Technologijų ir meno ryšys: ką menininkai veikia technikos mokslų apsuptyje?

Technologijų ir meno ryšys: ką menininkai veikia technikos mokslų apsuptyje?

Dr. Remigijus Venckus.

Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tikriausiai yra vienintelis menų profesorius dirbantis ne menų studijų programas kuruojančiame fakultete. Nuo pat dailininko bakalauro studijų pradžios prof. dr. R. Venckus visuomet domėjosi technologinių menų kūrybos lauku. Kviečiame susipažinti su jo parengtu straipsniu, kuriame autorius argumentuotai svarsto ir savo nuomonę pagrindžia apie tai, kodėl technologijų ir menų atstovai turi dirbti kartu bei kurti audiovizualinę produkciją.

Gyvename technologijomis grįstame pasaulyje, kuriame natūraliai didžiausi informacijos kiekiai mus pasiekia audiovizualine forma: dirbame spoksodami į kompiuterio ekraną, pramogaujame naršydami internete, įstrigę automobilių spūstyje „ištįsusį“ laiką „užmušinėjame“ stebėdami draugų ir ne visiškai pažįstamų asmenų pranešimus Facebooko arba Instagramos socialiniuose tinkluose.

Mūsų kultūra pasikeitė ir vis dar keičiasi. Jos pokyčius lemia spartus technologijų vystymasis, pakitusi ir nuolat besikeičianti kultūros industrija, meno kūrybos tendencijos, skaitmeninėmis technologijomis „besimaitinanti“ pramogų industrija, medijų inovacijomis grindžiami ir nuo jų priklausantys nuolatiniai masinės komunikacijos procesų pokyčiai.

Maža to, nuo XX a. vidurio vykstanti neatpažįstama kultūros kaita verčia mastyti apie medijų ekologijos ir kompiuterio-žmogaus sąsajos problematiką, kuri išryškėja ne tik akademiniame-teoriniame diskurse, bet ir kūrybinėse menininkų bei technologijų išradėjų praktikose.

Kultūra ir net meninė kūryba yra tiesiogiai priklausomos nuo spartaus audiovizualinių technologijų vystymosi ir plataus jų (pri)taikymo.

Pastebėtina, kad XX a. pabaigoje–XXI a. pradžioje individo tapatumą lemianti viešoji saviraiška bei savikūra, vykstanti apie audiovizualinių įrašymui ir atkūrimui skirtų priemonių įvaldymą, formavo išskirtinį dabarties medijų diskursą.

Audiovizualinės technologijos skatino profesionalius menininkus, populiariosios kultūros atstovus, jaunimo subkultūras ieškoti ir tarpusavyje derinti įvairias raiškos priemones, naujoviškai realizuoti meno idėjas bei originaliai aktualizuoti laikotarpio problemas.

XXI a. jau tapo įprasta regėti audiovizualinėmis technologijomis pagrįstų inovacijų taikymą pačių įvairiausių kultūros produktų kūryboje. Audiovizualinių inovacijų ypač „dairomasi“ tada, kai tobulinamas „tikrumo efektas“ ir vartotojų įtraukimo į sukurtą iliuziją mechanizmas (t. y. imersija), o tai savo ruoštu lemia vartotojų susidomėjimą audiovizualine technologija ir jos panaudojimu saviraiškoje; mokslininkų, menininkų ir išradėjų poreikį tobulinti audiovizualinės technologijos taikymo metodus ne tik produktų kūryboje, bet ir jų sklaidoje, atraktyvų ir interaktyvų nuolatinį tikrovės ir iliuzijos ribų trynimą, kuris skatina audiovizualinių pramogų pasiūlos ir paklausos augimą, o kartu ir šios rinkos dalyvių pelno didėjimą.

Audiovizualinėms medijoms užimant dominuojančią poziciją tiek populiariosios, tiek elitinės kultūros lauke, vyrauja natūralus poreikis jungiant meninius sumanymus ir technologines naujoves puoselėti technologijų išradėjų ir meno kūrėjų bendradarbiavimą.

Sparčiai besivystančios audiovizualinės technologijos, darniai jungiančios garsą ir vaizdą – pavyzdžiui, kine, televizijoje, internete, etc. – privilegiją suteikė vartotojo regai ir klausai. Audiovizualinių produktų vartotojai yra priversti nuolatos sekti (klausyti ir regėti) audiovizualinės kultūros naujoves, į jas reaguoti, taip pat reikalauti naujų sprendimų (tiek technologijas taikant praktinėje profesinėje veikloje, tiek meninėje saviraiškoje, tiek pramogų industrijoje).

Maža to, tamprus audiovizualinių medijų ir vartotojų ryšys skatina diskusijas apie skaitmeninę visuomenę, virtualų bendravimą, įsitraukimą į vaizdinę bei akustinę terpę, komunikacijos transformacijas ir net pačios medijų sąvokos verifikavimą. Tad šiuo atveju audiovizualinių technologijų išradimą ir jų meninį pritaikymą lemia reginių vartotojų visuomenė.

Situacija rodo, kad pramogų industrija ne tik gausiai naudojasi audiovizualinių medijų inovacijomis, bet ir  tarp daugelio visuomenės narių vyraujančiu populiarumo geismu, noru aktyviai įsitraukti į „žvaigždžių gamybos“ procesus. Pasitelkdami naujausias audiovizualines technologijas „žvaigždžių fabrikai“ labai greitai išgauna norimą rezultatą, jų veikla tampa pastebima ir generuojanti labai didelį pelną.

Pramogų industrija, o su ja kartu ir visa audiovizualinė kūryba bei technologinės inovacijos užima gana svarbią vietą plačiame kultūros industrijos bei siauresniame kūrybinių industrijų lauke. Manuel Castells, Richard Florida, Tomas Kačerauskas, Gintautas Mažeikis ir kt. savo darbuose pastebi pramogų industrijos įsigalėjimą per skaitmenines medijas ir skirtingų visuomenės narių įsitraukimą į jos produktų vartojimą.

Dar praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje M. Castelles ir R. Florida tvirtino, kad būsimosios ateities specialybės priklauso nuo skaitmeninio, audiovizualinio pramogų ir paslaugų sektoriaus inovacijų lauko kaitos. Audiovizualinėse pramogose ir paslaugose dirbs didžioji dalis išsivysčiusių šalių gyventojų. Jie generuos didžiausias pajamas, labiausiai prisidės prie valstybių vidaus produkto augimo.

Technikos mokslų ir menininkų bendradarbiavimas projektiniame darbe verčia ne tik kurti ir tobulinti taikomąją techninę ir programinę įrangą, bet ir sudaryti bei atnaujinti virtualias audiovizualinės medžiagos bibliotekas, kurios jau yra naudojamos realioje medijų gamyboje. Audiovizualinės medžiagos bibliotekos automatizuoja darbą, išsprendžia problemas, kylančias iš techninių standartų įvairovės ir leidžia greitai siekti bei realizuoti meninį sumanymą, kartu net operatyviai siekti pelno.

Augantis audiovizualinių bibliotekų pritaikomumas įvairiuose kūrybiniuose, komerciniuose sektoriuose rodo, kad audiovizualinės technikos ir meno specialistų tandemas ne tik įvaizdina žmogaus-kompiuterio sąsają, bet ir žmogaus orkestro idėją paverčia realia.

Kadangi skaitmeninio garso ir vaizdo išgavimui ir koregavimui skirtos nuolat ir greitai tobulinamos kompiuterinės technologijos, todėl jos skatina ieškoti, išrasti ir atnaujinti įvairius efekto – poveikio vartotojui – metodus.

Kūrėjai padedami technologų nuolatos vykdo meninius tyrimus, kurie dažniausiai plėtojami dermėje su tarpdalykiniais mokslo tyrimais. Tad tokių specialistų, dirbančių kompiuterinio dizaino srityje, kūrybinė veikla gali padėti atsinaujinti estetikos tradicijai, vizijas ir teorinius svarstymus „įdarbinti“ realioje rinkoje.

Technologijų specialistų ir menininkų bendradarbiavimo metu susijungia net skirtingi požiūriai į mediją (plačiąja ir siaurąja prasme). Skirtingose mokslo srityse medijos samprata apibrėžiama ir siejama su skirtingomis veiklomis.

Medija kaip pranešimas – tradiciškai komunikacijos srities atstovai mediją traktuoja kaip pranešimą ir ją sieja su žiniasklaidos lauku, kur tekstiniai (spausdintiniai ir elektroniniai) bei susisteminti informacijos rezultatai pateikiami audiovizualinėje formoje (videoreportažuose, TV laidose, reklamose ir pan.).

Medija kaip kūryba –  tai skaitmeninėmis technologijomisa sukurtas kūrinys. Meno kūrybos lauke dažniausiai taikomas medijų meno terminas, kuriuo yra pabrėžiama, kad meninių idėjų realizavimui naudojamos naujosios skaitmeninės garso ir vaizdo įrašymo ir redagavimo technologijos. Populiarios šios kūrybos sritys: videomenas ir videofilmai, skaitmeninė fotografija, garso menas ir garso dizainas, interneto svetainių dizainas ir interneto menas, garso ir vaizdo interaktyvios instaliacijos bei performansų kūryba. Medijų meno pagrindas yra kompiuteris, kurį medijų teoretikas Levas Manovichius vadina idėjų ir kultūros varomuoju varikliu.

Medija kaip technologija – informacinių technologijų lauke medijos apibrėžimas siejamas su kompiuterinių bei jų sistemų tyrimais ir taikymu. Technologijos yra taikomos diegiant turinį į virtualią erdvę ir jį prižiūrint, kuriant duomenų bazes ir panašiai. Ši medijos samprata labiausiai koreliuoja su Marshallo McLuhano ankstyvuosiuose veikaluose plėtojama medijos kaip įrankio idėja.

Technologų ir menininkų duetas gali darniai darbuotis skirtingai mediją suvokiančiose kolektyvuose. Valdydami technologiją ir argumentuotai ją taikydami gali formuoti mediją kaip pranešimą. Skaitmeninėmis audiovizualinėmis technologijomis naujieji multimedijos specialistai kuria medijų meną ir prisideda prie kolektyvinės meninės kūrybos arba sprendžia audiovizualinių technologijų inžinerijos problemas.

Technologijos atstovų ir menininkų gebėjimas kartu darbuotis skirtingose aplinkose taip pat sustiprina ir kitas, vadybinės-prodiuserinės veiklos grandis; t. y. leidžia numatyti audiovizualinių produktų sklaidą komerciniame, technologijų inovacijomis grįstame populiariosios kultūros lauke.

Skaitytojams norime priminti, kad doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu, su fotografo veikla galite susipažinti – www.foto.venckus.eu, o apie jo skaitomus seminarus galite sužinoti www.seminar.venckus.eu. Doc. dr. R. Venckus tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.


Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2018-09-27). Technologijų ir meno ryšys: ką menininkai veikia technikos mokslų apsuptyje? Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/38388-kulturos-kirtis-technologiju-ir-meno-rysys-ka-menininkai-veikia-technikos-mokslu-apsuptyje.html (žiūrėta 2018-10-27).

Republikuota Vilniaus Gedimino technikos universiteto naujienų portale: https://www.vgtu.lt/vgtu-naujienu-portalas/naujienos/technologiju-ir-meno-rysys-ka-menininkai-veikia-technikos-mokslu-apsuptyje/246059?nid=300192&fbclid=IwAR1K9yQi6eEL7kQLWWc925ZcStb67EoNbEaO-0SCBgaEffttzh1XbBzJfVA (žiūrėta 2018-10-27).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų.

Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys pramogų industrijų ir renginių inžinerijos studijų programas bei mokslo tyrimus.

Primename, kad doc. dr. R. Venckus yra kilęs iš Šiaulių, kuriuose gyveno ir mokėsi, vėliau Vilniaus dailės akademijoje apgynė humanitarinių mokslų daktaro laipsnį. Šiuo metu gyvendamas Vilniuje jis dažnai lankosi Šiauliuose kaip šiuolaikinio meno kritikas.

Nuo balandžio mėn. doc. dr. R. Venckus „Šiaulių naujienose“ kuruoja skiltį „Kultūros kirtis“, kuriame publikuojami jo parengti straipsniai ir interviu, taip pat skelbiamos ir jo kolegų publikacijos. Jau ne vieną kartą skiltyje „Kultūros kirtis“ buvo publikuoti Vilniaus Gedimino technikos universiteto lektorės, mokslinių knygų vertėjos Jovilės Barevičiūtės parengti straipsniai. Šį kartą siūlome susipažinti su lektorės J. Barevičiūtės parengta diskusija apie būsimus doc. dr. R. Venckaus darbus naujoje katedroje.

– Naujoji Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedra vykdys dvi bakalauro studijų programas – pramogų industrijų ir renginių inžinerijos. Papasakokite apie šių studijų programų turinius ir galimybes. Kokios karjeros perspektyvos nūdien atsiveria ar galėtų atsiverti būsimiesiems pramogų industrijų ir renginių inžinerijos profesionalams Lietuvoje?

– Pramogų industrijų katedra yra visiškai naujas ir vienintelis išskirtinai tik į renginių sritį orientuotas akademinis padalinys Lietuvoje. Turiu omenyje įvairius renginius – ne vien pramoginius, bet ir vadinamuosius rimtuosius, pavyzdžiui, mokslo ir verslo konferencijas, simpoziumus, forumus, suvažiavimus, sąskrydžius, meno parodas ir t. t.
Panašaus lauko problemas apimančių katedrų, visgi plėtojančių mažiau koncentruotą veiklą, egzistuoja ir kitose mokslo įstaigose. Naujosios VGTU katedros studijų programos – pramogų industrijos ir renginių inžinerija – gali būti suprantamos ir kaip labai skirtingos, ir kaip glaudžiai susijusios. Pramogų industrijos yra komunikacijos, o Renginių inžinerija – inžinerijos krypties studijų programos.

Katedra buria įvairių renginių srityje dirbančius teoretikus ir praktikus bei jų studentus. Viso katedros kolektyvo pagrindinis tikslas yra tirti sudėtingą pramogų industrijų lauką, ugdyti gebėjimus jame orientuotis, stebėti ir analizuoti nūdien Lietuvoje ir pasaulyje populiariausius ir tam tikrais atvejus net periferinius pramogų produktus.

Dr. Remigijus Venckus. Panevėžio dailės galerijos nuotr.

Pramogų industrijų programa orientuota į pramogų idėjų, pramoginių renginių formatų, pramogų inovacijų kūrimą, renginių organizavimą, įvairių užsienio pramoginių projektų inovatyvų adaptavimą Lietuvoje, jų populiarinimą, pramogų kultūros ir etikos kūrimą bei plėtojimą. Žinoma, esama ir verslo bei vadybos dalykų, bet jie nėra pagrindiniai, pagrindinė orientacija – pramogų komunikacija, o ne jų vadyba.

Pramogų industrijų specialistas gebės integruoti efektyvią komunikaciją profesinėje veikloje, taikyti kūrybinius sprendimus ir komunikacijos strategijas valdant pramogų industrijų lauką, vis labiau įsiterpiantį į kiekvieno iš mūsų gyvenimą, laisvalaikį ir pomėgius.

Kita katedros vykdoma programa – tai renginių inžinerija. Šioji yra ne komunikacijos, bet inžinerijos krypties. Renginių inžinierius yra tas specialistas, dirbantis ties pramogų industrijų technine puse. Renginių inžinieriaus pagrindinės kompetencijos yra šios: inžineriniai scenos sistemų ir konstrukcijų sprendimai, apšvietimas, įgarsinimas, inžineriniai pirotechnikos ir lazerių efektų panaudojimo sprendimai, 3D „Mapping“ projekcijų technologijos, renginių techninė priežiūra ir sauga.

Baigus renginių inžinerijos studijų programą įgyti gebėjimai ir kompetencijos leidžia darbuotis specializuotose, techninius renginių erdvių (pavyzdžiui, scenos) sprendimus vykdančiose įmonėse, renginių organizavimo agentūrose, teatruose ir kino teatruose, verslo ir konferencijų centruose, parodų rūmuose, radijuje ir televizijoje.

Beveik visada renginių inžinieriai, skirtingai nei pramogų industrijų specialistai, dirba anapus scenos, renginio, kūrinio demonstravimo erdvės. Valdydami technologijas, renginių inžinieriai užtikrina, kad įvairūs renginiai, įskaitant ir pramoginius, būtų techniškai sėkmingi ir saugūs.

Vilnius Gedimino technikos universiteto naujieji rūmai. VGTU nuotr.

– Kuo skiriasi kūrybinės ir pramogų industrijos? Neretai šią skirtį yra gana sunku įžvelgti – paprastai pramogų industrijos yra vertinamos kaip integrali kūrybinių industrijų dalis. Visgi, remiantis KIF siūlomomis bakalauro studijų programomis, kokią subtilią ribą galėtumėte nubrėžti tarp šių dviejų industrijų sričių?

– Kūrybinių industrijų laukas išties platus. Šis laukas apima ir dizainą, ir architektūrą, ir kompiuterinius žaidimus, ir madą, ir daugybę kitų sričių, iš pirmo žvilgsnio net vargiai besisiejančių su kūrybiškumu.

Kūrybinių industrijų pagrindas yra inovatyvių, šiuolaikines aktualijas atliepiančių, kūrybiškų idėjų generavimas ir tų idėjų transformavimas į pridėtinę vertę, kitaip tariant, tų idėjų pavertimas pinigais (garsaus kūrybinių industrijų teoretiko Johno Howkinso žodžiais tariant, turning ideas into money). Kūrybinės industrijos yra itin glaudžiai susijusios su įvairių naujausių technologijų taikymu, verslo praktikomis, miestų ir regioninės kultūros plėtra. Kūrybinės industrijos veikia tada, kai gamyba ir paslaugos pasuka ne masinio tiražavimo, bet kultūrinės įvairovės kūrimo link. Kūrybinės industrijos – tai jokiai negatyviai standartizacijos tendencijai nepaklūstantis laukas. Kaip ir kūrybinės industrijos, taip ir pramogų industrijos yra organiškos inovacijoms, kūrybiškumui ir talentui.

Šiandien vis dažniau pastebime, kad pramogos siejamos ne tik su pasilinksminimais, bet ir su edukacinėmis praktikomis, darbo našumo skatinimu, intelektinių gabumų vystymu ir t. t.

Štai muziejų, kurie yra kūrybinių industrijų dalis, neįsivaizduojame be edukacinės veiklos – pavyzdžiui, vaikams jose dažniausiai siūlomos nuotaikingos, pažintinės, labiau pramoginės edukacinės praktikos. Kitas pavyzdys: muzikos festivaliai kaip ir nebegali egzistuoti be vietos kūrėjų dizaino ir amatų – festivalių metu demonstruojami bei parduodami unikalūs produktai, o galiausiai net išbandomas dirbinių gamybos procesas. Tad šiuolaikiniai pramogų industrijų specialistai užtikrina dialogą su kūrybinėmis industrijomis.

Visgi bandant nubrėžti demarkacijos liniją tarp kūrybinių ir pramogų industrijų tai padaryti yra gana nelengva – toji riba yra išties subtili ir panaši į plonytę, tačiau visai ne raudoną liniją. Kur kas lengviau kalbėti apie kūrybinių industrijų ir pramogų industrijų sąveikas, o ne apie jų skirtumus, nes pramogų industrijos yra neatsiejamos nuo daugybės kūrybiškumo elementų. Visgi kūrybinės industrijos yra orientuotos į produkto, o pramogų industrijos – į formato kūrimą.

Jovile, remdamasis mūsų ne viena plėtota diskusija ir prieita bendra išvada, norėčiau pastebėti, kad kūrybinės industrijos orientuotos į produkto, o pramogų industrijos – į formato kūrimą, tačiau ši perskyra yra sąlyginė.

Remiantis Howkinso ir Jungtinės Karalystės Kultūros, medijų ir sporto departamento klasifikacijomis, pramogų industrijos – netgi nenaudojant pramogų industrijų sąvokos (nes šiose klasifikacijose ji nenaudojama) – yra integrali kūrybinių industrijų dalis. Tačiau pramogų industrijų sąvoką naudoja Charlesas Landry knygoje „Kūrybinis miestas“.
Realiai pramogų industrijos pagal etimologiją – tai pramogų gamyba. Juk norint sugeneruoti pramogą, neišvengiamai tenka pasitelkti ir kūrybiškumo elementą – šioje vietoje kūrybinės industrijos ir persikloja su pramogų industrijomis. Pramoga gali būti be galo daugialypė – pramogaujame žaisdami ir kompiuterinius žaidimus, žiūrėdami filmą, stebėdami spektaklį (scenos menai), o tai priklauso jau kūrybinėms industrijoms.

Be to, kūrybines ir pramogų industrijas itin suartina toks dalykas kaip įvairių veiklos rūšių įžaidybinimas (angl. gamification). Pvz., miesto zonų įžaidybinimas vyksta taip, kad tam tikra apleista, pamiršta ar nepopuliari vieta pritaikius įžaidybinimo metodą per pramogos elementą paverčiama masinės traukos tašku.

