Techno-iliuzija

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija

Prof. dr. Remigijus Venckus

Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus Venckus straipsnį. Šį kartą autorius supažindina su rugsėjo 19 d. Kaune atidaryta tarptautine paroda, kurios kuratorius yra profesorius. Paroda atidaryta galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapų g. 20, Kaunas) ir eksponuojama iki spalio 9 d. Žiūrovams pristatoma iš Šiaulių kilusio Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docento dr. Rimanto Plungės eksperimentinė fotografija, iš Katovicų (Lenkija) atvykusio medijų menininko Roberto Liseko vaizdo projekcijos ir performansai.

 

 


 

Parodos koncepciją „Techno-iliuzija“ padiktavo dabarties gyvenamosios sąlygos. Ne paslaptis, kad gyvendami technologijomis grįstoje aplinkoje kiekvieną dieną susiduriame ne tik su jų vartojimo metu iškylančiomis problemomis, bet ir su tam tikru mūsų tikrovės pasikeitimu. Tyrinėti nuo technologijų priklausomą tikrovės realumą skatina dauginama ir fragmentuojama informacija apie mus pačius: mūsų darbą, laisvalaikį, rūpesčius, ir net apie tai kaip atrodome. Jau tapo įprasta, jog dirbame spoksodami į kompiuterio ekraną, pramogaujame naršydami internete, įstrigę automobilių spūstyje „ištįsusį“ laiką „užmušinėjame“ stebėdami draugų ir ne visiškai pažįstamų asmenų pranešimus socialiniuose tinkluose. Tad nuolat kintančios technologijos skatina profesionalius menininkus ieškoti ir tarpusavyje derinti įvairias raiškos priemones, naujoviškai realizuoti meno idėjas bei originaliai atskleisti laikotarpio tikrumo ir netikrumo problemas.

 

Parodoje eksponuojamų Rimanto Plungės sukurtų nuotraukų meninę kalbą galima vadinti fotografijos technikos tyrimu arba audiovizualinės medijos analize. Kūryba yra pagrįsta aktualiais klausimais, kuriuos menininkas gvildena jau daug metų. Jam yra aktuali iš medijų ekologijos ir aplinkos psichologijos diskursų išplaukianti problematika. Išradingai ieškodamas bei plėtodamas savąjį braižą R. Plungė ne tik taiko, bet ir tuo pačiu metu analizuoja skirtingas atvaizdų kūrimo priemones, jas darniai jungia tarpusavyje. Ieškodamas netikėto, neįprasto vizualinio efekto menininkas suvienija skirtingą laikmetį reprezentuojančias vaizdų kūrimo bei reprodukavimo priemones. Autorius yra būtent tas meno eksperimentatorius, kuriam visos techninės priemonės yra priimtinos ir nekeliančios baimės. Jas prisijaukindamas R. Plungė ieško gana organiškai gimstančio ir stebinančio atvaizdo. Kiekviena technologija atspauduose palieka ją gana prasmingai reprezentuojančius pėdsakus. Čia mes matome juostelės fizinį atspaudą, mechaninį jos apdorojimą/intencionalų naikinimą, o tuo pačiu metu aiškiai suprantame, jog fotografiniai koliažai yra skenuoti. R. Plungės kūryba rodo, kad meninės priemonės gali darniai sugyventi tarpusavyje, o minimaliame kadre gali atsiverti labai daug netikėtumų ir nutylėjimų… Viena vertus, menininkas kuria savo poeziją, kuri reikalauja neišsakytas prasmes atrasti pačiam žiūrovui, antra vertus, fotografija mūsų klausia apie tai, kaip šiuolaikinėje technokultūroje keičiamės mes patys. Tad skaitmeninių ir analoginių atvaizdų kaita byloja apie mūsų pačių dalyvavimą dabarties diskurse: pavyzdžiui, technika keičia mūsų kasdienius ritualus, nauji aparatai perduoda skaitmeninį signalą ir taip užima analoginio vietą, aparatinių priemonių integravimas į kūną keičia ne tik jo išvaizdą, bet – kai kuriais atvejais – net kūnų tarpusavio sąveiką. Taigi R. Plungė labai subtiliai mums pasakoja apie mūsų pačių pokyčius ir užuominomis klausia – ar viso to mes tikrai norime…

 

Robert Lisek vaizdo projekcijos

Lenkų menininkas Robert Lisek yra eksperimentinio medijų meno atstovas. Jo kūrybos centre – šiuolaikinių technologijų meninis tyrimas. Tarpusavyje puikiai dera tiek menininko, tiek mokslininko interesai. Jo kūrybos pagrindinis instrumentas – savigeneruojančios technologijos (angl. self-generating technologies). Išgaunami vizualiniai ir akustiniai efektai mus tuo pačiu metu ir baugina, ir kelia smalsumą. Taip nutinka todėl, kad technologijos – kurios pačios generuoja atvaizdus, gamina klaidas bei jas jungia tarpusavyje – atrodo, yra visiškai nepaisančios mūsų norų bei intencijų. Tad R. Lisek menas tarsi atsigręžia į tai, ką vadiname kodavimu ir dekodavimu, kuria vizualines asociacijas su genetika ir genetinio kodo iškraipymu. Dėmesį sukausto tai, ką vadiname dirbtiniu intelektu. Vienu metu jį galime suvokti ir kaip prižiūrimą, ir kaip ryžtingai savarankišką „subjektą“. R. Lisek mums demonstruoja konceptualų medijų meną, kur klaidos generavimas ir iš jos gimstančios naujos bei netikėtos struktūros gali būti laikomos jo kūrybos privalumu. Menas reprezentuoja kūrėjo interesus, apimančius postkonceptualaus meno, taktilinių medijų, dabarties aplinkos bei socialinių problemų spektrą. R. Lisek galima laikyti meno pionieriumi, kurio veikloje yra taikomas ir analizuojamas dirbtinis intelektas, kur keliami aktualūs klausimai neatsiejami nuo žmogaus-mašinos ir žmogaus-kompiuterio sąsajos koncepcijos. Jo medijų kūriniai demonstruoja vaizdo ir garso sintezę, nulemtą generuojamų ir specifiškai taikomų algoritmų. Tad menas, – kuris yra grįstas technologijų inovacijomis – rodo, kad iš jo kylantys naratyvai byloja apie jo (meno) savybes, nulemtas pačios technologijos; tai lyg menas, kuris pats pasakoja apie save ir atsakingas yra tik sau. Tad jei norite pamatyti meno kūrinį, kuris kalba apie save ir sau, arba technologiją, save demonstruojančią sau, tuomet verta stebėti R. Lisek kūrybos rezultatus. Čia grožis ir estetinis pasigėrėjimas atsiveria pačioje technologijoje ir ženklina meno praktikoje darniai įprasminamą technoestetiką.

 

Robert Lisek vaizdo projekcijos

Paminėtina, kad ši paroda yra tarptautinio projekto „CreArt“ dalis. Tai nuo 2012 metų vykdomas tarptautinis kultūrinio bendradarbiavimo projektas, jungiantis 12 Europos vidutinio dydžio miestus. Jo tikslas – suteikti menininkams galimybę pristatyti savo kūrybą Europoje, skatinti kūrybiškumą, bendradarbiavimą, meno mainus. Projektas siekia įsteigti nuolatinę ir profesionalią mobilumo, mainų ir bendro darbo patirties tarp menininkų, grupių ir organizacijų, kultūros operatorių, švietimo institucijų ir plačiosios visuomenės sistemą, sukuriant meninės kūrybos tinklą tarp vidutinio dydžio miestų (daugiau informacijos apie CreArt www.CreArt2-eu.org).

 


 

Skaitytojams norime priminti, kad prof. dr. R. Venckaus kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2018 m. galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie jo kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu. Šio straipsnio autorius tikisi sulaukti skaitytojų komentarų ir patarimų, kuriuos galite pateikti el. paštu remigijus@venckus.eu.

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2019-10-05). Techno-iliuzija. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/40605-kulturos-kirtis-techno-iliuzija (žiūrėta 2019-10-08). 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Parodoje Berlyne – nereprezentatyvus lietuviškas urbanistinis peizažas

Parodoje Berlyne – nereprezentatyvus lietuviškas urbanistinis peizažas

Dr. Remigijaus Venckaus kūrinių pristatymas Berlyne!

Šį šeštadienį (2018 m. kovo 3 d.) Berlyne įsikūrusioje galerijoje „World in a Room“ atidaroma dviejų autorių medijų meno paroda. Vienas jų – iš Šiaulių kilęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. R. Venckus parodoje eksponuos videomeno kūrinius, sukurtus 2004-2018 m. Jam talkins vokiečių fotografas Klausas W. Eisenlohras, kuris pristatys naujausią eksperimentinės fotografijos ciklą.

 

Kadras iš doc. dr. Remigijaus venckaus videofilmo „Mano sėkmės istorija” (2013).

R. Venckus ir K. W. Eisenlohras jau ilgą laiką darbuojasi eksperimentinio medijų meno lauke: ne tik kuria, bet ir kuruoja meno renginius, skaito paskaitas ir veda praktinius seminarus apie medijų kultūrą ir meną mokslo institucijose.

Neseniai keliaudamas po Šiaurės Europą K. W. Eisenlohr’as fotografavo trijų Baltijos valstybių sostinių urbanistinę aplinką. Nuotraukose užfiksuotos viešosios erdvės ir jose įkomponuotos skulptūros, atsitiktiniai praeiviai ir jų paliekami gyvenimo pėdsakai. Fotografijos komponuojamos po tris, taip ne tik skaidant ciklą į atskiras dalis, bet ir jose keičiant dienos ir nakties meto dokumentiką.

Parodoje eksponuojamą fotografijos ir videomeno kūrybą sieja Baltijos šalys ir gyvenimas jose. Abiejų menininkų kūriniai sukurti šiame regione. Atvaizduose dominuoja žmogaus figūra ir urbanistinis peizažas.

K. W. Eisenlohras fotografavo trijų Baltijos valstybių sostinių urbanistinę aplinką.

Doc. dr. R. Venckaus video filmuose pastebimas visiškai nespecifiškas ir nereprezentatyvus lietuviškas urbanistinis peizažas: jis minimalus, dažniausiai dengiamas sniego.

Autoriaus videofilmų pagrindinis herojus yra jis pats. Kūrėjas reflektuoja savo ryšį su menu ir urbanistine aplinka, vietos politikos ir socialinio gyvenimo normomis. Tai labiausiai pastebima Lietuvoje dar niekada nerodytame doc. dr. R. Venckaus socialine kritika paženklintame videofilme „Mano Sėkmės istorija” (2013 m.). Šiame kūrinyje jis pats žvelgia į save tarsi kito akimis, kritiškai vertina savo kūrybą, lemiančią kardinalius pokyčius profesinėje veikloje ir jį supančioje visuomenėje. Jis yra vienas ryškesnių vyriškų aktų kūrėjų Lietuvoje, kuris neretai sulaukdamas pasipiktinimų ir pasipriešinimų kas kartą tampa dar labiau drąsesniu kūrėju. Videofilme „Mano sėkmės istorija“ autorius kritikuoja savo paties ir savosios šalies ryšius su Europos sąjunga ir sudėtingu post-sovietinės tapatybės palikimu.

Kitame videofilme „Pasiklydęs veiksme“ (2010 m.) žmogus regi įnirtingi purtomą galvą. Pasikartojantį veiksmą galima suvokti kaip nuolatinį esamosios situacijos (kuri nėra griežtai įvardinta) neigimą ir nesutikimą su primestu socialiniu vaidmeniu. Kūrinys verčia permąstyti net ir portreto žanro esmę. Klasikinėje kūryboje portretas reprezentuoja išskirtines asmenybės bruožus, tačiau nufilmuotas įnirtingas galvos purtymas reprezentuoja gerokai daugiau nei neigimą, gerokai daugiau nei biustą. Gal būt doc. dr. R. Venckaus kūrinys demonstruoja nepastovią šiuolaikinio žmogaus tapatybę?

Berlyne taip pat bus pristatomas naujausias doc. dr. R. Venckaus videofilmas „Laiškas”. Tai šokio filmas, kuris jungia spektakliui būdingą sceną su viešąja miesto erdve, aktualizuoja privačią ir viešą jausmų dramą. Videofilme panaudotas garso takelis iš 2010 m. doc. dr. R. Venckaus ir Kęstučio Venskūno sukurto garso performanso „Uždraustojo vaisiaus litanija”.

Dr. Remigijus Venckus „Laiškas” 00:05:12, 2018

Videofilme šokį sukūręs Denisas Stechas pastebėjo: „Džiaugiuosi pradėjęs bendradarbiauti su puikiu menininku. Dalyvavimas šiame video filme man buvo puiki patirtis, o šokti nedideliame rūsyje man buvo didelis iššūkis. Aš manau, kad mums viskas pavyko gana neblogai. Ačiū mano dėstytojui už galimybę būti parodos Berlyne dalimi ir tikiuosi, kad tai tik bendradarbiavimo pradžia!”

Dažniausiai doc. dr. R. Venckus kuria analizuodamas medijų technologijas. Jis visada ieško naujos tinkamiausios medijos, kuri leistų perteikti savąjį kūrėjų santykį su laiku, erdve ir atmintimi. Jo kūrybos centre visuomet svarbiausias lieka atminties klausimas. Ne tik apie tai, bet ir gerokai plačiau autorius svarsto: „[…] aš bandau rasti atsakymą į klausimą kas šiandien yra žmogus ir jo atmintis. Galiu drąsiai pasakyti, kad paieškose mano menas tampa asmenine ne tik medijų, ne tik atminties, bet ir savianalizės forma.“


Publikacijos nuoroda

(2018-02-27). Parodoje Berlyne – nereprezentatyvus lietuviškas urbanistinis peizažas. Eta plius. Prieiga internetu: https://www.etaplius.lt/parodoje-berlyne-nereprezentatyvus-lietuviskas-urbanistinis-peizazas (žiūrėta 2018-02-27).


Kiti dr. Remigijaus Venckaus interviu

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Vyrų aktus kuriantis profesorius užminė mįslę

Lrytas.lt straipsnis Šį ketvirtadienį Vilniaus dailės akademijos Telšių galerijoje atidaroma medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Atsargiai! Aš esu kitas“. Ji...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

R.Venckaus fotoparodoje – kitoks požiūris

kurjeris.lt informacija. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijų galerijoje pristatyta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Fotoatkarpos Nr.2“. Išskirtinį požiūrį į fotografiją turintis autorius savo fragmentiškais darbais stebina...

Remigijus Venckus: mėgstu meninį ironišką chuliganizmą

Eglė Červinskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Tauragės krašto muziejaus „Santaka“ fotografijos galerijoje atidaryta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus paroda...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Vestuvės savanoje

Grytė Liandzbergienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Įspūdingos gamtos, ilgaamžės religijos ir didžiulių turtinių kontrastų šalis. Taip apie Etiopiją atsiliepia meno kritikas, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas Remigijus VENCKUS (36),...

Remigijus Venckus: „Kūrybos neatimsite niekada!“

Gabrielė Pastaukaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Pristatydamas parodą, jaučiuosi taip, lyg švęsčiau gimtadienį“, – sako medijų menininkas, meno ir kultūros kritikas doc. dr. Remigijus Venckus. Šįkart šventė vyksta gimtajame menininko krašte: Šiaulių universiteto...

Reakcija: paroda vyriškojo seksualumo tema?

https://youtu.be/upW7zKYiJgs Šiaulių televizijos parengtas reportažas, laidoje reakcija, pristato 2018 m. vasario 2 d., 18:00 val. Šiaulių universiteto Dailės galerijoje (Vilniaus g. 141, Šiauliai 76353) atidarytą medijų menininko, kultūros ir medijų kritiko, Vilniaus...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

VGTU dėstytojas paskaitoje privertė raudonuoti studentes

Joana Gimberytė-Juronė kalbina dr. Remigijų Venckų. Po antklode susipynę nuogi vyrų kūnai ir biblinės temos – šiuo deriniu garsėja šiauliečio menininko fotografijos. Parodą Kaune atidaręs vyras drąsiai kalbėjo apie nuogybę, tikėjimą ir vieną žinomiausių šių dienų...

Pokalbis apie Etiopiją

  https://soundcloud.com/remigijus-venckus/dr-remigijaus-venckaus-interviu-keliones-ir-svajones-2018-01-27-1500-lrt Pokalbis LRT Opus radijo stotieslaidoje Kelionės ir svajonės 2018 m. sausio 27 d. Pokalbis apie patirtis Afrikoje, o apie jas pasakoja doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Renginys nepalikęs abejingų

Modestas Navickas kalbina dr. Remigijų Venckų. Tarptautinių žodžių žodynas terminą homofobija (iš graikų k. ὁμός homo (seksualus), "toks pat, lygus" + φοβία (fobija), "baimė") apibrėžia kaip ne klinikinį baimės, paniekos ir neapykantos jausmą, nukreiptą prieš...

Mahometas. Kalnas. Ir kitokia lietuviška fotografija

Monika Slančauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Paprastai visokio plauko sentencijos, protingi ar gražūs posakiai man keldavo juoką. Tokį gilų ir su tokiu ryškios neapykantos prieskoniu.  Bet štai – lyg kokiam pačiam kvailiausiam siaubo filme – viena tokių...

R. Venckus: „Man kartais norisi vemti nuo vaizdų kiekio“

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kultūros centre „Laiptų galerija“ atidaryta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus paroda „Tušti ekranai“ – eksperimentinių fotografijų ciklo „Amnezijos juosta“...

„Ką čia velnią rodai“, arba kaip atrasti nieką

Simona Pužaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Kas paslėpta medijų menininko, menotyrininko, Vytauto Didžiojo universiteto lektoriaus Remigijaus Venckaus eksperimentinėse fotografijose „Tušti ekranai“? Vaizdavimas nieko nevaizduojant. Jei nieko nematote, ten nieko ir...

R. Venckaus meninė fotografija – dovana Šiauliams.

Naujienų portalo Delfi žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Rugsėjo 10 – 13 d. Šiaulių miestas šventė gimtadienį ir kaip dera tikrai šventei į miestą grįžo po Lietuvą ir visą pasaulį išsibarstę Šiauliečiai. Pirmąją miesto gimtadienio šventimo dieną (rugsėjo 10 d.)...

Remigijus Venckus nebijo būti pavadintas gėjumi

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Varšuvos nacionalinis muziejus surengtoje parodoje „ARS homo erotica” nepabūgo eksponuoti šią prieš porą metų Remigijaus Venckaus sukurtą  skandalingąlyrinę kompoziciją - „Renovacija”: keturios persipynusios kojos...

Iš praeities dabartyje, iš dabarties — praeityje

Marina Visockienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Taip pavadinta 27-erių šiauliečio menininko Remigijaus Venckaus fotografijų paroda trečiadienį atidaryta Šiauliuose, Šiaurės Lietuvos kolegijoje. — Kodėl toks neįprastas parodos pavadinimas? — Kartą, peržiūrėdamas kelis...

Kelias, kurį einu, yra neįprastai vingiuotas ir pilnas siurprizų

Gabrielė Kuizinaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. 2015 m. balandžio 21 d. LR ambasadoje Berlyne atidaryta medijų menininko doc. dr. Remigijaus Venckaus fotografijų paroda „Susikertančios linijos. Berlynas“. Menininkas daug kartų lankėsi Berlyne, domėjosi miesto...

Menininkas R. Venckus apie mirusius ir medijas

Lina Abromavičienė kalbina dr. Remigijų Venckų. Lapkričio 1-ąją minima Visų šventųjų diena, o lapkričio 2-ąją – Vėlinės.  Lankyti kapines ir prisiminti savo artimuosius šiomis dienomis – kiekvieno rūpestis ir pareiga. Tačiau ar tikrai žvakės degamos dėl mirusiųjų? O...

Remigijus Venckus: moralės žvėris prieš nuogumą

Gintarė Čiuladaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Birželio 1 dieną menininkas, medijų meno kūrėjas ir dėstytojas Remigijus Venckus uždaro savo parodą „Trans-kaimas-LT“ Šiauliuose. Birželio 2-ąją Kauno miesto muziejuje pristatoma jo ekspozicija „Fotofragmentai....

Remigijaus Venckaus paskaita apie eksperimentinę fotografiją

Kamanė.lt žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Gegužės 6 d. 11 val. VšĮ Profesinio meistriškumo akademijoje (Pilviškių g. 18, Kaunas) paskaitą apie eksperimentinę fotografiją skaitys medijų kultūros tyrinėtojas ir medijų menininkas, lektorius Remigijus Venckus....

R. Venckus – atvirai apie „Kūrybiškos vasaros“ idėją

Naujienų portalo „Delfi" žurnalistai kalbina dr. Remigijų Venckų. Dažnas iš mūsų mano, kad vasara yra kelionių, atostogų ir stovyklų metas, tačiau ne visi renkasi keliones, aktyvų ir sportišką poilsį. Rugpjūčio pradžioje Kazimiero Simonavičiaus universitete (KSU) buvo...

Laikas ir erdvė pagal R. Venckų

Ramunė Dambrauskaitė kalbina dr. Remigijų Venckų. Iš Šiaulių kilęs medijų menininkas humanitarinių mokslų daktaras, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros docentas ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus.

Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus kalbasi apie kultūrą Šiauliuose su šiauliečiams puikiai pažįstamu katedros lektoriumi Remigijumi Ruokiu.

Studijuodamas Šiauliuose ir žengdamas pirmuosius žingsnius audiovizualinės kūrybos link, susipažinau su šiauliečiams gerai pažįstamu Remigijumi Ruokiu, renginių, televizijos filmų ir reklamų režisieriumi, scenarijų autoriumi, dainų kūrėju, kompozitoriumi ir prodiuseriu.

Savo audiovizualinę kūrybą demonstruodamas vietinės ir tarptautinės reikšmės festivaliuose aš visada sulaukdavau kritinio ir paskatinamojo R. Ruokio žvilgsnio. Būta ir akimirkų, kai gausiai diskutuodavome apie šiuolaikinę eksperimentinę kūrybą bei vykstančius kultūros pokyčius. R. Ruokis visada atsigręždavo į jaunimą ir padrąsindavo kurti ir išbandyti naujas kūrybos formas.

Šiuo metu savo žinias jauniesiems kūrėjams R. Ruokis perduoda dėstydamas Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultete. Jis yra atpažįstamas ne tik Šiauliuose, bet ir plačiai Lietuvoje dėl puikiai organizuojamo festivalio „Šiaulių naktys“.

Apie kūrybą, festivalių kuravimą ir jaunojo specialisto ugdymą šią savaitę diskutavome naujoje Pramogų industrijų katedroje. Prieš pateikiant geriausius mūsų pokalbio fragmentus, noriu glaustai supažindinti su R. Ruokio įspūdingais biografijos faktais

Nuo 2016-ųjų metų R. Ruokis yra VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto lektorius, dėsto kino projektus. Nuo 2012 m. dirba „Lietuvos ryto“ televizijoje anonsų ir TV laidų prodiuseriu, režisieriumi ir projektų autoriumi. 2005–2007 m. dirbo Šiaulių jaunimo centro direktoriumi, formavo centro viziją, organizavo renginius, ruošė savanorius ir rengė specialius jų mokymus.

Nuo 2002m. vadovauja Všį „Remigijaus akcija“, kuri organizuoja ir vykdo reklamines ir pramogines akcijas, prodiusuoja muzikos kūrybą ir jos sklaidą. 1998 m. dirbo UAB „Šiauliai Qingqi“ filmų režisieriumi ir prodiuseriu. Nuo 1995 m. nevyriausybinėje organizacijoje – muzikos klube „Gingas“ – ėjo prezidento pavaduotojo pareigas.

Dirbo muzikos prodiuseriu, TV laidų rengėju, scenarijų autoriumi, festivalių „Rumshk“ ir „Rumshkiux“, „Šiauliai Jazz“, „Glaesum – gintaras kitaip“, ŠAMA MMX apdovanojimų prodiuseriu ir reklamų kūrėju. 1994–1996 m. dirbo IĮ reklamos agentūroje „Pramuštgalvis“ direktoriaus pavaduotoju, režisieriumi, renginių organizatoriumi ir vedėju. Rengė TV laidas „Rockiada“, „Shekit slieką“ ir DJ muzikos festivalį. 1994 m. dirbo UAB „Lit-Poliinter“ (dabar LNK) televizijoje, TV muzikos redaktoriumi, TV laidų „Tangomanija“, „Shekit“, „Ryto ratas“, „Tikras garsas“ režisieriumi ir prodiuseriu.

1991–1994 m. buvo nepriklausomos televizijos studijos „Tango TV“ direktoriumi, TV laidų „Įdomumo dėlei“, „Tangomanija“, „Sveikinimų koncertas“, „Vaiduoklio šou“ režisieriumi, redaktoriumi ir prodiuseriu.

