To view this protected post, enter the password below:
To view this protected post, enter the password below:
To view this protected post, enter the password below:
To view this protected post, enter the password below:
To view this protected post, enter the password below:
„Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m., retrospektyvos pavadinimas. Filmai buvo pristatyti Berlyno kino teatro „Z-Bar“ programoje „Directors Lounge Screening“ kovo 29 d. 21 val. Kitą vakarą, kovo 30 d., 19 val. galerijoje „World in a Room“ įvyko doc. dr. R. Venckaus ir kuratoriaus, medijų menininko Klauso W. Eisenlohro, galerininko ir meno kolekcionieriaus Horsto Schonigo diskusija apie meną. Kviečiame susipažinti su įvykusių renginių refleksijomis, kuriomis dalijasi kuratorius K. W. Eisenlohr ir doc. dr. R. Venckus.
K. W. Eisenlohr apie R. Venckaus videomeną
Lietuvių menininkas R. Venckus pristatys savo kūrinius Berlyno tarptautinei publikai tuo pačiu metu, kai galerijoje „World in a Room“ demonstruojami jo filmai. Pastebėtina, kad jo kūriniai – tai mažos trukmės filmai, inspiruoti kasdienės aplinkos, gyvenamosios-socialinės tikrovės pokyčių. Savitas R. Venckaus filmavimo ir montavimo būdas primena eksperimentinį kiną, plėtotą Vakaruose XX a. 7-ajame ir 8-ajame dešimtmetyje.
Vokietijos publikai pristatant R. Venckaus videokūrybą svarbu paminėti kelis faktus apie Lietuvą. Amerikos kultūroje įsirėžusios asmenybės Jonas Mekas ir Jurgis Mačiūnas, vis dar reprezentuojančios avangardinį kiną ir „Fluxus“ meninį judėjimą, taip pat yra kilę iš Lietuvos, tačiau migravę į JAV. Apie naująją tapatybę Jonas Mekas prabyla tokiuose savo filmuose, kaip „Walden / Lost, Lost, Lost“ (1969/1976). Jis, kaip ir Mačiūnas, revizuoja savo jausmus Lietuvai ir kartais juos įprasmina „Fluxus“ judėjime.
Ankstyvojoje savo kūryboje R. Venckus puoselėja tiesiogines nuorodas į eksperimentinį XX a. 7-ojo dešimtmečio eksperimentinį kiną ir kuria kontrastingą dialogą. Tačiau jo išvystyta kūrinių forma ir suteiktos naujos prasmės eliminuoja minėtų avangardinio judėjimo autorių kūryboje būdingą ir būtiną ingredientą – humorą ir „aukštosios kultūros“ kritiką. J. Mekas siekė suformuoti avangardinio kino kanoną, kiną išskirti kaip rimtą veiklą, o R. Venckaus kūryboje tampa visiškai akivaizdu, kad šis kilnus kino kūrėjų tikslas yra ne tik ignoruojamas, bet ir paliekamas tolimoje praeityje.
R. Venckaus filmuose pastebimas peizažas yra tamsus, dažnai pilkas ir nereprezentuojantis jokio gyvenimo džiaugsmo. Jo asmeninės kūrybos tikslas gerokai paprastesnis nei minėtų autorių, jis nėra susijęs su formos ir kanono paieška. Kūriniuose R. Venckus atsigręžia į visuomenę, kurioje jis gyvena ir susiduria su konservatyviais mitais, įsišaknijusiais viešajame diskurse. Jo naujausiuose filmuose ženklinama kone tiesioginė kova su primityviu konservatizmu.
Pavyzdžiui, filmas „Mano sėkmės istorija“ (2013) gali būti traktuojamas kaip autobiografinė „esė“, anksčiau niekada nedemonstruota Lietuvoje. Kūrinyje pasakojama apie sunkumus, kylančius iš konservatyvios akademinės bendruomenės aplinkos.
Naujausias R. Venckaus filmas „Laiškas“ (2018) visiškai kitoks. Čia meilės jausmą aukštinantis laiškas paverčiamas poetiniu garso meno ir šokio junginiu, kurį „permuša“ pilkas, lietuviškos žiemos peizažas. Vienodai intensyviai skambantis autoriaus balsas, profesionalaus šokėjo judesiai, persipinančios metaforos sukuria siekiamo, bet neįmanomo geismo, trokštamo malonumo aliuziją. Iki pat filmo pabaigos laiško adresatas taip ir lieka nepažinus žiūrovui anonimas. Tad ar ne verta susimąstyti, galbūt net žiūrovas tuo pat metu gali būti traktuojamas ir kaip laiško adresatas ir kaip jo autorius…
R. Venckus apie videokūrybą
Mano gyvenime videomeno kūryba atsidaro visiškai neplanuotai ir atsitiktinai. Bakalauro studijų metu teko studijuoti ne tik grafiką, bet ir medijų meno disciplinas, tokias kaip fotografiją ir videomeną.
Nuo pat pirmųjų videokūrybos paskaitų mane pakerėjo judančių vaizdų pasaulis. 2000 m. siekdamas savarankiškai kurti filmus aš nusipirkau internetinei vaizdo transliacijai skirtą vaizdo kamerą, kuri anuomet kainavo žvėriškai daug. Kamerą prijungęs prie ilgo kabelio filmavau viską, ką tik pastebėdavau: savo gyvenimo kasdienybę, inscenizavau neįprastus siužetus, artimųjų bendravimą ir pan.
2018 m. kovo 30 d. Berlyne vykusioje diskusijoje sulaukiau klausimo, kaip ir kur aš mokiausi videomeno. Daug kam buvo keista girdėti, kad aš savo meninės kalbos raišką formavau savarankiškai.
Venckus, R. (2004). „Fluxinė menotyra”. Eksperimentinis, SVHS-PAL, 00:05:01. Kadras iš filmo
Medijų menininko karjeros keliu pradėjau žingsniuoti labai intuityviai. Nei aš, nei mano dėstytojai anuomet nesuvokė, kokia gi turėtų būti šiuolaikinio medijų meno disciplina. Nepaliaujamai keldamas klausimus apie filmų kūrybą aš valandų valandas leidau žiūrėdamas klasiką. Peržiūras pradėjau metodiškai, nuosekliai keliaudamas skirtingais istorijos laikotarpiais: pirmieji kino eksperimentai, begarsio kinematografo triukai, vokiečių ekspresionizmas, begarsis ir vos tik prabilęs Amerikos kinas, italų provokuojantis realizmas, postmodernusis kinas, etc. Mane vienu metu šokiravo ir žavėjo Pier Paolo Pasolini, Alfredo Hitchcocko, Ingmaro Bergmano, Andrejaus Tarkovskio filmai. Be galo žavėjausi poetiniu lietuvių kinu, kuris siejamas su Roberto Verbos, Henriko Šablevičiaus, Šarūno Barto, Andriaus Stonio kinu. Taip pat po kelis kartus peržiūrėjau XX a. 7-8 dešimtmečio eksperimentinį Amerikos kiną ir įsitikinau, kad jis tam tikru būdu klojo pagrindą videomeno kūrybai. Videokūrybos mokiausi vadovaudamasis labai keistu metodu: aš tikrai ilgai mąstydavau apie tai, ką matau ekrane, ir bandydavau ieškoti logiškų paaiškinimų.
Pradėjus studijuoti menotyros doktorantūroje mane ypač sužavėjo lietuvių ne profesionalų – mėgėjų kinas. Tad pirmaisiais studijų metais kėliau klausimą, ar šis neprofesionalus kinas galėjo būti intuityviai klojamas pagrindas vėliau prasidėjusiam lietuvių videomenui. Ar šis pagrindas niekuo nebuvo panašus į tą, kurį keliais dešimtmečiais anksčiau formavo JAV kino eksperimentatoriai? Begalės kilusių klausimų metodiškai mane vedė prie menotyros disertacijos rengimo, kurios centre atsirado ne tik visi šie, bet ir šiuolaikiniai videomeno tyrimų metodologijai aktualūs klausimai.
Venckus, R. (2004). „Fluxinė menotyra”. Eksperimentinis, SVHS-PAL, 00:05:01. Kadras iš filmo
Intuityviai ir savarankiškai studijuodamas videomeno praktikas tapau šios disciplinos dėstytoju. Be pertraukos videomeno praktinius užsiėmimus vedžiau net 15 metų Vytauto Didžiojo universitete ir Šiaulių universitete. Per 15 metų sukūriau savitą videomeno dėstymo metodiką, nuolat tobulinau užduotis ir temas, kurias skirdavau studentams. Šiandien galiu pasidžiaugti, kad mano studentai vėliau baigė net kino režisūros ir prodiusavimo studijas Lietuvoje ir užsienyje.
Dabar aš su šypsena atmenu, kai pradėjęs dėstyti videomeną Kaune su Vytauto Didžiojo universiteto studentais ir katedros kolegomis organizavau studentų parodą. Tą kartą mūsų kūrybos ėjo žiūrėti visi, kas tik galėjo. Susidūriau net su tokiais komentarais: „Kuo durniau, tuo geriau.“ Vis dėlto po metų šių komentarų pradėjo mažėti, o publika ėmė linkti į didesnes diskusijas ir sudėtingesnes analizes.
2018 m. kovo 29 d. vykusį mano videomeno pristatymą Berlyne vainikavo žiūrovų klausimai ir atsakymai į juos. Diskusija truko daugiau nei valandą. Kaip ir tikėjausi, dauguma žiūrovų manęs klausė apie tai, ką surengta retrospektyva turi bendro su „Fluxus“ meniniu judėjimu ir J. Mačiūno vardu. Atsakymas slypi mano paties kūrybos pradžioje.
„Fluxus“ susidomėjau dar pirmaisiais dailininko grafiko studijų metais. Mane sužavėjo ne politiniais klausimais angažuotas menininkų judėjimas, bet „Fluxus“ žaidybiškumas. J. Mačiūnas, J. Mekas, Joko Ono – visi jie žaidė gyvenimą, kiekvieną savo būties akimirką pavertė žaidybiška meno akimirka. Jie žaidė save, savo santykius, kasdienybės istorijas, taip pat didžiąją ir net tarptautinę politiką.
Venckus, R. (2013). „Mano sėkmės istorija”. Eksperimentinė dokumentika, HD-PAL, 00:15:52. Kadras iš videofilmo.
Nuo pat pirmųjų videomeno kūrybos momentų man mažiausiai rūpėjo būtent politinis „Fluxus“ gestas. Kadangi aš visada norėjau išrasti savitą žaidimo gyvenimu formą, todėl ieškojau netradicinio siužeto, kadro kompozicijos, efektingo skirtingos medžiagos sumontavimo. Mano ryžtą palaikė „Fluxus“ menininkų išplėtotų eksperimentų pavyzdžiai. Mano kūrybos metodas ir šiandien yra pagrįstas žaidimu, kurio eiga ir pabaiga yra visiški nežinomieji.
Pastebėtina, kad kolega K. W. Eisenlohras mano kūryboje taip pat mato sąsajas su Maskvos konceptualistais (Sergey Letov) ir ankstyvojo Vokietijos „Fluxus“ kūrėjais. Tačiau aš pats savosios kūrybos su jais griežtai nesieju.
Taigi žaidybiškumas mano videomene visuomet buvo svarbus. Aš pradėdavau ir vis dar pradedu kurti filmą visiškai nežinodamas jo eigos. Po 30 sekundžių sumontuoto filmo leidžiu filmuotai medžiagai ir vaizdo kombinacijoms mane nuvesti tuo keliu, kurio aš pats dar nepažįstu ir apie kurį net negaliu fantazuoti. Tikriausiai todėl filmuose žiūrovai patiria po 3 аr net 5 pabaigas ir pradžias. Manau, kad visos šios nesibaigiančios kulminacijos suvedžioja smalsuolius, o pakartojimai veikia kaip meditacija, kaip bandymas ne tik sukurti, bet ir užtikrinti kūrinio nuotaiką. Tad galima teigti, kad vidutiniškai trunkantys 5 minutes filmai kuria nuojautas, išsivadavusias nuo aiškaus siužeto. Nuotaikos įtvirtinimą užtikrina muzikinis (garso) ritmas; aš visada montuoju vaizdą atidžiai paisydamas garso ritmo. Esu įsitikinęs, kad muzikinis montažo metodas labiausiai užtikrina emocinį poveikį žiūrovui.
Berlyno publikai paminėjau, kad iš visų filmo kūrybos momentų niekam neperleisčiau filmo medžiagos montažo. Montažas man yra ne tik pats maloniausias kūrybos momentas, bet ir mano mąstymo žemėlapis. Montaže labiausiai pasirodo mano tikrasis „Aš“. Dėl savo specifinio požiūrio ir pirmenybės improvizuotam scenarijui bei montažo ir garso ritmo santykiui aš neįsivaizduoju darbo labai didelėse kūrėjų grupėse.
Gerai atmenu prieš kelerius metus susapnuotą sapną: buvau pakviestas sukurti labai brangų kino filmą. Reikėjo dirbti labai didelėje darbo grupėje. Patirdamas didžiausią stresą aš girdėjau tik kuždančius balsus, raginančius manimi pasitikėti ir netrukdyti fantazuoti. Iš sapno pabudau visiškai užvaldytas darbinio streso ir darbo grupėje baimės. Šis sapnas dar kartą rodo, kad videomeno kūryba man malonesnė nei kino. Kurdamas filmą aš pats esu sau autorius ir žiūrovas.
Taigi, mano savita videomeno kūryba prasidėjo iš priemonių neturėjimo ir negalėjimo jų įsigyti. Iki 2005 m. videofilmus kurdavau arba naudodamas internetinės transliacijos kamerą, arba skolindamasis mėgėjišką vaizdo kamerą iš universiteto. Per tą laikotarpį aš labai pripratau prie internetinės vaizdo kameros kuriamo nekokybiško vaizdo. Dar ir šiandien ilgėdamasis šios savitos skaitmeninės nekokybiškos estetikos kartais nufilmavęs scenas gera vaizdo kamera aš skiriu labai daug laiko specialaus vaizdo efekto išradimui. Kone po kadrą kokybišką vaizdą paverčiu nekokybišku, kuris ima atrodyti tarsi klaidų ir bandymų metu atklydęs iš praeities ir įsirėžęs dabartyje.
Iki 2013 m. mano visi sukurti filmai yra labai eksperimentiniai. Juose puoselėjau savitą vaizdo estetiką išlaikydamas vaizdo ir garso sinchronišką ritmą. Kiekviename videofilme bandydavau vis kitaip perkonstruoti esamus ir atpažįstamus naratyvus. Nuo 2002 iki 2006 m. mano kūryboje labiau vyravo formos eksperimentai, kurie leido išryškinti savitas ir nevienprasmes nuotaikas. Tai kūrybinės formos išradinėjimo ir žiūrovų nuotaikų analizės laikotarpis, kurį ženklina Berlyne rodyti filmai „Paskutinio Kristaus paskutinė vakarienė” (2003), „Fluxinė menotyra“ (2004), „Genetinis menas“ (2005).
Venckus, R. (2013). „Mano sėkmės istorija”. Eksperimentinė dokumentika, HD-PAL, 00:15:52. Kadras iš videofilmo.
2007 m. pradėjau bendradarbiauti su kitų sričių menininkais, besiburiančiais po viena „Sintezija“ ir festivalio „Tarp“ vėliava. Anuomet siekėme atnaujinti poezijos žanrą. Komandiniam darbui vienijosi poetai, videomenininkai, fotografai, garso ir muzikos kūrėjai, šokėjai, etc. Videomeno kūrėjų tarpe aš buvau vienas pirmųjų. Sukūriau šiuos filmus: „Liūdesys“ (2007), kuriame interpretavau Agnės Biliūnaitės ir Juliaus Žėko poeziją, du filmus pagal ukrainiečių Dmitro Lazutkin ir Pavlo Korobčiuk poeziją (2007), šokio ir performanso filmą „Cow Poesy“ (2009). Tad nuo 2007 iki 2012 m. labiausiai mane domino videomeno ir poezijos ryšys.
2013 m. sukūriau politiškai angažuotą filmą „Mano sėkmės istorija“. Tai naujoji mano kūrybos kryptis, susijusi su savosios asmenybės, gyvenamosios vietos, socialinės visuomenės ir netgi tautos identiteto klausimu. Ateityje esu numatęs tęsti šią savo kūrybos kryptį, tačiau neatsisakyti ir poezija grįsto videomeno. Būtent poezija ir vėl tapo pastebima šiais metais sukurtame filme „Laiškas“.
Laikotarpis nuo 2013 m. iki 2018 m. – tai videokūrybos pauzė. Nieko nesukūriau, nes labiausiai koncentravausi į fotografijos meno kūrybą. Diskusijoje dalyvavęs publikos atstovas manęs paklausė, kodėl nuo 2008 m. aš labiau pasukau fotografijos kūrybos link. Vietoj atsakymo pateikiau perfrazuotą J. Meko pasakojimą: vieno susirašinėjimo metu kolega J. Mekui patarė būti atsargiam iš kino juostos iškerpant kadrus ir juos demonstruojant kaip fotografiją, nes ji (fotografija) gali apsukti galvą ir priversti atsisakyti filmų kūrybos. Tikriausiai taip nutiko ir man pačiam. Aš pradėjau vis labiau ir labiau kurti fotografiją. Tik pagalvokite, kokia yra fotografijos galia: jis sulaiko šimtąją gyvenimo sekundės dalį ir paverčia ją visiems akivaizdžiu ir žavėjimosi vertu reginiu…
Diskusijos pabaigoje iš Berlyno publikos sulaukiau klausimo apie mano tolimesnius kūrybos planus. Mano planas labai paprastas, bet sudėtingas. Aš turiu vieną generalinį planą: išvystyti ir puoselėti savo meno kūrybos ir mokslo sinergiją (fotografija+videomenas+teorija).
Papildoma informacija
Doc. dr. R. Venckaus ir W. Eisenlohro medijų meno parodą „Baltijos pasirodymas“ galima aplankyti iki 2018 m. gegužės 5 d. galerijoje „World in a Room“ (Brunhildstraße 7, 10829 Berlin-Schöneberg). Galerijos kontaktiniai duomenys mail@worldinaroom.de / https://www.worldinaroom.de.
Daugiau informacijos apie Berlyne įvykusią doc. dr. R. Venckaus videomeno peržiūrą: http://en.venckus.eu/project/return-to-fluxus/. Kuratoriaus Klauso W. Eisenlohro kontaktai: klaus@kw-eisenlohr.de, http://www.kw-eisenlohr.de. Directors Lounge programa http://www.directorslounge.net.
Skaitytojams taip pat norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu
Venckus, R. (2018-04-06). „Sugrįžimas į fluxus“ arba dar kartą arie videomeną. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36957-kulturos-kirtis-sugrizimas-i-fluxus-arba-dar-karta-apie-videomena.html (žiūrėta 2018-04-22).
Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.
Tapyba į gyvenimą įneša chaoso, o gyvenimas chaosą grąžina į tapybą Prof. dr. Remigijus Venckus Anksčiau „Kultūros kirtis“ rubrikoje publikuotas straipsnis skaitytojus supažindino su šiuolaikine tapybos kūrėja Zita Virginija Jusevičiūte-Tarasevičiene, kuri...
Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...
„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...
Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...
Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...
Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...
Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...
Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...
Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...
Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...
Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus dalijasi su dailininke iš Kauno Jurtgita Ranceviene plėtotu puikiu dialogu...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus būdamas aktyvus eksperimentinės fotografijos kūrėjas nuolatos stebi...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tikriausiai yra vienintelis menų profesorius dirbantis ne menų studijų...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiaulių miesto gimtadienio proga „Šiaulių naujienų“ skilties „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus...
Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...
Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra aktyvus kūrėjas, rengiantis autorines meno parodas Lietuvoje ir už...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...
Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ištisus metus kiekvieną mėnesį atidaro po autorinę fotografijų parodą...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...
Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...
Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma skaitytojų pastebėjo, kad penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra neabejingas...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2015 m. intensyviai darbuojasi komunikacijos srityje. Nors jis ir yra...
Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus aktyviai kuria fotografijos meną ir jį pristato Lietuvos bei užsienio meno...
Dr. Remigijus Venckus. Šiandien neįprastai daug diskutuojama apie technologijas ir jų naudą visuomenei, tačiau nepakankamai daug dėmesio yra skiriama turiniui, kurį technologijos „perneša“ vartotojui. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius – Vilniaus Gedimino technikos...
Dr. Remigijaus Venckaus kūrinių pristatymas Berlyne! Šį šeštadienį (2018 m. kovo 3 d.) Berlyne įsikūrusioje galerijoje „World in a Room“ atidaroma dviejų autorių medijų meno paroda. Vienas jų - iš Šiaulių kilęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....
Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. rubrikoje „Kultūros kirtis“ publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu su pradedančiuoju mokytoju Deividu Ramonu. Tąkart...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...
Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus toliau tęsia pokalbius su žinomais Lietuvos menininkais. Šį...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...
Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ formuoja gerokai platesnį visuomenės kultūros įsivaizdavimą, apimantį ne tik meno...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...
Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 1-oji yra gilių apmąstymų, rimties ir prisiminimų metas. Šią dieną esame priversti sustabdyti savo audringos kasdienybės tėkmę, prisiminti išėjusius ir kartu su jais išgyventas pačias gražiausias akimirkas. Šiomis ir panašiomis...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...
Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....
Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...
Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...
Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...
Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...
Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...
Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...
Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...
Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...
Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...
Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...
Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius docentas dr. Remigijus Venckus kalbina kolegą lektorių Olegą Beriozovą. Su juo doc. dr. R. Venckus ne tik susitinka kiekvieną darbo dieną universitete,...
Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...
Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...
Dr. Remigijus Venckus. Lietuvos socialinėje erdvėje kyla daug įvairių diskusijų, tarp kurių labai dažnai kartojamas klausimas apie inovacijas, socialinę apsaugą, programas jaunimui, mokslo ir švietimo nesibaigiančias reformas. Visa tai sprendžiama ne tik socialinių...
Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...
Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...
Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...
Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...
Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...
Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...
Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...
Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...
Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...
Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...
Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus aktyviai kuria fotografijos meną ir jį pristato Lietuvos bei užsienio meno galerijose ir muziejuose. Tačiau ne daugelis žino, kad jis yra ir videomeno kūrėjas. 2018 m. kovo 3 d. Berlyne buvo atidaryta dviejų autorių paroda „Baltijos pasirodymas“ („Baltic Appearances – Baltische Erscheinung“). Vokiečių fotografas Klausas W. Eisenlohras demonstravo naujausią eksperimentinės fotografijos ciklą, sukurtą lankantis Baltijos valstybėse, o doc. dr. R. Venckus – 2004–2018 m. sukurtus videofilmus. Paroda atidaryta galerijoje „World in a Room“ (Brunhildstraße 7, 10829 Berlin-Schöneberg, Vokietija). Ją galima apžiūrėti iki gegužės 5 d. Kviečiame susipažinti su doc. dr. Remigijaus Venckaus įspūdžiais apie parodą ir savikritine analize apie savo videomeno kūrybą.
Nuo 2013 metų visi pastebi mano kūrybą eksperimentinės fotografijos srityje. Nuo 2015-ųjų aš taip pat daug dirbu aukštojo mokslo studijų vadybos srityje. Retas kuris žino, kad nuo 2002 m. iki 2013 m. intensyviai kūriau videomeną, o tiksliau – videofilmus. Prieš penkerius metus nusprendžiau atsisakyti šios kūrybos srities ir labiau savo laiką skirti fotografijai. Deja, 2017 m. mane pasiekė žinia, kad vokiečių menininkas Klausas W. Eisenlohras bando su manimi kontaktuoti dėl mano videomeno kūrybos. Esu dėkingas fotografijos kritikui doc. dr. Tomui Pabedinskui, kad jis mus suvedė su puikiu fotografijos praktiku.
Klaus W. Eisenlohr’o nuotr. iš ciklo „Baltic Appearances – Baltische Erscheinung” 2018
Netrukus, lapkričio mėnesį, skrisdamas dėstyti į Portugaliją užsukau į Berlyną. Kartu su vokiečiu fotografu ir galerijos „World in a Room“ vadovu Horstu Schonigu praleidome visą pusdienį diskutuodami apie parodos koncepciją. Keista, nors videomeno kūrybai skyriau dėmesio tik kaip pedagogas, nes 14 metų videomeną dėsčiau universitetuose (Vytauto Didžiojo universitete, Šiaulių universitete), vis dėlto kolegos iš Vokietijos privertė į savo videokūrybą pažvelgti naujai. Jų susidomėjimas po penkerių metų pertraukos privertė sukurti naują videofilmą ir taip grįžti prie apleisto kūrybos lauko. Tikriausiai neįmanoma pabėgti nuo tikrosios savo pradžių pradžios…
Tiek aš, tiek K. W. Eisenlohras – mes abu – jau ilgą laiką darbuojamės eksperimentinio medijų meno lauke: ne tik kuriame, bet ir kuruojame meno renginius, skaitome paskaitas ir vedame praktinius seminarus apie medijų kultūrą ir meną įvairiose mokslo institucijose. Tikriausiai dėl to mes labai greitai susikalbėjome dėl parodos koncepcijos ir eksponuojamų kūrinių.
Parodoje eksponuojamą fotografiją ir videomeno kūrybą sieja Baltijos šalys ir gyvenimas jose. Visi žiūrovams pristatomi kūriniai yra sukurti šiame regione. Atvaizduose dominuoja žmogaus figūra ir urbanistinis peizažas. Mano videofilmuose pastebimas visiškai nespecifinis ir nereprezentatyvus lietuviškas urbanistinis peizažas: jis minimalus, dažniausiai dengiamas sniego. Urbanistiniai peizažai komponuojami kartu su manuoju atvaizdu ir balsu. Tokiu būdu aš vykdau ne tik visuomenės kritikos funkciją, bet ir iš naujo patikrinu save. Galiu tik numanyti, kad mano videofilmų biografiniai motyvai labiausiai sudomino kolegas iš Vokietijos.
Klaus W. Eisenlohr’o nuotr. iš ciklo „Baltic Appearances – Baltische Erscheinung” 2018
Kitokia yra K. W. Eisenlohro kūryba. Ji gal net kiek mažiau personifikuota. Neseniai keliaudamas po Šiaurės Europą K. W. Eisenlohras fotografavo trijų Baltijos valstybių sostinių urbanistinę aplinką. Nuotraukose užfiksuotos viešosios erdvės ir jose įkomponuotos skulptūros, atsitiktiniai praeiviai ir jų paliekami gyvenimo pėdsakai. Fotografijos komponuojamos po tris, taip ne tik skaidant ciklą į atskiras dalis, bet ir jose akcentuojant dienos ir nakties kaitą. Daugelį kadrų sukurti judesyje, kuriame negyvi žmonės (t. y. jų atvaizdai skulptūrinėse formose) kartais pradeda judėti ir atrodyti esą labiau tikresni nei už bet kokį nepažįstamą praeivį. Tikriausiai tai mane ir žavi K. W. Eisenlohro naujajame fotografijų cikle.
Jau minėjau, kad daugumos mano videofilmų (priešingai nei fotografijų) pagrindinis herojus esu aš pats. Taip aš reflektuoju savo ryšį ne tik su artimais man žmonėmis, bet ir su pačiu menu, su urbanistine aplinka, vietos politikos ir socialinio gyvenimo normomis, vertybių kaita.
Kadras iš dr. Remigijaus Venckaus videofilmo „Mano sėkmės istorija” 2013
Viename paskutinių mano sukurtų videofilmų „Mano Sėkmės istorija” (2013) aš retoriškai savęs klausiu – kas aš esu. Atsakymo nepateikiu, bet filmo siužetinę liniją išvystau aktualizuodamas nesėkmingų savo gyvenimo etapų faktus. Pretekstas kurti šį filmą buvo disertacijos rašymas – vienas sudėtingiausių mano gyvenimo momentų. Likdamas vienas su savimi ir nuolatos lankomas nesėkmių ėmiau registruoti savo mintis, analizuoti savųjų nesėkmių atvejus ir netgi kelti klausimą – kas nutiktų, jei šios nesėkmės mane būtų aplenkusios. Filmo reziumė – visos nesėkmės yra ne kažkieno, bet mano ir jos kaip mano kūno oda turi būti priimamos ir sugyvenamos.
Kadangi šis videofilmas („Mano Sėkmės istorija”) yra paženklintas labai ryškia Lietuvos socialine kritika ir labai asmenišku požiūriu bei išgyvenimų analize, aš nusprendžiau jo niekada nerodyti Lietuvoje. Buvau net nusiteikęs jo nedemonstruoti ir užsienio meno erdvėse, bet K. W. Eisenlohr’as jį išskyrė kaip labai ryškų kūrinį ir įtikino videofilmą eksponuoti Berlyno meno ir kultūros erdvėje. K. W. Eisenlohr’as apie mano filmą pateikė savo nuomonę: „[…] šiame kūrinyje savasis aš (R. Venckus) žvelgia į save tarsi kito akimis, kritiškai vertina savo kūrybą, lemiančią kardinalius pokyčius profesinėje veikloje ir jį supančioje visuomenėje. Jis (t. y. R. Venckus) yra vienas ryškesnių vyriškų aktų kūrėjų Lietuvoje, kuris neretai sulaukdamas pasipiktinimų ir pasipriešinimų kas kartą tampa dar labiau drąsesniu kūrėju. Videofilme „Mano sėkmės istorija“ autorius kritikuoja savo paties ir savosios šalies ryšius su Europos Sąjunga ir sudėtingu postsovietinės tapatybės palikimu.“ Turiu pastebėti, kad šį videofilmą kūriau tikrai ilgai, ir ne ką ilgiau jam specialų garso takelį sukūrė elektroninės muzikos kūrėjas šiaulietis Kęstutis Venskūnas-Fingus. Už nuostabų garso takelį esu vis dar jam dėkingas.
Kadrs iš Dr. Remigijaus Venckaus videofilmo „Pasiklydęs veiksme” 2010
Kitame parodoje pristatomame kūrinyje „Pasiklydęs veiksme“ (2010) žiūrovas ekrane mato stambiu planu nufilmuotas besikeičiančias ir įnirtingai purtomas galvas. Šis mano kūrinys Lietuvoje buvo parodytas tik porą kartų. Jį galima suvokti kaip nuolatinį esamosios situacijos (kuri nėra griežtai įvardyta) neigimą ir nesutikimą su primestu socialiniu vaidmeniu. Kaip pastebi kolega K. W. Eisenlohras kūrinys verifikuoja net ir portreto žanrą. Klasikinėje kūryboje portretas reprezentuoja išskirtinės asmenybės bruožus, tačiau nufilmuotas įnirtingas galvos purtymas reprezentuoja gerokai daugiau nei neigimą, gerokai daugiau nei kitimą. Mano kūrinys demonstruoja nepastovią šiuolaikinio žmogaus tapatybę, o gal ir net neegzistuojančią?…
Berlyno bendruomenei pristačiau naujausią savo videofilmą „Laiškas“. Tai šokio filmas, kuris jungia spektakliui būdingą sceninį šokėjo pasirodymą su viešąja miesto erdve. Aš tokiu būdu ne tik aktualizuoju privačią ir viešą jausmų dramą, bet ir tai, ką mes vadiname nuoširdžiu jausmu. Man visiškai nesvarbu, kaip šį jausmą pavadinsime. Videofilme panaudojau garso takelį iš 2010 metais kartu su K. Venskūnu-Fingus sukurto garso performanso „Uždraustojo vaisiaus litanija“. Anuomet gyvenau Šiauliuose, kur pavasariais vykdavo medijų meno festivalis „Enter“. 2010 m. vykusio festivalio tema buvo garso menas. Nusprendęs dalyvauti renginyje parašiau poeziją ir pareiškiau K. Venskūnui-Fingus, kad noriu ją sudainuoti. Repetavome tris savaites, kol galiausiai 2010 m. balandžio 23 d. meno bendruomenė išvydo mane ne tik stovintį prie mikrofono, bet dar ir dainuojantį. Tai buvo tarptautinio medijų meno festivalio „Enter 8“ pasirodymas.
Šiandien aš tikrai atmenu priežastis, kurios anuomet mane privertė sukurti performansą keistu pavadinimu, nurodančių į Bibliją. Prieš mėnesį Šiaulių katedroje šalia paradinio įėjimo prieš prasidedant Velykinėms mišioms regėjau senyvas moteris. Senolės agitavo kiekvieną Lietuvos pilietį išreikšti savo nuomonę ir pasirašyti po dokumentu, kuriame siekiama uždrausti homoseksualų eitynes Lietuvos sostinėje.
Kadrs iš Dr. Remigijaus Venckaus videofilmo „Laiškas” 2018
Kai kurie, o gal net dauguma visuomenės veikėjų, šviesuolių, politikų ir pedagogų, jau ilgą laiką siekia uždrausti, bet kokį laisvą žodį, bet kokią žmogaus teisę į savo prigimtį; siekiama uždrausti žodį apie teisę į lygiavertį socialinį statusą. Jau seniai nepaisoma demokratinės ir laisvos tautos idėjos. Kasdien mosuojama / šmėžuojama šventųjų pavidalais. Kasdien manipuliuojama ir prisidengiama jų tyromis gyvenimo istorijomis. Siekiama uždrausti net kalbėti apie seksualinių tapatybių įvairovę, o ką jau kalbėti apie lygybę. Mano, kaip demokratinės Lietuvos piliečio, tikslas – įvaldytomis savosiomis arba naujai atrastomis raiškos priemonėmis kvestionuoti esamąją tikrovę, prisidėti prie jos tobulinimo, siekti teisinės lygybės tarp žmonių, kurie gimė ir gyvena mūsų šalyje.
Praėjus 8 metams aš ir vėl grįžau prie anksčiau sukurto garso takelio. Jį pritaikiau naujam videofilmui „Laiškas“. Naujasis kūrinys neturi jokios panašios ar adekvačios prasmės, kuri buvo išplėtota anksčiau sukurtame garso performanse. Naujausiame kūrinyje labiau prabylu apie meilę be ribų, be sienų, be draudimų. Apie meilę, kuri nepatogi, kuri žeidžia, bet vis tiek yra sava ir tuo nuostabi. Tai meilė, apie kurią kalbama Biblijoje: „(1) Jei kalbėčiau žmonių ir angelų kalbomis, bet neturėčiau meilės, aš tebūčiau žvangantis varis ir skambantys cimbolai. (2) Ir jei turėčiau pranašystės dovaną ir pažinčiau visas paslaptis ir visą mokslą; jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti, tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas. (3) Ir jei išdalyčiau vargšams visa, ką turiu, jeigu atiduočiau savo kūną sudeginti, bet neturėčiau meilės, – nieko nelaimėčiau. (4) Meilė kantri, meilė maloninga, ji nepavydi; meilė nesididžiuoja ir neišpuiksta. (5) Ji nesielgia netinkamai, neieško savo naudos, nepasiduoda piktumui, pamiršta, kas buvo bloga, (6) nesidžiaugia neteisybe, su džiaugsmu pritaria tiesai. (7) Ji visa pakelia, visa tiki, viskuo viliasi ir visa ištveria. (8) Meilė niekada nesibaigia“ (1 Kor 13,2: Plg. Mk 11,23;1 Kor 13,4-13,7).
Labai džiaugiuosi, kad prie šio filmo kūrimo prisidėjo mano studentas Denis Stech, kuris yra puikus modernaus šokio atlikėjas, šiuo metu šokantis net A. Cholinos kuriamuose spektakliuose. D. Stech sutiko sudalyvauti projekte iš karto, vos tik jam apie tai užsiminiau. Šokio motyvai jo mintyse gimė labai greitai.
Nufilmavus šokį kilo naujas iššūkis: reikėjo atrinkti nufilmuotą medžiagą ir komplektuoti vientisa filmo forma. Vis dėlto labai griežtas sąlygas montažui padiktavo muzikinis ritmas. Apie savo patirtį įgytą filmuojantis D. Stechas teigia: „Dalyvavimas šiame videofilme man buvo puiki patirtis, o šokti nedideliame rūsyje man buvo begalinis iššūkis. Aš manau, kad mums viskas pavyko gana neblogai. Ačiū mano dėstytojui už galimybę būti parodos Berlyne dalimi ir tikiuosi, kad tai tik bendradarbiavimo pradžia!“ (Visą videofilmą, kaip ir kitus doc. dr. r. Venckaus videokūrinius, galite pažiūrėti http://en.venckus.eu/video/)
Vis dėlto aš turiu pripažinti, kad labai dažnai kuriu analizuodamas medijų technologijas. Aš nepaliaujamai ieškau naujos tinkamiausios medijos, kuri leistų perteikti savąjį kūrėjo santykį su laiku, erdve ir atmintimi. Kūrybos centre visuomet svarbiausias yra atminties klausimas. Tad šiuo atveju aš savo kūryboje taip pat bandau rasti atsakymą į klausimą, kas šiandien yra žmogus ir jo atmintis. Galiu drąsiai pasakyti, kad paieškose mano menas tampa asmenine ne tik medijų, ne tik atminties, bet ir savianalizės forma. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar kūrinyje aš kalbu apie meilę ar apie mirtį. Bet kuriuo atveju, kad pajaustum ir vertintum, yra reikalinga atmintis, nuolatos dalyvaujanti tikrovėje kaip mirties ir gyvenimo tarpininkė.