Visgi kūrybinės industrijos labiau orientuotos į turinio ir produkto, o pramogų industrijos – į formos ir formato kūrimą. Kaip galima daryti kūrybinių ir pramogų industrijų perskyrą didele dalimi priklauso dar ir nuo to, kokia kūrybinių industrijų klasifikacija remsimės, o pastarųjų yra labai daug (ne tik tos dvi mano paminėtos): jas kuria individualūs teoretikai arba atitinkamos institucijos.

Šiandien kūrybinių, o ir pramogų industrijų praktikose populiarėja ir jau kone „ant bangos“ atsiduria strategija – masinis individualizavimas (angl. mass customization). Tai – masiškai gaminamų produktų individualizavimas. Šita strategija yra tarpinis variantas tarp grynosios gamybos ir grynosios kūrybos.

Kūrybinės industrijos atitinkamose srityse orientuotos į „brendų“ kūrimą. Kuo skiriasi produktas nuo brendo? Pirmasis orientuotas į vartotojų poreikius, o antrasis – į jų norus, taigi čia iškyla emocinis kontekstas ir į areną kaip tik čia išeina pramogų industrijos, kurios būtent ir nukreiptos į emocijų ir potyrių generavimą.

– Tiek pramogų industrijų, tiek ir kūrybinių industrijų studijų programas būsimiesiems studentams siūlo rinktis ne tik VGTU, bet ir kai kurie kiti Lietuvos universitetai. Kuo šios po VGTU stogu vykdomos studijų programos skiriasi nuo siūlomų kitų universitetų? Kuo jos išskirtinės, o gal – net unikalios?

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetas. VGTU nuotr.

– Ne paslaptis, kad VGTU kūrybinių industrijų studijų programa – pirmoji Lietuvos universitetuose. Ji startavo 2008 m. Tad puikiai suprantama, kad ši programa jau turi tradiciją, įtvirtintą gerą vardą, subūrusi savo srities profesionalus. Ši programa taip pat buvo puikus KIF idėjinis ir praktinis pagrindas, o galiausiai ji buvo paskata ir pramogų industrijų, ir renginių inžinerijos studijų startui. Pramogų industrijos kituose universitetuose dažnai studijuojamos integruotai, t. y. tam tikrame santykyje su kitomis industrijomis (kaip kultūrinėmis ir kūrybinėmis) arba su šiuolaikiškomis profesinėmis veiklomis, labiausiai akcentuojant vien tik šiuolaikinio meno kūryba.

Beje, VGTU, kaip techninio ir technologinio profilio universitetas, savosiomis programomis išsiskiria iš kitų aukštųjų mokyklų tarpo dėl puikiai ugdomų technologinių kompetencijų ir gebėjimų. Tad ir komunikacijos studijose matau technologijų svarbą.

Universitete skiriamas solidus dėmesys KIF vykdomų studijų praktinei pusei. Čia paskaitas ir praktinius užsiėmimus veda gerai savo srityje žinomi profesionalai praktikai, dirbantys įvairiose įmonėse, tuo tarpu, tarkime, VU kūrybinės industrijos yra labiau teorinio pobūdžio. Tad stiprioji fakultete vykdomų studijų pusė yra būtent jų praktinė dalis. Šiai daliai realizuoti plačias galimybes atveria ir VGTU „LinkMenų fabrikas“.

– Sakykite, kuo pramogų industrijų bakalauro studijų programa skiriasi nuo, tarkime, tų studijų programų, kurias siūlo VGTU Verslo vadybos fakultetas? Šio fakulteto mokslininkai nesunkiai galėtų sukurti, pavyzdžiui, pramogų verslo studijų programą, o galbūt ji – jau kuriama. Tad kuo skiriasi pramogų industrijos nuo pramogų verslo?

– Pramogų industrijų tikslas yra pramogų gamyba ir pramogų komunikacija bei pramogų kultūros kūrimas, o pramogų verslas labiau kreipiamas pramogų vadybos kryptimi su jų integravimu į ekonomiką, pastarojoje kuriant pridėtinę vertę.

Lietuvos pramogų industrijos bent jau šiandien negeba diktuoti tarptautinių tendencijų, dažniausiai bandoma pasivyti Vakarų pasaulį ir sekti ten vyraujančiomis sėkmės sulaukusiomis praktikomis. Todėl reikia bandyti kurti savą ir savitą Lietuvos pramogų industrijų lauką, formuoti jo populiarumo strategiją mūsų šalyje ir už jos teritorijos. Šiandien mums atsiveria plačios ir dar neišnaudotos erdvės lietuviškojo pramogų pasaulio kūrimui.

Vis dėlto šios užduoties negali įvykdyti vien tik verslo vadybos specialistai, nes jie dažniausiai vadovaujasi bendrosiomis savo srities žiniomis. Pramogų industrijoms ir kūrybinėms industrijoms priklausančios veiklos reikalauja kultūros, estetikos, sociologijos, filosofijos, politikos ir komunikacijos žinių bei daugybės praktinių, dažniausiai su medijų technologijomis susijusių įgūdžių. Verslo vadybą baigęs žmogus gali būti puikus pramogų industrijų specialisto, dirbančio su kompleksiniais pramogų industrijų paketais, partneris.

– Diskutuojant su gerai žinomais Lietuvos pramogų verslo atstovais, ilgus metus besisukančiais šioje srityje, dažnai pasigirsta užtikrintai išsakoma nuomonė, esą nei universitetas, nei kolegija nėra pajėgūs paruošti pramogų industrijų profesionalo. Jų teigimu, gebėjimas kurti ir organizuoti pramogas, plėtoti pramogų verslą ir dalyvauti šioje srityje – veikiau konkretaus žmogaus prigimties, charakterio ar Dievo dovana, tačiau ne kokiomis nors studijomis išugdomas ar išmokomas dalykas. Kokius kontraargumentus išsakytumėte šiuolaikiniams Lietuvos pramogų verslo grandams?

– Pramogų industrijos nuolat kinta kartu su naujausiomis komunikacijos tendencijomis ir technologijomis, žmonių vertybėmis, vartojimo įgūdžiais, gyvenimo būdu ir t. t. Nors pramogų industrijų praktikai nuolatos dirba šiame lauke, tačiau ne visada galima suvokti visą šį lauką nuo jo neatsiplėšiant. Būtina žvelgti išlaikant objektyvumo distanciją.
Mokslininkai pastebi, kad periferijoje yra išskirtiniai ir unikalūs pramogų paketai, specifinio skonio ugdymo variantai, galiausiai išliekamąją vertę turintys vietos ir šalies kultūros savitumai, nacionalumo žymenys bei iniciatyvos.

Mokslininkai ir dėstytojai mato ir populiarumo lauką, ir jo periferiją. Jie studentus gali supažindinti su plačiahorizončiu pramogų industrijų kraštovaizdžiu ir kartu bendradarbiaujant su praktikais juos pastūmėti pirmiesiems žingsniams darbuotis imantis jau konkrečių pramogų industrijų praktikų.

Daugiau nei prieš metus dalyvavau jūsų, Jovile, suorganizuotoje diskusijoje, kur žurnalistas Saulius Bartkus kaltino Lietuvos švietimo įstaigas, kad neparuošia studentų, galinčių be jokio pagalbinio pasirengimo iš karto filmuoti, montuoti ir režisuoti TV laidas. Tą kartą aš jam atsakiau: jei mes paruošime absoliučiai puikų pramogų industrijų specialistą, jūs jo nesamdysite, jums jo paprasčiausiai nereikės.

S. Bartkaus kritika iliustruoja kur kas platesnę problemą: Lietuvos verslininkai nori samdyti superspecialistą, į kurio kompetencijas niekada daugiau nereikėtų investuoti, kurio kompetencijos būtų tinkamos kiekvienam konkrečiam šou verslo grandui ir neštų didžiulį pelną už minimalų atlyginimą.

Superspecialistų neruošia jokie pasaulio universitetai, nors ir apmoko juos dirbti su naujausiomis technologijomis, analitiškai vertinti kūrybos tendencijas, suvokti bei kritikuoti komunikacijos pokyčius.

Universitetai veikiau padeda įvaldyti kūrybingumo elementą į atitinkamas veiklos sritis integruojančius ir kūrybingumą pozityvia prasme normuojančius metodus. Taigi ir naujoji Pramogų industrijų katedra sieks, kad jaunasis specialistas gebėtų orientuotis pramogų industrijų lauke, jį vertinti kritiškai ir analitiškai, suprasti jo kūrybinę virtuvę ir auditoriją, išmanytų jo marketingą, vadybą, viešuosius ryšius.

Kūrybingas žmogus nebijo eksperimentuoti ir tokiu būdu kurti inovacijas. Jis ne tik dirba, bet ir visą gyvenimą gilina savo žinias ir gebėjimus (angl. long-life learning), stengiasi rasti naujas išeitis pačiose sudėtingiausiose ir netikėčiausiose situacijose.

Noriu pasakyti, kad pramogų industrijos liūtai, kaip ir didžioji visuomenės dalis į studijų programas ir studentų rengimą žiūri kaip į konvejerinį automobilių gamybos fabriką. Ugdyti žmogų – tai ne tas pat, kaip remontuoti buities apyvokos daiktus, gaminti pakavimui skirtas kartono dėžutes, TV eteriu transliuoti blizgančius nūdienos populiarios žvaigždės gyvenimo interjerus.

Dažnai pamirštamos labai skirtingos universitetų ir kolegijų misijos, neatskiriamos abiejų institucijų paskirtys. Kolegijos ruošia konkrečios srities, labai konkretų darbą atliekantį specialistą. Universitetai ruošia kūrybingą, plačiai mastančią asmenybę, tam tikra prasme net valdančią kolegijų paruoštus siauro profilio specialistus ir jų darbą.

Reziumuoti savo paaiškinimus galiu trimis teiginiais. Pirma, studijų metu universitetuose yra argumentuotai aiškinama tai, kas egzistuoja ir analizės gausoje jaunasis specialistas pamažu supažindinamas su esamu profesijos lauku. Antra, universitetai gamina ir į praktiką perduoda žinias. Trečia, universitetai, kai kuriais atvejai būdami greit nekintančiomis struktūromis, garantuoja kultūros, socialinės tikrovės, kūrybos, komunikacijos, technologijų vartojimo ir taikymo tęstinumą bei harmoniją, tradicijos išsaugojimą ir perkainavimą.

Kai kurie universitetai yra ir tautos arba regiono atminties ir tapatumo saugotojai. Tradicija ir tęstinumas yra labiausiai būdingi Vilniaus universitetui, kuris ir orientuojasi į tradiciją, o ne VGTU, kuris yra vienas iš šiuolaikiškiausių, atviriausių ir inovatyviausių Lietuvos universitetų.

– Jūsų vadovaujamos katedros studijų programų pobūdis – labiau praktinis nei teorinis. Visgi, kadangi šios studijų programos yra ne koleginės, o universitetinės, ne tik neišvengiamas, bet ir vienas iš pagrindinių jų ingredientų – teorinis pagrindas. Kaip žinia, šiuolaikinis jaunimas, ypač būsimieji profesionalūs kūrybininkai ir pramogininkai, teorinių dalykų kaip įmanydami vengia. Tad, jūsų manymu, kaip šį universitetinėms studijoms būtiną pagrindą būtų galima išgelbėti ir sėkmingai jį integruoti į pramogų industrijų ir renginių inžinerijos studijų programas?

– Esu įsitikinęs, kad universitete galima išmokyti pamilti teoriją. Meilė teorijai prasideda tuomet, kai studentai ją (teoriją) ima suprasti ir taikyti procesų ir produktų analizėje. Galiausiai kūrybos procesai persipina su daugybe teorijų ir net paskatina kurti naujas teorijas.

Žinau labai daug praktikų, dirbančių pramogų industrijų lauke, kuriems teorijos žinojimas ir gebėjimas ja remtis, argumentuojant savo sprendimus, tik padėjo profesinėje veikloje.

Aš visada net savo praktinėse paskaitose studentams demonstruoju kaip veikia įvairios praktikos ne takoskyroje, bet dialoge su teorija. Nesvarbu, kokią specialybę studijuoja studentai, svarbu tai, kad jiems paaiškinu nepavykusias praktikas ir nesėkmingai sukurtus produktus argumentuodamas tai, kad nebuvo paisoma dėsnių, kurie apibrėžiami ir paaiškinami teorijomis. Kartais net aš pats studentams būnu pavyzdžiu, pristatydamas savo menininko ir teoretiko profesines veiklas bei analizuodamas jų tarpusavio ryšius.

– Kokią ateities viziją puoselėjate kaip Pramogų industrijų katedros vedėjas? Kokia, jūsų manymu, šios katedros vieta KIF ir VGTU erdvėje? Kokius uždavinius keliate sau artimiausiai, o galbūt ir tolimesnei ateičiai, kad ši katedra sėkmingai gyvuotų?
– Pirmiausia norėčiau „suklijuoti“ kolektyvą, burti mokslininkų, pedagogų ir praktikų vieningą branduolį. Antra, mums kaip universitetui labai svarbūs mokslo tyrimai, kurie pramogų industrijų lauke dar tik įsibėgėja ir dar neturi stiprios ir įtakingos tradicijos. Tad pravartu visiems darbuotojams kartu galvoti tiek apie katedros, tiek apie fakulteto kaip išskirtinės mokyklos kokybinį įtvirtinimą.

Trečia, man svarbu kartu su kolektyvu puoselėti, tobulinti ir populiarinti pramogų industrijų ir renginių inžinerijos studijų programas. Ketvirta, kurti papildomas studijų programas, susijusias su plačiu pramogų industrijų lauku ir naujausių technologijų taikymu. Penkta, remiantis katedros ir viso fakulteto tyrimais bei moksliniu potencialu, bendruomeniškai vykdyti praktikų konsultacijas. Šešta, plėsti tarptautinius mokslo ir studijų tinklus, atnešančius naudos ne tik katedrai ar fakultetui, bet ir visam universitetui.

Ir mudu ne kartą diskutavome apie katedros planus ir pamenu, priėjome bendrą išvadą, kad svarbu ne tik rengti pramogų industrijų ir renginių inžinerijos profesionalus, vykdyti šių sričių teorinius / empirinius tyrimus, kurti naujas studijų programas, įskaitant magistro (ir ateityje – daktaro), taip pat – megzti ir plėtoti sėkmingus dialogus su pramogų verslo atstovais ir praktikais, generuoti socialines partnerystes ir bendradarbiavimą.

Tokia ir būtų užduotis, kurią sau keliu artimiausiai, o ir tolimesnei ateičiai.

„Šiaulių naujienos“ primena, kad doc. dr. R. Venckus laukia jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu: remigijus@venckus.eu. Įvairiais kultūros ir meno klausimais rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra parengęs ne vieną publikaciją, visos jos yra skelbiamos asmeniniame tekstų archyve www.culture.venckus.eu ir asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu.


 

Publikacijos nuoroda

Barevičiūtė, J. (2017-09-01). R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai. Šiaulių naujienos. Prieiga per internetą: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/35062-kulturos-kirtis-r-venckus-vadovaus-pramogu-industriju-katedrai.html (žiūrėta 2017-09-01).


 

Kiti dr. Remigijaus Venckaus interviu

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Vyrų aktus kuriantis profesorius užminė mįslę

Lrytas.lt straipsnis Šį ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaroma medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Atsargiai! Aš esu kitas“. Ji...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

R.Venckaus fotoparodoje – kitoks požiūris

kurjeris.lt informacija. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijų galerijoje pristatyta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Fotoatkarpos Nr.2“. Išskirtinį požiūrį į fotografiją turintis autorius savo fragmentiškais darbais stebina...

Remigijus Venckus: mėgstu meninį ironišką chuliganizmą

Eglė Červinskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje atidaryta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus paroda...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Vestuvės savanoje

Grytė Liandzbergienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Įspūdingos gamtos, ilgaamžės religijos ir didžiulių turtinių kontrastų šalis. Taip apie Etiopiją atsiliepia meno kritikas, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas Remigijus VENCKUS (36),...

Remigijus Venckus: „Kūrybos neatimsite niekada!“

Gabrielė Pastaukaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Pristatydamas parodą, jaučiuosi taip, lyg švęsčiau gimtadienį“, – sako medijų menininkas, meno ir kultūros kritikas doc. dr. Remigijus Venckus. Šįkart šventė vyksta gimtajame menininko krašte: Šiaulių universiteto...

Reakcija: paroda vyriškojo seksualumo tema?

https://youtu.be/upW7zKYiJgs Šiaulių televizijos parengtas reportažas, laidoje reakcija, pristato 2018 m. vasario 2 d., 18:00 val. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai 76353) atidarytą medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

VGTU dėstytojas paskaitoje privertė raudonuoti studentes

Joana Gimberytė-Juronė kalbina dr. Remigijų Venckų. Po antklode susipynę nuogi vyrų kūnai ir biblinės temos – šiuo deriniu garsėja šiauliečio menininko fotografijos. Parodą Kaune atidaręs vyras drąsiai kalbėjo apie nuogybę, tikėjimą ir vieną žinomiausių šių dienų...

Pokalbis apie Etiopiją

  https://soundcloud.com/remigijus-venckus/dr-remigijaus-venckaus-interviu-keliones-ir-svajones-2018-01-27-1500-lrt Pokalbis LRT Opus radijo stotieslaidoje Kelionės ir svajonės 2018 m. sausio 27 d. Pokalbis apie patirtis Afrikoje, o apie jas pasakoja doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Ar vis dar čia esame mes, dėmesingai kuriantys save ir savo gyvenimus?

Rūta Švedienė kalbasi su dr. Remigijum Venckum. AR VIS DAR ČIA ESAME MES, DĖMESINGAI KURIANTYS SAVE IR SAVO GYVENIMUS? Kėdainių lietuvių ir švedų draugija pradeda vykdyti naują, skatinantį nevyriausybinių organizaciją plėtrą, projektą „Motyvuojantis bendravimas ir...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Renginys nepalikęs abejingų

Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų. Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimė") apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš...

Mahometas. Kalnas. Ir kitokia lietuviška fotografija

Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu.  Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...

R. Venckus: „Man kartais norisi vemti nuo vaizdų kiekio“

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...

„Ką čia velnią rodai“, arba kaip atrasti nieką

Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...

R. Venckaus meninė fotografija – dovana Šiauliams.

Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...

Remigijus Venckus nebijo būti pavadintas gėjumi

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą  skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...

Iš praeities dabartyje, iš dabarties — praeityje

Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...

Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų

Gabrielė Kuizinaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. 2015 m. balandžio 21 d. LR ambasadoje Berlyne atidaryta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“. Menininkas daug kartų lankėsi Berlyne, domėjosi miesto...

Menininkas R. Venckus apie mirusius ir medijas

Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.  Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...

Remigijus Venckus: moralės žvėris prieš nuogumą

Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....

Remigijaus Venckaus paskaita apie eksperimentinę fotografiją

Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus....

R. Venckus – atvirai apie „Kūrybiškos vasaros“ idėją

Naujienų portalo „Delfi" žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Dažnas iš mūsų mano, kad vasara yra kelionių, atostogų ir stovyklų metas, tačiau ne visi renkasi keliones, aktyvų ir sportišką poilsį. Rugpjūčio pradžioje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) buvo...

Laikas ir erdvė pagal R. Venckų

Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų

Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų

Gabrielė Kuizinaitė kalbina dr. Remigijų Venckų.

2015 m. balandžio 21 d. LR ambasadoje Berlyne atidaryta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“. Menininkas daug kartų lankėsi Berlyne, domėjosi miesto muziejuose ir galerijose eksponuojamais meno kūriniais. Todėl ir ši paroda sukomponuota iš anksčiau jo sukurtų fotografijų serijų „Dienoraščių vietos“ ir esė rinkinio „Berlyno dienoraštis“. Anksčiau kai kuriems menininko darbams būdinga nespalvota, minimali forma. Vėliau fotomenininkas pradėjo eksperimentuoti spalvomis, o kompozicijos centre atsirado žmogus, tikriausiai, kelionės metu sutiktas pakeleivis(-ė).

Menininko kelionė yra ilgas procesas, kurio metu svarbus savęs ir aplinkos tyrinėjimas, santykis su „kita“ erdve ir „kitu“ laiku bei laiko ir erdvės kontinuumu. Apie parodą, kūrybą ir profesionalias įžvalgas apie dabarties kultūrą bei meną kalbėjausi su kūrėju pakeliui iš Berlyno į Vilnių.

Prieš pradėdama pokalbį paminėsiu R. Venckaus gyvenimo faktus.

Menininkas gimė 1981 m. Šiaulių rajone, Vijolių kaime. 2004 m. Šiaulių universitete baigė dailininko grafiko specialybę, 2006 m. įgijo meno istoriko humanitarinių mokslų magistro laipsnį. 2014 m. Vilniaus dailės akademijoje apgynė menotyros daktaro disertaciją tema „Jacques’o Derrida dekonstrukcijos taikymas videomeno tyrimui“. Šiuo metu R. Venckus yra Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius, docentas ir Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas.