Vis dėlto, su R. Ruokio vardu man labiausiai asocijuojasi jo inicijuoti puikūs muzikos festivaliai „Hippyland“ (2002–2007), „Šiauliai Jazz“ (1999–2016), „Šiaulių naktys“ (2012–2017) bei jo vokalisto ir idėjinio lyderio vaidmuo muzikinėje grupėje „Gin’Gas“.

– Remigijau, jau kurį laiką gyvenate Vilniuje, tačiau jus galima taip pat sutikti ir Šiaulių mieste. Šiauliuose dažnai organizuojate įvairius renginius: koncertus, festivalius, etc. Kodėl širdis linksta prie Šiaulių? O kuo gi šis miestas ypatingas Lietuvai?
– Aš esu kilęs iš Klaipėdos, mokiausi Kaune, o paskyrimas po studijų mane „siuntė“ kartu su šeima į Šiaulius. Todėl aš ir atsiradau Šiaurės Lietuvoje. Nuo jūros švenčių diegtas „jūrinis“ auklėjimas verčia mane lig šiol laikytis taisyklės – kuriame mieste gyvenu, tą miestą ir turiu puoselėti bei turtinti.

Kultūrą Šiauliuose aš palaikau ir dėl to, kad mane žeidžia „sostininkiškas“ visų galų uzurpavimas. Aš nesutinku su nelogiška ir primesta kultūros centralizacija, kuri kultūriškai ir „kultūringai“ žudo mažesnius miestelius.

Su kolegomis Šiauliuose (ir ne tik šiame mieste) generuojame idėjas ir bandome jas įgyvendinti. Prie įgyvendinimų verslas prisideda nedaug. Dažniausiai verslo indėlis yra mugės, kurios pakankamai toli nuo tikrosios kultūros. Tačiau yra ir kiti, didieji verslininkai, kurie mato aiškesnę situaciją ir bando kovoti su miesto „žudymu“, padeda mums kurti kultūrą. Visi jie yra išvardyti mūsų interneto svetainėje www.naktys.lt.

Jie, kaip ir mes, supranta, kad miesto nykimas prasideda nuo „kultūros pelėsių“ auginimo. Todėl mūsų bendras tikslas yra bent per šventes parodyti kultūros galią. Parodyti, kad yra daug visokių alternatyvių kultūros formų, nuo diskotekų iki pavienių performansų.

Kultūros galią demonstruoja virtinė gerų iniciatyvų: Giedrės Brazlauskaitės idėja – graffiti ant štabo sienos; išleistas laikraštis „Pietinia momenc“; Danguolės ir Virgio „Talkučkė“; Rimanto Kmitos romanas, priverčiantis net garbingus dėdes prisiminti, kokį vaidmenį kultūroje atliko treningai; Linos Žutautės parama organizuojant mūsų nuolatines labdaros akcijas; Arūno Petraičio ir kultūrizmo senjorų „Kačialkė“; senųjų diskotekų atkūrimas, etc.

Visos šios iniciatyvos rodo, kad mes nebijome ir netingim fantazuoti. Viską įgyvendiname puikiu komandiniu darbu, nekreipdami jokio dėmesio į mus kvailinančius komentarus. Mes nekreipiame dėmesio į paviršutinišką kritiką, nes vadovaujamės auksine taisykle: kas kalba, tas dažniausiai nieko nesugeba padaryti.

Remigijaus Ruokio portretas. Fotografija doc. Vilmanto Dambrausko.

– Šiauliuose inicijavote džiazo festivalį? Pasidalykite mintimis, kas inspiravo šio festivalio organizavimą? Kaip jį priėmė miestiečiai ir koks jis yra šiandien?
– 1995 m. spalį grupė bendraminčių iš „Gin’Gas“ klano įkūrė muzikos klubą, kuris iš karto griebėsi veiklos ir organizavo tarptautinį alternatyvios muzikos festivalį „RUMŠK“. Vėliau festivalį papildė eksperimentinis „Faršas“. Visa ši veikla galbūt labai sėkmingai prisikels kitų metų vasaros pradžioje. Renginiuose dalyvavo daugelis jaunų piliečių, dabartinių surimtėjusių trisdešimtmečių. Šio festivalio pagrindu po penkerių metų startavo solidus „Šiauliai Jazz“ festivalis.

Alternatyvių festivalių pradžia Šiauliuose buvo labai kukli. Pirmieji koncertai vyko Šiaulių filharmonijoje, Kultūros centre, naktiniuose klubuose, kavinėse. Atsiradus daugiau norinčių remti festivalį, prisidėjus kultūros fondams, didesnėms įmonės, net pavieniams asmenims festivalis persikėlė į miesto gatvėse įrengtas lauko scenas.

Beje, anksčiau ir pačiam verslui atrodė prasminga remti įvairias meno iniciatyvas, taip pat ir džiazo muzikos renginius. Deja, ilgainiui verslas vis labiau nusigręždavo nuo mūsų renginių. Daugiau ir daugiau dirbdavome vien tik iš idėjos.

Kaip ir dabar, taip ir anksčiau festivalio koncertai vykdavo nemokamai. Nors gal tik vieną kartą buvo parduodami kažkokie bilietai už pakankamai simbolinę kainą. Tąkart koncertai vyko Šiaulių filharmonijos salėje.

Manau, kad surengti mokamą džiazo festivalį Šiauliuose nėra įmanoma. Tai lemia pakankamai susiskaldžiusi visuomenė. Priešingai nei Kėdainiuose, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje, nėra įskiepyto labai ryškaus patriotinio jausmo savajam miestui.

Kita vertus, rengdami „Šiauliai Jazz“ visada akcentuojame originalią, meninę renginio pusę, bet ne komercinę. Mums svarbu puoselėti publikos skonį, prusinti vietos gyventojus.

Džiazas vienija savotišką socialinę bendruomenę. Tikinčių džiazu nėra labai daug. Kur kas daugiau yra tik norinčių juo tikėti. Tikriausiai todėl daugėja bandančių įvertinti džiazo muzikantų profesionalumą, girdėti originalią muziką net popso koncertuose, kur džiazas veikia kaip savotiškas akompanimentas.

Džiazas reikalauja išsilavinimo, tam tikrų intelekto pastangų. Jis niekada nebuvo masių muzika. Nebent tarpukaryje, kai šalia Klaipėdos, Giruliuose, per šokius grodavo bigbendas arba kai džiazą galima buvo išgirsti Kauno „Metropolio“ restorane.

Visuomenė mėgsta primityvoką populiariosios muzikos standartą, todėl ne tik džiazas, bet ir popdžiazas arba softdžiazas dar yra svetimas daugumoje visuomenės sluoksnių.

Šiaulių džiazo festivalis turi savo išskirtinę publiką, kuri ir pati formuoja renginių veidą. Seniau labiau eksperimentuodavome. Turėjome „satelitinį“ festivalį „Šiauliai Jazz Marathone“, kai viena arba dvi džiazo grupės pasirodydavo kiekvieną mėnesį. Kviesdavome gerokai keistesnius atlikėjus. Pavyzdžiui, koncertavo net danų grupė „The Revolvers“. Jų kuriamoje muzikoje gausu free džiazo elementų. Vis dėlto įsitikinome, kad negali Šiauliuose būti free džiazo pasirodymų.

Dar koncertuose daugiau dėmesio skiriame klasikiniam arba standartiniam džiazui, persipynusiam su šiek tiek folkloro, roko ir elektroninės muzikos elementais.

Paskutiniu metu Šiaulių džiazo festivalis labiau tampa pradedančiųjų kūrėju platforma. Aš pats ieškau naujų grupių. Labai glaudžiai bendradarbiauju su latviais. Vis dėlto iš tolimesniojo užsienio pakankamai sunku pasikviesti žinomą grupę. Honorarai prasideda nuo 3–4 tūkstančių eurų. Vienas toks honoraras sudaro beveik visą festivalio biudžetą, o Šiaulių džiazo rėmėjus galima suskaičiuoti vos ant vienos rankos pirštų.

– O kaip Šiaulių džiazo festivalis atrodo Lietuvos kontekste?
– Deja, mes silpniau atrodome net už Kėdainius. Jie turi stiprią bendruomenę. Savivaldybė leido net vieną gatvę pavadinti Džiazo gatve. Kėdainių muzikos mokykloje atidaryta Džiazo katedra. O kas vyksta pas mus, Šiauliuose?…

Visi mažesni Lietuvos miestai rengia savo džiazo festivalius, nepaisydami to, kad džiazo muzikantai vis dar Lietuvoje nėra laikomi kompozitoriais! Esu girdėjęs istoriją, kad anksčiau Šiauliuose studentams būdavo draudžiama improvizuoti. Gaila, bet visame pasaulyje improvizacija yra vertybė. Be jos negimsta joks naujas menas.

Džiazo statusas vis tik yra visos Lietuvos bendra problema. Lietuvos džiazo federacija yra tik visuomeniniais pagrindais susikūrusi organizacija. Kiekvienas jos narys yra savotiškas savanoris. Tuo tarpu Estijos džiazo federacija turi valstybės išlaikomus 4–5 etatus. Jie gerokai toliau pažengę nei mes. Nors jie turi mažiau „gražių“ kelių sujungiančių skirtingus miestus ir mažiau klaikiai akmenimis grįstų aikščių, tačiau jie (estai) gali pasigirti „nenustekenta“ savo šalies kultūra.

Kadangi vis dėlto noriu, kad Šiauliuose atsirastų daugiau šviesių žmonių, kurie galvotų apie džiazo kultūrą, todėl šiais metais į festivalį atvažiavo Lietuvos džiazo federacijos prezidentas Julijus Grickevičius ir skaitė paskaitą džiazo istorijos tema.

– Šiauliai turi unikalų renginį – „Šiaulių naktys“. Manau, kad šis renginys populiarina miesto kultūrą visoje Lietuvoje. Kuo jis yra išskirtinis? Kuo jis skiriasi nuo kitų renginių, vykstančių Lietuvoje ir populiarinančių kitų miestų kultūras?
– Šio festivalio metu neorganizuojama prekybinė mugė arba ji nėra pastebima. Visos miesto erdvės, atsižvelgiant į galimybes, yra pritaikomos meno kūrybai. Generuojamos pačios netikėčiausios idėjos ir jos operatyviai įgyvendinamos.
Šiauliuose mes jau mokame daryti nakties šventę. Jei ne viskas pavyksta, tai dažniausiai kalti būname mes patys. Kalti, nes nepriverčiame kitų netingėti, svajoti, kurti, mylėti taip, kaip mes mylime. Mums sekasi, nes pažįstame kultūros žudiką vardu gobšumas ir su juo susidorojame. Mes tokie, kokie esame – kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Prisiminkime, kaip startavo „Šiaulių naktys“? Kas buvo pagrindiniai šio renginio idėjiniai lyderiai? Gintautas Gascevičius (iki 2015), Diana Kuprytė, Darius Linkevičius, AŠAI, Saulė Žukauskaitė. Vėliau įsijungė Giedrė Brazlauskaitė, Aleksandras Bielyj, Vilius Puronas, Violeta Jasiūnienė … Kiekvienais metais renginys plėtėsi ir augo lyg sveikas ir judrus vaikas.

Šiais metais buvo pasirinkta provokuojanti renginio tema – „Pietinis yra visur“. Neabejingųjų renginiui gretos išaugo tiesiog mūsų akyse. Prisijungė Rimantas Kmita, Eglė Pabijanskaitė, Jūratė Plungė, Danguolė ir Virgis Janulevičiai, Povilas Miškinis, Jūratė Kasperavičienė. Manau, mums tikrai pasisekė!

Šių metų Šiaulių naktų renginyje iniciatyvos būta nemažai. Prie jo prisidėjo rašytojas R. Kmita.  Atmenu, kad net nuo pirmųjų naktų mes įvedinėjome Šiaulių slengą į renginio ideologiją. Dabar tai jau visos respublikos mastu žinomas slengas ,kaip ir pats renginys.

– Dėstote Vilniaus Gedimino technikos universitete. Kiekvieną dieną bendraujate su jaunais kūrybingais žmonėmis. Kokie jie – pradedantys kūrėjai?
– Šiuo metu mokslo ir edukacijos situacija dvilypė. Atrodo, lyg visos priemonės, skirtos kūrybai, yra priimtinos ir pasiekiamos, atrodo, kad jaunimas gali kurti viską kokybiškai ir originaliai, tačiau šiuo metu svarbiausias yra Ponas Euras.

Jis valdo bet kurį studentą labiau nei asmeninė motyvacija, siekis ko nors naujo ir naudingo išmokti. Studentai tarsi apsikrėtę ištisu ligų paketu – selfiais, postais ir panašiai… Susidaro įspūdis, kad tai, ką teikia technologijos ir virtualioji erdvė, tampa gerokai svarbesni nei originalaus kūrybiškumo siekimas.

Manau, kad universitetuose turime parodyti svarbiausią kūrybiškumo kelią. Kelio paieškos vyksta studentą kreipiant savuoju pavyzdžiu. Jaunimui vis dar reikia ikonų, kuriomis galėtų sekti, gal net joms tarnauti. Studentams reikia VIP’ų ir mes juos kviečiame į paskaitas, taip leisdami prisiliesti prie sėkmės. Viso to rezultatas yra laimė ir motyvacija, kurios jie negali rasti feisbuko ir youtube internetinėse platformose.

Kūrybiškumas prasideda nuo noro! Studentų, kurie savanoriškai įsitrauktų į kūrybiškumo procesus, nėra labai daug. Smalsūs studentai jau yra retenybė. Ateinantys naujieji studentai, kurie gauna kūrybinio adrenalino dozę, labai greitai pradeda svajoti ir kurti kartu su savo dėstytojais.

Reikia investuoti į žmones, į studentus ir dėstytojus. Dar prieš 12 ar net daugiau metų vieno universiteto rektoriui sakiau: kam jums visi tie nauji ir didžiuliai universitetų pastatai, ar ne svarbiau yra gerinti studijų kokybę?

Prie sprendimo gerinti kokybę vėžlio žingsneliu priartėjome tik dabar…

– Kokie jūsų ateities kūrybiniai planai? Ką dar pamatysime Šiauliuose, o gal būt ir kituose Lietuvos miestuose?
– Manau, bus daug naujų projektų jau šiemet, atgaivinsime alternatyvios muzikos festivalį „RUMSHK“, gal net ir „Hippyland“, organizuosime kūrybines dirbtuves, leisime albumus, ieškosime kūrybingų žmonių, kurie jau dabar nori įstoti į svajotojų-realizatorių gretas…

Kaip niekad esame atviri tiek verslui, tiek idėjų turintiems žmonėms, kurie nori savo miestus daryti gražesnius.

Aš tikrai neužsidarysiu Šiauliuose. Jau dabar su „Gin’Gas“ ruošiamės muzikinėms kovoms. Spalio 10 d. kausimės su Arvydu Vilčinsku ir reikės jūsų visų palaikymo. Taip pat pasirodys naujas muzikinis klipas „Magė“, planuojame „International Jazz Day“. Vienu žodžiu, darbuojuosi ir tiek!

– Dėkoju už puikų ir nuoširdų pokalbį, o skaitytojams primenu, kad mano kritikos tekstus, parengtus ir publikuotus 2002–2017 m., galite skaityti elektroniniame archyve www.culture.venckus.eu. Apie mane, mano kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu.


 


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Pasakiškos dėmės: apie universitetines medijų meno parodas ir jų užkulisius

Pasakiškos dėmės: apie universitetines medijų meno parodas ir jų užkulisius

Dr. Remigijus Venckus.

Tikriausiai niekam ne paslaptis, kad meno kūryba pirmiausia yra reikalinga patiems kuriantiems; antra – ji visa yra skirta kitiems, kurie ne kuria, bet susitinka su menu. Taigi meno kūryba yra skirta vartojimui, t. y. žiūrėjimui, klausymui, lietimu, estetiniam pasigėrėjimui ir ne tik meno, bet ir plačių tikrovės problemų, atvėrimui bei apmąstymui. Meno kūrinių vertė labiausiai pakyla tuo metu, kai kūrybos rezultatai (išimtinais atvejais net procesai) yra pristatomi viešai; kai menas nebelieka vien tik asmeninis ir intravertiškas kūrėjo gestas (kai menas nebėra skirtas vien tik menui). Šiuo atveju tikėtina jog pilnai pakanka argumentų, jog bet kokiu atveju nėra verta net bandyti iš meno siekti ekonominės naudos. Meno nauda panaši į įsimylėjimo, meilės arba džiaugsmo naudą. Taigi meno kūrinių teikiamas kapitalas yra grynai simbolinis ir neišmatuojamas, o ne pinigais grįstas. Viešojoje erdvėje nuolatos vykstanti meno sklaida patį meną leidžia suvokti kaip viešosios erdvės pakeitimą. Čia įvyksta erdvės sandūra su individualiu, asmeniškai atliktu kūrybos akto rezultatu.

Kadras iš parodos ekspozicijos.

Medijų meno specialistai rengiami trijuose Lietuvos universitetuose, t.y Vilniaus dailės akademijoje, Vytauto Didžiojo universitete ir Šiaulių universitete. Būtent Šiaulių universitete jau tapo tradicija nuolatos meno mylėtojams pristatyti audiovizualinio meno katedros studentų kūrybą. Šiose medija meno parodose ne tik suteikiama tinkama erdvė išbandyti savęs kaip menininko galimybes, bet ir tuo pačiu metu reprezentuoti savo mokslo institucijos ir savo kaip kūrėjo gebėjimus.

Šių metų pradžioje meno kūrybos rezultatai suskambėjo dviejose, viešose meno parodose, kurios sausio pabaigoje ir vasario pradžioje buvo pristatytos Šiaulių mieste. Šios parodos  suskambėjo kaip akademinės studentų ir dėstytojų veiklos rezultatas. Parodose pristatomi Šiaulių universitete, akademinių užsiėmimų metu sukurti studentų kūriniai. Pirmosios parodos kuratorė Aritonė Plungienė, Antrosios – Regina Šulskytė.

Pirmoji akademinė paroda buvo surengta  2012 m. sausio 26 dieną ir truko tris valandas (nuo 18 iki 20 val.). Kaip jau anksčiau minėjau, renginį kuravo Aritonė Plungienė (parodos svetainė internete http://pasaka.jimdo.com; žiūrėta 2012-02-01). Gana trumpą parodos trukmę aš esu linkęs suvokti kaip privalumą. Čia meno kūryba vartojama saikingai – per tam tikrą, neištęstą laiką. Turiu pastebėti, kad kuo trumpesnis ekspozicijos laikas, tuo labiau yra skatinamas rimtesnis vartotojo nusiteikimas meno kūrinio atžvilgiu. Kitas laiko sutrumpinimo privalumas yra siejamas su erdve, kurioje rengiama paroda. Eksperimentiniai akademinės kūrybos rezultatai buvo pristatyti Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros patalpose. Čia auditorijos, koridoriai, rūsyje esančios individualaus darbo patalpos ir foto-video studija virto savotiška, nauja parodine erdve.

Be abejo norisi manyti, kad gerų dalykų trukmė ne visada turi būti begalinė. Esu ir aš pats, kartu su kolega Rimantu Plunge bei su Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentais 2011 11 24 – 26 d., rengęs instaliacijų ir performansų trijų vakarų renginį PostKafka. Kiekvieną naują dieną parengiama nauja ekspozicija (įrengiamos instaliacijos ir atliekami nauji performansai).  Eksperimentinį meną tikriausiai verta naudoti saikingai, ne dėl to kad jis per daug sudėtingas ir nėra lengvai suvokiamas, bet dėl to kad labiausiai vaizduotę žadinantys kūriniai arba kūrinių dalys yra labiau apgyvendinami žmonių atmintyse vartojant saikingas negu didžiules ekspozicijas.

Akademinės erdvės funkcijų pakeitimas gali būti siejamas su naujojo meno galimybių paieškomis ir atradimais. Pakeisti erdvės funkciją reiškia ne tik toje erdvėje instaliuoti kūrinį, bet ir pačią erdvę paversti nauju kūriniu. ŽodįInstaliuoti paminėjau ne atsitiktinai. Šio žodžio tikslas siejamas su erdvės galimybėmis stimuliuoti pojūčius per eksperimentinį tikrovės praplėtimą. Pavyzdžiui – vienoje iš katedros auditorijų buvo pakabintas paveikslo rėmas, kuriame projektoriaus pagalba eksponuota fotografija ir po ja prabėgantys paaiškinamieji titrai. Čia ne tik pakeista erdvės funkcija, bet ir pakeistas neva teisingas, nusistovėjęs erdvės suvokimas. Šis kūrinys praplečia auditorijos erdvę iki kažkokios kitos, gal būt iki praeityje buvusios erdvės, gal būt iki iliuzinės ir gal būt iki poetiško atminties fenomeno apmąstymo, kurį leidžia eksperimentiškai reflektuoti šiuolaikinės medijos (Asta LaužikaitėNebyli pasaka (videoinstaliacija), 2012 m.).

Verta paminėti, kad labiausiai poetiškas kūrinys šioje parodoje mano galva yra Marijos Jurgutienės videofilmas Akimirkos. Čia iš bedialogių, rafinuotų ir minimalių kadrų sudėliota dialektinė vaizdo priešprieša kelia dvilypes ir ne lengvai įminamas prasmes. Autorė savo kūrinio idėjos aprašyme teigia: Šis filmas pasakoja apie dabartį (moters susikūrusios patogų gyvenimą) ir praeities prisiminimus (rūkas ir jame tarpstantys vaizdiniai: kažkada buvę namai ir šeima). <…> Personažai nekalba, nes vaizdai gali kiekvienam žiūrovui pasakyti daug daugiau nei bet koks ištartas žodis. <…> Žmogus didžiąją savo gyvenimo dalį kovoja dėl išgyvenimo, siekdamas kasdienybės komforto, kentėdamas egzistencinį sielvartą ir nerimą. Žmogaus gyvenimas susideda iš daugybės akimirkų – išgyvenimo būsenų, kurių negalima pamiršti ar nuo jų negalima atsiriboti. <…> Kad ir kaip būtų neigiamos skausmingos patirtys jos tol neduoda ramybės, kol žmogus su jomis nesusitaiko. Taigi egzistuoja laikas – kuriame viskas keičiasi.

Kitame, trijų ekranų kūrinyje regimas iš personažo rankų į kito personažo rankas perduodamas daiktas. Kiekviename ekrane erdvė tampa vis kitokią mediją atstovaujančiu gestu. Apie savo kūrinį Tėvo palikimas (video ir animacija, 2012 m.) autorius Gediminas Zdanys teigia: Pasakoje „Trys broliai“ tėvas savo sūnums palieka įrankį ir gyvūnus darbui, maistui bei malonumui. Mano tėvų palikimas man yra domėjimasis menu bei polinkis kurti pasinudojant įvairias atlikimo tecnikas.

Akademinė erdvė ypač kinta tuo metu kai videovaizdai instaliuojami netikėtose, ekspozicijoms naudoti ne visada tinkamose erdvėse. Štai sienų sankirtoje (kampe) projektuojamas deformuotas video. Kūrinio forma man primena savotišką vaizdų neatitikimą. Šis neatitikimas kažkuo yra panašus į trimačio vaizdo projekcijai žiūrėti skirtus akinius, be kurių (o gal būt ir su kuriais) žiūrėjimas tampa susierzinimą keliančiu aktu. Tokiu būdu sukuriama pasakos užuomazga, o ekrane pats pasakiškas pasakojimas pradeda veikti kaip neišsipildęs ir pažadėtas naratyvas. Pasakos pažadas neišsipildo tik dėl to jog pasaka neturi pabaigos (Lolita Narkevičiūtė, A’matai pasaką?(videoprojekcija), 2012 m.). Pastebėtina, kad kūrinio erdvė, kuri įsiterpia čia ir dabar, yra suvokiama kaip nuotykis verčiantis per ženklus permąstyti išgyventą pasakojimą arba per ženklus patirti naują gyvenamąją erdvę, nežinia ar tikrai pažįstamą aplinką ir naują savo kūną (Mindaugas Jonikas, Mutatio (fotomontažas), 2012 m.).

Tikėtina, kad praeitis žadina ir kitokius pojūčius. Pavyzdžiui koridoriuje kaip kliūtis nuo lubų kabo uostymui ir kvapų atpažinimui skirti buteliukai. Čia atpažintas kvapas gali būti ne visiškai tikslus ir aiškus. Paklaida iškelia atminties nevienodumą arba nevienodą atsiminimą lyg sufantazuotą pasakojimą. Šiuo atveju pastebėtina, kad prisiminimų ilgalaikiškumas pačiai atminčiai galioja tik bendriniais bruožais. Prisiminti apie save ir kitą galima dėl vienokių ar kitokių detalių (šiuo atveju kvapo). Per kvapą autorė siekia sužadinti parodos lankytojų emocijas. Ši instaliacija yra interaktyvi nes ji reikalauja lankytoją liesti kūrinį ir tokiu būdu patį kūrinį užbaigti (Dalia Raicevičiūtė, Atgal į vakar (kvapai, stikliniai buteliukai, virvės, lenta ir kreida), 2012 m.). Šis kūrinys įrodo, kad visos parodos erdvė tampa naviguojama kaip kažkokia iliuzija, kaip kažkoks sapnas. Gal čia ir slypi parodos pasakiškumas? Koridorių sienose netikėtai išnyrančios projekcijos, arba laiptinėje iš juodos dėžės sklindantis prašymas išlaisvinti (Indrė Bulzgytė ir Jūratė Juodytė Nematomas (dėžėje instaliuotas garsas), 2012) leidžia kūrybiškai permąstyti realios ir iliuzinės (virtualios) erdvės santykį.