Klaus W. Eisenlohr’o nuotr. iš ciklo „Baltic Appearances – Baltische Erscheinung” 2018
Kolega vokiečių fotografas K. W. Eisenlohras demonstruoja fotografijų seriją, sukurtą lankantis Baltijos šalyse, 2014 m. nuotraukose užfiksuotos miestų erdvės ir žmonės yra neįprasti ir neprimena jokių turistinių fotografijų. Fiksuodamas pastatus, žmones, jų kasdienes veiklas menininkas pastebi šiuolaikinį gyvenimą, kuris save „išduoda“ vieningoje tradicijos ir (post)modernybės jungtyje. Nuotraukose įamžinti skulptūrų atvaizdai, taip negyvą materiją labiau sugyvinant, nei ji egzistuoja iš tikro. Taip skulptūrų figūros, viena vertus, sužavi žiūrovą nauju materijos perteikimu, antra vertus, nuvilia, nes autorius negrindžia tipiškos gatvės fotografijos kanonų. Tad šiuo atveju galima teigti, kad „žmogiškųjų figūrų“ portretai pateisina ir nuvilia daugelio žmonių lūkesčius, susijusius su noru matyti įprastą gatvės reprezentaciją ir pastebėti ne ką nors nauja, bet atpažinti esamą vietą. Tačiau būtent tuo K. W. Eisenlohras ir yra įdomus, jis intuityviai ir savireflektyviai atsigręžia net į nesenąją Baltijos šalių istoriją.
Metodiškai ir nuosekliai K.W. Eisenlohras savo kūryboje naudoja fotografijos, filmo ir naujųjų medijų priemones bei nuolatos revizuoja medijų meno teoriją. Kūryboje jam svarbiausi urbanistinės erdvės pokyčiai, galimybė tirti privatumo ir viešumo ryšius bei konfliktus. Jo fotografija rodo, kad atvaizdai gali tinkamai perteikti ne tik urbanistines erdves, bet ir jomis ženklinti pavienių žmonių išskirtinius ryšius su juos supančia socialine aplinka. Menininkui svarbu, kad jo kūryba būtų suvokiama kaip komunikacijos priemonė.
Kurdamas filmus, rašydamas esė ir fotografuodamas K. W. Eisenlohris išradingai žengia į kitokios ikonografijos diskursą, apimantį žmonių santykius su miesto erdve tarsi gyvu organizmu. Jis jau daug metų kuria filmus ir meno projektus viešose erdvėse Berlyne, Stambule, Helsinkyje, Čikagoje, Hanoveryje, Poznanėje, Štutgarte ir Reimse. Jau kurį laiką kuruoja tarptautinę programą „Directors Lounge“, kurioje yra pristatomi garsių medijų meno kūrėjų darbai, taip pat Berlyno medijų meno festivalyje kuruoja Urbanistinių tyrimų programą. K. W. Eisenlohris dėsto Gilberto Bosques fotografijos centre, Berlyne.
Papildoma informacija
Plačiau su doc. dr. R. Venckaus kūryba galite susipažinti jo interneto svetainėje www.venckus.eu; apie Klaus W. Eisenlohr galite sužinoti daugiau apsilankę jo interneto svetainėje www.kw-eisenlohr.de / www.urban-research.eu / www.richfilm.de/filmUpload/1-framesWriting.html
Paroda „Baltijos pasirodymas“ veiks iki gegužės 5 d. galerijoje „World in a Room“ (Brunhildstraße 7 10829 Berlin-Schöneberg, Vokietija; https://www.worldinaroom.de). Galerijos darbo laikas: penktadieniais – šeštadieniais, 14–18 val.
Informuojame, kad doc. dr. Remigijus Venckus šiais metais atidaro dvi dideles autorines parodas Lietuvoje. Šiandien (kovo 9 d.) jo naujausias dokumentinių fotografijų ciklas „Etiopijos kelias“ 17 val. pristatomas Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje (Kęstučio g. 3). Kovo 30 d. fotografijų paroda „Dienoraščių vietos 3“ bus pristatyta Ignalinos krašto muziejuje (Ateities g, 43, Ignalina).Plačiau: http://en.venckus.eu/project/the-way-of-ethiopia-2018/.
Doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo fotografo komercinę veiklą galite sužinoti – www.foto.venckus.eu, o apie skaitomus seminarus – www.seminar.venckus.eu. Rubrikos autorius labai tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu Nuotraukos Klaus’o W. Eisenlohr’o ir doc. dr. R. Venckaus.
Venckus, R. (2018-03-09). Apie ką šmėžuoja videoekranai ir ką perteikia dokumentinė fotografija? Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/36688-kulturos-kirtis-apie-ka-smezuoja-videoekranai-ir-ka-perteikia-dokumentine-fotografija.html (žiūrėta 2018-03-09).
Kadrai iš dr. Remigijaus Venckaus videofilmų 2010 – 2018
Klaus W. Eisenlohr’o fotografijos iš ciklo „Baltijos pasirodymas” 2018
Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.
Tapyba į gyvenimą įneša chaoso, o gyvenimas chaosą grąžina į tapybą Prof. dr. Remigijus Venckus Anksčiau „Kultūros kirtis“ rubrikoje publikuotas straipsnis skaitytojus supažindino su šiuolaikine tapybos kūrėja Zita Virginija Jusevičiūte-Tarasevičiene, kuri...
Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...
„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...
Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...
Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...
Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...
Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...
Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...
Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...
Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...
Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus dalijasi su dailininke iš Kauno Jurtgita Ranceviene plėtotu puikiu dialogu...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus būdamas aktyvus eksperimentinės fotografijos kūrėjas nuolatos stebi...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tikriausiai yra vienintelis menų profesorius dirbantis ne menų studijų...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiaulių miesto gimtadienio proga „Šiaulių naujienų“ skilties „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus...
Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...
Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra aktyvus kūrėjas, rengiantis autorines meno parodas Lietuvoje ir už...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...
Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ištisus metus kiekvieną mėnesį atidaro po autorinę fotografijų parodą...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...
Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...
Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma skaitytojų pastebėjo, kad penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra neabejingas...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2015 m. intensyviai darbuojasi komunikacijos srityje. Nors jis ir yra...
Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus aktyviai kuria fotografijos meną ir jį pristato Lietuvos bei užsienio meno...
Dr. Remigijus Venckus. Šiandien neįprastai daug diskutuojama apie technologijas ir jų naudą visuomenei, tačiau nepakankamai daug dėmesio yra skiriama turiniui, kurį technologijos „perneša“ vartotojui. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius – Vilniaus Gedimino technikos...
Dr. Remigijaus Venckaus kūrinių pristatymas Berlyne! Šį šeštadienį (2018 m. kovo 3 d.) Berlyne įsikūrusioje galerijoje „World in a Room“ atidaroma dviejų autorių medijų meno paroda. Vienas jų - iš Šiaulių kilęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....
Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. rubrikoje „Kultūros kirtis“ publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus interviu su pradedančiuoju mokytoju Deividu Ramonu. Tąkart...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...
Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus toliau tęsia pokalbius su žinomais Lietuvos menininkais. Šį...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...
Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ formuoja gerokai platesnį visuomenės kultūros įsivaizdavimą, apimantį ne tik meno...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...
Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 1-oji yra gilių apmąstymų, rimties ir prisiminimų metas. Šią dieną esame priversti sustabdyti savo audringos kasdienybės tėkmę, prisiminti išėjusius ir kartu su jais išgyventas pačias gražiausias akimirkas. Šiomis ir panašiomis...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...
Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....
Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...
Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...
Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...
Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...
Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...
Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...
Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...
Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...
Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...
Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...
Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius docentas dr. Remigijus Venckus kalbina kolegą lektorių Olegą Beriozovą. Su juo doc. dr. R. Venckus ne tik susitinka kiekvieną darbo dieną universitete,...
Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...
Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...
Dr. Remigijus Venckus. Lietuvos socialinėje erdvėje kyla daug įvairių diskusijų, tarp kurių labai dažnai kartojamas klausimas apie inovacijas, socialinę apsaugą, programas jaunimui, mokslo ir švietimo nesibaigiančias reformas. Visa tai sprendžiama ne tik socialinių...
Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...
Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...
Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...
Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...
Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...
Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...
Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...
Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...
Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...
Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...
poetinis kinas, dekonstrukcija, rekonstrukcija, metafora, sovietinis Lietuvos kinas.
Sovietiniu Lietuvos laikotarpiu dėl griežtos cenzūros profesionalūs kino menininkai kūrybos metu buvo priklausomi nuo sovietinės ideologijos bei priverstinai turėjo dalyvauti kurdami Sovietinės Lietuvos įvaizdį. Meniniai eksperimentai dažniausiai rasdavosi pogrindyje ir dėl to beveik niekada neišvysdavo plačiųjų šalies kino ekranų. Siekdami originalios formos, padedančios išradingai maskuoti neleistiną filmo turinį, kino kūrėjai suformavo savitą poetinio kino braižą. Vienas pirmųjų poetinių kino metaforų kūrėjų laikomas Henrikas Šablevičius (1930– 2004). Pasirinkdamas kasdienius personažus menininkas jų realybę ir asmenybės bruožus poetizavo. Šiam tikslui pasiekti buvo naudojami netikėti kino kameros posūkiai, montažo nenuoseklumai bei muzikai artimas montažo ritmas. Ilgainiui Henriko Šablevičiaus taikomi filmavimo ir medžiagos montavimo metodai įsisavinti ir pradėti plačiau naudoti kitų menininkų kūrybos procesuose. Poetinės metaforos Lietuvių kiną daro savitą ir išskirtinį, o jų analizavimas (metaforų dekonstravimas) leidžia atkurti ištisą socialinę sovietinės Lietuvos kino gilumoje glūdinčią realybę. Taip pat poetinių metaforų dekonstravimas yra ir savotiškas kino raiškos metodų raidos rekonstravimas, savitai atskleidžiantis ir įprasminantis nepelnytai užmirštą ir retai analizuojamą Šablevičiaus kūrybą.
Poetinių metaforų specifika lėmė šio straipsnio teorines nuostatas. Pagrindinės nuostatos siejamos su dekonstrukcijos strategija. XX a. pabaigoje ir XXI a. pradžioje kultūros ir meno objektų tyrimuose neretai remiamasi prancūzų filosofo Jacques’o Derrida’os (1930–2004) suformuota dekonstrukcija, kuri pirmiausia pasitarnavo analizuojant sudėtingus filosofijos ir literatūros tekstus. Vėliau ji pradėta taikyti ne tik humanitariniams, bet ir socialiniams mokslams. Ši tyrimo strategija turėjo įtaką ne tik Prancūzijos, bet ir Angloamerikietiškos filosofijos raidai bei menotyros evoliucijai ( Г р и ц а н о в, Д е р р и д а, М а н ь к о в с к а я). J. Derrida’os plėtotus estetikos ir meno tyrimus galima suskirstyti į keturis laikotarpius:
Straipsnyje svarbiausias ketvirtasis etapas, kuris aptariamas atskiroje straipsnio dalyje. Šiuo atveju straipsnio tikslą galime formuluoti taip: išryškinti specifines J. Derrida’os suformuotas sąvokas ir jas pritaikyti Šablevičiaus kūriniams dekonstruoti ir menininko kūrybiniam braižui atskleisti.
Tyrimo metodai: kadangi šiuolaikinio meno ir mokslo formų kaita reikalauja bendrakultūrinių studijų išmanymo, gebėjimo žvelgti iš skirtingų pozicijų, dėl to remiamasi tarpdisciplinių tyrimų strategija, dažnai vadinama kontekstinės dailės kritikos metodologiniu principu. Šis metodologinis principas grindžiamas kūrinių ir reiškinių aprašomaisiais, koreliaciniais bei istoriniais metodais. Atliekama literatūros analizė ir interpretacija, empirinė ir teorinė kūrinių refleksija. Kūrybiškos, bet pagrįstos racionalia logika, įžvalgos leidžia rekonstruoti situaciją arba reiškinį.
Dekonstruojant remiamasi įvairiomis teorijomis. Šio proceso metu iš karto atsisakoma išankstinių nuostatų apie tiriamąjį reiškinį. Taikant įvairias mokslo žinias siekiama pateikti naują reiškinio ar objekto suvokimą, išsiaiškinti jo struktūrą ir veikimo principus. Dekonstrukcija demaskuodama tai, kas slypi analizuojamojo gilumoje, išardo ir iš naujo sudaro struktūrą (A n d r i j a u s k a s 2001, 542–547, D e r r i d a 2006, 39, 84, 154). Kadangi tiriamo objekto turinys ir reikšmė pakinta, dėl to galima pastebėti, kad dekonstrukcijos metu išryškėja ir rekonstrukcijos galimybės. Čia rekonstruojama tyrimo objekto dalis, apie kurią buvo žinoma labai nedaug arba apie kurios egzistavimą net nebuvo įtarta (Jonathan 1982, 180–184).
Remdamasis apibrėžtu dekonstrukcijos veikimo principu J. Derrida analizavo ir kinematografijos fenomeną. Mokslininkas pastebėjo, kad kino esmėje glūdi kitų medijų dekonstravimo strategija, t. y. kinas manipuliuoja kitų medijų įvaizdžiais ir funkcijomis. Tokiu būdu kai kurios labai arba ne visai aktualios dabarčiai medijos „nužudomos“ arba „prikeliamos naujam gyvenimui“. Prikeltos medijos lieka pakitusios ir praradusios savo pirminę funkciją. Dėl to galima teigti, kad kine medijos dažnai atlieka tik puošybinio elemento vaidmenį, sąlygojamą filmavimo ir montavimo procesų (Д е р р и д а 2007, 111–112). Reikia paminėti, kad montažą J. Derrida sulygina su kompiuterio rašomu ir redaguojamu tekstu. Tekstą rašant iškyla įsivaizduojamų neregimų vaiduoklių arba kitaip vadinamų rašytinių vaiduoklių, o kiną montuojant vaiduokliai tampa įtikimai vizualūs (Ibd., 119–124).
Žiūrovui įteigiama, kad filme iškylančios medijos egzistuoja kaip organiška ir tikra kino meno savasties dalis. Čia taip pat pasinaudojama medijų sąlygojama realybės situacijų įvairove, kurią įprasminęs kinas įgauna daugiau valdžios ir galios (M u l v e y 2006, 161–170). Žiūrovą įtraukdamas į savo realybę, kinas priverčia patikėti iš ekrano sklindančia tikrove. Toks manipuliavimo ir įtraukimo metodas kino seansą priartina prie psichoanalitinio, kurio metu ne tik dekonstruojama esama realybė, bet ir rekonstruojama su žiūrovo patirtimi susijusi praeitis (Д е р р и д а 2007, 112–119; Barthes 1986, 62).
Ekrane pasirodantys personažai nėra tikri ir dėl šios priežasties, anot filosofo, gali būti vadinami vaiduokliais arba šmėklomis. Aplinką kuriantys daiktai kine tampa pavidalais. Ir šmėklos, ir pavidalai lemia savanorišką žiūrovo įsitraukimą į vaizduojamą situaciją ir jos aplinką. Čia savanoriškas įsitraukimas kyla iš žmogaus prigimtinio noro bendrauti su vaiduokliais. Toks geismas gali būti numalšinamas psichoanalizės arba kino seanso metu, kai susitinkama ne tik su vaiduokliais, bet ir su asmeniškai išgyventos praeities ženklais (Д е р р и д а 2007, 115–118).
Sovietinio kino metaforos pasitarnauja kaip perkeltinių prasmių kalba, kurią galime vadinti slėptuve nuo sovietinės realybės. Tačiau metaforos niekada negali paneigti ar neutralizuoti galios, sklindančios iš ekrano. Norėdami išsiaiškinti metaforose glūdinčią tiesą apie istorinį laikmetį arba dokumentuojamą asmenį, turime išlaikyti tam tikrą racionalią distanciją tarp kūrinio, kaip fikcijos, ir dabarties, kaip tiesos atskaitos taško. Britų sociologas Stuart’as Hall’as iš ekrano sklindančius vaizdus siūlo dekoduoti trimis būdais:
Kaip ir bet kokį iš kino, televizijos ar videoekrano sklindantį vaizdą, taip ir poetinių metaforų kupinus filmus geriausiai dekoduoti remiantis antruoju mokslininko pateiktu dekodavimo būdu. Tokiu atveju žiūrovas vienu metu tampa psichoanalitiko pacientu ir psichoanalitiku (H a l l 1973, 128–138).
Ši duali situacija taip pat pastebima Šablevičiaus kūryboje. Laiko distancijos atžvilgiu kūriniai įgauna didesnį meninį ir istorinį svorį. Ekrane vaizduojama dokumentinė praeitis nepraranda šmėklos bruožų ir grįžta kaip asmeninis žiūrovo išgyvenimas ar asmeninės dramos rudimentai. Šiuo atveju galima pritarti J. Derrida minčiai, kad visa kinematografija egzistuoja kaip šmėkla, renovuojanti mūsų praeityje nugrimzdusią ir istorija tapusią asmeniškai išgyventą dramą. Šmėkliška yra ir tai, kad kino juosta ir kino projektorius nėra kino vaizdas, nors tik jų padedami galime regėti filmą. Kino seanso metu juosta ir projektorius aktualiai nebeegzistuoja, aktualumas atitenka virtualiam iš ekrano skleidžiamam pasauliui (Д е р р и д а 2007, 111–115).
Nors tauta ir religija menininko filmuose neakcentuojama, tačiau galime pastebėti išradingai šiuos reiškinius reprezentuojančių ženklų, įpinamų į siužetą. Šiam tikslui parenkama sakrali erdvė, pavyzdžiui kapinės (Pabuvome savo lauke, 1988 m.; žr. Priedas nr. 1 filmo aprašymas nr. 5). Tokioje erdvėje beveik neįmanoma panaikinti religinių ženklų. Ženklų formos nėra aktyvios, kadangi personažų dialoguose ženklai neakcentuojami. Dėl ženklų neakivaizdumo cenzūra neutralizuojama ir paverčiama nepavojinga, bejėgiška šmėkla. Šiuo atveju prieš kūrinio struktūrą net nedera pradėti kovos. Filme, Pabuvome savo lauke, poetiškai pristatoma nereikšminga kasdienybė, leidžianti išvengti nenaudingo ir pavojų keliančio politikavimo bei socialistinės ideologijos kritikavimo. Daugelyje filmo vietų skamba malda. Šis epizodas gali būti suvokiamas kaip ideologijai priešiškas, tačiau jis neutralizuojamas pačios kūrinio struktūros. Besimeldžiantys žmonės rodomi ne gausiai ir iš didelės distancijos. Religinių simbolių beveik nėra, o maldos skaitymas niveliuojamas traktoriaus keliamo triukšmo. Toks garsas šiandien gali būti suvokiamas kaip priešprieša religijai ir laisvai žmogaus minčiai. Triukšmas simbolizuoja sunaikinimo, suniveliavimo ir identiteto panaikinimo asociacijas. Vėliau maldos vaizdas supinamas su žmonių kalbėjimu apie praeitį (dalinimasis prisiminimais). Malda iš tikro virsta pagrindine kūrinio ašimi – savita atminties metafora. Filmo pabaigoje parodomi suarti ir apsnigę laukai, žiemos vaizdai lydimi nuotaikingo vyrų dainavimo ir paukščių čiulbėjimo. Šis epizodas atmintį demaskuoja kaip šmėklą. Čia reginys ir garsas išsitęsia nuo dabarties iki praeities.