Dr. Remigijaus Venckaus autoportretas

R. Venckus yra 14–os mokslo straipsnių, 3–jų mokslo pranešimų skelbtų tarptautinėse konferencijose ir 14–os – skelbtų respublikinėse mokslo konferencijose autorius. 2007 – 2014 m. paskelbė 106 kritines recenzijas apie pasaulyje garsių lietuvių ir užsienio kūrėjų meną. Yra 139 straipsnių apie meną ir kultūrą autorius. R. Venckaus rengtos recenzijos apie šiuolaikinį meną lydi žymių menininkų parodas ir kultūros renginius ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Vokietijoje, Latvijoje. Nuo 2008 m. R. Venckus yra Tarptautinio vaizduojamųjų menų festivalio „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ meno kritikas. Jau 11 metų skaito paskaitas apie videomeną, fotografiją, kūrybines industrijas ir vizualumo teorijas Lietuvos ir užsienio universitetuose. Dėstė Vilniaus universiteto, Vilniaus dailės akademijos, Vytauto Didžiojo universiteto, Šiaulių universiteto ir Centrinio Lankašyro universiteto (UCLAN, Didžioji Britanija) studijų programose. R. Venckus taip pat dalyvavo 26–iose tarptautinėse parodose ir 17–oje respublikinių. Surengė 25 autorines parodas Lietuvoje ir 2 – Lenkijoje.

Gabrielė Kuizinaitė: Kas paskatino sukurti fotografijų seriją apie Berlyną ir kodėl šią parodą pristatėte Berlyno mieste?

Remigijus Venckus: Meno kūrinių idėjos kartais gimsta labai spontaniškai. Dažnai net negaliu įvardinti kas konkrečiai lemia vienos ar kitos koncepcijos atsiradimą. Berlyno mieste lankiausi ne vieną kartą. Nuo pat pirmojo vizito, kuris įvyko 2010 m. šis miestas paliko didžiulį įspūdį. Labiausiai mane žavėjo šiuolaikiškas ir išskirtinai profesionalus požiūris į konceptualiuosius menus bei jų vadybą. Lankantis skirtingose kultūrose dažnai mane apninka noras kažką savito iš jų parsigabenti.

Vieni perka albumus, kiti suvenyrus, tokius kaip neva Berlyno sienos atplaišos, o aš fotografuoju ir rašau. Tad po pirmojo vizito parašiau fotografijomis lydimą esė „Berlyno dienoraštis“. Tąkart labai norėjau, kad mano kūriniais susidomėtų vokiečiai. Nors didelio atgarsio iš jų pusės nesulaukiau, tačiau mano esė išspausdino kultūros savaitraštis „Literatūra ir menas“.

2014 m. Panevėžio fotografijos galerija (Panevėžio miesto dailės galerijos padalinyje, (Vasario 16-osios g. 11, Panevėžys) organizavo parodas, kuriose didelis dėmesys buvo skiriamas skirtingiems Europos miestams ir šalims. Rugsėjis, buvo paskelbtas Vokietijos mėnesiu. Tad rugsėjo 24 d. – spalio 12 d.d. surengiau autorinę parodą apie Berlyną. Specialiai sukūriau naują seriją „Potsdamer Platz“, kuri susilaukė ne tik lietuvių meno kūrėjų bet ir kuratorių didžiulio dėmesio. Mano paroda susidomėjote ir Jūs, Gabriele, ir LR Ambasados Berlyne kultūros atašė dr. Gabrielė Žaidytė. Tad vos tik Jums užsiminiau apie tai, kad norėčiau vokiečiams parodyti fotografijų kolekciją apie Berlyną, ši paroda buvo pradėta iš karto planuoti.

Šiandien galiu teigti, kad ne tik pavieniais vizitais, pasimėgavimu Berlyno meno pasauliu ir nuostabia vokiečių literatūra, kinu ir filosofija, bet ir meno kūrybos procesu tapau „suvarstytas“ su nuostabiu miestu ir jo kultūriniu fonu.

G. K.: Jūs rašote meno parodų recenzijas, fotografuojate, kuriate videomeną, dėstote ir vadovaujate mokslo įstaigos padaliniui, ar visos profesijos ir meno sritys viena kitai netrukdo, ar jos papildo viena kitą?

R. V.: Dar studijuodamas dailininko grafiko specialybės bakalauro studijų programoje, berods 2000 m. pedagogikos istorijos paskaitoje girdėjau dėstytoją akcentuojant, kad dabarties laikas, XX a. pabaiga – XXI a. pradžia, verčia mus mokytis visą gyvenimą, kad žinių visuomenė yra ateities visuomenė, kad žinios yra papildomos ir koreguojamos dalyvaujanti vis kitose ir net naujesnėse praktikose. Kai pradedu svarstyti apie platų savo veiklos ir interesų ratą aš visada prisimenu šiuos teiginius. Šiandien suprantu, kad kelias kurį einu yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų. Maža to siurprizų tikriausiai bus dar daugiau. Kai bandau nusipurtyti prievolių užsiimti viena ar kita veikla, kuri šiuo metu man atrodo neaktuali ir su kuria niekaip nesusidorosiu, vis tik gyvenimiška situacija pakoreguoja mano norus ir tenka imtis to, apie ką anksčiau net galvoti vengdavau.

Šiuo atveju dažnai iš mano lūpų išsprūsta šmaikštus posakis: „Dievas tikrai turi tobulą jumoro jausmą“. Nuoširdžiai ir kritiškai žvelgdamas į savo veiklų diapazoną vis tik manau, kad esu lankstus. Šis mano lankstumas leidžia priimti net pačius netikėčiausius iššūkius, pradėti naujas veiklas ir net siekiant kokybės tapti bet kurios veiklos ir sferos „architektu – inžinieriumi“. Pavyzdžiui, visai neseniai pradėjau vadovauti Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institutui naujame, veržliame, drąsiame ir besikuriančiame Kazimiero Simonavičiaus universitete. Nors ilgai klausiau savęs, kodėl priėmiau šį gyvenimo iššūkį, tačiau atsigręžęs į neseną praeitį, regiu sunkius, bet įveiktus menotyros daktaro disertacijos rengimo metus. Tad galiu daryti išvadą, kurią įvardinu ne tik savuoju vidiniu balsu, bet ir konstatuoju Jums – visiems kurie manęs klausiate bei mane girdite: visas mano veiklas vienija kūryba. Manau, kad kitaip ir negali būti, nes aš ir pats esu lyg daugiabriaunė, kintanti figūra.

G. K.: Kuravote ne vieną parodą – festivalį, parodų atidarymuose viešai kritikuojate meną, dalyvaujate apskrito stalo diskusijose. Gal galite išskirti isimintiniausius ir geriausiai pavykusius renginius?

R. V.: Aš nemėgstu kuratoriaus darbo. Jis man neteikia didžiulio malonumo. Kuruodamas jaučiu neapsakomai didelę įtampą, nes ant mano pečių gula atsakomybė už visus darbe dalyvaujančius asmenis ir visas veiklas. Nors šiandien, kai tenka rengti savo autorines parodas, kuratoriaus darbas lieka neišvengiamas, tačiau vis tik labiau esu linkęs perleisti šį darbą kitam asmeniui (pavyzdžiui Jums), kuris jaučia didesnį malonumą ir kuravimą iš visų savo veiklų išskiria kaip pagrindinę.

Vis tik imtis kuratoriaus vaidmens dažniausiai tekdavo dirbant akademinėje sferoje, reprezentuojant šiuolaikinius medijų menus ir jų pasiekimus ne tik Lietuvos aukštojo mokslo, bet ir užsienio institucijose. Įsimintiniausi kuratoriaus veiklos rezultatai tikriausiai yra susiję su Vytauto Didžiojo universiteto vardu. 2011 – 2014 m. kartu su kolega doc. dr. Rimantu Plunge ir padedant kitiems dėstytojams bei studentams „vairavome“ tarptautines „Medijų meno dienas“. Vieną jų, 2012 m. birželio 26 – 29 d. surengėme net Palangoje, Antano Mončio namuose – muziejuje. Šiandien mane stebina, kaip turėdami beveik nulinį biudžetą, pasikliovę koleginiais santykiais su užsienio akademinių bendruomenių atstovais sukūrėme festivalius anuomet trukusius net pusę mėnesio. Gal atrodysiu per daug įžūlus, bet paminėsiu, kad turėdami beveik nulinį biudžetą, ypač ribotą padėjėjų skaičių ir intelektualinius resursus kartu su R. Plunge sugebėjome padaryti festivalį ne ką prastesnį nei kiti festivaliai organizuojami Kauno ir Vilniaus miestuose. Neabejotinai viskas anuomet atrodė truputį kukliau, bet norisi garsiai ištarti – skirkite mums didesnį biudžetą ir mūsų veiklos rezultatas Jūsų nenuvils.

Lietuvoje jau aštuonerius metus aktyviai veikia šiuolaikinę tapybą pristatantis festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. Beveik nuo pat pirmųjų festivalio žingsnių rašau festivalio recenzijas, katalogų tekstus, bei pažintinius – tiriamuosius straipsnius. Parengiau ne vieną tiriamąjį straipsnį Všį „Artkomas“ išleistuose meno albumuose (Saukos šeimos – kūrinių, Aliaus Berdenkovo – skulptūrų, Jono Daniliausko – tapybos). Rašytojo – kritiko veikla man patinka. Tapyba mane domina. Vykdydamas kritiką jaučiu teigiamą adrenalino proveržį. Šiandien mano parašytų tekstų apie tapybą apimtis tikriausiai sudarytų per 350 puslapių.

Kartais jaučiu pakankamą malonumą dėstydamas studentams. Jei skaitant paskaitą auditorija suklūsta, dalyvauja diskusijoje, reiškia nuomonę ir motyvuotai gilinasi bei ruošiasi paskaitoms, tuomet visą mano pasirengimo paskaitai triūsą atperka šios reakcijos ir verčia mane siekti dar didesnio profesionalumo. Būtent taip nutiko šiais metais skaitant Mados fotografijos kursą Kazimiero Simonavičiaus universitete. Anksčiau net nebūčiau pagalvojęs, kad suknelių ir išraiškingų moters krūtinių fotografijos gali mane sudominti ir versti atlikti išsamias analizes brėžiant paraleles su bendru vizualiosios kultūros diskursu bei viešoje socialinėje erdvėje plėtojamais ritualais.

G. K.: Kada susidomėjote fotografijos menu? Kokie menininkai ir dėstytojai buvo Jūsų mokytojai? Glaustai apibūdinkite savo menininko kelią?

R. V.: Fotografijos menu labiausiai susidomėjau prieš vienuolika metų. Tuomet mane labiausiai domino tapyba ir grafika. Anksčiau save įsivaizdavau gyvenime žengiant profesionalaus dailininko keliu. Kai mokiausi dailininko specialybėje, antrame kurse mane draugai paskatino nusipirkti rusišką „Zenit“ (Зенит) fotoaparatą. Po kelių nevykusių fotobandymų aparatą padėjau į lentyną ilgam poilsiui. Neužilgo susidomėjau kinu ir videomenu. Pradėjau kurti videofilmus ir eksperimentuojant aiškintis technologinius niuansus. Dar vėliau, po truputį fotografuodamas ėmiau puoselėti analoginės juostos ir skaitmeninio atvaizdo sintezę. Mano keistus eksperimentus pastebėjo jauna fotografė, tuomet buvusi mano studentė Edita Voverytė. Ji labai operatyviai susitarė su Panevėžio mieste esančios „Galerijos XX“ vadovais dėl mano autorinės parodos rengimo. 2007 gegužės 4 – 15 d. surengta paroda „Nieko įprasto neturinti diena“ sulaukė fotomenininkų dėmesio.

Po to susipažinau su fotomenininku Gyčiu Skudžinsku, kuris anuomet gyvenęs Palangoje surengė mano antrąją autorinę parodą Antano Mončio namuose – muziejuje. Dar po kelių metų draugai paprašė sukurti jų aktų fotografiją. Dėl išraiškingesnės anatomijos kurti vyrišką aktą man tapo įdomiau nei moters. Keletą aktų išeksponavau grupinėje dėstytojų ir studentų parodoje bei surengiau autorinę fotografijų parodą Panevėžio fotografijos galerijoje ir Kelmės krašto muziejuje.

Paroda sulaukė didžiulio ir įvairaus dėmesio bei lenkų kuratoriaus skambučio. Jis mane pakvietė dalyvauti „Ars Homoerotica“ tarptautinėje parodoje Varšuvoje (2010 m. Nacionalinis Lenkijos muziejus). Taip pelniau vyrų aktų fotografo titulą, nors po šio įvykio surengiau tik dvi aktų parodas: „Aš esu kitas“ ir „AnOther“. Susidurdamas su siauru ir iškreiptu lietuvių meno kritikų, kuratorių, muziejininkų ir galeristų požiūriu į nuogo vyriško kūno demonstravimą, šiuo metu pristabdžiau aktų fotografijos projektus. Nuo 2013 m. ryžausi šturmuoti Lietuvos meno erdves. Pradėjau kurti labiau eksperimentinę, abstrakčią fotografiją, kurios centrinė ašis – atmintis, erdvėlaikis, individuali patirtis. Dabar kūryboje labiau tyrinėju technologiją, kuri ne tik praplečia mano pirminį įsivaizdavimą kaip galima vizualiai reikšti minti, bet ir suformuoja tam tikrą raiškos gramatiką. Per 2013 – 2014 m. surengiau 12 autorinių parodų.

Negaliu įvardinti kas mano mokytojai. Man gyvenime darė daug kas įtaką, bet tikriausiai netiesiogiai. Pirma – mano tėvai, kurie mane dar mažą vaikigalį laisvalaikiu tampydavo po muziejus ir galerijas; antra – Šiaulių universiteto Menų fakulteto dėstytojai, kurie pastebėdami mano nepaklusnumą akademinėms taisyklėms stiprino laisvo kūrybingumo programą; trečia – mane daug ko išmokė disertacijos rašymo metai, konkrečiai mano vadovas prof. dr. Gintautas Mažeikis ir anksčiau buvęs konsultantas doc. dr. Arūnas Gelūnas, dabar LR ambasadorius Paryžiuje prie UNESCO komisijos. Jie išmokė mane kūrybingai derinti atidumą fundamentalioms tiesoms ir laisvą kūrybingumą. Visi jie darė įtaką man kaip žmogui ir todėl numanoma, jog lėmė ir mano estetinį skonį, ir fotografijos raišką. Tačiau negaliu išskirti konkretaus fotografo, kuris lėmė mano meninės kalbos kryptį. Nors visada žavėjausi Annie Leibovitz, Robert’u Mapplethorpe’u, Pierre et Gilles, bet nieko panašaus į jų stilistiką aš nesukūriau ir neplanuoju kurti.

G.K.: Ar galite išskirti šiuolaikinės fotografijos tendencijos, kokios Jos? Kokią Lietuvos fotografiją regite šiandien?

R.V.: Bandydamas atsakyti į tokį klausimą labai greitai galiu nusikalbėti, nes labai griežtai neseku pasaulinių ir Lietuviškų fotomeno tendencijų. Taip pat analizuodamas fotomenininkų kūrybą nesiekiu savo analizės sujungti su plačiu ir daugiakrypčiu pasauliniu kontekstu. Tačiau pabandysiu atsakyti. Labai dažnai studentams pateikiu tokią schemą apie vizualųjį, šiuolaikinį meną. Mano manymu ši schema taip pat gali būti taikoma analizuojant fotografijos kūrybą. Vizualusis menas išvien žengia keturiomis kryptimis. Pirma – komercinis ir taikomasis; dauguma jo rezultatų nesusilauks didelio istorijos dėmesio. Antra – pramoginis, atrakcioninis arba nuotykio menas; jis vartojamas kaip greitas maistas; malonu jį stebėti, „faina jame būti“ – šiais epitetais labai dažnai įvardinu Žilvino Kempino kūrybą. Trečia – technologijų tyrimo menas, kai realizuojant idėją nemažas kūrėjo dėmesys yra skiriamas technologiniam sprendimui, kai tiriamos priemonės ir ieškomas tinkamas raiškos rezultatas; paskutiniuosius tris metus aš pats žengiu būtent šiuo keliu. Ketvirta – politinis menas; tai konceptualios refleksijos ir vizualūs sprendiniai, kuriuos lemia socialinės, ekonominės, seksualinės ir kitokios, labai aktualios bei galvos skausmą sukeliančios tikrovės problemos. Nors aš vis tik manau, kad visi šie meno išskirti tipai yra aktualūs ir turi lygiavertę teisę egzistuoti, tačiau didžiausią dėmesį aš skiriu paskutiniesiems dviems.

Iš pirmo žvilgsnio Lietuvos fotografija man atrodo ir įdomi, ir nuobodi. Vis tik dabarties kartose dar yra gajos ir įsirėžusios mūsų stiprios, ankstyvosios Lietuvos fotomokyklos tendencijos. Tokia fotografija man atrodo lyg užgniaužta suspenduotame laike. Visi męs pritardami šios fotografijos dominavimui, bent Europiniame kontekste, atrodome lyg gyvenantys prieš 30 – 50 m. Aš nemėgstu per ne lyg didelių ir ypač sureikšmintų jaunųjų Lietuvos fotografų pretenzijų į perdėtą konceptualumą. Mane ypač siutina, kai regiu negrabiai sukibusią teoriją ir praktiką.

Dažnai tokia fotografija man atrodo lyg konceptualizmo iškamša, labai formali ir neva nurodanti į kažkokį psicho-socio-kultūrinį be galo probleminį ir neišsprendžiamą lauką. Man įdomiausia ta fotografija, kurioje gausu eksperimento, kurioje gal ir nevisada sklandžiai, bet organiškai dera turinys ir netikėta jo išraiška. Ypatingai vertinu du gerai pažįstamus kūrėjus. Jų meną nuolat stebiu. Tai Gytis Skudžinskas ir Rimantas Plungė.

G. K.: Kokie Jūsų ateities planai?

R. V.: Kai man užduodamas šis klausimas, visada pajuokauju: gal geriau paklauskime Dievo, kokie jo planai? Kartais net abejoju ar jo planus suvokti iš vis yra įmanoma.

Šiuo metu aš rengiu naujus kūrinius dviem autorinėms parodoms: „Amnezija. Tušti ekranai“ ir rugsėjo mėnesį įvyksiančiai parodai, skirtai Šiaulių miesto gimtadienio minėjimui.

Ateityje tikriausiai ir toliau dirbsiu dėstytoju dviejuose universitetuose. Manęs laukia labai karšta vasara nes pradėjau vadovauti Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos institutui. Tad turiu pasitelkti kūrybingumą, racionalumą ir objektyvumą bei spręsti daugybę naujai kylančių klausimų. Bet mano ryžtą palaiko ir mano smalsumas, ir šauni, aktyvi bei labai progresyviai mąstanti universiteto komanda: rektorius – prof. dr. Arūnas Augustinaitis, prorektorė – doc. dr. Aistė Kiškienė ir kancleris – lekt. Darius Verbyla.

Kadangi mano archyve susikaupė begalė tekstų apie tapyba, todėl aš jau keletą metų svajoju parengti ir išleisti knygą apie šiuolaikinę tapybą. Tad ką veikti aš turiu, tik svarbu kar viskam užtektų jėgų ir laiko.

G. K. : Tikiuosi Jūsų planai bus įgyvendinti. Linkiu sėkmės. Labai dėkoju už Jūsų pokalbį.


 

Publikacijos nuoroda

Kuizinaitė, G. (2015-04-24). Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų. Delfi.lt. Prieiga internetu: http://www.delfi.lt/veidai/kultura/r-venckus-kelias-kuri-einu-yra-neiprastai-vingiuotas-ir-pilnas-siurprizu.d?id=67802120 (žiūrėta 2017-08-31).


 

Kiti dr. Remigijaus Venckaus interviu

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Vyrų aktus kuriantis profesorius užminė mįslę

Lrytas.lt straipsnis Šį ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaroma medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Atsargiai! Aš esu kitas“. Ji...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

R.Venckaus fotoparodoje – kitoks požiūris

kurjeris.lt informacija. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijų galerijoje pristatyta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Fotoatkarpos Nr.2“. Išskirtinį požiūrį į fotografiją turintis autorius savo fragmentiškais darbais stebina...

Remigijus Venckus: mėgstu meninį ironišką chuliganizmą

Eglė Červinskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje atidaryta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus paroda...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Vestuvės savanoje

Grytė Liandzbergienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Įspūdingos gamtos, ilgaamžės religijos ir didžiulių turtinių kontrastų šalis. Taip apie Etiopiją atsiliepia meno kritikas, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas Remigijus VENCKUS (36),...