Bene košmariška visos ekspozicijos pabaiga galima laikyti rūsio koridoriaus gale eksponuojamą pripūstų balionų puokštę ant kurios projektoriaus pagalba yra eksponuojami įvairių žmonių veidai (Giedrė Petrošiūtė, Vizija(balionai ir vaizdo projekcija), 2012 m.). Iš pirmo žvilgsnio čia balionai veikia kaip vaikystės ženklas, o veidai kaip praeities (kurios jau nebėra ir nebegali būti) šmėklos. Būtent  šioje instaliacijoje yra išreiškiamas santykis su šmėklomis. Šis santykis nulemia mano mintį, kad šiuolaikinių medijų pagalba sukurta paroda veikia kaip vaiduokliškas pasakojimas apie praeitį ir praeities susigrąžinimo geismą lyg nenumaldomą norą pasinerti į spiritizmo seansą. Kūrinyje atsiveria kažkoks keistas, beveik trauminį būvį išreiškiantis medijų žaismas. Čia kaip pačiose baisiausiose pasakose kažkoks nežinomasispasakotojas X vienu metu ir įtraukia ir atbaido (tarsi skaldo / defragmentuoja tą kuris žiūri ir – tą į kurį yra žiūrima…). Argi ne tokia yra ekrano galia, kuri veikia kaip netikėtas pastebėjimas arba kaip netikėtas nutikimas įsirėžiantis žmogaus kasdienėje erdvėje ir laike?

Ekrano ir fotografinio atvaizdo galios netrūko ir vėliau, 2012 m.  vasario 3 d. 16 val. Šiaulių miesto dailės galerijoje (Vilniaus gatvė 245, Šiauliai) Reginos Šulskytės kuruotoje akademinėje studentų kūrybos paroda Dėmės. Nors su šia paroda ir jos kūriniais esu susipažinęs mažiau, tačiau drįstu pastebėti, jog pati idėja man atrodo labai įdomi. Toliau šiame tekste skirsiu dėmesį ne konkrečių, ekspoziciją sudarančių kūrinių analizei, bet pačios idėjos, visoje parodoje plytinčios filosofinės problemos kūrybiniam apmąstymui. Turiu pastebėti, kad miesto dailės galerijoje instaliuota erdvė gal būt mažiau eksperimentinė nei pirmosios parodos. Pirmosios parodos atžvilgiu ekspermentiškumo teikia pats pastatas, kuris nėra skirtas meno kūrinių ekspozicijoms rengti. Antrosios parodos eksperimentiškumą lemia ne erdvės sukeistinimas, bet erdvės papildymas keistais, naujais ir specialiai sukurtais meno kūriniais. Verta pastebėti, kad erdvės (su)keistinimas ir erdvės prisodrinimas netikėtais kūriniais yra susijęs su šiuolaikine medijų meno kūrybine praktika. Čia, nebūtinai akivaizdžiai, bet beveik kiekviename kūrybiniame savo – menininko žingsnyje yra postuluojama eksperimento paieška ir eksperimento išplėtimas. Tikėtina, kad postuluojamasis gal būt nevisada išreiškia naują turinį. Neretai pats turinys atsiveria kaip seno skambesys naujoje formoje. Turinio ir išraiškos santykis yra susijęs ne su akademinės parodos (kaip tradicijų puoselėtojos) diskursu, o greičiau su naujųjų medijų progreso ir kultūros raidos nevientisumo.

Kūrinių gebėjimas sužadinti vaizduotę šioje parodoje turi būti siejamas su pačios dėmės kaip reiškinio samprata ir analize. Privačiame pokalbyje parodos kuratorė pastebėjo, kad pirmiausia dėmės samprata siejama su socialinių kontekstų įvairove, kuri savo reikšme ne retai jungiasi su tokių žodžių reikšmėmis kaip sutepta, suteršta vieta, nuodėmė ir pan. Taigi dėmė šioje parodoje veikia kaip medijų pagalba pasiekiamas tam tikras tikrovės matymo ir apmąstymo būdas. Čia kuriamas ir pristatomas aktualus audiovizualinių nuorodų arba meninių kritikavimų į save ir savo aplinką arsenalas.

Verta pastebėti, kad šios parodos socialinis gesta išryškėja kaip teigiamas bruožas. Aš dažnai esu linkęs manyti, o taip pat ir savo tekstuose apie meną ne kartą esu teigęs, kad meno kūrybos ateitis turi būti prognozuojama ir siejama su meno galimybėmis kritiškai atspindėti socialinį žmonių pasaulį. Koks bebūtų kūrinys – ar sutvertas iš netradicinių priemonių, ar suformuotas justi taktiliškai, ar kūrybiškai verčiantis pasikeisti aplinkos vaizdui ir formai, visada jo (meno kūrinio) vertė yra svarbi tik tuo atveju kai filosofinė problematika kiek įmanoma glaudžiau siejasi su socialine tikrove. Mano galva, menininkų naudojančių šiuolaikines medijas kaip raiškos priemones ateitis yra nulemta pačių medijų santykio ir jų, gal būt ateityje, ištobulinto gebėjimo būti socialinės tikrovės neatsiejama bei dominuojančia savastimi.

Pastebėtina, kad socialinės temos nėra lengvai perprantamos arba suformuojamos. Tikriausiai dėl šios priežasties esu ir anksčiau pastebėjęs, kad studentai savo kūryboje vengia socialinio diskurso kritinių refleksijų. Tačiau nepaisant siekio išvengti socialinė erdvė pati erdvė apie savo egzistavimą anksčiau arba vėliau, bet visada sugeba pareikšti. Šiuo atveju abejoms kuratorėms esu labai dėkingas už siekį parodoms suteikti socialinį atspalvį. Taip pat džiugu, kad tiek pirmosios ir antrosios parodos kūrinių kolekcijos savo kokybe nenusileidžia šiuolaikinio meno kūrybos eksponatams regimiems elitinio meno reprezentavimui skirtose erdvėse, o savo socialumu net kai kuriais atvejais gali šiek tiek ir konkuruoti arba pralenkti… Abi parodos patvirtina mano mintį, kad šiuolaikinį meno mokymąsi verta suvokti ir plėtoti kaip tam tikrą interaktyvią veiklą bei išreikšti tam tikrą tamprų santykį su realia ne tik savo, bet ir globalia kultūrine aplinka.

Verta dar kartą grįžti prie pirmosios parodos aptarimo ir glaustai pristatyti akademinių parodų atsiradimo priežastis bei ilgametę evoliuciją. Taigi, kaip jau minėjai parodą Mano pasaka kuravo dėstytoja ir medijų menininkė Aritonė Plungienė. Ši pavardė Šiaulių mieste yra vis dar žinoma, nes ne tik dėstė (dėsto) studentams, bet ir buvo Naujųjų medijų mokyklos įkurtos (metai kada įkurta mokykla įrašyti) Šiaulių Dainų vidurinėje mokykloje (Dainų g. 45, Šiauliai) iniciatorė ir pagrindinė vadovė.  Kiek atmenu A. Plungienė ne tik dalyvaudavo įvairių meninių disciplinų dėstymo veikloje, bet ir šalia studentų kūrybos pristatymų inicijuodavo ir moksleivių, kuriančių medijų menus, kūrinių eksponavimą. Pavyzdžiui 2008 m. 04 24 – 05 04 Šiaulių miesto dailės galerijoje (Vilniaus g. 245, Šiauliai) tarptautinio medijų meno festivalio Enter 7 beveik visą ekspozicijos dalį sudarė Šiaulių universiteto Menų fakulteto Audiovizualinio meno katedros ir Norwich’o universiteto Menų ir dizaino koledžo studentų ir dėstytojų kūrybos paroda (renginį kuravo Regina Šulskytė, Aritonė ir Rimantas Plungės, Remigijus Venckus). Šioje parodoje buvo surengta ir dalis įdomios meno ekspozicijos iš A. Plungienės mokinių kūrybos (daugiaekranė instaliacija pasakojanti vieną, per skirtingus ekranus besiplėtojančią, istoriją).

Vėliau,  2010 02 04, 18 val.,  (pakartotinai vasario  5, 8, 9, 10 dienomis 18 val.) Dainų vidurinės mokyklos langai virto vaizdo instaliacija. Videoprojekcijų pagalba mokyklos skirtinguose languose mirksėjo didžiulės akys. Videoinstaliacija tai jaunųjų kūrėjų meninių išraiškos priemonių ieškojimo pasekmė. Kaip teigia A. Plungienė – instaliacija taI atkaklus kuriančių asmenybių bandymas šiuolaikinėmis medijų priemonėmis “pramušti” šiuolaikines betoninių džiunglių sienas <…> Pastatų sienos plokštumos, langai, stiklai, funkcionalistinės architektūros plotai, stebinantys savo neliesto paviršiaus primityvumu atgyja ir pasiduoda judraus vaizdo žaismui.

Tęsiant pasakojimą apie personalijas verta paminėti, kad studentų ir dėstytojų kūrybos viešojo demonstravimo aktas pradėtas jau senokai, dar R. Plungei vadovaujant Audiovizualinio meno katedrai. Būtent R. Plungės dėka buvo užmegzti ir palaikomi santykiai su Norwich’o universitetu bei jo atstovu Shaun’u Camp’u (šiuo metu tokio tampraus ryšio jau nebėra). Kiekvienais metais buvo surengiama po vieną tarptautinę studentų ir dėstytojų parodą  Norwich’o mieste ir po vieną Šiaulių mieste. Turiu pastebėti, kad šių parodų pradžia buvo sunki ir nelengva. Pakaitomis vykdavome į Norwichą kartu su studentų grupelėmis kuruoti parodas. Šias parodas kartu su britais kuravo Regina Šulskytė, R. Plungė, Remigijus Venckus (iš dalies prisidėjo ir Vytautas Žalys). Tuo metu atrodžiusi keista mūsų veikla vėliau susilaukė ne mažai dėmesio. Kas metai su britais buvo rengiamos parodos ir Šiaulių miesto dailės galerijoje ir dar tuo metu veikusioje Šiaulių universiteto dailės galerijoje.

Katedros puoselėjamu medijų meno reprezentavimu susidomėjo ir Tarptautinis audiovizualinės poezijos festivalis TARP. Šis vienintelis tokio tipo festivalis Lietuvoje kiekvienais metais mane kvietė sudaryti ir rengti studentų bei dėstytojų videofilmų peržiūras tarptautiniuose festivalio pasirodymuose. O kur dar studentų filmų peržiūros inicijuotos tarptautinių konferencijų metu, Lietuvos kinematografininkų sąjungos kino vakaruose. Videofilmų parengtą kolekciją esu pateikęs ir Lietuvos nacionalinės dailės galerijos Šiuolaikinės dailės informacijos centro archyvui, kur kiekvienas besidomintis gali šiuos kūrinius pamatyti net ir šiuo metu.

Turiu pastebėti, kad šiuo metu mano, A. Plungienės ir Rimanto Plungės veikla yra sėkmingai plėtojama nebe Šiaulių, bet Vytauto Didžiojo universitete. 2011 m. studentų ir dėstytojų kūrybos pagrindu Kaune buvo rengiamos tarptautinės, akademinės media meno parodos bei videofilmų seansai Vilniuje (dalyviai iš Estijos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Korėjos). Į šias veiklas puikiai įsijungia ir moksleivių kūryba, kuri ir toliau sėkmingai yra inicijuoja A. Plungienės.

Reikia pastebėti, kad šiuo metu Šiaulių universitete gal kiek ir per vėlai susivokta, jog bendros dėstytojų ir studentų parodos yra svarbus ne tik renginys studentų kūrybinėms jėgoms išbandyti, bet ir tokiu būdu yra atliekamas puikus savo meno ir mokslo institucijos reprezentavimo gestas. Šiandien ir kitų universiteto katedrų, bei kitų meno / mokslo institucijų studentų ir dėstytojų kūryba yra vis aktyviau eksponuojama viešojoje erdvėje. Tačiau vis dėl to kyla apmaudas, kad šis eksponavimas nėra drąsus, bei greičiausiai primenantis pirmuosius žingsnelius. Ši veikla nėra normaliai skatinama ir finansuojama.

Taip pat turiu pastebėti, kad kūrėjų iškilimas viešojoje erdvėje yra pakankamai svarbus ir tikriausiai pavojingas kitiems, užsistovėjusio vandens tėkmę propaguojantiems, asmenims. Gal dėl konkurencinio pavydo (labai keisto tačiau tvyrančio toje pačioje institucijoje) į parodos pristatymą neatėjo nė vienas, kitoje katedroje dirbantis, kolega. Nė vienas universiteto dekanas ir nė vienas rektorato atstovas net atsitiktinai nesugebėjo užklysti. Ši situacija verčia mane užduoti klausimą – gal Menų fakultetas ir jo renginiai nėra svarbūs universitetui, o viso universiteto galvoms savosios įstaigos graži reprezentacija nėra aktuali? Noriu pastebėti, kad ir ankstesnėse audiovizualinio meno katedros dėstytojų ir studentų kūrybos parodose Didžiųjų universiteto galvų apsilankant (išskyrus studijų prorektorių Juozą Pabrėžą) nesu pastebėjęs (nei parodas kuruojant R. Šulskytei, nei Arūnui Uogintui)?

Nors šį savo straipsnį baigiu ne pačia linksmesne gaidele, tačiau noriu pasakyti, jog būtent tokį straipsnį mane paskatino rašyti dabartinė prasta Aukštojo mokslo situacija, kur universitete dirbantis mokslininkas ir menininkas tampa mokytoju besivaikančiu dėl neaiškiai visoje sistemoje veikiančių krepšelių… Kuo tampa universiteto meno ir mokslo darbuotojai? Gal kaip kažkada, dar būdamas Menų fakulteto dekanu, yra pastebėjęs  Vytautas Žalys, dėstytojai tampa paslaugos tiekėjais? Nors tuo metu jokiu negatyvumu net iš tolo neatsidavė V. Žalio pastaba, tačiau noriu užduoti dar vieną klausimą – kuo skiriasi universitete dirbantis menininkas ir mokslininkas nuo padavėjo aptarnaujančio klientus (gal būt alkoholikus) kiaurą parą dirbančiame bare? Noriu pasakyti, jog universitetus reprezentuojantys meno kūrybos renginiai prasideda ir baigiasi dėstytojų iniciatyva. Kadangi tikėtina, jog ne visos iniciatyvos yra pastebimo institucijos vadovų (arba pastebimos iškreiptai), dėl to ir studentams atrodo, kad jie kažką daro pirmieji. Jiems atrodo, kad jie pirmieji aria dirvą kemsynuose. Deja taip nėra. Dirva nuolat purenama apie meno kūrybos ir jos reprezentavimo  strategijas galvojančių dėstytojų / mokslininkų / menininkų.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2013-02-20). Pasakiškos dėmės: apie universitetines medijų meno parodas ir jų užkulisius. Kultūrpolis. Prieiga internetu: http://kamane.lt/Spaudos-atgarsiai/2012-metai/Vasaris/Kita/PASAKISKOS-DEMES-APIE-UNIVERSITETINES-MEDIJU-MENO-PARODAS-IR-JU-UZKULISIUS/(searchTerm)/remigijus%20venckus (žiūrėta 2017-07-20).


 

Kiti straipsniai DAILĖS tema

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Minčių skaitymo vizualiniai išgyvenimai

Dr. Remigijus Venckus. Kaunietė dailininkė Rita Rimšienė (g. 1959, Kaunas), pagal išsilavinimą yra inžinierė-technologė (bakalauras) ir verslo administratorė (magistras), prieš devynis metus tapybos pradėjo mokytis pas Vytautą Kusą ir Antaną Obcarską. Šiandien...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Apie erotiką

Dr. Remigijus Venckus. Erotika žmogaus kultūroje ir kūryboje yra labai senas reiškinys. Vaizduojamoji dailė labiausiai išeksploatavo erotinius įvaizdžius, todėl juos kurti šiandien tampa tiek pat paprasta, kiek ir be galo sudėtinga. Vienas ryškesnių erotikos kūrėjų,...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Minties skaitiniai arba tapybiška savianalizė

Dr. Remigijus Venckus. Gruodžio 8 d. 16:30 val. Kauno miesto muziejuje atidaroma kaunietės Ritos Rimšienės tapybos paroda „Minčių skaitiniai“, kuri reprezentuos dešimties kūrybinių metų rezultatus. Paroda veiks nuo 2017 m. gruodžio 5 d. iki 2018 m. sausio 10 d. Kauno...

Rašymas olos paviršiuje ir naratyvo pradžios klausimas

Dr. Remigijus Venckus. 2015 m. lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės...

Metafizinė, neegzistuojanti, nerealiai reali tikrovė

Dr. Remigijus Venckus. Latvių menininko Harijso Brantso (g. 1970) kūrybos apžvalgos arba recenzijos pradžioje norėčiau papasakoti istoriją apie vaizduojamosios dailės ir fotografijos santykį. Kai dienos šviesą išvydo fotografija, atrodė, kad vaizduojamoji dailė tuoj...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Iš akimirkų sudėliotas vienatvės ir laukimo pasaulis

Dr. Remigijus Venckus. Vidos Vitaitės-Alesienės tapybos parodos „Akimirkos“ recenzija. Paroda rengiama viešbutyje „Novotel“ – Vilniuje, Gedimino pr. 16. Parodos trukmė – 2014 m. liepos mėn. 9 d. – 23 d. Prieš aptariant dailininkės kūrybą dera pastebėti, kad autorė...

Tapybos variacijos nuo vaizdo iki provaizdžio

Dr. Remigijus Venckus. Rašyti pradėsiu nuo savo mėgstamo žodžių junginio - „manau, nesuklysiu". Juo aš reiškiu individualų ir labiausiai su intuicija „suvarstytą" asmeninį požiūrį į meno kūrybą. Teksto skaitytojui ir meno kūrinių žiūrovui turiu pranešti, kad mano...

Žvilgsnis ir veidrodis Aušros Kleizaitės kūryboje

Dr. Remigijus Venckus. Kauno kūrybinių industrijų centras „VšĮ Artkomas“ rengia autorinę dailininkės Aušros Kleizaitės kūrinių parodą „Anthology of Apologies“ („Atsiprašymų antropologija“). Paroda galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) atidaroma gegužės 18...

Gamta ir laikas Rūtos Eidukaitytės tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Nuo vasario 23 d. Kauno menų inkubatoriaus galerijoje „Ars et mundus“ (A. Mapu g. 20, Kaunas) veikia Vilniuje gyvenančios tapytojos Rūtos Eidukaitytės (1977) naujausių tapybos kūrinių paroda. Žiūrovai gali išvysti dailininkės darbus, sukurtus...

Koliažinis Inos Mindiuz pasaulis

Dr. Remigijus Venckus. Kaune ir Mursijoje (Ispanijoje) gyvenanti menininkė Ina Mindiuz (Ina Mindiuzenko), naudodama mišrią techniką, kuria meno mylėtojų dėmesį patraukiančius koliažus ir abstrakčią fotografiją. Paminėtina, kad 1982–1985 m. dalininkė studijavo Kauno...

Gintaro Martinionio haiku

Dr. Remigijus Venckus. Netikėtai mus palikęs dailininkas Gintaras Martinionis netrukus spaudoje ir socialiniuose tinkluose buvo pradėtas vadinti skulptūros poetu. Aš taip pat prisidedu prie šio gražaus epiteto ir manau, jog jis yra visiškai pelnytai dedikuotas...

Virginijaus Tamošiūno tapybos parodos pristatymas

Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 26 d. 18 val. Vilniuje, Pylimo galerijoje, pristatoma Virginijaus Tamošiūno tapybos paroda. Paroda veiks:  2015 11 24 - 2015 12 12. Virginijus Tamošiūnas (VIRGIS) gimė 1962 m. 1988 m. baigė Šiaulių universiteto dailės fakultetą. Dirba...

Ateities fantazavimas

Dr. Remigijus Venckus. Jau ne pirmus metus Kauno mieste vyksta VšĮ „Artkomo“ ir užsienio partnerių organizuojamos tęstinio tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklo „CreArt“ parodos. Paminėtina, kad nuo 2016 m. birželio 17 d. iki rugpjūčio 10 d. tarptautinio...

Kitokia istorijos rekonstrukcija

Dr. Remigijus Venckus. Dažnai mąstau, kas man yra atmintis, istorija, laikas ir erdvė; ką bendro turi šios visos skirtingos sąvokos? Dar prieš gerą dešimtmetį kiekvienoje skaitomoje knygoje pieštuku braukiau šiuos žodžius ir jų paaiškinimus. Vis labiau bandydamas...

Tapybos ir fotografijos dialogas – iššūkis natiurmorto žanrui

Dr. Remigijus Venckus. „Arkos“ galerijoje veikė dailininkės Medos Norbutaitės kuruota paro­da „Natiur­mortas. Šiuolaikinis kontekstas tradicijoje“. Ją buvo galima apžiūrėti iki sausio 9 d., tačiau net kelis kartus apsilankiau dar gruodį. Gausi ekspozicija paskatino ne...

Fotosintezė – menas iš gamtos į gamtą

Dr. Remigijus Venckus. Nuo 2015 m. gruodžio 11 d. Nacionalinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muziejaus Keramikos muziejuje (Rotušės aikštė 15, Kaunas) veikia paroda, kurioje eksponuojami meno kūriniai buvo sukurti vasaros kūrybinėje stovykloje „Paluodė 2015“....

Linos Morkūnaitės-Vilkelienės meninė kalba ir erdvėlaikio žaismas

Dr. Remigijus Venckus. Džiugu, kad jaunos menininkės Linos Morkūnaitės-Vilkelienės paroda „Pusės“, kurią savo tekstu pristačiau galerijoje „Balta“ (M. Valančiaus g. 21, Kaunas), nebuvo vienintelė. Šiais metais naujų kūrinių kolekcija, pavadinta provokuojančiu...

Tarptautinė vizualaus meno paroda Kaune

Dr. Remigijus Venckus. Kauno mieste antrus metus vyksta tarptautinė vizualaus meno rezidencija, kurią vienija tarptautinio meno ir kultūros kūrėjų miestų tinklas „CreArt“. Rezidenciją vykdo VšĮ „Artkomas“, o kūrybiniai rezultatai pristatomi Kaune, Ryšių istorijos...

Efemeriški metafiziniai Vaidoto Janulio archyvai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuo tekstu noriu pasidžiaugti savo gero draugo, buvusio mano dėstytojo, kolegos menininko, menų profesoriaus Vaidoto Janulio kūryba, kuri birželio 6 d. pristatyta Šiauliuose, Trakų gatvės galerijoje (Vilniaus g. 100). Eksperimentiniai kūriniai...

Tiesos išklotinė

Dr. Remigijus Venckus. Šiauliuose, jaukioje Trakų gatvės galerijoje kovo pabaigoje atidaryta panevėžiečio dailininko Osvaldo Juškos (g. 1960 m.) tapybos paroda „Atsiskyrėlio užrašai“, veiksianti iki balandžio 25 d. Išsamiau aptarti menininko kūrybą skatina tiek...

Vaizduriavimą apmąstant

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ Lietuvos žiūrovams pristato ispanų dailininkės Evos del Fraile Fiz (g. 1977 m.) tapybos parodą. „Rafinuota siaubo pasaka“ – toks įvardijimas sukirba sąmonėje vos...

Hanne Juga’os tapybos monotonija

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato suomių dailininkės Hanne Juga’os (g. 1961 m.) tapybą. 1980-2011 m. kūrėja studijavo vizualųjį meną. 2011 m. Lahti Taikomųjų mokslų universiteto Dailės...

Tapybos pharmakonas

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Eglės Karpavičiūtės (g. 1984 m.) tapybą. 2014 m. dailininkės kūryba eksponuota įvairiose festivalio erdvėse, o spalio 10 – lapkričio 3 d. jos parodą...

Tekstilė kaip paveikslas

Dr. Remigijus Venckus. Ne dažnai tenka rašyti apie tekstilės meną ir aptarti jo subtilybes. Man, kaip kritikui ir žiūrovui, įdomiausi tie tekstilės virsmai, kur tekstilės gaminys formuoja aliuziją į tapybą. Nors panašias nuorodas  galima pastebėti daugelyje lietuvių...