Šablevičius filmuose akcentuoja kasdienius personažų veiksmus ir pokalbius. Paprasti dialogai išplėšti iš kasdienybės neneigia ir nepaklūsta sovietinei ideologijai. Dėl šios priežasties filmai įgauna apolitiškumo braižą, o cenzoriai gali išsakyti tik priekaištą dėl sovietinės realybės akivaizdaus neakcentavimo.
Personažų kasdienybę menininkas dažnai surenka iš smulkių ir beveik nereikšmingų fragmentų. Ženklai beveik nesusiję su socialine herojaus padėtimi arba jo vaidmeniu tam tikrame istorijoje nugrimzdusiame laikotarpyje. Personažas virsta kasdieniškų ir netikėtų ritualų, artimų žiūrovo tikrovei, apsuptimi (Žiniuonė, 1975 m.; žr. Priedas nr. 1 filmo aprašymas nr. 3). Nustebinę savo paprastumu personažai sutrumpina distanciją, tvyrančią tarp žiūrovo realybės ir kūrinio. Šiuo atveju galima patikėti personažo realybe, kaip savosios realybės praeities ženklais, bei atsiduoti iš ekrano skleidžiamai valdžiai ir galiai (M u l v e y 2006, 161–170). Nevientisas personažų ir aplinkos portretas taip pat dezorientuoja žiūrovą, neleidžia greitai perprasti portretuojamo asmens padėties, elgesio ir mąstymo. Kitą vertus, reikia pastebėti, kad veikėjai, nekreipdami dėmesio į kino kamerą, kuria sekimo įspūdį ir taip iš ekrano skleidžiamą valdžią ir galią grąžina žiūrovui (Pabuvome savo lauke, 1988 m.; žr. Priedas nr. 1 filmo aprašymas nr. 5).
Ne visos asmens reprezentacijos būna fragmentuotos ir kasdieniškos. 1972 m. sukurto filmo Mūsų trylika (žr. Priedas nr. 1 filmo aprašymas nr. 1) pradžioje galima pastebėti, kaip visa kasdienybė atitolinama nuo buitiško kasdieniškumo. Šiame epizode kiekvienas personažas nevengia kino kameros ir dėl to specialiai pozuoja. Į kino kamerą greitai artėjantys, vienas kitą keičiantys veidai ir fone skambantys prisistatymai kuria taisyklingai reprezentacijai būdingą kūrinio prologą. Vėliau montažas tampa chaotišku kasdienybės įvykių kratiniu. Štai viename iš epizodų fragmentiškai rodomi muzikuojantys vaikai, o staigūs judesiai ir ypač artimi kameros planai dažnai neleidžia suvokti, kas apskritai dedasi ekrane. Reikia pastebėti, kad Šablevičius vienas pirmųjų lietuvių sovietiniame kine pradėjo naudoti stambių planų filmavimo ir montažo metodą. Šie abstraktūs vaizdai menininko kūryboje veikia kaip netikėti intarpai. Vėliau, Nepriklausomos Lietuvos laikais, aktyviai besirutuliojančioje videomeno raiškoje stambūs ir nekonkretūs epizodai tampa abstraktaus videofilmo pagrindu. Kartais personažai įgauna amorfiškumo ir atrodo kaip siurrealistinio pasaulio gyventojai. Reikia paminėti, kad tokiu būdu menininkas personažų neironizuoja. Dėl to žiūros kampo keitimas, padidinantis filmuojamo kūno dalis, gali sukurti tik fragmentišką ir netikėtą ironijos įspūdį. Bet tuomet tokia kino dogmų nesankcionuota struktūra leidžia nuodugniau patirti filmuojamojo tikrovę.
Kino filmų montažo ritmą dažnai lemia specialiai parinktas ritminis garso takelis, kuris diktuoja vaizdų seką. Šis montažo metodas labai aktualus vėlesnei lietuvių medijų meno raidai. Reikia paminėti, kad muzikinis ritmas lėmė muzikinių vaizdo klipų atsiradimą ir tolimesnę plėtotę, raidą. Tiesa, XX a. 8 dešimtmetyje muzikinių vaizdo klipų kultūra Lietuvoje dar išgyveno savotišką embriono stadiją, dėl to galima teigti, kad 1972 m. sukurtas filmas Mūsų trylika (žr. Priedas nr. 1 filmo aprašymas nr. 1) pasižymėjo montažo ritmu iki tol Lietuvoje neturėjusiu jokių analogų. Kūrinyje nufilmuoti muzikavimo epizodai specialiai supinami su duonos valgymo ir nereikšmingais buities darbų vaizdais. Ši filmo dalis virsta dekodavimui sunkiai pasiduodančia metafora. Žiūrovas gali pradėti klausti, ar jis vis dar mato tą patį filmą? Duonos valgymo epizodas šmėkšteli kaip vaiduoklis ir galinėjasi su kitais muzikavimo vaizdais. Galbūt pakylėtas muzikavimas ir kasdienis duonos valgymas yra abu verti pagarbos veiksmai. Galima pastebėti, kad duonos valgymo epizodu iš dalies apeliuojama į Lietuvio žiūrovo pasaulėžiūroje suformuotą pagarbą duonai.
Muzikinis ritmas, kaip kūrinio pagrindas, ypač akivaizdus 1979 m. filme Oranžinė legenda (žr. Priedas nr. 1 filmo aprašymas nr. 2). Jis yra tai, kas lemia automobilių lenktynių įtampą, per kurią žiūrovas paklūsta ekrano vaizdams, tarsi ženklams iš atminties, plūstantiems psichoanalizės seanso metu. Įtampa neutralizuojama tuomet, kai ekrane išvystame ramius, romantinio pobūdžio gamtos ir avarijų vaizdus. Tuo metu greitis tęsiasi kažkur už ekrano, bet jo aktualiai jau nebėra. Reikia pastebėti, kad šiame filme išryškėjęs radikaliai skirtingų vaizdų priešinimas Šablevičiaus kūryboje veikia kaip pagrindinė metaforos formavimo sąlyga.
Supriešinimų gausu ir filme Žiniuonė (žr. Priedas nr. 1 filmo aprašymas nr. 3). Čia greitai kintantys ir pasikartojantys skirtingo konteksto vaizdai realybę paverčia muzikaliai ritmiška. O 1981 m. dokumentiniame kino filme Medžio atmintis (žr. Priedas nr. 1 filmo aprašymas nr. 4) neišryškinama jokia socialistinė ideologija, tik stebimas tvirtas žmogaus ir gamtos ryšys. Čia, kaip ir filme Žiniuonė, tikrovė išreiškiama per ritminius žmogaus ir gamtos sugretinimus, virstančius individualios žmogaus dramos metaforomis. Filmo Medžio atmintis nepateikia pagrindinio personažo. Pagal balsu išsakomą personažo mintį kinta kameros padėtis ir filmuojami objektai. Objektų ir garsų neadekvatumas regimąją filmo dalį verčia iš naujo permąstyti ir suvokti kaip iš praeities į dabartį sugrįžtančią individualią žmogaus istoriją.
Nepriklausomos Lietuvos laikais poetines metaforas ypač mėgsta Šarūnas Bartas ir Audrius Stonys. Tačiau jų filmuose kuriamos laisvos ir nepriklausomos asociacijos dažnai veikia kaip kūrinio nuotaiką formuojantys ir turinį pagražinantys elementai. Vadinasi, Nepriklausomoje Lietuvoje poetinės metaforos nebėra svarbios. Šiuo atveju galima teigti: jeigu metaforą vadinsime specifiniu kalbos įrankiu, o kalbos įrankis bus suvokiamas kaip medija, tuomet poetinės metaforos paskirtis postsovietiniame kine pakinta arba [blogiausiu atveju] nebelieka pirminės jos paskirties. Metafora kaip medija miršta arba patiria savotišką neutralizavimą. Taigi susiklosčius šioms naujoms aplinkybėms metaforos, kaip įrankis turiniui maskuoti, nebeturi jokios reikšmės. Tokiu atveju galima teigti, kad metafora kartais virsta visiškai neutralizuota šmėkla. Taip pat galima pastebėti, kad metaforos įpynimas į filmo audinį beveik visada gali būti siejamas su šmėklos fenomenu, nes metaforoje glūdintis turinys niekada nebuvo ir nėra adekvatus formai. Turinys tik kartais pasirodo per formą, bet visada netikėtai dingsta kaip šmėkla.
Sovietinės Lietuvos laikotarpiu išpuoselėtas poetinis kino braižas leido neakivaizdžiai prabilti apie ideologijos draudžiamas temas. Dėl to metaforų dekonstravimas, žvelgiant iš šiandienos perspektyvų, įgauna rekonstrukcijos pradmenis, galimybes, kuriais (-iomis) siekiama atskleisti formoje užmaskuotą turinį. Šiandien, Nepriklausomos Lietuvos laikais, šios metaforos dažnai nebetenka pirminės paskirties ir atlieka tik filmo puošybinį vaidmenį.
Kinas naudojasi kitų medijų įvaizdžiais ir veikimo principais. Medijas, kaip ir bet kokius daiktus, paverčia tikrąją realybę atkartojančiais pavidalais, o žiūrovo emocijas veikiantys aktorių vaidmenys virsta šmėklomis. Įtraukdamas žiūrovą į savo realybę kinas veikia panašiai kaip ir psichoanalizės seansas – tarsi šmėklas grąžina į realybę praeityje išgyventus ir asmeninėje arba visuotinėje istorijoje nugrimzdusius ženklus.
Pirmasis poetines kino metaforas pradėjo formuoti Šablevičius. Jis aktualizavo kasdienius ir nereikšmingus personažų ritualus, neišduodančius kino filme portretuojamo žmogaus socialinio statuso. Tokiu būdu personažas, tarsi šmėkla, priartinamas prie žiūrovo išgyvenamos arba išgyventos realybėsženklų ir virsta individualios žiūrovo dramos dalimi.
Šablevičiaus poetinės metaforos kuriamos pasitelkiant netikėtus kino kameros judesius, skirtingus filmavimo kampus, montažo nenuoseklumus, įvairaus konteksto vaizdų ritminius sugretinimus, nevengiama stambių ir greitai priartinamų arba nutolinamų vaizdų. Jis vienas pirmųjų lietuvių sovietiniame kine pradėjo naudoti greitai kintamą stambių planų filmavimo ir montavimo metodą.
Šablevičius specialiai tarpusavyje jungia skirtingus ir priešiškus vaizdus bei garsus. Sparčiai kintantys ir pasikartojantys skirtingo konteksto vaizdai realybę paverčia muzikaliai ritmiška. Greitas ritmas kartais specialiai nutraukiamas, nes kurį laiką rodomas su filmo turiniu beveik nesusijęs, žiūrovą specialiai dezorientuojantis, vaizdas.
Tarp religinių ir tautos simbolių įsiterpusi realybė, sujungta su disonuojančiu garsu, neutralizuoja cenzūrą. Čia draudžiami simboliai, kaip ir fragmentiški kasdienybės bei personažų portretai, paklaidina žiūrovą, o simbolių turinys fragmentiškai šmėsteli kaip vaiduoklis.
Andrijauskas 2001 − Antanas Andrijauskas, Lyginamoji civilizacijos idėjų istorija, Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla.
Barthes 1986 – Roland Barthes, “The Third Meaning: Research Notes on Several Eisenstein Stills’”, The Responsibility of Forms: Critical Essays on Music, Art, and Representation, Oxford: Basil Blackwell.
Derrida 2006 − Jacques Derrida, Apie gramatologiją, Vilnius: Baltos lankos. H a l l 1973 – Stuart Hall, Encoding / Decoding, London: Hutchinson.
Jonathan 1982 − Culler Jonathan, On Deconstruction, Theory and Criticism after Structuralism, New York: Ithaca.
Mulvey 2006 − Laura Mulvey, Death 24x a second: Stillness and the Moving Images. London: Reaktion Books.
Грицанов – A. A. Грицанов, Деррида. Культурология XX век. Энциклопедия. Prieiga internete: <http://velikanov.ru/philosophy/derrida.asp> (žiūrėta 2008-04-15).
Деррида – Жак Деррида, Энциклопедия Кrugosvet. Ru. Prieiga internete: <http:// krugosvet.ru/articles/06/1000683/1000683a1.htm> (žiūrėta 2008-04-15)
Деррида 2007 − Жак Деррида, Человек мира, Санкт-Петербург: издателъство Вектор.
Маньковская – Н. Б. Маньковская, Деррида. Новейший философский словарь. Prieiga internete: <http://velikanov.ru/culturology/de.asp#BM5006> (žiūrėta 2008-04- 15).
Pagrindiniai žodžiai: poetinis kinas, dekonstrukcija, rekonstrukcija, metafora, Sovietinis Lietuvos kinas.
Šiame moksliniame straipsnyje analizuojami Lietuvių poetinio kino pradininko, kino menininko, Henriko Šablevičiaus dokumentiniai filmai. Analizei atlikti remiamasi pagrindiniais dekonstrukcijos strategijos principais. Glaustai aptariami Jacques’o Derrida’os kino dekonstravimo principai ir išryškinama kino dekonstravimo kryptis, kuri pasitarnauja Henriko Šablevičiaus sukurtų poetinių kino metaforų analizei ir jose glūdinčio turinio rekonstrukcijai. Straipsnyje taip pat išryškinamas Henriko Šablevičiaus braižas, pagrindiniai menininko suformuoti metaforų kūrimo principai.
Meeting with ghosts: (de)reconstruction of poetic films of Henrikas Šablevičius
Keywords: poetic films, deconstruction, reconstruction, metaphor, films in Soviet Lithuania.
The paper deals with the documentary films of Henrikas Šablevičius, founder of Lithuanian poetic documentaries. Analysis is based on the main principles of deconstruction. Jacques Derrida’s principles of film deconstruction are briefly discussed and a particular trend of film deconstruction is highlighted with the aim to analyse poetic metaphors in Henrikas Šablevičius’ documentaries and reconstruct the content of these metaphors. The paper focuses on the style of his films and the main principles of creating metaphors as they are formulated by the film maker.
Venckus, R. (2009). Susitikimas su šmėklomis: Henriko Šablevičiaus poetinių filmų (de)rekonstrukcija. Acta Humanitarica Universitatis Saulensis, 9, 157-166. Duomenų bazės: Index Copernicus, MLA International Bibliography; ISSN 1822-7309. Prieiga internetu: gs.elaba.lt/object/elaba:6130144/6130144.pdf (žiūrėta 2017-05-31).
Dr. Remigijus Venckus. Mokslo straipsnis pubklikuotas 2009 m. Pagrindiniai žodžiai poetinis kinas, dekonstrukcija, rekonstrukcija, metafora, sovietinis Lietuvos kinas. Įvadas Sovietiniu Lietuvos laikotarpiu dėl griežtos cenzūros profesionalūs kino menininkai kūrybos...
Dr. Remigijus Venckus. Mokslo straipsnis pubklikuotas 2008 m. Įvadas Videomenas yra viena įdomesnių šiuolai- kinio tarpdisciplininio meno raiškų, todėl vis daž- niau analizuojamas ne tik kaip vizualinis žaidimas, bet ir kaip tam tikra reakcija į nusistovėjusias vaizdo...
Videomenas yra viena įdomesnių šiuolai- kinio tarpdisciplininio meno raiškų, todėl vis daž- niau analizuojamas ne tik kaip vizualinis žaidimas, bet ir kaip tam tikra reakcija į nusistovėjusias vaizdo konstravimo konvencijas, bei socialinės realybės pokyčius. Ši situacija leidžia iškelti tokias hipotezes: (1) Videomenas yra tam tikras maištas prieš kiną; (2) kinas reglamentuoja vizualines sociumo reprezentacijos konvencijas; (3) videomenas naudojasi kino kanonais ir taip sukuria savo vaizdų sistemą bei savitą socialinės erdvės refleksijos strategiją. Šios hipotezės suponuoja galimybę remtis ne tik menotyros, bet ir sociologijos teorijomis. Neapsieinama be Pierre Bourdieu meno sociologijos koncepcijų, taip pat remiamasi Jacques Derrida plėtojamomis dekonstravimo strategijomis. Pagrindinis straipsnio tikslas – išanalizuoti, kaip videomenas dekonstruoja kinocentrizmo regla- mentuojamą sociumo reprezentaciją ir sukuria savo reprezentavimo konvencijas. Tyrimo metodai: teorinė refleksija, teorijų ir meno kūrinių analizė ir interpretacija.
XX a. 7 dešimtmetyje kino kalba netenka savo pozicijos. Videomeno raiška išjudina kino užimamą centrą. Čia egzistuojantis kinocentrizmas gali būti suvokiamas kaip saugumo garantas. Kino centrizmo sąvoką šio teksto autorius dažniau taiko kino ar videomeno dekonstrukcijai vykdyti. Ji sąlygota Jacques Derrida logocentrizmo sąvokos analizės. Savo teorijose J. Derrida logocentrizmą vartoja kaip sąvoką, apibrėžiančią garsą, kuris tiesiogiai ir teisingai reprezentuoja sąmonę, reiškiamą mintį ir realybę (Žukauskaitė, 2001, p. 25–28). Taigi, vizualinėje kultūroje neretai šį centrą užima kinematografija (jos taisyklės ir metodai). Kino- centrizmo sąvoka taikoma analizuojant kūrinius, kuriuose tradicinės kino kalbos modelis tampa do- minante. Konocentrizmo nedera įvardyti kaip parazitinio, nors vaizduojamojo kino atžvilgiu vide- omeno ar eksperimentinio kino ženklai egzistuoja periferijoje. Dėl eksperimentų integravimo į vaizduojamąjį kiną kinocentrizmas gali patirti išsicentravimą, o priešingu atveju – susicentravimą.
Sąvoka vaizduojamasis kinas labiau taikoma analizuojant konkretų kino filmą. Čia veikia visi kino kalbos elementai, kurie atitinka tradicinio, taisyklingo kino sampratą: taisyklinga kadro kompozicija, nepriekaištingi kameros posūkiai, naratyvas atitinka klasikinius reikalavimus, aktorių vaidyba taip pat sąlygojama kanonų ir t.t. Vaizduojamasis kinas yra kino centrizmo objektas ir pagrindas.
Sąvoka vaizduojamasis kinas labiau taikoma analizuojant konkretų kino filmą. Čia veikia visi kino kalbos elementai, kurie atitinka tradicinio, taisyklingo kino sampratą: taisyklinga kadro kompozicija, nepriekaištingi kameros posūkiai, naratyvas atitinka klasikinius reikalavimus, aktorių vaidyba taip pat sąlygojama kanonų ir t.t. Vaizduojamasis kinas yra kino centrizmo objektas ir pagrindas.