Remigijus Venckus: „Kūrybos neatimsite niekada!“

Gabrielė Pastaukaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Pristatydamas parodą, jaučiuosi taip, lyg švęsčiau gimtadienį“, – sako medijų menininkas, meno ir kultūros kritikas doc. dr. Remigijus Venckus. Šįkart šventė vyksta gimtajame menininko krašte: Šiaulių universiteto...

Reakcija: paroda vyriškojo seksualumo tema?

https://youtu.be/upW7zKYiJgs Šiaulių televizijos parengtas reportažas, laidoje reakcija, pristato 2018 m. vasario 2 d., 18:00 val. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai 76353) atidarytą medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

VGTU dėstytojas paskaitoje privertė raudonuoti studentes

Joana Gimberytė-Juronė kalbina dr. Remigijų Venckų. Po antklode susipynę nuogi vyrų kūnai ir biblinės temos – šiuo deriniu garsėja šiauliečio menininko fotografijos. Parodą Kaune atidaręs vyras drąsiai kalbėjo apie nuogybę, tikėjimą ir vieną žinomiausių šių dienų...

Pokalbis apie Etiopiją

  https://soundcloud.com/remigijus-venckus/dr-remigijaus-venckaus-interviu-keliones-ir-svajones-2018-01-27-1500-lrt Pokalbis LRT Opus radijo stotieslaidoje Kelionės ir svajonės 2018 m. sausio 27 d. Pokalbis apie patirtis Afrikoje, o apie jas pasakoja doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Ar vis dar čia esame mes, dėmesingai kuriantys save ir savo gyvenimus?

Rūta Švedienė kalbasi su dr. Remigijum Venckum. AR VIS DAR ČIA ESAME MES, DĖMESINGAI KURIANTYS SAVE IR SAVO GYVENIMUS? Kėdainių lietuvių ir švedų draugija pradeda vykdyti naują, skatinantį nevyriausybinių organizaciją plėtrą, projektą „Motyvuojantis bendravimas ir...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Renginys nepalikęs abejingų

Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų. Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimė") apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš...

Mahometas. Kalnas. Ir kitokia lietuviška fotografija

Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu.  Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...

R. Venckus: „Man kartais norisi vemti nuo vaizdų kiekio“

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...

„Ką čia velnią rodai“, arba kaip atrasti nieką

Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...

R. Venckaus meninė fotografija – dovana Šiauliams.

Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...

Remigijus Venckus nebijo būti pavadintas gėjumi

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą  skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...

Iš praeities dabartyje, iš dabarties — praeityje

Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...

Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų

Gabrielė Kuizinaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. 2015 m. balandžio 21 d. LR ambasadoje Berlyne atidaryta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“. Menininkas daug kartų lankėsi Berlyne, domėjosi miesto...

Menininkas R. Venckus apie mirusius ir medijas

Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.  Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...

Remigijus Venckus: moralės žvėris prieš nuogumą

Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....

Remigijaus Venckaus paskaita apie eksperimentinę fotografiją

Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus....

R. Venckus – atvirai apie „Kūrybiškos vasaros“ idėją

Naujienų portalo „Delfi" žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Dažnas iš mūsų mano, kad vasara yra kelionių, atostogų ir stovyklų metas, tačiau ne visi renkasi keliones, aktyvų ir sportišką poilsį. Rugpjūčio pradžioje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) buvo...

Laikas ir erdvė pagal R. Venckų

Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus.

Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais klausimais apie šiuolaikinį universitetinį mokslą kalbasi medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus kartu su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekane doc. dr. Živile Sederevičiūte-Pačiauskiene.

Prieš trejetą metų persikėliau gyventi į Vilnių. Aktyviai įsiliedamas į sostinės akademinę bendruomenę susipažinau su doc. dr. Živile Sederevičiūte-Pačiauskiene. Mūsų dalykinė pažintis plėtojosi susitinkant ir bendraujant mokslo renginiuose, apskrito stalo akademinėse diskusijose, o kai kada net vienas kito teiraujantis patarimo skirtingais profesiniais klausimais.

Mane visada domino kolegės požiūris į šiuolaikinį mokslą ir numatomas jo perspektyvas. Tad prieš pateikdamas skaitytojui mūsų išsamų pokalbį, noriu glaustai supažindinti su mano pašnekovės biografija.

Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė – biomedicinos mokslų daktarė, socialinių mokslų docentė, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto dekanė. Nors Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė turi edukologinį, biologinį išsilavinimą, bet nuo savo karjeros pradžios domėjosi komunikacija.

Šia tema aktyviai skaitomos paskaitos studentams ir įmonėms ją vedė prie fakulteto, ruošiančio komunikacijos specialistus, vadovo darbo. Išsilavinimo platumas tapo pagrindiniu privalumu plėtojant tarptautinius ryšius ir užtikrinant bendradarbiavimą tarp mokslo ir verslo. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė išleido keturis technologijų vadovėlius mokyklai, vartojimo kultūros vadovėlį mokytojams ir dvi etiketo knygas tiems, kam įdomi dalykinė komunikacija. Skaitė paskaitas 15-oje aukštųjų mokyklų, 9-iose pasaulio šalyse.

– Viešojoje erdvėje labai daug pastebiu kritikos, adresuotos mokslui, studijoms, išsilavinimui ir jo naudai. Dažnai, nors mano manymu, ne visada pelnytai, universitetai kaltinami nekokybe, neverslumu, nešiuolaikiniu požiūriu ir panašiai. Tikriausiai ir jūs pastebėjote, kad Švietimo ir mokslo ministerijos planuose labiausiai deklaruojamas universitetų jungimas. Ši deklaracija kelia daugiau sumaišties ir nesusikalbėjimo, ištisas pasipiktinimų ir susipriešinimų audras. Kadangi turite daug patirties edukologijos srityje, tad aš noriu jūsų pasiteirauti, kaip regite dabarties Lietuvos aukštojo mokslo kraštovaizdį? Ar tikrai mūsų aukštojo mokslo sistema yra tiek apgailėtina, kad ją reikia bet kokia kaina galutinai sunaikinti? Ar universitetų jungimo žingsnis yra būtinas ir pirmasis norint žengti tikrosios kokybės ir net tarptautinės konkurencijos link?
– Situaciją galėčiau vertinti iš dviejų pusių – kaip edukologė ir kaip komunikacijos specialistus rengiančio fakulteto dekanė. Vienas klausimas yra kaip pagerinti studijų kokybę Lietuvoje, o kitas – kaip politikai geba šį siekį iškomunikuoti.

Pastarasis, beje, sukelia daugiausia visuomenės nepasitenkinimo, nes visuomenė girdi tai, kas jai yra sakoma. Jei yra sakoma, kad tikslas yra sumažinti universitetų skaičių, žmonės tai ir girdi. Visgi tai yra viena iš šiuo metu pasirinktų priemonių, o priemonę skelbti vien tik kaip tikslą nėra teisinga. Svarbu yra, ne tik ką  darome, bet ir tai, kaip tai pateikiame.

Manau, kad Vyriausybė žvelgia į šį reikalą ūkiškai, ar verta išlaikyti ir investuoti į mažai studentų parengiančius universitetus. Jie galvoja – junkime ir stiprinkime tai, ką turime geriausio.

Tačiau pažvelkime į šį klausimą iš kitos pusės. Universitetai buvo priversti tapti paslaugos pardavėjais, konkuruoti dėl studentų skaičių, nes nuo jų priklauso studijų finansavimas. Tad šalia studijų kokybės prisidėjo studijų marketingas, reklama ir baimė išnykti. Vietoje laisvės kurti inovacijas, mokslininkai tapo ir studijų ,,pardavėjais“.

Šiomis sąlygomis jau nėra aiškus universiteto tapatumas, kas jis yra, kokia jo misija. Prie šio svyravimo prisideda švietimo politikos įgyvendinimo institucijų požiūris ,,jūs nepakankamai geri“. Nesvarbu, kad universitetai patenka į 2–5 procentus geriausių pasaulio universitetų skaičių, vis tiek jie nepakankamai geri. Nevertinamas, plakamas žmogus sunkiai pasiekia gerų rezultatų. Visuose universitetuose yra gerų ir žemesnės kokybės programų, puikių ir mažiau gerų dėstytojų. Stojantieji taip pat skirtingi. Lengva dirbti su stipriais studentais, bet pabandykime paruošti gerus specialistus iš silpnesnių. Todėl skaičiai kartais negali būti kokybės rodikliu. Tad jei mūsų politikai imtųsi remti, stiprinti universitetus, jais didžiuotis ir rūpintis, tada net ir sujungimas atrodytų kaip logiška universitetinio mokslo stiprinimo priemonė.

Doc. dr. Ž. Sederevičiūtė-Pačiauskienė: „Universitetai jau gyvena ketvirtosios pramonės revoliucijos pulsu, rengdami Europos Sąjungos projektus, kurdami inovacijas ir netgi naujas mokslo kryptis.“

– Šiuo metu vadovaujate Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetui. Gana gerai matote ne tik savo akademinio padalinio, bet ir viso universiteto, kuriame dirbate, situaciją, tad noriu paklausti, kaip, jūsų manymu, vykdoma reforma lems Vilniaus Gedimino technikos universiteto struktūros, studijų ir mokslo kokybę?
– Vilniaus Gedimino technikos universitetas yra stiprus ne tik reitinguose. Tai, kad patekome į 2,1 procento geriausių sąrašą nėra ,,popierinis“ faktas. Dirbant viduje jaučiasi, kad dirbi šiuolaikinėje, tarptautinėje, aukštus reikalavimus tiek studijų kokybei, tiek dėstytojams turinčioje aplinkoje. Per pastaruosius metus VGTU iš esmės atsinaujina iš vidaus, vykdomos pertvarkos bene visose universiteto veiklos srityse. Tai nuteikia labai optimistiškai.

Ši pertvarka turės daugiau reikšmės mūsų kaip aukšto lygio universitetui, nei pertvarka Lietuvoje, nebent pastaroji pasisuktų produktyvia linkme, būtų atsisakyta finansavimo pagal studentų skaičių, pradėta pripažinti dėstytojus, mokslininkus kaip svarbią visuomenės dalį, būtų pakelti dėstytojų atlyginimai, sumažintos kontaktinės valandos, palikta daugiau laiko mokslinei veiklai.

Studijų kokybė priklauso nuo daug ko, tačiau labiausiai nuo konkretaus dėstytojo, mokslininko kompetencijos ir noro dirbti, taip pat nuo studentų pasirengimo bei atsakomybės.

Atsisakius universitetų finansavimo, kuris priklauso nuo priimtų studentų skaičiaus, universitetai būtų linkę daugiau bendradarbiauti, užuot konkuravę. Universitetai stengtųsi pritraukti tik geriausius studentus, nes nebūtų prasmės priimti daugiau, nei numatyta. Atlyginimų padidinimas leistų lengviau pritraukti stiprų jaunimą rinktis doktorantūros studijas ir likti dirbti universitete. Dėstytojai galėtų dirbti vienoje institucijoje, nesibaimindami dėl šeimos išlaikymo ir daugiau laiko skirdami mokslinei veiklai.

Šiuo metu VGTU darbuotojų apmokėjimo sistema skatina dėstytojų mokslinį darbą, net ir dirbant viename universitete galima uždirbti dvigubai. Tačiau kai kurių sričių mokslininkų labai trūksta, todėl universitetams dėl geriausių tenka konkuruoti.

– Lietuvos akademinė bendruomenė jau yra pripratusi prie kūrybinių industrijų sąvokos, tačiau man dažnai bendraujant su skirtingų profesijų atstovais vis dar tenka atsakyti į klausimą, kokia tai mokslo ir studijų sritis, kaip šios studijos yra vykdomos universitetuose. Gal galėtumėte pasidalyti asmeninėmis įžvalgomis ir vizijomis apie tai, kokios yra kūrybinių industrijų studijos jūsų vadovaujamame fakultete?
– Kūrybinės industrijos – meno, technologijų ir komunikacijos sintezė. Tai integruotos kelių krypčių studijos ir tokių rasis vis daugiau, kadangi tarpdalykinių kompetencijų reikalauja šiandieninė rinka.

Mūsų studentus darbdaviai vadina žmogumi-orkestru. Jie supranta komunikaciją ir marketingą, yra įvaldę informacines technologijas, turi meninį supratimą, toks išsilavinimas atveria duris į labai skirtingas veiklas.

Mūsų studentas geba parengti komunikacijos planą ir jį įgyvendinti, gali sukurti trumpus vaizdo siužetus ir rengti tekstus medijoms, valdyti socialinius tinklus, kurti reklaminius ir meninius vizualus – nuotraukas, plakatus, filmus.

Dažnai įmonės šias paslaugas perka iš skirtingų įmonių, o mažoms įmonėms tai – problema. Todėl kūrybinių industrijų absolventas yra labai paklausus. Linkedin duomenimis, 87 procentai mūsų kūrybinių industrijų absolventų dirba pagal specialybę, įskaitant ir užsienyje įsidarbinusius. Vis daugiau pasuka į marketingo sritį, daugelis dirba nepriklausomais kūrėjais, vadovauja savo įkurtoms įmonėms.

Rengiant kūrybinių industrijų žmones svarbu būti visuomet priekyje, stebėti, kas vyksta rinkoje, kokios tendencijos visose kūrybinių industrijų sferose. Mūsų studentai yra įvaldė IT įrankius, turi ,,techninį geną“, kuris leidžia iškilti konkurencijoje su kitų universitetų kūrybininkais. VGTU Kūrybinių industrijų studentai susipažįsta su žurnalistika, kino, teatro, muzikos industrija. Šios sritys kinta ypač greitai, todėl svarbus yra praktikų profesionalų dalyvavimas studijose, taip pat mokslinio diskurso plėtojimas, moksliniai tyrimai kūrybinių industrijų srityje.

– Dažnas žmogus suglumsta viešojoje erdvėje išgirdęs naujos studijų programos arba mokslo šakos pavadinimą. Kaip jūs, būdama edukologijos mokslo atstovė, vertinate mokslą ir studijų programas reprezentuojančius keistus naujadarus? Kiek šie naujadarai yra būtini ir kiek jie atspindi dabarties gyvenimo tempą, vartojimą, vertybinius pokyčius, o kiek jie yra tiesiog mados reikalas?
– Po penkerių metų bus reikalingi darbuotojai darbo vietoms, kurių šiuo metu nėra, o daugelis esamų darbo vietų, ypač tų, kurios skirtos pasikartojančių operacijų vykdymui, išnyks. Naujos ir negirdėtos studijų programos rodo, kad universitetas žengia koja kojon su laiku, analizuoja futuristines prognozes ir stengiasi parengti jaunimą būsimai darbo rinkai ir tuos, kurie tą rinką kurs. Darbo rinka keičiasi, daugelyje darbo vietų reikalingas tarpdisciplininis požiūris, o kartais ir kelių sričių žinios, specifikos išmanymas. Taip technologijų, meno ir komunikacijos sankirtoje gimė kūrybinės industrijos. Taip gimsta inovacijos ir nauji produktai.

Todėl ir studijos bei jas reglamentuojantys dokumentai turi persitvarkyti. Pvz. tarpkryptinės studijų programos yra skatinamos tik žodžiais, nes norint tokią užregistruoti, tenka ją registruoti kažkurioje konkrečioje studijų kryptyje, o tai reiškia ir ,,įsprausti“ į tos krypties programų reikalavimus.

Turi atsirasti ne tik tarpkryptinės studijų programos, bet ir tarpkryptinės šakos studijų klasifikatoriuje. Pavyzdžiui, mes, registruodami konceptualiai naują renginių inžinerijos bakalauro studijų programą, Studijų kokybės vertinimo centre susidūrėme su šia problema. Renginių inžinerijos programa apjungia statybą (scenų konstrukcijos), mechaniką (scenų mechanizmai), elektroniką (apšvietimas ir įgarsinimas), vadybą, technologijas ir meną. Būsimas renginių inžinierius turi išmanyti pramogos kūrimo, masių valdymo psichologiją, gebėti daryti apšvietimo estetinius ir techninius sprendimus, suprasti žmonių saugą.

Žinoma, jis turi žinoti ir pačią esmę:  gebėti daryti inžinerinius sprendimus, susijusius su scenų konstrukcijomis, apšvietimu, garsu, vaizdu, scenos efektais. Šią programą užregistruoti pavyko, tačiau tai bendrosios inžinerijos kryptis, oficialiai tai – ne tarpsritinė programa.

Kita vertus, net ir konkrečiose vienos krypties studijose turi būti daugiau vietos skirta vadinamiesiems perkeliamiesiems gebėjimams, komunikacijos, lyderystės, kūrybiškumo, verslumo, kritinio mąstymo, o svarbiausia mokymosi mokytis. Tai nuolat girdime iš darbdavių.

Profesija visam gyvenimui – senstantis požiūris, jaunimas linkęs darbus keisti, išbandyti naujas sritis, todėl svarbiausiu tampa gebėjimas prisitaikyti, sugebėjimas greitai išmokti, vystyti tarpkultūrines kompetencijas ir kūrybiškumą. Tai, ką kartais vadiname charakteriu, galima išsiugdyti. Galima išsiugdyti platų požiūrį, gebėjimą kalbėti lygiai taip pat gerai, kaip ir dirbti savo profesiniame lauke.

– Taigi, jūsų vadovaujamame fakultete vykdomos gana naujoviškos ir daug kam nesuprantamos renginių inžinerijos studijos. Kokia šios studijų programos koncepcija? Kokių kompetencijų studijuojantieji gali įgyti ir kokioje srityje jie galėtų darbuotis?
– Renginių inžinerijos studijų programa – visiška naujovė Lietuvoje – buvo sukurta išimtinai su šios srities profesionalais. Kartu kūrę programą renginių inžinerijos programos studentus nuo pat pirmojo kurso globoja ,,Scenos techninis servisas“, ,,Mex pro“, ,,Baltijos prodiuserių grupė“, menų fabrikas ,,Loftas“, ,,Džiazo galerija“, pirotechnikos ir fejerverkų įmonė ,,Blikas“, įmonė ,,Prezentacijų spektras“.

Visi mūsų programos globėjų tarybos nariai sutinka – scenos inžinierių vadybininkų labai trūksta, todėl šios programos absolventų labai laukia. Kartu aptarinėjame studentų kiekvienų metų rezultatus, praktikos vietas, ne vienas studentas jau dirba šioje srityje.

Neseniai apsilankiau antrakursių paskaitoje, sėdėjau ir gėrėjausi – paskaita buvo panaši į profesionalų diskusiją, kurioje visi ieško sprendimų galimai atsirasiantiems apšvietimo trikdžiams organizuojant koncertą. Žavėjo jaunų žmonių užsidegimas, domėjimasis būsimu darbu, įsitraukimas mokantis.

Paklausiau vienos merginos: ,,O jūs taip pat galvojate dirbti scenos inžniere?“ Ji nustebusi atsakė: ,,O kaipgi!“

Studentams dėsto ne tik žinomi profesoriai, bet ir pripažinti scenos garso ir apšvietimo  profesionalai –Valdas Karpuška, Norvydas Birulis, studentus kuruoja žinomas renginių organizatorius Davidas Buvšteinas. Renginių rinka plečiasi, žmonės linkę vis daugiau išleisti pinigų savo potyriams, tad darbo šioje srityje tikrai atsiras.

Svarbią vietą renginių inžinerijos studijose užima praktika. Kiekvienais metais antro kurso studentai su dėstytojų ir profesionalų pagalba organizuoja tradicinį „Atlantidos“ festivalį, kuriame įrengia net kelias scenas, kviečia jaunus kūrėjus koncertuoti, eksponuoti savo darbus istorinio Tiškevičių dvaro rūmuose, grožėtis ekspozicijomis tik vienam savaitgaliui atgimusiuose istoriniuose rūsiuose.  2018 metų kovo mėnesį Kūrybinių industrijų fakultetas ir vėl kvies vilniečius ir miesto svečius į „Atlantidą“, kurią organizuos kartu renginių inžinerijos, pramogų industrijų ir kūrybinių industrijų studentai.

– Iš šiuolaikinio mokslo ir studijų labai dažnai reikalaujama glaudaus santykio su verslu. Man neretai kyla klausimas apie tai, ar į mokslą ir studijas galima žvelgti vien tik iš verslo perspektyvų. Kas ir kiek moksle bei studijose gali būti vykdoma ir matuojama vadovaujantis versliniais principais, verslo logika? Ar mūsų diskusijos akiratyje atsidūrusi renginių inžinerijos studijų programa yra glaudžiai susijusi su verslu? Gal galėtumėte apžvelgti šias sąsajas, ryšius ir netgi takoskyras.
– Renginių inžinerijos programa būtent ir yra mokslo ir verslo bendradarbiavimo pavyzdys. Šioje srityje atsiveria galimybės ne tik kartu rengti scenos inžinierius, bet ir atlikti besiplečiančios pramogų industrijos mokslinius tyrimus.