Postmoderni daiktų apokalipsė Vytauto Kauno tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Vytauto Kauno (g. 1958 m.) tapybą. Dailininkas 1977 m. baigė Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą (dabar Kauno kolegija), 1989 m. – Vilniaus valstybinį dailės...

Atomas, „logos“, „para-logos“ ir Rūtos Eidukaitytės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis-projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristato Vilniuje kuriančios ir gyvenančios dailininkės Rūtos Eidukaitytės (g. 1977 m.) peizažo tapybos parodą. Apžvelgdamas dailininkės kūrybą pasitelksiu kelis...

Susitikimas su Olandijos menininku Ad Arma

Dr. Remigijus Venckus. Rugsėjo 10 d. 18 val. Vilniaus rotušėje vyks susitikimas su Olandijos menininku Ad Arma, kurį rengia tarptautinis vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. Skulptorius, grafikas, stiklo menininkas, tapytojas...

Nuo kasdienio reginio fiksavimo iki vidinės patirties sudirginimo

Dr. Remigijus Venckus. Menininkų išvykos į svečias šalis, dalyvavimas tarptautiniuose pleneruose ir meno rezidencijose – nepakeičiama, ypač reikalinga patirtis. Šių laikų kūrybos procesas – tai dalijimasis koncepcijomis ir techninėmis žiniomis. Bendradarbiavimas –...

Atvira ir judanti Linos Morkūnaitės-Vilkelienės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Galerijoje „Balta“ (M. Valančiaus g. 21) Kauno bendruomenei ir miesto svečiams pristatoma autorinė jaunos menininkės Linos Morkūnaitės-Vilkelienės (1983 m.) tapybos paroda „Pusės“. Parodos trukmė – 2014 06 16 – 07 04. Prieš pradėdamas išsamų...

Nefokusuoti reginiai Enrico Ingenito tapyboje

Dr. Remigijus Venckus. Vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ žiūrovams pristato italų dailininko Enrico Ingenito (g. 1978 m. Genujoje) tapybą. 2014 m. birželio 5 – 30 d. menininko kūrybą bus galima apžiūrėti Lietuvos teatro, muzikos...

Dabartis be laiko, erdvė be koordinačių

Dr. Remigijus Venckus. Operatyviai peržvelgus, o tiksliau – netikėtai susidūrus su dailininko Henriko Cipario pasaulio patyrimu, kyla virtinė klausimų apie laiką: ar laikas yra išreiškiamas, ar jį galima matuoti, jausti, liesti, užuosti ir pan.? Prieš tai, kai...

Antano Obcarsko rašmenų dekonstrukcija

Dr. Remigijus Venckus. Kauniečio tapytojo Antano Obcarsko (g. 1958) tapybos paroda „Akriliniai rašmenys“ Šiaulių kultūros centre „Laiptų galerija“ sukelia skirtingas, net prieštaringas asociacijas. Vizualinė kūrinių raiška minimalistinė, dekoratyvi, saikinga,...

Kintančių teritorijų sustabdymas ir užrašymas

Dr. Remigijus Venckus. 2013 m. spalio 13 – lapkričio 1 d. buvusiame Palangos vasaros parodų paviljone „Kupeta” (S. Daukanto g. 24/ S. Girėno ir S. Dariaus g. 13, Palanga) surengtas Šveicarijos ir Lietuvos menininkų tarptautinis projektas „Kintančios teritorijos”....

Bonaventūro Šalčio tapybos metafizika

Dr. Remigijus Venckus. Ne tik meno galerijos, bet ir menininkai, nebūtinai sąmoningai, ugdo kūrinio vartotojo skonį ir populiarina meno kūrinius kaip nematerialias vertybes. Visuomenėje (arba jos tam tikroje dalyje) atpažįstamas menininko braižas veikia kaip...

Efemeriški ryšio tinklai ir neatpažinti tapybos objektai

Dr. Remigijus Venckus. Suomių menininko Ismo Olavi Hyvärineno tapybos paroda „Kita egzistencija“. Projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ iki birželio 12 d. kviečia aplankyti suomių tapytojo Ismo Olavi Hyvärineno parodą Kauno ryšių istorijos muziejuje (Rotušės...

Pirmapradė Pasaulio rašyba – tapyba

Dr. Remigijus Venckus. 2010-2012 m. dailininko Alono Štelmano  sukurtą meną (arba vienatvės žymenis) visuomenei pristato VšĮ „Artkomas“ rengiamas tarptautinis vaizduojamosios dailės festivalis „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“. A. Štelmano tapybos parodą kuruoja...

Vilniaus užrašymas Aloyzo Stasiulevičiaus drobėse

Dr. Remigijus Venckus. Tarptautinis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ kultūros ir meno mylėtojus kviečia į Aloyzo Stasiulevičiaus (g. 1931 m.) tapybos kūrinių parodą, kuri rugsėjo 7 d. pristatyta Kaune, Ryšių istorijos muziejuje (Rotušės a. 19). Parodoje...

Interpretacijos gimimas ir kūrinio mirtis Medos Norbutaitės kūryboje

Dr. Remigijus Venckus. Meda Norbutaitė – Šiauliuose gimusi tapytoja (1969 m.), gavusi Swiss Baltic Net Graduate Award premiją, Lietuvos dailininkų sąjungos narė, parodose dalyvauja nuo 1998 m. Medos tapyba įdomi tuo, kad regimoji natūra dažniausiai virsta efemeriškais...

Solomono Teitelbaumo tapybos sluoksniai

Dr. Remigijus Venckus. Lietuvoje aktyviai veikiantis ir jau už Lietuvos ribų savo veiklą plečiantis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ Maskvoje pristato tapytojo Solomono Teitelbaumo kūrybą. Paroda „Tas trapus pasaulis“ (ją surengti padėjo Lietuvos...

Daugialypės kompozicijos Šiauliuose

Dr. Remigijus Venckus. Jau antrą kartą profesoriaus Vaidoto Janulio iniciatyva Šiauliuose surengtas tarptautinis grafikos meno pleneras (pirmasis įvyko 2009 m.). Jį galima suvokti ir kaip kūrybines dirbtuves, nes grafikos menui, netgi eksperimentiniam, reikia...

Juano Hernándezo vaizdo dialektika

Dr. Remigijus Venckus. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) iki rugsėjo 5 d. veikia Juano Hernándezo tapybos paroda. Tarptautinis projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ visuomenei pristato Ispanijos menininko Juano Hernándezo...

Rimanto Plungės tapyba

Dr. Remigijus Venckus. Neseniai į rankas pakliuvo Rimanto Plungės kūrybos katalogas. Dar anksčiau jo kūryba buvo pristatyta Vytauto Didžiojo universiteto menų galerijoje 101 Kaune, tačiau šis straipsnis nėra apie R. Plungės parodą.Tekste bandysiu apžvelgti menininko...

Išversta realybė, arba Daiktas, eliminavęs kūną

Dr. Remigijus Venckus. Projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ šiais metais meno gerbėjams pristato Virgio Rusecko (g. 1963) tapybą. Menininko darbai jau buvo rodyti Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje, Kelmės krašto muziejuje, birželio 24–rugpjūčio 1...

Miglės Kosinskaitės vegilijos arba slankiojanti tarp būtis

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 12 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilnius) projektas „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ pristatė Olego Darčanovo kuruojamą Miglės Kosinskaitės kūrybos parodą, pavadintą „Vigilijos“. Ši paroda veiks iki...

Beribis pasaulis ir amžinas laikas

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės 6–birželio 6 d. Lietuvos dailininkų sąjungos galerijoje (Vokiečių g. 2, Vilnius) pristatoma nauja tapytojos Nomedos Saukienės kūrybos paroda. Ši paroda – projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ dalis. Žinoma menininkė naujausiuose...

Tarp tikėjimo ir pasitikėjimo

Dr. Remigijus Venckus.   Galerijoje "Skizze" atidaryta grupinė paroda "Tikiu". Parodos kuratorius Valdas Barakauskas subūrė devyniolikos autorių komandą (V. Eitutis, E. Sudžiūtė, M. Gaubas, A. Šalkauskas, A. Vasiliauskas, V. Zarėka, K. Bimba, D. Trumpis, J....

Šviesos ir plokštumos skrodimas

Dr. Remigijus Venckus.   Rašydamas recenzijas dažnai vengiu didelio kūrinio formos aprašinėjimo. Kur kas įdomiau atverti nematomus, įtraukiančiuosius analizuojamojo klodus. Tiesa, kartais artima pažintis su kūrinio forma tarsi išvalo įmantrias mintis apie...

Pagarba kūrėjui ir kūrėjo teisė į kūrinio kokybę

Dr. Remigijus Venckus.   Šį straipsnį rašyti pirmiausia įkvėpė Šiaulių mieste visai neseniai praūžęs tarptautinis medijų meno festivalis „Enter“. Problemos, peržengusios mano kantrybės ribas, kartojasi jau keletą metų. Dažnas meno kūrėjas tik pabamba, bet...

Prarastas, artimas ir savas peizažas, daiktas ir veidas

Dr. Remigijus Venckus.   Tarp begalės klausimų susijusių su šiuolaikiniu menu ir šiuolaikinio meno problemomis, dažnam teoretikui kyla aktualus tautinio identiteto sklaidos ir raiškos klausimas. Šis klausimas aptinkamas netikėtai atsidūrus įvairių meninių...

Prašau tik vieną kartą mirktelėk

Dr. Remigijus Venckus.   Vasario 26 d. (penktadienį), 17 val. Šiaulių dailės galerijoje (Vilniaus g. 245) atidaroma Žanetos Jasaitytės paroda „Mirksnis“. Meno kūrinys, ne tik gali, bet ir privalo būti suvokiamas kaip menininko asmeninių išgyvenimų registravimo...

Esė apie jaunėjantį žmogų

Dr. Remigijus Venckus. Laimono Šmergelio parodos pavadinimas reikalauja paklausti ir atsakyti, kiek žmogaus gyvenime svarbi praeitis, o kiek ateitis? Kas iš jų, laiką dalinančių į dvi dalis, užima svarbesnį vaidmenį? Kadangi surastas ir logiškai grindžiamas atsakymas...

Vandens ir dangaus sandūroje

Dr. Remigijus Venckus. Lapkričio 6 d. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje pristatyta dar viena projekto „Menas senuose Lietuvos dvaruose“ paroda – akvarelininko, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininko Eugenijaus Nalevaikos kūrybos ekspozicija. Daugiasluoksnėje...

Tarp mitologijos ir chuliganizmo

Dr. Remigijus Venckus. Tapytojo Andriaus Miežio paroda pavadinta Smulkus mitologinis chuliganizmas suponuoja mintį, kad smulkus ilgainiui gali virsti nebe visai smulkiu. Kartais iš smulkių dalykų išsivysto dideli ir stebinantys pasaulio objektai. Jie gali būti...

Optinis tekstilės žaismas

Dr. Remigijus Venckus. Dailininkė Danguolės Brogienės (g. 1959 m.) Lietuvos dailininkų sąjungos, Lietuvos dailininkių moterų draugijos, Tarptautinės soroptimisčių sąjungos Vilniaus senamiesčio soroptimisčių klubo narė, šiuo metu dirba Vilniaus dailės akademijoje....

Alcheminiai padariniai

Dr. Remigijus Venckus. šiuolaikinė juvelyrika kaip įterpinys tarp funkcinio ir estetinio reikmens “Kiekviename studente matau skirtingus Kūrėjo suteiktus talentus. Juos atpažinti ir sudaryti palankias sąlygas augti, formuotis unikalioms asmenybėms yra didelė...

Pakliūti į spąstus

Dr. Remigijus Venckus. A galerijoje pristatoma kauniečio menininko Stanislovo Mostauskio tapybos kūrinių paroda Spąstai gėlių vaikams. Menininkas žinomas ne tik kaip tapytojas, bet ir kaip menotyrininkas. 2002 m. S. Mostauskis Vilniaus dailės akademijoje apgynė...

Registruoti ir kovoti su reginiu

Dr. Remigijus Venckus.   Dauguma žmogaus veiklos produktų gali atrodyti kaip tikroje realybėje atsiradę specialūs ir nenatūralūs veiklos padariniai. Šių produktų svarbos kategoriškai ignoruoti negalime. Jie kuria mūsų kasdienės būties konfigūracijas. Per visą...

Energetika ir paramokslas

Dr. Remigijus Venckus.   Kurdamas videofilmą ar dvimačio pobūdžio kūrinį bei rašydamas apie meną dažnai pagalvoju koks kūrybos tikslas jei ji neteikia nei man – autoriui, nei vartotojui – jo turėtojui nuolatinio materialinio pelno. Prieinu išvados, kad tik...

Menas Lietuvos dvaruose: paprasta, bet tikra realybė

Dr. Remigijus Venckus. Kultūrinio projekto „Menas senuosiuose Lietuvos dvaruose“ organizatoriai (VšĮ „Artkomas“), vertindami dabartinę kultūrinės sklaidos situaciją Lietuvoje, pastebėjo, jog daugeliui menininkų sudėtinga pristatyti savo kūrybą platesnei visuomenei,...

Kaip gyvena fantazija vaikišku veidu

Dr. Remigijus Venckus. Fantazijos kažkam priklauso. Jas kažkas išleidžia į pasaulį. Pas tą kažką jos ir vėl sugrįžta. Kūryboje fantazijos veikia kaip medijos – žmogaus tęsiniai. Jos pasklinda už paties žmogaus ribų. Tik tuomet kai fantazija virsta kūnu ji sugeba...

Klaipėdos meno ir kultūros kuravimas, ir kritikavimas

Dr. Remigijus Venckus.   Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro...

Kritikos maršrutai Šiauliai – Kaunas

Dr. Remigijus Venckus.   Menotyrininkų Aistės Virbickaitės ir Igno Kazakevičiaus inicijuotas projektas „Kritikos maršrutai“ – iššūkis rašantiems kultūros temomis bei naujos informacijos galimybė ja besidomintiems. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro...

Daiktas, šmėkla ir stebuklinga tapybos pasaka

Dr. Remigijus Venckus.   Gyvendami savo įprastus gyvenimus, nesusimąstome, kiek visko po truputį paragaujame. Kai pradedame suvokti tuos dalykus , kurie sudaro visumą, tuomet paaiškėja, kad tai, ką vadiname „po truputį“, niekada neteko paragauti iš tikro. Pradeda...

Vaidotas Janulis: Noriu puoselėti grafikos meną

Dr. Remigijus Venckus.   Rugpjūčio 10 – 20 dienomis Šiauliuose vyko pirmasis tarptautinis grafikos pleneras „Šiauliai. Saulės miestas – visada geras oras. Apie grafikos meno puoselėjimą su plenero kuratoriumi Šiaulių universiteto Menų fakulteto Piešimo katedros...

Už regimybės ribos

Dr. Remigijus Venckus.   Vilniuje, Šiuolaikinio meno centre, veikia apžvalginė Gerhardo Richterio kūrybos paroda. Abstrakčios tapybos formos kelia norą kalbėti dviprasmiškai, prieštaringai, o tekstą paversti dualistiniu žaismu, padedančiu prasiskverbti už...

Neįformintos Ramūno Dagio tapybos džiazas

Dr. Remigijus Venckus.   Nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 8 d. Vilniuje, Pylimo galerijoje, bus eksponuojama Ramūno Dagio tapybos paroda „Prisilietimai“. Parodos atidarymas rugsėjo 20 d. 17 val.            Ramūnas  Dagys apie save: Gimiau  Radviliškyje 1966 m....

„Virus” visur

Dr. Remigijus Venckus.   2007 m. lapkričio 23 d.–gruodžio 1 d. Šiauliuose surengtas XII tarptautinis šiuolaikinio meno festivalis „VIRUS“, šįkart vykęs įvairiose miesto erdvėse. Renginio programa, kurioje didelis dėmesys skiriamas raiškos profesionalumui,...

Žmogus ir miestas

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus.

„Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės bienalės kuratoriumi Sigitu Laurinavičiumi apie pasaulyje visą Lietuvą garsinantį unikalų fotografijos renginį.

Nors ne kartą esu teigęs, kad man tiesiogiai nėra svarbiausias pats mano teksto skaitytojas, t. y. manęs nedomina, ar jį tikrai pasiekia mano tekstas toks, kokį rašau, ar vis dėlto skaitytojas jį perinterpretavęs iškraipo, tačiau kaip ir bet koks rašytojas aš retkarčiais pagalvoju, ar tikrai šis tekstas skirtas šiai auditorijai.

Taip  jau nutiko, kad gyvendamas Vilniuje dažnai bendrauju ir kalbuosi su tais asmenimis, kurie gyvena Vilniuje arba jame lankosi. Esu įsitikinęs, kad mano pašnekovai yra plačiai mąstantys, savo įžvalgomis visiškai ne lokalūs, bet greičiau globalų ir pasaulio pulsą jaučiantys asmenys. Todėl mano pašnekovai yra aktualūs ir šiauliečiui, ir kauniečiui, ir už Lietuvos ribų gyvenančiam pasaulio piliečiui.

Savo kelyje sutinku daug žmonių, nes lankausi įvairiuose miestuose ir miesteliuose kaip menininkas, kaip seminarų autorius ir meno kritikas. Įvairiuose pokalbiuose supratau, jog svarbu išgirsti nuomonę, atsiliepimus tik iš pirmų lūpų, tik iš žmonių, kurie nebūtinai būdami vieno ir to paties miesto gyventojai, bet turi asmeninės patirties ir savo gerąja iniciatyva yra prisidėję prie aktualių idėjų įgyvendinimo.

Šiuo atveju aš taip pat manau, kad šiauliečiams pravartu išgirsti apie tai, kas vyksta Panevėžyje, o vilniečiams – apie tai, kas vyksta Šiauliuose, galiausiai klaipėdiečiams gali būti aktualu sužinoti net apie Mažeikių kintantį kultūrinį klimatą. Tokiu būdu yra sužadinama auditorija mąstyti, kritikuoti, nepasitikėti, vertinti ir tikrinti. Tad skatinamas šio tikslo aš taip pat noriu sužadinti savojo skaitytojo sąmonę.

Taigi, aš nusprendžiau pasidairyti Panevėžio mieste, kuriame vyko didžiulė tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas“. Reflektuoti Panevėžio kultūrinį įvykį mane taip pat skatina situacija, kurią aš vadinu vietos kultūros provincialumu ir uždarumu. T. y. provincialumas ir uždarumas yra ne tai, kad apie vietos renginius ir įvykius skelbia vietinė žiniasklaida, bet tai – jog apie tai per mažai girdime iš Lietuvos žiniasklaidos gigantų.

Dr. Remigijus Venckus kartu su Sigitu Laurinavičiumi

Esu įsitikinęs, kad tarptautinė meno bienalė yra labai aktuali ne tik vietos, bet visos šalies kultūrai. Suprasdamas bienalės aktualumą žengiu kelis žingsnius į priekį. Pirmiausia siekiant bienalės plataus žinomumo ir prasmingumo Lietuvos kultūriniame gyvenime rugsėjo mėnesį planuojame pradėti dalykinę diskusiją su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakultetu. Tikimės stiprinant bendradarbiavimą bienalės rezultatus pristatyti Vilniaus Gedimino technikos universiteto bendruomenei, sostinės gyventojams ir svečiams.

Antra, suprasdamas šio renginio unikalumą ir aktualumą šiandien noriu su jumis pasidalyti savo pokalbiu su bienalės kuratoriumi Sigitu Laurinavičiumi.

Prieš pateikdamas išsamų pokalbį su pašnekovu glaustai pristatysiu jo biografiją. S. Laurinavičius yra tapytojas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, parodose dalyvauja nuo 1994 m. Surengęs apie 10 autorinių ir dalyvavęs daugiau kaip 70 įvairių grupinių parodų bei 24 įvairiuose tarptautiniuose pleneruose. 1985–1992 m. Šiaulių pedagogikos institute (dabar Šiaulių universitete) įgijo braižybos, dailės ir darbų mokytojo specialybę, o 1997 m. S. Laurinavičius baigė meno istorijos (dailėtyros) magistrantūrą.

Nuo 2002 iki 2012 m. buvo Panevėžio kolegijos Dailės ir technologijų pedagogikos studijų programos komiteto pirmininkas. Nuo 2002 iki 2017 m. dirbo Panevėžio kolegijoje lektoriumi, vienerius metus (2013–2014) ėjo docento pareigas. Nuo 2015-11-02  yra Panevėžio dailės galerijos Fotografijos galerijos vedėjas.

– Panevėžyje vyksta tarptautinė fotografijos bienalė „Žmogus ir miestas“. Gal galite prisiminti ir papasakoti, kas ir kaip pradėjo rengti bienalę, kokia buvo jos pirminė idėja? Bienalės forma primena plenerą. Kodėl pasirinkta toks forma ir kuo ji yra unikali?
– Panevėžio bienalės pradžia laikomi 2005 metai. Tada pirmą kartą buvo surengtas toks kūrybinis fotografų forumas, skirtas Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą metinėms ir vadinosi „Panevėžys – Europa 2005“.

Projekto autoriai ir organizatoriai buvo Algimantas Aleksandravičius, Marija Šileikaitė-Čičirkienė, Loreta Krasauskienė ir Arnoldas Simėnas. Pakviesti fotomenininkai iš Švedijos, Lenkijos, Rusijos, Baltarusijos ir Lietuvos, o juos palaikė visa Panevėžio fotografų (ir ne tik) bendruomenė. Buvo nemažai šurmulio ir sujudimo mieste, puoselėta nemažai vilčių.

Tačiau nors tuokart renginys ir pasisekė, vis dėlto nei kitais, nei dar kitais metais pakartotas nebuvo. Pauzė truko net šešerius metus ir tik 2011-aisiais, praėjus metams po Fotografijos galerijos prijungimo prie Panevėžio miesto dailės galerijos, renginys buvo vėl prisimintas ir atgaivintas. Bienalė pavadinta Panevėžio tarptautine fotografijos bienale, sugalvotas pavadinimas „Žmogus ir miestas“, sukurtas logotipas ir pasirinkta forma, kuri nepakito iki šių dienų.

Kaip labai tiksliai paminėjote, bienalės forma iš tiesų ne tik primena, bet ir yra įprasta plenerams. Tokia ji buvo „paveldėta“ pradėjus man dirbti Fotografijos galerijoje. Tokia forma reikalauja ypač didelės fotografų koncentracijos. Bienalė vyksta labai įtemptai.

Esu tos nuomonės, kad ne kiekvienam „įkandamas“ dalyvavimas tokiame renginyje, nes rezultato iš autoriaus reikia jau po 4, vėliausiai – po 5 dienų, o kūryba – ne sportas – brandesniam kūriniui gali gal ir metų nepakakti…

Galbūt kam nors tokios ekstremalios sąlygos ir tinka, padeda susitelkti, tačiau toli gražu ne kiekvienam. Tad, mano įsitikinimu, plenerui, kurio tikslai paprastai apsiriboja bendradarbiavimu ir apsikeitimu patirtimi, tokia forma tinka labiau…

– Kuo šių metų bienalė yra išskirtinė, kitokia? Kas joje buvo suorganizuota naujo ir neįprasto?
– Šių metų bienalė išsiskiria tuo, kad pirmą kartą buvo surengta bendradarbiaujant su Lietuvos spaudos fotografų klubu ir Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacija. Taip susiklostė, kad finansavimą bienalei pavyko gauti labai vėlai ir tai reikšmingai paveikė jos dalyvių sudėtį (ypač tai pasakytina apie užsieniečius).

Kita vertus, kaip tik tai paskatino gausesnių spaudos fotografų pajėgų įsijungimą. Tai turbūt ir yra didžiausia šiųmetės bienalės naujovė. Kūrybinio darbo metodų skirtumas šįkart atsiskleidė labai ryškiai.

– Ar bienalė yra ryškus ir svarbus ženklas Panevėžio kultūriniame gyvenime, regione ir kokią ją matote visos Lietuvos kontekste? Ar bienalę palaiko miesto valdžia ir kaip?
– Jei kalbėtume apie miesto valdžios požiūrį į bienalę, tai jis akivaizdžiai yra pozityvus ir ypač šiais metais labai konstruktyviai prisidėjo prie jos įgyvendinimo: gavome tai, ko norėjome ir kiek reikėjo, ir nebuvo nieko, kas būtų galėję trukdyti.

Žinoma, esminė parama – tai Lietuvos kultūros tarybos ir LR Kultūros ministerijos skirtas finansavimas, be kurio bienalė būtų buvusi nepalyginamai kuklesnė ir skurdesnė. Bet smagu, kad labai geranoriškai prie šio renginio prisidėjo ne tik projektinės lėšos, bet ir kiti rėmėjai.

Tai tik parodo, kad Panevėžio bienalė yra sava, artima ir palaikoma.

Kita vertus, Panevėžys su kultūriniais renginiais nėra „susipykęs“: kas antri metai čia vyksta jau labai platų atgarsį ir aukštą vertę užsitarnavę Dailės galerijos organizuojami tarptautiniai keramikos simpoziumai, meninio stiklo „GlassJazz“ festivaliai, tapytojų plenerai.