Videomeno laukas susietas su vaizduojamojo ir eksperimentinio-avangardinio kino lauku. Sąvoka laukas pasiskolinta iš P. Bourdieu teorijų. Visuomenė diferencijuojama į atskirus vienetus – laukus: ekonominį, kultūrinį, politinį, religinį ir kitus. Laukuose yra istoriškai susiklosčiusios žaidimo konvencijos. Charakteringų duomenų turėjimas ir mokėjimas jais pasinaudoti leidžia investuoti į socialinį žaidimą tam tikrame lauke ir gauti pelną. Laikui bėgant įmanoma kaupti simbolinį kapitalą ir juo disponuoti. Kapitalas suteikia ne tik galią ir valdžią, bet parodo ir atitinkamą socialinį statusą (Черных, 2007, p. 281).
Videomeno lauko veikėjai: menininkai, meno teoretikai, kuratoriai, vartotojai. Pastarieji ne visi autentiški, jie gali būti įsiterpę iš kito lauko, užklydę iš vaizduojamojo kino. Vadinasi, videomeno laukas yra priklausomas ir nuo kitų laukų egzistavimo. Jis taip pat susietas su kur kas platesniu naujųjų meno medijų ir apskritai medijų lauku. Lauko sąvoka gali būti siejama ir su socialinės erdvės supratimu. Videomeno, kaip ir bet kokio kito lauko, sudėtingumą patvirtina P . Bourdieu mintis, kad laukas yra kaip sudėtingas objektyvių ryšių konfigūracinis tinklas tarp skirtingų pozicijų. Jis sąlygoja kiekvieno veikiančio individo galimybių erdvę (Черных, 2007, p. 281, 282).
Ankstyvojo avangardo lauke buvo svarbi tapybos lauko opozicinė strategija. Atsiradus foto- grafijos laukui, vaizduojamosios dailės opozicija sustiprėjo. Akivaizdu, kad menininkai ir meninės kartos savo egzistencinį lauką legitimuoja išryškindamos skirtumus. Vienas menininkas ar atsisky- rėliška menininkų grupuotė retai pripažįstami. Legitimacija susieta su kritikų, meno dilerių, galerijų tinklu ir tai leidžia kūrybą skirstyti į atitinkamus laukus: (1) Fizinis laukas; ateitis, dabartis, praeitis; (2) Socialiai apibrėžtas laukas; meninio judėjimo ar epochos tendencijų laukas. (3) Menininko fizinis laukas, susietas su menininko fizine egzistencija. (4) Meninės kartos laukas, kai konkretūs meno kūriniai yra madingi. Menininko karta gali savarankiškai nustatyti kūrinio vertes ir iš einamojo avangardinio lauko kūrinį perkelti į praeities jau istorinį lauką. (5) Menininko pripažinimo laukas, kai konkretus menininkas pripažįstamas tik tam tikros meno kartos atžvilgiu (Grenfell, Hard, 2003, p. 23).
Meno tyrimo institutų, galerijų, muziejųveikla sudaro agentų lauką. Agentai yra dviejų tipų: (1) Individualūs, pvz., nepriklausomi kritikai, laisvai samdomi parodų kuratoriai. (2) Institucionalizuoti, pvz., galerijų, akademinių tyrimų institutų agentai.
Agentai visada turi du tikslus: arba kovoti užmeno produkto struktūros išsaugojimą, arba kovoti už jos keitimą (Черных, 2007, p. 282). Tačiau viskas priklauso nuo meno kūrybos (gamybos) ir analizavimo strategijų. Kūrinį galima keisti dėl bendros politinės situacijos arba keitimą įvykdyti kaip tam tikrą pasipriešinimą.
Radikalumas, kaip konvencijų griovimas, išryškina prigimtinį videomeno santykį su avangardu. Jeigu nėra akivaizdaus ryšio su avangardu, tuomet raišką galima sieti su pasyvesne, ne tokia pavojinga forma – neoavangardu. Vis dėlto neretai pastebima, kad dabartinė kūrėjų savivoka ir saviidentifikacija kyla ne iš savo individualios pozicijos įsisąmoninimo, bet dėl perėjimo iš vienos pozicijos į kitą. Paralelinių vaizdinių visuomenė iš dalies gali būti siejama su G. Debord spektaklio visuomene. Ši situacija gali būti traktuojama kaip bendrosios visuomenės situacija, kurios metu dažniausiai renkamasi vartoti tai, kas patalpinta kinocentrizme. Tokiu atveju reaguojama į kūrinį, esantį kitoje – paralelinėje visuomenėje. Čia apatiškumas praktiškai neįmanomas. Slinktys skatina reaguoti, kelia sumaištį ir išderina saugumo garantus. Tampa suprantama, kad šiuolaikiniai vizualiniai menai siūlo daugybę gyvenamųjų pasaulių. <…> Arba gyvenamųjų pasaulių yra daug ir tada kiekvienas gyvena savajame, neturėdamas galimybės suprasti kito, arba gyvenamasis pasaulis yra vienas, bet tada nėra kultūrinės įvairovės, kitaip sakant, ji yra pajungiama vienintelei visa apimančiai logikai, vienai vertybių sistemai (Jonkus, 2007, p. 9–11). Galima išskirti kelis pasaulių modelius:
Kaip pasaulio įsiveržimo į kitą pasaulį pavyzdį galima paminėti J. Smith (1932–1989) filmą Liepsnojančios būtybės (Filming Creatures; 1962– 1963). Čia vizualinė raiška artima pornografijai. Filme apstu hetero– ir homoseksualių orgijų epizodų. Niekas nemaskuojama, veikėjų naratyvinis ryšys neaiškus. J. Mekas ypač žavėjosi šiuo filmu, norėjo net įteikti Film Culture apdovanojimą. Belgijoje Knokke le Zout mieste kino festivalio metu šio filmo peržiūra buvo uždrausta, todėl J. Mekas jį demonstravo viešbučio kambaryje. Kū- rinio pažiūrėti atėjo tokie kino grandai kaip Jean- Luc Godard (g. 1930), Agnes Vard, Roman Polansky (g. 1933). Naujųjų metų naktį J. Mekas su bendraminčiais užėmė projektoriaus patalpas, nutraukė Andy Warhool (1928–1987) filmo Miegas (Sleep; 1963) peržiūrą ir pradėjo rodyti Liepsno- jančias būtybes. Belgijos teisingumo ministras, užlipęs į sceną, nesugebėjo nutraukti peržiūros. Azartą sutramdė tik elektros srovės atjungimas. Dėl šio filmo viešo eksponavimo ne tik J. Mekas, bet ir pats J. Smith buvo ne kartą teisiami. 1964 m. savaitraštyje The Nation Susan Sontag (1933–2004) gynė šį kūrinį. Žurnalo redaktorius, užsakęs straipsnį, buvo atleistas (Kaluza, 2007, p. 50–54). Čia taip pat dera prisiminti žymaus amerikiečių fotografo R. Mapplethorpe (1946–1989) istoriją, kai jis buvo kaltinamas homoerotikos, pornografijos, pedofilijos propagavimu. Gindama fotografo meninio pasaulio įsiveržimą į viešą suglaistytą erdvę, viena menotyrininkė teigė, kad menininkai yra atviri visoms įmanomoms sąmonės formoms ir netgi tiems dalykams, kurie yra uždaryti pasąmonėje. Išlaisvindami vaizdinius iš pasąmonės, jie tuo pačiu metu susikerta su kitais individais, kurių pasąmonės vaizdiniai yra adekvatūs meno vaizdiniams, ir yra užgniaužiami kaip didelis blogis. Patirdami nesaugumą, bijodami demaskavimo, pastarieji pradeda priešintis tokio tipo menui, įsižiebia cenzūrinė kova. Gali atrodyti, kad videomenas kėsinasi į sociumo saugumą ir sisteminius reglamentus. Saugumas atidedamas tuomet, kai iš kino vartotojo reikalaujama nuolatinės adaptacijos. Vizualumo kaita sudaro plotmę, kurioje išryškėja sociumo vizualizavimo fundamentalių konstrukcijų pastovumas.
Nepriklausomai kurioje pasaulio schemoje įsiterpia kūrėjas, jis visuomet yra pasirengęs žaisti. Daugeliu atveju žaidžiantis išmano ir pripažįsta galiojančias taisykles. Pierre Bourdieu meninis laukas – tai vieta, kurioje vykstančių savitų socialinių žaidimų žaidėjai – kūrėjai, tarpininkai, publika ir įvairios institucijos – yra pasirengę žaisti (Gaižutytė-Filipavičienė, 2005, p. 9.). Avangardinė raiška taip pat pripažįsta taisykles, bet savas. Priešingu atveju ji negalėtų griauti vaizduojamojo kino dogmų. Avangardas yra pasikartojanti socialinė praktika. Jis turi galimybę iš pagrindų atnaujinti interpretaciją ir gyvenamąjį pasaulį. P. Tscherkassky, vienas charakteringiausių šiuolaikinio eksperimentinio kino menininkų, vartojančių kino juostos trukdžius ir brokus. Dauguma filmų socialinis angažuotumas nelabai ryškus, labiau užmaskuotas. Filmai koliažiniai; visas filmas knibžda visokių šiukšlių. Filmo socialūs ženklai praktiškai neregimi. Dėl to žiūrėjimas klampus. Destruktyvus vizualumas įtvirtina diskomfortą. Čia išryškėja pasimetimas, baimė ir įtampa. Vietoje montažo kartais praktikuojamas kino juostos prasukimas arba kartojimasis, kuris dažnai yra susietas ir su garso takeliu. Siužetai paprasti, veikėjų mažai, brokai sukuria veiksmą. Labai charakteringas 1999 m. filmas Išorinė erdvė (Outer Space), kuriame sukuriamas persekiojimo ir pagrobimo įspūdis. Kadrų prasikeitimais, juostos glamžymo ir šiukšlių užnešimo ant vaizdo metodu plėtojama paprasta siužetinė linija. Filmo pradžioje rodomas pastatas, jo viduje baimės kupina moteris. Moteris pagrobiama, nors pats pagrobimas nerodomas, o greičiau sukuriama jo nuojauta. Dėmesio centras – moters veidas. Karščiausias taškas – visiškas vaizdo išderinimas, virsmas į abstrakčias dėmes. Taigi, gyvenamasis pasaulis ne tik interpretuojamas vizualumo būdu, bet ir parodomos jo nematomybės.
Revoliucijos importavimas nevyksta savaime. Jos buvimas yra naudingas tik tuomet, kai pačioje visuomenės psichikoje vyksta tam tikros permainos (Andriuškevičius, 1997, p. 87). Menininko tapatybė turi būti siejama su meno funkcionavimo šiuolaikinėje visuomenėje iškylančiomis mediavimo ir percepcijos problemomis. Ši situacija tampa atsvara tradicinei meno istorijos sampratai. Pastebėjus meno kūrinio funkcijas, galima suvokti socialinės aplinkos poveikį individui ir pačiam menui bei meno įtaką sociumo kaitai. Videomeno tyrinėjimo metu tenka atmesti tradicinius disciplinų skirstymo metodus. Čia svarbiausia meninė kūryba, meditacija ir recepcija (Gaižutytė-Filipavičienė, 2005, p.14–15, 32). Tokie kūrėjai, kaip A. Warhool, pabrėždami savitą filmų struktūrą, ryžtasi griauti tradicinį kino suvokimą. Filme Miegas (Sleep; 1963) kūrėjas, rodydamas kelias valandas miegantį veidą, ne tik išryškina nuobodulį, kylantį iš mūsų kasdienybės, bet ir pačios meditacijos tąsumą. Vėlesni filmai, kurti su režisieriumi P. Morrissey, pvz., Mėsa (Flesh; 1968), Atmatos (Trash; 1970), Karštis (Heat; 1973), ne tik atkartoja padugnių, kurioms priskiria prostitutes, narkomanus ir kai kuriuos menininkus ar homoseksualus, egzistencijos konstruktus, bet ir bando sukurti nekoreguotos dokumentacijos įspūdį. Vaizdo tąsumas gali priblokšti žiūrovą, meditacijos objektas yra pati realybė, kuri kartu gali kelti nuostabą ir pasi- metimą. Filmai artimi vaizduojamojo kino kalbai. Socialumą išrėkiantys kūriniai tarsi liepia atsikvošėti nuo užglaistytos, supakuotos realybės. Vadinasi, importuojama revoliucija gali būti ir neimpor- tuojama, o tiesiog mūsų kasdienybės dalis. Šiuo atveju kūrinio analizė turi prasiskverbti už regimybės ir išryškinti socialų pasaulį. Tradicinių analizės metodų atmetimas suponuoja videomeno, kaip neoavangardo, strategijas. Vadinasi, avangardo demaskavimas leidžia išaiškinti ir videomeno veiklos strategijas, santykį su kinocentrizmu ir poveikį jam bei žiūrovo refleksines nuostatas.
Galima pastebėti, kad avangardas yra karto- tinis. Pavyzdžiui, L. Buñuel (1900–1983) filmo Andalūzijos šuo (Un chien andalou; 1928) vaizdų konstravimas, metaforų kūrimas artimas M. Deren (1917–1961) kūrybinei strategijai. Kai skirtingų kontekstų ženklai jungiami tarpusavyje, kai ženklų reikšmės tampa daugiaprasmės ir pasiduoda įvairioms tyrėjų įžvalgoms, klasikinės kino klišės tampa avangardo konstruktais. Teiginį galima pagrįsti L. Buñuel filmo Andalūzijos šuo jau klasikiniu tapusiu akies obuolio pjovimo epizodu. Akies obuolio pjovimas skutimosi peiliuku gretinamas su debesų užslinkimo virš mėnulio vaizdu. Montažas sujungia šiuos du skirtingus vaizdus, o žmogaus sąmonė padaro visą kita – suteikia reginiui prasmę, gali jį sieti su kultūrinės erdvės procesais ar potyriais. M. Deren kūriniai gali šlietis prie vaizduo- jamojo kino ribų. Artima siurrealistinė ženklo prasmių išderinimo strategija. Žiūrėjimo metu galima aptikti nuorodų į moteriškumą ir moters pasaulį. Vadinasi, čia pastebimos net feministinės realybės užuominos. Būtent, toks yra 1943 filmas Popietės painiava (Meshes Of The Afternoon). Pagrindinė veikėja filmo pradžioje randa gėlę, numestą ant žemės, užklysta į keistą namą. Nevengiama detalių, kurios kaip klasikiniame kine tampa siužetiniais ženklais. Taip pat nevengiama moteriškumą pabrėžiančių stambių veido detalių. Filme daug pasikartojančių vietų, keistą simboliką įgauna periodiškai ekrane pasirodanti juodais rūbais vilkinti ir veido nerodanti moteris. Simboliai kartojami ir vis grąžinami į panašius arba pasikartojančius epizodus. Sumaišytos sapno ir realybės ribos panaikina saugumą. Čia nėra pantomimos, būdingos filmui Andalūzijos šuo (šio filmo estetika dar pakankamai artima begarsio kino kanonams). M. Deren filmas gali būti siejamas su negalėjimu kalbėti, tarsi neišduoti savo gyvenamosios erdvės. Tačiau apie erdvės buvimą ir konfigūracijas byloja tik metaforos.
Avangardas visada trunka trumpai, o videomenas jau tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Išryškėja menininkų autonomiškumas kitų kultūros sričių atžvilgiu, išskyrus tuos atvejus, kai avangardo ar videomeno raiška egzistuoja kaip socialinių įvykių refleksija. Būdinga destrukcija, kuri ilgainiui perauga į dekonstrukciją. Postmodernizme individuali menininkų praktika virsta vaizdų sukeitimo, skaldymo ir nutraukimo metodais. Kaip puikią socialinių įvykių refleksiją, susietą ir su televizijos kritikos videomenu (apie TV kritiką vėliau), galima paminėti B. Corner iš įvairių televizijos įrašų sukurtą filmą Ataskaita (Report; 1963–1967). Tai JAV prezidento J. F. Kenedy nužudymo ataskaita. Šis svetimos medžiagos naudojimas ir reginių vizualinis interpretavimas rodo, kad vaizdiniai nėra atitrūkę nuo tikrovės, kadangi menininkas televizijos medžiagą interpretuoja ir pateikia jam rūpimos socialinės erdvės ar įvykio interpretaciją (Venckus, 2008, p. 53; Dubinskaitė, 2005, p. 99– 108). Vaizdų dekonstravimo metu iškyla ir ryšio su tradicija problema bei meninių judėjimų naujų metodų atsiradimo klausimas (Grenfell, Hard, 2003, p. 20). J. Weiss pastebi, kad avangardistų strategija tyčinė. Vardan viešo pripažinimo anarchiška ir destruktyvi socialinės erdvės atžvilgiu kūryba ilgainiui užtikrina ekonominį pagrindą (Weiss, 1994, p. 90). Ar ne panaši situacija stebima Vienos akcionistų kūrybos genezėje? Šios avangardinės menininkų grupės vienas esminių kūrybos principų yra provokuoti ir šokiruoti. Jų performansams ir videofilmams būdingas ėjimas paribiu: susikerta moralės, humaniškumo ribos. Kūryba panaši į socialinę vertybių kritiką. Kai kurie kūriniai persūdyti homoseksualumu, zoofiliškumu ir netgi pedofilija. Menininkai tiek performansų, tiek videofilmų metu užsiimdavo masturbacija, ehibicionizmu. Šiandien judėjimo atstovai, tokie kaip H. Nitsch, vainikuojami gyvųjų klasikų vardu. Jie kviečiami į įvairius tarptautinius festivalius specialiai sukurti ir atlikti performansus, kurių metu naudojamos videoprojekcijos, gyva muzika, tikra mėsa ir kraujas. Vadinasi, Avangardistinės grupuotės dominuoja grupės viduje ir per laiką pradeda daryti poveikį visai dominuojančiai grupei. Kita vertus, taip pastūmėjamos ir visuomenės moralės normos. Meno kūrinių socialinė kritika priverčia permąstyti ir patikrinti visuomenės vertybių statusą. Dominavimas tampa reliatyviu ir palaipsniui perduodamas avangardistiniam judėjimui. Tuomet avangardas nebetenka savo tapatybės ženklų. Menininkai dažnai pritaria naujoms progresyvioms vaizdo formavimo strategijoms (Grenfell, Cheryl, 2003, p. 21). Štai žymusis Jean-Luc Godard šiandien žinomas kaip avangardinio kino kūrėjas. O iš tiesų pirmiausia jis buvo kino teoretikas ir tik vėliau pasitraukė į kino praktiką. Pastebėtina, kad kritika irgi gali ieškoti savo naujos kalbos. Ji gali bandyti purtytis meno gido funkcijų ir taip trauktis į socia- liai angažuotą grynosios kūrybos lauką (Trofimenkov, 2006, p. 44).