Visgi universitetinės studijos negali būti vien specialistų kalvė. Mokslinių teorijų žinojimas, mokslinio požiūrio turėjimas yra didelis privalumas ir tai suteikti yra universiteto misija.

Verslas neretai į universitetinį išsilavinimą žiūri amatininkiškai: ,,To reikės, o šito – niekada, todėl be reikalo kišate studentams į galvas.“

Parengti profesijai gali profesinė mokykla, dar geriau – kolegija, tačiau suprasti, kad tik tyrimais grįsta informacija yra vertinga, gebėti teoriją įgyvendinti praktikoje, o praktiką teoretizuoti – universitetinio išsilavinimo uždavinys.

Tad darbdavių kaltinimai, kad esą kai kurie studentai iš universitetų ateina nemokėdami elementarių pagrindų, yra nepagrįsti. Mokėjimas mokytis, prisitaikyti prie naujų situacijų, naujos aplinkos, greitai perprasti naują sritį yra jau seniai ne vien gražūs žodžiai Europos Sąjungos dokumentuose, tai šiandieninio absolvento realybė. To siekiame ir savo universitete.

– Žinoma, kad filosofija yra  visų mokslų motina. Iš filosofijos vystėsi ne tik humanitariniai mokslai, bet ir daug ką paveldėjo socialiniai. Šiandien, kai regime labai daug įvairių mokslo šakų, kai susiduriame su tokiais specialistais, apie kuriuos prieš dešimtmetį nieko net nežinojome, vis didesnis klausimas kyla apie ateities mokslo šakas ir studijų programas. Vienu metu atrodo, kad mokslo šakų kombinacijos vėl grįžta prie kažkokio bendrojo vardiklio, lyg vėl pasuka atgal filosofijos link, taip sujungdamos ir sukomplektuodamos gana skirtingus mokslus (pvz. kultūros studijas, vadybą, ekonomiką ir t. t.). Kita vertus, naujos specialybės ir naujos mokslo šakos dažniausiai yra provokuojamos technologijų inovacijų ir jų taikymo praktikoje. Viešumoje gausu diskusijų apie robotų technologijas, kurios daugumą specialybių išstums iš darbo rinkos (t. y. robotai palaipsniui perims tam tikrus mūsų darbus). Todėl noriu jūsų paprašyti įsivaizduoti ir pafantazuoti apie tai, kokios ateityje bus naujos specialybės. Kokių specialybių gali reikėti darbo rinkai ir koks vaidmuo teks universitetui?
– Jau dabar reikalingi biologai, išmanantys informacines technologijas ir programavimą. Jau dabar menininkai kuria skaitmeninius meno kūrinius, ,,mokydami“ kompiuterius. Jau dabar inžinerija yra skaitmenizuota. Tad žmonių, išmanančių bent porą sričių, ypač reikia.

Neseniai dalyvavau konferencijoje apie 4-ąją pramonės revoliuciją, kurioje buvo keliamas klausimas, ar ji jau prasidėjo.  Tikriausiai mažai yra tų, kurie dar nejaučia jos pasekmių. Industrializacija paliečia visas gyvenimo sritis, net ir paslaugų teikėjai, pardavimų vadovai turi išmanyti elektroninę prekybą, iš esmės keičiasi vartotojų elgsena, gyvenimo būdas, todėl kinta reklamos, marketingo ir kitos sritys. Technologijos leidžia daryti globalius sprendimus, nes išnyksta ribos tarp šalių, institucijų. Reikalingi moksliniai tyrimai, pagrindžiantys naujas teorijas, reikalingas ir filosofinis požiūris.  Universitetai jau gyvena ketvirtosios pramonės revoliucijos pulsu, rengdami Europos Sąjungos projektus, kurdami inovacijas ir netgi naujas mokslo kryptis.

Dėkoju už puikų pokalbį. Viliuosi, kad jūsų atsakymai išsklaidys ne vien tik mano, bet ir skaitytojų būgštavimus dėl dabarties ir ateities mokslo. Skaitytojams noriu priminti, jog tikiuosi sulaukti jūsų komentarų ir klausimų plačiais kultūros, visuomenės, kūrybos klausimais. Juos galite siųsti elektroniniu paštu remigijus@venckus.eu. Taip pat primenu, kad įvairiais kultūros ir meno klausimais esu parengęs ne vieną publikaciją. Visos jos yra skelbiamos mano asmeninėje interneto svetainėje www.venckus.eu


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-07-21). Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/34667-kulturos-kirtis-siuolaikinis-universitetinis-mokslas-ir-jo-ateitis.html (žiūrėta 2017-08-31).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus.

Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais.

Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu, kurio herojus yra K. Simonavičiaus universiteto profesorius teisės mokslų daktaras Raimundas Kalesnykas.

Nuo 2015 m. pradėjęs dirbti K. Simonavičiaus universitete epizodiškai bendravau su Teisės fakulteto dėstytoju profesoriumi dr. R. Kalesnyku. Pradžioje tik pasisveikindavome, vėliau aptardavome kelis bendrauniversitetinius klausimus, netrukus pradėjome ilgai diskutuoti kultūros, žmogiškumo, asmens teisės klausimais.

Tikriausiai ne vienam skaitytojui gali kilti klausimas, kodėl pateikiu diskusijų su teisininkais ištraukas. Atsakymas paprastas: mano akademinių tyrinėjimų centre labai dažnai yra filosofija, o aš esu įsitikinęs, kad mąstyti filosofijos kategorijomis nėra įmanoma be klausimų virtinės apie teisingumą ir teisėtumą. Filosofija nuolatos verifikuoja teisingo ir neteisingo pasaulio ribas, o pati teisė yra žmogaus civilizacijos dalis. Teisė reguliuoja civilizaciją kaip sistemą, nurodo net mūsų pačių buvimo vietą civilizacijos sistemoje. Tad mano požiūriu plačiosios žmogaus kultūros lauke neįmanoma apeiti teisės klausimų: teisės būti žmogumi, mano kaip piliečio būtinybės gerbti kitą, visuomenės ir mano asmeninės moralės santykio.

Tad klausimai apie teisę, kaip kultūros, filosofijos, civilizacijos aktualų ir būtinąjį elementą, mane paskatino ryžtis produktyviam pokalbiui su prof. dr. R. Kalesnyku. Profesorius yra minėjęs: „Šiais laikais teisė be filosofijos arba teisininkas, neturintis teisės filosofijos žinių, tampa prastesnės vertės darbo rinkoje (aišku, ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje)… Tai mano buvo pasakyta dar 2001 m., kai doktorantūros studijų metu laikiau teisės filosofijos egzaminą, kuriame sužavėjau profesorių komisiją savo atsakymais ir pamąstymais.“

Prieš pokalbį, kurio metu diskutavome apie žmogaus teises bei su jomis susijusiais Lietuvai ramybės neduodančiais korupcijos klausimais, noriu jus supažindinti su įspūdingais profesoriaus gyvenimo faktais.

Susipažinkite: prof. dr. R. Kalesnykas
Dr. R. Kalesnykas yra teisės mokslų daktaras, K. Simonavičiaus universiteto Teisės fakulteto profesorius. 1997 m. Jis baigė teisės studijas Mykolo Riomerio universitete, kur pradėjo dėstyti administracinės teisės bei administracinio proceso studijų dalykus. 2002 metais R. Kalesnykas M. Romerio universitete apgynė disertaciją tema „Privatizacijos procesai teisėtvarkoje“, o 2006 m. jam buvo suteiktas docento pedagoginis vardas. Nuo 2009 m. eidamas docento pareigas įvairiose aukštosiose mokyklose, o nuo 2014 metų būdamas K. Simonavičiaus universiteto akademinės ir mokslinės bendruomenės nariu šiais metais profesorius švenčia savo savo akademinės veiklos 20-metį.

Neabejingas mokslui ir kokybiškų studijų klausimams prof. dr. R. Kalesnykas nuo 2004 metų yra aktyviai įsitraukęs į „Erasmus“ dėstytojų ir studentų tarptautinę programą. Profesorius skaitė paskaitas per 50 pasaulio universitetų, o kaip mokslininkas nuolatos pristato savo pranešimus tarptautinėse konferencijose Lietuvoje ir svetur. Pranešimus skaitė ne tik Europoje, bet ir Australijoje. Todėl prof. dr. R. Kalesnykas yra vienas pirmųjų Lietuvos dėstytojų, gavusių „Erasmus“ apdovanojimą kaip dažniausiai užsienio valstybių universitetuose skaitęs paskaitęs.

Prof. dr. Raimundas Kalesnykas

Prof. dr. R. Kalesnykas anksčiau 3 metus dirbo katedros vedėju M. Riomerio universitete, 5 metus vadovavo Teisės fakultetui Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje, kelerius metus dirbo vidaus reikalų ministro patarėju viešojo saugumo politikos klausimais.

Profesorius buvo ekspertas įvairiose tarptautinėse organizacijose: ES Europos teisėsaugos akademijos (CEPOL) Mokslo ir tyrimo grupėje, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), Jungtinių Tautų Tarptautinio vystymo agentūroje (USAID). Taip pat parengė vadovėlius, įgyvendino per 25 nacionalinius ir tarptautinius projektus viešojo sektoriaus valdymo tobulinimo, antikorupcinės aplinkos gerinimo, žmogaus teisių apsaugos, policijos ir teisėsaugos institucijų reformų tematika. Yra per 50 mokslinių darbų autorius Lietuvoje ir užsienyje.

Prof. dr. R. Kalesnykas daugiau nei 10 metų konsultuoja įvairias viešojo ir privataus sektoriaus organizacijas korupcijos rizikos valdymo ir antikorupcinių priemonių diegimo, žmogaus teisių apsaugos ir teisėsaugos institucijų reformų klausimais Lietuvoje ir užsienyje (Ukraina, Kosovas, Turkija, Kirgizija).

Paskutiniu metu dažnai savo profesinę veiklą vykdo kaip laisvai samdomas ekspertas aukštojo mokslo kokybės vertinimo srityje, viešosios politikos ir viešojo administravimo tobulinimo, verslo saugumo ir antikorupcinių sprendimų viešajame bei privačiuose sektoriuose. Kaip ekspertas ir mokslininkas nuolat kviečiamas į valstybės institucijų sudaromas darbo grupes rengiant įvairius teisės aktų projektus, teikiant išvadas ir siūlymus. Šiuo metu vadovauja Nacionalinei antikorupcijos asociacijai (NACA), vienijančiai mokslininkus, praktikus, specialistus ir ekspertus, dirbančius korupcijos prevencijos ir antikorupcinio švietimo srityje.

Prof. dr. R. Kalesnyko mokslinių interesų sritys apima plačią žmogaus teisių, visuomenės saugumo ir kovos su korupcija teorijos bei praktikos problematiką: tarptautiniai kovos su korupcija standartai, tarptautinio saugumo politika, tarptautinė žmogaus teisių apsauga, ES teisė, administracinė teisė, viešasis administravimas, visuomenės saugumo procesų pokyčiai ir valdymas, teisėsaugos sistemos reformų pokyčiai ir valdymas, teisėsaugos pareigūnų rengimas, mokymas ir kvalifikacijos kėlimas.

Žmogaus teisės ir jų užtikrinimas 
– Profesoriau, susitinkame beveik kasdien universitete, labai dažnai diskutuojame moralės, šiuolaikinio mokslo ir studijų klausimais. 2015 m. K. Simonavičiaus universiteto Tyrėjų naktų renginyje klausiau jūsų paskaitos apie žmogaus teises. Nuo to karto jūsų asmenybė man visada asocijuojasi su žmogaus teisių klausimais. Tad noriu pasiteirauti, kaip jūsų mokslinių interesų akiratyje atsirado žmogaus teisės? Ką žmogaus teisės jums reiškia kaip žmogui ir kaip mokslininkui? Kas yra žmogaus teisės ir kaip jos susijusios su pareigos klausimu?
– Iš tiesų dar studijų laikais universitete ypač patiko paskaitos, kuriose buvo gvildenami su žmogaus teisėmis susiję klausimai. Pažintinis smalsumas virto į profesionalumą, kai mano mokslinėje tematikoje, rašant magistro baigiamąjį darbą, disertaciją ir vėliau mokslinius straipsnius, daugiau ar mažiau yra gvildenami probleminiai žmogaus teisės aspektai, ypač teisėsaugos institucijų veiklos srityje.

Vienoje iš pirmųjų mano rimtų analitinių studijų buvo gvildenamas policijos ir žmogaus teisių santykis. Tą kartą siekiau parodyti policijos ne kaip represinės, o žmogaus teisių ir laisvių apsaugą užtikrinančios institucijos paskirtį visuomenėje ir valstybėje. Deja, atrodytų paprasta ir visiems suprantama formulė, tačiau šiandien nemažai pasaulio valstybių susiduria su situacija, kai policija (milicija) yra labiausiai žmogaus teises pažeidžiančių institucijų. Beje, šioje srityje tenka dirbti iki šiol, konsultuojant Centrinės Azijos valstybių teisėsaugos institucijas apie žmogaus teisių apsaugos filosofiją demokratinėse visuomenėse.

Per pastaruosius dvidešimt metų požiūris į žmogaus teises evoliucionavo, tačiau nuolatinės diskusijos apie tai, kokią vietą žmogaus teisės užima kiekvieno iš mūsų gyvenime, ypač pastebimos šiuo metu. Globaliame pasaulyje pakito vertybinis požiūris į žmogaus teises tiek Lietuvoje, tiek ES, tiek tarptautinėje bendruomenėje.

Prieš 70 metų, po Antrojo pasaulinio karo, tarptautinė bendruomenė susitarė, kad laisvė, teisingumas ir taika pasaulyje neįmanomos be pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms, taip pat ir be jų tinkamos apsaugos. Tačiau šiandien mes matome kitokį požiūrį į žmogaus teises, kai asmeninės ar individo teisės neretai priešpastatomos prieš solidarumo arba visuotines žmonijos teises. Ši žmogaus teisių kova lemia individo su skirtingais interesais ir socialumo kaip individų su skirtingais interesais apsaugos disbalansą.

Man kaip asmeniui ir kaip mokslininkui žmogaus teisių suvokimo kontekste svarbiausia yra laisvė, lygybė, universalios apsaugos garantijos. Man visai nesvarbu, koks yra žmogus ir kuriame pasaulio krašte jis gyvena. Žmogus turi jausti pagarbą ir globą žmogaus teisėms.

Mūsų išlaisvėjusioje ir liberalioje visuomenėje vyrauja klaidingas požiūris į žmogaus teisių turinį. Neretai šalies gyventojai pamiršta, kad gyvena socialinėje terpėje, kuri remiasi subjektyvistiniu žmogaus teisių turiniu. Kitaip tariant, modernioji žmogaus teisių samprata susideda iš individo teisių ir pareigų, o ne tik iš asmens teisių jas atskiriant nuo pareigos. Šiandien tai akivaizdžiai matome santykyje vaikas – mokytojas, vaikas – tėvai, kai vaikams įbrukamas mąstymas „tu turi teisę…“, bet neaiškinama, kad vaikas turi nepamiršti pareigos. Yra eilė pavyzdžių, kai vaikai mokykloje, namie piktnaudžiauja savo teisėmis teigdami „čia mano teisė, darau ką noriu… ką tu su manimi padarysi…“ Tai iliuzija, kurią sukuria valstybinės institucijos be teisinio visuomenės švietimo.

Teisinėje valstybėje pripažįstama asmens teisių ir pareigų vienovė, bet ne – asmens teisių suabsoliutinimas pamirštant pareigos jausmą. Visuomenė, kurioje toleruojamas tik asmens teisių kultas („darau ką noriu, nieko man nebus“), vėliau ar anksčiau yra pasmerkta žlugti. Tam, kad to neįvyktų, modernioje visuomenėje žmogaus teises turi saugoti ir jas ginti įstatymas – kaip teisės viršenybės garantas.

– Susidaro įspūdis, kad žmogaus teisės Lietuvoje veikia galioje tik „ant popieriaus“. Gal tai tik mano klaidingas įspūdis? Kaip Vakarų Europos akiratyje atrodo žmogaus teisės Lietuvoje? Kur mums reikia gerokai pasitempti, o kurioje vietoje mes atrodome gana neblogai?
– Klaidingas įspūdis susidaro tada, kai žmogus, susidūręs su asmeninėmis problemomis (pavogtas daiktas, atimta nuosavybė, negaunama kokybiška medicininė paslauga, netenka darbo ir t. t.), pradeda svarstyti, kad niekas jam negali padėti. Toks žmogus jaučiasi pralaimėjęs, todėl pradeda kaltinti šalies vadžios sukurtą politinę ir teisinę sistemą, teigdamas, kad jo kaip žmogaus teisės pažeistos, o jų apsauga yra daugiau teorinė („popierinė“), bet ne praktinė prielaida.

Iš ilgalaikės savo kaip mokslininko ir kaip praktiko, dirbusio ir apkeliavusio nemažai pasaulio valstybių, patirties galiu teigti, kad žmogaus teisių padėtis Lietuvoje nėra „popierinė“. Mes turime modernią šalies Konstituciją, esame prisijungę prie pagrindinių tarptautinių žmogaus teisių dokumentų, taip pat vertinami kaip visateisiai tarptautinės bendruomenės nariai žmogaus teisių apsaugos srityje. Lietuvoje sukurta ir veikia gana nebloga institucinė žmogaus teisių apsaugos sistema nuo nevyriausybinės link teisminės. Todėl mes mažai kuo skiriamės nuo išsivysčiusių Vakarų Europos valstybių žmogaus teisių apsaugos srityje.

Tačiau vertinant bendras žmogaus teisių kaip prigimtinės teisės tendencijas, Lietuvai dar yra kur pasitempti. Galiu paminėti tik keletą aspektų, dėl kurių Lietuva yra gavusi įspėjimų iš Jungtinių Tautų, Europos Tarybos, Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo ir kitų tarptautinių organizacijų sprendžiant klausimus dėl rasinės diskriminacijos panaikinimo (pvz., tautinių mažumų teisių apsaugos srityje), sudarant sąlygas asmenims keisti lytį ir įteisinti homoseksualių (tos pačios lyties) žmonių civilinę santuoką, mažinant ar šalinant diskriminacijos apraiškas darbo rinkoje, versle, socialines apsaugos srityje ir pan., užtikrinant pabėgėlių, migrantų, romų teises, vaiko teises, moterų ir vyrų lygias teises.

Aišku, mes galime įžvelgti beveik visose visuomenės socialinėse grupėse problemų, susijusių su žmogaus teisių pažeidimais. Labai svarbu, kad valstybė ir valdžios institucijos atsižvelgtų į įvairių socialinių grupių skirtingus poreikius ir interesus (pvz., šiuo metu tai akivaizdžiai matyti vykdant aukštojo mokslo pertvarką, priimant naująjį Darbo kodeksą, įvedant griežtus draudimus, susijusius su alkoholiu vartojimu ir t. t.), atitinkamai priimtų sprendimus tenkinant minėtų grupių poreikius bei sukuriant tokių teisių ir teisėtų interesų apsaugos užtikrinimo mechanizmus. Tai indikatoriai, kurie lemia Lietuvos valstybės žmogaus teisių padėties būklę pasaulyje.

– Jūs kaip mokslininkas ir žmogaus teisių žinovas dirbote įvairiose institucijose Lietuvoje ir Europoje. Koks būdavo jūsų darbas, kokias problemas spręsdavote, kokį rezultatą teikdavo jūsų atliekamas darbas?
– Nors mano kaip žmogaus teisių žinovo ir tyrinėtojo veikla remiasi akademine, moksline ir projektine veikla, tačiau galiu pasigirti ir nemaža patirtimi, kurią įgijau dirbdamas tarptautinėse organizacijose užsienyje, kuriose vienokiu ar kitokiu aspektu buvo gvildenami žmogaus teisių apsaugos gerinimo aspektai.

Vienas iš paskutinių mano darbų – pernai buvau atrinktas ir 5 mėnesius dirbau tarptautiniu ekspertu Jungtinių Tautų Tarptautinio vystymo agentūroje (USAID) Kirgizijoje, kur buvau atsakingas už Kirgizijos teisėsaugos institucijų reformą diegiant tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, prieš tai teko beveik 2 metus dirbti Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), kur buvau tarptautiniu ekspertu ir padalinio vadovu, atsakingu už policijos reformą ją vertinant per teisės viršenybės ir žmogaus teisių apsaugos prizmę.

Taip pat 4 metus teko dirbti ekspertu Europos teisėsaugos akademijos mokslo ir tyrimų grupėje (CEPOL), kuri yra ES agentūra, koordinuojanti naujus policijos ir teisėsaugos institucijos valdymo pokyčius bei teikianti įvairių pasiūlymų valstybėms narėms gerinant veiklą, įskaitant žmogaus teisių apsaugos aktualius klausimus ne tik santykyje su išore (visuomene), bet ir policijos bei teisėsaugos institucijų viduje.