O jei dar prisimintume Panevėžio literatūrines žiemas ir kitus tarptautinius kultūros renginius, matytume, kad fonas yra labai solidus ir, kaip dabar mėgstama sakyti, – konkurencingas, tad vien jau tai, kad bienalė rado ir turi savo vietą Panevėžyje, yra gerai. Belieka tik pasistengti, kad su metais ji neprarastų traukos ir susidomėjimo.

– Kokie ir iš kur šių metų bienalėje dalyvavo autoriai? Kuo jie išskirtini, kurie paliko didžiausią įspūdį tiek vietos menininkų bendruomenei, tiek į bienalę užklydusiems asmenims?
– Dalyvauti 2017 m. bienalėje buvo pakviesta 16 fotografų ir 4 lektoriai. Visi jie yra labai gerai žinomi ir įdomūs tiek kaip autoriai, tiek ir kaip asmenybės. Vėlgi aplinkybės lėmė, kad ne visi jie galėjo dalyvauti, tad parodoje žiūrovai galėjo susipažinti su panevėžiečių Evaldo Ivanausko, Valentino Pečinino, Stasio Povilaičio, Andriaus Repšio, Sauliaus Saladūno bei Marijos Šileikaitės-Čičirkienės, vilniečių Valdo Kopūsto, Pauliaus Peleckio, Jono Staselio, kauniečių Algimanto Barzdžiaus ir Elijaus Kniežausko bei Vitoldo Jurkievičiaus iš Lenkijos ir Vilnio Auzinšo iš Latvijos darbais.

Kaip jau minėjau, beveik pusė iš jų – Lietuvos spaudos fotografų klubo nariai. Jiems gal labiau būdinga gatvės fotografija, skvarbus įvykius ir reiškinius dokumentuojantis žvilgsnis, įgūdis fiksuoti akimirkos dvasią.

Kiek tokia fotografija gali būti įdomi, išraiškinga ir paveiki, mano galva, geriausiai atskleidžia vieno iš šių metų bienalės dalyvių, Spaudos fotografų klubo prezidento Jono Staselio iniciatyva kasmet rengiama konkursinė Lietuvos spaudos fotografijos paroda bei leidiniai – „Lietuvos spaudos fotografija“ ir „Fotografijos ratas“. Tai iš tikrųjų puikus pasiekimas ir vertinga patirtis.

Kiti gi bienalės dalyviai (nors irgi kiekvienas skirtingai) toliau plėtojo savo pasirinktas temas bei meninės išraiškos priemones: kas bepiločiu aparatu (dronu) kildamas į padanges, kas kaip tik priešingai – makrorežimu fotografuodamas grindinį, kas akių lygyje vartydamas fotoaparatą, taip iki abstrakčių konstruktyvistinių kompozicijų transformuodamas regimybę, reflektavo įprasčiausias ir jau seniai Panevėžio simboliais tapusias vietas.

Kitaip tariant, nepaisant trumpo bienalės laiko ir santykinai nedidelio dalyvių skaičiaus, lankytojai tikrai turi galimybę pamatyti pakankamai platų kūrybos spektrą.

– Šių metų bienalėje buvo gausu įvairių paskaitų. Gal galite glaustai pristatyti vykusių paskaitų pagrindines temas, lektorius bei jų paskaitose iškeltus diskusinius klausimus?
– Noriu labai pasidžiaugti ir pasinaudodamas galimybę padaryti tai viešai – padėkoti lektoriams už labai įdomias ir vertingas paskaitas. Esu tikras, kad kiekviena paskaita užsukusiems į bienalės renginius suteikė ne tik žinių, kas jau savaime yra vertinga, bet taip pat įgalino daug plačiau ir visapusiškiau vertinti tiek fotografiją, tiek ir daugelį kitų aspektų.

O išgirsti tikrai buvo ką.  Menotyrininkas šiaulietis Virginijus Kinčinaitis savo paskaitoje „Cromatofobija lietuvių fotografijoje“ atskleidė visiškai skirtingus spalvos taikymo tikslus fotografijoje ir sukūrė labai platų ir aktualų ekskursą į fotografijos raidą.

Panevėžio kraštotyros muziejaus istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė savo paskaitoje „Fotografijos prisiminimui: vaizdo ir teksto sąskambiai“ dalijosi vertingomis įžvalgomis apie senosiose fotografijose neretai pasitaikantį unikalų reiškinį – dedikacijas, užrašytas ant nuotraukos, atskleidžiančias dovanotojo jausmus, žmonių tarpusavio santykius ir dar daugybę kitų lengviau ar sunkiau pastebimų detalių.

Filosofas, VU filosofijos katedros doktorantas Marius Markuckas nagrinėjo žmogaus ir miesto, kaip vienas kitą kuriančių ir nuolat veikiančių jėgų, suvokimo ir vertinimo klausimus paskaitoje „Žmogus ir miestas: filosofinis dikursas“.

Žinoma, tuo pačiu noriu ir jums, Remigijau, nuoširdžiai padėkoti už tikrai įdomų ir įvairiems apmąstymams daug peno davusį pristatymą apie žmogų, miestą ir madą. Juo labiau kad tai jau nebe pirma jūsų paskaita Panevėžyje, sulaukusi itin gražių atsiliepimų ir šiltų vertinimų.

Tiesa, be paskaitų buvo dar du renginiai, kurie, tikiuosi,  kiekvienas savaip paliko savo pėdsaką šios bienalės kontekste. Tai – susitikimas su Panevėžio literatūros meno atstovėmis Elvyra Pažemeckaite, Solveiga Ska ir Greta Ratkute, savo kūryba pamėginusiomis ne formaliai, o per individualią patirtį ir išgyvenimus „atrakinti“ miestą.

Kitas – videofilmų, sukurtų ankstesnių bienalių metu, ir šių metų bienalės dalyvių prisistatymas įvyko svarbioje Panevėžio kultūrai vietoje – Juozo Čerkeso-Besparnio, dar kitaip vadinamoje „Pragiedrulių“, sodyboje.

– Man Panevėžys visada atrodė išskirtinis savo fotografais. Kokią vietą Panevėžio fotografija šiandien užima tiek mieste, tiek regione, tiek plačioje Lietuvoje?
– Panevėžys jau seniai priprato prie aktyvių fotografų, o fotografai – prie panevėžiečių dėmesio. Ir abi pusės yra vertos tokių tarpusavio santykių. Iš tikrųjų panevėžiečiai fotografai yra  puikūs meistrai, kiekvienas su savo charakteriu, braižu, temomis.

Visi jie yra gerai žinomi, ne kartą sulaukę aukštų įvertinimų tiek Lietuvoje, tiek gana plačiai ir už jos ribų. Tokie vardai, kaip Irena Giedraitienė, Stasys Povilaitis, Saulius Saladūnas ar Evaldas Ivanauskas ir dar nemažas būrys kitų, jau seniai tapatinami su Panevėžio fotografijos kokybe.

– Kadangi šį tekstą  skaitys Šiaulių regiono gyventojai, tad noriu pasiteirauti, kaip ir kiek Šiaulių meno bendruomenė, pvz. fotografai, bendradarbiauja su Panevėžio kūrėjais? Ar galimi ryšiai, stiprinantys bienalę?
– Šiauliečių ir panevėžiečių fotografų draugystė yra labai sena ir tvirta. Aleksandras Ostašenkovas, Regina Šulskytė, Ričardas Dailidė, Algirdas Musneckis, Vilmantas Dambrauskas yra surengę savo kūrybos parodas Panevėžyje, dalyvavę čia įvairiuose susitikimuose bei konferencijose, yra visada sutinkami bičiuliškai. Esu įsitikinęs, kad ir bienalėje dar susitiksime.

– Kokią fotografijos bienalę regite ateityje? Koks bus jos formatas, kokios bus naujos iniciatyvos ir panašiai?
– Nesu iš tų žmonių, kuriems reikia kažką keisti vien todėl, kad keistum, tačiau ateities bienalę regiu kaip stambų, išplėtotą ir labai aukštą vertę turintį kultūrinį renginį, tad ji jokiu būdu neturėtų priklausyti nuo vieno žmogaus, o turėtų būti iniciatyvios ir aiškų svorį turinčios žmonių grupės apsisprendimo reikalas. Kad tai reikės padaryti, neabejoju, tačiau koks bus naujosios bienalės formatas, apimtys, trukmė ir formos, dar reikės susitarti iš esmės.

– Kokie jūsų planai dirbant Panevėžio dailės galerijoje ir kuruojant galerijos fotografijos padalinį?
– Ypatingų planų neturiu. Šiandien Panevėžys, be visų jau suplanuotų renginių, gyvena naujojo meno centro vizija, Dailės galerija – netrukus prasidėsiančiais senojo pastato rekonstrukcijos rūpesčiais, tad Fotografijos galerijai tenka ne tik sėkmingai įgyvendinti kitiems metams jau visiškai suplanuotas parodas, užbaigti jau pradėtus, parengti ir įgyvendinti naujus projektus, bet taip pat ir neiškristi iš bendro permainų konteksto.

Kai kada pagaunu save mąstant kaip prie tapomos drobės: nors kūrinio idėja ir aiški, tačiau tai dar nereiškia, kad ir užbaigtas darbas turi būti būtent toks, kaip sumanyta. Daug ką pakeičia aplinkybės ir naujai atsivėrusios detalės, kai kada labai prasmingai papildančios bei patobulinančios sumanymą. Bet kartais gali nutikti ir priešingai. Viską ateityje pamatysime.

– Labai dėkoju už puikų pokalbį. Aš taip pat tikiuosi, kad bienalė taps vis didesnės reikšmės renginiu, pamatysiu savo akimis jos vaisius, demonstruojamus ir Šiauliuose, ir Vilniuje, ir net už Lietuvos ribų. Tikiuosi, kad mūsų pokalbis buvo vaisingas, sukėlė skaitytojų pamąstymų laviną.

Pranešame, kad šią savaitę startavo asmeninis doc. dr. R. Venckaus kritikos tekstų elektroninis archyvas www.culture.venckus.eu, kuriame galite skaityti per 2002 – 2017 metus parengtus ir Lietuvos bei užsienio leidiniuose publikuotus, meno renginiuose ir knygose pristatytus doc. dr. R. Venckaus kritikos straipsnius. Primename, kad apie šios rubrikos autorių, jo meno kūrybą ir akademinę veiklą galite sužinoti apsilankę asmeninėje svetainėje www.venckus.eu., o asmeninius klausimus galite pateikti el. paštu: remigijus@venckus.eu


 

Publikacijos nuoroda

Venckus R. (2017-07-28). Žmogus ir miestas. Šiaulių naujienos. Prieiga internetu: http://www.snaujienos.lt/kultura-ir-pramogos/34725-kulturos-kirtis-zmogus-ir-miestas.html (žiūrėta 2017-08-31).


Nuo 2017-ųjų metų birželio mėnesio dr. Remigijus Venckus kuruoja kritinių straipsnių skiltį „Kultūros kirtis” savaitraštyje „Šiaulių naujienos”, kur publikuojami  jo straipsniai, apimantys humanitaristikos, socialinių reiškinių, technologijų, edukacijos ir meno klausimus.


 

Kiti straipsniai savaitraščio skiltyje KULTŪROS KIRTIS

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu

„Wizz Air“ privertė mane pasijausti benamiu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus yra nemažai...

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Protected: Diktatorių ir menkystų kino portretai

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus ekspresionistinio kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame...

Protected: Vokiečių ekspresionistinis kinas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Begarsio kino komedijos

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus tęsia kino istorijos pasakojimą. Šį kartą kviečiame skaityti jo straipsnį...

Protected: Ankstyvasis klasikinis Holywood’as

Dr. Remigijus Venckus. Tęsiame rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus pasakojimą apie kiną. Šį kartą kviečiame skaityti apie...

Protected: Kino stebuklas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografijos meną, bet gerokai anksčiau jis kūrė ir...

Masinė komunikacija

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne tik vadovauja komunikacijos studijų programoms, bet ir dėsto masinės...

R. Venckus: Ar privalome antikinėms skulptūroms nutapyti drabužius?

Dr. Remigijus Venckus. Praėjusią savaitę rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus dalijosi savo asmeninėmis refleksijomis fotografijos...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Rimtai ir švietėjiškai apie tai, kas yra komunikacija!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis autorius“ Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas, šiuo metu universitete dėstydamas masinės komunikacijos teorijas, pastebi viešojoje erdvėje...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Kaštonų skerdimo metas ir pasipriešinimas „atpiskėms“

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikoje „Kultūros kirtis“ miesto urbanistikos klausimais yra anksčiau rašęs Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus. Nors ir gyvendamas Vilniuje jis...

„Sugrįžimas į Fluxus“ arba dar kartą apie videomeną

Dr. Remigijus Venckus. „Sugrįžimas į Fluxus“ – tai rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus videomeno, sukurto 2002–2018 m.,...

Etiopijos kelias

Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Etiopijos kelias Prof. dr. Remigijus Venckus Reklama Straipsnis Pretekstas Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas...

Apie niekada nesibaigiančią vasarą

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilnius Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne viename savo interviu yra paminėjęs, kad mielai užsiimtų grožinės...

Salomėja Jastrumskytė: mano veiklos – tai lyg lygiagretūs pasauliai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ tekstų autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ilgą laiką yra gyvenęs Šiauliuose ir dėstęs Šiaulių universitete....

Nechuliganiškas kultūros chuliganas

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasario 2 d. įvykusios savo autorinės parodos „Aš esu kitas. Skirta Šiauliams“ atidarymo metu paminėjo visiems...

Aš nesistengiu kurti gražaus meno ir būti kam nors patogus

Romualda Urbonavičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienų“ penktadienio numeriuose publikuojame interviu ir kritinius straipsnius, parengtus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr....

Aš esu kitas

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik meno ir kultūros kritikas, bet ir aktyvus...

Gap Year, teatras ir savęs paieškos

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. lapkričio 3 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc. dr. Remigijaus Venckaus straipsnį apie jo autorinę parodą „Dienoraščių vietos“, surengtą Anykščių...

Moters kūno grožis

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus šį kartą ir vėl grįžta prie meno kritikos klausimų. Kviečiame...

Kalėdinis manifestas arba išpažintis sau

Dr. Remigijus Venckus. Nors visos šventės, kurias aš išgyvenau ir dar išgyvensiu per savo gyvenimą, turi nuosavą kvapą, tačiau Kalėdos yra ypatingos. Jos visada kvepėdavo mano senelių namais, prie stalo laužiamu ir dalijamu avinėliu; net tuščios lėkštės, skirtos...

Šokti gyvenimą kiekvienu savo judesiu

Dr. Remigijus Venckus. Penktadienio rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus lankydamasis „Šiaulių naujienų“ redakcijoje minėjo, kad jo...

Apie Gabrielės meno galeriją

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus vasarą apsilankęs „Šiaulių naujienų“ redakcijoje paminėjo, kad jam širdis...

Kai kuriu – tai skaitau savo mintis

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus paskutiniu metu dalijasi mintimis ir interviu labai įvairiomis ir...

Kas yra menų inkubatoriai?

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra ne tik aktyvus meno kritikas ir fotomenininkas, tačiau jis pakankamai...

Noriu būti mokytoju!

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus prieš kelias savaites naršydamas socialiniuose tinkluose pastebėjo savo...

Country kultūros ekskursas

Dr. Remigijus Venckus. Tikriausiai dauguma dienraščio skaitytojų pastebėjo, kad rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius yra plačiai apie kultūrą svarstantis tyrėjas ir menininkas. Jo akiratyje atsiranda įvairūs kūrėjai, netradiciškai gyvenimą suvokiantys asmenys, kalbą ir...

What’s up guys? Gal pagaliau pradėkime gerbti savo kalbą?

Dr. Remigijus Venckus. Privačiuose ir viešuose pokalbiuose vis dažniau ir dažniau naudojame iš kitų kalbų perimtus žodžių junginius. Neretai į pasakojimą įterpiame angliškus naujadarus. Galbūt visa tai nutinka ne specialiai, apie tai iš anksto net nepagalvojus....

Dar kartą apie kūrybingumą ir kūrybines industrijas

Dr. Remigijus Venckus. Skilties „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus ne kartą savo mintimis dalijosi kūrybingumo ir inovacijų temomis. Iš jo...

Esame kovojantys už tikrą kultūrą ir mūsų gretos auga!

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dviejų Remigijų pokalbio fragmentais. Šį kartą Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų...

Broliškai apie gyvenimą Norvegijoje

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su dar viena neįprasta Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo...

Muzika iki ir po postmodernizmo

Dr. Remigijus Venckus. Dienraščio „Šiaulių naujienos“ penktadienio numerio skilties „Kultūros kirtis“ skaitytojams siūlome susipažinti su labai neįprastu Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjo doc....

Kodėl mums yra svarbios pramogos?

Dr. Remigijus Venckus. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kūrybinių industrijų fakulteto (KIF) Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus savo kuruojamoje „Šiaulių naujienų“ rubrikoje „Kultūros kirtis“ yra ne kartą rašęs apie pramogų...

R. Venckus vadovaus Pramogų industrijų katedrai

Lekt. Jovilė Barevičiūtė kalbina dr. Remigijų Venckų. Šiauliečiams gerai pažįstamas doc. dr. Remigijus Venckus nuo 2017 metų pradeda vadovauti naujai Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedrai, kuri vykdys...

Filosofija – mano meilė

Dr. Remigijus Venckus. Dar gyvendamas Šiauliuose ir studijuodamas dailininko specialybėje vis dažniau ir dažniau skaitydavau filosofines knygas. Visada mane grauždavo dilema: ar kurti meną, ar apie jį rašyti remiantis filosofijos teorijomis. Ne senai peržvelgdamas...

Apie mano kūną tavyje

Dr. Remigijus Venckus. Ne viename savo tekste, skelbtame rubrikoje „Kultūros kirtis“, doc. dr. Remigijus Venckus (atstovaujantis Vilniaus Gedimino technikos universitetui) jau yra minėjęs, kad anksčiau gyveno, mokėsi ir dirbo Šiauliuose. Viena jo seniausių pažinčių...

R. Venckus apie madą ir fotografiją

Sigitas Laurinavičius kalbina dr. Remigijų Venckų. „Šiaulių naujienose” jau buvome publikavę straipsnį apie kaimyniniame mieste, Panevėžyje vykusią tarptautinę fotografijos bienalę „Žmogus ir mestas” (2017 m. liepos 14 – 21 d., rengėjas Panevėžio dailės galerijos...

Tarptautinis grafikos meno pleneras

Dr. Remigijus Venckus. Įprasta manyti, kad vasara Lietuvoje dažniausiai yra skirta atostogoms, draugų ir giminių lankymui, bendravimui. Tačiau taip yra ne visiems. Meno kūrėjams vasara yra kolektyvinės kūrybos metas. Vasara – tai dailės plenerų metas. Jau ketvirtą...

Žmogus ir miestas

Dr. Remigijus Venckus. „Kultūros kirčio“ rubrikoje ir vėl dalijamės penktadienio straipsniu-interviu, kurį parengė medijų kultūros kritikas ir menininkas doc. dr. Remigijus Venckus. Šį kartą straipsnio autorius diskutuoja su kaimyninio miesto Panevėžio tarptautinės...

Šiuolaikinis universitetinis mokslas ir jo ateitis

Dr. Remigijus Venckus. Nors vasara ir atrodo skirta poilsiui bei pramogoms, tačiau tai yra ir metas, kai jauni žmonės, baigę vidurines mokyklas, renkasi savo studijų kryptį. Dažną jaunuolį, taip pat ir tėvelius kamuoja klausimas apie Lietuvos mokslo ateitį. Aktualiais...

Pramogos kilmės beieškant

Dr. Remigijus Venckus. Vasara daugeliui asocijuojasi su laisvalaikiu ir pramogomis. Šiuo metu dauguma atostogauja arba dar tik planuoja savo atostogas, taip pat ir pramogas. Apie tai, kad pramogos yra svarbi žmogaus kultūros dalis, savo įžvalgomis dalijasi medijų ir...

Žmogaus teisės ir žmogus be korupcijos

Dr. Remigijus Venckus. Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto direktorius doc. dr. Remigijus Venckus rubrikoje „Kultūros kirtis“ tęsia pokalbių ciklą su teisininkais. Šį kartą kviečiame susipažinti su diskusijos fragmentu,...

Profesoriaus Vaidoto Janulio vidinės atminties grafika

Dr. Remigijus Venckus. 2017 m. birželio 8 d. 17 val. Šiaulių dailės galerijoje atidaryta dailininko grafiko prof. Vaidoto Janulio apžvalginė jubiliejinė kūrybos paroda, kuri veiks iki liepos 1 d. Žymaus šiauliečio kūryba yra puikiai pažįstama Kazimiero Simonavičiaus...

Vulgarioji publicistika

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinės masinės komunikacijos priemonės gamina ir platina labai įvairų turinį. Gausu pavyzdžių, kai turinys peržengia padorumo ribas, kai vulgariai aptariamos temos gali būti iškreiptos ir taip suklaidinančios skaitytoją. Dalijamės...

Apie aukštųjų ir profesinių studijų kokybę

Dr. Remigijus Venckus. Laikraščiai, televizija ir radijas nuolatos kelia aukštojo mokslo pertvarkos klausimus. Socialinių tinklų diskusijose vyksta net radikalios apsižodžiavimo akcijos. Apie tai, kiek ir kaip reikia renovuoti mokslą ir švietimą, savo parengtu...

Kūrybingumas, sėkmė ir šiuolaikinė visuomenė

Dr. Remigijus Venckus. Žiniasklaida ir socialiniai tinklai mirga nuo kvietimų ugdyti įvairias kūrybiškumo kompetencijas, akys raibsta nuo pranešimų apie sėkmingas kūrybingųjų karjeras. Šiais metais „Šiaulių naujienose” publikuojamas Kazimiero Simonavičiaus...

Laiškai mamai arba penkios dienoraščio ištraukos

Dr. Remigijus Venckus. Gegužės pirmąjį sekmadienį visi sveikinsime savo brangiausią žmogų mamą. Ši diena sukelia labai daug įvairių minčių, prisiminimų, ši diena taip pat verčia mus būti labiau atlaidesniems, supratingesniems ir net net pasitikrinti savo meilę artimam...

Nuomonė apie aukštojo mokslo pertvarką

Dr. Remigijus Venckus. Kovo 6 d. veiklą pradėjo Ministro Pirmininko sudaryta valstybinių aukštųjų mokyklų tinklo optimizavimo darbo grupė. Ji turėjo įvertinti vasario mėnesį Ministro Pirmininko kvietimu socialinių dalininkų pateiktus per 40 pasiūlymų dėl atskirų...

Kaip darbas durnių mylėjo, o durnius meilės išsižadėjo

Dr. Remigijus Venckus. Už trijų dienų minėsime Tarptautinę darbo dieną. Šios dienos istorija susijusi su 1886 m., kai gegužės 1-ąją Čikagos mieste vyko darbininkų demonstracija. Buvo reikalaujama sutrumpinti darbo laiką iki 8 valandų per dieną. Antrasis tarptautinis...

Pykčio piliečiai

Dr. Remigijus Venckus. Šiuolaikinė žurnalistika yra kardinaliai pasikeitusi nuo tos, kuri egzistavo prieš gerus kelis dešimtmečius. Didžioji žurnalistinės veiklos rezultatų dalis skelbiama internetinėje erdvėje, bet nebe spausdintiniame laikraštyje arba žurnale. Tokiu...

Pradėkime tikėti

Dr. Remigijus Venckus. Artėja šv. Velykos, kurios suburs bendrajai maldai tikinčiuosius, glaudiems pokalbiams – gimines ir artimuosius. Galima pastebėti, kad šiandien dažnam Lietuvos gyventojui tikėjimas, bendrumas, vienybė atrodo kaip nuvertėjusios sąvokos. Visuomenė...

Nuogo kūno baimės

Dr. Remigijus Venckus. Koks yra šiuolaikinis kūnas mūsų gyvenamojoje aplinkoje? Kaip nuogo kūno atvaizdus suvokiame šiuolaikiniame vizualiajame mene? Kodėl žiūrovą glumina nuogas kūnas paveiksle, spektaklyje ar kino filme? Kodėl nuogumą demonstruoja menininkai? Ką...

Kalbėti, ar iš vis nebekalbėti? Štai kur klausimas

Dr. Remigijus Venckus. Neretai galima išgirsti, kad šiuolaikinis jaunas žmogus beveik nebeskaito knygų. Jaunas žmogus epizodiškai skiria laiko skaityti interneto portalų antraštes. Nors tai ir gali atrodyti kaip didžiulė problema arba Europinės knygos kultūros...

Apie miesto urbanistiką

Dr. Remigijus Venckus. Jau kurį laiką netylant diskusijoms apie Šiaulių miesto pagrindinės pėsčiųjų gatvės renovaciją savo mintimis ir pastabomis miesto urbanistikos tema dalijasi Kazimiero Simonavičiaus universiteto Kūrybos visuomenės ir ekonomikos instituto...