Laukas egzistuoja kaip mikrokosmosas, ku- riame nuolat vyksta kova dėl galios išsaugojimo arba jos paskyrimo kitiems. Norint egzistuoti, reikia, kad kūrybiniai ženklai išsiskirtų. Tokia situacija svarbi tiek, kiek mes suvokiame šalia egzistuojantį kinocentrizmą, kuris daugiau ar mažiau užtikrina kūrėjų vienodumą. Vienodumas sąlygoja sąmoningą menininko ar menininkų grupės pasipriešinimą. Kai menininko vizualinė kalba radikaliai skiriasi nuo tvyrančios kalbos, tuomet rizikuojama visu savo simboliniu kapitalu, nors tai gali garantuoti tam tikrą pripažinimą ir žinomumą visuomenės arba menininkų tarpe. Kinocentrizmas duoda aiškumą, nes jame įsiterpusi kieta kalba. Tačiau būdami kalboje mes visada būname praeityje arba ateityje, bet kaip tik dėl to atitrūkstame nuo gyvosios dabarties. Kad ir kaip bebūtų keista, praeitis ir ateitis mums visada aiškesnė už dabarties akimirką, nes tik šioje akimirkoje mes atviri nebylių galimybių erdvei <…> (Šliogeris, 2000, p. 230–232).
Aiškumą galima sieti su stabmeldyste, kurios metu žiūrovas sau nekelia filosofinių klausimų. Čia savaime susiklosto palanki terpė kinocentrizmui įsigalėti. Netradicinio kino kūrėjas V. Widrich savo kūryboje pripažįsta vaizdo konstravimo taisykles, nemaištauja prieš kino kanonus, išlaiko kino kalbos kietumą. Filme Kopijavimo parduotuvė (Copy Shop; 2001) jis išryškina medžiagiškumą, t. y. vietoje montažo pasitarnauja popieriaus kopijavimo proceso įvaizdžiai; atrodo, kad ekrane atgyja kopijuoti paveikslėliai. Avangardinėje menininko raiškoje kino kalbos kietumas nepanaikinamas, tačiau prie kalbos priartėjama kaip prie pramogos. V. Widrich filme pasakojama, kaip vieną rytą kopijavimo parduotuvės savininkas nukopijuoja ne paveikslėlį ant popieriaus lapo, bet savo ranką. Kopijavimo aparatas pradeda savarankiškai spaus- dinti personažo gyvenimo epizodus. Maža to, pagrindinis veikėjas tikrajame pasaulyje sutinka savo kopijas. Kopijos savarankiškai save reprodukuoja kopijavimo parduotuvėje. Personažui belieka pavogti kopijavimo aparato maitinimo laidą ir nušokti nuo stogo, taip sunaikinant originalo egzistenciją, kuri lemia ir kopijų mirtį. Kompozicijos kinematografinė, siužetinė linija aiški, apšvietimas taisyklingas. Žiūrovas nesijaučia sutrikęs ar pasiklydęs vaizdinių pasaulyje. Vaizdinių pasaulis greičiau patiriamas kaip pramoga.
Primityvi sistema gali tapti lygiavertė dominuojančiai ar net ją pakeisti. Nors nauja sistema eina kaip pasipriešinimas senesnei, ji palaipsniui perima žaidimo konvencijas, jomis manipuliuoja ir taip išvysto savo autonomišką kalbą. Galima teigti, kad todėl videomene yra prigimtinės potencijos ne tik ištobulėti, bet ir savo klišes primesti sistemai, iš kurios iškylama kaip priešprieša (Derrida, 2006, p.375). Ar ne apie tai prabyla C. Greenberg: Svarbiausia avangardo funkcija ne bandyti, bet su- laikyti kultūrą, tvyrančią tarp ideologinės painiavos ir smurto (Greenberg, 1986). Galima manyti, kad kinas yra civilizuoto pasaulio schemų rinkinys, o video yra tai, kas slypi už civilizuotumo. Vadinasi, tai, kas slypi, braunasi į civilizuotą pasaulį ir jį analizuoja. Štai prancūzų rašytojo, fotografo ir kino menininko Ch. Marker 1962 m. sukurtas filmas Pjieras (La Jetee) demaskuoja kino kalbos struktūrą. Vaizdas išgryninamas iki tokio lygio, kad jis tampa fotografiniu vaizdu. Visa istorija yra fotografijų kaita, lydima garso. Vadinasi, kino esmė ir pradžia yra fotografinis kadras. Kita vertus, šis kūrinys taip pat įrodo, kad video- egzistuoja kaip savaiminė tikrovės abejonė, ji drumsčia ribas ir taip sukelia ne saugumo ir pasimetimo pojūčius. Štai 2001 m. P. McDonald filmas Harvis (Harvey), pasakojantis apie tai, kaip vyriškos lyties personažas suvokia, jog jo kūno yra tik pusė. Vėliau, įsiveržęs į kaimynų butą, išgąsdina vonioje besiprausiančią moterį. Ši pargriūna ir suskyla. Atsikvošėjusi moteris suvokia, kad jos kūno pusė susiūta su ją išgąsdinusio vyriško kūno puse. Filmas labai realistiškas, vaidyba nepriekaištinga. Žmogaus kūno dalys įtikinamai tikroviškos. Tikrovės konstruktų reprezentacija taip pat susijusi su nuolat kintančiomis normomis. Nuo pat fotografijos ir kino išradimo naujos vaizdinių kultūros kūrimas pradėtas ant tradicinės knyginės kultūros pamato. Tai, ką siūlo video-, yra naujas objekto patyrimo metodas, sąlygotas socialinių ir kultūrinių terpių transformacijos. Nepaisant to, kad skirtingu laikotarpiu ekrano teorija vis kitokia, bet visada išlieka noras demaskuoti ekrano kodavimo ir dekodavimo galimybes (nesvarbu, ar remiantis semiotikos, psichoanalizės, ar dekonstrukcijos metodais) (McQuire, 2008 05 13).
Kai vaizduojamajame kine regimi supinti keli atvaizdai, neturintys sugretinimo ar tvarkos logikos, tuo metu žiūrovas suabejoja ekrano tiesa. Videomeno žiūrėjimo metu dera ne visada siekti estetinio pasigėrėjimo. Kai estetiškumas nepasiekiamas, atsiranda abejonių ne tik dėl vaizduojamos realybės, bet ir dėl videomeno raiškos buvimo. Taip pat dera suvokti, kad videomenininkas kalba asmeniškai ir būtent apie reiškinius, susietus su juo pačiu. Tuo tarpu vaizduojamojo kino konvencijos labiau linkusios naudotis kalbėjimo klišėmis metodu. Dabar akivaizdu, kodėl vaizduojamasis kinas yra lengvesnis žiūrovui (Niesyto, Buckingham, Fisherkeller, 2003, p. 468).
Kine dažniau kuriami kolektyviniai charakteriai, atitinkantys visuomeninius požiūrius. Didžiojoje kino industrijoje dauguma kūrėjų tikriausiai yra priversti daryti tai, kas prieš jų valią ir norus. Masinių medijų kapitalas yra tai, dėl ko paprastai kovojama. Viena iš jo formų – žinomumo arba pripažinimo kapitalas. Po šio kapitalo pagal svarbą aptinkamas finansinis-ekonominis kapitalas. Reikia pastebėti, kad finansiškai galinga kino kompanija vis dėlto dar nėra pati autoritetingiausia. Egzistuoja du pripažinimo tipai: (1) Siauras – vidinis; kai pripažįsta kolegos, tos pačios srities profesionalai. (2) Platus – išorinis; pripažinimas įgyjamas neprofesionalų vartotojų dėka, dar kitaip vadinamų masine publika.
Čia svarbus reitingas pasiekiamas naudojant klišes (Черных, 2007, p. 284–286). Klišių ir reitingų reikmeniškumas rodo krizinės visuomenės atsiradimą. Krizinės visuomenės, atsiveriančios per krizinę sąmonę, sąlygoja neaiškaus žmogaus atsiradimą. Toks žmogus neretai esti pats sau neaiškus, bet jam viskas darosi aišku tose plotmėse, kuriose galima formuoti kitų žmonių elgesį. Išgyvendamas pasimetimą prieš videomeno ekraną, tradicinis žmogus tampa neaiškus, kai nesuvokia naujos aplinkos ir jos nesistengia suvokti. Jo sąmonė išgyvena krizę ir čia atsiranda noras grįžti prie teisingos ir aiškios raiškos. Jis nepajėgia kritiškai analizuoti ir dėl to jaučiasi nesaugus. Neaiškūs žmonės, įsiterpę tarp naujų ženklų, linksta į pesimizmą, kraštutinę esamosios kultūros <…> kritiką. Toks žmogus nebando ieškoti tokių vaizdinių archipėdsakų ir priežasčių, kurios slypi visuomenėje ir viešojoje erdvėje, sąlygojančioje socialinės kritikos atsiradimą (Donskis, 2000, p. 211–213). Paminėtinas atvejis, kai žymus kino kritikas S. Macaitis apie Vilniaus dailės akademijoje ruošiamus media specialistus prabilo labai neigiamai. Anot kritiko, specialistai nemokomi kino ar televizijos gramatikos, todėl jų ženklų suvokimas praktiškai neįmanomas, kalba ypač subjektyvi, reprezentacija nesuvokiama kaip visiška gerai sukalta reprezentacija. Galų gale realybės ženklai ne konstruojami, o dekonstruojami, o tai išryškina iškreipto metaforizavimo kūrybinę strategiją. Dėl tokios reprezentacijos pateikimo kyla amžina dilema žiūrėti ar nežiūrėti?
Videomeno laukas yra įsiterpęs tarp vaizduojamojo kino ir eksperimentinio-avangardinio kino. Užklydę kinocentristinio lauko vartotojai priversti nuolat tobulėti, nes priešingu atveju videomeno kuriama reprezentacija kelia sąmyšį ir nesaugumo jausmą. Nesaugumas taip pat jaučiamas tuomet, kai videomenas išjudina kinocentrizmo lauke esančias saugumo konvencijas. Šiame procese vyksta kova tarp agentų, priklausančių skirtingiems laukams. Jų tikslas – įteisinti vienos ar kitos raiškos kuria- mą realybės reprezentaciją.
Videomenas, būdamas spontaniška dabarties kalba, yra labiau socialiai angažuotas nei vaizduojamasis kinas, kuris reglamentuoja gyvenamojo pasaulio ribas. Jos sąlygoja videomeno pasipriešinimą. Pasipriešinimo tikslas – demaskuoti atribotą socialinę pasąmonę ir dar labiau aštrinti konfliktą.
Kai gyvenamasis pasaulis papildomas ir atnaujinamas videomeno intarpų, tuomet atveriamos ir jo reglamentuotos reprezentacinės struktūros. Reprezentacijos revoliucija vyksta tuomet, kai susiklosto poreikis keisti nusistovėjusią tikrovę arba kai pati tikrovė pradeda kelti pavojų.
Menininkai, pabrėždami savitą kūrybinę strategiją, nepaklūsta išplėtotiems kinocentrizmo reprezentacijos kūrimo metodams ir galiausiai, laikui bėgant, savo konstruktus bent iš dalies įteisina. Atkakli, anarchiška ir destruktyvi kūryba gimsta dominuojančiame socialiniame lauke. Ilgainiui atkaklumas užsitikrina ekonominį pagrindą. Savo ir kitos kūrybinės sferos reprezentacijos skirtumų išryškinimas taip pat leidžia įteisinti savo reprezentuojamą strategiją, kuri iš esmės pateisinama meno kritikų, dilerių ir galerijų tinklų susitarimu. Jei nauja reprezentacija integruojama į vaizduojamojo kino raišką, tuomet ji gali pradėti nešti pelną.
Videomeno autonomija kitų kultūros sričių atžvilgiu baigiasi tuomet, kai kūrybinė strategija tampa nukreipta į socialinę kritiką. Čia socialinė kritika tikrina socialinio pasaulio vertybių statusą. Ji veikia kaip nusistovėjusios reprezentacijos dekonstravimas, konstatuojantis meno sąsajas su aktualia realybe. Videomeno socialinė kritika yra sąlygojama socialinių ir kultūrinių terpių transformacijos bei geismo dekoduoti nusistovėjusią reprezentaciją. Nelogiška vaizdinių seka verčia abejoti reprezentacijos tikrumu. Loginė seka ypač svarbi, kai siekiama socialiai neangažuoto estetinio pasigėrėjimo, kurio aktualumas iškyla tuomet, kai sumaišomos videomeno vaizdų kūrimo strategijos ir kino kietos kalbos metodai, neleidžiantys abejoti tikrumu. Kino kalbos kietumas ir tikrumas suvokiams kaip reprezentacijos konstravimo tradicijų rinkinys. Priešingu atveju vartotojas tampa neaiškiu žmogumi, ne tik nesuvokiančiu videomeno kalbos, bet ir nesistengiančiu jos dekoduoti. Dėl nenoro habitualizuotis, vartotojas grįžta prie ypač struktūrizuoto kinocentrizmo, minta banaliu populiariuoju kinu.
Andriuškevičius A., 1997, Lietuvių dailė: 1975– 1995. Vilnius: Vilniaus dailės akademija. P. 87.
Greenberg C., 1986, Avant-garde and kitsch. Prieiga per internetą: <http://209.85.135.104/search?q= cache:EOSlvICf3CgJ:cepa.newschool.edu/~quigleyt /vcs/ag%26k-sum.pdf+C+ Greenberg+ avantgarde &hl=lt&ct=clnk&cd=1&gl=lt> (žiūrėta 2008 05 17).Donskis L., 2000, Vytautas Kavolis – visuomenės ir kultūros kritikas. Vytautas Kavolis; asmuo ir idėjos. Vilnius: Baltos lankos. P. 211–213.
Dubinskaitė R., 2005, Prieš realizmą, už tikrovę: XX a. 7–8 dešimtmečio videomenas ir eksperimentinis kinas. Dailė: Vilniaus dailės akademijos darbai. Vilnius: Vilniaus dailės akademija. Nr. 39. P. 99–108.
Gaižutytė-Filipavičienė, Žilvinė, 2005, Pierre’as Bourdieu ir socialiniai meno žaidimai. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas. P. 9.
Grenfell M., Hard Ch., 2003, Field Manoeuvres. Bourdieu and the Young British Artists. Space & Culture. Vol. 6. No. 1. P. 20.
Niesyto H., Buckingham D., Fisherkeller Joellen, 2003, VideoCulture: Crossing Borders with Young People’s Video Productions. Television & New Media. Vol. 4. No. 4, November 2003. P. 468. Prieiga per internetą: <http://tvn.sagepub.com/ cgi/content/abstract/4/4/461> (žiūrėta 2008-05-17).
Derrida J., 2006, Apie gramatologiją. Vilnius: Baltos lankos. P . 375.
Jonkus D., 2007, Įžanga. Mickūnas Algis. Pastovumas ir tėkmė. Kultūros fenomenologijos apybraižos. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas. P. 9–11.
Kaluza V., 2007, Aistros demokratija pagal Jacką Smithą, arba vieno filmo istorija. Kultūros barai. Nr. 3. P. 50–54.
Scott McQuire, Video Theory. Prieiga per internetą: <http://www.braintrustdv.com/essays/video- theory.html> (žiūrėta 2008 05 13).
Methods of Détournement. Les Lèvres Nues, 8 numeris, 1956 m. gegužė. Prieiga per internetą: <http://library.nothingness.org/articles/SI/en/display _printable/3> (žiūrėta 2008-04-05).
Šliogeris A., 2000, Laisvojo šaulio taku. Vytautas Kavolis; asmuo ir idėjos. Vilnius: Baltos lankos. P. 230–232.
Trofimenkov M., 2006, Apie kino kritiką. Kinas. Nr. 3 (290). P. 44.
Valantiejus A., 2000, V ytauto Kavolio kultūros sociologijos metmenys. Vytautas Kavolis; asmuo ir idėjos. Vilnius: Baltos lankos. P. 152–153.
Venckus R., 2008, Videomeno dekonstrukcija. Šiauliai: Šiaulių universitetas. P. 53.
Weiss J., 1994, The popular culture of modern art. New Haven, CT: Yale University Press. P. 90.
Žukauskaitė A., 2001, Anapus signifikanto principo: dekonstrukcija, psichoanalizė, ideologijos kritika. Vilnius: Aidai MMI. P. 25–28.
Черных А., 2007, Мир современных медиа. Москва: дом «Территория будущего». P. 281.
Šiame straipsnyje atskleidžiama kaip videomenas sąveikauja su kinematografija, kaip jis priešinasi kinematografijos konvencijoms, kuria savus realybės reprezentavimo konstruktus kurie padeda apie realybę prabilti kitaip nei kinematografija. Tekste pati realybė yra siejama su sociumo vizualizavimu – reprezentavimu. Remiamasi sociologijos, dekonstravimo ir meno kritikos teorijomis. Konkrečių kūrinių analizės metu atskleidžiama kaip videomenas reprezentuodamas socialinį pasaulį randa sąsajas su avangardine raiška. Taip pat išryškinami elementai ne tik skiriantys, bet ir vienijantys videomeno ir kinematografijos sociumo reprezentavimo strategijas.
In this article as a video art interacts with the cinematography, are revealed as it opposes the film as a representation of reality. Signs show, that video art reality speaks differently than cinema. The text itself is associated with the reality of society imaging – representation. The article is based on the sociology, deconstruction and art criticism theories. Analysis of specific works revealed video representation of the social world to find the links with avant-garde expressions. It also highlights elements of not only separating, but also bringing video and the film society representation strategies.
Venckus, R. (2008). Videomeno pasipriešinimas kinocentristinėms reprezentacijos konvencijoms. Jaunųjų mokslininkų darbai, 4(20), 58-64. Duomenų bazės: Index Copernicus, Ceeol. ISSN 1648-8776. Prieiga internetu: http://www.su.lt/bylos/mokslo_leidiniai/jmd/08_04_20/14_venckus.pdf (žiūrėta 2017-05-31).
Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...
Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...
Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...
R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....
Kėdainiečiams – galimybė pažvelgti į kontrastingą, nepažintąją Etiopiją Justina Šveikytė Tarp skurdo ir prabangos, tarp realybės ir beprotybės. Sėdžiu balkone, gurkšnoju arbatą. Stebiu gatvę. Ja rieda naujausias „Lexus“ automobilis, vos prasilenkiantis su senu...
Amžinasis romanas Prof. dr. Remigijus Venckus, doc. dr. Kristina Stankevičiūtė Miesto veidą atspindi ne tik jo architektūra, bet ir gyventojų apdarai – kalbama apie Paryžiaus eleganciją, Milano spindesį, Niujorko prašmatnumą, Kopenhagos atsainumą, Vilniaus...
R. Venckus: nebūtų abstrakcijos, nebūtų ir tikrovės! Apie autorinę fotografijų parodą „Solaris“ Romualda Urbonavičiūtė kalbina prof. dr. Remigijų Venckų „Šiaulių naujienų“ skilties „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių...
Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...
Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...
Dr. Remigijus Venckus. 2018 m. spalio 11 d. UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje atidaryta medijų menininko, fotografo doc. dr. Rimanto Plungės eksperimentinės fotografijos paroda „Tylos“ (paroda veiks iki lapkričio 6 d.). Pastebėtina, kad R. Plungė yra Vytauto...
Lina Dijokienė apie dr. Remigijaus Venckaus kūrybą 2018 m. lapkričio 8 d., Ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaryta medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ skaitytojams yra pakankamai gerai pažįstamas medijų menininkas, menotyrininkas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr....
Lrytas.lt straipsnis Šį ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaroma medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Atsargiai! Aš esu kitas“. Ji...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus būdamas aktyvus eksperimentinės fotografijos kūrėjas nuolatos stebi...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tikriausiai yra vienintelis menų profesorius dirbantis ne menų studijų...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiaulių miesto gimtadienio proga „Šiaulių naujienų“ skilties „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus...
Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...
Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra aktyvus kūrėjas, rengiantis autorines meno parodas Lietuvoje ir už...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...
Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...
https://youtu.be/PAkWyLq3-gw Dr. Remigijus Venckus. LRT KULTŪRA televizijos laidoje „Linija. Spalva. Forma", kuri transliuota 2018 m. kovo 25 d. dr. Remigijus Venckus analizuoja Žanetos Jasaitytės–Bessonovos sukūrtą įtraukiančią ekspoziciją „Tarpininkavimo santykiai:...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma skaitytojų pastebėjo, kad penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra neabejingas...
Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus aktyviai kuria fotografijos meną ir jį pristato Lietuvos bei užsienio meno...
Dr. Remigijaus Venckaus kūrinių pristatymas Berlyne! Šį šeštadienį (2018 m. kovo 3 d.) Berlyne įsikūrusioje galerijoje „World in a Room“ atidaroma dviejų autorių medijų meno paroda. Vienas jų - iš Šiaulių kilęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių...
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...
Dr. Remigijus Venckus. Mokslo straipsnis pubklikuotas 2009 m. Pagrindiniai žodžiai poetinis kinas, dekonstrukcija, rekonstrukcija, metafora, sovietinis Lietuvos kinas. Įvadas Sovietiniu Lietuvos laikotarpiu dėl griežtos cenzūros profesionalūs kino menininkai kūrybos...
Dr. Remigijus Venckus. Mokslo straipsnis pubklikuotas 2008 m. Įvadas Videomenas yra viena įdomesnių šiuolai- kinio tarpdisciplininio meno raiškų, todėl vis daž- niau analizuojamas ne tik kaip vizualinis žaidimas, bet ir kaip tam tikra reakcija į nusistovėjusias vaizdo...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad meno kūryba pirmiausia yra reikalinga patiems kuriantiems; antra - ji visa yra skirta kitiems, kurie ne kuria, bet susitinka su menu. Taigi meno kūryba yra skirta vartojimui, t. y. žiūrėjimui, klausymui,...
Dr. Remigijus Venckus. Fotografą RIČARDĄ DAILIDĘ kalbina Dr. REMIGIJUS VENCKUS Kaip pasukote į meną? Nuo vaikystės į menininką žiūrėjau kaip į šventenybę. Kai likimas mūsų šeimą vaikė po visą Lietuvą, trumpai apsigyvenome Pakruojyje. Miestelyje lankėsi aktoriai. Juos...
Žydrė Dargužytė kalbina dr. Remigijų Venckų. Medijų menininkas ir meno kritikas Remigijus Venckus pastaruoju metu itin stipriai susikoncentravęs į eksperimentinę fotografiją, kuri kviečia žiūrovą susikurti savo istoriją. Dar vienas išskirtinis šio kūrėjo bruožas –...
Dr. Remigijus Venckus. 2010 metų gegužės 13-14 dienomis Šiaulių universitete įvyko tarptautinė interdisciplininė mokslinė konferencija Turgus kultūroje. Šią konferenciją organizavo Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedra. Gegužės 14 d. 9...
Dr. Remigijus Venckus. Šį straipsnį skiriu šiauliečių auditorijai dėl to, kad noriu priminti apie šiauliečius, kurie išsiblaškė po visą Lietuvą ir neretai vietinių yra visiškai užmirštami. Kristina Inčiūraitė (g. 1974 metais) yra gimusi mūsų mieste, čia įgijo...
Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 11 dieną, 18:30 val New York’e Lietuvos konsulato pastate atidaryta žymaus lietuvių fotomenininko Ričardo Dailidės fotografijų paroda „Gyvenimas džiaze”. Reikia pastebėti, kad šioje parodoje eksponuotos sovietmečiu kurtos socialinį...
Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų. Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimė") apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš...
Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu. Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...
Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Menininkas, menotyrininkas, Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Šiaulių universitetų lektorius Remigijus Venckus kuria fotografiją ir videomeną, rašo medijų, vaizduojamųjų menų ir vizualinės kultūros klausimais, rengia...
Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...
Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...
Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės. Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...
Monika Mačiulienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Spalio 28 d. Šiauliuose, „Laiptų galerijoje“, buvo atidaryta KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus eksperimentinių fotografijų paroda „Niekieno žvilgsnis“. Parodoje...
Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Spalio 28 dieną „Laiptų galerijoje“ Šiauliuose atidaroma medijų menininko, menotyrininko doc. dr. Remigijaus Venckaus eksperimentinių fotografijų paroda „Niekieno žvilgsnis“. Paroda skirta mirties...
Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....
Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus....
Diana Janušaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiauliai – tai mano gimtinė ir mano karjeros kelio pradžia. Nors tikriausiai iš šio miesto kultūrinio fono jau esu išaugęs, tačiau jame prabėgo patys nuostabiausi bakalauro studijų metai. Čia prasidėjo mano karjera...
Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...
Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...
Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...
Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...
Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...
Dr. Remigijus Venckus. Šiaulietis Alvydas Šalkauskas (g. 1958 m. Molėtuose) kuria savitos temos ir kompozicijos fotografiją. Jo kūryba paženklinta sąmoningu asmeninės meno kalbos ieškojimu ir dailės istorijos žinojimu, vaizdavimo tradicijos revizavimu ir verifikavimu....
Dr. Remigijus Venckus. Iridijus Švelnys yra Kaune gyvenantis jaunas ir ambicingas fotografas. Įgijęs radioelektronikos ir vadybos išsilavinimą, pradėjo mokytis tapybos ir piešimo pas dailininką Vytautą Laukį. Būdamas Kauno fotoklubo narys, profesines fotomenininko...
Dr. Remigijus Venckus. 2016 m. birželio 25–rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje, įsikūrusioje Hobecko galerijoje (Leitzkau, Vokietija), surengta Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš...
Dr. Remigijus Venckus. Birželio 25 d.–rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje (Leitzkau, Vokietija) įsikūrusioje Hobecko galerijoje veikia Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos...
Dr. Remigijus Venckus. Prieš keletą mėnesių į mano akiratį pakliuvo keli Ukmergėje gyvenančio fotografo Albino Kuliešio (g. 1959) fotografijų leidiniai ir poezijos rinktinė. Kelis vakarus vis paskaitinėdamas menininko eilėraščius ir pamąstydamas apie jų sąsajas su...
Dr. Remigijus Venckus. Liepos 31–rugpjūčio 31 d. Kauno miesto muziejaus skyriuje M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (K. Petrausko g. 31, Kaunas) veikia fotomenininkų Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų kūrybos retrospektyva „Fotografikos abstrakcijos“. Parodą...
Dr. Remigijus Venckus. Didžiojoje Britanijoje, Ipsviče, galerijoje Waterfront, sausio 29 d. atidaryta kauniečio medijų menininko, Vytauto Didžiojo universiteto docento, dr. Rimanto Plungės fotografijų paroda...
Dr. Remigijus Venckus. Šiuo straipsniu-recenzija noriu pasidalinti nuojautomis, kurios mane užklupo apžiūrėjus Reginos Šulskytės naujausių fotografijų parodą „Mano laikas“. Tiesa, galbūt žodis nuojauta nėra visiškai tinkamas aptariant jau sukurtus meno kūrinius....
Dr. Remigijus Venckus. „Gyvenimas yra kelionė“ – tai patys banaliausi žodžiai, kuriais įmanoma pradėti naujos eksperimentuojančio medijų menininko Rimanto Plungės kūrinių kolekcijos analizę. Tad brendant iš banalybės liūno reikia pasakyti, kad visa tai, kas susiję su...
Dr. Remigijus Venckus. Labai keista rašyti apie parodą, kurioje pats dalyvavau. Lietuvoje į tokią menininko-menotyrininko praktiką žvelgiama įtariai. Daug kas tą laiko nekritišku savimeilės demonstravimu, asmenine, į save patį nukreipta refleksija, kuri neturi nieko...
Dr. Remigijus Venckus. 2013 m. gruodžio 10 d. Juozo Miltinio dramos teatre (Laisvės a. 5, Panevėžys) atidaroma šiauliečio, fotomenininko, dizainerio Vilmanto Dambrausko (g. 1963) fotografijų paroda Ir jie nusprendė išplaukti. Parodą organizuoja ir rengia A galerija...
Dr. Remigijus Venckus. Mano laisvalaikis – būti su jumis, – Kauno akademinei publikai garsiai ištarė Jonas Mekas. 2013 m. rugsėjo 18 d. avangardinio kino legenda, poetas, gyvenimo filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Jonas Mekas valandą atsakinėjo...
Dr. Remigijus Venckus. Kėdainių daugiakultūriniame centre (Senosios rinkos a. 12, Kėdainiai, LT-57247) buvusioje senojoje Sinagogoje 2013 m. vasario 14 d. 17 val. visuomenei pristatyta eksperimentinės fotografijos paroda Keturi žvilgsniai nr. 2. Ekspoziciją...
Dr. Remigijus Venckus. Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 pristatoma Didžiojoje Britanijoje, Noridžo mieste, gyvenančio ir Noridžo universitete dėstytojaujančio šiuolaikinio medijų menininko Shauno Campo fotografijos kūrinių paroda. Sh. Campo kūryboje...
Dr. Remigijus Venckus. Žmogui suteikta ne tik galimybė per prisiminimus vėl išgyventi buvusias akimirkas, bet ir verifikuoti atmintį kaip tiesą. Šiuo atveju aktualumo įgauna filosofinė, galbūt sofistinė, idėja, kad atmintis grįžta per deja vu jausmą. Nors prarasta...
Dr. Remigijus Venckus. Apie Kristinos Inčiūraitės filmą „Septynios nuodėmės“. Kristina Inčiūraitė (g. 1974) kuria dailės, videomeno kūrinius, o šiais metais tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ kovo 26 d. pristatė savo debiutinį kino filmą „Septynios...
Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pabaigoje Vilniuje, Mokytojų namų kiemelyje, per vieną iš daugelio „Poezijos pavasario“ renginių teko susitikti su meninio judėjimo „Sintezija“ lyderiu Juliumi Žėku. Sužinojau apie jo naują idėją ir jos realizaciją, o kitą dieną ją...
Dr. Remigijus Venckus. Daugelis dabarties ir praeities žmonių gyvena tarp sukurtų ir susikuriamų tabu. Galvojimas apie tabu provokuoja mintį, kad tabu mums reikalingas kaip instrumentas arba mechanizmas, lemiantis pagrindinę savojo Aš konstrukciją. Klaipėdiečių...
Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 3–26 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“, veikė tarptautinis medijų meno festivalis Medijų dienos. Anot renginio organizatorių ir kuratorių (Laimos Penekaitės, Rimanto Plungės, Tomo Pabedinsko, Remigijaus...
Dr. Remigijus Venckus. Rimanto Plungės fotografijų paroda „Nuojautos“ atidaryta Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 (Laisvės al. 53, Kaunas). Paroda veiks iki gruodžio 22 d. Kokį miestą pažįstame? Kokiomis gatvėmis vaikštome? Su kokiais žmonėmis...
Dr. Remigijus Venckus. Plačiai žinomas Šiauliuose gyvenantis menininkas Aleksandras Ostašenkovas yra sudaręs keturias dideles ir išsamias savo kūrinių kolekcijas: „Kitas krantas“ (išleista kaip pirmoji knyga, apžvelgianti ir pristatanti 1979-2004 m. menininko kūrybą),...
Dr. Remigijus Venckus. Vasario 10 d. Šiaulių universitete vyko miesto intelektualų sambūrio Šiaulių „Santaros-Šviesos“ klubas diskusija „Ar Šiauliams reikia gero kino?“ Dalyvavo Šiaulių kino klubo vadovas Jonas Mikalauskas, Šiaurės Lietuvos kolegijos kino klubo...
Dr. Remigijus Venckus. Spalio 15–lapkričio 7 d. Šiaulių dailės galerijoje veikia grafinio dizaino menininko Vilmanto Dambrausko fotografijų paroda „Ir tada jie nusprendė išplaukti...“, kurioje atveriamas savotiškas mito ir tikėjimo klodas, leidžiantis kūrinius sieti...
Dr. Remigijus Venckus. Balandžio 29 d. Panevėžio fotografijos galerijoje atidariau savo fotografijų parodą „Tarp mūsų vyrų“. Parodos pavadinimas suteikė homoseksualumo atspalvį. Šiame tekste norėčiau paanalizuoti nugirstas, iki galo neišsakytas arba akivaizdžiai...
Dr. Remigijus Venckus. Šiauliuose atsigauna kino mėgėjų sąjunga, į savo veiklą įtraukdama ne vieną videomenininką ir studentą. Sąjunga skaitmenina kino archyvus, įvairius meninius ir dokumentinius filmus. Pernai rodyta archyvinė medžiaga, kuria susidomėjo...
Dr. Remigijus Venckus. Panevėžio fotografijos galerijoje (Vasario 16-osios g. 11) iki 2008 m. lapkričio 23 d. eksponuojama Marijos Šileikaitės-Čičirkienėsfotografijų parodos lt.juodaibaltai.marija atidarymas. Marija Šileikaitė-Čičirkienė, viena iškiliausių...
Dr. Remigijus Venckus. Šiaulių fotografijos muziejuje rugsėjo 18 d. atidaryta Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros vedėjo profesoriaus Giedriaus Šiukščiaus fotografijų ir grafinio dizaino paroda „Šalutinis poveikis“. Autorius – Lietuvos...
Dr. Remigijus Venckus. Ar įmanoma išlaisvinti portreto fotografiją, kai pati fotografijos istorija į atitinkamas lentynas sudėliojo ne vieno fotografo kūrinius? Ar fotografija gali stebinti ir kelti keistus jausmus, kai ši medija siekia maždaug kelis...
Dr. Remigijus Venckus. Sausio 18 d. Klaipėdos fotomenininkų sąjungos galerijoje pristatytas šiaulietės Reginos Šulskytės fotografijų ciklas „Seserys“. Fotomenininkė žinoma ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Žinomiausi jos fotografijų ciklai – „Mano...
Dr. Remigijus Venckus. Gytis Skudžinskas vienas aktyvesnių jaunųjų Vakarų Lietuvos menininkų. Pabandysiu atverti dviejų fotografijų ciklų Prieš ir Laukimo zonos formą ir pažvelgti į abiejų turinį vienu metu. Pažadu, kad mano interpretacija ne bus nuosekli. Fotografijų...
Dr. Remigijus Venckus. Fluidiškas, sodrus, vienišas... Tokie epitetai kyla, žvelgiant į menotyrininkės, fotografės ir poetės Salomėjos Jastrumskytės nuotraukas. „Iš ten... Iš Gento“ – taip pavadinta nuotraukų kolekcija, eksponuota Šiaulių „Aušros“ muziejuje...
Dr. Remigijus Venckus. Kiekvienais metais rugsėjo pirmąjį savaitgalį švenčiamas Šiaulių miesto gimtadienis. 8 dieną 11 valandą kino teatre „Laikas“ buvo demonstruojami šiauliečių menininkų 2006-2007 metais sukurti video filmai. Peržiūrą pavadintą „Filmuoja...
Dr. Remigijus Venckus. Jei vakare nebūčiau sutikęs savo studentų, filmo „Nuodėmės užkalbėjimas“ premjerą būčiau pražiopsojęs. Stebėdamas kūrinį susimąsčiau, kas yra moteriškas kinas ir kas yra moteris kine? Ar Lietuvoje toks kinas egzistuoja? Jurgos...
Dr. Remigijus Venckus. Audiovizualiniai kūriniai pasaulį dalina į dalis. Kinas kopijuoja žmonių tarpusavio santykius, kopijuoja realybės stereotipus. O gal reikėtų teigti, kad kinas ne kopijuoja stereotipų, bet kuria juos. Mes kiekvieną dieną išgyvename...
Dr. Remigijus Venckus. Vasario 22 d. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros studentai ir dėstytojai susiruošė į Panevėžį. Dailės galerijoje buvo atidaryta studentų fotografijų paroda. ŠU Menų fakulteto audiovizualinio meno ir grafikos...
Dr. Remigijus Venckus
Audiovizualinio meno studijų programoje antrojo kurso studentai naująsias skaitmenines technologijas išbando specifinėje kūrybos srityje – videoperformansų mene. Ši eksperimentinė kūrybos sritis iš pirmo žvilgsnio primena teatrą. Deja, tai tik pirmas įspūdis. Performansų menas iš dalies gali būti vadinamas vieno ar kelių kūrėjų (dažniausiai ne teatro aktorių) atliekamu simboliniu vaidinimu. Kūrinio atlikėjų kūno padėtimis ir gestais yra išreiškiamas individualus požiūris į realybėje egzistuojančias problemas. Performansų kūrybos sričiai būdinga socialinė kritika sąlygojama ir atliekama viešoje erdvėje. Šis veiksmas dažnai yra nebūdingas viešosios erdvės įprastai kasdienei tėkmei ir joje egzistuojantiems žmonių santykiams bei jų saviraiškai. Kūrėjams būdinga šokiruoti, provokuoti viešojoje erdvėje atsidūrusius žmones. Radikaliausi performansų autoriai ne tik ryžtasi žiūrovus įtraukti į meninį veiksmą, bet ir provokuoja jų afektines būsenas, o kai kada sukelia pavojų savo ir kitų žmonių gyvybei. Performansai visada vyksta tikrovėje; yra mažai režisuoti. Taigi, menininkams būdinga improvizacija ir veiksmo realistiškumas. XX a. 7 dešimtmetyje meninėje kūryboje pradėjus plisti videoišsaugojimo ir įrašymo technologijoms performansų meną ryžtasi aktyviai dokumentuoti. Beveik tuo pačiu metu kai kurie menininkai žiūrovo poziciją specialiai iškeitė į vaizdo kameros žvilgsnį; t. y. performansai buvo atliekami tik prieš vaizdo kamerą, nebūtinai viešoje erdvėje. Minimalaus montažo dėka šie performansai buvo/yra demonstruojami videofilmų arba vaizdo projekcijų būdu. Galbūt dėl to ir šiandien visuotinai yra priimta prieš vaizdo kamerą atliktą performansą sieti su videomeno kūrybos lauku.