Aišku, galiu paminėti ir savo trumpalaikės veiklos patirtį vykdant įvarius tarptautinius projektus, susijusius su teisėsaugos institucijų reforma, viešojo saugumo užtikrinimo strategijų rengimu ir įgyvendinimu, žmogaus teisių apsaugos ir demokratizacijos procesų skatinimu, bei stažuojantis ir dirbant Kosove, Turkijoje, Nyderlanduose, Belgijoje, Italijoje, Portugalijoje ir t. t.

Be to, galiu pabrėžti, kad kaip vizituojantis profesorius esu kviečiams ir nuolat skaitau paskaitas įvairiais žmogaus teisių apsaugos užtikrinimo klausimais, esu aplankęs per 50 pasaulio universitetų.

Kova su korupcija
– Šiuo metu nuolat vedate įvairius mokymus korupcijos prevencijos tema. Pasidalykite įžvalgomis apie susitikimus su mokymų dalyviais, kurie būna iš įvairių sričių. Kaip jūsų sutinkami žmonės vertina korupciją? Kokių priemonių imamasi ją (korupciją) pažabojant?
– Paskutinius 5 metus antikorupciniai klausimai tapo viena iš mėgstamiausių mokslinio tyrinėjimo sričių, kurios analizei, projektiniam indėliui, asmeniniam tobulėjimui skyriau pakankamai daug dėmesio ir investicijų.

Galiu tik pasidžiaugti, kad korupcijos kaip socialinio fenomeno tyrinėjimo objektas yra labai glaudžiai susijęs su mano vykdytais ankstesniais tyrinėjimas žmogaus teisių ir saugumo srityje, nes trilogija „korupcija – saugumas – žmogaus teisės“ papildo vienas kitą ir ši trilogija puikiai dera mano profesiniame, akademiniame, moksliniame ir praktiniame darbe.

Taip, antikorupciniai mokymai – tapo viena iš pagrindinių veiklos sričių, kur vien per paskutinius 3 metus esu vedęs per 50 mokymų, skirtų viešojo ir privataus sektoriaus darbuotojams, bei apmokęs per 3000 dalyvių. Galiu pasigirti, kad mano vedami mokymai skiriasi nuo tradicinių mokymų.

Esu sukūręs ir įvaldęs dėstymo technologiją, kuri remiasi mokymo dalyvių suvokimo žaidimais ugdant jų meistriškumą ieškant sprendimų realiose situacijose. Antikorupcinių mokymų procesas grindžiamas amerikiečio filosofo John Dewey „Learning by doing“ koncepcija.

Antikorupciniuose mokymuose kiekvienas susitikimas su skirtingų organizacijų, įvairių veiklos sričių, įvairių profesijų, užimamų pareigų atstovais leidžia daryti tam tikras išvadas apie mūsų šalies gyventojų požiūrį į korupciją. Galiu drąsiai teigti, kad beveik 90 proc. mano mokymuose dalyvavusių asmenų sutinka, kad korupcija yra „blogis“ valstybei, keliantis grėsmę žmogaus teisėms, demokratijai, teisinei valstybei, išbalansuojantis ekonominę ir socialinę gerovę, o svarbiausia – iškreipiantis visuomenės mentalitetą, kultūrą, tarpusavio pasitikėjimo ir bendruomeniškumo jausmo tradicijas.

Kita vertus, galiu pasakyti ir atvirkštinį procesą, kad beveik 90 proc. mokymuose dalyvavusių asmenų būtų pasyvūs ir nesiimtų jokių aktyvių veiksmų kovojant su korupcija savo aplinkoje, darbovietėje, savivaldybės teritorijoje ir galiausiai valstybėje. Tai mane kaip antikorupcinių sprendimų ekspertą iš dalies liūdina, bet esu optimistas ir tikiu, kad per visuomenės antikorupcinį švietimą, gyventojų, verslo ir viešosios valdžios atstovų antikorupcinį sąmoningumo ugdymą, aktyvesnį pilietinės visuomenės ir gyventojų įsitraukimą, per valstybės sudarytas socialines, teisines ir administracines sąlygas ir teikiamą pagalbą įtraukianti pilietiškus visuomenės narius į korupcijos kaip reiškinio eliminavimą iš mūsų sąmonės galima būtų pasiekti teigiamų rezultatų kovojant su korupcija įvairiose visuomeninio gyvenimo srityse.

– Gal galėtumėte pasidalyti savo įžvalgomis, patarimais kaip reikėtų susidoroti su korupcija? Kokių tikslinių veiksmų ir priemonių turėtų imtis Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, savivaldybės ir panašiai?
– Kova su korupcija turbūt yra vienas iš esminių XXI a. iššūkių daugumai pasaulio valstybių, nesvarbu ar ji yra skaidriausia pasaulio valstybė, ar būtų priskiriama prie labiausiai korumpuotų valstybių. Šiandien tiek kiekviena valstybė, tiek tarptautinė bendruomenė ieško įvairių priemonių kovai su korupcija: politinių, socialinių, ekonominių, teisinių, kultūrinių, technologinių ir t. t., o tokių priemonių parinkimas, sistematizavimas, nuoseklus vykdymas bei įsipareigojimų laikymasis tampa kiekvienos valstybės valdžios institucijų uždavinys.

Lietuvoje tiek Seimas, tiek Vyriausybė ir jai pavaldžios institucijos, tiek kiekviena savivaldybė turi parengusios strategines korupcijos prevencijos programas bei vidutinės trukmės priemonių planus. Perskaičius šiuos dokumentus atrodytų, jog tiek daug ir gerų iniciatyvų esame susiplanavę, bet numatytų korupcijos priemonių įgyvendinimo prasme matosi, kad šios iniciatyvos kol kas lieka tik popieriuje. Realybė yra kitokia, kai išgirstame pasiteisinimus, pvz., savivaldybės ar kitos viešojo sektoriaus įmonės neturi tam papildomų lėšų, valstybė tam neskiria dėmesio ir reikalauja ieškoti jų iš savo menko biudžeto, išlaikyti korupcijos prevencijos specialistus brangiai kainuoja ir pan. Paradoksali situacija, bet šiandien patenkame į gana painų labirintą, kai korupcijos prevencijos įgyvendinimo politika tapo neįmenama mįslė Seimui, Vyriausybei, o ypač savivaldybėms. Galima dar pateikti pavyzdį, kai per pastaruosius 8 metus kai kurių valdžios atstovų trimituojama „nėra pranešėjų apsaugą įteisinančio įstatymo“, todėl visuomenė nėra aktyvi, linkusi pateisinti korupciją. Šiuo metu mūsų Seimas vėl grįžo prie šio įstatymo rengimo. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie naujo lobistinę veiklą reglamentuojančio teisės akto, viešojo sektorius darbuotojų elgesio kodekso, nepotizmo prevencijos ir kitų teisės aktų priėmimą… Galime tęsti ir tęsti…

Vienas iš esminių momentų, su kuriuo susiduriama kovojant su korupcija, – tai politinės valios trūkumas bei tam tikrais atvejais teisėsaugos institucijų pasyvumas, nes kartais gali susidaryti įspūdis, jog kai kurios teisėsaugos institucijos tarnauja vienos ar kitos verslo grupės interesams ir gali būti panaudojamos kaip įrankis kovoje su korupcija. Tai grėsminga situacija, kuri gali privesti prie demokratijai skausmingų padarinių. Todėl visuomenė ir valstybė turi susitarti, kokių kovos su korupcija taisyklių mes laikomės ir kaip jas taikome praktikoje.

Aš pridėčiau tai, kad kovojant su korupcija neturėtų būti nustatomi ir taikomi dvigubi standartai vieno ar kito asmens atžvilgiu paminant jo kaip žmogaus teises ir teisėtus interesus.

Kita vertus, neturėtumėme pamiršti, kad korupcija kaip socialinis-kultūrinis elementas labai priklauso nuo šalies ekonominės būklės, jei žmogus jaučiasi gyvenantis gerovės valstybėje visomis prasmėmis, tada natūraliai mes pamatysime žymiai geresnių pokyčių suvokiant, kad korupcija tikrai nėra problema mūsų valstybei. Tai ilgalaikis kultūrinio mąstymo pokyčių procesas.

– Ar yra koks nors ryšys tarp korupcijos ir žmogaus teisių pažeidimo, neleistino apribojimo? Apibūdinkite šį ryšį.
– Nacionalinėje kovos su korupcija 2015 – 2025 metų programos įžanginėje dalyje įvardyta, kad korupcija yra viena iš nacionalinių grėsmių valstybei ir vienas iš pavojingiausių socialinių reiškinių, keliantis grėsmę žmogaus teisėms. Antikorupcinės programos kūrėjai pirmą kartą per Nepriklausomybės laikotarpį korupciją įvardija kaip žmogaus teises pažeidžiantį reiškinį. Galiu tik sutikti ir pateisinti šią nuostatą, nes korupcijos keliams pavojus žmogaus teisėms yra akivaizdus. Pažiūrėkime į šiandienos Lietuvos situaciją: dėl ko mūsų piliečiai „išsivaikšto“, nepasitiki Seimu, Vyriausybe, vietos vadžios priimamais sprendimais? Atsakymas – labai paprastai suvokiamas: mano minėtos institucijos mažina Lietuvos gyventojų pasitikėjimą dėl korupcijos apraiškų vyravimo jose. Pakanka tik vieno neigiamo fakto ir Seimo, Vyriausybės ar savivaldybės pasitikėjimas gyventojų akyse menksta. Tokio pasitikėjimo neprideda ir vos ne kas mėnesį viešai girdimi ir paskelbiami korupciniai skandalai įvairiose viešojo sektoriaus organizacijose.

Vadinasi, jei valdžios atstovai, valstybės pareigūnai ar valstybės tarnautojai mūsų – šalies gyventojų – atžvilgiu atlieka kažkokius nesąžiningus ir neskaidrius veiksmus politinių ir administracinių sprendimų priėmimo procese, tai kaip žmogui jaustis saugiam? Ar jis gali pasitikėti, kad jo kaip žmogaus teisė bus objektyviai, nešališkai, be jokių išankstinių asmeninių nusistatymų, sąžiningai ir principingai apginta.

Deja, bet šios prielaidos akivaizdžios ir verčia abejoti, ar mūsų „žmonių išsivaikščiojimas“ netaps dar spartesnis, jei Seimas, Vyriausybė ir teisėsaugos bei teisminės institucijos abejingai į tai žiūrės. Galiu tik pailiustruoti kasmet tarptautinės organizacijos „Transparency International“ skelbiamu pasauliniu korupcijos suvokimo indeksu, kuriame Lietuva tarp ES valstybių vis dar išlieka žemiau vidurkio skaidriausių valstybių sąraše, kuriame lyderiauja visos Skandinavijos valstybės, mūsų kaimynės Estija ir Lenkija. Tad Lietuvai yra kur stengtis.

– Kokią matote ateities Lietuvą? Be korupcijos ir grubių žmogaus teisių pažeidimo?
– Nenoriu būti suprastas klaidingai, bet drąsiai galiu teigti, kad pasaulyje nėra nė vienos valstybės kurioje nebūtų nustatoma korupcijos apraiškų atvejų ir grubių žmogaus teisių pažeidimų. Visai neseniai pasaulyje nuskambėję skandalai, kai „Samsung“ vadovybei pateikti įtarimai korupcija Pietų Korėjoje darant įtaką politinių sprendimų priėmimui, arba kai Vokietijos koncernas „Volkswagen“ klastojo automobilinių su dyzeliniais motorais taršos parodymus. Taip pat nuolat girdimi žmogaus teisių pažeidimų atvejai Lotynų Amerikos, Afrikos, Pietryčių ar Centrinės Azijos valstybėse, kuriose korupcija ir žmogaus teisės eina šalia proporcingai: kuo vyrauja didesnė korupcija, tuo dažnesni žmogaus teisių pažeidimai. Korupcijos paveikiamose valstybėse susikuria savotiškas „politinis korupcinis elitas“, kuriam būdingas oligarchinis valdymas ir kuris tampa dominuojančiu linkusios visuomenės atžvilgiu bei tokią visuomenę lengvai manipuliuojantis. Ateities Lietuva be korupcijos ir grubių žmogaus teisių pažeidimų – misija įmanoma, bet tam reikia mūsų visų susitelkimo 50 metų į priekį. Palinkėčiau visuomenės aktyvistams, inteligentijai, akademinei bendruomenei, atsakingo verslo atstovams ir skaidriems politikams susitelkti bei apsvarstyti galimybę parengti futuristinę Lietuvos viziją „Lietuva be korupcijos 2050“. Tai būtų tarsi kiekvieno iš mūsų įsipareigojimas įgyvendinti ir siekti tai, dėl ko susitarsime. O susitarti mums reikėtų dėl vertybinių, mąstymo ir kultūros pokyčių, lemiančių visuomenės progresą ir valstybės sustiprėjimą pasaulyje. Juk visiems mums malonu būtų išgirsti, kad Lietuva atpažįstama kaip Europos regione lyderė, kurioje sukurta ir veikia nulinės tolerancijos korupcijai aplinka. Atvažiuokite, gyvenkite, investuokite, kurkite darbo vietas, auginkite vaikus ir anūkus – tuo bus pasirūpinta ir užtikrinta. Tokia ir turėtų būti ateities Lietuva.

– Kokius numatote savo ateities veiklos planus, susijusius su žmogaus teisės ir korupcijos klausimu?
– Kaip esu minėjęs, žmogaus teisių ir kovos su korupcija sričiai esu investavęs daug asmeninio laiko, todėl būtų labai gaila ir turbūt sunkiai įmanoma keisti savo profesinę, akademinę, mokslinių tyrinėjimų kryptį bei sritį. Juolab kad mano minėtos sritys yra labai įdomios, jose darbuotis malonu, tai pamažu tapo kaip savotiškas hobis. Iš tiesų nemažai laisvalaikio skiriu visuomeninei veiklai: dalyvauju įvairiuose viešuose renginiuose, konferencijose, seminaruose, valdžios institucijų sudaromų darbo grupių ir komisijų veiklose, kuriuose sprendžiami su korupcijos prevencija, teisėsaugos institucijų veiklos pokyčių valdymu, žmogaus teisių apsaugos užtikrinimo ir kiti panašaus pobūdžio klausimai.

Kadangi pernai pasaulyje buvo priimtas naujas ISO 37001 standartas „Antikorupcinė vadybos sistema“, kuriuo remiantis įvairaus lygio ir dydžio viešojo bei privataus sektoriaus organizacijos galės įsidiegti ir valdyti antikorupcines priemones gerinant savo organizacijos patikimumą ir reputaciją, didinant visuomenės pasitikėjimą ir pridėtinę vertę, todėl planuoju baigti papildomus mokymus siekiant tapti antikorupcinės vadybos sistemos diegimo konsultantu.

Kita vertus, ateityje planuoju tęsti savo ekspertinę misiją užsienio valstybėse, ypač tose, kuriose siekiama gerinti ir stabilizuoti demokratizacijos procesus, stiprinti pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių padėtį bei mažinti korupcijos vyravimą. Stengiuosi panaudoti per ilgus metus sukauptą profesinę ir mokslinę patirtį, remtis Lietuvos ir užsienio valstybių sėkmės atvejais, nepamirštant indėlio ir į akademinę bei švietėjišką veiklą.

Taip pat turiu tikslą, kad Lietuvos aukštosiose mokyklose atsirastų studijų dalykai, galbūt ir studijų programos, kuriuose būtų rengiami kovos su korupcija profesionalai, turintys specialių žinių ir įgūdžių bei gebėtų juos panaudoti praktinėje veikloje. Manyčiau, vienas iš pirmųjų tokių studijų programos iniciatorių galėtų tapti K. Simonavičiaus universitetas.

– Dėkoju profesoriau už puikų ir išsamų pokalbį. Jūsų požiūris ir ekspertinė veikla, manau, daug ką skatina mąstyti apie futuristinę Lietuvos viziją „Lietuva be korupcijos 2050“. Vos pagalvojus apie šią viziją, atrodo, kad ir mano sąmonė nusiramina, blogos, įtarios ir nepatiklios mintys nustoja mane atakuoti. Viliuosi, kad šį mūsų pokalbį perskaitę asmenys ne tik liks su savimi diskutuojantys, bet juos aplankiusios papildomos mintys, klausimai ir pastabos bus išsakytos man el. paštu: remigijus@venckus.eu. Dar labiau besidomintys kultūros kritika, kuri apima gerokai plačiau nei meno kūrybą, apie kitas mano publikacijas ir visuomeninę veiklą gali sužinos apsilankę interneto svetainėje www.venckus.eu.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-06-23). Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/34447-kulturos-kirtis-zmogaus-teises-ir-zmogus-be-korupcijos.html (žiūrėta 2017-08-31).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Sociologo akiratyje – Lietuvos jaunimas, socialinės inovacijos ir kokybiško mokslo klausimas

Sociologo akiratyje – Lietuvos jaunimas, socialinės inovacijos ir kokybiško mokslo klausimas

Dr. Remigijus Venckus.

Lietuvos socialinėje erdvėje kyla daug įvairių diskusijų, tarp kurių labai dažnai kartojamas klausimas apie inovacijas, socialinę apsaugą, programas jaunimui, mokslo ir švietimo nesibaigiančias reformas. Visa tai sprendžiama ne tik socialinių tyrimų lauke, bet ir aktualizuojama atsigręžiant į bendruosius žmogaus kultūros pokyčius. Atrodo, kad šiuo atveju kultūra susilieja su sociologija. Šiandienos „Kultūros kirčio“ rubrikos centre socialines problemas gvildena Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus kritiškoje diskusijoje su sociologu doc. dr. Liutauru Labanausku.

Kiekvieną penktadienį mano parengiamas straipsnis plėtoja kultūros kritiką, kurią aš pats suprantu gerokai plačiau, nei dažnas skaitytojas suvokia. Dažnam atrodo, kad kultūros kritika – tai rašymas apie meno kūrybą ar masinio pasilinksminimo renginius.

Aš manau, kad toks supratimas yra ne tik klaidingas, bet ir primityvi atgyvena. Kultūra apima visą žmogaus veiklą ir jos produktus. Be kultūros nebūtų socialinės erdvės, kaip ir be humanitaristikos nebūtų įmanomas joks žmonijos tobulėjimas. Be kultūros nėra jokios civilizacijos ateities. Kultūra gali būti sociologijos centrinė ašis. Kultūros kritika bendraudama su sociologija leidžia sužinoti apie visuomenę daug netikėtų ir visiškai neakivaizdžių dalykų.

Su kultūros sociologija aš susidūriau prieš dešimtmetį, vos tik pradėjęs studijuoti menotyros doktorantūrą Vilniaus dailės akademijoje. Studijų metu teko lankyti prof. dr. Artūro Tereškino kultūros sociologijos paskaitas. Be galo įdomus tyrimo laukas mane taip sužavėjo, jog vienu metu pasiryžau rašyti naują disertaciją visai kita tema, nei buvau numatęs.
Šiandien prie sociologijos ir socialinių mokslų klausimų aš ne tik grįžtu, bet ir tampu savotiškai sulipęs su socialinių mokslų lauku. Man tenka vadovauti institutui, kuriame vykdomos socialinių mokslų krypties studijos. Neišvengiamai dažnai diskutuoju įvairiais socialiniais klausimais su universiteto rektoriumi prof. dr. Arūnu Augustinaičiu. Man ypač naudingos ir produktyvios yra diskusijos su sociologu doc. dr. Liutauru Labanausku. Šių diskusijų pagrindu aš parengiau naują straipsnį-interviu.

Prieš pateikdamas išsamų ir produktyvų pokalbį su kolega pirmiausia noriu pristatyti įspūdingus jo biografijos faktus. Sociologas doc. dr. L. Labanauskas yra Lietuvos socialinių tyrimų centro mokslo darbuotojas, K. Simonavičiaus universiteto ir Lietuvos edukologijos universiteto dėstytojas. Jis taip pat yra K. Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto tarybos pirmininkas bei antrosios pakopos studijų komiteto pirmininkas.

1996 m. L. Labanauskas baigęs vidurinę mokyklą planavo studijuoti žurnalistiką. Bet tais metais jaunuoliui, baigusiam nedidelio miestelio vidurinę mokyklą, tai buvo sunkiai pasiekiama svajonė. Konkursai į šią specialybę tuomet buvo labai dideli, reikėjo laikyti rašinio ir erudicijos testo egzaminą ir dar dalyvauti motyvaciniame pokalbyje. Apie šį biografinį savo gyvenimo momentą L. Labanauskas teigia: „Galėtume klausti, ar tuo metu tokie konkursai nebuvo neskaidrūs?..“

Vietoj rašymo jam teko rinktis antrą geriausią savo pomėgį – anglų kalbą. 2003 m. L. Labanauskas baigė anglų kalbos filologiją tuometiniame Vilniaus pedagoginiame universitete (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas). Visa tai, kas anuomet vyko visuomenėje ir politikoje, jam buvo įdomu. 2004 m. „ant bangos“ viešosios erdvės diskusijose buvo Lietuvos narystė Europos Sąjungoje. Tais metais L. Labanauskas įstojo į Mykolo Romerio universiteto Europos Sąjungos politikos ir administravimo studijas. L. Labanauskas sako: „Magistro studijų metu, net ir dirbdamas, nepraleidau nė vienos paskaitos, nes Europos Sąjungos politikos studijos buvo nepaprastai įdomios.“ 2006 m. šios studijos buvo baigtos.

