairių produktų, inicijuojame naujas veiklas ir taip ieškome rakto į kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Mums svarbu inovatyviai pritraukti kiekvieną neabejingą šiuolaikinei kultūrai.

Užklysdami į inkubatorių pakeleiviai mūsų veiklomis ypač susidomi, jie labai teigiamai priima mūsų iniciatyvą ir rezidentų kūrybos rezultatus. Dažniausiai jie mus apiberia visokiais klausimais, į kuriuos visada malonu atsakyti.

Mano darbas, susijęs su virtualia realybe, taip pat suteikia visuomenei naudą, lankytojams did