Lietuvių fotografija – Vokietijos žiūrovams

Lietuvių fotografija – Vokietijos žiūrovams

Dr. Remigijus Venckus.

Istorinė baronų Miunhauzenų šeimos pilis (Leitzkau, Vokietija). Iridijaus Švelnio fotografija

2016 m. birželio 25–rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje, įsikūrusioje Hobecko galerijoje (Leitzkau, Vokietija), surengta Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos eksponavo savo kūrybą. Apie įvykusį renginį menotyrininkas Remigijus Venckus kalbasi su bienalės kuratorėmis menotyrininke Gabriele Kuizinaite ir dailininke Jūrate Sližyte (Vokietija).

Kaip kilo idėja surengti Lietuvos fotografijos meno bienalę ne Lietuvoje. Kodėl bienalė rengiama Vokietijoje?

G.K.: Bendradarbiauju su Vokietijos menininkais, kuratoriais, kultūros ir meno institucijomis jau daugiau nei ketverius metus, čia esu surengusi ne vieną meno projektą. Tad ir fotografijos bienalės idėja bei renginys Vokietijoje susiklostė natūraliai, bendraujant su dailininke Jūrate Sližyte, kuri gyvena Vokietijoje ir turi įvairių parodų bei didesnių renginių organizavimo patirties. Rengti bienalę Kaune nebuvo perspektyvu: Kauno mieste jau vyksta tradicija tapę tarptautiniai renginiai: tarptautinis „Kaunas Photo“ festivalis, kurio vadovas yra mano mokytojas ir kolega, fotomenininkas Mindaugas Kavaliauskas, Kauno bienalė, anksčiau buvusi „tekstilės bienalė“ (projekto vadovė dr. Virginija Vitkienė) ir šiuolaikinio meno festivalis, kurį rengia galerijos „Meno parkas“ vadovas, menininkas Arvydas Žalpys. Minėti kuratoriai ne tik Lietuvoje pristato užsienio dailininkų meną, dažnai antroji bienalės ar festivalio dalis būna ir Lietuvos meno reprezentacija užsienyje.

Fotomeno bienalės atidarymo fragmentai. Fotomenininkės Kristinos Valasevičienės, dr. Rimanto Plungės ir fotomenininkės Vilijos Kailiūtės darbai. Kristinos Valasevičienės nuotr.

2012 ir 2014 m. bendradarbiaujant su Goethe’s instituto tarptautine kuratorių  programa „Vasaros akademija“, teko keliauti po įvairius Vokietijos miestus, tuo metu nemažai dirbome viešosios erdvės meno projektuose. Mane sužavėjo didinga Vokietijos pilių architektūra. Anuomet tik pagalvodavau apie galimybę surengti didelę parodą pilies rūmuose. Tai buvo „tyli“ svajonė.

Taip sutapo, kad 2014 m. grafikė Jūratė Sližytė, organizacijos „BlUE/YELLOW“ įkūrėja, pakvietė mane prisidėti organizuojant Lietuvos menininkų aukcioną, kuris vyko Vilniaus rotušėje. Už parduotus meno kūrinius surinktos lėšos buvo skirtos Ukrainos kariams paremti.

Tuo metu projekto įgyvendinimo metu dirbo labai daug žmonių. Pažintis su J. Sližyte bendradarbiaujant išaugo į didesnius projektus. Kai J. Sližytei pasakiau, kad norėčiau surengti parodą pilyje Vokietijoje, ji paminėjo, kad yra puiki pilis, tinkanti panašių projektų realizacijai. Šių metų pavasarį vykome į LR ambasadą Berlyne su fotomenininko Iridijaus Švelnio paroda. Po parodos apžiūrėjome pilies erdves ir aptarėme būsimo renginio koncepciją. Apžiūrėję jaukią didingą istorinę Miunhauzenų šeimos pilį, supratome, kad kaip tik mūsų projektams ji yra tinkamiausia.

Fotomeno bienalės fragmetnai. Fotomenininko Gintaro Jaronio darbai ir lankytojai. Kristinos Valasevičienės nuotr.

Organizuojant parodą pirmenybė buvo teikta šiuolaikinei medijai, šiuolaikinei, tradicinei ir eksperimentinei fotografijai. Tikiuosi, kad ateityje renginys išlaikys bienalės statusą, tačiau turės galimybę kisti ir keistis. Manau, keisis ne tik temos, bet ir menų sritys.

Kodėl bienalės tema yra „Fotografinės istorijos“? Kas slypi po pavadinimu? Ar Jums kaip kuratorei yra svarbi istorija / istorijos?

G.K.: Dėl Lietuvos fotomeno bienalės temos ir koncepcijos kūrimo buvo galvota ilgai ir ne vieną dieną, kol koncepcija pasiekė jau esamą tarptautinio projekto rezultatą, planavimą bei formą. Tiesa, bienalės tema siejama tiek su istorija, tiek su istorijomis. Kadangi fotografijos meno lauke darbuojuosi jau ne vienerius metus, buvo aktualu fotomeno bienalės koncepciją sieti su fotomeno istorija plačiąja prasme, atskleisti įvairovę, kaip skirtingomis technikomis galima pasakoti savo istoriją, sutalpinant joje didelius ir mažus pasakojimus, kuriuose pateikiamos skirtingos patirtys, asmeniniai fotografiniai dienoraščiai, fragmentuoti pasakojimai.

Fotomeno bienalės parodoje savo kūrybą pristato 12 profesionalių ir pradedančių fotomenininkų: Alis Balbierius, doc. dr. Remigijus Venckus, prof. Romualdas Požerskis ir Monika Požerskytė, doc. dr. Rimantas Plungė, Rymantas Penkauskas, Gintaras Jaronis, Vilija Kailiūtė, Robertas Misiukonis, Kristina Valasevičienė, Eglė Ščerbinskaitė ir  Iridijus Švelnys. Parodoje pristatyta juodai balta ir spalvotoji fotografija, taip pat fotografijos, sukurtos naudojant vieną iš seniausių cianotipijos technikų, skaitmeninė, interaktyvioji fotografija ir „žuvies akies“ technika atlikti kūriniai. Bienalėje Iridijus Švelnys pristatė nuotraukas, kurios buvo atspaustos ant stiklo.

Fotomeno bienalės fragmentai. Fotomenininko Roberto Misiukonio darbai ir lankytojai. Kristinos Valasevičienės nuotr.

Demonstruojant skirtingas fotografijos technologijas, siekiama atskleisti fotografijos raidą nuo jos atsiradimo pradžios iki šių laikų. Bienalės parodos lankytojai turėjo galimybę susipažinti ne tik su skirtingoms kartoms atstovaujančių Lietuvos fotografų kūryba, tačiau ir su Lietuvos fotografijos istorinėmis slinktimis, per fotografijos technikų įvairovę atpažinti individualų fotografinio meno pasakojimą, temą ar žanrą.

Kokias istorijas pasakoja Jūsų surinkti menininkai? Trumpai išskirkite savo favoritus. Kiek šios istorijos nutolsta nuo tradicijos, kiek jos artimos jai ir kiek jos yra lietuviškos ir / ar globalios?

G.K.: Bienalės parodoje kiekvienas fotomenininkas pristato ne tik skirtingas temas, ne tik skirtingomis technologijomis sukurtas fotografijas, skirtingus fotografijų formatus, kuriuos kai kurie fotografai ir pateikia netradiciškai.

Net keturi fotografai eksponuoja fotografijų serijas miestų tema: V. Kailiūtė pristato abstrakčios urbanistinės fotografijos seriją „Miesto dvelksmas“, fotomenininkas Gintaras Jaronis eksponuoja fotografijų seriją „Fragmentai. Kelionė į save“, fiksuojančią subjektyvų, fragmentuotą Europos miestų vaizdinį, kurtą Pietų Prancūzijos regionuose. Fotografijos kurtos, naudojant infraraudonųjų spindulių techniką. Medijų menininkas doc. dr. R. Venckus pristato fotografijų seriją, tinkančią vokiečių auditorijai „Susikertančios linijos. Berlynas“. Tai lietuvio žvilgsnis į šį miestą. Bienalės atidarymo metu buvo rodomas video filmas tuo pačiu pavadinimu.

Natiurmortų fotografijų serijas pateikia fotomenininkai A. Balbierius ir R. Penkauskas. A. Balbieriaus fotografijų serija „Ledo inkliuzai“ – labiau supoetinta daiktiškosios tikrovės vizija. Fotografija sukurta, naudojant koliažo techniką. R. Penkauskas pristato kitokią natiurmortų seriją „Sub Specia Aeternitatis“. Itin estetiškos ir konceptualios fotografijos kurtos ne vienerius metus, turi savo istoriją. Tai – meninis konkretaus ir abstraktaus naratyvo junginys.

Manyčiau, kad visų parodos autorių fotografijos remiasi tradicija, tačiau  pasirinkta fotografinė kalba yra universali, dažnai modernizuota, konceptualizuota, puikiai atliepianti šiuolaikines Europos fotografijos tendencijas.

Daugiau tradicinės fotografijos stilistiką primena dabartinės Kauno fotoklubo pirmininkės fotomenininkės K. Valasevičienės fotografijų serija „Šviesoraščiai“. Šioje fotografijų serijoje K. Valasevičienė sujungia ženklo ir vaizdo ryšį, čia subtiliai varijuojama spalviniais niuansais, abstrakcijomis. Naujausias technologijas pristatė fotomenininkas I. Švelnys. Fotografuota ant grindinio „Lietuvos senamiesčių“ tema. Ši fotografijų serija sukurta, naudojant žuvies akies metodą ir atspausta ant stiklo. Kiekvienoje fotografijoje yra ryškinamos  architektūros detalės, jų fragmentai transformuojami, autorius subtiliai žaidžia spalvomis.

Istorinės pilies bazilikoje savo fotografijas pristatė jauna fotomenininkė E. Ščerbinskaitė (Ellion). Ji eksponavo net tris skirtingas nespalvotos skaitmeninės fotografijos serijas „Modeliai“, „Eime į miestą“ ir „Siluetai“, kuriose svarbi vaizduojamo personažo kūno kalba, aprangos detalės, ją supanti aplinka. Visa tai teatralizuojama ir sustiprinama vizualiniais efektais.

Moderniausia fotografijų serija bienalės parodoje yra doc. dr. R. Plungės serija „Reverse“. Šioje fotografijų serijoje dominuoja modernių formų ženklai, lieka svarbūs tapatumo, asmens transformacijos, erdvės, laiko klausimai, skaitmeninė fotografija jungiama su koliažine technika.

Naudojant seniausią fotografijos techniką, sukurta kauniečio fotomenininko Roberto Misiukonio fotografijų serija „Jai arba Gyvenimo verpetas“. Tai lyg dienoraštis, susidedantis iš kasdieninio dviejų žmonių gyvenimo fragmentų.

Formuojant šios bienalės parodos koncepciją ir atliekant fotomenininkų bei autorių atranką, jau iš pradžių buvo numatyta neapsiriboti grynuoju fotografijos menu. Šį kartą fotografiją sujungėme su medijų menu. Kalbant apie bienalės parodos lankytojų ir vokiečių žiniasklaidos susidomėjimą, daugiausia vokiečių žurnalistų dėmesio sulaukė žinomo fotomenininko profesoriaus R. Požerskio ir jo dukters sukurtas fotografijų ciklas ir video „Degantis žmogus“ (2008). Taip pat buvo rodomas R. Venckaus video filmas „Susikertančios linijos. Berlynas“. Šios medijos papildė ir pagyvino bienalės atidarymą.

Kodėl visi išvardintieji menininkai, Jūsų manymu, turi būti pristatomi tarptautinėje arenoje? Kuo jie gali būti įdomūs nelietuvių žiūrovui?

J.S.: Autoriai pristatomi, atsižvelgiant ne tik į fotografo profesionalumą, tarptautinį pripažinimą – atitikimas bienalės parodos temai taip pat buvo svarbus. Kai kurie fotografų darbai Vokietijoje pristatomi jau nebe pirmą kartą. Galvojant apie bienalės parodos koncepciją, buvo labai svarbu atsižvelgti į pasirinktą temą, žanrą ir pristatomos fotografijos serijos stilių. Panašaus pobūdžio projektais siekiame įgyvendinti tarptautinius kultūrinius mainus tarp Lietuvos ir Vokietijos.

Atrenkant Lietuvos fotografijos meno bienalės autorius, buvo labai svarbus fotografo profesionalumas. Atranką lėmė fotografijos serijos konceptualumas, modernumas ir technikos pasirinkimas.

Kaip bienalė buvo priimta vokiečių? Pasidalinkite žiūrovų reakcijomis, pastabomis ir komentarais. Kaip vertinate vokišką žiūrovą? Ar jam įdomus lietuvių menas ir kodėl?

J.S.: Vokiečių publika bienalėje eksponuojamus darbus priėmė labai šiltai, teigiamai ir džiaugsmingai. Ne naujiena ir tai, kad Lietuvos fotografiją Vokietijoje tikrai vertina tiek profesionalūs žiūrovai, tiek kiti meno gerbėjai. Vokietijoje dirbti nėra lengva, tačiau įdomu, ypač, kai organizuotas projektas yra įvertintas teigiamai ir palankiai. Bienalės atidarymo metu dalyvavo vokiečių žurnalistai, kurie parengė išsamų straipsnį apie bienalę ir čia dalyvavusių menininkų kūrybą. Kiek vėliau bienalėje lankėsi ir vokiečių televizija, sukūrusi informacinį reportažą apie parodą.

Kaip bienalės idėją priėmė Lietuva? Kokių reakcijų susilaukėte iš Lietuvos menininkų, menotyrininkų, kuratorių, meno fundatorių? Kaip vertinate jų nuomonę?

G.K.: Kolegos galeristai džiaugėsi paroda ir sveikino šią idėją. Bienalės informacine reklama buvo pasidalinusi ir Lietuvos kultūros ministerija, informaciją apie bienalę skelbė Kauno dienraštis „Kauno diena“, Lietuvos kultūrinė spauda. Projekto eigoje susidūrėme su sunkumais dėl finansavimo. Projektą iš dalies parėmė Kauno miesto savivaldybė. Du projektai buvo rašyti į Lietuvos kultūros tarybą, tačiau finansavimo negavo. Privačių rėmėjų paieškai pritrūko laiko, nes projektui įgyvendinti reikia mažiausiai metų ar pusantrų, tuo tarpu mes bienalę surengėme per tris mėnesius. Menininkai dalyvavimu projekte liko patenkinti, ypač tie, kurie turėjo galimybę vykti į Vokietiją ir eksponuoti savo darbus, dalyvauti parodos atidaryme, bendrauti su parodos lankytojais.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2016-08-05). Lietuvių fotografija – Vokietijos žiūrovams. Kamane.lt. Prieiga internetu: http://kamane.lt/Spaudos-atgarsiai/Kinas-ir-fotografija/Lietuviu-fotografija-Vokietijos-ziurovams/(searchTerm)/Remigijus%20Venckus (žiūrėta 2017-01-10)


 

Kiti straipsniai MEDIJŲ tema

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Amžinasis romanas

Amžinasis romanas Prof. dr. Remigijus Venckus, doc. dr. Kristina Stankevičiūtė Miesto veidą atspindi ne tik jo architektūra, bet ir gyventojų apdarai – kalbama apie Paryžiaus eleganciją, Milano spindesį, Niujorko prašmatnumą, Kopenhagos atsainumą, Vilniaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Rimanto Plungės tylos

Dr. Remigijus Venckus. 2018 m. spalio 11 d. UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje atidaryta  medijų menininko, fotografo doc. dr. Rimanto Plungės eksperimentinės fotografijos paroda „Tylos“ (paroda veiks iki lapkričio 6 d.). Pastebėtina, kad R. Plungė yra Vytauto...

Nuo eksperimentinio iki tradicinio pasakojimo – Lietuvos fotomeno bienalė Vokietijoje

Nuo eksperimentinio iki tradicinio pasakojimo – Lietuvos fotomeno bienalė Vokietijoje

Dr. Remigijus Venckus.

Vilija Kailiūtė. Iš serijos „Miesto dvelksmas“

Birželio 25 d.–rugpjūčio 7 d. istorinėje baronų Miunhauzenų šeimos pilyje (Leitzkau, Vokietija) įsikūrusioje Hobecko galerijoje veikia Lietuvos fotomeno bienalė „Fotografinės istorijos“, kurioje 12 profesionalių fotomenininkų iš Lietuvos eksponuoja savo kūrybą. Kūrėjai išsamiai pristatomi lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis. Vos tik prasidėjus renginiui, apie Lietuvos menininkus gausiai rengiami reportažai Vokietijos spaudoje ir televizijos laidose.

Renginį kuruoja menotyrininkė Gabrielė Kuizinaitė (Lietuva) ir dailininkė Jūratė Sližytė (Vokietija). Bienalės organizatoriai: Förderkreis Kultur und Denkmalpflege e.V. (Vokietija), dailininkė ir parodos kuratorė Jūratė Sližytė (Vokietija), VšĮ „Gabrielės meno galerija“; partneriai: Kazimiero Simonavičiaus universitetas, Vytauto Didžiojo universiteto Šiuolaikinių menų katedra, Kauno fotoklubas, Giedrės Bartelt galerija „Trofėjas“ (Vokietija), Kauno A. Martinaičio dailės mokykla, Kauno kolegijos J. Vienožinskio menų fakultetas; rėmėjai: Kauno miesto savivaldybė, vyno parduotuvė „Weinzeit“ (Vokietija). Bienalės metu didžiausias dėmesys skirtas Kauno fotografų kūrybai. Vieni parodos menininkai plėtoja eksperimentus, kiti tęsia ir reflektuoja lietuvių fotografijos vaizdavimo tradiciją.

Pirmiausia norisi aptarti fotoeksperimentatorių Vilijos Kailiūtės, Rimanto Plungės, Roberto Misiukonio ir savo paties darbus.

V. Kailiūtė, būdama taikomųjų mokslų atstovė, prieš gerą dešimtmetį susidomėjo fotografija. Bienalėje pristatomi jos kūriniai iš ciklo „Miesto dvelksmas“. Nuotraukose visiškai neįprastai reflektuojama miesto dinamika, greitis, šiuolaikinė urbanizacija. Atrodo, kad autorė specialiai gatvėse ir pastatuose ieško abstrakčių faktūrų, tapybą primenančių paviršių. V. Kailiūtė fotografuoja savo radinius ir kuria vientisą linijų, dėmių ir vos identifikuojamų formų žaismą. Jos fotografija – tai lyg savita mikropasaulio ekologinė sistema, leidžianti mums (žiūrovams) susimąstyti apie nepastebimą, visuotiną, iš pirmo žvilgsnio labai chaotiško miesto tvarką.

Rimantas Plungė. Iš serijos „Reverse“

Ryškiausias fotobienalės eksperimentatorius yra Vytauto Didžiojo universiteto ir Kazimiero Simonavičiaus universiteto docentas dr. R. Plungė. Kūrėjas nuo 2000 m. kaip kviestinis profesorius meno žinias perduoda jauniesiems medijų meno kūrėjams, dėstydamas Portugalijos, Ispanijos, Austrijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Danijos, JAV universitetuose ir aukštosiose mokyklose. R. Plungė taip pat yra mokslinių straipsnių apie medijų ekologiją, medijų kultūrą ir asmens tapatumo transformacijas autorius. Plėtodamas panašias temas, kūryboje jis derina koliažo, fotografijos, vaizdo meno bei tapybos technologijas. Yra surengęs per 20 autorinių parodų Lietuvoje ir užsienyje.

R. Plungė eksperimentuoja naudodamas įvairias fotografijos technologijas, kurios neretai padiktuoja pagrindinę idėją. Viena vertus, menininkas patvirtina, kad fotografija – viena iš kertinių medijų meno priemonių, eksperimentais pranokstanti daugelį pažodinio tikrovės atkartojimo strategijų, kita vertus, šis menininkas niekada ir nesistengė pakartoti to, kas regima ar be didelių pastangų yra perskaitoma. Specialiai ribodamas bet kokį linijinį, aiškiai suvokiamą naratyvą, R. Plungė kviečia išlaikyti distanciją. Tai nėra kūrinį nuo žiūrovo aklinai atribojantis atitvaras. Tai yra distancija, kurios reikia, kad galėtų vykti nuolatinė intelektuali diskusija. Šiuo atveju vienodai aktyvias pozicijas čia užima tiek adresatas, tiek pranešimas, tiek technologija[1].

Eksperimentatorių flagmanui atstovauju ir aš (doc. dr. Remigijus Venckus). Parodoje eksponuoju vieną sėkmingiausių savo fotografijos ciklų „Susikertančios linijos. Berlynas“. Ciklo idėja kilo iš anksčiau sukurtų fotografijos serijų „Dienoraščių vietos“, kai fotografavau keliaudamas po skirtingas vietoves, bei iš anksčiau sukurto fotografijų ir esė rinkinio „Berlyno dienoraštis“. Anot menotyrininkės G. Kuizinaitės, pirmojoje rinkinio versijoje dominavo nespalvota, minimalistinė fotografija. Dėmesys buvo skirtas ne technologijai, bet estetiniam sprendimui. Vėliau pradėta eksperimentuoti spalvomis ir technologijomis[2]. Kūriniai pasakoja apie asmeninę kelionę, kurios metu svarbus savęs ir aplinkos tyrinėjimas, santykis su „kita“ erdve ir „kitu“ laiku bei laiko ir erdvės kontinuumu. Savo parodų pristatymuose esu minėjęs, kad man fotografija – tai žaidimas, kuriame atsiranda ne tik naujos pasakojimo galimybės, bet ir provokacija vyraujančius stereotipus, pasakojimus įtarti klasta. Kurdamas aš klastoju tai, ką fotografuoju[3].

Iš dalies eksperimentatoriams atstovauja ir Kauno fotomenininkas R. Misiukonis. Nuo 1981 m. kūrėjas yra Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Įgijęs elektrotechnikos specialybę, autorius 1976 m. įkūrė KPI fotoklubą. Nuo 2014 m. užsiima fotografijos mokytojo praktika. Bienalėje eksponuojami kūriniai yra sukurti naudojant cianotipijos technologiją, kuri lemia nevisiškai „išdailintus“ ir „tvarkingus“ atvaizdus. Daugelyje atspaudų užfiksuoti surežisuoti žmonių ir daiktų gyvenimai, o technologinis sprendimas fotografiją daro panašią į knygos iliustraciją.

Kiti bienalės fotografai reprezentuoja ir reflektuoja Lietuvos fotografinio pasakojimo tradiciją. Menininkai tradiciją atkartoja savaip, imituoja, kritiškai perkainoja. Šio flagmano korifėjus yra Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Romualdas Požerskis. Jo kūryba ypač domėjosi Vokietijos žiniasklaida. Menininkas yra Lietuvos nacionalinės meno ir kultūros premijos laureatas, tarptautinės meninės fotografijos federacijos (AFIAP) garbės narys ir ilgametis Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. Menininko darbai saugomi Lietuvos, Prancūzijos, Suomijos, JAV, Šveicarijos, Švedijos ir kitų šalių meno muziejų ir galerijų kolekcijose. R. Požerskis bienalėje dalyvauja kartu su dukra Monika Požerskyte. Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose užfiksuotos akimirkos iš pasaulyje gerai žinomo festivalio „Degantis žmogus“ (JAV). Atvaizdų kolekcijoje jungiama jau klasika tapusi R. Požerskio meninė raiška, lemianti lyrinę nuotaiką, ir reportažinis atidumas fotografuojamai temai, kur nesvetimas momentinis detalių pastebėjimas ir greita reakcija į įvykį.

Kristina Valasevičienė. „Šviesoraščiai“

Kita bienalės autorė Kristina Valasevičienė yra viena iš Kauno fotoklubo įkūrėjų, o šiuo metu ir klubo vadovė. Ji parodose pradėjo dalyvauti nuo 2010 m. Kūrinius eksponavo Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje. 2014 m. fotografijos buvo eksponuotos tarptautinėje fotografijų parodoje „Pasaulis moters akimis“ (Izraelis).