Dr. L. Labanausko atvaizdas „Saatchi“ galerijoje įrengtoje filmavimo ir sekimo kameromis instaliacijoje.

L. Labanausko magistro darbą apie protų nutekėjimą ir migraciją recenzentė apibūdino kaip „geriausią darbą per 5 metus universitete“. Tai atvėrė kelią į doktorantūros studijas. 2011 m. L. Labanauskas Vilniaus universitete apgynė socialinių mokslų sociologijos krypties disertaciją ir nuo to laiko vykdo plačią mokslinę veiklą. Pavyzdžiui, nuo  2014 m. yra globalaus didelės apimties ES 7-osios bendrosios mokslinių tyrimų programos projekto „Socialinės inovacijos – socialinių pokyčių varomoji grandis“ tyrėjas, nuo 2015 m. – jaunimo politikos ekspertas Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomojoje įstaigoje.

Akademiniai doc. dr. L. Labanausko interesai apima kūrybiškumo ugdymą, socialinių inovacijų, jaunimo politikos, tautinio tapatumo ir socialinės sanglaudos problematiką bei socialinių tyrimų metodus. L. Labanauskas taip pat yra laisvai samdomas ekspertas, bendradarbiaujantis su verslo įmonėmis ir biudžetinėmis, ir nevyriausybinėmis organizacijomis verslo ir rinkos tyrimų klausimais. Yra paskelbęs daug mokslinių straipsnių ir studijų. Jis taip pat skaito viešas paskaitas ir veda interaktyvius seminarus kūrybiškumo, socialinių inovacijų ar rinkos tyrimų temomis visuomenei ir profesionalams.

– Esate sociologas, socialinių mokslų daktaras. Paprastam žmogui dažnai nėra aišku, kas yra šiuolaikinis sociologas, kuo jis užsiima, kokias sritis tiria ir kokį daro poveikį visuomenei, atskiroms socialinėms grupėms, žmogaus kultūrai.
– Sociologai viešumoje ne visada matomi. Sociologijos žinios turi platų taikymo spektrą. Dažniausia pareigybė, kur galima sutikti darbuojantis sociologus, yra analitikas/-ė, pavyzdžiui, rinkos analitikas/-ė, verslo analitikas/-ė , duomenų analitikas/-ė, politikos analitikas/-ė, ekonomikos analitikas/-ė, medijų analitikas/-ė. Būtent po šiuo apibūdinimu dažniausiai „slepiasi“ sociologo kvalifikaciją turintys darbuotojai. Lietuvoje sociologai rengiami tik universitetinėse aukštosiose mokyklose.

– Kokie sociologo darbe reikalingi įgūdžiai?
– Pirmiausia, žinoma, yra svarbiausia sociologinė vaizduotė. Tai žmogaus sugebėjimas įsivaizduoti kokio nors reiškinio visumą ir suvokti reiškinių tarpusavio ryšius. Visumoje reikia įžvelgti problemas, matyti tai, kas neveikia, ir siūlyti sprendimus kaip išspręsti problemą ir kokį problemos sprendimą (tyrimą) pasirinkti.

Dažniausia problema – informacijos apie kokį nors reiškinį trūkumas. Taigi įžvelgus problemą reikia mokėti suformuluoti atitinkamus klausimus ir surasti atsakymus į šiuos klausimus. Tai vadinasi duomenų rinkimu. Duomenys gali būti ir statistiniai, bet gali būti ir dokumentai, žodžiai, vaizdai, garsai ar net daiktai. Surinktus duomenis reikia apdoroti. Tai vadinasi duomenų analize. Atlikus duomenų analizę reikia parašyti tyrimo ataskaitą ir tam reikalingi geri rašymo įgūdžiai. Taip pat ir užsienio kalba.

Vieni sociologiniai tyrimai yra labiau matomi visuomenėje nei kiti. Pavyzdžiui, rinkimų rezultatų ir rinkėjų elgesio prognozės remiasi sociologinėmis apklausomis. Mažiau matomi sociologiniai tyrimai padeda priimti sprendimus versle ar politikoje. Pavyzdžiui, įvairių politinių programų efektyvumo vertinimas ar sprendimas, kokios spalvos turėtų būti pieno pakelis, kad jis patiktų pirkėjams. Dažniausiai tokie tyrimai atliekami socialinių ir rinkos tyrimų bendrovėse, kuriose sociologai gali rasti savo darbo vietą ir mėgstamą temą. Žinoma, yra ir fundamentinių sociologijos tyrimų, kurie atliekami universitetuose ir mokslo tyrimų institutuose. Tokių tyrimų tikslai yra akademiniai ir moksliniai.

Dr. Liutauras labanauskas

– Esate Lietuvos ekspertas jaunimo klausimais, dalyvaujate susitikimuose Briuselyje, Europos Komisijoje. Gal galėtumėte papasakoti apie šį savo darbą? Kokias problemas sprendžiate savo tyrimais?
– Esu jaunimo politikos ekspertas Europos Komisijos Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos inicijuotame jaunimo politikos vertinime. Tai darbas, kurio metu ES šalių narių ekspertai teikia informaciją apie jaunimo politiką Europos Komisijai, kuri šios informacijos pagrindu kas keletą metų parengia ir paskelbia ES jaunimo politikos ataskaitą. Šis dokumentas vėliau tampa strateginėmis jaunimo politikos gairėmis kiekvienai šaliai. Informacija apima daugelį sričių: jaunimo savanorystę, socialinę atskirtį, verslumą, švietimą ir mokymąsi visą gyvenimą, darbą, sveikatą, kūrybingumą ir globalias jaunimo problemas. Didžioji dalis šio darbo nudirbama kompiuteriu, bet keletą kartų per metus tenka vykti į susitikimus Briuselyje, reguliariai bendradarbiaujame su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Jaunimo politikos skyriumi bei Jaunimo departamentu.

– Ką galite pasakyti apie Lietuvos jaunimą? Koks jis?
– Lietuvos jaunimas išsiskiria tuo, kad yra labai verslus. „Global Entrepreneurship Monitor“ 2015 m. duomenimis, Lietuvos 18–30 m. amžiaus jaunimas užima pirmąją vietą pagal įkurtų verslo įmonių skaičių. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) savo ataskaitose teigia, kad Lietuvos jaunimas yra pats aktyviausias ir versliausias jaunimas visoje Europos Sąjungoje. Tuo galime neabejotinai didžiuotis.

Kadangi dėstau universitete, sutinku labai daug įdomių jaunų kūrybingų žmonių. Tik gaila, kad kaip dėstytojas ne su visais iš sutiktų jaunų žmonių galiu artimai susidraugauti ir pažinti kiekvieną individualiai. Mūsų švietimo sistema, deja, to neleidžia, o aš esu įsitikinęs, kad tik asmenybė ugdo asmenybę. Manau, kad ir jaunimas kartais nusivilia dėstytojais būtent dėl individualaus dėmesio ir bendravimo trūkumo.

– Papasakokite apie SIDRIVE projektą? Esate vienas iš projekto narių, kuris prisideda prie naujos teorijos kūrimo. Koks tai projektas, ko iš jo galima tikėtis?
– Nuo 2014 m. su kolegomis iš K. Simonavičiaus universiteto dalyvauju didžiausios Europos Sąjungos mokslinių tyrimų programos, vadinamos 7-ąja bendrąja programa, projekte „Socialinės inovacijos kaip socialinių pokyčių veiksnys“ (SI-DRIVE). Šio projekto tikslas – įvairiais aspektais pasauliniu mastu ištirti socialines inovacijas ir pateikti politikos rekomendacijas jų skatinimui ir poveikio didinimui. Šis projektas – tai didelės apimties globalus projektas, kuriame dalyvauja 25 pasaulio šalių ekonomikos, vadybos, sociologijos ir kitų sričių mokslininkai.

Tokios įmonės kaip „Uber“, „Airbnb“ yra paremtos socialinėmis inovacijomis. O tai yra reiškinys, sulaukiantis vis daugiau tyrėjų ir visuomenės dėmesio. Dažnai socialinė inovacija suprantama kaip antonimas verslo inovacijai, nes verslo inovacija yra orientuota į pelną, o socialinė inovacija – ir į tam tikrą naudą visuomenei. Socialinės inovacijos kyla iš socialinių poreikių, kurių verslas dažniausiai negali patenkinti. Jos paprastai prasideda vieno ar kelių kūrybingų, inovatyvių žmonių iniciatyva ir įgauna pagreitį. Svarbi ir valstybės parama tokių idėjų įgyvendinimui. Vėliau, kai pavyksta idėją išplėtoti, suburti bendraminčių grupę ir perteikti ją kitiems žmonėms, galima vystyti socialinę inovaciją ir kaip verslą, t. y. uždirbti pinigus.

„SI-Drive“ projekto, kuriame aš dalyvauju kaip tyrėjas,  tikslas yra akademinis, t. y. tirti socialines inovacijas ir nustatyti dėsningumus, kaip jos vystosi skirtingose šalyse, ir tuo pagrindu sukurti teoriją, aiškinančią socialinių inovacijų veikimą.

Šiuo metu moksle egzistuoja daug įvairių teorijų apie verslo inovacijas, tačiau socialinių inovacijų teorijos dar nėra. Todėl projekte dalyvaujantys mokslininkai nori rasti tam tikrus dėsnius, principus, kuriais remdamiesi galėtų paaiškinti, kas yra socialinės inovacijos, kaip jos vystosi, kaip jas reguliuoti ar skatinti ir kur link jos kreipia pasaulį bei ekonomiką. Mokslininkai intensyviai ieško atsakymų į šiuos klausimus. Džiugu, kad šiose paieškose dalyvauja ir mokslininkai iš Lietuvos. Projektas eina į pabaigą, jau atlikta globali socialinių inovacijų stebėsena, sudaryta bendra duomenų bazė, kurioje sukaupta ir suklasifikuota informacija apie daugiau negu 1000 socialinių inovacijų pasaulyje, šie duomenys jau išanalizuoti ir šių metų rudenį bus pristatyti Europos Komisijai.

– Lietuvą kamuoja aukštojo mokslo krizė. Vyriausybė imasi pertvarkos, kuri, mano manymu, ne visai bus teisinga ir produktyvi. Pasidalykite savo nuomone apie šią pertvarką? Kokių galime sulaukti pokyčių, kaip keisis Lietuvos visuomenės sandara (jei ji keisis)? Gal turite receptą arba pavyzdį, kuriuo Lietuva galėtų vadovautis?
– Kartą viena kolegė pasakojo moksliniame žurnale perskaičiusi apie eksperimentą su varliagyviais ir jų adaptaciją prie lėtai kintančių gyvenimo sąlygų, kai jie „pražiopso“ kritinį momentą ir negali išsigelbėti nuo žūties. Eksperimento esmė yra maždaug tokia: varliagyvis gali išgyventi tik tam tikros temperatūros vandenyje. Varliagyvis žus, jei, tarkime, vandens temperatūra pasieks kritinius 50 laipsnių šilumos.

Taigi, jei indą su vandeniu, kuriame gyvena varliagyvis, iš lėto šildysime ir temperatūrą kelsime po 1 laipsnį per 1 val., po dviejų parų pasieksime kritinę 50 laipsnių šilumos ribą. Varliagyvis per dvi paras pamažu adaptuosis prie esamos temperatūros ir praras daug energijos, todėl pasiekus gyvybei pavojingą temperatūrą, jis jau bus nusilpęs ir nebeturės jėgų iššokti iš vandens. Taigi žus.

Tuo tarpu, jei į tokios kritinės temperatūros vandenį varliagyvį įmesime iš karto, jis stengsis bet kokia kaina išvengti žūties ir greičiausiai iškart iššoks iš vandens, nes nebus per ilgą laiką adaptavęsis prie sąlygų ir nusilpęs.

Manau, kad Lietuvos aukštojo mokslo dalyviai, kaip tie varliagyviai, jau yra taip gerai adaptavęsi prie lėtai, jau 20 metų blogėjusių sąlygų ir kritinė išgyvenimo temperatūra šiandien yra beveik pasiekta… Kas dabar galėtų atspėti ar universitetų jungimasis tą temperatūrą padidins ar sumažins..? Kas galėtų atspėti, kas išgyvens ir kas žus? Eksperimentas dar tęsiasi… Palaukime.

– Esate nepaprastai plačios erudicijos žmogus. Kokiomis temomis dar domitės?
– Mane visada domina menas, architektūra ir dizainas. Ypač automobilių (juokauja). Su keletu menininkų, įskaitant ir šio pokalbio pašnekovą, mane sieja artima intelektualinė bičiulystė. Labai puoselėju viltį kada nors išleisti sociologijos vadovėlį, skirtą studentams, kuriame būtų atspindėta, kaip tam tikro laikotarpio idėjos ir socialinės problemos atsispindi ir mene ar dizaine.

Štai visai neseniai „Saatchi“ galerijoje Londone aplankiau parodą, kurioje visa salė buvo užpildyta „selfiais“. Kitoje salėje – filmavimo ir sekimo kameromis instaliacija: įeini į kambarį ir visos kameros fiksuoja ir analizuoja tavo fizionomiją, o duomenys siunčiami į „centrą“, kuriame rūšiuojami ir saugomi, lyg koks nors tavo asmeninis skaitmeninis DNR.

Menas, mano nuomone, labai tiksliai nurodo visuomenės raidos kryptį ir ateitį. Nori pamatyti ateitį – žiūrėk į meno kūrinius. Tik reikia juos mokėti perskaityti. Pavyzdžiui, mes tik vakar pradėjome kalbėti apie tai, kad pasaulis įžengė į „post-tiesos“ erą. Tuo tarpu menininkas Wolfgang Tilmans dar 2005 metais įkūrė Tiesos studijų centrą, kuriame įvairiais meno projektais kėlė tiesos ir netiesos viešojoje erdvėje klausimus. O štai užvakar savo ausimis girdėjau, kaip į audringas ir garsias diskusijas apie „fake-news“ sindromą klegėdamas Londono metro įsijungė visas mokyklinio amžiaus jaunimo būrys ir įtraukė į šias diskusijas visą traukinio vagoną.

– Dėkoju už puikias įžvalgas ir vaizdingą aukštojo mokslo situacijos palyginimą su varliagyviais. Jūsų sociologinės įžvalgos apie meną dar kartą patvirtina mano asmeninius samprotavimus apie kultūros sociologiją. Tikėdamas dialogo galia, ne tik tarp mūsų, bet ir skaitytojų, manau, sulauksime atsiliepimų el. paštu  remigijus@venckus.eu. Dar labiau besidomintys kultūros kritika, kuri apima gerokai plačiau nei meno kūrybą, apie kitas mano publikacijas ir visuomeninę veiklą gali sužinos apsilankę interneto svetainėje www.venckus.eu.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-05-25). Sociologo akiratyje – Lietuvos jaunimas, socialinės inovacijos ir kokybiško mokslo klausimas. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/34163-kulturos-kirtis-sociologo-akiratyje-lietuvos-jaunimas-socialines-inovacijos-ir-kokybisko-mokslo-klausimas.html (žiūrėta 2017-05-31).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus.

Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu interviu dalijasi Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus.

Visada malonu sutikti žmonių, kuriuos regėjai labai seniai ir kurie tavo gyvenime paliko labai šiltų prisiminimų. Prieš šešerius metus gyvendamas Kaune po darbo giliai susimastęs eidamas per gatvę sutikau savo kurso draugę Kristiną Šiožinienę. Po bakalauro studijų Šiaulių universitete nesimatėme beveik dešimtmetį.

Iš naujo atrastas kolegiškas bendravimas man leido stebėti, kaip K. Šiožinienė įkūrė savo neformalaus ugdymo įstaigą – Všį Profesinio meistriškumo akademiją. Mačiau, kaip ji ryžosi nelengviems, bet reikalingiems darbams, ugdymo ir kompetencijų stiprinimo srityje.

Regėdamas Lietuvos švietimo krizę ne veltui ryžausi parengti išsamų interviu su kolege. Tikriausiai ne veltui šį tekstą taip pat skaito šiauliečiai, nes K. Šiožinienė yra gyvenusi ir studijavusi Šiauliuose. 2005 m. ji baigė Šiaulių universiteto Menų fakultetą ir įgijo dailės ir technologijų pedagogo bakalauro laipsnį. Pirminis išsilavinimas turėjo lemiamą poveikį asmens pasaulėžiūrai. Tuo metu Šiaulių universiteto Menų fakultete studijos truko penkerius metus, per kurias buvo brandinamos asmenybės ir intelektualūs kūrėjai, puikūs akademinės meno kalbos žinovai. Prisimindama studijas Šiauliuose K. Šiožinienė dažnai reflektuoja prof. dr. Gintauto Mažeikio nuomonę: anuomet Šiauliuose formavosi „Šiaulių dailės mokykla“, visi dėstytojai buvo savito meno kūrėjai, o studentai turėjo galimybę ugdyti išskirtinius raiškos bruožus.

Po studijų Šiaulių universitete K. Šiožinienė persikėlė į gimtąjį Kauną. Ji įstojo į Vytauto Didžiojo universitetą ir baigė profesinio mokymo vadybos magistrantūros studijas. Studijų metu pavyko įsidarbinti viename didžiausių profesinio mokymo centrų ir ten darbuotis devynerius metus. Kadangi teko dirbti tiek profesijos mokytoja, ugdymo proceso administratore, metodininke, skyriaus vedėja, todėl puikiai išmanydama profesinio mokymo sritį ir kasdien mąstydama apie tai, kaip turi būti ugdomas žmogus ir kaip yra vykdomas ugdymo procesas, K. Šiožinienė ryžosi doktorantūros studijoms. Ji taip pat bandė tirti pameistrystės ugdymo metodo taikymą profesiniame mokyme.

Taigi, su jumis dalijuosi išsamiu interviu apie ugdymo procesus, nuosavą ugdymo sistemos kūrimą, kritiką šiandienos aukštojo mokslo ir viso švietimo situacijai bei viešojoje erdvėje labai retai pasigirstančią konstruktyvią kritiką apie neformalųjį ugdymą – profesinį mokymą.

– Esate įkūrusi Profesinio meistriškumo akademiją, kuri savo sėkmingą veiklą plėtoja jau keletą metų ir yra vienas geriausių K. Simonavičiaus universiteto partnerių. Papasakokite, kaip kilo idėja kurti šią akademiją. Kas paskatino ryžtis šiam nelengvam žingsniui tokiu sudėtingu Lietuvos švietimo raidos laikotarpiu? Kuo jūsų akademija yra išskirtinė ir kokios yra ugdomos kompetencijos?
– Doktorantūros studijos labiausiai žavėjo dėl galimybės ateityje dirbti tiriamąjį darbą. Tačiau po beveik dešimtmetį trukusio intensyvaus darbo valstybiniame profesinio rengimo sektoriuje, kur teko išbandyti beveik visas grandis ir imtis iniciatyvos organizuoti profesinio meistriškumo konkursus, supratau, kad edukologijos daktaro laipsnio tokiai veiklai visiškai nereikia. Neturėjau tikslo studijuoti tai, ko visiškai nepritaikysiu.

K. Šiožinienė- „Mūsų mokslo ir švietimo krizė – tai neraštingos visuomenės problema.

Taip gimė idėja įsteigti neformalaus mokymo organizaciją, kuri kurtų inovacijas ir skatintų aukštojo mokslo, verslo ir profesinio mokymo sinergiją. Profesinio meistriškumo akademija tapo mano idėja fix arba didžiuoju gyvenimo planu. Ji tapo niekados nesibaigiančiu procesu, įtraukiančiu ir skatinančiu tobulėti. Tikriausiai taip nutiko todėl, kad mane labiausiai žavi asmenybės bruožas nuolatos keistis, eiti pirmyn ir, jei jau atrodo, kad priėjai geriausią sprendimą, vis tiek atrasti dar kažką netikėta.

Akademija – be galo dinamiška, ji puikiai gali prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių, specialistai gali savarankiškai modeliuoti savo kvalifikaciją ir pasirinkti išsilavinimo kryptį, atrandant netikėtus požiūrius į savo veiklos sritį… Tačiau tuo pačiu ji turi tikslą kurti rinką. Daugelis mūsų užsienio partnerių šią idėją vadina ambicinga. Tačiau tokie jau mes.

– Pakalbėkime apie jūsų požiūrį į šiuolaikinę pedagogiką. Kuo vadovaudamasi vykdote neformaliąją programą? Su kokiais „klientais“ susiduriate? Kokiu būdu randate asmeninių prieigų prie žmogaus kūrybingumo skatinimo?
– Žodis „šiuolaikiškas“ visuomet asocijavosi su antonimu „senoviškas“. Tai, kas šiandien šiuolaikiška, rytoj jau bus senoviška, ir tai visiškai nesusiję su mada. Šiuolaikiškas – dinamiškas ir nuolatos kintantis.