Venckus, R. (2010-05-27). Šiaulių universiteto Audiovizualinio meno katedros studentų videoperformansai turgaus tema. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/9696-iauli-universiteto-audiovizualinio-meno-katedros-student-videoperformansai-turgaus-tema.html (žiūrėta 2017-07-20).
Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...
Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...
Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...
R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....
Kėdainiečiams – galimybė pažvelgti į kontrastingą, nepažintąją Etiopiją Justina Šveikytė Tarp skurdo ir prabangos, tarp realybės ir beprotybės. Sėdžiu balkone, gurkšnoju arbatą. Stebiu gatvę. Ja rieda naujausias „Lexus“ automobilis, vos prasilenkiantis su senu...
Amžinasis romanas Prof. dr. Remigijus Venckus, doc. dr. Kristina Stankevičiūtė Miesto veidą atspindi ne tik jo architektūra, bet ir gyventojų apdarai – kalbama apie Paryžiaus eleganciją, Milano spindesį, Niujorko prašmatnumą, Kopenhagos atsainumą, Vilniaus...
R. Venckus: nebūtų abstrakcijos, nebūtų ir tikrovės! Apie autorinę fotografijų parodą „Solaris“ Romualda Urbonavičiūtė kalbina prof. dr. Remigijų Venckų „Šiaulių naujienų“ skilties „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių...
Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...
Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...
Dr. Remigijus Venckus. 2018 m. spalio 11 d. UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje atidaryta medijų menininko, fotografo doc. dr. Rimanto Plungės eksperimentinės fotografijos paroda „Tylos“ (paroda veiks iki lapkričio 6 d.). Pastebėtina, kad R. Plungė yra Vytauto...
Lina Dijokienė apie dr. Remigijaus Venckaus kūrybą 2018 m. lapkričio 8 d., Ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaryta medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ skaitytojams yra pakankamai gerai pažįstamas medijų menininkas, menotyrininkas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr....
Lrytas.lt straipsnis Šį ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaroma medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Atsargiai! Aš esu kitas“. Ji...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus būdamas aktyvus eksperimentinės fotografijos kūrėjas nuolatos stebi...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tikriausiai yra vienintelis menų profesorius dirbantis ne menų studijų...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiaulių miesto gimtadienio proga „Šiaulių naujienų“ skilties „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus...
Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...
Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra aktyvus kūrėjas, rengiantis autorines meno parodas Lietuvoje ir už...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...
Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...
https://youtu.be/PAkWyLq3-gw Dr. Remigijus Venckus. LRT KULTŪRA televizijos laidoje „Linija. Spalva. Forma", kuri transliuota 2018 m. kovo 25 d. dr. Remigijus Venckus analizuoja Žanetos Jasaitytės–Bessonovos sukūrtą įtraukiančią ekspoziciją „Tarpininkavimo santykiai:...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma skaitytojų pastebėjo, kad penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra neabejingas...
Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...
Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus aktyviai kuria fotografijos meną ir jį pristato Lietuvos bei užsienio meno...
Dr. Remigijaus Venckaus kūrinių pristatymas Berlyne! Šį šeštadienį (2018 m. kovo 3 d.) Berlyne įsikūrusioje galerijoje „World in a Room“ atidaroma dviejų autorių medijų meno paroda. Vienas jų - iš Šiaulių kilęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių...
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...
Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...
Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....
Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...
Dr. Remigijus Venckus. Mokslo straipsnis pubklikuotas 2009 m. Pagrindiniai žodžiai poetinis kinas, dekonstrukcija, rekonstrukcija, metafora, sovietinis Lietuvos kinas. Įvadas Sovietiniu Lietuvos laikotarpiu dėl griežtos cenzūros profesionalūs kino menininkai kūrybos...
Dr. Remigijus Venckus. Mokslo straipsnis pubklikuotas 2008 m. Įvadas Videomenas yra viena įdomesnių šiuolai- kinio tarpdisciplininio meno raiškų, todėl vis daž- niau analizuojamas ne tik kaip vizualinis žaidimas, bet ir kaip tam tikra reakcija į nusistovėjusias vaizdo...
Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad meno kūryba pirmiausia yra reikalinga patiems kuriantiems; antra - ji visa yra skirta kitiems, kurie ne kuria, bet susitinka su menu. Taigi meno kūryba yra skirta vartojimui, t. y. žiūrėjimui, klausymui,...
Dr. Remigijus Venckus. Fotografą RIČARDĄ DAILIDĘ kalbina Dr. REMIGIJUS VENCKUS Kaip pasukote į meną? Nuo vaikystės į menininką žiūrėjau kaip į šventenybę. Kai likimas mūsų šeimą vaikė po visą Lietuvą, trumpai apsigyvenome Pakruojyje. Miestelyje lankėsi aktoriai. Juos...
Žydrė Dargužytė kalbina dr. Remigijų Venckų. Medijų menininkas ir meno kritikas Remigijus Venckus pastaruoju metu itin stipriai susikoncentravęs į eksperimentinę fotografiją, kuri kviečia žiūrovą susikurti savo istoriją. Dar vienas išskirtinis šio kūrėjo bruožas –...
Dr. Remigijus Venckus. 2010 metų gegužės 13-14 dienomis Šiaulių universitete įvyko tarptautinė interdisciplininė mokslinė konferencija Turgus kultūroje. Šią konferenciją organizavo Humanitarinio fakulteto Literatūros istorijos ir teorijos katedra. Gegužės 14 d. 9...
Dr. Remigijus Venckus. Šį straipsnį skiriu šiauliečių auditorijai dėl to, kad noriu priminti apie šiauliečius, kurie išsiblaškė po visą Lietuvą ir neretai vietinių yra visiškai užmirštami. Kristina Inčiūraitė (g. 1974 metais) yra gimusi mūsų mieste, čia įgijo...
Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 11 dieną, 18:30 val New York’e Lietuvos konsulato pastate atidaryta žymaus lietuvių fotomenininko Ričardo Dailidės fotografijų paroda „Gyvenimas džiaze”. Reikia pastebėti, kad šioje parodoje eksponuotos sovietmečiu kurtos socialinį...
Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų. Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimė") apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš...
Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu. Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...
Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Menininkas, menotyrininkas, Vytauto Didžiojo, Vilniaus ir Šiaulių universitetų lektorius Remigijus Venckus kuria fotografiją ir videomeną, rašo medijų, vaizduojamųjų menų ir vizualinės kultūros klausimais, rengia...
Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...
Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...
Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...
Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės. Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...
Monika Mačiulienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Spalio 28 d. Šiauliuose, „Laiptų galerijoje“, buvo atidaryta KSU Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktoriaus doc. dr. Remigijaus Venckaus eksperimentinių fotografijų paroda „Niekieno žvilgsnis“. Parodoje...
Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Spalio 28 dieną „Laiptų galerijoje“ Šiauliuose atidaroma medijų menininko, menotyrininko doc. dr. Remigijaus Venckaus eksperimentinių fotografijų paroda „Niekieno žvilgsnis“. Paroda skirta mirties...
Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....
Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus....
Diana Janušaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiauliai – tai mano gimtinė ir mano karjeros kelio pradžia. Nors tikriausiai iš šio miesto kultūrinio fono jau esu išaugęs, tačiau jame prabėgo patys nuostabiausi bakalauro studijų metai. Čia prasidėjo mano karjera...
Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...
Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...
Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...
Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...
Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...
Dr. Remigijus Venckus. Šiaulietis Alvydas Šalkauskas (g. 1958 m. Molėtuose) kuria savitos temos ir kompozicijos fotografiją. Jo kūryba paženklinta sąmoningu asmeninės meno kalbos ieškojimu ir dailės istorijos žinojimu, vaizdavimo tradicijos revizavimu ir verifikavimu....
Dr. Remigijus Venckus. Iridijus Švelnys yra Kaune gyvenantis jaunas ir ambicingas fotografas. Įgijęs radioelektronikos ir vadybos išsilavinimą, pradėjo mokytis tapybos ir piešimo pas dailininką Vytautą Laukį. Būdamas Kauno fotoklubo narys, profesines fotomenininko...
Dr. Remigijus Venckus. 2016 m. birželio 25–rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje, įsikūrusioje Hobecko galerijoje (Leitzkau, Vokietija), surengta Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš...
Dr. Remigijus Venckus. Birželio 25 d.–rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje (Leitzkau, Vokietija) įsikūrusioje Hobecko galerijoje veikia Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos...
Dr. Remigijus Venckus. Prieš keletą mėnesių į mano akiratį pakliuvo keli Ukmergėje gyvenančio fotografo Albino Kuliešio (g. 1959) fotografijų leidiniai ir poezijos rinktinė. Kelis vakarus vis paskaitinėdamas menininko eilėraščius ir pamąstydamas apie jų sąsajas su...
Dr. Remigijus Venckus. Liepos 31–rugpjūčio 31 d. Kauno miesto muziejaus skyriuje M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (K. Petrausko g. 31, Kaunas) veikia fotomenininkų Rimgaudo ir Dangirutės Maleckų kūrybos retrospektyva „Fotografikos abstrakcijos“. Parodą...
Dr. Remigijus Venckus. Didžiojoje Britanijoje, Ipsviče, galerijoje Waterfront, sausio 29 d. atidaryta kauniečio medijų menininko, Vytauto Didžiojo universiteto docento, dr. Rimanto Plungės fotografijų paroda...
Dr. Remigijus Venckus. Šiuo straipsniu-recenzija noriu pasidalinti nuojautomis, kurios mane užklupo apžiūrėjus Reginos Šulskytės naujausių fotografijų parodą „Mano laikas“. Tiesa, galbūt žodis nuojauta nėra visiškai tinkamas aptariant jau sukurtus meno kūrinius....
Dr. Remigijus Venckus. „Gyvenimas yra kelionė“ – tai patys banaliausi žodžiai, kuriais įmanoma pradėti naujos eksperimentuojančio medijų menininko Rimanto Plungės kūrinių kolekcijos analizę. Tad brendant iš banalybės liūno reikia pasakyti, kad visa tai, kas susiję su...
Dr. Remigijus Venckus. Labai keista rašyti apie parodą, kurioje pats dalyvavau. Lietuvoje į tokią menininko-menotyrininko praktiką žvelgiama įtariai. Daug kas tą laiko nekritišku savimeilės demonstravimu, asmenine, į save patį nukreipta refleksija, kuri neturi nieko...
Dr. Remigijus Venckus. 2013 m. gruodžio 10 d. Juozo Miltinio dramos teatre (Laisvės a. 5, Panevėžys) atidaroma šiauliečio, fotomenininko, dizainerio Vilmanto Dambrausko (g. 1963) fotografijų paroda Ir jie nusprendė išplaukti. Parodą organizuoja ir rengia A galerija...
Dr. Remigijus Venckus. Mano laisvalaikis – būti su jumis, – Kauno akademinei publikai garsiai ištarė Jonas Mekas. 2013 m. rugsėjo 18 d. avangardinio kino legenda, poetas, gyvenimo filosofas, Vytauto Didžiojo universiteto garbės daktaras Jonas Mekas valandą atsakinėjo...
Dr. Remigijus Venckus. Kėdainių daugiakultūriniame centre (Senosios rinkos a. 12, Kėdainiai, LT-57247) buvusioje senojoje Sinagogoje 2013 m. vasario 14 d. 17 val. visuomenei pristatyta eksperimentinės fotografijos paroda Keturi žvilgsniai nr. 2. Ekspoziciją...
Dr. Remigijus Venckus. Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 pristatoma Didžiojoje Britanijoje, Noridžo mieste, gyvenančio ir Noridžo universitete dėstytojaujančio šiuolaikinio medijų menininko Shauno Campo fotografijos kūrinių paroda. Sh. Campo kūryboje...
Dr. Remigijus Venckus. Žmogui suteikta ne tik galimybė per prisiminimus vėl išgyventi buvusias akimirkas, bet ir verifikuoti atmintį kaip tiesą. Šiuo atveju aktualumo įgauna filosofinė, galbūt sofistinė, idėja, kad atmintis grįžta per deja vu jausmą. Nors prarasta...
Dr. Remigijus Venckus. Apie Kristinos Inčiūraitės filmą „Septynios nuodėmės“. Kristina Inčiūraitė (g. 1974) kuria dailės, videomeno kūrinius, o šiais metais tarptautiniame kino festivalyje „Kino pavasaris“ kovo 26 d. pristatė savo debiutinį kino filmą „Septynios...
Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pabaigoje Vilniuje, Mokytojų namų kiemelyje, per vieną iš daugelio „Poezijos pavasario“ renginių teko susitikti su meninio judėjimo „Sintezija“ lyderiu Juliumi Žėku. Sužinojau apie jo naują idėją ir jos realizaciją, o kitą dieną ją...
Dr. Remigijus Venckus. Daugelis dabarties ir praeities žmonių gyvena tarp sukurtų ir susikuriamų tabu. Galvojimas apie tabu provokuoja mintį, kad tabu mums reikalingas kaip instrumentas arba mechanizmas, lemiantis pagrindinę savojo Aš konstrukciją. Klaipėdiečių...
Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 3–26 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“, veikė tarptautinis medijų meno festivalis Medijų dienos. Anot renginio organizatorių ir kuratorių (Laimos Penekaitės, Rimanto Plungės, Tomo Pabedinsko, Remigijaus...
Dr. Remigijus Venckus. Rimanto Plungės fotografijų paroda „Nuojautos“ atidaryta Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 (Laisvės al. 53, Kaunas). Paroda veiks iki gruodžio 22 d. Kokį miestą pažįstame? Kokiomis gatvėmis vaikštome? Su kokiais žmonėmis...
Dr. Remigijus Venckus. Plačiai žinomas Šiauliuose gyvenantis menininkas Aleksandras Ostašenkovas yra sudaręs keturias dideles ir išsamias savo kūrinių kolekcijas: „Kitas krantas“ (išleista kaip pirmoji knyga, apžvelgianti ir pristatanti 1979-2004 m. menininko kūrybą),...
Dr. Remigijus Venckus. Vasario 10 d. Šiaulių universitete vyko miesto intelektualų sambūrio Šiaulių „Santaros-Šviesos“ klubas diskusija „Ar Šiauliams reikia gero kino?“ Dalyvavo Šiaulių kino klubo vadovas Jonas Mikalauskas, Šiaurės Lietuvos kolegijos kino klubo...
Dr. Remigijus Venckus. Spalio 15–lapkričio 7 d. Šiaulių dailės galerijoje veikia grafinio dizaino menininko Vilmanto Dambrausko fotografijų paroda „Ir tada jie nusprendė išplaukti...“, kurioje atveriamas savotiškas mito ir tikėjimo klodas, leidžiantis kūrinius sieti...
Dr. Remigijus Venckus. Balandžio 29 d. Panevėžio fotografijos galerijoje atidariau savo fotografijų parodą „Tarp mūsų vyrų“. Parodos pavadinimas suteikė homoseksualumo atspalvį. Šiame tekste norėčiau paanalizuoti nugirstas, iki galo neišsakytas arba akivaizdžiai...
Dr. Remigijus Venckus. Šiauliuose atsigauna kino mėgėjų sąjunga, į savo veiklą įtraukdama ne vieną videomenininką ir studentą. Sąjunga skaitmenina kino archyvus, įvairius meninius ir dokumentinius filmus. Pernai rodyta archyvinė medžiaga, kuria susidomėjo...
Dr. Remigijus Venckus. Panevėžio fotografijos galerijoje (Vasario 16-osios g. 11) iki 2008 m. lapkričio 23 d. eksponuojama Marijos Šileikaitės-Čičirkienėsfotografijų parodos lt.juodaibaltai.marija atidarymas. Marija Šileikaitė-Čičirkienė, viena iškiliausių...
Dr. Remigijus Venckus. Šiaulių fotografijos muziejuje rugsėjo 18 d. atidaryta Šiaulių universiteto Menų fakulteto Dizaino katedros vedėjo profesoriaus Giedriaus Šiukščiaus fotografijų ir grafinio dizaino paroda „Šalutinis poveikis“. Autorius – Lietuvos...
Dr. Remigijus Venckus. Ar įmanoma išlaisvinti portreto fotografiją, kai pati fotografijos istorija į atitinkamas lentynas sudėliojo ne vieno fotografo kūrinius? Ar fotografija gali stebinti ir kelti keistus jausmus, kai ši medija siekia maždaug kelis...
Dr. Remigijus Venckus. Sausio 18 d. Klaipėdos fotomenininkų sąjungos galerijoje pristatytas šiaulietės Reginos Šulskytės fotografijų ciklas „Seserys“. Fotomenininkė žinoma ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje. Žinomiausi jos fotografijų ciklai – „Mano...
Dr. Remigijus Venckus. Gytis Skudžinskas vienas aktyvesnių jaunųjų Vakarų Lietuvos menininkų. Pabandysiu atverti dviejų fotografijų ciklų Prieš ir Laukimo zonos formą ir pažvelgti į abiejų turinį vienu metu. Pažadu, kad mano interpretacija ne bus nuosekli. Fotografijų...
Dr. Remigijus Venckus. Fluidiškas, sodrus, vienišas... Tokie epitetai kyla, žvelgiant į menotyrininkės, fotografės ir poetės Salomėjos Jastrumskytės nuotraukas. „Iš ten... Iš Gento“ – taip pavadinta nuotraukų kolekcija, eksponuota Šiaulių „Aušros“ muziejuje...
Dr. Remigijus Venckus. Kiekvienais metais rugsėjo pirmąjį savaitgalį švenčiamas Šiaulių miesto gimtadienis. 8 dieną 11 valandą kino teatre „Laikas“ buvo demonstruojami šiauliečių menininkų 2006-2007 metais sukurti video filmai. Peržiūrą pavadintą „Filmuoja...
Dr. Remigijus Venckus. Jei vakare nebūčiau sutikęs savo studentų, filmo „Nuodėmės užkalbėjimas“ premjerą būčiau pražiopsojęs. Stebėdamas kūrinį susimąsčiau, kas yra moteriškas kinas ir kas yra moteris kine? Ar Lietuvoje toks kinas egzistuoja? Jurgos...
Dr. Remigijus Venckus. Audiovizualiniai kūriniai pasaulį dalina į dalis. Kinas kopijuoja žmonių tarpusavio santykius, kopijuoja realybės stereotipus. O gal reikėtų teigti, kad kinas ne kopijuoja stereotipų, bet kuria juos. Mes kiekvieną dieną išgyvename...
Dr. Remigijus Venckus. Vasario 22 d. Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros studentai ir dėstytojai susiruošė į Panevėžį. Dailės galerijoje buvo atidaryta studentų fotografijų paroda. ŠU Menų fakulteto audiovizualinio meno ir grafikos...