Bienalėje K. Valasevičienė eksponuoja kūrinius iš ciklo „Šviesoraščiai“. Nuotraukose užfiksuoti skirtingų interjerų sienomis ir daiktų paviršiais slenkantys šešėliai. Juodi ir pilki šešėliai, vizualiai deformuodami baltų sienų paviršių, iškreipdami daiktų kontūrus, atrodo, kuria net tik naują raštą, bet ir naują pasakojimą apie aplinkinį pasaulį. Apie savo kūrinius autorė teigia: „Dar maža būdama mėgdavau stebėti, kaip pro langą įspindusi šviesa slenka grindimis, sienomis, daiktų paviršiais, sukurdama įvairiausius raštus. […] Be šviesos nėra šešėlio. Be šešėlio nepamatysime, kokio ryškumo yra šviesa. Vienas be kito negalintys, vienas kitą papildantys du priešingi poliai. Vienas su kitu susijungiantys ir sukuriantys įvairius rašmenis, ženklus. […] Rašmenys, kuriuos galime skaityti kaip akimirkos knygą. Nes kitą akimirką jau bus kiti ženklai, kiti rašmenys, kita knyga.“[4] Pažįstamos erdvės ir daiktų formos K. Valasevičienės kūriniuose tampa kito ir nebūtinai kasdienio pasakojimo dalimi. Šviesos ir tamsos sandūra ne tik keičia kambario vaizdą, bet ir nukreipia dėmesį į rašymo fenomeno analizę. Menininkės kūriniai – tai nuoroda į rašto ir rašymo kilmę. Raštas – tai pasaulio ir jo daiktų įsirėžimo atvaizduose deformavimas bei racionalus minimalizavimas iki aiškiai suprantamų /(per)skaitomų formų / rašmenų.

Аlius Balbierius. „Ledo inkliuzai“

Pasakojimo minimalizavimas gausiai plėtojamas ir Aliaus Balbieriaus fotografijose. Biologas A. Balbierius yra Lietuvos fotomenininkų ir Lietuvos rašytojų sąjungų narys. Nuo 1990 m. – aktyvus žaliųjų judėjimo dalyvis. Nuo 1982 m. dirbo skirtingų periodinių leidinių redaktoriumi ir žurnalistu, paskelbė nemažai straipsnių gamtosaugos ir kultūros temomis. Surengė per 30 personalinių parodų. Šiuo metu jis gausiai bendradarbiauja su Lietuvos leidyklomis ir literatūrine periodine spauda. Gyvena ir kuria Biržuose, tačiau dažnai keliauja po Indiją.

A. Balbierius aktyviai domisi Indijos kultūra, todėl susidaro įspūdis, kad jo eksponuojami minimalistiniai natiurmortai iš serijos „Ledo inkliuzai“ apeliuoja į ne lietuvišką pasakojimą ir / ar jo kilmę. Saikingi, minimalistiniai, taupūs spalva ir detalėmis natiurmortai atliepia tolimųjų rytų filosofiją, kur pašalinamas perdėtas jausmingumas, bet išlaikoma esminė jausmus sužadinanti lyrika. Menininko natiurmortai taupiai pasakoja apie bėgantį laiką, apie daiktus, prarandančius savo istoriją, apie ženklus, kuriuos išbarsto nepaliaujamai skubanti ir greitėjanti dabartinio žmogaus kultūra.

Rymantas Penkauskas bienalėje taip pat eksponuoja natiurmortus. Nuo 1993 m. R. Penkauskas yra laisvai samdomas fotografas, daugiausiai dirbantis reklaminės fotografijos srityje. Bendradarbiaujant su stambiomis Lietuvos leidyklomis, autoriaus kūriniai yra spausdinami įvairiuose leidiniuose. Jis dalyvavo 18-oje grupinių parodų ir yra surengęs 4 autorines parodas.

Rymantas Penkauskas. Iš serijos „Sub Specia Aeternitatis“

Vokietijoje eksponuojami R. Penkausko kūriniai mane verčia apmąstyti net archeologo darbo specifiką. Surinkdamas skirtingo laikmečio ir skirtingas istorijas reprezentuojančius daiktus ir juos sukomponuodamas vienoje nuotraukoje, autorius sukuria įspūdį, kad jis pats (t. y. fotografas) atlieka archeologo vaidmenį. (Pa)keisdamas daiktų vietas, proporcijas ir santykius su juos supančia erdve, R. Penkauskas tarsi iš naujo siekia papasakoti jų istoriją arba ją rekonstruoti, įterpiant naujus duomenis apie buvusį ir esamą erdvėlaikį.

Savita istorijos rekonstrukcija taip pat galima laikyti ir kaunietės fotografės Eglės Ščerbinskaitės (Elion) kūrybą. Bienalėje menininkė eksponuoja kūrinius iš trijų fotografijos ciklų: „Eime į miestą“, „Modeliai“ ir „Siluetai“. Studijuojant menus Vilniaus dailės akademijoje, fotomenininkas Gintaras Česonis paskatino E. Ščerbinskaitę kurti fotografiją. Vėliau kūrėja baigė fotografijos studijas nuotoliniu būdu Niujorko institute. Menotyrininkė G. Kuizinaitė pažymi, kad „[…]Ščerbinskaitės kūryba tarsi susideda iš dviejų skirtingų aplinkų vaizdavimo, iš išorinio asmenybės pasaulio, kuris su vizualiniais efektais atsiranda tarsi mažame teatre ar mažojoje teatro scenoje, ir ją supančio pasaulio aplinkos“[5]. Esu linkęs manyti, kad E. Ščerbinskaitė reprezentuoja savotišką ankstesnės ir dabartinės kūrėjų kartos dialogą. Puikiai valdydama technologiją, ji savitai ir profesionaliai formuoja pasakojimus kaip nuorodas į praeitį. Šviesotamsos žaismas, kontrastai ir kompozicijos geometriškumas rodo ir fotografijos klasikos išmanymą. Kai kurie darbai primena mados fotografo Richardo Avedono, o kai kurie – Henri Cartier-Bressono stilistiką. Šiuo atveju galima teigti, kad E. Ščerbinskaitė ne tik kuria savo pasakojimą / istoriją, bet ir konstatuoja, kad jau egzistuoja gana tvirtas didysis fotografijos meno naratyvas / chrestomatinė fotografijos istorija.

Iridijus Švelnys. Iš serijos „Lietuvos senamiesčiai“

Kitas bienalės autorius yra Iridijus Švelnys. Turėdamas radioelektronikos ir vadybos išsilavinimą, pradėjo mokytis tapybos ir piešimo pas dailininką Vytautą Laukį. Būdamas Kauno fotoklubo narys, profesines fotomenininko žinias gilino nuotoliniu būdu Niujorko institute. Lietuvių fotobienalėje I. Švelnys eksponuoja fotografijų seriją „Lietuvos senamiesčiai“. Naudodamas žuvies akies tipo objektyvus, autorius žiūrovą verčia permąstyti savo žiūrėjimo kampą ir lauką. Nepatogų žiūrėjimą iš apačios į viršų reprezentuojančios nuotraukos pastatus paverčia beveik nepažiniais kito miesto objektais. Išsikreipiantys namų kontūrai žiūrovui siūlo patirti erdvę, kurią kvestionuoja klausimų virtinė: „O jeigu būtų?..“ (T. y., jeigu būtų kitas pasaulis, kitas žiūrovas, kitas ir kito patyrimas.) Dviprasmių klausimų virtinę atspindi ir paties autoriaus svarstymai: „[…] Tai mano idealus pasaulis, kurį aš vejuosi savo darbais, savo poelgiais, savo iššūkiais, siekdamas aukščiausių tikslų.“[6] Manau, kad žuvies akies objektyvas naudojamas ne tik siekiant pamatyti pasaulį ir / arba jį kritikuoti, bet ir reflektuoti save, pamatyti save kito akimis ir net per vaizdus keliauti į save. Taigi, kelionė į save lemia patį intymiausią ir paradoksaliausią pasakojimą, kuris krypsta nuo savęs į save.

Taip pat asmeninio pasakojimo paieškomis esu linkęs vadinti Gintaro Jaronio kūrybą. Autorius iš pradžių studijavo technologijos mokslus, o vėliau studijas tęsė menų srityje ir baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą (dabar – Vilniaus dailės akademija). Šiuo metu gyvena

Kaune ir aktyviai dalyvauja fotoklubo veikloje, taip pat dirba Vytauto Didžiojo universitete[7]. Savo fotografijas publikuoja Lietuvos kultūros periodiniuose leidiniuose. G. Jaronio fotografijų ciklas „Kelionė į save“ yra sukurtas keliaujant įvairiomis vietovėmis. Tai yra urbanistinių ir gamtovaizdinių peizažų rinkinys, suponuojantis būtinybę sustabdyti laiką ir tuo metu gana intymiai apmąstyti žmogaus / kūrėjo / menininko tapatybę.

Reziumuodamas šią glaustą bienalės analizę, noriu pasvajoti, kad Lietuvos fotomeno bienalės idėja, kuri sėkmingai realizuota Vokietijoje, ateityje būtų plėtojama dar didesniu mastu, t. y., kad kas keleri metai Lietuvos fotografijos meną būtų galima pristatyti skirtingose Europos šalyse. Dalyvavimas tokioje bienalėje yra labai vertingas ir patiems kūrėjams. Tai – lietuviškų fotografinių naratyvų tvarumo patikrinimas tarptautinėje erdvėje.

____________

[1] Plačiau žr. Venckus, R. Vieta, tapatybė, mirtis. „Kultūros barai“, Nr. 2, 2015.

[2] Remigijaus Venckaus biografija (2016). Gabrielės meno galerija [interaktyvus], [žiūrėta 2016-06-05]. Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/remigijus-venckus/.

[3] Venckus, R. (2015). Susikertančios linijos. Berlynas: Koncepcija ir parodos kritika. Amnesia – parodų ciklas [interaktyvus], [žiūrėta 2016-06-05]. Prieiga internetu: http://www.venckus.eu/index.php?option=com_content&view=article&id=134&Itemid=125.

[4] Kristinos Valasevičienės biografija (2016). Gabrielės meno galerija [interaktyvus], (žiūrėta 2016-06-07). Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/kristina-valaseviciene/.

[5] Kuizinaitė, G. (2016). Apie Eglės Ščerbinskaitės kūrybą. Gabrielės meno galerija [interaktyvus], [žiūrėta 2016-06-07]. Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/egle-scerbinskaite/.

[6] Iridijaus Švelnio biografija (2016). Gabrielės meno galerija [interaktyvus], [žiūrėta 2016-06-08]. Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/iridijus-svelnys/.

[7] Gintaro Jaronio biografija. Gabrielės meno galerija [interaktyvus]. Prieiga internetu: http://www.gabrielegallery.eu/gintaras-jaronis/.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2016-07-26). Nuo eksperimentinio iki tradicinio pasakojimo – Lietuvos fotomeno bienalė Vokietijoje. Kamane.lt. Prieiga internetu: http://kamane.lt/Kamanes-tekstai/Kinas-ir-fotografija/Nuo-eksperimentinio-iki-tradicinio-pasakojimo-Lietuvos-fotomeno-bienale-Vokietijoje/(searchTerm)/Remigijus%20Venckus (žiūrėta 2017-01-10)


 

Kiti straipsniai MEDIJŲ tema

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Amžinasis romanas

Amžinasis romanas Prof. dr. Remigijus Venckus, doc. dr. Kristina Stankevičiūtė Miesto veidą atspindi ne tik jo architektūra, bet ir gyventojų apdarai – kalbama apie Paryžiaus eleganciją, Milano spindesį, Niujorko prašmatnumą, Kopenhagos atsainumą, Vilniaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Rimanto Plungės tylos

Dr. Remigijus Venckus. 2018 m. spalio 11 d. UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje atidaryta  medijų menininko, fotografo doc. dr. Rimanto Plungės eksperimentinės fotografijos paroda „Tylos“ (paroda veiks iki lapkričio 6 d.). Pastebėtina, kad R. Plungė yra Vytauto...

Įtrūkis ir nuojauta Reginos Šulskytės fotografijose

Įtrūkis ir nuojauta Reginos Šulskytės fotografijose

Dr. Remigijus Venckus.

Šiuo straipsniu-recenzija noriu pasidalinti nuojautomis, kurios mane užklupo apžiūrėjus Reginos Šulskytės naujausių fotografijų parodą „Mano laikas“.

Regina Šulskytė „Suknelė su žirneliais”.

Tiesa, galbūt žodis nuojauta nėra visiškai tinkamas aptariant jau sukurtus meno kūrinius. Nuojauta labiau nurodo ne tai, kas egzistuoja arba jau įvyko, ne tai, kas dabar rodoma Šulskytės sukurtame atvaizde, bet patirtį, kuri tyko ir bando nutikti. Tad galima manyti, kad per atvaizdus, žyminčius praeities tikrovę, galima grįžti į dabartį ir taip pasukti dar kitos, nenutikusios ateities link. T. y. per atvaizdą galima mąstyti – jei dar taip nebuvo (kaip pavaizduota), tai galbūt dar nutiks… Tokį sudėtingą mąstymo vaizdais judesį, įsispraudusį laiko verpetuose, neišvengiamai apglėbia atmintis.

Atmintis menininkams labai svarbi, net ir tiems, kurie siekė nutraukti saitus su ankstesne Vakarų meno metafizika (pvz., dadaizmas, letrizmas, „Dogma 95“ ir pan.). Pabėgti nuo atminties neįmanoma net ir tuomet, kai Jacksono Pollocko drobėje plyti abstraktus dėmių raizginys, kai Oskaro Fischingerio filme juda geometrinės figūros, kai Kazimiro Malevičiaus nutapytu paveikslu steigiama nauja, kitokia vaizdo naratyvų pradžia, kai Man Rayus į fotografijos popierių įspaudžia daiktų paviršius, kai Johno Cage’o kompozicijoje nė vienas muzikantas negroja keturias minutes ir trisdešimt tris sekundes – viso to neįmanoma sukurti ir suvokti eliminavus atmintį.

Regina Šulskytė „Tėvas”

Šulskytės kūriniuose atmintis ir laikas dar labiau sukimba nei ankstesnėje pastraipoje išvardintų meno korifėjų darbuose. Derindama kelis skirtingus savojo fotoarchyvo ir kito, tikriausiai anoniminio fotografo kadrus (savo vietą atradusius autorės šeimos albume), kūrėja pateikia asmeninės patirties kartografiją („Suknelė su žirneliais“, „Žolinė“). Nuotraukos sugestijuoja tas patirtis, kurių negalima išsižadėti, kurios nutinka ir lydi visą gyvenimą, kurios sutvirtina asmens tapatybę. Tik pagalvokime: kas mes būtume, jei netektume visų savo nuotraukų, vaizdo įrašų ir dienoraščių? Kuo tada užpildytume savosios tapatybės tuštumą? Kaip apie savo buvusį ir esamą gyvenimą praneštume kitiems? Tikriausiai būtume nuasmenintos personos. Tikriausiai būgštautume, kad po savo fizinės egzistencijos ištirpsime kaip nieko nebesignifikuojantys, neįskaitomi ir nusitrynę archajinės kalbos ženklai…

Regina Šulskytė „Įtrūkusi diena”

Toliau net nesistengsiu brėžti apokaliptinio, tapatybės praradimą sugestijuojančio scenarijaus, tik pažymėsiu, kad žiūrėjimas į atvaizdą, net į tą, iš kurio į mane žvelgia nepažįstamas žmogus, padeda nustatyti save –subjektą ir savo ryšius su kitais asmenimis, lyg su mano gyvenamosios aplinkos koordinatėmis. Šulskytės fotografijos padeda iš naujo permąstyti savo tapatybę ir savojo buvimo laiką net tada, kai iš atvaizdo į mane žvelgia moters, o ne vyro akys. Per meistriškai sukonstruotas kompozicijas patiriu tai, kas nėra atspausta popieriaus paviršiuje. Pasijaučiu įgijęs kažkokį metafizinį artumą su ta persona, kuri žvelgia į mane, o gal net mane stebi. Per Šulskytės fotografijas susitinku su sferiniu žvilgsniu, kuris veržiasi ir paneigia fiksuoto atvaizdo plokštumos ribas („Ji ir Ji“, „Pirmoji komunija“). Nors kūriniuose dominuoja moters atvaizdas ir moters tema, tai man netrukdo per atvaizdą pakartotinai išgyventi save. Čia aš pats pasirodau kaip jau anksčiau išgyventas, patirtas ir dabartyje neegzistuojantis, bet apimtas ilgesio, plūstančio ir iš savęs (kuris žiūri į atvaizdą), ir iš kito (kuris žiūri į žiūrovą). Tad per mano atmintį apie išgyventą pasaulį ir per atmintį, sugestijuojamą paveikslais, gimsta netapatus laikas, apie kurį autorė rašo įžanginiame parodos tekste: „Kartais mano laikas visiškai nesutampa su pasaulio laiku. Iš dalies dėl to ir jungiu keletą fotografijų, kurdama kitą, prisiminimų erdvę ir savo patirčių laiką. Ką toje kitoje erdvėje galime stebėti? Galbūt kambarius, kuriuose bent kartą miegojau, kiemą, kur žinau kiekvieną augalėlį, miško takelį, kuriuo bėgiojau vaikystėje, vaizdus pro kambario langą ar peizažą su bažnyčia tolumoje – tai mano tėvo gimtinė. Toje erdvėje nutinka keistų dalykų, nors iš pažiūros atrodo pakankamai įtikinama. Nežinant, kad fotografijoje vaizduoju mamą mergaitę, o pati esu suaugusi, tuomet čia nieko keisto nenutinka. Siekiau, kad mano sukurti fotografiniai vaizdai savotiškai taptų slenkančio žvilgsnio (arba slenkančios kameros) apžiūros teritorija, ir taip bandžiau sugriauti sustabdytos akimirkos sąstingį.“

Regina Šulskytė „Sausio 3-oji”

Taigi, galima klausti – per ką slenka Šulskytės fotoaparatas, kokius slenksčius pasisavina ir pateikia kaip nekvestionuojamą nuojautos dokumentą? Į šį klausimą galima atsakyti detaliai aptariant kūrinį „Įtrūkusi diena“. Nuotrauka padalinta į dvi dalis. Kairėje kompozicijos pusėje regime nuo žiūrovo nusisukusį žmogų. Tarsi žvilgčiodami per petį jo rankose išvystame chrizantemų puokštę, tolumoje stūksančius mūrinius vartus į šventorių, o galbūt ir į kapines. Atvaizdas sluoksniuojasi – šalia nusisukusio žmogaus iškyla laiptai, kaip sąmoningas vizualus trukdys. Ant jų užsiropštęs šuo. Jis godžiai uostinėja. Dešinė pusė kitokia. Regime valtį, kurioje sėdi pati autorė. Fone – plaukiančios gulbės ir horizonto link tolstanti kita valtis. Abi kūrinio pusės jungiamos nuotraukų perkirpimu ir įterptu skylėtu popieriaus gabalėliu.

Tad kas šiame kūrinyje yra įtrūkis ir koks jis? Manau, kad įtrūkis yra kelių tipų – fizinis ir metafizinis. Fizinis – tai žiūrovui atsukta nugara, antrame plane iškylantys laiptai ir tolumoje regimi vartai, taip pat ir nuotrauką dalinantis perskyrimas kitokiu popieriumi. Tačiau esu linkęs manyti, kad atvaizdas, drąsus kadrų perskyrimas ir sujungimas signifikuoja metafizinį įtrūkį. Nuotraukoje susitinka du laikai, dvi patirtys, du gyvenimai, dvi įtampos ir dvi ramybės. Vizualus sprendimas mus stabdo ir verčia savarankiškai permąstyti įtrūkį kaip stichišką ir netgi afektišką. Atrodo, kad net pati būtis sugestijuojama kaip stichijos ir afektų terpė, kad visos žodžių prasmės ištirpsta ir žodžių junginiai nebepajėgia tinkamai žymėti patirtį. Tad Šulskytės darbuose įtrūkis yra tiek pat nevizualus, kiek ir vizualus. Jį sunku griežtai įvardinti. O tai ir yra nuojauta, būsena, kuri atitrūksta nuo kalbos ir panaikina žodžio galią tinkamai pasakoti apie patirtį ir praeitį. Tad įtrūkis lieka ir tuštuma, ir pauzė, ir neįvardinta vieta ar laikas, kur žiūrovas gali atsinešti savo naratyvą ir per jį sujungti abu labai skirtingus kadrus.

Šulskytės „Įtrūkusi diena“ mane grąžina prie Vakarų filosofijoje užduodamų klausimų apie suklastotą pasakojimą. Įtrūkis lemia nepasitikėjimą pasakojimu, kuris prasilenkia su vyraujančiais naratyvais, rodo, kad kažkas galėjo būti suklastota. Tad Šulskytė neslepia pasakojimo kaip konstrukcijos, bet jį rodo per akivaizdų kadrų sujungimą. Autorė sukonstruoja ir pasakojimą, ir patirties atvaizdą, ir nuojautą, ir supriešintą naratyvą.

Įtrūkis buvo aktualus Juliai Kristevai – ji rinkdavosi analizuoti tuos kūrinius, kurie turėdavo ryšį su semiotine ženklų praktika. Šie kūriniai yra ideologemos – savaime baigti, uždari net savo pačių prigimtyje. Tad šiuo atveju galima klausti: ką daro menas, kaip jis išeina iš šios padėties? Tikėtina, kad menas atveria tai, kas įtrūkę, žaidžia pačiu įtrūkiu, demonstruoja jį ir taip formuoja pretekstą naratyvus perkurti ir perkainoti. Ar ne taip daro ir Šulskytė savo fotografijose? Iš pirmo žvilgsnio visiškai paprasta ir vargu ar daug dėmesio galinti sulaukti prie stalo pietaujančių šeimos narių fotografija „Sausio 3-ioji“. Tačiau autorė šį paprastą kadrą pratęsia. Ji fotografuoja pro atviras duris, į kompozicinę visumą įtraukdama koridoriaus kampe papuoštą baltą dirbtinę eglutę. Ji taip pat visiškai neslepia kito kadro, kurį akivaizdžiai sujungia arba įterpia. Įterptame kadre pozuoja pati autorė. Ji dėvi juodą suknelę, plačią skrybėlę. Autorė žvelgia į objektyvą (ir į žiūrovą), o į ją žvelgia pirmame plane stovinti nusigręžusi moteris. Įtrūkis žymimas ne tik skirtingais kadrais, bet ir skirtingų erdvių bei žvilgsnių sugestijomis: pirma erdvė, kur regime pietaujančią šeimą, antra – koridorius su eglute, trečia – į žiūrovą žvelgianti pati autorė. Visi šie įtrūkiai yra ir matomi, ir nematomi. Labiausiai nematomas yra įtrūkis tarp autorės ir į ją žvelgiančios moters – kitos moters žvilgsnis. Tai nutylėjimas, paslaptis ir pauzė. Žiūrovas provokuojamas geisti šio įtrūkio kaip paslapties demaskavimo. Tačiau autorė formuoja kompoziciją taip, kad jos žvilgsnis susikirstų su žiūrovo žvilgsniu ir atitolintų paslaptį nuo demaskavimo geismų.

Reikia paminėti, kad literatūros, taip pat, manytina, ir vaizduojamojo meno įtrūkis prasidėjo XIX–XX a. sandūroje, kai Vakarų kultūra perėjo iš industrinės į postindustrinę. Michelis Foucault kėlė įtrūkio klausimą, dėmesį atkreipdamas į matoma ir nematoma. Tai formų įtrūkis, kuris žymi arba sumeluoja vietą, kur prasideda dvi naujos kultūros tekstų kryptys. Šulskytės kūrybos atveju nuotraukos šakojasi į ten, kur buvo, ir į ten, kur esame. Tarp kur buvo ir kur esame susidaro įtrūkis kaip naujas dabarties kultūros tekstas, naujas pasakojimas ir nauja nuojauta, verčianti iš naujo perkainoti praeities ir dabarties tekstus ir įvertinti savo galimybę patirti, suvokti, nujausti. Anot Gilles’io Deleuze’o, žinojimas taip pat priklauso nuo įtrūkių ir orientacijos įvairiuose tekstuose, leidžiančiuose šį įtrūkį peržengti. Taigi, kalba, taip pat ir fotografinė Šulskytės kalba yra savaiminiame įtrūkyje, kuris leidžia atsirasti naujoms prasmėms. Įtrūkis kaip šuolis iš vieno kultūros teksto į kitą. Pasak Jacques’o Derrida, Nietzschės, Heideggerio kūriniuose įtrūkis pasirodo tarp to, kas vadinama buvimu ir jo artikuliacijos balsu. Įtrūkis pasirodo pereinant iš vienos struktūros į kitą. Toksįtrūkis Šulskytės fotografijose – tai perėjimas iš regimo pasaulio atvaizdo į nujaučiamą; tai fizinis pasaulis, reiškiamas kadre, ir metafizinis – žinojime, kuris tik praneša apie įtrūkius, patiriamus per visai kitus kultūros tekstus nei tuos, kuriuos matome. Šulskytė atitraukia mus, žiūrovus, nuo dominuojančių populiariųjų naratyvų. Sujungdama senos ir nelabai senos praeities (atitinkančios dabartį) kadrus autorė formuoja įtrūkį, kuris ne visada logiškas, kuris mūsų sąmonę nepastebimai atitraukia nuo dominuojančio naratyvo.

Paroda M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejuje (K. Petrausko g. 31, Kaunas) veiks iki gegužės 30 dienos


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2014-09-09). Įtrūkis ir nuojauta Reginos Šulskytės fotografijose. Šiaurės Atėnai, 18(1180), 6, ISSN 1393-7760. Prieiga internetu: http://www.satenai.lt/2014/05/13/itrukis-ir-nuojauta-reginos-sulskytes-fotografijose/ (žiūrėta 2017-06-06).