Toks, mano nuomone, ir turi būti mokslas. Mokykloje mokiniai turi išmokti esminio gebėjimo – mokytis. Įgydami pirminį profesinį išsilavinimą mes susipažįstame su pagrindinėmis profesionalo funkcijomis, įsisaviname žinias, reikalingas šioms funkcijoms atlikti, ir praktikos metu pasitikriname, ar tikrai mums viskas darniai pavyksta. Tęstinis profesinis išsilavinimas reikalingas profesionalo karjerai vystyti.

Kūrybiškumas profesinėje plotmėje dažnai siejamas su inovatyvumu. Profesinio meistriškumo akademijos tikslas ir yra skatinti inovacijas. Mes esame be galo atviri ir dalijamės savo patirtimi, siekdami užtikrinti kokybę. Mūsų klientai dažniausiai nesimoko funkcijų, jie iš karto kuria.

– Profesinio meistriškumo akademija labiausiai orientuojasi į floristikos meną. Kaip šis menas atsirado jūsų gyvenime? Kokia yra floristikos meno paskirtis?    
– Profesinio meistriškumo akademijos namai turi labai įdomią istoriją: jie yra įkurti sodyboje, kurioje visa šeima vertėsi gėlių auginimu. Šios aplinkybės lėmė, kad įstaigos steigimo metu floristika buvo pirmoji mokymo sritis, kurią mes pradėjome vystyti. Daug keliavome ir kvietėme verslo partnerius prisijungti. Turėjome puikių pokalbių su šios srities specialistais, kurie mums daug nežadėjo, tačiau davė tikrai vertingų patarimų. Todėl mes ryžomės siaurintis į vieną sritį penkeriems metams. Ir tai mus užkabino.

Floristiką aš pati studijavau savo Alma Mater. Jau tuomet jaučiau stygių informacijos. Informacinių technologijų laikais viskas atrodo kur kas paprasčiau. Galime virtualiai keliauti į bet kokią šalį, pas bet kurį floristikos meistrą. Galime pasimokyti ir grįžti. Nors floristų bendruomenė ypač plati, tačiau dar platesnė yra floristikos industrija. Į šią industriją mes ir esame orientuoti. Studijuojame kiekvieną floristikos kūrybos ir verslo niuansą.

Lietuvoje vis dar nedrąsiai kalbame apie floristiką kaip apie galingą pasaulinę industriją, kurioje telpa begalės profesijų, veiklų, verslų ir kitų dalykų. Gaila, tačiau Lietuvoje mes neturime floristikos istorijos. Floristika vis dar yra suvokiama ne kaip menas, o kaip elementarus gėlių pardavinėjimas.

Pim Van Der Akker, Olandijos floristikos meistras, privačiame pokalbyje pasakė: „Kol jūs floristiką laikysite tik amatu, niekur nepajudėsite iš vietos.“ Floristika yra menas, kuris turi savo svarbią vietą kultūroje. Deja, tai labai trumpalaikis ir dėl to brangus menas. Tačiau sykiu tai yra ir technologijas, ir kitus menus integruojantis menas. Šiandieninės dizaino kūrybos tendencijos ypač reaguoja į floristiką ir vis dažniau ją įtraukia į interjerų ir eksterjerų sprendinius. Nors galimybė taikyti floristiką paverčia prieinama ir patrauklia industrija, tačiau kol kas floristika kaip menas nėra plačiai suvokiama ir perkama.

– Esate pedagogė. Studijavote net edukologijos doktorantūroje, dirbote profesinio mokymo centre. Kaip pedagogė tikrai reaguojate į tai, kad aukštasis mokslas susilaukė didžiulio visuomenės dėmesio, naujų iniciatyvų, propaguojančių mokslo diskurso esmines pertvarkas. Kaip jums atrodo ši visa masinė pertvarkos isterija? Ko galime iš jos tikėtis?
– Galima vienu metu tikėtis visko ir nieko. Pirmiausia aukštojo mokslo pertvarka turi būti suinteresuoti jos dalyviai. Tačiau, kaip mes matome iš šiandieninės situacijos, taip nėra. Geriausių Lietuvos protų abejingumas susidariusiai situacijai verčia išties nepaprastai nerimauti. Nesuprantama, kaip galima nematyti aukštojo mokslo katastrofos.

Apmaudu, kad dar vis sprendžiame problemas jas ignoruodami, o baisiausia, kad tai daro tie, kurie turėtų kurti proveržį. Švietimo politikai turi būti skiriamas ypatingas dėmesys. Tik sustiprinus švietimą ir mokslą galime tikėtis ekonominio augimo.

Aš pasigendu stiprios politinės valios. Valdantieji turi nemažai idėjų, tačiau per daug derasi su tais, kurie nori išsaugoti darbo vietas iki pensijos arba siekia tik imituoti darbą. Man taip pat akivaizdu, kad universitetai turi patys rodyti iniciatyvą vykdyti pertvarką. Šį kartą niekas nebekalba apie studijų programų naudingumą. Deja, keliamas tik išlikimo klausimas.

Universitetas kaip institucija išgyvena krizę, nes vyriausybė finansavimą nukreipia tiesiogiai mokslininkams ir tarpininko vaidmuo išnyksta. Tyrimams atlikti reikalingų modernių laboratorijų ir novatoriškų infrastruktūrų per visą finansavimo laikotarpį nesusikūrę universitetai liko nuošalyje. Ir čia nėra kalta regionų politika, nes net nuošaliausioje pasaulio vietoje esanti moderni mokslinė bazė gali sulaukti dėmesio ir pripažinimo, juk svarbiausia – tai, kas sukuriama, svarbiausia yra produktas ir rezultatas.

Turime drąsiai pripažinti, kad į aukštojo mokslo krizę ėjome tendencingai ir štampavome darbo rinkai nereikalingus specialistus. Viską darėme tik tam, kad išliktume. Universitetai iš esmės užsiėmė tik viena verslo kryptimi – mokslinimu. Tačiau yra daugiau vystymosi krypčių, kurios liko apleistos. Politikai nematė reikalo skirti finansavimo įvairioms veiklos kryptims. Mūsų mokslo ir švietimo krizė – tai neraštingos visuomenės problema.

– Kodėl turime aukštojo mokslo krizę, kokios jos priežastys? Koks galėtų būti aukštojo mokslo pertvarkos scenarijus?
– Galiu atsakyti remdamasi  Robert Noyce mintimi, kad inovacijų yra visur. Kai esi priekyje, tu gali pats pamatyti inovacijų poreikį ir jas kurti. Kai esi gale, turi skirti daug energijos pasivyti. Mano minimas R. Noyce per gyvenimą vadovavo tik dviem kompanijoms ir turėjo tik vieną tikslą – kurti inovacijas. Šiandien jo dėka mes išgyvename skaitmeninį amžių.

Krizės neištinka netikėtai, link jų tendencingai ir lėtai artinamės patys. Panašiai nutiko ir su aukštuoju mokslu. Lietuvos universitetai suinvestavo lėšas į pastatus ir šiandien nebeturi ką juose veikti. Todėl turėsime dabar daug skirti energijos, kad pasivytume ir  aplenktume sėkminguosius, bet vargu ar kursime inovacijas.

Reikia inicijuoti jaunųjų  mokslininkų paramą. Skatinti jų sąjungas, sudaryti sąlygas naudotis infrastruktūra ir kurti inovacijas. Turime atkreipti savo dėmesį į tai, ko niekada nepastebėjo mūsų protai ir akys. Išlaisvinkime savo mintis ir lai jos nuneša toli…

Šiandien man patinka Kauno miesto dabartinė situacija, kurioje veikia ir Profesinio meistriškumo akademija. Atmetus visus politinius žaidimus, tai, ką matome šiandien, negali nežavėti. Jaunatviški avantiūristai, naivumo vedami sprendimai lėmė visų miestiečių kūrybiškumą. Visi nori prisijungti ir dalyvauti procese.

Šiandien tampa svarbus mito kūrimas miestui, nes miestas pats to nori. Jis pageidauja keistis ir augti. Kaip ir iniciatyvūs miestiečiai, kaip ir mano Profesinio meistriškumo akademija, taip ir kiekvienas universitetas atskirai turi aiškiai sudėlioti savo veiklų planą, numatyti kelią iki realaus rezultato, traukti darbuotojus ir lėšas lyg magnetas. Tuomet toks universitetas pasirodys esąs stiprus rinkos dalyvis.

Kitaip joks universitetas neišliks ir joks aukštųjų mokyklų sujungimas neišgelbės. Man labai liūdna, bet sujungimas nieko neišgelbės. Kadangi sujungimas neturi jokio aiškaus tikslo, todėl ir jokio apčiuopiamo rezultato nebus.

– Jūs vadovaujate įstaigai, kuri užsiima neformaliuoju ugdymu. Esate dirbusi profesinio rengimo centre. Kaip manote, ar profesinis mokslas nereikalauja taip pat didžiulės pertvarkos? Kokia galėtų būti pertvarka? Ką reikėtų ir kaip derėtų restruktūrizuoti? Ar profesinio rengimo įstaigose rengiami specialistai yra tikrai reikalingi darbo rinkai ir kokybiški?
– Apie profesinį mokymą galėčiau kalbėti ilgai ir, kai tai turiu padaryti labai glaustai, galiu tik pasakyti, kad profesinis mokymas Lietuvoje niekada ir nebuvo prisikėlęs. Jis jau gimė negyvas. Lietuviai niekados nepripažino darbininkiškų profesijų kaip prestižinių ir savo vaikams nelinkėjo tokio profesinio kelio. Taip jau susiklostė, kad kai kurios paslaugų srities profesijos šiandien yra labai populiarios.

Tačiau yra profesijų, kurios išnyko kartu su šakinėmis industrijomis. Dėl neaiškių priežasčių pramonė netampa naujų profesijų užsakovu. Ilgas naujų profesinio mokymo programų kūrimo procesas ir apsunkintas tvirtinimas neleidžia sparčiau reaguoti į darbo rinkos reikalavimus. Socialiniai partneriai labai nenoriai investuoja į profesinį mokymą. Jie abejoja dėl kokybės. Profesijos mokytojų kvalifikacija dažniausiai labai žema. Juk jie ir nėra tikrieji praktikai.

Ką mes žinome apie „Euro Skills“ arba „World Skills“ konkursus? Šių renginių metu jaunieji profesionalai susirenka iš įvairiausių šalių ir varžosi savo profesijos srityse. Lietuvos atstovai dažniausiai lieka visiškų pralaimėtojų pusėje. Taip nutinka todėl, kad profesinės mokyklos neturi studijoms tinkamos technikos, su kuria susiduria ne laboratorijų, bet konkurso metu. Mes vis dar garsiai kalbame apie mūrininko profesiją, o pastatai jau statomi naudojant 3D spausdinimo technologijas.

Profesiniame rengime svarbiausia yra technologinis raštingumas. Todėl sveikos konkurencijos sukūrimas ir skatinimas būtų puiki motyvacija judėti pirmyn. Lietuvoje trūksta objektyvių profesinio meistriškumo konkursų, kuriuos organizuotų nepriklausomos institucijos (o ne profesinio mokymo centrai) ir asociacijos, kurios atstovautų profesionalų interesams. Taip užtikrintume skaidrumą ir paskatintume platesnį domėjimąsi profesija.

Ateityje neįsivaizduoju profesinio mokymo be glaudaus bendradarbiavimo su verslo pasauliu. Juk verslas yra tikrasis užsakovas. Manau, jog nereikia reikalauti iš profesinio mokymo inovacijų, didžiulių atradimų, kurie priklauso aukštojo mokslo sričiai. Suteikime galimybę profesiniam rengimui sparčiau keistis, kurti bendras mokymo bazes su socialiniais partneriais. Ir taip kokybiškas profesinis mokymas taps privačių investicijų traukos centru.

Dėl nesudarytos galimybės greitai ir kokybiškai kelti kvalifikaciją profesinio mokymo procesai vyksta gana lėtai. Turime suprasti, kad puikus virtuvės šefas netapo žvaigžde vien tik baigęs profesinę mokyklą, jis turėjo daug keliauti ir dirbti ilgas darbo valandas, kad sukauptų patirties. Jam tai kainavo ne tik laiką, bet ir materialinių resursų. O jei visa tai būtų galima pasiekti čia, pas mus Lietuvoje? Jei galėtume pakviesti tarptautinio lygio meistrus, kurie mokytų mūsų jaunimą? Idėja verta milijono. Bet ką gali žinoti?..

Dėkoju už pokalbį. Puikios ir pagrįstos jūsų įžvalgos ne tik verčia susimąstyti apie mūsų šalies ateitį, bet ir atveria labai dideles visuomenės opas. Viliuosi, kad įvyks labai radikali ir kokybiška viso Lietuvos švietimo sektoriaus pertvarka. Taip pat viliuosi, kad šį mūsų pokalbį perskaitę asmenys ne tik liks su savimi diskutuojantys, bet juos aplankiusios papildomos mintys, klausimai ir pastabos bus išsakytos man el. paštu  remigijus@venckus.eu. Dar labiau besidomintys kultūros kritika, kuri apima gerokai plačiau nei meno kūrybą, apie kitas mano publikacijas ir visuomeninę veiklą, gali sužinoti apsilankę interneto svetainėje www.venckus.eu.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-05-19). Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/34102-kulturos-kirtis-apie-aukstuju-ir-profesiniu-studiju-kokybe.html (žiūrėta 2017-05-31).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus.

Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų miestų ar regionų tinklo optimizavimo ir pateikti viziją, kuri geriausiai atliepia valstybės, regionų ir sektorių poreikius.

Vakar visuomenei jau pristatytas aukštojo mokslo pertvarkos planas.

Lietuvos aukštojo mokslo įstaigas siūloma pertvarkyti, sukuriant du tarptautinio lygio universitetus – Vilniaus universitetą (VU) ir naują Kauno universitetą (KU), bei du technologijų universitetus – sostinėje ir uostamiestyje.

Aukštojo mokslo pasiekiamumą ir kokybę regionuose ketinama išauginti per stiprių universitetų filialus, specializuotas akademijas bei pažangias kolegijas. Nuo kitų metų numatoma įvesti nemokamas bakalauro studijas.

Tai numatyta antradienį visuomenei pristatytame aukštojo mokslo pertvarkos plane, kuris apima studijų kokybės, aukštojo mokslo finansavimo bei tinklo konsolidavimo aspektus.

Pertvarką numatyta pradėti dar šiemet. Vyriausybei svarstyti pateiktą jos planą antradienį pristatė Premjero sudarytos darbo grupės nariai.

Stebėdamas žiniasklaidą, kuri nuolatos praneša apie Lietuvos švietimo ir mokslo pertvarką, kartais nebetenku kantrybės. Girdžiu tuos pačius tuščius lozungus, tą patį sprendimo galią turinčių asmenų plėtojamą darbo imitavimą, nuolatinį šviesesnio rytojaus pažadą.

O vis dėlto noriu priminti, kad už Lietuvos aukštojo mokslo dabartinę situaciją (taip pat ir viso švietimo) atsakomybę pirmiausia turi prisiimti ankstesnės valdžios, o su jomis kartu ir dabartinė. Valstybės valdytojai turi pripažinti, kad nesirūpimo savo žmonių ir valstybės ateitimi, o vykdomas nuolatinis reformų imitavimas privedė prie šios krizės.

Krizė yra ne tik aukštajame universitetiniame moksle, bet ir kolegijose, profesinio rengimo centruose ir net nepatikėsite – krizė egzistuoja net ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose.

Taigi, kad ir kaip valdantieji bandytų įrodyti savo gerus norus ir nekaltumą, bet aukštojo mokslo krizė nėra atsitiktinis ir stichinis reiškinys. Tai yra pasekmė tokio elgesio, kurį apibūdina posakis: „Po manęs – kad ir tvanas“.

Šiandien politikai, verslininkai, universitetų rektoriai rodo susirūpinimą ir toliau vaidina tą patį nuolatinio reformavimo spektaklį. Šiandien ir vėl iš naujo žaidžiami tie pats žaidimai.

Kaip aš vertinu planuojamą aukštojo mokslo pertvarką, kurioje postuluojamas noras sujungti ir minimalizuoti aukštąsias mokyklas?

Vertinu vienareikšmiškai neigiamai. Naujoji reforma nieko nesprendžia. Mokyklų sujungimas negarantuoja kokybės, kaip ir negarantuoja draudimas vienai ar kitai mokyklai rengti atitinkamos srities specialistus, kaip ir visko stambinimas negarantuoja kokybės ir užtikrinto Lietuvos pozityvaus atsiradimo tarptautinės konkurencijos žemėlapyje, kaip ir negarantuoja produktyvių mokslininkų šviesaus likimo bent vietiniame mokslo olimpe.

Naujoji pertvarka nieko negarantuoja todėl, kad pirma, į mokslą žvelgiama kaip į verslo struktūrą, kurios vadybai taikomi vien tik ekonominiai skaičiavimai. Antra, užauginti konkurencingą specialistą yra neįkainojama valstybės investicija į savo ateitį ir iš šios investicijos norėti greito pelno yra ne tik nepadoru, bet ir trumparegiška.

Trečia, universitetai nėra kolegijos ir į juos nereikia žiūrėti kaip į pataikaujančius darbo rinkai paklusnius kolektyvinius sambūrius, ruošiančius darbuotoją lyg greito maisto fabrike. Ketvirta, aukštojo mokslo misija yra žinių gamyba, kuri neretai atsiperka tik išlaikius laiko egzaminą. Penkta, išskirti vienas mokslo šakas kaip pelningas, o kitas kaip nuostolingas ir dėl to akcentuoti, kad kai kurie mokslai Lietuvai nėra reikalingi, yra labai trumparegiška ir visiškai nekorektiška (taip diskredituojamas net mokslas ir mokslininko profesija visuomenės akistatoje).

Šešta, reikalavimas iš mokslininko būti mokytoju, kuris užsiima tik paskaitų skaitymu, demonstruoja visišką nesupratimą apie tai, kuo užsiima mokslininkai. Septinta, kolegijas prilyginti aukštosioms mokyklos demonstruoja ne tik valdžios, bet ir visuomenės nesupratimą apie tai, kas yra šiuolaikinis aukštasis mokslas.

Deja, galėčiau vardyti labai daug argumentų, kurių kiekvieną įmanoma išplėtoti kaip atskirą straipsnį. Turiu pasakyti, kad ne universitetų gausa ar jų stambumas lemia mokslo kokybę. Pirmiausia dera suvokti, kad universitetas ne autoservisas, o dėstytojas ne duobkasys ir jo darbas bei teikiama nauda visiškai negali būti apskaičiuojama vadovaujantis lygiai tokiais pat kriterijais, kaip apskaičiuojant plytelių klojėjo arba parduotuvės kasininko darbo naudą.

Turiu patikinti, kad dirbdamas aukštajame moksle jau trylika metų aš pastebėjau, jog daugumai Lietuvos universitetuose dirbančių žmonių rūpi kokybės klausimas. Deja, tik apie ją galvoti ir siekti jos stiprinimo visiškai neįmanoma.

Štai mano pažįstama jauna humanitarinių mokslų daktarė, disertaciją apgynusi lapkritį, dirbanti dviejuose universitetuose, per savaitę dėsto dešimt paskaitų ir uždirba 490 EUR per mėnesį. Ji turi nuolatos ruoštis šioms paskaitoms, tikrinti studentų darbus ir vykdyti mokslo tyrimus.

Tokioje situacijoje tampa visiškai aišku, kad mokslo tyrimai lieka paskutinėje vietoje, nes faktinė alga mokama tik už dėstymą studentams, bet ne už padarytą mokslą.

O štai kai kuriuose universitetuose apmokamas tik kontaktinis darbas su studentais, pasirengimas paskaitai, darbų tikrinimas ir mokslo tyrimai visiškai neapskaičiuojami. Tad jei mokslas atliekamas neatlygintinai laisvalaikio sąskaita, kyla esminis klausimas, ar išvis šioje situacijoje galima reikalauti kokios nors mokslo kokybės.

Aišku viena, kad mechanizmas turėtų būti atvirkštinis: dėstytojai yra mokslo žmonės, pirmiausia atliekantys mokslo tyrimus ir už juos gaunantys algą, o tik po to skaitantys medžiagą tik savo atliktų mokslo tyrimų pagrindu.

Šiuo atveju visa ši mokslo pertvarka man rodo, kad Lietuvoje nebeliko mokslo, kaip ir neliko mokslininko, nors jam ir iki pat pertvarkos buvo visada keliami gana dideli reikalavimai.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-05-03). Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/ivairios-naujienos/33927-nuomone-apie-aukstojo-mokslo-pertvarka.html (žiūrėta 2017-05-31).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Pin It on Pinterest