 

Kiti straipsniai DAILĖS tema

Abstrakčios tapybos žaismas

Abstrakčios tapybos žaismas Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus straipsnį...

Mokslo ir meno dialoguose

Mokslo ir meno dialoguose Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus, medijų menininko ir kritiko dr. Remigijaus Venckaus pokalbį su...

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją

Menininkas kaip mediumas, kuriantis asmeninę mitologiją Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus 2018...

Dailininkas Laimonas Šmergelis

Dailininkas Laimonas Šmergelis Prof. dr. Remigijus Venckus Kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus...

Minčių skaitymo vizualiniai išgyvenimai

Dr. Remigijus Venckus. Kaunietė dailininkė Rita Rimšienė (g. 1959, Kaunas), pagal išsilavinimą yra inžinierė-technologė (bakalauras) ir verslo administratorė (magistras), prieš devynis metus tapybos pradėjo mokytis pas Vytautą Kusą ir Antaną Obcarską. Šiandien...

Du Šagalai

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik pats rengia meno parodas, bet ir rašo apie įvairius meno renginius. Šį...

Kultūros kirtis. Fotografijos ir tapybos dialogas

Dr. Remigijus Venckus. Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas doc. dr. Remigijus Venckus yra pripažinęs, kad vienas iš asmenų pastūmėjusių kurt fotografiją buvo...

Kai rankos pradeda niežtėti…

Dr. Remigijus Venckus. Šiandien meno ir kultūros žmonės dažnai diskutuoja apie technologijomis grįstą medijų meną, kurio naujoves taip pat seka rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Kūrybinių industrijų fakulteto pramogų...

Būti ten ir čia, arba kelionė po Rimanto Plungės Bergeną

Būti ten ir čia, arba kelionė po Rimanto Plungės Bergeną

Dr. Remigijus Venckus.

„Gyvenimas yra kelionė“ – tai patys banaliausi žodžiai, kuriais įmanoma pradėti naujos eksperimentuojančio medijų menininko Rimanto Plungės kūrinių kolekcijos analizę. Tad brendant iš banalybės liūno reikia pasakyti, kad visa tai, kas susiję su kelionės fenomenu, neretai meninėje fotografijoje man kelia įtarimą. Ar nebus kadrų, nuslystančių (paslystančių)  „saldinimo link“? Ar fotografuojantis asmuo nėra pasidavęs banalios turistinės patirties magijai? Turiu nuraminti šio teksto skaitytoją: visa ši klausimų virtinė, žyminti mano baiminimąsi, tikrai nėra adresuota Rimanto Plungės kūrybai. Jo fotografinės kelionės nėra „išdailintai“ fotogeniškos. Visa tai, kas užfiksuota juostoje ir atspausta popieriuje, man sukelia keisto, efemeriško sapno įspūdį. Tad drįstu teigti, kad visos tos vietos, kurios įstrigo atspaude, yra klampios ir įtraukiančios net mane, kuris su jomis niekada nebuvo susietas jokiais istorijos mazgais.

Fotografijos iš R.Plungės parodos „Bergeno motyvas“.

Masinančio sapno įspūdį man sukelia naujausias kūrėjo darbų ciklas – „Bergeno motyvas“. Pirmą kartą fotokolekcija pristatyta Panevėžio fotografijos galerijoje (Vasario 16-osios g. 11, Panevėžys) 2014 m. gegužės 14 – birželio 1 d. Prieš pradėdamas plačiau analizuoti darbus turiu pastebėti, kad menininkas kuria eksperimentinę – koliažinę fotografiją, tapybą, kiek rečiau videomeną ir instaliacijas. Medijų meno disciplinas dėsto Vytauto Didžiojo universitete, yra VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros vedėjas, socialinių mokslų daktaras.

Naujoji Plungės kūrinių kolekcija išlaiko vientisą, jau anksčiau pradėtą konceptualią medijų meno kūrybos kryptį. Vieną vertus, kūrėjas eksperimentuoja medijų technikos srityje, visada ieško naujų vizualinės kalbos modelių. Antrą vertus – daugumoje plėtojamų kūrybinių ciklų autorius gvildena tą pačią atminties, vietos identiteto, asmens tapatybės temą. Nuosekliai daugelį metų plėtojama tema rodo, kad Plungė, kaip ir  dauguma šiuolaikinių menininkų, neatsisako individualaus žvilgsnio, kuriuo specialiai ženklinama jo (autoriaus) intersubjektyvi, savianalitinė pozicija. Aplinka, vieta, daiktai, atstumai – tai viskas, kas veikia menininko patirtį. Kur jis (kūrėjas) bebūtų, keliautų, ką regėtų ir patirtų – visa tai papildo jo (menininko) tapatybę ir tampa jo paties psichinio kūno dalimi. Plungei atmintis yra svarbi tiek, kiek ją galima sulyginti su vandens ir oro  būtinybe bet kokiai gyvai būtybei.

Fotografijos iš R.Plungės parodos „Bergeno motyvas“.

Naujoji Plungės kūrinių kolekcija rodo, kad keliauti ir matyti, būti ir patirti – tai pasinerti į situacijų rinkinį. Bet koks rinkinys visada yra vertas fotoaparato spragtelėjimo. Tad Plungė, provokuojamas aplinkos sugestijų, savo žvilgsnį atiduoda fotoaparato objektyvui. Visą tai, su kuo susitinka jo žvilgsnis, intencionaliai paverčiama savosios, individualios kalbos žymenimis. Autorius derina kelis kadrus viename atspaude. Akivaizdus kadrų sujungimas lemia apmąstymus, provokuojančius interpretuoti regėjimo fenomeną. Autorius sukuria nepatogią, keliasluoksnę, sąmoningai žiūrovo žvilgsnį blaškančią situaciją. Žvilgsnis nėra ir nebegali būti abejingas.  Nepalikdamas nė vieno kadro plokštumos, tuo pačiu metu jis klaidžioja iš vieno vizualaus pasakojimo į kitą. Žvilgsniui tyčia trukdoma lengvai praslysti pro fotojuostelės žymas, įsirėžusias fotopopieriaus paviršiuje. Šios žymos sulaiko ir sukomponuoja keliasluoksnius derinius bei sukuria dienoraščio įspūdį. Čia dienoraštis tik sutvirtina darbo koncepciją ir ją glaudžiau susieja su atminties problematika.

Juostos įbrėžimai, dulkės, išmuštos skylės ir įplėšimai signifikuoja laiką. Viskas, kas nusėda Plungės fotografijose, žymi nesantį laiką. Užfiksuoti objektai man primena kino filmą, todėl drįstu teigti, kad naujoje fotokolekcijoje autorius, pasitelkdamas fotografijos mediją, pasuka kinematografijos link. Juostelės žymos, sukritę ir sulipę arba persidengę iškirpti kadrai mane verčia bent įsivaizduoti juostos prasuką ir patirti visapusišką aplinkos apžiūros malonumą.

Fotografijos iš R.Plungės parodos „Bergeno motyvas“.

Bet ar aš tikrai galiu prasukti juostą? Deja, ne. Viso labo aš prasuku tik savo atminties juostą. Nors Bergene aš niekada nebuvau, tačiau tai, ką regiu, mane verčia įsivaizduoti, t. y. nukeliauti į niekada nelankytą kraštą. Apie tokias keliones yra kalbėjęs Gintautas Mažeikis  analizuodamas Guy Debord’o intelektualinį palikimą. Šios kelionės vadinamos dérive. Apie tai Mažeikis svarsto: „Dérive artimai siejasi su siurrealistų automatinio rašymo koncepcija, kai menininkas tiesiog slysta svajomis pusiau miego būsenoje. Debord’o įsivaizduojamų kelionių nuostata artima Imanule’iui Kantui, kuris, neišvykęs iš Karaliaučiaus, vaizduotėje apkeliavo daugelį šalių. Pagaliau dérive yra būdas sukurti savo miestą ir aplinką bei atsispirti hegemoniniam kultūros spaudimui.“ Toliau Mažeikis cituoja Debord’ą: „Dérive išnaudoja konstrukcinį žaidybinį elgesį, psichogeografinės aplinkos įtaką ir tuo smarkiai skiriasi nuo klasikinės kelionės ar pasivaikščiojimo sampratos.“ (Žr. Mažeikis (2006) Revoliucijos takais: sukilęs prieš spektaklio visuomenę. In Spektaklio visuomenė. Vilnius: kitos knygos, p. 18 – 19). Taigi Plungės sukurtame „Bergeno motyve“ yra vizualiai koduojama galimybė keliauti psichogeografiškai, slysti regimais fotografijų paviršiais ir bandyti susikurti savosios kelionės istoriją – mitą. Ši nauja istorija-mitas yra priartinama prie savosios, lietuviškosios, tapatybės. Viršutiniame kadre regėdamas išblyškusį kvadratėlių žaismą, aš esu tarsi intencionaliai atitolinamas nuo Bergeno, bet apatiniame kadre įsistebeilijęs į paklotą lovą prisimenu jaukius ir tingius sekmadienius, kai iš lovos galima nesikelti ir, įsijungus kitokios medijos kanalą (knygą, kino filmą, TV laidą ir pan.), keliauti po pasaulį per viziualius įrašų fragmentus.

Fotografijos iš R.Plungės parodos „Bergeno motyvas“.

Tad galima teigti, kad Plungės kūriniai ne tik perskaitomi asmeniškai ir susiejami su savąja atmintimi, bet kai kada jie priešinasi paprastam perskaitymui. Pavyzdžiui, viršutinio kadro pirmame plane regiu motorolerį, o fone išblyškusią pakrantę su spalvingais laivais ir namų fasadais. Apatiniame kadre – kėdės atkaltę. Dualioje situacijoje aš atsiduriu ir esantis ten – Bergene ir sustingęs čia – savojoje dabartyje. Viršutiniame kadre akivaizdus judėjimas ir nepastovumas. Atrodo, kad motorolerį, tarsi nuosavą transporto priemonę, aš pats priverčiu judėti, o štai apatinis kadras (kėdės atkaltė) mane stabdo ir judėjimą sujungia su mano dabarties esamąja vieta. Tad Plungė siūlo ir judėti, ir stabtelėti, ir būti čia (savo tikrovėje), ir ten (egzotiškoje kelionėje). Autorius parodo, kad fotografija – tai alchemiškai veikianti dérive priemonė.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2014-07-17) Būti ten ir čia, arba kelionė po Rimanto Plungės Bergeną. Kamanė.lt. Prieiga internetu: http://kamane.lt/Kamanes-tekstai/Kinas-ir-fotografija/Buti-ten-ir-cia-arba-kelione-po-Rimanto-Plunges-Bergena/%28searchTerm%29/Remigijus%20Venckus (žiūrėta 2017-05-14).


 

Kiti straipsniai MEDIJŲ tema

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Amžinasis romanas

Amžinasis romanas Prof. dr. Remigijus Venckus, doc. dr. Kristina Stankevičiūtė Miesto veidą atspindi ne tik jo architektūra, bet ir gyventojų apdarai – kalbama apie Paryžiaus eleganciją, Milano spindesį, Niujorko prašmatnumą, Kopenhagos atsainumą, Vilniaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Rimanto Plungės tylos

Dr. Remigijus Venckus. 2018 m. spalio 11 d. UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje atidaryta  medijų menininko, fotografo doc. dr. Rimanto Plungės eksperimentinės fotografijos paroda „Tylos“ (paroda veiks iki lapkričio 6 d.). Pastebėtina, kad R. Plungė yra Vytauto...

Medijų meno dienos Kaune

Medijų meno dienos Kaune

Dr. Remigijus Venckus.

Gegužės 3–26 dienomis Kaune, Vytauto Didžiojo universiteto Menų galerijoje „101“, veikė tarptautinis medijų meno festivalis Medijų dienos. Anot renginio organizatorių ir kuratorių (Laimos Penekaitės, Rimanto Plungės, Tomo Pabedinsko, Remigijaus Venckaus, Romualdo Požerskio), festivalio tikslas – plėtoti Kaune eksperimentinio pobūdžio medijų menus, visuomenę supažindinti su šiuolaikinio meno naujovėmis ir suformuoti pasirodymų areną, skirtą šių meno formų studentams. Festivalis neapsiribojo VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedroje rengiamų Naujųjų medijų meno specialistų kūrybos pristatymu. Taip pat dalyvavo kūrėjai iš Talino dailės akademijos (Estija), Norvičo universiteto meno koledžo (Didžioji Britanija), Nebraskos universiteto Omahoje Meno ir meno istorijos padalinio (JAV). Kuratorių iniciatyvą rėmė ir VDU.

Festivalis „Medijų dienos“ Kaune.
VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų performansas
„Duokite menininkui laisvę“
Nuotrauka iš autoriaus archyvo

Parodoje buvo demonstruojama studentų ir dėstytojų kūryba. Tokie bendri profesionalų ir pradedančiųjų kūrybos pristatymai vertingi ne tiek akademinei sistemai, bet studentams. Tokiu būdu suteikiamos galimybės eksperimentuoti ir išbandyti save. Išryškėja dar vienas siekinys – visuomenę supažindinti su šiuolaikinių medijų meno tendencijomis, išblaškyti abrakadabrišką, baimingą ir nepatiklų požiūrį į medijas.

Gegužės 3 d. 17 val. festivalis startavo paroda „Eksperimentinės erdvės“, sutraukusia gausų būrį žiūrovų. Ekspozicija buvo sudaryta iš VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų ir dėstytojų darbų. Parodos atidarymą lydėjo du performansai. Juose buvo jungiamos technologijos ir žmogaus kūnas, akcentuojami socialiai angažuoti meniniai atlikėjų veiksmai. Kūrinys tikriausiai gimė dėl liberalios akademinės aplinkos. Anot Tomo Pabedinsko, sudariusio parodos ekspoziciją, siekta atrinkti ne tik aukštos techninės ir meninės kokybės darbus, bet ir suteikti jauniesiems kūrėjams laisvę eksperimentuoti, pristatyti kūrybą viešai, įvertinti ją platesniame kontekste ir tobulėti.

Per parodos atidarymą jaunieji kūrėjai atliko performansą „Duokite menininkui laisvę“. Čia buvo naudojamas baltas permatomas kubas. Jo viduje judėjo penki žmonės. Šie simboliniai judesiai demonstravo norą ištrūkti iš stereotipų sukaustytos tikrovės, praplėsti dabartinės kultūros kvestionavimo galimybes. Čia kūnas turėtų būti suvokiamas kaip pagrindinė medija, lemianti norą atrasti ir suformuoti savąjį aš. Anot autorių, kūrinys byloja apie mūsų norą ištrūkti iš savo susikurtos saugumo zonos. Kūrinys –­ bendras veiksmas, nukreiptas prieš pavojingas ribas, kliudančias jauno kūrėjo saviraiškai ir nenumaldomam, vitališkam kūrybinės laisvės siekiui.

Kito performanso „Test“ autoriai domisi garso menu ir šio meno sinteze su kitomis raiškos formomis. Kuriant performansą, buvo sujungti keli muzikos stiliai – ambient (daugiausia dėmesio skiriant tembro garsų savybėms, siekta sukelti atmosferos vizualumo iliuzijas), glitch (šiai elektroninės muzikos atmainai būdingas sąmoningas garso trukdžio ir broko efektų naudojimas). Kūrinio estetika siejasi su sąmoninga jo kokybės „mažinimo“ idėja. Čia nepageidaujamas garsas tampa privalumu, estetine norma. Menininkai čia rėmėsi garso dizaino, tam tikrais fizikos dėsniais. Kompiuterinės grafikos vaizdai buvo tiesiogiai nulemti garso pokyčių, pagal kuriuos buvo kuriamas abstraktus šokis. Šis kūrinys tapo įdomia mokslo ir meno jungtimi. Autoriai teigia: tik laisvi ir drąsūs kūno judesiai, kompoziciniai kitimai suteikia papildomos vertės medijų technologijoms ir jų galimybėms.

Festivalis vyko ir kitose erdvėse. Gegužės 16–17 d. universiteto rektorato pastate (K. Donelaičio g. 58) demonstruota studentų vaizdo instaliacija „Sapnas“. Ji teikė galimybę atmerktomis akimis pažvelgti į padrikus sapnus, be siužeto ar scenarijaus. Kiekvienas pro šalį praeinantis akademinės bendruomenės narys galėjo prisėdęs ant raudono fotelio atversti galvą ir žiūrėti – skaityti sapnus, eksponuojamus reprezentacinės salės lubose. Nors sapnai visuomet kyla iš pasąmonės gelmių, jie unikalūs, bet kūrinys leido žiūrovui čia aptikti ir savojo sapno atgarsių.

Gegužės 20 d. prof. dr. Gintauto Mažeikio kabinete, Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Socialinės ir politinės teorijos katedroje, buvo įrengta kita videoinstaliacija. Trijų vaizdo kanalų instaliacija veikė kaip priemonė, leidžianti kvestionuoti žiūrėjimo aktą. Autoriai klausė: kas ir ką stebi? Žiūrovas įtraukiamas į nepatogią situaciją. Jis paklaidinamas ant sienų eksponuojamuose vaizdiniuose ir realioje kabineto erdvėje. Buvusi įprasta, darbui skirta aplinka virto patraukliu eksponatu. Kiekvienas, užėjęs į profesoriaus kabinetą, galėjo susitikti su kūrinio autoriais ir su jais padiskutuoti apie meną.

Festivalį lydėjo dvi tarptautinės videomeno kūrinių peržiūros (gegužės 11 ir 18 d.), surengtos Kauno fotografijos galerijoje. Antrojoje peržiūroje studentai pristatė festivaliui kurtą vaidybinį filmą „Miesto randai“. Režisierius ir scenarijaus autorius – Paulius Jonikas. Kaip sako autorius, jo kūrinys – trumpametražis neo-noir filmas, kuriame kalbama apie tai, kaip miesto gatvėje buvo nužudytas Donų mafijos vadeiva Žygintas Ploja. Toks įvykis sukiršina dvi stambias gangsterių grupuotes. Nusamdytas detektyvas turi išsiaiškinti, kas ir kodėl tai padarė. Filmas kupinas įtampos, specialiųjų efektų ir siužeto vingių. Kūrinys studentų sukurtas savarankiškai.

Festivalį lydėjo įvairios paskaitos. Gegužės 4 d. fotomenininkas Romualdas Požerskis pristatė savo kūrybą, kurioje galime išskirti kelias tendencijas: keliones po socialinę Lietuvos erdvę ir moters kūno interpretacijas. Šios dvi linijos susipynė fotografijų cikle ir to paties pavadinimo albume „Degantis žmogus“. Festivalyje viešėjo garbės svečias, menininkas Stasys Eidrigevičius. Gegužės 11 d. surengtoje jo paskaitoje miesto bendruomenė buvo supažindinta su šio menininko kūryba: apžvelgti ankstyvieji kūrybos etapai, šeimos genealogija ir santykis su savąja žeme atsivėrė kaip aktyvūs elementai, lėmę ir kūrybinio braižo pobūdį.

Gegužės 12 d. Rimantas Plungė susirinkusiuosius supažindino su šiuolaikinėmis medijomis ir jų formuojamais regimais ir įsivaizduojamais arba numanomais landšaftais (landšaftą šiuo atveju reikėtų suvokti kaip kodą arba metaforą). Jo pranešimo temai buvo artima ir Tomo Pabedinsko paskaita, surengta gegužės 26 dieną. Čia kalbėta apie fotografijos mediją. Paskaitose minėtas ir mėgėjiško kino diskursas (Remigijaus Venckaus paskaita gegužės 25 d.). Gegužės 17 d. G. Mažeikis menininkų auditorijai pasakojo apie tai, kaip šiuolaikinėje kultūroje veikia vizualumas ir kaip jis atsiveria lyg tam tikra geismų ir fantazijų schema.

Festivalis „Medijų dienos“ Kaune.
VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų performansas
„Duokite menininkui laisvę“
Nuotrauka iš autoriaus archyvo

Gegužės 25 d. festivalį užbaigė paroda „Refleksijos“. Ji reziumuoja ne tik VDU Menų fakulteto Šiuolaikinių menų katedros studentų pastarųjų metų kūrybą, bet ir demonstruoja katedros dėstytojų pedagoginį potencialą. Paroda –­ nevienalytis reiškinys, nes čia vienoje erdvėje eksponuoti ir kitą kultūrinę patirtį sukaupusių amerikiečių, estų, britų studentų kūriniai. Marga ekspozicija vertė susimąstyti, kas yra refleksija ir kas reflektuojama. Gyvename medijų klestėjimo laikais. Informacinis srautas atakuoja kiekvieną. Tai skaido ir verčia tarsi iš naujo „surinkti“ mūsų tapatybes. Todėl parodoje gausu eksperimentinių kūrinių. Studentų kūrybą reikėjo suvokti ir vertinti geranoriškai, turint omenyje dar tik besiformuojančius įgūdžius, negausią patirtį. Festivalio eiga ir atskiri jo renginiai parodė, kad medijos egzistuoja kaip gyvas ir tampriai susijęs su gyvenamąja aplinka reiškinys. Medijų, kaip kalbos arba kalbėjimo būdo, atradimas parodinėse erdvėse eksponuojamus kūrinius verčia suvokti kaip mūsų kasdienės aplinkos atspindžius, perkeltus į aukštesnį būvį, virtusius tam tikrais apibendrinimais, o kalbą – kaip instrumentą, skirtą ne vien komunikuoti. Medijos keičia savosios aplinkos suvokimą, reprezentuoja save kaip kūrėjo individualios sąmonės patirties analogą.

Festivalio idėja gimė iš aktyvios VDU dėstytojų (Aritonės ir Rimanto Plungių, Remigijaus Venckaus) medijų meno edukacinės, kuratorinės veiklos. Per pastaruosius dvejus metus jie surengė tris tokio pobūdžio renginius Vilniuje, Kaune, Telšiuose, patys tapo jų dalyviais. Ši veikla sulaukė nemažo žiūrovų dėmesio iš VDU bendruomenės. Kultūros renginių dalyviai, jauni ir pradedantieji meno kūrėjai stokoja žinių apie medijų menus. Šis festivalis kaip tik ir yra nauja, universiteto erdvėje „šiltnamio sąlygomis“ veikianti erdvė, skirta šioms spragoms užpildyti.


 

Publikacijos nuoroda

Venckus, R. (2011-03-03). Medijų meno dienos Kaune. Literatūra ir menas, 22(3334), 9, ISSN 0233-3260. Prieiga internetu: <http://www.culture.lt/lmenas/?leid_id=3334&kas=straipsnis&st_id=18235, http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2011-06-06-remigijus-venckus-mediju-meno-dienos-kaune/64039 (žiūrėta 2017-01-10).


 

Kiti straipsniai MEDIJŲ tema

Techno-iliuzija

Techno-iliuzija Prof. dr. Remigijus Venckus Po kelių mėnesių pertraukos kviečiame skaityti rubrikos „Kultūros kirtis“ autoriaus Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijus...

Tiriantis ir komunikuojantis menas

Tiriantis ir komunikuojantis menas Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus ne tik kuria fotografiją,...

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje

Fotografijos istorijos ekskursai Rimgaudo Malecko kūryboje Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesorius dr. Remigijus Venckus...

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias

R. Venckaus paroda Etiopijos kelias Kėdainių televizijos žinios TV reportažas apie prof. dr. Remigijaus Venckus dokumentinių fotografijų parodą Etiopijos kelias (2019-03-14 – 2019-04-10, Kėdainių daugiakultūrinis centras, Rinkos a. 12, Kėdainiai)....

Amžinasis romanas

Amžinasis romanas Prof. dr. Remigijus Venckus, doc. dr. Kristina Stankevičiūtė Miesto veidą atspindi ne tik jo architektūra, bet ir gyventojų apdarai – kalbama apie Paryžiaus eleganciją, Milano spindesį, Niujorko prašmatnumą, Kopenhagos atsainumą, Vilniaus...

Saulėraščių fenomenas

Saulėraščių fenomenas Prof. dr. Remigijus Venckus 2018 m. lapkričio 23 d. publikavome Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų katedros profesoriaus dr. Remigijaus Venckaus parengtą interviu su panevėžiečiu...

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu

Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Žilvinas Kropas: aš tikiu tuo, ką kuriu Prof. dr. Remigijus Venckus Rubrikos „Kultūros kirtis“ autorius Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Grafinių sistemų...

Rimanto Plungės tylos

Dr. Remigijus Venckus. 2018 m. spalio 11 d. UNESCO komisijos galerijoje Vilniuje atidaryta  medijų menininko, fotografo doc. dr. Rimanto Plungės eksperimentinės fotografijos paroda „Tylos“ (paroda veiks iki lapkričio 6 d.). Pastebėtina, kad R. Plungė yra Vytauto...

Pin It on Pinterest